- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-135-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- K. M. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-656/2009 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo K. M. Ž.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 18 718,90 Lt skolą už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamojo namo, esančio,“(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Ieškovas šiam namui tiekė elektros energiją, už kurią nuo 2007-12-11 iki 2008-11-11 pilnai neatsiskaitė. Dar prieš atsirandant įsiskolinimui, už suvartotą elektros energiją atsakovas mokėjo labai nereguliariai. Atsakovas siuntė ieškovui ne vieną raštą, nurodydamas, kad svarstys susidariusio įsiskolinimo apmokėjimą, vadinasi, neneigė, kad yra AB Rytų skirstomieji tinklai tiekiamos elektros energijos vartotoju, todėl turi sumokėti skolą. Panaudos sutartis nėra registruota, 2007-10-26 sutartyje nustatyta, kad nuo 2007-11-01 iki 2008-11-01 sudaroma galimybė du kartus per savaitę apžiūrėti Ž. galeriją, reiškia elektra naudota visuomenės tikslams, taigi skolą turi sumokėti ne K. M. Ž., o Vilniaus miesto savivaldybė. K. M. –Ž. atlikti mokėjimai tik sumažino atsakovo skolos dydį. Jei skolos mokėjimas bus išdėstytas, prašė nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1996-01-18 sprendimu Nr. 80V nusprendė suteikti neatlygintinai naudotis K. Ž. patalpomis pagal panaudos sutartį. Panaudos sutartis buvo sudaryta 1996-03-19. K. Ž. 2004-04-14 mirė, todėl panaudos sutartis pasibaigė. Savivaldybei priklausančiame pastate šiuo metu gyvena K. M. Ž. , kuri ir yra elektros energijos vartotoja ir ji turi apmokėti už elektros energiją. K. M. Ž. iš dalies mokėjo už elektros energiją, ieškovas 2007-01-15 raštu įspėjo K. M. Ž. dėl elektros nutraukimo neapmokėjus įsiskolinimo, vadinasi, pripažino K. M. Ž. elektros energijos vartotoja. Su ja sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Jei ieškinys būtų tenkinamas, prašė skolą išdėstyti vieneriems metams.
Trečiasis asmuo K. M.-Ž. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad VšĮ dailininko K. Ž. fondas, kuriam ji vadovauja, 2007-10-26 pasirašė su atsakovu sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ir toliau mokėti už elektrą, sunaudotą eksploatuojant pastatą “(duomenys neskelbtini)“. 2009-05-15 savivaldybėje buvo priimtas sprendimas apmokėti skolą už elektros energiją, nes turtas turi būti išsaugotas. Tai miestui reikalingas muziejus. Iš trečiojo asmens priteisti skolą nėra teisinio pagrindo. K. Ž. paveikslai yra eksponuojami atsakovo, jis jais naudojasi, o nuomos mokesčio nemoka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė išieškoti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 18 718,90 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008-06-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 362,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB “Rytų skirstomieji tinklai”. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 48,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Išdėstė sprendimu priteistos sumos – 18 718,90 Lt skolos, 2 362,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (18 718,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-12-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškojimą ir nustatė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškovui AB “Rytų skirstomieji tinklai“ pradeda įsiskolinimą mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir baigia po šešių mėnesių, mokant po 3 513,48 Lt kas mėnesį ir 5 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos. Nurodė, kad atsakovas yra buto, už kuriam tiektą elektros energiją nuo 2007-12-11 iki 2008-11-11 susidarė skola, savininkas, todėl jis, remiantis 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklių 83 p. ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartimi, turi sumokėti skolą. Vilniaus miesto savivaldybė 2007-10-26 sutartimi suteikė galimybę lankyti du kartus per savaitę K. Ž. darbų kolekciją, t.y. naudoti pastatą visuomenės tikslams, bet neaptarė VšĮ dailininko K. Ž. fondo atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją tvarkos, be to, per laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą už patiektą elektros energiją, nebuvo sudaryta rašytu elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. M.