Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos, Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei J. Z.,

atsakovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje , išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB “Lidl Lietuva“, Marijampolės savivaldybės tarnybai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui, bankrutavusiai UAB“Serneta“, A. M. , Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkos statybos padarinių šalinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas - Prekybos centras (Prekybos centro patalpos)³ (toliau - Prekybos centras) bei su juo susiję kiti statiniai -susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kt. statiniai, esantys Žemės sklype. Žemės sklypo naudojimo reikalavimai (reglamentai), apimant, bet neapsiribojant užstatymo zona, yra nustatyti (duomenys neskelbtini ), detaliuoju planu, parengtu projektuotojo „Valdo individuali veikla“ projekto vadovo V. N., 2012 m. Planas patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo 0,5910 ha ploto Marijampolėje, Palangos g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ (priedas Nr. 5). Planas yra nepakeistas, nepanaikintas, galiojantis. Detalaus plano sprendinių viešinimo metu ieškovas pasiūlymų, pastabų ar reikalavimų dėl rengiamo plano sprendinių neteikė ir Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo dėl detalaus plano tvirtinimo, neginčijo. Detalaus plano sprendiniai (apimant ir užstatymo zonos sprendimus) yra suderinti inter alia ir su Marijampolės apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba .

Šiuo atveju, ieškovas yra praleidęs tiek CK nustatytus bendruosius ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 1 d.), tiek sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 3 d.), tiek ir kituose įstatymuose nustatytus terminus, kuriems pasibaigus, pažeistų teisių gynimas teisme nėra galimas (ABTĮ 29 str.). Sutikimai, kurių vieną byloje ginčija Ieškovas, sudaryti 2005 m. sausio mėn., t. y. beveik prieš 14 metų. BUAB „Serneta“, įgyvendinant vienu iš Sutikimų suteiktas teises, pradėtą Prekybos centro statybą Ieškovas įsigijo ir, atitinkamai, Prekybos centro statytojo teises ir pareigas bei statybos dokumentus iš likviduojamos UAB „Serneta“ perėmė dar 2007-08-07, t. y. daugiau kaip prieš 11 metų. Mažai tikėtina, kad UAB „Serneta“ ir Ieškovui esant susijusioms įmonėms, iš anksto planuojančioms ir derinančioms savo veiksmus, UAB „Serneta“ neperdavė informacijos apie Sutikimus ir (arba) pačių sutikimų, o net jei ir neperdavė, tai nepaneigia aplinkybės, kad Ieškovas, kaip naujasis Žemės sklypo savininkas, yra saistomas ankstesnio savininko duoto vieno Sutikimų, susijusių su besiribojančios teritorijos planavimu, jos naudojimu bei statytojo teisių įgyvendinimu, o manydamas, kad buvo netinkamai pardavėjo (UAB „Serneta“) informuotas apie tokį Sutikimą, turi reikšti pretenzijas ir reikalavimus ankstesniam savininkui - BUAB „Serneta“. Pažymėtina, kad toks žemės savininkų teisių ir pareigų turinio bei sutikimų (leidimų, pritarimų ir pan.) tęstinumo aiškinimas yra suformuotas ir teismų praktikoje⁷. Be to, kaip jau minėta, pats Prekybos centras statytas nesilaikant teisės aktuose numatyto privalomo atstumo nuo sklypo ribos. Taigi būdamas atsakingas ir rūpestingas, Ieškovas turėjo pasidomėti bei žinoti, kokiu teisiniu pagrindu Prekybos centro projektas įgyvendinamas ir statyba vykdoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju detalusis planas yra patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo 0,5910 ha ploto (duomenys neskelbtini ), detaliojo plano tvirtinimo“ . Šis sprendimas ir juo patvirtinti plano sprendiniai yra viešai skelbiami Marijampolės savivaldybės puslapyje nuo sprendimo įsigaliojimo, o 2012-11-03 apie šį sprendimą paskelbta spaudoje .Be to, visos plano rengimo stadijos ir pati plano rengimo eiga buvo tinkamai viešinama, pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat, bet ne tik, viešai informuojant apie sąlygų (reikalavimų) plano rengimui išdavimą ir visas procedūras, o ieškovas apie plano rengimą, susipažinimą su dokumentais bei viešo svarstymo susirinkimo datą buvo informuotas tiesiogiai 2012-03-27 registruota siunta . Taigi, ieškovui, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, buvo užtikrintos teisės aktais nustatytos teisės ir galimybės dalyvauti detalaus plano viešo svarstymo procedūrose. Tačiau neturima jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas detalaus plano rengimo metu vykusiame viešame sprendinių pristatyme ir svarstyme būtų teikęs pasiūlymus ar pastabas, ar per ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą kreipęsis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo. Terminas ginčyti Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimą Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo 0,5910 ha ploto (duomenys neskelbtini ), detaliojo plano tvirtinimo“ baigėsi vėliausiai 2012-12-03¹¹, t. y. daugiau kaip prieš šešis metus, ir Ieškovas šio termino atnaujinti neprašo. Projekto sprendiniai, kiek tai susiję su statybos zonos (užstatymo zonos) Žemės sklype nustatymu, parengti pagal plano sprendinius. Nesant jokių teisinių prielaidų plano panaikinimui, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti Projekto sprendinių teisėtumo ir jų įgyvendinimo teisę suteikiančio Statybos leidimo teisėtumą.

