- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-120-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00061-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
išteisintajam J. Ž., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. J. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, žinodamas, kad jis realiai nepirks uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti suklastoti (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „S.“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimą bei UAB „S.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, pasirašė šiuos suklastotus dokumentus: 1) 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų; 2) 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi; 3) 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymo registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, po ko 2017 m. gruodžio 19 d. visus šiuos dokumentus registravimui pateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu J. Ž. išteisintas nepadaręs veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog tarp J. Ž. ir D. I. 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašytoje UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje bei vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime ir 2017 m. gruodžio 19 d. prašyme įregistruoti minėtus dokumentus juridinių asmenų registre buvo įrašyta melaginga informacija dėl akcijų įsigijimo, paskyrimo savęs direktoriumi. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko, todėl J. Ž. išteisinamas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 2, b. l. 127).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Galina Seniut prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, kuriuo J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų pagaminimo), ir skirti jam 60 MGL (tai atitinka 3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu įskaityti į J. Ž. paskirtą bausmę laikino sulaikymo metu išbūtą laiką (1 parą). Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamojo J. Ž. veiksmai, kuriais pastarasis pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašytoje UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje bei vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime ir 2017 m. gruodžio 19 d. prašyme įregistruoti minėtus dokumentus Juridinių asmenų registre įrašydamas į juos žinomai netikrus duomenis, anaiptol, nėra tik formalus pažeidimas, o, priešingai, tokie kaltinamojo veiksmai yra pavojingi, sukėlę teisiškai reikšmingus padarinius, taigi nusikalstami.
3.2. Apeliantė argumentuoja, kad nustatyta, jog J. Ž. pagamindamas netikrus dokumentus siekė juridiškai įtvirtinti jo ir UAB „S.“ bet kokių santykių pradžią, nors iš tikrųjų, kaip buvo nustatyta tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, be to, kaip teigė ir pats J. Ž., tai nebuvo padaryta.
3.3. Apeliantė pastebėjo, kad kaltinamojo netikrų dokumentų pagaminimas tapo pagrindu jam pateikti VĮ „Registrų centras“ dokumentus: 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų; 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi; 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymo registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi.
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad akivaizdu, jog J. Ž. veiksmai, kuriais buvo pagaminti netikri dokumentai (akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimas) nebuvo formalūs, jie tapo pagrindu teikti valstybinei įmonei kitus dokumentus, tokiu būdu siekiant įtvirtinti juridinį faktą.
3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinamasis J. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės už piniginį atlygį pasirašyti, savo parašu patvirtinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą žinant, kad realiai UAB „S.“ akcininku jis netaps, dokumentų, piniginių lėšų ir kitų daiktų neperims, realiai netaps ir neatliks šios įmonės direktoriaus pareigų, žinojo, kad tokie netikri dokumentai gali sukelti nusikalstamas pasekmes; visgi tokius netikrus dokumentus pasirašė. Kaltinamojo tyčia apėmė ne tik patį netikrų dokumentų pagaminimą, bet ir jo paties suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, tačiau savo siekiamus tikslus jis galėjo įgyvendinti tik analizuotu nusikalstamu būdu, t. y. pagaminant netikrus dokumentus, juos pasirašant, kas savo ruožtu reiškia siekį pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą. Pažymėtina, jog, pagaminęs šiuos netikrus dokumentus, jis juos dar ir panaudojo pateikdamas tą pačią dieną VĮ „Registrų centras“.
3.6. Apeliantė pastebėjo, kad nėra pagrindo sutikti su teismo motyvu, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neturi jokios įtakos buvusio vadovo atsakomybei dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos įmonei, taip pat dėl įmonės įsipareigojimų valstybei, įmonės kreditoriams ir pan., nes akcininko ir vadovo pakeitimas negali turėti įtakos nei įmonės prievolių dydžiui, nei struktūrai, nei buvusio vadovo atsakomybei už galimai jo padarytas minėtas nusikalstamas veikas ir žalą įmonei. Akivaizdu, jog šiuo atveju žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti.
3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. Ž. suvokė, jog klastoja (gamina netikrus) dokumentus ir atliko aktyvius veiksmus; tai, be kita ko, jis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.
