Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, suinteresuotas asmuo D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019.

2. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 buvo patenkintas D. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. Pareiškėja apie priimtą teismo sprendimą ir minėtą civilinę bylą sužinojo tik 2021 m. liepos 5 d. gavusi šio sprendimo kopiją, kuri buvo pateikta atsakovės D. J. atstovo į kitą civilinę bylą Nr. e2-2736-829/2021. Kitos reikšmingos bylai aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2736-829/2021 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu. Nurodė, kad ji su E. D. ir B. D. 2005 .m. susitarė, kad iš jų nori įsigyti 6 ha žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) 69300/149300 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) bei statinius už 20 000 Lt sumą: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys buvo sutarę, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą bus mokama kas mėnesį dalimis, o pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta visiškai išmokėjus šalių sutartą sumą (iki to laiko G. S. naudosis ir valdys anksčiau nurodytą turtą). Pinigų perdavimo velioniams faktą ir tai, jog pareiškėja su sugyventiniu R. V. faktiškai nepertraukiamai nuo 2006 metų valdo 6 ha žemės sklypą bei statinius, be liudytojų parodymų, duotų civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021, pagrindžia ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, mokėjimai už komunalines paslaugas, žemės naudmenų deklaravimo duomenys. Anot pareiškėjos, D. J. civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 teismui nurodė žinomai neteisingus duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pagal civilinės bylos Nr.e2-2736-829/2021 duomenis, D. J., neturėdama minėtų nekilnojamųjų daiktų faktinio valdymo, neturėjo ir galimybės priimti po B. D. mirties likusio paveldimo turto faktinio valdymo būdu. Tuo tarpu pareiškėjos faktinis nepertraukiamas minėtų nekilnojamojo turto daiktų valdymas trunka ilgiau nei 10 metų. Pareiškėja per visą laikotarpį sąžiningai įgijusi minėtus daiktus juos sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Atnaujinus procesą ir galimai teismui priėmus naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, egzistuoja visi pagrindai minėtus nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai įgyti įgyjamosios senaties pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

16. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

17. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

19. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 buvo patenkintas D. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: teismas nustatė, kad D. J. po B. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

20. Pareiškėja G. S. 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019. Nurodė, kad ji apie priimtą teismo sprendimą ir minėtą civilinę bylą sužinojo tik 2021m. liepos 5 d. gavusi šio sprendimo kopiją, kuri buvo pateikta atsakovės D. J. atstovo į civilinę bylą Nr. e2-2736-829/2021. Kitos reikšmingos bylai aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2736-829/2021 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu. Anot pareiškėjos, D. J. civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 teismui nurodė žinomai neteisingus duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Tvirtina, kad pareiškėja su E. D. ir B. D. 2005 m. susitarė, kad iš jų nori įsigyti 6 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 69300/149300 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) bei statinius už 20000Lt sumą: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius pastatus, unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, pagal civilinės bylos Nr. e2-2736-829/2021 duomenis, D. J., neturėdama ginčo nekilnojamųjų daiktų faktinio valdymo, neturėjo ir galimybės priimti po jos motinos mirties likusio paveldimo turto faktinio valdymo būdu. Tuo tarpu pareiškėjos faktinis nepertraukiamas minėtų nekilnojamojo turto daiktų valdymas trunka ilgiau nei 10 metų, kuriuos ji valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo. Pareiškėjos įsitikinimu, atnaujinus procesą ir galimai teismui priėmus naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, egzistuoja visi pagrindai minėtus nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai įgyti įgyjamosios senaties pagrindais, nustatytais CK 4.68–4.71 straipsniuose.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo. Savo poziciją grindė šiais argumentais: pirma, pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą (pareiškimą pateikė 2021 m. spalio 11 d., nors apie priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 jai tapo žinoma nuo 2021 m. liepos 5 d.), atnaujinti termino neprašė, nenurodė svarbių priežasčių dėl ko terminą praleido; antra, pareiškėja jau yra pasirinkusi savo pažeistų teisių gynimo būdą – 2021 m. balandžio 9 d. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir kreditoriaus reikalavimų pareiškimo mirusiosios B. D. paveldėtojams; trečia, suinteresuotas asmuo D. J. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, paveldėjusi po motinos B. D. mirties atsiradusį palikimą, ir vien tai, kad pareiškėja, nebūdama įpėdine, naudojosi velionei priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, nesuteikia jai teisės paveldėti šį turtą; ketvirta, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (šiuo atveju ginčo turtas buvo registruotas B. D. vardu ir ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma).

