- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- 2-102-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02088-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės, T. K.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- H. L.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybei ir T. K. (T. K.), trečiajam asmeniui H. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (b.l. 72-74) prašo priteisti iš atsakovų 1229,16 Lt skolos, priklausomai nuo nuosavybės teise valdomos turto dalies (tokia tvarka: iš Vilniaus rajono savivaldybės - 749,79 Lt; iš T. K. - 479,37 Lt), 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB Lesto tiekė elektros energiją atsakovams nuosavybės teise priklausiusiam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, ieškovė teikė elektros energiją ir šiomis paslaugomis naudojosi atsakovų bute gyvenantys asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl remdamasis 2012-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1191-603/2012, laiko, kad tarp ieškovės ir atsakovų, kaip buto savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004-12-11 iki 2008-08-12 buvo tiekiama elektros energija, už kurią nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl susidarė 1229,16 Lt įsiskolinimas. Teigia, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 96 punktą, patalpų savininkas yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju. Laikotarpiu nuo 2002-12-22 iki 2011-10-17 atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei priklausė 61/100 dalis buto, o laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2007-12-27 39/100 dalis buto nuosavybės teise priklausė K. K., po kurio mirties (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, minėtą buto dalį, perėmė atsakovas T. K., kuris sutinkamai su LR CK 5.52 str. privalo atsakyti už palikėjo skolas. Pagal LR CK 4.76 str. atsakovai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas proporcingai nuosavybės teise turimai buto daliai. Teigia, kad analogiškose bylose jau yra susiformavusi teismų praktika, pagal kurią savininkas yra atsakingas už tai, kad būtų tinkamai atsiskaitoma už elektros energiją, sunaudotą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (pvz.: 2011-12-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1092-567/2011; 2012-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje N r. 2A-1191-603/2012; 2012-05-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258-653/2012). Pagrįsdamas ieškinio reikalavimus atsakovams, ieškovas taipogi remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1191-603/2012, 2008-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1098-115/2008). Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė įrodymų, jog sudariusi buto nuomos sutartį, ją įregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579 str. 4 d.)
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, atsiliepime (b.l. 93-97) nurodė, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kadangi 2004-12-11 iki 2008-08-12 ji nebuvo faktinis elektros energijos vartotojas; ji nėra tas subjektas, kuris pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus. Nors Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2004-12-11 iki 2008-08-12 buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (61/100) savininkė, tačiau nesumokėta suma, t.y. 749,79 Lt, už elektros energiją susidarė dėl to, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu minėto buto dalyje gyveno H. L.. Kadangi H. L. minėto buto dalyje gyveno nuo 1988 iki 2010 metų, pirminė nuomos sutartis, sudaryta su ja, nėra išlikusi. Nuomos sutartis su H. L. buvo atnaujinta 2009 metais. H. L., naudodamasi Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, naudojosi ir ieškovo tiekiama elektros energija, todėl ją laiko faktine ieškovo tiektos elektros energijos vartotoja. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (61/100) gyvena H. L. su savo šeima - ji, kaip faktinė ieškovo tiektos elektros energijos vartotoja, yra nurodyta ieškovo teismui pateiktoje informacijoje dėl 2005, 2006, 2008 metų apskaitos patikrinimų. Nors su H. L. nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgdamas į šalių veiksmus, teigia, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė elektros energiją butui, kuriame gyveno H. L., o H. L. ta elektros energija naudojosi, todėl šalių valia tiekti ir gauti elektros energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p., nurodo, jog buto savininkui kyla pareiga atsiskaityti už elektros energiją tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės nustatyti elektros energijos vartotojo. Pažymėjo, jog elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės nėra analogiškos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nėra numatyta galimybė priteisti įsiskolinimą iš faktinio elektros energijos vartotojo, jei su juo nėra sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Elektros energijos tiekimas nėra sietinas su turto išsaugojimu, todėl ir skola priteistina ne iš turto savininko, o vartotojo (2010-05-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-500-345/2010).
Iš CK 6.384 str. 1 d., Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 str. 3 d., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 18.3. p. normų nuostatų, daro išvadą, kad abonentu pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį yra laikomas faktiškai elektros energiją vartojantis asmuo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės neinformavo apie teikiamas paslaugas, jokių elektros energijos apmokėjimo dokumentų nesiųsdavo, apie susidariusią skolą neinformuodavo Vilniaus rajono savivaldybės, nors reikalaujama priteisti skola susidarė nuo 2004-12-11, nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų šios skolos didėjimo. Teigia, kad ieškovas pažeidė kooperavimosi principą, elgėsi nesąžiningai (CK 6.38 str. 3 d., 6.64, 6.200, 6.208 str.) ir pagal CK 6.64 straipsnį turi būti laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu dėl nepakankamo jo bendradarbiavimo skolininkas negali jos įvykdyti. Ieškovas, kaip elektros energijos tiekėjas, nustatęs, kad už pateiktą elektros energiją neatsiskaitoma, privalėjo imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią minėtam pažeidimui - elektros energijos tiekimą apriboti ir (ar) nutraukti. Pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Pažymėjo, kad pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį atsakovui netaikoma civilinė atsakomybė, kai pats ieškovas savo veiksmais ar neveikimu tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo arba jų padidėjimo. Teigia, kad paties ieškovo veiksmai turėjo tiesioginės įtakos nuostolių atsiradimui. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.) nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011). Prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog nesutinka su savivaldybės pozicija, kad prašoma priteisti suma yra žala – ieškovas pateikia elektros energiją kaip prekę ir atsakovai turėjo atsiskaityti. Pažymėjo, jog atsakovo atstovė pati nurodė, jog seka tik nuompinigių mokėjimą, kitų – neseka.
