Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties pagal BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje Nr.B2-1239-173/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo sustabdyti kreditoriaus R. Ž. teises, uždraudžiant jam dalyvauti UAB „Aldista ir Ko“ kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus, gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą.Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir uždraudė kreditoriui R. Ž. balsuoti BUAB „Aldista ir Ko“ kreditorių susirinkimuose, iki bus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje.Kreditorius R. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. ir prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutraukiamas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kreditorius atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo uždrausta kreditoriui R. Ž. balsuoti BUAB „Aldista ir Ko“ kreditorių susirinkimuose, iki bus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje nustatė, kad R. Ž. UAB „Aldista ir ko“ pinigus, kuriuos išėmė iš šios įmonės kasos, pervedė UAB „Lemora“. Šią aplinkybę patvirtina kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad pinigai pervesti 2016 m. kovo 30 ir 31 dienomis. Teismas konstatavo, kad R. Ž. negali būti bankrutuojančios UAB „Aldista ir Ko“ kreditoriumi, kadangi įmonė nėra R. Ž. skolininkė. Todėl teismas kreditorių R. Ž., kuris į UAB „Aldista ir Ko“ kreditorių sąrašą buvo įrašytas su 9161,55 Eur reikalavimu, išbraukė iš bankrutuojančios UAB „Aldista ir Ko“ kreditorių sąrašo. Nutartis įsiteisėjus.Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditoriui R. Ž. iki bus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje ir šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi, spręstina, jog nebeliko apeliacijos objekto ir šiuo metu prarado aktualumą bei teisiškai nereikšmingas tapo apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties.