- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1092-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB LESTO
- Trečiasis asmuo
- K. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9776-465/2010 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. M. – Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 36746,56 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo pateiktoje 1996-03-19 panaudos sutartyje Nr. 54 nėra numatyta, jog K. Ž. įsipareigojo sudaryti savo vardu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir/ar įsipareigoja sumokėti už namui patiektą elektros energiją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įregistravęs įstatymų nustatyta tvarka patalpų panaudos sutartį, tame tarpe ir prieš AB LESTO. Atsakovo elgesys dėl patalpų panaudos sutarties sudarymo, neaptarus su patalpų naudotojais atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ir kitas tiekiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingumo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, o rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo šiam pastatui, kuriame gyvena K. M. – Ž., nei su atsakovu, nei su K. M. – Ž. nėra sudaryta, tačiau šis gyvenamasis namas, vadovaujantis 2007-10-26 sutartimi Nr. A72-1139- (1.12-KSD-0), sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento ir VšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo, atstovaujamo K. M. – Ž., naudojamas ir visuomeniniais tikslais, leidžiant susipažinti su dailininko K. Ž. kūryba. Ieškovas teigia, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtintų 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, 83 p., kuriame numatyta, jog tuo atveju, kai su tiekėju nėra sudaryta sutartis už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju už suvartotą elektros energiją turi sumokėti atsakovas už laikotarpį nuo 2008-11-12 iki 2010-05-20. 2008-11-12 buvo atliktas elektros apskaitos prietaiso Nr. 52835 rodmenų nurašymas ir užfiksuoti rodmenys: dieninės skalės -12229 kWh ir naktinės skalės - 45277 kWh. 2009-04-01 buvo atliktas elektros apskaitos prietaiso Nr. 52835 rodmenų nurašymas ir užfiksuosi rodmenys: dieninės skalės -22106 kWh, naktinės skalės - 90477 kWh. 2009-12-16 atliktų rodmenų nurašymo metu užfiksuoti rodmenys: dieninės skalės -11106 kWh, naktinės skalės – 114578 kWh, 2010-05-20 nurašymo metu užfiksuoti duomenys: dieninės skalė - 37343 kWh, naktinės skalės – 150490 kWh. Laikotarpiui nuo 2008-11-12 iki 2010-05-20 atsakovui buvo patiekta elektros energija už 36746 Lt (su PVM), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nustatytu laiku nemokėjo už suvartotą elektros energiją (LR CK 1.71 str., 1.136 str., 1.138 str., 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.256 str., 6.383 str., 6.388 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama ir atsakovu byloje patraukti SĮ “Vilniaus miesto būstas“, ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį byloje tinkama ir nusprendus bylą nagrinėti iš esmės - ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei atmesti. Nurodė, kad 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotas naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti. Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė savarankišką juridinį asmenį - SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybės nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas, atsakovas teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovas savo reikalavimą grindžia vien tuo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas yra elektros energijos vartotojas. 1996-01-18 sprendimu Nr. 80V „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties sudarymo su K. Ž.“ Vilniaus miesto valdyba nusprendė suteikti neatlygintinai naudotis K. Ž. patalpomis (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį. Dailininkas K. Ž. 2004-04-14 mirė, todėl panaudos sutartis pasibaigė. Savivaldybei priklausančiame pastate 338,654 kv. m gyvenamosiose patalpose šiuo metu gyvena jo žmona K. M. – Ž., kuri yra patalpoms tiekiamos elektros energijos vartotoja, todėl ji turi apmokėti už ieškovo ieškinyje nurodytą laikotarpį tiektą elektros energiją. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-737/2006 tam, kad būtų galima taikyti LR CK 6.210 str., turi būtų 3 sąlygos, t.y. neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (LR CK 2.48 str., 6.107 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo K. M.-Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad VšĮ D. K. Ž. fondas, kuriam ji vadovauja, 2007-10-26 pasirašė su atsakovu sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ir toliau mokėti už elektrą, sunaudotą eksploatuojant pastatą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-09 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 36746,56 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1102 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priteistą sumą (36746,56 Lt) dalijant lygiomis dalimis 6 mėnesiams, priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 19,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovas tiekė elektros energiją gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 6-7). Per laikotarpį nuo 2008-11-12 iki 2010-05-20 susidarė 36746,56 Lt įsiskolinimas (b.l. 55-57). Namas (duomenys neskelbtini), 1996-01-18 Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo panaudos teise perduotas naudoti dailininkui K. Ž., kuris 2004-04-14 mirė, name gyvena dailininko sutuoktinė K. M. - Ž. 2008-06-19 Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarime nuspręsta įsteigti viešąją įstaigą, kurios steigėjai būtų Vilniaus miesto savivaldybė, K. M. – Ž. ir pastatą (duomenys neskelbtini), paversti atviru visuomenei muziejumi (b.1. 