3.8. Apeliantės teigimu, teismas nevertino jo padarytam teiginiui prieštaraujančių ir šį teiginį paneigiančių paties kaltinamojo parodymų, o visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų neįvertinimas gali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu BPK 20 straipsnio prasme. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis minėtoje dalyje laikytinas prieštaringu bei nepagrįstu, todėl neteisėtu.
3.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog siekiant išvengti netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, taip pat pagrįstai manant, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės sudaro nusikalstamos veikos sudėties požymius bei į procesinį būtinumą patikslinti kaltinimo formuluotes bei nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaltinimas yra keistinas. Tokia galimybė yra numatyta BPK 256 straipsnio 2 dalyje. BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, 111 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pakeistame kaltinime yra tiksliai nurodomi nusikalstami veiksmai, kuriais J. Ž. pažeidė baudžiamąjį įstatymą, tokiu būdu kaltinimas kaltinamojo atžvilgiu keistinas kvalifikuojant jo veiksmus, formuluojant kaltinimą pagal šias nusikalstamos veikos aplinkybes.
3.10. Apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą nurodant, kad:
3.10.1. J. Ž. veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent:
3.10.1.1. J. Ž. 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus mieste žinodamas, kad jis iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, realiai nepirks UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti žinomai netikri (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB „S.“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimą bei UAB „S.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, sutiko su kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, siekiančio nuslėpti jo paties organizuotą UAB „S.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, pasiūlymu už 1 500 Eur užmokestį tapti fiktyviu UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent:
3.10.1.1.1. J. Ž. pasirašė kito asmens parengtus:
3.10.1.1.1.1. 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų;
3.10.1.1.1.2. 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi;
3.10.1.1.1.3. 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymo registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi,
3.10.1.1.2. po ko tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 19 d. visus šiuos žinomai netikrus dokumentus registravimui pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje.
3.10.2. t. y. J. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
3.11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į šiame skunde išdėstytus argumentus dėl minėto teismo faktinių duomenų nepagrįsto nevertinimo, kuris šiuo atveju lėmė neteisėto sprendimo priėmimą J. Ž. atveju išteisinant jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikrų dokumentų suklastojimo) ir apeliacinės instancijos teisme pakeitus kaltinimo kvalifikaciją kaltinamojo J. Ž. atžvilgiu yra priimtinas apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų pagaminimo).
3.12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, kadangi šiuo apeliaciniu skundu keistinas kaltinimas, pakeistame kaltinime yra tiksliai nurodomi nusikalstami veiksmai, kuriais J. Ž. pažeidė baudžiamąjį įstatymą, prokurorė prašo apklausti išteisintąjį asmenį pagal naują kaltinimą pakeičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.
4. Teismo posėdžio metu J. Ž. ir jo gynėjas prašė prokurorės Galinos Seniut apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. I. parodė, kad pardavė UAB „S.“. Norėjo parduoti įmonę, nes su esamais pirkėjais buvo pasibaigusios sutartys ir toliau veiklos su šia įmone nebeplanavo, nematė veiklos perspektyvų. Pardavimo momentu įmonė neturėjo įsiskolinimų, bėdų, bankroto grėsmės. D. I. buvo vienintelis UAB „S.“ akcininkas, vadovu buvo faktiškai nuo nupirkimo, ir pardavė visas akcijas J. Ž.. J. Ž. įsigydamas įmonę nesakė, ką darys su ta įmone, su akcijomis. Viskas vyko įprastine tvarka, buvo akcijų pirkimo-pardavimo įforminimas notarų biure. Prieš pasirašant J. Ž. atsiskaitė su juo grynaisiais pinigais, pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo-pardavimo aktą. Jis D. I. paskambino ir minėjo, kad jis jau ne V. P., o J. Ž.. Pardavė 100 akcijų už 2 896 eurus, taip, kaip sutartyje ir nurodyta. Tą sumą gavo iš J. Ž., sumokėjo grynaisiais pinigais. J. Ž. pasakė, kad negali padaryti mokėjimo pavedimo, kadangi jo banko sąskaitos apribotos ar areštuotos. Notarų biure pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuris neliko notarų biure, o lieka buvusiam vadovui ir akcininkui ir naujam paskirtam vadovui ir akcininkui. Priėmimo-perdavimo aktas turi būti pas J. Ž.. Tada išėjo į lauką, D. I. atidavė visas materialines vertybes ir dokumentus J. Ž. ir išsiskirstė. Visus dokumentus ir materialines vertybes perdavė. D. I. jam perdavė didelę kartoninę dėžę iš savo automobilio. Dar iš perdavimo akto matė, kad buvo perduotas ir spausdintuvas Canon. Visi dokumentai buvo paruošti, pelno-nuostolių ataskaita, balansus ir viskas, juos ir pateikė J. Ž.. Po kurio laiko J. Ž. jam skambino ir klausė, ar neturi dar vienos įmonės su nepriekaištinga reputacija pardavimui. Dėl UAB „S.“ daugiau nebendravo. Po įmonės pardavimo J. Ž. D. I. nebendravo su VMI. Neteikė jokios įmonės informacijos jokioms valstybinėms institucijoms, kai pardavė įmonę J. Ž.. Pardavus įmonę neliko faktiniu vadovu, neatliko jokių veiksmų, nevaldė nei kaip direktorius, nei kaip akcininkas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir J. Ž. išteisinimu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko spręsdamas J. Ž. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
8. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
8.1. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pavyzdžiui, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
8.2. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
8.3. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
8.4. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018).
9. Pagal pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. suklastojo tikrus dokumentus (pasirašė suklastotą 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (joje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų), 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą (joje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi), 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymą registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V (juose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi);
9.2. visus juos panaudojo (2017 m. gruodžio 19 d. pateikė registravimui valstybinei institucijai – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje).
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, be kita ko, baudžiamoji byla, kurioje J. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks sprendimas priimtas teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamo asmens parodymais, ir kilus abejonių dėl visiško kaltinamo asmens kaltės pripažinimo ir tuo pačiu dėl kaltinimo aplinkybės, kad jis realiai nepirks UAB „S.“.
11. Skundžiamu nuosprendžiu J. Ž. buvo išteisintas konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kaip minėta, apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtuose dokumentuose buvo įrašyta melaginga informacija dėl akcijų įsigijimo, paskyrimo savęs direktoriumi. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko.
12. Pagal apeliaciniame skunde pateiktą naują kaltinimą J. Ž. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas:
12.1. pagamino netikrus dokumentus (pasirašė kito asmens parengtus 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (joje įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų), 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą (joje įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi), 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymą registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V (juose įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi);
12.2. visus juos panaudojo (2017 m. gruodžio 19 d. pateikė registravimui valstybinei institucijai – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje).
13. Tiek pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek apeliaciniame skunde pateiktame kaltinime iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių buvo pagaminti ir panaudoti šie dokumentai, taip pat esama kelių skirtumų. Teigiama, kad J. Ž. žinodamas, kad jis iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas (apie šį asmenį nurodoma tik naujajame kaltinime), realiai nepirks UAB „S.“ akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos (šioje vietoje tik pareiškime pratęsiama „t. y. bus tik formaliu UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi“), suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti žinomai netikri (tik pareiškime nurodyta „suklastoti“) (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB „S.“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimą bei UAB „S.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, (nuo šios vietos nurodomi naujojo kaltinimo teiginiai) sutiko su kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, siekiančio nuslėpti jo paties organizuotą UAB „S.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, pasiūlymu už 1 500 Eur užmokestį tapti fiktyviu UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi, pagamino netikrus (tik pareiškime nurodyta „suklastotus“) dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus (atitinkamai „suklastotus“). Taigi esminės naujovės, pateiktos naujajame kaltinime, yra bendrininkavimo požymis – pagal naująjį kaltinimą J. Ž. kaltinamas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, šiame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir inkriminuotas netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas. Dėl šių naujų aplinkybių kaip ir dėl kitų pakeistame kaltinime nurodytų aplinkybių aukštesnysis teismas pasisakys vertindamas byloje esančius įrodymus.
14. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sprendė, kad sudarytas sandoris tarp J. Ž. ir D. I. buvo apsimestinis, kita vertus, vertino, jog sandoris realiai buvo, todėl nesutiko su kaltinimu, jog minėtuose dokumentuose buvo įrašyta melaginga informacija dėl akcijų įsigijimo, paskyrimo savęs direktoriumi.
