Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir A. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Viniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. numato, jog savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiška funkcija. Vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 str. 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. O 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Vadovaujantis CK 2.48 str. 1 d. juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šį butą apskaito savo balanse SĮ „Vilniaus miesto būstas". Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 „Dėl pritarimo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas" įstatams" nusprendė įgalioti savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas" įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas ir atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų LR bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, susijusiose su savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas" veiklos sritimi. Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovą siejo teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų ne su Vilniaus miesto savivaldybe, bet su šio turto patikėtiniu SĮ „Vilniaus miesto būstas". Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas" valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (taip pat ir ginčo), be to, šias patalpas apskaito savo balanse, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo tinkamas atsakovas šioje byloje. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p. yra numatyta, kad patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-04-08 iki 2010-01-21. Pažymi, kad iš šioje civilinėje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas A. S. šeimai. Minėtame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę A. S. - nuo 1987-04-07 ir A. S. - nuo 2000-12-17. Taigi minėti asmenys yra minėtam butui tiekiamos elektros energijos vartotojai. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju galutinis elektros energijos vartotojas (abonentas) CK 6.383 str. prasme, kuriam tenka prievolė sumokėti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją yra tretysis asmuo. Todėl remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p., tokiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktiką jog būtina nustatyti galutini energijos vartotoją. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apelianto nuomone, atsakovu šioje byloje turėtų būti ne Vilniaus miesto savivaldybė, o SĮ „Vilniaus miesto būstas", kuris patikėjimo teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su tokia apelianto pozicija nesutinka. Į bylą pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra tik duomenys apie buto savininką, t. y. butas priklauso atsakovui - Vilniaus miesto savivaldybei. Viešajame registre jokių įrašų apie tai, kad šis butas yra perduotas valdyti turto patikėjimo teise tretiesiems asmenims, nėra, todėl ši aplinkybė negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pažymi, kad ieškovą ir SĮ „Vilniaus miesto būstas" nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo SĮ „Vilniaus miesto būstas" traukti atsakovu šioje byloje. Atsakovo nuomone, savininkas privalo atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją tiktai tada, kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Apeliantas klaidingai aiškina taisyklių nuostatas. Patalpų savininkui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ne tik tada, kai vartotojo neįmanoma nustatyti, bet ir tada, kai su tiekėju nėra sudaryta sutartis. Šiuo atveju sutartis dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta, todėl savininkas turi atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Apelianto nuomone, teismas turėtų pritaikyti CK 6.253 str. 1 ir 5 d. bei sumažinti reikalaujamą priteisti sumą ar apskritai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pažymi, kad minėto straipsnio 1 dalyje sakoma, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Tuo tarpu 5 dalyje išaiškinta, kokie yra nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių gali būti netaikoma civilinė atsakomybė. Taigi tokiais nukentėjusio asmens veiksmais gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų sutikęs su žalos padarymu ar prisiėmęs kitokią riziką. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovo veiksmai neteisėti, tačiau visiškai nesukonkretinama, kuo pasireiškė neteisėtumas. Priešingai ieškovas, vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymu ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis vykdė savo, kaip visuomeninio elektros energijos tiekėjo funkciją – tiekė elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Visi ieškovo veiksmai yra teisėti ir nėra jokio pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės asakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad butą (duomenys neskelbtini) pagal viešo registro duomenis nuosavybės teisėmis valdo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 4 -5). Ieškovo pateikta pažyma (b. l. 7) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006-04-08 iki 2010-01-21 minėtame bute už suvartotą elektros energiją yra susidaręs įsiskolinimas - 2349,96 Lt. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 17 – 19) butas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas trečiajam asmeniui A. S.. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Dėl šių priežasčių mano, kad ieškovą sieja teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų ne su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe, bet su trečiuoju asmeniu SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, kuris valdo turtą patikėjimo teise, ir tokiu atveju trečiasis asmuo turėtų būti nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu. Byloje tarp šalių nekilo ginčo ir minėti viešo registro duomenys patvirtina, kad faktas, jog butas turto patikėjimo teise buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nebuvo išviešintas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo susiformavę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl faktas dėl patalpų perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali būti panaudotas prieš ieškovą. Byloje nustatyta, kad su elektros energijos tiekėju nebuvo sudaryta rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties, nėra duomenų, kad tarp atsakovo arba trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir buto naudotojų buvo sudarytas susitarimas dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, todėl pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p., kuriame numatyta alternatyva (jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti) bei pagal CK 4.82 str. 3 d. atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savininkė (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 str. 2 d.), ši įmonė bei buto naudotojas buvo įtraukti dalyvauti į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl atsakovas ateityje turi galimybę įgyvendinti regreso teisę dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Kadangi ieškovas teikė elektros energiją ir šiomis paslaugomis naudojosi atsakovo bute gyvenantys asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, pripažintina, kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už paslaugas, todėl CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu iš atsakovo pagrįstai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.