Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja G. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019.

Pareiškėjos G. S. faktinis nepertraukiamas aukščiau minėtų nekilnojamojo turto daiktų valdymas trunka ilgiau nei 10 metų, nuo velionės B. D. mirties taip pat jau yra praėję daugiau nei 10 metų. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog visą tą laikotarpį G. S. sąžiningai įgijusi šiuos daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė tuos daiktus ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja – atnaujinus procesą ir galimai teismui priėmus naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, egzistuoja visi pagrindai šiuos nekilnojamuosius daiktus G. S. įgyti įgyjamosios senaties pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose (b. l. 1–6).

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Pagal CPK 370 straipsnį teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Procesinis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomos esminės objektyvios aplinkybės, sudariusios kliūtis tokį prašymą pateikti laiku. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (CPK 178, 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja nurodė, jog apie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 sužinojo tik 2021 m. liepos 5 d., gavus šio sprendimo kopiją, kuri buvo pateikta atsakovės D. J. atstovo į civilinę bylą Nr. e2-2736-829/2021, o kitos reikšmingos aplinkybės paaiškėjo civilinės bylos Nr. e2-2736-829/2021 nagrinėjimo 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 teismui pateikė tik 2021 m. spalio 11 d., t. y. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškime nurodoma, kad CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai nėra praleisti, o aplinkybės, kurios pagrindžia prašymo atnaujinti procesą reikalavimus buvo sužinotos tik 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 metu. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, kadangi pati pareiškėja nurodė, kad apie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829 jai tapo žinoma 2021 m. liepos 5 d., gavus šio sprendimo kopiją, todėl terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829 priimtą sprendimą, o ne nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 sužinotų papildomų aplinkybių. Pareiškėja priežasčių, dėl kurių ji kreipėsi į teismą, praleidusi prašymo pateikimo terminą, nenurodė.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai apie jos galimai pažeistas teises buvo tapo žinoma 2021 m. liepos 5 d., todėl ji suprato, arba turėjo suprasti, jog praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių, ji praras teisę siekti galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, praleisto termino neprašoma atnaujinti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004 išaiškino, kad aplinkybių, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2Yt-1878-829/2019 praleistas nežymiai, todėl teismas šiuo atveju pasisako ir dėl pareiškėjos prašomo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, pagrįstumo.

Pareiškėja pareiškime teigia, kad D. J. civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 teismui nurodė žinomai neteisingus duomenis, todėl buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, t. y. pagal civilinės bylos Nr. e2-2736-829/2021 nagrinėjimo metu gautus duomenis, D. J., neturėdama aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų faktinio valdymo, neturėjo galimybės priimti po B. D. mirties likusio paveldimo turto faktinio valdymo būdu. Pareiškėja teigia, kad pareiškėjai G. S. nedalyvaujant šiame procese, buvo išspręsti klausimai dėl jos visą minėtą laikotarpį faktiškai valdomo turto nuosavybės įgijimo pagrindų atsiradimo fakto kito asmens naudai. Šiuo sprendimu buvo eliminuota G. S. galimybė įgyti aukščiau nurodytą turtą įgyjamosios senaties pagrindu bei buvo sudarytos teisinės prielaidos be teisinio pagrindo minėtą turtą paveldėjusiam asmeniui pradėti pareiškėjos iškeldinimo iš gyvenamojo būsto procedūras. Tokiu būdu, minėtas teismo sprendimas sukelia G. S. teisines pasekmes ir atsiranda pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte atnaujinti procesą šioje byloje.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Sutiktina su suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja G. S. jau yra pasirinkusi jos manymu pažeistų savo teisių ginimo būdą, t. y. 2021 m. balandžio 9 d. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir kreditoriaus reikalavimų pareiškimo mirusiosios B. D. paveldėtojams. Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2021 m. lapkričio 10 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2736-829/2021 pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, o jo neatnaujinus, atnaujinti ir pratęsti privačios žemės nuomos sutartį, pareikštą atsakovei D. J.. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2021 m. lapkričio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismas nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis nesiremia.

Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei.

Civilinės bylos Nr. 2YT-1878-829/2019 duomenimis nustatyta, kad D. J. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, paveldėjusi po motinos B. D. mirties atsiradusį palikimą – testamento mirusioji B. D. sudariusi nebuvo, ir vien tai, kad pareiškėja, nebūdama įpėdine naudojosi B. D. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, nesuteikia teisės jai paveldėti šį turtą.

Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo eliminuota G. S. galimybė įgyti aukščiau nurodytą turtą įgyjamosios senaties pagrindu, kadangi pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo registruotas B. D. vardu ir ši aplinkybė pareiškėjai G. S. buvo žinoma.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas 2019 m. balandžio 5 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo neprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290–291, 365–370 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.