15. Pažymima, kad apylinkės teismas vertino sudarytą sandorį apsimestiniu, tačiau nedetalizavo ir aiškiai neišskyrė, koks sandoris CK 1.87 straipsnio 1 dalies prasme yra, kaip įvardijama šiame straipsnyje, „sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje“, o koks sandoris yra „sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti“. Iš skundžiamo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad „sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje“ turima omenyje, kad J. Ž. sutiko atlygintinai perimti iš D. I. UAB „S.“ akcijas (D. I. sumokant J. Ž. 1 500 Eur) J. Ž. neketinant vykdyti UAB „S.“ veiklą (ketindamas įmonę vėliau parduoti). Tuo tarpu „sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti“ yra akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. J. Ž. už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų.
16. Taip pat skundžiamame nuosprendyje aiškiai nesusiejama simuliacija ir apsimestinis sandoris. Kaip galima suprasti, šioje byloje simuliacija vertinama kaip apsimestinio sandorio sudarymo forma. Pagal nuosprendį simuliacija pasireiškė tuo, kad šalys bendru, aukščiau nurodytu, susitarimu siekė apeiti įstatymą, tai yra, siekė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje J. Ž. būtų laikomas akcijų pirkėju, nors, kaip vertino apylinkės teismas, J. Ž. pinigų D. I. už šias akcijas nesumokėjo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad šiuo atveju buvo simuliuojama ir buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Vis dėlto esminiai momentai šioje byloje, pirma, kaip ir teisingai nurodė žemesnysis teismas skundžiamame nuosprendyje cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, yra tai, ar sandoris (turima omenyje akcijų pirkimo–pardavimo sutartis) buvo realus, ir, antra, svarbiausia, ar jis buvo atlygintinas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė, jog faktiškai buvo atlyginta kitaip nei nurodyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje (J. Ž. nemokėjo akcijų pardavėjui 3 000 Eur, o pastarasis sumokėjo J. Ž. 1 500 Eur už tai, kad šis įgytų akcijas), tačiau nepagrįstai nelaikė, kad į dokumentą įrašyta melaginga informacija apie atsiskaitymą sudaro netikro dokumento pagaminimo sudėtį, be to, padarė neteisingą išvadą, kad šis sandoris buvo realus.
17.1. Apygardos teismas pažymi, kad tam, jog akcijų pirkimo–pardavimo sandoris būtų laikomas realiu, nepakanka, jog tokia sutartis būtų tik pasirašyta, neketinant arba ketinant tik iš dalies įgyvendinti akcininko teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 14 straipsnyje ir kituose teisės aktuose. Įgijęs akcijas, J. Ž. tapo UAB „S.“ vieninteliu akcininku, todėl jis paskyrė save direktoriumi, kuris taip pat turi tam tikrų teisių ir pareigų. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, civiliniame kodekse, akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). ABĮ 37 straipsnio 8, 12 dalyse numatyta gana daug reikšmingų bendrovės vadovo pareigų, tačiau byloje nėra duomenų, kad J. Ž. jas vykdė.
17.2. Svarbu pažymėti ir tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neketinant įgyvendinti ja suteikiamų teisių ir pareigų ar jas įgyvendinti tik iš dalies ne visada reiškia tokio sandorio fiktyvumą, kadangi įmanoma situacija, kai pagal tokią sutartį įgijęs akcijas asmuo jas nedelsdamas perleidžia kitam asmeniui (tai padaryti įstatymas nedraudžia). Vis dėlto šiuo atveju matyti, jog J. Ž. ketino stebėti įgytą įmonę tam tikrą laiką, o tai rodo, kad šio stebėjimo metu jis turėjo vykdyti minėtas pareigas, tačiau jų jau įgydamas akcijas net neketino vykdyti ir nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmosios instancijos teismas sandorio realumą grindė tuo, kad:
17.3.1. įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta abiejų šalių parašais, sudaryta pas notarą, taip pat J. Ž. pasirašytas vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas. Apygardos teismas, kaip minėta, vertina, jog tokie formalūs veiksmai nerodo sandorio realumo.