22. Apeliantė su skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka. Vieną iš atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai apie jos galimai pažeistas teises tapo žinoma 2021 m. liepos 5 d. Apeliantės teigimu, nutartyje buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentams iš dalies pritaria.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Iš kitos pusės sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, momentas susietinas su subjektyviu asmens aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, įvertinimu; t.y. sužinojimo momentas nustatytinas, kai asmuo subjektyviai suvokė, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą.

25. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos vertinimu, yra pagrindas prieštarauti pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 11 d. Pareiškime ji nurodė, kad apie priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 ji sužinojo tik 2021 m. liepos 5d. gavusi šio sprendimo kopiją, kuri buvo pateikta D. J. atstovo kitoje civilinėje byloje Nr.e2-2736-829/2021, o reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą prašyti atnaujinti procesą dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, paaiškėjo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu per 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja tik subjektyviai suvokusi apie pažeistas teises, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Todėl 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas ne nuo 2021 m. liepos 5 d., ką šiuo atveju padarė apylinkės teismas, o nuo 2021 m. rugsėjo 21 d., kadangi būtent nuo šio momento pareiškėja subjektyviai vertino, kad yra pažeistos jos teisės. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, nors turėjo tokią pareigą. Taigi, terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2021 m. spalio 21 d., todėl spręstina, kad paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino.

26. Atskirajame skunde taipogi laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis pareiškėjos papildomai į bylą pateiktais įrodymais, tuo pažeisdamas CPK 14 ir 177 straipsnių nuostatas. Apeliantės teigimu, iš civilinės bylos Nr. e2-2736-829/2021 duomenų ir joje šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog D. J. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl pareiškėjos valdomo ginčo turto nuosavybės įteisinimo tik 2019 m., o ne 2011 m., kaip teigiama 2019 m. balandžio 5d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta, kadangi jos minimoje byloje Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo jos ieškinio netenkino (sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas). Kita vertus, pati apeliantė atskirajame skunde teigia, kad civilinės bylos Nr. 2YT-1878-829/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą ir civilinės bylos Nr. e2-2736-829/2021 pagal jos ieškinį D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, kreditoriaus reikalavimų pareiškimo paveldėtojams, įpareigojimo atnaujinti privačios žemės nuomos sutartį, nagrinėjimo dalykas skiriasi ir pareiškėja gina savo skirtingas materialines teises ir pareigas. Todėl nesuprantamas apeliantės požiūris, kodėl vienu atveju teismas gali vadovautis civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 esančiomis aplinkybėmis, o kitu atveju ne.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos kontekste neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, nes toks reikalavimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

28. Pažymėtina, kad pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Šiuo atveju kaip patvirtina civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 esantys duomenys, D. J. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, tačiau įstatymo nustatytu terminu nepateikusi pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog tai, kad pareiškėja nebūdama įpėdine naudojosi velionei priklausiusiu turtu, nereiškia, kad ji turi teisę minėtą turtą paveldėti. Tačiau pareiškėja prašo atnaujinti procesą, prašymo aplinkybe, jog ji yra paveldėtoja negrindžia.

29. Pirmosios instancijos teismas vienu iš argumentų netenkinti prašymo atnaujinti procesą nurodė tai, kad pareiškėja jau yra pasirinkusi savo pažeistų teisių gynimo būdą – 2021 m. balandžio 9 d. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir kreditoriaus reikalavimų pareiškimo mirusiosios B. D. paveldėtojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis argumentas yra nereikšmingas, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo paveldėjimo reikalu.

30. Minėta, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą dėl to, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja įrodinėja tokias aplinkybes: ji mirusiajai priklausančią namų valdą yra įgijusi nuosavybės teisėmis, ji ginčo namų valdą kaip savininkė valdo nuo 2006 metų, todėl akivaizdu, jog, atsiradus ginčo namų valdos paveldėtojui, ji įgis pareigą išsikraustyti. Iš kitos pusės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą, buvo pažeistos jos teisės, nes ji negalėjo teikti paaiškinimų, įrodymų dėl turto faktinio valdymo. Taigi, pareiškėjos interesai yra pažeisti. Antra sąlyga taip pat yra tenkinama, nes pateikti įrodymai: pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (pareiškėja ginčo namų valdoje deklaruoja gyvenamąją vietą nuo 2005 05 13), kvitai už elektrą, duomenys apie paraiškų teikimą tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir kt. patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog ji faktiškai valdė ginčo namų valdą.

32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nes netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tikslu įvertinti nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėjos pateiktus įrodymus ir neatimant galimybės sprendimu nepatenkintai šaliai pasinaudoti apeliacijos galimybe (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.