Marijampolės savivaldybės administracija Statybos leidimą Atsakovui išdavė 2014-01-28 . Informacija apie Statybos leidimo išdavimą, kaip ir nustatė Statybos leidimo išdavimo galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) redakcija bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR 1.07.01:2010)¹² redakcija, buvo paskelbta viešai tą pačią dieną informacinėje sistemoje „Infostatyba“ adresu: www.planuojustatyti.lt. ¹³ Pažymėtina, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo skelbiamas ne tik Statybos leidimo išdavimo faktas, bet ir faktas apie statytojui UAB „AUTOSAUGA“ 2013-11-06 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS- 41-131106-00179 . Pagal teismų praktiką, suformuotą sprendžiant ginčus dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbta viešai prieinama informacija laikoma visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi išviešina esminius skundžiamo teisės akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, taip pat kylančias pasekmes - naują statybą, o sužinojęs apie priimtą aktą ir jo sukeliamas pasekmes, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises ir turi objektyvias galimybes atlikti veiksmus ir imtis būtinų priemonių pažeistų teisių gynimui užtikrinti. Taigi, ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą Statybos leidimui ginčyti ir šio termino atnaujinti neprašo. Advokatas pažymėjo, kad atsakovas visą laiką veikė atvirai ir iš visų vykdomų viešų administracinių procedūrų nebuvo įmanoma vidutiniškai protingam asmeniui nesuprasti ar neįvertinti teisių pažeidimo, susijusio su statyba arčiau sklypo ribos, ypač šiuo atveju, kai nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo vykdoma Parduotuvės statyba. Be to, statybos Žemės sklype zona (užstatymo zona) buvo aiškiai nurodyta detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuris tiek rengimo metu viešinimo stadijoje, tiek po jo patvirtinimo buvo skelbiamas viešai. Taip pat svarbu, kad šiuo atveju, tiek LUAB „Serneta“, tiek ieškovas yra juridiniai asmenys, verslo įmonės, kuriems įstatymas kelia didesnius atidumo, rūpestingumo bei apdairumo reikalavimus. Juolab, kad abiejų šių asmenų veikla yra tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu (įsigijimais ir perleidimais) bei statyba. Todėl, tuo atveju, jei ieškovo teisės vieno iš Sutikimų išdavimu bei įgyvendinimu iš tiesų buvo pažeistos, jis jas ginti objektyviai galėjau anksčiau, nei po 14 metų nuo Susitarimų sudarymo, nepraleisdamas įstatymais nustatytų keipimosi į teismą terminų. Tokio neveikimo pasekmių rizika tenka pačiam asmeniui, neveikusiam apdairiai, rūpestingai ir operatyviai. Nors Statybos užbaigimo akto ginčijimas yra išvestinis reikalavimas ir jo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimų panaikinti detalų planą bei Statybos leidimą tenkinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Statybos užbaigimo aktas taip pat yra administracinis aktas, priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, pastarajai atliekant funkcijas, priskiriamas viešojo administravimo sričiai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, valstybinė statybos priežiūra apima statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą. Statybos užbaigimo aktas registruotas ir išviešintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018-12-03. Taigi vieno mėnesio terminas reikšti teisme reikalavimą dėl šio Statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiu baigėsi 2019-01-03 ir ieškovas jo atnaujinti neprašo. Atsakovo nuomone, Ieškovas reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 178 str.) ir, prisidengdamas tariamai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų gynimu, siekia visiškai kitų, nesąžiningų tikslų. Nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos.

Ieškovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai kelia Parduotuvės atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams klausimus. Pažymėtina, kad jau paties detaliojo plano sprendiniai (apimant ir užstatymo zonos sprendimus) yra suderinti inter alia ir su Marijampolės apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba . Be to, Ieškovas visiškai nepagrįstai detalaus plano Projekto sprendinius ir Statybos leidimą vertina pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“¹⁶. Šis statybos techninis reglamentas įsigaliojo tik nuo 2017-01­01-01, o jo galiojimas atgal nėra nustatytas. Iš Ieškovo ieškinio turinio visiškai neaišku, kuo Ieškovas grindžia teiginį, jog vieno iš Sutikimų negaliojimą lemia jo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Nei viename iš Sutikimų nėra nurodyta, kad jų galiojimo sąlyga yra įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo bei statybos teisnius santykius, taip pat nenustato prievolės besiribojančių žemės sklypų (naudotojų) sutikimus dėl statybos arčiau žemės sklypo ribos registruoti ir (išviešinti) Nekilnojamojo turto registre. Duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kurio 12 straipsniu neatstatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; registruoto nekilnojamojo daikto areštas; registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; turto administravimas; naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Sutikimai iš esmės nepatenka nei į vieną iš minėtų registruotinų juridinių faktų grupę (kategoriją). Šiuo konkrečiu atveju taip pat matyti akivaizdžiai Ieškovo ir UAB „Serneta“ suderinti nesąžiningi veiksmai, kuriais iš esmės siekiama sukurti kliūtis atsakovui vykdyti parduotuvės veiklą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas .

Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl 2005m. sausio mėnesį UAB“Serneta“ direktoriaus A. M. sutikimo projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių reikalavimų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ieškovas UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2007-08-07 nuosavybės teise priklauso su atsakovo žemės sklypu besiribojantis 1,3984 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini ), kurio naudojimo būdas - Komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypą nuo 2004-10-29 iki 2005-03-17 valdė naudojo nuomos teise, o nuo 2005-03-17 iki 2007-08-07 valdė, naudojo ir disponavo juo nuosavybės teise UAB „Serneta“ . Taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso ir šiame žemės sklype esantys statiniai - sargų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), prekybos centras su vaistinės, lošimo automatų ir kavinės patalpomis, unikalus Nr(duomenys neskelbtini ), prekybos centras su vaistinės ir kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), lošimo automatų salonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), Aukščiau nurodyto žemės sklypo ir statinių (patalpų) savininku ieškovas UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nuo 2007-08-07, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - 2007-08-­07 Priėmimo - perdavimo aktas Nr. 5415-7 ir 2007-08-07 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5414-7. Prekybos centro su vaistinės ir kavinės patalpomis nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas be aukščiau paminėtų 2007-08-07 Priėmimo - perdavimo akto Nr. 5415-7 ir 2007-08-07 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5414-7, taip pat yra ir 2008-09-19 ir 2008-09-29 Statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktai , o lošimo automatų salono - taip pat ir 2008-05-13 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. TPS11-048.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB “Lidl Lietuva“ nuomos teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,5910 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini ), kurio naudojimo būdas - Komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovo vardu Žemės sklypo nuomos teisė įregistruota nuo 2014-01-31. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypą nuo 1994-05-12 iki 2013-12-19 nuomos teise valdė ir naudojo UAB „AUTOSAUGA“ . Atsakovui UAB“Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklauso pastatas - parduotuvė, unikalus Nr(duomenys neskelbtini ), bei su ja susiję kiti statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kt. statiniai, esantys žemės sklype.