67). Atsakovas nurodė, jog 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 Vilniaus miesto savivaldybė Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perdavė valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, todėl tinkamu atsakovu byloje turėtų būti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teismas pažymėjo, jog daikto valdymo patikėjimo teise faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei jis įregistruotas viešame registre (LR CK 6.960 str. 2 d.). Atsakovas nepaneigė, kad patikėjimo teisės faktas nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre, byloje esančiame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šis faktas taip pat neatsispindi (b.l. 6-7), todėl atsakovas negali pasinaudoti šiuo faktu prieš sąžiningus trečiuosius asmenis – šiuo atveju ieškovą, kuris negalėjo žinoti apie patalpų perdavimo patikėjimo teise trečiajam asmeniui faktą. Teismas, remdamasis 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklių 83 p., konstatavo, kad tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai nesudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama energija, pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Teismas iš byloje esančio 2008-06-19 Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo protokolo nustatė, kad patalpose ketinama atidaryti visuomenei atvirą muziejų, šiuo metu yra užtikrinama galimybė lankyti du kartus per savaitę K. Ž. darbų kolekciją, t.y. naudoti pastatą visuomenės tikslams. 1996-03-19 panaudos sutartyje neaptarta panaudos gavėjo pareiga atsiskaityti už elektros energiją (b.l. 45). Per laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą už patiektą elektros energiją, nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. M.-Ž. Atsakovas yra pastato, kuriame susidarė skola už elektros energiją, savininkas. Atsakovo teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesinaudojo elektros energija, o trečiasis asmuo, kaip elektros energijos vartotojas, turi atsiskaityti su ieškovu už elektros energiją, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju dėl Vilniaus mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio namo, laikytina, kad elektros energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas elektros energijos tiekėjo ir namo, kuriam tiekiama elektros energija, savininko nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų, todėl Vilniaus miesto savivaldybei, kaip namo (duomenys neskelbtini), savininkui atsiranda pareiga sumokėti už namui tiektą elektros energiją. Tokios pačios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2010-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-492/2010) (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.960 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsileipimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiška funkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 str. 6 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 patvirtino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus. Šių įstatų 10 p. numatyta įmonės veikla tvarkyti savivaldybės gyvenamųjų patalpų apskaitos duomenis, sudaryti nuomos sutartis ir jas vykdyti bei atstovauti savivaldybės interesams visų instancijų teismuose, bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi. 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotas naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Elektros energijos ir naudojimo taisyklių 83 p. yra numatyta, kad patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba vartotojo neįmanoma nustatyti. 1996-01-18 sprendimu Nr. 80V „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)panaudos sutarties sudarymo su K. Ž.“, Vilniaus miesto valdyba nusprendė suteikti neatlygintinai naudotis K. Ž. patalpomis (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį. Dailininkas K. Ž. 2004-04-14 mirė, todėl panaudos sutartis pasibaigė. Savivaldybei priklausančiame pastate 338,654 kv. m gyvenamosiose patalpose šiuo metu gyvena jo žmona K. Ž., kuri yra patalpoms tiekiamos elektros energijos vartotoja. Apeliantas teigia, jog laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2010-05-20 name (duomenys neskelbtini), gyveno K. M. Ž., kuri šiame name gyvena iki šiol. LR CK 6.38 str. prasme galutinis elektros energijos vartotojas, kuriam tenka prievolė sumokėti už namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, yra trečiasis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, vadovaudamasis LR CK 6.384 str. 1 d., sprendė klausimą, kas yra galutinis šilumos energijos faktinis vartotojas ir jam, kaip tokiam, priteisė įsiskolinimą už šilumos energiją susidariusį įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-737/2006 tam, kad būtų galima taikyti LR CK 6.210 str., turi būtų 3 sąlygos, t.y. neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (LR CK 2.48 str. 1 d., 4.106 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.384 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nebuvo sudaryta. Ieškovas teigia, jog elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp ieškovo ir atsakovo nuo elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų datos iki šalys nesudarė rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl ieškovas teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė 1996-03-19 panaudos sutartį, sudarytą tarp K. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nėra aptartas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją klausimas. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų įregistravęs įstatymų nustatyta tvarka patalpų panaudos ir/ar nuomos duomenų sutartį viešame registre, todėl jis negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir prieš AB LESTO. 2007-10-26 sutartyje Nr. A72-1139-(1.12-KSD) Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo nuo 2007-10-01 iki 2008-11-01 sudaryti galimybę visuomenei lankyti dailininko K. Ž. darbų kolekciją bei įsipareigojo padengti tuo metu buvusį 27360,43 Lt įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją. Apelianto nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005) sprendė klausimus, susijusius su tam tikru ginčo elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo vartojimo sutartimi, ir klausimus, susijusius su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pareigomis, sudarant elektros energijos sutartis ir pagal jas atsiskaitant. Minėtose bylose nebuvo nagrinėjamas kausimas dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją klausimas. Apelianto argumentai dėl sąlygų, būtinų taikyti LR CK 6.210 str., yra nepagrįsti, nes tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis (LR CK 1.5 str., 1.71 str. , 1.136 str., 2.36 str., 6.210 str.).