17.3.2. J. Ž. pats šiuos dokumentus (turima omenyje ne tik akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ir 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimas, 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymas registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais) nunešė į VĮ „Registrų centras“, užpildė prašymą ir šių dokumentų pagrindu buvo padaryti pakeitimai įmonės akcininkų registre ir juridinių asmenų registre. Aukštesnysis teismas pastebi, kad šiais veiksmais jis įvykdė pareigas, numatytas ABĮ 37 straipsnio 3, 6 dalyse, tačiau vien šių pareigų įvykdymo nepakanka pripažinti, jog J. Ž. ketino atlikti visas savo kaip akcininko ir direktoriaus pareigas ir naudotis teisėmis, be to, šiais veiksmais jis siekė tik įteisinti savo kaip akcininko ir direktoriaus formalų teisinį statusą. Tokia pati išvada daroma ir įvertinus J. Ž. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad „Dėl UAB „S.“ jam buvo perduotas ar flešiukas, ar kaip, buvo dokumentai, kad kažkam sumokėta 90 000 eurų. Perdavė savo pažįstamai buhalterei ir ji persiuntė VMI tuos popierius. Tai buvo vieninteliai veiksmai, kas buvo padaryta su įmone.“.
17.3.3. iš paties J. Ž. parodymų matyti, kad nors jis buvo abejingas įmonės likimui, tačiau praėjus kokiam tai laikui ir paaiškėjus, kad įmonė „švari“, jis ją būtų pardavęs.
17.3.3.1. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas tokiu teiginiu pripažino, jog J. Ž. buvo abejingas įmonės likimui, taip pat nuosprendyje nurodė, kad jis neketino išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą. Kaip matyti iš apygardos teismo posėdžio protokolo, J. Ž. teigė, jog „galvojo palaikyti įmonę 2-3 metus, pažiūrėti, ar yra skolų, ar nėra, o po to gal parduoti, gal dirbti su ja. <...> Juk kai perimi įmonę, tai iš karto „neišlįs“ skolos, pusė metų, metai praeina“.
17.3.3.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, ketinimas parduoti įmonę praėjus tam tikram laikui per tą laiką nevykdant jokios įmonės veiklos negali reikšti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo realus, o ne formalus.
17.3.3.3. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiuo atveju nėra svarbūs sandorio sudarymo motyvai – galimai, kaip vertino apylinkės teismas, įmonės akcijų pardavėjas siekė išvengti asmeninės atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, kaip parodė J. Ž., jis siekė vėliau parduoti įmonę (ši aplinkybė neginčijama). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad tam, jog sandoris būtų realus, akcijų įgijėjas turėjo prisiimti ir siekti vykdyti visas savo teises ir pareigas, o ne vien vėliau sudaryti tokį patį formalų įmonės pardavimo sandorį, kaip ir įmonės įgijimas. J. Ž. teisiamajame posėdyje prisipažino, kad „kai pasirašė šios įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jis neplanavo būti įmonės direktoriumi“, „įsigyjant įmonę jis neketino ja disponuoti“.
17.3.3.4. Šiame kontekste pažymima, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo siekiama išsiaiškinti, ar sudarius sandorį įmonės dokumentai (pelno-nuostolių ataskaita, balansas ir pan.) ir daiktai buvo perduoti J. Ž.. J. Ž. teismo posėdyje teigė, kad akcijų pardavėjas D. I. jam šių dokumentų ir daiktų neatidavė. Liudytojas D. I., priešingai, teigė, kad juos perdavė. Nei vienas iš šių proceso dalyvių negalėjo pateikti duomenų, kad įmonės dokumentai ir daiktai buvo perduoti (pavyzdžiui, dokumentų priėmimo-perdavimo akto). Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti J. Ž. parodymais, kad tokių dokumentų jis negavo, nes priešingu atveju jis būtų juos pateikęs (nes pripažino savo kaltę ir kelis dokumentus pateikė), arba šie dokumentai būtų buvę rasti atliekant kratas jo namuose, kitose vietose, ar taikant kitas procesines prievartos priemones. Aukštesniojo teismo vertinimo šios aplinkybės taip pat patvirtina sandorio fiktyvumą.