Žemės sklypo naudojimo reikalavimai (reglamentai), apimant, bet neapsiribojant užstatymo zona, yra nustatyti „(duomenys neskelbtini ), detaliuoju planu, parengtu projektuotojo „Valdo individuali veikla“ projekto vadovo V. N., 2012 m. Detalus planas patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini ),

Dėl sutikimo projektuoti ir statyti statinius nesilaikant teisės aktų nustatomų minimalių atstumų formos

Ieškovas UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo pripažinti 2005m. sausio mėn. UAB “Serneta“ direktoriaus A. M. duotą sutikimą , kuriuo UAB“Serneta“ sutinka, kad šalia jai nuomos teise valdomo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), besiribojančio su UAB“Autosauga“ nuomos teise valdomo 0,5910 ha. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), žemės sklypu, kad šio žemės sklypo nuomininkas UAB “Autosauga“ be atskiro leidimo ar sutikimo savo nuožiūra projektuotų, statytų bet kokios paskirties statinius jo nuomos teise valdomo žemės sklypo ribose ir vieno metro atstumu nuo besiribojančio sklypo ribojančio sklypo ribų, savo nuožiūra keisti šio žemės sklypo paskirtį ir, atitinkamai, žemės sklypo detalųjį (išplanavimą) , o taip pat sutinka, kad sklypo naudojimo būdas bei užstatymo intensyvumo ir aukšingumo reglamentai būtų nustatomi be atskiro leidimo ar suderinimo. Šis sutikimas duodamas ir galioja kartu su UAB“Autosauga“ sutikimu esamiems ir būsimiems žemės sklypų(ar jų dalių) ir juose esančių pastatų valdytojams (savininkams). Ieškovas nurodo, kad daiktinių teisių ribojimus nustatančios sutartys turi būti notarinės formos. Taip pat nurodo, kad šis sutikimas kvalifikuotinas kai juridinis faktas, todėl jis turėjo būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o nesant registracijos negalėjo būti panaudotas prie ieškovą. Taip pat nurodo, kad šio sutikimo A. M. nepasirašė, todėl jis yra negaliojantis.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2005m. sausio UAB“Serneta“ direktoriaus A. M. duotas sutikimas yra priskiriamas vienašaliam sandoriui. (CK 1.63 str.3d.). Tokio pobūdžio sandoriams sudaryti nėra numatytas reikalavimas, kad šis sandoris turėtų būti sudarytas notarine forma ( CK 1.74 str.). Pažymėtina, kad 2005m. sausio mėnesio UAB “Serneta“ sutikimas nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje numatytą registruotinų juridinių faktų kategoriją. Be kita ko pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo bei statybos teisinius santykius, taip pat nenustatė prievolės besiribojančių žemės sklypų (naudotojų) sutikimus dėl statybos arčiau žemės sklypo ribos registruoti ir išviešinti Nekilnojamo turto registre.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB“Autosauga“ ir UAB“Serneta“ , kurių sklypai ribojasi, davė analogiškus forma ir turiniu sutikimus, iš kurių turinio sektų, kad sutikimai yra priešpriešiniai ir galioja abejoms , sutikimus duodančioms šalims. Sutikimuose be kita ko pažymima, kad jie duodami esamiems ir būsimiems žemės sklypų( ar jų) dalių ir juose esančių pastatų valdytojams(savininkams). Pagal CK 4.48 str.2d. perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą(turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto savininkas), jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. UAB“Serneta“ žemės sklypą 2007-08-07 , pirkimo-pardavimo sutarties , pagrindu perleido UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“, tai yra naujasis savininkas įgijo tokias pačias teise ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs savininkas, iš to sektų, kad šio sutikimo pagrindu, atsakovui atsirado teisė statyti statinius nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų. Be to byloje apklausti liudytojai J. K. ir Z. K. paaiškino , kad sutikimai buvo duoti tik tokiu pagrindu, kad kita šalis taip pat duos analogiško pobūdžio sutikimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB“Autosauga“ 2005m. sausio 31d, UAB“Serneta“ taip pat buvo analogiško turinio sutikimą, kuriuo UAB“Serneta“ pasinaudojo ir pastatė savo statinius, taip pat nesilaikant teisės aktais numatytų atstumų. Pažymėtina, kad UAB“Autosauga“ duotas sutikimas taip pat nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovas 2005m. sausio mėnesio UAB“Serneta“ sutikimą ginčijo ir tuo pagrindu, kad jis nėra pasirašytas A. M.. A. M., teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jis tokio sutikimo nepasirašė, tačiau parodė, kad , jam būdant UAB“Serneta“ direktoriumi, jis buvo davęs įgaliojimus ne vienam , pavaldžiam darbuotojui, atlikti įvairius veiksmus, tame tarpe ir pasirašyti įvairius dokumentus. 