Trečiasis asmuo K. M.-Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad po K. Ž. mirties, sprendžiant tolesnio pastato (duomenys neskelbtini), panaudojimo klausimus VšĮ D. K. Ž. fondas, kuriam vadovauja K. M. Ž., 2007-10-26 pasirašė su atsakovu sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ir toliau mokėti už elektrą, sunaudotą eksploatuojant pastatą (duomenys neskelbtini). Su atsakovu suderinta įsteigti VšĮ K. Ž. palikimo muziejų su pastovia ekspozicija lankytojams, taip pat sutarta, kad savivaldybė, kaip Viešosios įstaigos steigėja, padengs išlaidas, susijusias su Viešosios įstaigos išlaikymu, taip pat apmokės už suvartotą pastate elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo ir dėl atsiskaitymo už patiektą elektros energiją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip minėto pastato (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 6-7), neaptaręs mokėjimo tvarkos už patiektą elektros energiją ir neišviešinęs panaudos sutarties, kaip pastato savininkas, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už patiektą elektros energiją nuo 2008-11-12 iki 2010-05-20, nes sudaryta panaudos sutartis (b.l.85) dėl naudojimosi minėtu pastatu nepanaikina atsakovo, kaip šio pastato savininko, prievolės apmokėti už patiektą elektros energiją savivaldybei, t. y. viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančiam pastatui, dėl kurio panaudos rašytinė sutartis nebuvo išviešinta ir nebuvo detalizuotos panaudos nuostatos dėl mokėjimo tvarkos už patiektą elektros energiją.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, neišviešinus minėto pastato (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties (b.l. 85) ir neaptarus dėl mokėjimo tvarkos už patiektą elektros energiją, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė prarado teisinę galimybę dėl panaudos sutarties panaudojimo prieš trečiuosius asmenis dėl jos neįregistravimo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 4.254 str., 4.259 str., 4.262 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip pastato savininkės, atliktų veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam pastatui, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 str.).
Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė, kaip pastato savininkė, siekė aptarti tvarką dėl atsiskaitymo už tiekiamą elektros energiją, kuris yra savarankiškas mokestis (CK 6.584 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skola už patiektą elektros energiją išieškotina iš pastato savininko (savivaldybės), nes atsakovas, kaip minėto turto savininkas, neaptarė dėl atsiskaitymo už patiektą elektros energiją ir neišviešino panaudos sutarties.
Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Elektros energijos tiekėjas ir pastato savininkas bei panaudos gavėjas gali susitarti dėl to, kad panaudos gavėjas taps elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jeigu nėra tokio susitarimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra pastato, kuriam tiekiama elektros energija, savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – elektros energijos vartotojo. Nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato, laikytina, kad elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas elektros energijos tiekėjo ir pastato, į kurį tiekiama elektra, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo datos iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neprivalo apmokėti už elektros energiją minėtam pastatui, nes byloje nebuvo pateikta individuali rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų savo, kaip minėto pastato savininko, interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui, todėl ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nebuvo išviešinta rašytinė panaudos sutartis ir nedetalizuota atsiskaitymo tvarka už tiekiamą elektros energiją. Ta aplinkybė, kas valdo patikėjimo teise atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuriam tiekiama elektros energija, neturi teisinės reikšmės atsakovo, kaip savininko, pareigai atsiskaityti už patiektą elektros energiją, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, būdama pastato (duomenys neskelbtini), savininku (b.l. 6-7), yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje (CPK 45 str.).
Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis, kaip turto savininkas, prievolės apmokėti už patiektą elektros energiją nevykdė geruoju, dėl to ieškovas, kaip kreditorius, turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo naudai mokėtinomis piniginėmis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar atsakovo prievolė atsirado rašytinės sutarties, ar konkliudentinių veiksmų pagrindu, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo, kaip savininko, neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant atsakovo, kaip savininko, galiojančiai prievolei apmokėti už patiektą elektros energiją.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 6.383 str., 6.478 str. 2 d., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 171 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo nėra priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.