- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-1258-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13104-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Vilniaus
- Ieškovas
- AB LESTO
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-593-864/2011 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybei, kur trečiaisiais asmenimis įtraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, G. K. ir A. N., dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 356,72 Lt skolos už nuo 2009-04-28 iki 2010-03-19 tiektą elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas viešosios, konkliudentiniais veiksmais sudarytos, energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovui priklausančiam butui tiekė elektros energiją. Atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute realiai gyveno A. K., E. Š. bei K. K. (b.l. 10). Prašyme peržiūrėti sprendimą už akių patikslino, kad bute gyveno tretieji asmenys G. K. ir A. N., kurie faktiškai naudojosi ieškovo teikiama paslauga. Be to, atsakovas mano, kad skolos sumos ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais – tikrinant elektros skaitiklių parodymus, kurių pagrindu apskaičiuota skola, atsakovo atstovai nedalyvavo. Ieškovas pats nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, kadangi nesudarė paslaugų teikimo sutarties, nepateikė sąskaitų ir pan. Be to, 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-129 ginčo patalpos perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ Vilniaus miesto būstas“, todėl būtent minėta įmonė, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, turi būti atsakovu šioje byloje. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, kadangi tarp šalių nėra susiklostę prievoliniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovės AB LESTO, naudai, 356,72 skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,72 L) nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-07-27 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, 31 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.384 straipsnio ir 1.71 straipsnio reikalavimus, laikytina, kad ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo pateiktame įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją nuo 2009-04-28 iki 2010-03-19 paskaičiavime nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklių parodymai 2009-04-28 buvo 50718,42 Kwh, o 2010-03-19, kuomet buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, - 51548 Kwh. Skaitiklio parodymai išliko tokie patys ir buto perdavimo-priėmimo metu (b.l. 114). Už nuo 2009-04-28 iki 2010-03-19 minėtoms patalpoms suteiktą elektros energiją (829,58 Kwh) liko nesumokėto 356,72 Lt suma (b.l.6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei asmeninės nuosavybės teise (b.l.5), kuri yra informuota apie susidariusį įsiskolinimą 2010-04-01 raštu Nr. 50120-32P (b.l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 butas, esantis (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise perduotas trečiajam asmeniui SĮ Vilniaus miesto būstas (b.l.5). SĮ Vilniaus miesto būstas 2003-12-04 Buto patikrinimo akte Nr. 556 nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo metu gyvena G. K. ir A. N. (b.l. 39-40).
Teismo posėdžio metu A. N. patvirtino, kad gyveno atsakovo bute, neginčijo, kad naudojo elektros energiją; atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovas gavo ieškovo pranešimą dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidariusio 356,72 Lt sumos įsiskolinimo, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo apie susidariusį įsiskolinimą, todėl turėjo galimybę ginčyti skolos sumą ar jos apskaičiavimo pagrindus (Įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją nuo 2009-04-28 iki 2010-03-19 paskaičiavimą b.l.6), tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktame Įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją nuo 2009-04-28 iki 2010-03-19 paskaičiavime esantys duomenys apie faktiškai suvartotą elektros energiją yra objektyvūs ir teisingi.
Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 29 punkte numatyta, kad tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Sutinkamai su Taisyklių 6 punktu, elektros energijos vartotojas - asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vadinasi, elektros energijos standartinės pirkimo pardavimo sutarties šalimis laikytinos elektros energijos tiekėjas ir patalpos, kurioms, tiekiama elektros energija, savininkas. Kadangi atsakovui priklausančiame bute esantys įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, G. K. ir A. N. nėra sudarę su ieškovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, teismas konstatavo, kad elektros energijos vartotojas yra buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė.
Teismas nurodė, kad nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp elektros energijos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama elektros energija, savininko Vilniaus miesto savivaldybės pagal individualiai aptartas sąlygas. Sudarydamas, vykdydamas ir nutraukdamas gyvenamosios patalpos nuomos ar kitas civilines sutartis, atsakovas veikia kaip civiliniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Vilniaus miesto savivaldybė civiliuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. 1d.) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos ar panaudos davėjos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosios patalpoms, nes tai prieštarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos teikimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (LR CK 1.5 str. 1 d.).
Atsakovo elgesys, kai jis nesidomėjo jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad prievolę mokėti už elektros energijos teikimą skolos butui turi atsakovas kaip buto savininkas ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, o ne bute gyvenantys asmenys.
Teismas pripažino neteisingu atsakovo argumentą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, patikėjimo teise valdantis nurodyta butą, turi pareigą atsakyti už suvartotą elektros energiją, kadangi patikėjimo teise šalis gali perduoti kitai šaliai patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (LR CK 4.106 str. 1 d.), tačiau nuosavybės teisė, kurios pagrindu kyla prievolė išlaikyti savo turtą, išlieka patalpų savininkui.
