Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-7023-1065/2020 pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

4. Apeliantė apeliaciniame skunde prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantė skunde nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, duomenų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. D. (iki santuokos – B.) ir suinteresuoto asmens A. D. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje Z. D. ir A. D. 1992 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo būdu įgijo nekilnojamąjį turtą – 51,30 kv. m. butą su 6,04 kv. m. rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas viešame registre buvo įregistruotas A. D. vardu. Apeliantė V. G. yra Z. D. duktė.

7. (duomenys neskelbtini) mirė apeliantės V. G. motina ir A. D. sutuoktinė Z. D.. Pakruojo raj. 2-ame notarų biure paveldėjimo byla po Z. D. mirties nėra užvesta. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-77/2008, netenkino pareiškėjos V. G. pareiškimo, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

10. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

12. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės įpėdiniais, palikėjo vaikais, ar antros eilės įpėdiniais, palikėjo tėvais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Šia tvarka sutuoktinis paveldi ne tik kai nėra atitinkamos eilės įpėdinių, bet ir kai šie nepriima ar atsisako palikimo (CK 5.60 straipsnis), kai iš jų paveldėjimo teisė atimta testamentu (CK 5.19 straipsnio 3 dalis) arba kai jie negali paveldėti kaip asmenys, neturintys teisės paveldėti (CK 5.6 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju po Z. D. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusioji nepaliko. Įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Byloje iš A. D. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas A. D. po savo sutuoktinės Z. D. mirties dėl teisinių žinių stokos, manydamas, kad turtas, kuriame kartu su sutuoktine gyveno, kuriuo rūpinosi ir prižiūrėjo tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po to, savaime jam priklauso, todėl per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno ir tvarkėsi paveldimame turte. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2007 m. balandžio 30 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, viešosios įstaigos „Valdresta“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pakruojo vandentiekis“, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, UAB „Pakruojo šiluma“ pažymų nustatyta, kad mokesčius už komunalines paslaugas A. D. mokėjo ne tik už sau priklausančią būto dalį, tačiau visas paskaičiuotas sumas. Per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, t. y. 2007 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Be to, A. D. 2013 m. lapkričio 19 d. sudėjo naujus langus visame bute. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojo P. G. paaiškinimų nustatyta, kad A. D. po sutuoktinės mirties rūpinosi visu butu, jame gyvena, išlaiko turtą. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantė.

14. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. D., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei Z. D., priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, pirmos eilės įpėdinei – mirusiosios dukrai V. G. nepaveldėjus motinos palikimo, mirusiąją pergyvenęs sutuoktinis A. D. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.13 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti būdas yra lygiavertis palikimo priėmimui paduodant pareiškimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl nustačius, kad A. D. priėmė mirusios sutuoktinės palikimą per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties faktiniu valdymu, priežastys dėl kurių įpėdinis nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarą nėra svarbios. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos ir A. D., kaip mirusiosios įpėdinių padėtys yra lygiavertės. Pažymėtina, kad pripažinus, kad A. D. mirusios sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti, laikytina, kad jis palikimą priėmė nuo jo atsiradimo dienos, t. y. palikėjos mirties. Byloje esantis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-45-77/2008, patvirtina, kad apeliantė nėra paveldėjusi mirusios motinos turto faktiškai jį pradėdama valdyti.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apeliaciniu skundu prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos motinos Z. D. mirties. Apeliantė palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindžia įstatymų nežinojimu, bei tuo, kad ją iš esmės suklaidino notarė ir teismas 2008 m. vasario 11 d. priimtus sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino pripažinęs, kad įvardintos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

16. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

18. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

19. Iš apeliantės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad po to, kai Pakruojo rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu netenkino V. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja tik 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliantė nurodė, kad ji manė, jog butas priklauso mirusios motinos sutuoktiniui A. D.. Tik 2020 m. ji sužinojusi, kad A. D. negali parduoti jam priklausančio buto, nes ½ dalis šio buto priklausė jos motinai. Apeliantė dėl savo menko išsilavinimo nežinojo, kad butą jos motina ir motinos sutuoktinis A. D. valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi buto savininku buvo registruotas A. D.. Pažymėtina, kad apeliantė daugiau nei 12 metų nesiėmė veiksmų palikimui priimti, nors jai buvo žinoma apie motinos mirtį ir aplinkybė, kad butą A. D. įgijo būdamas santuokoje su pareiškėjos motina, todėl nagrinėjamojoje byloje spręstina, ar įvardytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pretenduojantis į palikimą asmuo elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.

20. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji neturi pakankamai teisinių žinių ir nežinojo, kad santuokoje įgytas turtas yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių, juo labiau, kad kaip nurodė pati apeliantė nuo palikėjos mirties kreipėsi į notarą, kuris 2007 m. spalio 16 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi apeliantė buvo praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, be to apeliantė 2008 m. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, t. y. atliko teisingus veiksmus, būtinus sprendžiant paveldėjimo klausimus, tačiau atlikusi šiuos veiksmus, vėliau apeliantė jokių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo nebeatliko.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji delsė net dvylika metų kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi ją suklaidino notarė ir teismas. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas skunde aplinkybes, pačios apeliantės ilgas delsimas išreikšti valią priimti mirusios motinos palikimą, negali būti tapatinamas su notaro ar teismo apeliantės atžvilgiu priimtais sprendimais. Apeliantė abejodama savo teisinėmis žiniomis, turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą kreiptis teisinės konsultacijos paveldėjimo klausimu į advokatą, juo labiau, kad apeliantei buvo žinoma, kad palikėja santuokos metu buvo įsigijusi butą, kurio dalį siekia paveldėti apeliantė.

22. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

23. Po palikėjos mirties A. D. jau keturiolika metų rūpinasi palikėjos turtu, išlaiko visą butą, neišskirdamas palikėjai priklaususios buto dalies, nors ir neturi paveldėjimo patvirtinančio teisės liudijimo, o apeliantė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, prieštarautų civilinių santykių stabilumo principui.

24. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią: įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento. Byloje nustatyta, kad apeliantės motinos sutuoktinis A. D. po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl teises į palikimą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento (apeliantės motinos mirties). Įvertinus tai, darytina išvada, kad atnaujinus terminą apeliantei palikimui priimti, būtų pažeisti A. D. turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai, kuriuos jis turėjo ilgą laiko tarpą rūpindamas apeliantės motinos palikimu kaip savo turtu, kai apeliantė dėl subjektyvių priežasčių delsė ir nesiėmė aktyvių veiksmų mirusios motinos palikimui priimti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių.

25. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas pažymi, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvios nuo apeliantės valios priklausiusios priežastys. Apeliantės neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi, praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nagrinėjamoje byloje būtent nerūpestingas apeliantės elgesys savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjimas savo realia teise paveldėti mirusios motinos palikimą, sukėlė jai neigiamas pasekmes. Apeliantė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jos priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinės (apeliantės) teisė į palikimą pasibaigė.

26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.