-Ž.. Teismas laikė, kad nesant rašytinės sutarties su ieškovu, elektros energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas elektros energijos tiekėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir namo, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų, jog iki 2004 m. bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, gyveno dailininkas K. Ž. , su kuriuo buvo sudaryta panaudos sutartis. Po K. Ž. mirties ginčo name liko gyventi jo žmona K. M.-Ž., kuri šiame name gyvena iki šiol, yra elektros energijos vartotoja bei iš dalies mokėjo už elektros energiją nuo 2008-01-31 iki 2008-09-30. Pats ieškovas, priimdamas apmokėjimus už elektros energiją, siųsdamas įspėjimus K. M. – Ž. pripažino ją elektros energijos, tiekiamos ginčo namui, vartotoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad būtina nustatyti galutinį vartotoją, kuris ir turi sumokėti įsiskolinimą (2004 m. birželio 23 d. nutartis civ.b. 3K-3-392/2004). Šiuo atveju skolą turi sumokėti K. M.-Ž. Teismas nepagrįstai priteisė 2 362 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovui advokato teiktos paslaugos nėra detalizuotos, nėra pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, jas priteisdamas, teismas nesirėmė rekomendacijomis, byla nesudėtinga, procesiniams dokumentams parengti nereikėjo daug specialių žinių, todėl ši suma turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, nenustatyta apskritai, kad būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo namui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl laikytina, kad elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp ieškovo ir atsakovo nuo elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų datos. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos vartotoju laikytinas patalpų savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti už jo patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovo pateiktoje panaudos sutartyje nėra aptartas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją klausimas, sutartis nėra įregistruota viešame registre, 2007 m. sutartyje savivaldybė įsipareigojo nuo 2007-10-01 iki 2008-11-01 sudaryti galimybę visuomenei lankyti dailininko K. Ž. darbų kolekciją bei padengti tuo metu buvusį 27 360,43 Lt įsiskolinimą, taigi ji pati laikė save elektros energijos tiekimo atsakovui priklausančioms patalpoms šalimi. Apelianto cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nebuvo nagrinėjamas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją klausimas. Ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, atitinka bylos sudėtingumą ir rekomendacijose nustatytus dydžius.
Atsakovo Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Butas, esantis “(duomenys neskelbtini)“ kurio bendras plotas 546,57 kv.m., nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nekilnojamojo turto registre nėra daugiau jokių įregistruotų reikšmingų juridinių faktų, kurie patvirtintų, kad patalpos nuomojamos, perduotos naudoti ir pan. (l. 5). Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ šioms patalpoms tiekia elektros energiją, nuo 2007-12-11 iki 2008-11-11 susidarė 18 718,90 Lt įsiskolinimas (l. 3-4). Vilniaus miesto valdyba 1996-01-18 sprendimu Nr. 80V suteikė dailininkui K. Ž. neatlygintinai naudotis patalpas „(duomenys neskelbtini)“(gyvenamasis plotas 183,2 kv.m., negyvenamasis plotas 431,1 kv.m.) pagal panaudos sutartį (l. 40). 1996-03-19 buvo sudaryta panaudos sutartis neapibrėžtam terminui ir šios patalpos buvo perduotos K. Ž. , paskirtis – kūrybinėms dirbtuvėms ir gyvenamosios (l. 41). Po K. Ž. mirties „(duomenys neskelbtini)“ jo palikimą pagal testamentą priėmė sutuoktinė K. M.-Ž. Vilniaus m. savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamentas 2007-10-26 sutartimi Nr. A72-1139 su VšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondu, atstovaujamu K. M.