Pripažinus atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktą elektros energiją, teismas konstatavo, kad atsakovas, sutinkamai su LR CK 6.37 straipsnio normomis, turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti niaują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė , kad atsakovas yra buvo savininkas, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, jog šį butą apskaito savo balanse būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris valdo turtą (butą) turto patikėjimo teise. Šio savarankiško juridinio asmens paskirtis – Vilniaus miesto gyvenamųjų namų priežiūra ir administravimas. Atsakovas teigia, kad šioje byloje Vilniaus m. savivaldybė nėra tinkamas atsakovas. Per visą įsiskolinimo laikotarpį ieškovas nei karto nesikreipė į atsakovą ir nepateikė sąskaitų, kurių pagrindu būtų apskaičiuoti mokesčiai. 2010-04-01 ieškovo pranešimas nelaikytinas sąskaita. Kadangi elektros energijos vartotojai (G. K. ir A. N.) buvo žinomi, todėl pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p. patalpų savininkas nėra atsakingas už skolas. Tarp šalių nėra susiklostę prievoliniai santykiai, todėl nebuvo pagrindo priteisti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB LESTO prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad viešame registre jokių įrašų apie tai, kad butas yra perduotas valdyti patikėjimo teise tretiesiems asmenims nėra, todėl ši aplinkybė negali būti panaudota prieš ieškovą. Ieškovą ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Kadangi teisniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir SĮ „Vilniaus miesto būstai“, todėl atsakovas regreso tvarka gali reikalauti iš trečiojo asmens nuostolių atlyginimo. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p. savininkui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą energiją ne tik tada, kai vartotojo negalima nustatyti, bet ir tada, kai su tiekėju nėra sudaryta sutartis. Net ir tais atvejais, kai sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui už nuomininko prievolių tinkamą įvykdymą (Taisyklių 97 p.). Atsakovė nepateikė nuomos sutarties su nuomininkais, nesudarė susitarimo su nuomininkais dėl apmokėjimo už paslaugas, net nežinojo, kas apskritai gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl atsakovas netinkamai realizavo savo kaip patalpų savininko teises ir pareigas, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl privalo apmokėti už sunaudotą elektros energiją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad sutinka su apeliaciniu skundu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apelianto teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas, pripažintini nepagrįstais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nepriklausomai nuo to, kad butas apskaitomas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ balanse. Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas patvirtina, kad faktas, jog butas turto patikėjimo teise buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nebuvo išviešintas, tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo susiformavę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl faktas dėl patalpų perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali būti panaudotas prieš ieškovą. Byloje nustatyta, kad su elektros energijos tiekėju nebuvo sudaryta rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties, nėra duomenų, kad tarp atsakovo arba trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir buto naudotojų buvo sudarytas susitarimas dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, todėl pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p., kuriame numatyta alternatyva (jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti) bei pagal CK 4.82 str. 3 d. atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savininkė (LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 str. 2 d.), ši įmonė bei buto naudotojai buvo įtraukti dalyvauti į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl atsakovas ateityje turi galimybę įgyvendinti regreso teisę dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas nesidomėjo savo turtu, nekontroliavo ar tvarkingai mokami mokesčiai, nežinojo kas faktiškai naudojasi butu; gavęs 2010-04-01 ieškovo pranešimą apie susidariusią skolą (b.l. 7), atsakovas nerodė iniciatyvos gauti skolos dydį patvirtinančius pirminius dokumentus, neginčijo skolos paskaičiavimo. Akivaizdu, kad, veikdamas rūpestingai, atsakovas turėjo žinoti apie susidariusią skolą ir ją apmokėti. Šioje byloje ieškovas neprašė priteisti jam netesybas ar taikyti kitas sankcijas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas skolos susidarymo laikotarpiu nesikreipė į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, nepaneigia atsakovo prievolės apmokėti už faktiškai suteiktas ir priimtas paslaugas. Atsakovas, kaip buto savininkas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo skolos dydį. Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su broliu gyveno bute, gaudavo sąskaitas už elektrą, skaitliuko parodymai buvo tikrinami (b.l. 130). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolos dydį, pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 6,7, 114), trečiojo asmens paaiškinimais ir juos teisingai įvertino.
Kadangi ieškovas teikė elektros energiją ir šiomis paslaugomis naudojosi atsakovo bute gyvenantys asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, pripažintina, kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buvo savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už paslaugas, todėl CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu iš atsakovo pagrįstai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą palikti nepakeistą.