2019-11- 29 ekspertizės aktu nebuvo nustatyta, kad sutikimą pasirašė A. M. ar kitas asmuo. Tačiau tai iš dalies tik patvirtina tą aplinkybę, kad sutikimą galėjo pasirašyti A. M. įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad sutikimas yra duotas juridinio asmens UAB“Serneta“, ant jo uždėtas UAB“Serneta“ herbinis antspaudas, todėl teismas traktuoja, kad šis sutikimas yra vienašalis sandoris, kuris jo davimo dienai, buvo pasirašytas UAB “Serneta“ įgalioto asmens, todėl yra galiojantis . Vadovaujantis išdėstytu šis ieškinio reikalavimas netenkintinas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu detalųjį planą .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini ), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo 0,5910 ha ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini ),, nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą didžiojo prekybos centro statybai (K/K1), detalųjį planą (toliau –detalusis planas). Detalusis planas nustatyta tvarka vietinėje spaudoje buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio 6 d. Detalusis planas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir reikalavimų. Rengiant detalųjį planą gauti visi reikalingi pritarimai ir derinimai, pateikti visi reikalingi dokumentai ir tai patvirtina žemiau išdėstytos aplinkybės. Taip pat 2012 m. kovo 27 d. savaitraštyje „Miesto laikraštis“ Nr. 23 (1313) buvo paviešinta informacija apie detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją. Bylos nagrinėjimo metu architektas V. N. paaiškino, kad rengiant detalųjį planą, jis siuntė pranešimus , gretimo sklypo savininkams, pagal Nekilnojamojo turto išrašą, tai yra pagal ieškovo UAB “Neklinojamojo turto valdymas“ buveinę, ką patvirtino ir 2012-03-27 AB“Lietuvos paštas“ kvitas, kad korespondencija ieškovui buvo išsiųsta. Šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės ar ieškovas šią korespondenciją gavo ar ne, nes jis buvo išsiųsta ieškovo buveinės adresu, o tai traktuojama kaip tinkamas įteikimas. Iš išdėstyto seka, kad ieškovui buvo žinoma, apie detaliojo plano ruošimą ir jo sprendinius. Ieškovo argumentas, kad jo buveinė yra Vilniuje ir jis neturėjo galimybės sekti spaudos, ar vizualiai matyti statybų yra niekuo nepagrįsta, kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis nekilnojamojo turto statyba, įsigijimu, realizavimu, todėl jam keliami didesni sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu išduotą statybos leidimą .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2014 m. sausio 28 d. išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-41-140128-00009.Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ nuostatomis. Vadovaujantis aukščiau minėto Statybos techninio reglamento 31 punktu, kuriame nustatyta, kad jei statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai šio projekto antraštiniame lape uždeda spaudą su įrašu „Pritariu“ ar padaro šį įrašą, uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą, o kituose lapuose (brėžiniuose, teksto lapuose) uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. Savivaldybės administracijos arba Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas statinio projektą su rašytiniais pritarimais nuskenuoja ir paskelbia IS „Infostatyba“ informacija apie statybos leidimo išdavimą buvo skelbiama viešai informacinėje sistemoje „Infostatyba“ adresu: www.planuojustatyti.lt. Kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nurodė, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta ieškovo sklypo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas statybos leidimo neteisėtumą ginčija, tuo, kad jis išduotas negaliojančio sutikimo pagrindu. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 2005m. sausio mėn. UAB “Serenta“ sutikimas yra galiojantis , o šis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkintinas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos užregistruotą statybos užbaigimo aktą .

