Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo; bei pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti jai terminą palikimui priimti po motinos Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Pakruojo r. sav., Pakruojis, (duomenys neskelbtini), mirties.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. D. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja V. G. nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas išdėstytoms jos pareiškime. Paaiškino, kad butas buvo registruotas A. D. vardu ir ji nežinojo, kad gali pretenduoti. 2008 m. byloje advokato ji neturėjo, iš notarės sužinojo, kad ji gali pretenduoti. Pas notarę kreipėsi šiais metais. Praeitais metais pirko butą ir notarės paklausė, ar jai čia dar kas nors priklauso. Ji girdėjo, kad A. D. nori parduoti butą, bet parduoti jo negali ir po to nuėjo pas notarą. Jai kažkas skambino ir klausė, kokia dalis jai priklauso.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos Z. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo A. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas advokatas prašė A. D. pareiškimą tenkinti. Jo atstovaujamasis su V. G. pareiškimu dėl termino atnaujinimo nesutinka. Faktines ir teisines aplinkybes yra nurodęs savo atsiliepime. Nuo 2008 m. praėjo 13 metų ir per tą laiką V. G. turėjo galimybes sužinoti dėl palikimo priėmimo. 2008 m. teismo sprendime yra nurodyta, kad palikimą priėmė ir jį valdo A. D. Ji atsitiktinai sužinojo, kad A. D. nori parduoti butą ir pretenduoja į materialinę naudą, tačiau prie palikimo išlaikymo neprisidėjo. A. D. nežinojo ir nesuprato, kad po žmonos mirties turėjo kreiptis į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo ir tik šiais metais, kai buvo gautas V. G. pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kreipėsi pagalbos į advokatą ir gavo išaiškinimą. Jis dėl savo išsilavinimo, pagal savo amžių, neturėjo objektyvių sąlygų suprasti ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kadangi vienintelis registre registruojamas turtas – butas, buvo registruotas A. D. vardu, neiškilo jokios būtinybės registre pakeisti savininką, todėl nesikreipė nei į notarą, nei į teismą, tas aplinkybes patvirtina 2008 m. sprendimas. Motyvuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad palikimą priėmė A. D., jį valdydamas ir disponuodamas juo. Kad palikimą priėmė po žmonos mirties, patvirtina ir pateikti dokumentai. Visą šį laikotarpį jis butą prižiūrėjo ir jį tvarkė kaip šeimininkas, jokių įsiskolinimų nėra. ½ dalį buto po žmonos Z. D. mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nebuvo mėginama atskirti dalį, nebuvo mokama tik dalis mokesčių, butas buvo tvarkomas ir prižiūrimas kaip ir anksčiau, mokami mokesčiai.

Liudytoju apklaustas P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos V. G. vyras. Palikimas atsirado x m. mirus Z. D., jo žmona vienintelis vaikas. Žinojo, kad yra butas, po Z. D. mirties jokių veiksmų neatliko, nes nežinojo įstatymų, kai sužinojo, buvo pas notarą. Vėliau tik sužinojo, kad galimai priklauso dalis, buvo teismo procesas, pareiškimo netenkino, žmona nuleido rankas. A. D. pareiškė, kad butas užrašytas ant jo vieno. Vėliau kreipėsi į teisininkus ir sužinojo, kad priklauso, tik reikia atstatyti terminą. Sužinojo, kad nori parduoti butą, žmonės patarė, kad priklauso, todėl ir kreipėsi į teisininkus. Pas notarę tvarkėsi reikalus ir notarė patarė, kad priklauso. Pas notarę tvarkėsi kitais reikalais ir žmona šnektelėjo. Kad A. D. nori parduoti butą sužinojo, nes Pakruojis nedidelis miestas, sužinojo per seserį. Po pirmo teismo buvo nuleidę rankas, bet gavo patarimą, kad vis tiek priklauso. Ieško ne materialinės naudos, o teisybės, kas priklauso, tas turi būti. Nuo 2008 m. dėl palikimo jokių veiksmų neatliko. A. D. po žmonos mirties gyveno bute, įsiskolinimų dėl mokesčių nebuvo, butu rūpinosi kiek, turėjo sveikatos.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. D. yra jos sugyventinis. Jis gavo butą dirbdamas „A“, maždaug 1991–1992 m. Kai mirė Z. D., jos dukra padavė į teismą. Apie aplinkybes sužinojo gyvendama su A. D.. A. D. nesusitvarkė dokumentų, kaip gyveno taip ir toliau gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą. Nežino, ar kas pretendavo į palikimą. V. G. kreipėsi į teismą, bet ji pavėlavo, kitų aplinkybių nežino. Dabar vyksta namo renovacija.