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovas T. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui T. K. nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo H. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama H. L. nedalyvaujant (CPK 247 str.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 39/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1993-06-01 iki 2007-12-27 nuosavybės teise registruotos K. K. (K. K.) vardu, o nuo 2007-12-27 iki 2011-10-17 – Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu – T. K. vardu. Kita šio turto dalis, t.y. 61/100 dalys buto nuosavybės teise nuo 2002-12-22 iki 2011-10-17 nuosavybės teise priklausė Vilniaus rajono savivaldybei (b.l. 31-32).
Iš ieškovo pateiktos įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavimo matyti, jog įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2004-12-11 iki 2008-08-12 tiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), yra 1229,16 Lt (b.l. 33-36). Ginčo dėl skolos dydžio nėra.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-09-11 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. po tėvo mirties paveldėjo 39/100 buto dalį (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute niekada negyveno; 61/100 buto dalis priklausė Vilniaus rajono savivaldybei, šioje buto dalyje gyveno socialinės rizikos šeima (b.l. 19). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-11-30 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra informacija, kad aukščiau minėto buto dalyje (61/100) nuo 1988 iki 2010 metų gyveno H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) su savo šeima (b.l. 56).
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog butas buvo išnuomotas ir mano, jog nėra atsakinga už trečiajam asmeniui, t.y. vartotojai H. L. suteiktas paslaugas, t.y. tiektą elektros energiją.
Skolos susidarymo laikotarpiu galiojusių Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 p. nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Pagal Taisyklių 83 p. - tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš esmės analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-20 nutartyje Nr. 3K-3-163/2013, aiškindamas aukščiau minėtų taisyklių 83 punkto nuostatas, nurodė, jog „iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. (...) Aiškinant Taisyklių 83 punktą kartu su 29 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju“.
Nagrinėjamu atveju nei buto savininkai, nei buto nuomininkė rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju nebuvo sudarę, todėl pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, aplinkybė, kas faktiškai naudojo elektros energiją bute šiai bylai neturi teisinės reikšmės, ir už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens H. L. elektros sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau šie atsakovo argumentai atmestini, nes ieškovas neprivalėjo domėtis, kokiu pagrindu trečiasis asmuo gyvena atsakovams priklausančiame bute; nuomos sutartis, sudaryta tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir H. L. nebuvo įregistruota viešame registre. Be to, kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pagrįsdama savo argumentus dėl skolos už elektros energijos priteisimo iš faktinio vartotojo, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2010-05-17 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-500-345/2010. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, todėl šiuo atveju, esant suformuotai Aukščiausiojo Teismo praktikai, remtis atsakovo nurodytu žemesnės instancijos sprendimu nėra pagrindo.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas, neinformuodamas Vilniaus rajono savivaldybės apie susidariusią skolą, nesiimdamas jokių priemonių, kad išvengtų skolos didėjimo, pažeidė kooperavimosi principą, elgėsi nesąžiningai, o tokiu atveju nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.). Pažymėtina, jog ieškinys pareikštas ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl skolos už suteiktas paslaugas (už tiektą elektros energiją) priteisimo, todėl atsakovo nurodytos normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, netaikytinos. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog įspėjimai apie susidariusią skolą buvo siunčiami buto adresu, atsakovės atstovė teigė, jog domėjosi tik nuompinigių mokėjimu. Šios aplinkybės rodo, kad būtent buto savininkai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi, ir nesidomėjo, ar asmenys, gyvenantys atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, atsiskaito už butui teikiamas paslaugas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovas atsakovams priklausančiam butui tiekė elektros energiją, pretenzijų dėl paslaugos kokybės nebuvo pareikšta, atsakovai su ieškovu laiku neatsiskaitė, prašomo priteisti skolos dydžio (proporcijos) neginčija, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų 1229,16 Lt skolą proporcingai nuosavybės teise valdomai turto daliai, t.y. iš Vilniaus rajono savivaldybės - 749,79 Lt; T. K. - 479,37 Lt skolos už elektros energiją, susidariusią laikotarpiu nuo 2004-12-11 iki 2008-08-12 (4.76 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.383 str., 6.388 str., 5.1 str.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 26), 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 42,35 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 3-9, 15) ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.), taip pat 35,18 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Permokėta 14 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). (mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-08-01; banke AB „Swedbank“; mokėtojas UAB „Sergel“).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB „Lesto“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 749,79 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt devynis litus 79 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,18 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lesto“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 479,37 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 37 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,18 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) 17,59 Lt (septyniolika litų 59 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 17,59 Lt (septyniolika litų 59 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.