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Kauno departamentas per IS „Infostatyba“ 2018-11-13 gavo atsakovo įgalioto asmens V. V. pateiktą prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017). Statybos užbaigimo aktas – STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Statybos užbaigimo komisijos nariai, gavę iš statytojo STR 1.05.01:2017 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai (STR 1.05.01:2017 68 punktas). Statybos užbaigimo komisijos nariai statybos užbaigimo aktą pasirašo el. parašais (STR 1.05.01:2017 74 punktas).

Statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu, jei iki statybos užbaigimo komisijos darbo pabaigos dienos jį pasirašė bent vienas kiekvieno subjekto paskirtas atstovas (komisijos narys), išskyrus STR 1.05.01:2017 74.2 papunktyje nustatytą atvejį; iki statybos užbaigimo komisijos paskutinės darbo dienos pabaigos komisijos narys nepasirašo akto ir to nepatvirtina el. parašu; nepasirašytu, jei nors vienas komisijos narys el. parašu patvirtina, kad akto jis nepasirašo, nurodydamas nepasirašymo motyvus (STR 1.05.01:2017 75 punktas). Pasirašytas statybos užbaigimo aktas laikomas galiojančiu, kai jis užregistruojamas IS „Infostatyba“ (STR 1.05.01:2017 76 punktas). Jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, statybos užbaigimo komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Statybos užbaigimo aktas pasirašomas statybos užbaigimo komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai (STR 1.05.01:2017 79 punktas).

Nagrinėjamu atveju visi statybos užbaigimo komisijos nariai (Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, UAB „Sūduvos vandenys", AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno tinklų projektų valdymo skyrius, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija (Marijampolės apskričiai)) ir statybos užbaigimo komisijos pirmininkas (Inspekcijos Kauno departamento atstovas) pasirašė aktą.

Inspekcijos Kauno departamentas 2018-12-03 užregistravo aktą, kuriuo patvirtino, kad statinių: vandentiekio tinklų, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. 4400-5109-8783, lietaus kanalizacijos su naftos gaudykle, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ), prekybos (negyvenamosios paskirties pastato) – parduotuvės, kategorija – ypatingas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini ), (toliau kartu – statiniai) statyba žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ),, esančiame (duomenys neskelbtini ), (toliau – žemės sklypas) yra užbaigta, statiniai atitinka Ž. R. projektavimo biuro 2013 metais parengto statinio projekto Nr. P22-01-TDP „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini ), naujos statybos projektas“ (toliau – statinio projektas) sprendinius.

Pažymėtina, kad išduodant aktą statybos užbaigimo komisija vadovavosi galiojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos 2014-01-28 išduotu statybą leidžiančiu dokumentu – leidimu statyti naują (- us) statinį (- ius) Nr. LNS-41-140128-00009 (toliau – leidimas) ir nustatė, kad statiniai pastatyti pagal statinio projekto sprendinius, kuriam išduotas leidimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas statybos užbaigimo aktą prašo pripažinti negaliojančiu, kadangi nepagrįstai buvo išduotas statybos leidimas , patvirtintas detalusis planas, kurie parengti negaliojančio sutikimo pagrindu. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 2005m. sausio mėn. UAB “Serenta“ sutikimas yra galiojantis , o šis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkintinas.

Ieškovas savo ieškinyje taip pat pasisakė ir apie priešgaisrinių statybos reikalavimų nesilaikymą. Teismas pažymi, kad 2014 m. sausio 28 d., kada buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas Prekybos paskirties pastatui (duomenys neskelbtini ), minėtos statybos techninis reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3 papunkčio nuostatos negaliojo. Pagal to meto projekto rengimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija) patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, nebuvo reglamentuota statytojui pareiga gauti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungiant projektuojamą pastatą ir kaimyninius (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.

Dėl senaties termino

Be pagrindinio reikalavimo , pripažinti negaliojančiu 2005m. sausio mėn. UAB“Serneta“ išduotą sutikimą, ieškovas reiškia tris administracinio pobūdžio reikalavimus : pripažinti negaliojančiu detalųjį planą ir pripažinti negaliojančiu statybos leidimą bei statybos užbaigimo aktą.