Žemesnės instancijos teismas
17.3.4. Iš D. I. parodymų matyti, kad jis J. Ž. įmonę perleido žinodamas, kad jis užsiimdavo įmonių pirkimu-pardavimu. J. Ž. paaiškino, kad jis įmones pirkdavo, po kiek laiko parduodavo, o veiklos nė vienoje nevykdė, tokio tikslo niekada neturėjo, taip pat ir šiuo atveju. Tai patvirtina ir SoDros išrašas byloje, iš kurio matyti, kad J. Ž. dirbo ne vienoje įmonėje, registruotoje jo gyvenamosios vietos adresu (t. 1, b. l. 43).
17.3.4.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas konkretus UAB „S.“ pardavimo atvejis. Šiuo atveju yra nustatyta, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog J. Ž. mokėjo 3 000 Eur už įmonės įgijimą, tačiau jis tokios sumos nemokėjo. Išteisintasis apygardos teismo posėdyje parodė, kad jam sumokėjo 1 500 Eur už tai, kad perimtų įmonę, jis už įmonės pirkimą nemokėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. Ž. vėliau taip pat parodė, kad D. I. jam sumokėjo 3 000 eurų. Nors matyti šioks toks nenuoseklumas J. Ž. parodymuose, tačiau esminė pozicija, jog D. I. jam sumokėjo už įmonės perėmimą, yra nuosekli. Liudytojas D. I. parodė priešingai, kad prieš pasirašant J. Ž. atsiskaitė su juo grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas tiki J. Ž. parodymais, kadangi D. I. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, o J. Ž. savo kaltę pripažino. Kaip nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, ši byla yra atskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimai pareikšti buvusiam UAB „S.“ vadovui D. I.. Ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje; galimai padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos iki kaltinime nurodytuose dokumentuose įtvirtintos apsimestinės informacijos momento, t. y. apsimestinis sandoris tarp šioje byloje kaltinamo asmens ir asmens, kuris yra įtariamas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime, buvo tik pridengtas šiais dokumentais siekiant galimai išvengti asmeninės akcijas pardavusio asmens atsakomybės. Be to, pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 papunktį visų parduodamų akcijų kaina yra 3 000 Eur. Tuo tarpu D. I. apygardos teismo posėdyje parodė, kad J. Ž. jam perdavė 2 896 Eur.
17.3.4.2. Taigi nagrinėjamu atveju ne tik, kad sandoris nebuvo realus (tokiu atveju sandorio teisėtumas galimai galėtų būti ginčijamas civilinio proceso tvarka), tačiau į jį buvo įrašyta ir tikrovės neatitinkanti informacija, jog J. Ž. sumokėjo už įmonę 3 000 Eur.
18. Apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017 (Teismų praktika. 2017, 47, p. 415-457), tačiau šios bylos faktinės aplinkybės bei teisinis šių aplinkybių vertinimas nėra tapatus nagrinėjamai bylai, todėl ja vadovautis kaip precedentu nėra galima. Apygardos teismas pažymi, kad šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad į akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įrašyta melaginga informacija, jog akcijų pirkėjas sumokėjo jų pardavėjui tam tikrą sumą pinigų. Buvo tik nustatyta (nutarties 50 punktas), jog, be kita ko, A. P., kuris buvo nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, 2009 m. gegužės 15 d. UAB „U“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino savo parašu į ją įrašytus melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad jis parduoda UAB „U“ 100 procentų akcijų Rusijos Federacijos piliečiui A. M. Tokiu atveju yra logiška, kad dokumente nesant įrašytos jokios kitos neteisingos informacijos (pavyzdžiui, apie atsiskaitymą) jis nelaikomas suklastotu (tai patvirtinama ir šios nutarties 58 punkte), tik šio sandorio sudarymas buvo simuliuojamas. Gali kilti tik jo teisėtumo klausimas, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
19. Apygardos teismas pažymi, kad J. Ž. ir kitas asmuo be netikros akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagaminimo taip pat kaltinami pagaminę ir kitus dokumentus: 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi; 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymo registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. Pastebima, kad šiuose dokumentuose nėra nurodyti melagingi teiginiai, tačiau jie taip pat laikomi pagaminti netikrais, kadangi jų turinys neatitiko tikrovės – kaip minėta, J. Ž. neketino vykdyti nei jo kaip akcininko, nei kaip įmonės vadovo teisių ir pareigų. J. Ž. teisiamajame posėdyje parodė: „dokumente, kuriame nurodyta, kad skiria save įmonės direktoriumi, tai realiai veiklos vykdyti neplanavo“; „realiai vertinant jis nebuvo įmonės direktorius“; „realiai veiklos vykdyto neplanavo. Realiai neplanavo būti kaip direktorius.“.
