- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1098-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1098-115/2008
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorija 45.5; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Gliebienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6369-728/2008 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 2103,94 Lt skolą, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekė elektros energiją butui adresu (duomenys neskelbtini) . Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iki 2003-11-02 bute gyveno N. B. , kuri 2003-11-02 mirė, nors po nuomininkės mirties bute niekas negyveno, tačiau faktiškai elektros energija buvo naudojama, ką patvirtina tai, jog patikrinimo metu skaitiklio parodymai buvo 4473 kWh, bute įrengtas keturženklis skaitiklis, kadangi jo parodymai mažesni negu buvę 2002-12-12, reiškia skaitiklis skaičiuoja antrą ratą. Paskutinį kartą už elektros energiją mokėta 2002-12-12, tai dienai skaitiklio parodymai buvo 9744 kWh, o 2005-02-08 skaitiklio parodymai buvo 6956 kWh. Laikotarpiu nuo 2002-12-12 iki 2005-02-08 bute suvartota 6787 kWh elektros energijos, už kurią nesumokėta 2103,94 Lt.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad skolą sumokėti turėjo nuomininkė, mokestis už elektros energiją imamas atskirai nuo buto nuompinigių, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos (LR CK 6.584 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė sutarčių su buto nuomininke, nei su buto savininku, po nuomininkės N. B. mirties bute niekas negyveno, todėl nesuprantama, kaip galėjo susidaryti įsiskolinimas. Be to, pats ieškovas galėjo nutraukti elektros energiją, kai susidarė įsiskolinimas, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepranešė savininkei apie dieną, kai bus tikrinami skaitikliai, mano, kad šiuo atveju atsakovais turėtų būti N. B. įpėdiniai. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo 6 procentų palūkanų, nes atsakovas negali būti laikomas privačiu juridiniu asmeniu, todėl jam turi būti taikoma LR CK 6.210 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2103,94 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2008-03-27 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 63 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas vadovavosi LR CK 6.584 str. 1 d., Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka, CK normomis, dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, šilumos ūkio įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais (ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis, 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis). Teismas nustatė, kad pagal bendrą taisyklę elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra elektros energijos tiekėjas ir atitinkamai pastato butų savininkas-vartotojas, todėl nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas. Byloje teismas nenustatė, kad su savininku ar nuomininke būtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl vartotojų teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties laikytinas patalpų, į kurias tiekiama energija, savininkas, t.y. atsakovas, kuris ir privalo atsiskaityti už suvartotą jo bute elektros energiją. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys, kai jis neaptarė su nuomininke atsiskaitymo už elektros energiją ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai remiantis LR CPK 329 str. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju byloje atsakovu buvo patraukta Vilniaus miesto savivaldybė, kodas 111109233, tuo tarpu pirmos instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė įsiskolinimą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (kodas 8864892). Remiantis LR Vietos savivaldos įstatymo 3 str. juridiniu asmeniu yra laikoma Vilniaus miesto savivaldybė, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo. Atsakovas taip pat nurodo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją, bet dėl įsiskolinimo už elektros energiją. Elektros energijos tiekimą ir sutarčių sudarymą su buitiniais vartotojais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės patvirtintos LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, tačiau teismas spręsdamas ginčą dėl susidariusio įsiskolinimo visiškai šiuo teisės aktu nesivadovavo. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės nėra analogiškos teismo sprendime minimoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėms sąlygoms, ir patalpų savininko, nuomininko bei elektros energijos tiekėjo santykius reglamentuoja visiškai kitaip. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p. yra numatyta, kad patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Nustatyta, kad iki 2003 m. lapkričio 2 d. elektros energijos vartotoja buvo N. B. , o remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p. tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Be to, po nuomininkės N. B. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyveno, todėl elektros energija negalėjo būti naudojama. Atsakovas mano, kad ieškovas visiškai nepagrindė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad į teismą buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad butas priklausytų kitam asmeniui. Pažymi, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse teigiama, jog tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis, už pateiktą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta. Be to, N. B. mirė 2003-11-02, o skola susidarė laikotarpiu nuo 2002-12-12 iki 2005-02-08. Taigi, po N. B. mirties, kai butu disponavo atsakovė, buvo vartojama elektros energija, apie ką liudija 2004-09-23 ir 2005-02-08 atlikti apskaitos patikrinimai, kurių metu užfiksuoti padidėję skaitiklio parodymai. Todėl atsakovo bandymas mirusiai buto nuomininkei perkelti atsakomybę atsiskaityti už elektros energiją, suvartotą po jos mirties, yra visiškai nepriimtinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškovui AB Rytų skirstomieji tinklai priteista 2013,94Lt skola ir 5 proc. metinių palūkanų už savivaldybei priklausančiame bute suvartotą elektros energiją.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad 1996 m. balandžio 18 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos visiems būtų įtvirtintos vienodai. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
Apeliantas teigia, kad sprendimas turi būti panaikintas kadangi pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai remiantis LR CPK 329 str. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad tik apeliacinėje teismo instancijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, jog butas, kuriame iki savo mirties (2003-11-02) gyveno N. B. , nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškinys yra pareikštas savivaldybės tarybai, kurią faktiškai atstovavo savivaldybės administracija, kuri duomenų apie registruotą buto savininką anksčiau neteikė ir neprašė teismo patikslinti ar pakeisti atsakovą. Be to, teismas bylą išnagrinėjo faktiškai dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės atstovui ir jo procesinių teisių nepažeidė, nors ir priėmė sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atžvilgiu, kuri neturi juridinio asmens teisių ir nėra buto savininkas. Atsižvelgiant, kad CPK 328str. draudžia panaikinti sprendimą vien formaliais pagrindais, kolegija mano, kad šioje situacijoje nėra pagrindo panaikinti priimto sprendimo dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329str.2d.3p., nes padaryta klaida gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos sprendime patikslinamas atsakovas, o apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kad buto savininkas privalo sumokėti elektros tinklams skolą už faktiškai suvartotą elektros energiją bute, kuriame gyveno ir mirė jo nuomininkas. Apeliantas teigia, kad teismas taikė ne tą įstatymą, nes ginčas šioje byloje yra kilęs ne dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją, bet dėl įsiskolinimo už elektros energiją.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, pareiškiant ieškinį savivaldybei, kuriai nuosavybės teise priklauso butas, o jame gyveno dabar jau miręs nuomininkas, kuris su ieškovu nebuvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.
CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka, kurios 2 punkte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenustatyta kitaip. Pirmos instancijos teismas faktiškai sprendė, kad ieškovo teikiamų paslaugų vartotojas yra buto savininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. elektros energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos.
Kolegija taip pat pažymi, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 83p. numato, kad patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo. Be to, faktiška elektros energijos vartotoja N. B. mirė 2003-11-02, o skola susidarė laikotarpiu nuo 2002-12-12 iki 2005-02-08, elektros energija buvo vartojama ir po jos mirties. Šią aplinkybę patvirtina 2004-09-23 ir 2005-02-08 atlikti apskaitos prietaiso patikrinimai. Tai rodo, kad buto savininkas nesirūpino jam priklausančiu turtu, o pirmos instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, jog buto savininkas privalo atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, nes jame gyvenęs nuomininkas(vartotojas) mirė, o kitas vartotojas nenustatytas.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ji yra sudariusi buto nuomos sutartį ir ją įregistravusi įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Todėl faktiškai savivaldybė negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją (CK 6.579 straipsnio 4 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant jo revoliucinėje dalyje nurodytą atsakovą (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutar ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6369-728/2008 iš esmės palikti nepakeistą, tačiau patikslinti jo rezoliucinę dalį ir vietoje „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos“ įrašyti „Vilniaus miesto savivaldybės“