Nagrinėjamu atveju teismas yra tos nuomonės, kad atsakovas yra praleidęs bendrą dešimt metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2005m. sausio mėn. UAB“Serneta“ išduotą sutikimą, jau vien tuo pagrindu, kad ieškovas , iš bankrutuojančio UAB“Serneta“ 2007-08-07 perėmė visas Prekybos centro statytojo teises ir pareigas, nes kaip ir aukščiau pažymėjo teismas įstatymas numato, kad naujasis savininkas perima visus , ankstesnio savininko(valdytojo) įsipareigojimus. Juolab, kad UAB “Nekilnojamojo turto valdybas“ analogiško pobūdžio susitarimu, duotu UAB “Autosauga“ pasinaudojo ir jį realizavo, tai yra pastatė prekybos centrą nesilaikant privalomojo atstumo nuo sklypo ribos. Tai yra ieškovas , kaip juridinis asmuo, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu , jam priklausantis prekybos centras projektuotas ir pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors byla dėl vieno iš reikalavimų, nagrinėjama bendros kompetencijos teisme, tačiau administracinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomis administracinių bylų teisenos terminai.

Kadangi, statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatos (akto redakcija galiojusi nuo 2014 01 01 iki 2014 08 02, kadangi skundžiamas statybos leidimas Nr. LNS-41-140128-00009 yra registruotas 2014-01-28), pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos.

Laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Ieškovas teigia, kad jam atsakovas nepateikė statybos leidimo kopijos, tačiau pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS371-261/2017). Be to apie išduotą statybos leidimą informacija kaip ir minėta buvo skelbta viešai informacinėje sistemoje „Infostatyba“ adresu: www.planuojustatyti.lt. (pridedama momentinės ekrano nuotraukos kopija). Taip pat ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu informavo jį, kad 2014 m. sausio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracija išdavė UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-41-140128-00009. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie statybos leidimo išdavimo faktą ieškovui buvo žinoma, tačiau nei nuo 2014 metų sausio mėnesio 28 d., kai jis buvo paskelbtas viešai, nei vėliau, kai atsakovas informavo ieškovą 2018 m. rugpjūčio 24 raštu Nr. SA-7291 (12.1.E) „Dėl prašymo pateikti projekto ir statybos leidimo kopijas“ (toliau – Raštas) informavo, jog 2014 m. sausio 28 d. yra išduotas UAB „Lidl Lietuva“ statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-41-140128-00009, bei susitikimo metu supažindino su statomo prekybos centro techniniu projektu, ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų ginti savo galimai pažeistas teises ir praleido procesinį terminą skųsti šį individualų administracinį teisės aktą.

Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi tokio pobūdžio reikalavimams ginčyti yra numatytas 1 mėnesio terminas. Iš aukščiau byloje aptartų įrodymų matyti, kad detalus planas yra patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimu Nr. 1-676 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini ), detaliojo plano tvirtinimo“ (žr. priedą Nr. 5). Šis sprendimas ir juo patvirtinti plano sprendiniai (inter alia - užstatymo zona) yra viešai skelbiami Marijampolės savivaldybės puslapyje nuo sprendimo įsigaliojimo , o 2012-11-03 apie šį sprendimą paskelbta spaudoje. Be to, visos detaliojo plano rengimo stadijos ir pati rengimo eiga buvo tinkamai viešinama, pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi , ieškovas apie detalaus plano rengimą, susipažinimą su dokumentais bei viešo svarstymo susirinkimo datą buvo informuotas tiesiogiai 2012-03-27 registruota siunta. Terminas ginčyti Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-10-29 sprendimą Nr. 1-676 „Dėl žemės sklypo 0,5910 ha ploto (duomenys neskelbtini ), detaliojo plano tvirtinimo“ baigėsi vėliausiai 2012-12-03 t. y. daugiau kaip prieš šešis metus, ir ieškovas šio termino atnaujinti neprašo, nes traktuoja, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2019-01-18 , kuomet elektriniu laišku jam buvo atsiųsti abu UAB“Serneta“ ir UAB “Autosauga“ sutikimai.

