Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1239-173/2016, kuria kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“ pakeista jos procesinių teisių perėmėju R. Ž., atmestas R. Ž. prašymas priimti atsisakymą nuo prašymo iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Aldista ir Ko“ ir atmestas R. Ž. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teisme gautas R. Ž. prašymas pakeisti civilinėje byloje Nr. B2-1239-173/2016 dalyvaujantį asmenį UAB „Lemora“ į R. Ž., pripažinti, kad R. Ž. atsisako visų UAB „Lemora“ pareikštų reikalavimų ir civilinę bylą nutraukti, esant būtinumui atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties paduoti. Nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. UAB „Lemora“ ir R. Ž. susitarė, jog UAB „Lemora“ iki 2016 m. kovo 20 d. atsisakys savo reikalavimo dėl bankroto bylos UAB „Aldista ir Ko“ iškėlimo, nes R. Ž. įsipareigojo nupirkti iš UAB „Lemora“ reikalavimo teises į UAB „Aldista ir Ko“. 2016 m. kovo 29 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis ir pareiškėjas įgijo visas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Aldista ir Ko“, tačiau UAB „Lemora“ savo žodinio susitarimo neįvykdė ir Kauno apygardos teismui nepranešė apie reikalavimo perleidimą, neatsisakė reikalavimo iškelti UAB „Aldista ir Ko“ bankroto bylą. R. Ž., kaip naujasis UAB „Aldista ir Ko“ kreditorius, atsisako reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldista ir Ko“ ir prašo bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškinio atsisakymo

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti ginčijamos nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas priimti atsisakymą nuo reikalavimo iškelti bankroto bylą UAB „Aldista ir Ko“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis apelianto prašymas nepagrindžiamas jokiais argumentais (CPK 320 straipsnis) ir vien dėl to apeliacinės instancijos teismo negalėtų būti tenkinamas.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsisakyti iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. b. Nr. 2-861/2009, 2011 m. kovo 31 d. nutartis civ. b. Nr. 2-938/2011). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Aldista ir Ko“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d. Tuo tarpu apelianto atsisakymas nuo ieškinio pareikštas 2016 m. balandžio 14 d., t. y. praleidus ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, todėl teismas pagrįstai šio apelianto prašymo netenkino.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo

Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 78 straipsnio 3 dalį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė, kad teismui nepateiktas motyvuotas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo ir kartu nepateiktas pats atskirasis skundas. Šiuo aspektu sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad tokiu atveju, kai paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu neatliekamas procesinis veiksmas (nepaduodamas atskirasis skundas), teismas turėtų nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, t.y. taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Kita vertus, procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymas yra prasmingas tik tada, jei procesui (šiuo atveju – apeliaciniam) pradėti nėra kitų kliūčių, kurios negali būti pašalintos taikant procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Jei nustatomos tokio pobūdžio kliūtys, procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymas tampa neprasmingu.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo teisių į UAB „Aldista ir Ko“ perleidimo sutartis Nr. 1 pasirašyta 2016 m. kovo 29 d. t. y. jau po Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties įsiteisėjimo. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu naujasis kreditorius įgyja tokį pat statusą, kokį bankroto procese turėjo pradinis kreditorius, t. y. neįgyja daugiau teisių ir pareigų, negu turėjo pradinis kreditorius. Ši bankroto bylose formuojama teisės taisyklė kildinama iš bendro principo, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, nei pats turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-199/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2013) ir įtvirtina draudimą manipuliuoti kreditoriaus teisėmis, t.y. draudžia reikalavimo teises įgijusiam kreditoriui kvestionuoti visą bankroto procesą, skundžiant įstatymų nustatyta tvarka teisėtai įvykdytas bankroto procedūras. Kadangi reikalavimo perleidimo metu pradinis kreditorius UAB „Lemora“ jau nebeturėjo teisės apeliacine tvarka ginčyti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį (CPK 75 straipsnio 1 dalis), šios teisės neįgijo ir apeliantas. Taigi, apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir, egzistuojant tokio pobūdžio kliūčiai apeliaciniam procesui pradėti, pagrįstai netaikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, taip pat nėra pagrindo taikyti apelianto prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.