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. D. gyvena su jo mama. Butas liko po A. D. žmonos mirties, butas A. D. vardu, o V. G. reikalauja buto dalies. Jam žinoma, kiek jam pasakojo, mirus žmonai niekas niekur nesikreipė. Jis pasakyti gali tik, kiek yra registrų centre, kitų aplinkybių nežino. Žino, kad kažkas yra buvę ir butas priskirtas A. D., daugiau nesigilino. Kiek žino, nėra jokio įsiskolinimo už butą, jis pats dirba įmonėje kuri administruoja tą namą. Jis nežino, kas moka mokesčius, mato tik ataskaitas, kad už butą sumokėta. Tas namas yra remontuojamas, dar ne viskas suremontuota, vyksta renovacija.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo A. D. pareiškimas tenkintinas, pareiškėjos V. G. pareiškimas atmestinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. D. (iki santuokos – B.) ir suinteresuoto asmens A. D. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. x. Gyvenant santuokoje Z. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo būdu įgijo nekilnojamąjį turtą – 51,30 kv. m. butą su 6,04 kv. m. rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu Pakruojis, (duomenys neskelbtini). Butas viešame registre buvo įregistruotas A. D. vardu. Paveldėjimo byla Pakruojo raj. 2-ame notarų biure po Z. D. mirties nėra užvesta. 2008 m. vasario 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-77/2008, netenkino pareiškėjos V. G. pareiškimo, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto.

Pareiškėjas A. D. po savo sutuoktinės Z. D. mirties dėl teisinių žinių stokos, manydamas, kad turtas, kuriame kartu su sutuoktine gyveno, kuriuo rūpinosi ir prižiūrėjo tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po to, savaime jam priklauso, todėl per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno ir tvarkėsi paveldimame turte. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Nors vien aplinkybė, jog pareiškėjas palikėjos turtu (dalimi buto) po jos mirties naudojosi taip pat, kaip ir iki mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad palikimo turtu pradėta naudotis kaip savo, tačiau pareiškėjas nurodė ir įrodė ir kitas aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad jo kaip įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Pareiškėjas nurodė, jog jis po savo sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir jį valdo iki šiol, ne tik dėl to, kad liko gyventi bute, tačiau turtu prižiūrėjo ir rūpinosi juo, mokėjo mokesčius ir tvarkė papildomą dokumentaciją, savo vardu atliko mokėjimus ir sudarė sutartis dėl komunalinių patarnavimų, atstovavo savininko interesus valstybinėse ir savivaldybės institucijose. Tai patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2007 m. balandžio 30 d. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, viešosios įstaigos „V“, UAB „P“ savivaldybės administracijos, UAB „P“ informacija. Iš minėtų dokumentų matyti, kad mokesčius už komunalines paslaugas A. D. mokėjo ne tik už sau priklausančią būsto dalį, tačiau visas paskaičiuotas sumas, savo dalies nebuvo bandoma atskirti. Per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, t. y. 2007 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo butui Pakruojyje, (duomenys neskelbtini). Be to, 2013 m. lapkričio 19 d. sudėjo naujus langus visame bute. Aplinkybių, kad A. D. pagal išgales rūpinosi likusiu butu iš esmės neginčijo ir V. G., taip pat patvirtino ir liudytojas P. G. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo A. D. bei liudytojų nurodytas aplinkybes, teismui nepateikta. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus Z. D. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446–448 straipsniai). Paminėtina, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti būdas yra lygiavertis palikimo priėmimui paduodant pareiškimą notarui, todėl, spręstina, kad A. D. nesikreipimo į teismą su pareiškimu anksčiau priežastys, nesudaro pagrindo anksčiau nustatytas aplinkybes teismui vertinti kitaip.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. G. atsirado teisė priimti mirusiosios Z. D. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Bylos duomenimis V. G. yra Z. D., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Palikimo priėmimo termino praleidimą pareiškėja iš esmės grindžia įstatymų nuostatų nežinojimu, dėl ko nesuprato, kad jos motinai priklausė dalis buto ir neturėjo žinių apie galimus palikimo priėmimo būdus.

Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad buto dalis priklausė jos motinai, kadangi butas buvo registruotas A. D. vardu. Tačiau teismų praktikoje palikimo sudėties nežinojimas teismų svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727). Kaip nurodė pareiškėja, sužinojusi apie jai priklausančią motinos palikimo dalį, ji kreipėsi į notarą, kuris 2007 m. spalio 16 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Jos pareiškimas 2008 m. vasario 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-45-77/2008) buvo atmestas. Nors pareiškėja nurodė, kad po tokio teismo sprendimo manė, jog galimas paveldėti turtas yra prarastas ir niekas jai nepaaiškino kitų galimybių, iš minėto 2008 m. teismo sprendimo matyti, jog, priešingai, nei nurodė pareiškėja šios bylos nagrinėjimo metu, advokato teisine pagalba kreipdamasi į teismą 2007 m. ji naudojosi. Šią aplinkybę ji nurodė teikdama paaiškinimus Pakruojo rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-45-77/2008. Iš 2008 m. vasario 11 d. sprendimo turinio matyti, kad V. G. nurodė, jog advokatas jai „pasakė, kad jai priklauso ir dalis A. D. nuosavybės teise registruoto buto“. Ši aplinkybė patvirtina, kad apie jos galimą paveldėti mirusios jos motinos turto dalį V. G. buvo žinoma nuo 2007 m. Tai, jog V. G. konsultavosi su teisininkais, patvirtino ir liudytoju apklaustas pareiškėjos sutuoktinis. Vertinant pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad po 2008 m. teismo sprendimo, jai susiformavo suvokimas, kad minėtas turtas yra prarastas ir kito pagrindo kreiptis į teismą ji neturi, kadangi neturi teisinių žinių pažymėtina, kad teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neturėjimas pagal kasacinio teismo praktiką taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas). Juolab, kad bendraudama su teisinį išsilavinimą turinčiais notaru, advokatu, V. G. dar 2007–2008 m. buvo informuota, kad turi teisę pretenduoti į Z. D. palikimo dalį, tačiau yra praleidusi terminą palikimui priimti. Pastebėtina, kad ir po kreipimosi į notarą 2007 m. V. G. buvo suteikta informacija, kad paveldėjimo teisės liudijimą atsisakoma išduoti ne dėl teisės paveldėti neturėjimo, o praleisto palikimui priimti nustatyto termino. Tačiau per visą laikotarpį iki 2020 m. daugiau jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ji nesiėmė. Apie motinos palikimą notarės paklausė, kaip nurodė teismo posėdyje pareiškėja, tik apsilankiusi notaro biure kitais reikalais. Aplinkybių, sutrukdžiusių anksčiau kreiptis į notarą reikalingos informacijos, pareiškėja neįrodinėjo. Esant situacijai, kai žinodama apie jai priklausančią palikimo dalį pareiškėja, praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, ilgą laiką po to, t. y. apie 12 metų nesiėmė veiksmų šią teisę įgyvendinti, vertintina, kad ji elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, nepagrįstai kliovėsi nepatikimų šaltinių (giminių, pažįstamų) teikiama informacija. Todėl tokį pareiškėjos V. G. elgesį teismas vertina kaip neatitinkantį sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Be to, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pagal kasacinio teismo praktiką būtina užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso, todėl vertintina ir tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti, nebūtų neproporcingai pažeisti šalių interesai. Nagrinėjamu atveju paveldimas turtas yra ½ dalis buto, už kurio išlaikymą, kaip anksčiau nustatyta, ilgą laiką mokėjo ir juo rūpinosi pareiškėjas A. D. Todėl reikalinga atsižvelgti ir į šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo bei santykių stabilumo ir teisingumo principus.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog V. G. terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nors byloje pareiškėjų interesai buvo skirtingi, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidarė advokatui atstovaujant pareiškėją A. D. pagal jo atskirą pareiškimą, o ne tik pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą, kuris buvo atmestas; taigi, atstovavimo išlaidos susidarė ir pareiškėjui A. D. siekiant įgyvendinti savo interesą į palikimą, todėl minėtos išlaidos iš V. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576–578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.