Nustačius tai, jog 2018m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sužinojo apie išduotą statybos leidimą bei akivaizdžiai matė pradėtą statybą gretimame žemės sklype, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų , ginti savo pažeistas, nepraleidžiant įstatymo numatytų terminų, o laukė iki bus priimtas statybos užbaigimo aktas 2018-12-03 ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, nuo akto priėmimo padavė ieškinį į teismą.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, LVAT 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (LVAT 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Taigi įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-169/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, kad statybos leidimas buvo išduotas 2014 m. sausio 28 d. , kad detalusis planas buvo patvirtintas 2012-10-29 , kad statybos užbaigimo aktas priimtas 2018-12-03, o ieškovas tik 2019-01-23 kreipėsi į teismą , traktuotina, kad ieškovas praleido vieno mėnesio akto apskundimo terminą ir neprašė termino atnaujinti, todėl byla dalyje dėl statybos leidimo išdavimo, detalaus plano patvirtinimo, statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais , nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Byloje atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prie prašymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas prašo priteisti 10 587,72 eurus bylinėjimosi išlaidų. Teismas spręsdamas išlaidų atliginimo klausimą atsižvelgia į 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr.1R-77 patvirtintas rekomendacijas „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje numatytus koeficientus, taip pat į 2018m. ketvirto ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį parengimas sudarytų (970,30x2,5) 2425,75 eurus. Pažymėtina, kad ieškovas tikslino savo pradinį ieškinį ir atsakovės vėl teikė atsiliepimą į patikslintą ieškininį, tokiu atveju susidarytų dar papildomai 2425,75 eurai išlaidų. (2425,75x2) 4851,50 eurų. Be kita ko atsakovas , ruošdamasis atsiliepimų pateikimui, turėjo susipažinti su pateikta medžiaga, o kartus ir teikti paklausimus institucijoms , pvz. Registrų centrui , todėl taip pat turėjo papildomų išlaidų. Kartu teismas pažymi, kad byloje buvo paskirti 8 posėdžiai iš kurių, dviejuose šalys nedalyvavo, o kiti posėdžiai įvyko, tai yra atsakovo atstovas realiai dalyvavo posėdžiuose. Taip pat teismas atsižvelgia į advokato kelionės išlaidas, nes atstovas vyko iš Vilniaus. Kartu spręsdamas išlaidų pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgia ir į bylos sudėtingumą, į proceso šalių elgesį, bylos nagrinėjimo metu ir traktuoja, kad atsakovas elgesys proceso metu buvo sąžiningas, pagrįstas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Tuo tarpu ieškovas , jau parengiamojo teismo posėdžio metu, nebuvo pasiruošęs ir net sprendęs klausimo dėl rašytinių įrodymų rinkimo, kas liečia jo pagrindinį prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Be to ieškovas savo ieškinį grindė vieninteliu įrodymu, tai yra sutikimo suklastojimu, o kitus reikalavimus traktavo tik išvestiniais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl ieškinio atmetimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas kaip juridinis asmuo , turėjo būti atidus, rūpestingas, tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis išdėstytu teismas traktuoja, kad prašoma priteisti 10587,72 eurų suma yra pagrįsta, todėl priteistina pilnai.

Byloje atsakovas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė teismui prašymą dėl 24,94 eurų kelionės išlaidų atlyginimo. Pateiktas prašymas yra pagrįstas įrodymais bei skaičiavimais, todėl tenkintinas pilnai.

Byloje susidarė 17,82 eurai pašto išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos valstybės naudai ( LR CPK 88str., 89 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinio dalį dėl 2005m. sausio mėn. UAB“Serneta“ sutikimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Bylą dalyje dėl statybos leidimo, dėl detaliojo plano, dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis akto pripažinimo negaliojančiais nutraukti.

Priteisti iš ieškovo UAB“ Nekilnojamojo turto valdymas“ įm.k. (duomenys neskelbtini ), atsakovo UAB „Lidl Lietuva“ įm.k. (duomenys neskelbtini ), naudai 10587,72 eurus advokato išlaidų .

Priteisti iš ieškovo UAB“ Nekilnojamojo turto valdymas“ įm.k. (duomenys neskelbtini ), atsakovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento naudai 24,94 eurus kelionės išlaidų. ( sumokant į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB“Swedbank“ ).

Priteisti iš ieškovo UAB“ Nekilnojamojo turto valdymas“ įm.k. (duomenys neskelbtini ), - 17,82 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.( sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­­pub­­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą, įmokos ko­das – 5660).

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.