-Ž., susitarė, kad visuomenei bus leista nuo 2007-11-01 iki 2008-11-01 lankyti dalininko prof. K. Ž. darbų kolekciją, esančią, „(duomenys neskelbtini)“ du kartus per savaitę; be to, šios sutarties 3.1. p. buvo numatyta, kad iš Administracijos direktoriaus rezervo bus apmokėtas 27 360,43 Lt įsiskolinimas už elektros energiją AB „Rytų skirstomieji tinklai“, susidaręs per laikotarpį nuo 2004-02-19 iki 2007-05-04 (l. 63). Vilniaus miesto mero pasitarime miesto ūkio departamento klausimais protokolo 2008-06-19 Nr. 28-99(1.1.4-TAR-1) pirmuoju klausimu dėl „(duomenys neskelbtini)“ pastato buvo nutarta pritarti siūlymui steigti viešąją įstaigą, kurios steigėjai būtų Vilniaus m. savivaldybė, p. K. Ž. ir LR Kultūros ministerija, pakeisti patalpų paskirtį į negyvenamąsias (l. 84). Tokie faktiniai duomenys apie patalpų panaudojimą visuomenės interesams paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad elektros energijos vartotoju turėtų būti laikomas trečiasis asmuo. Patalpų „(duomenys neskelbtini)“ savininku yra atsakovė Vilniaus m. savivaldybė, sutartimi patalpas perdavė neterminuotai panaudai dailininkui K. Ž. gyventi ir kūrybinėms dirbtuvėms, vėliau jose veikė dailininko darbų ekspozicija, kurią galėjo lankyti visuomenė, savivaldybė 2007-10-26 sutartyje pripažino savo prievolę mokėti už elektros energiją AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus m. savivaldybė buvo ir faktiniu elektros energijos vartotoju, nes patalpos buvo naudojamas ne vien trečiojo asmens poreikiams tenkinti, bet ir visuomenės tikslams. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas nei su trečiuoju asmeniu K. M. – Ž., nei su VšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondu nebuvo sudarę raštu sutarties, kokia tvarka bus atsiskaitomas už patalpose sunaudotą elektros energiją. Apelianto teiginys, kad konkliudentiniais veiksmais elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, atmestinas, nes aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad patalpas savivaldybė buvo leidusi naudoti visuomenės tikslams, ateityje ten ketina steigti visuomenei atvirą muziejų (2008-06-19 protokolas, 2008-12-10 raštas dėl patalpų paskirties keitimo l. 87). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p., numatančiu, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Aplinkybė, kad nuo 2008-01-31 iki 2008-09-30 už suvartotą elektros energiją patalpose „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies mokėjo trečiasis asmuo K. M.-Ž. (l. 79, 83), ieškovas siuntė jai įspėjimus, nekeičia Vilniaus m. savivaldybės, kaip patalpų savininkės, prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju ieškovu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ esmės. Atsakovui buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, rašte ieškovui trečiajam asmeniui nurodė, kad mokėti už elektros energiją, suvartotą „(duomenys neskelbtini)“ savivaldybės biudžeto lėšomis nėra numatyta (l. 39). Kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, patalpos buvo naudojamos ne vieno trečiojo asmens poreikiams, bet ir visuomenės interesams tenkinti, laikytina, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas elektros energijos tiekėjo ir namo, kuriam tiekiama energija, savininko – Vilniaus m. savivaldybės nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų datos. Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 nėra reikšminga vienodos praktikos formavimo prasme, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės; apelianto nurodytoje byloje buvo nustatytas savavališkas patalpų užėmimo faktas, šioje byloje atsakovas savo valiniu sprendimu perduodamas trečiajam asmeniui patalpas nesudarė susitarimo dėl atsiskaitymo už suvartotą energiją. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo patalpų savininko prievolės atsiskaityti su ieškovu už suvartotą elektros energiją yra pagrįstos tiek byloje nustatytais faktais, tiek teisės normų teisingu aiškinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 562 Lt ir 1 800 Lt už advokato paslaugas. Išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomenduojamų dydžių, atitinka atlikto darbo sudėtingumą, jas mažinti nėra pagrindo.
Iš apelianto Vilniaus m. savivaldybės į valstybės biudžetą priteistina 8,60 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto Vilniaus m. savivaldybės 8,60 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.