20. Pažymima, kad vadovaujantis teismų praktika tokiu būdu pagamintas dokumentas, kai dokumento turinyje įtvirtinami objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir asmuo juos patvirtina pasirašydamas šį dokumentą (taip pat ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartį), laikomas netikru (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-870/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-581/2020, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Nustatyta, kad J. Ž. savo parašu patvirtino į kaltinime nurodytus dokumentus įrašytus melagingus duomenis, o tai reiškia, kad jis ne suklastojo dokumentus, o pagamino visiškai naujus, žinomai melagingus, dokumentus, t. y. tokius, kurie tikrovėje neegzistuoja, taigi sprendžiama, kad jis pagamino netikrus dokumentus.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visus pagamintus netikrus dokumentus J. Ž. panaudojo. Jis neteisėtai paleido netikrus dokumentus į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (registravimui pateikė VĮ „Registrų centras“).
22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino pagamintų netikrų dokumentų teisinę reikšmę nurodydamas, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neturi jokios įtakos buvusio vadovo atsakomybei dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos įmonei, taip pat dėl įmonės įsipareigojimų valstybei, įmonės kreditoriams ir pan., nes akcininko ir vadovo pakeitimas negali turėti įtakos nei įmonės prievolių dydžiui, nei struktūrai, nei buvusio vadovo atsakomybei už galimai jo padarytas minėtas nusikalstamas veikas ir žalą įmonei. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokie teiginiai nėra teisingi ir nesudaro pagrindo spręsti, jog netikrų dokumentų pagaminimas šiuo atveju nebuvo pavojingas ir teisiškai reikšmingas.
22.1. Nurodytomis veikomis buvo realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, atsirado reali žalos grėsmė kitų asmenų teisėms ar interesams. Šiuo atveju buvo pagaminti pakankamai svarbūs netikri teisinio pobūdžio dokumentai, susiję su konkrečios įmonės veikla, taigi ir viešuoju interesu, dokumentai buvo teikiami valstybės institucijai, registruojami registre, jų pagrindu asmenų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai, jie vykdomi. Galiausiai pats J. Ž., neva nupirkęs įmonės akcijas ir tapęs jos direktoriumi, nevykdė tokiems subjektams priskirtų pareigų, jų net neketino ir negalėjo vykdyti, nes neturėjo įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, todėl, pavyzdžiui, negalėjo teikti metinių deklaracijų Registrų centrui, valdyti įmonės skolų, kreditų ir pan. Šios aplinkybės galėjo turėti esminės reikšmės tiek valstybės institucijoms renkant, tikrinant ir kontroliuojant informaciją apie įmonę, tiek ir kitiems fiziniam ar juridiniams asmenims, kurie turėjo turtinių ar neturtinių santykių su įmone. Taigi daroma išvada, kad minėtų netikrų dokumentų sukūrimas ir jų panaudojimas sukėlė reikšmingus teisinius padarinius.
22.2. Taip pat pažymima, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta suma, kurią neva J. Ž. sumokėjo akcijų pardavėjui, pastarajam kaip gavusiam pajamas asmeniui galėjo sukelti mokestinių įsipareigojimų.
22.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Šiuo atveju tokio juridinio fakto nebuvo, nes jis buvo tik simuliuojamas, todėl šioje byloje nagrinėjami dokumentai patvirtino realiai neįvykusius faktus.
22.4. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad tokių dokumentų sukūrimas ir panaudojimas turėjo esminės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad veikos, kurių padarymu kaltinamas išteisintasis, nebuvo pavojingos. Veikų pavojingumas šiuo atveju gali būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kontekste, tačiau ne konstatuojant nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą J. Ž. veiksmuose.
23. Įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl J. Ž. ir kito asmens simuliacijos bei apsimestinio sandorio sudarymo, tačiau nepagrįstai nenuteisė J. Ž. už melagingo įrašo padarymą akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje bei susijusių tolesnių dokumentų turinio netikrumo, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nustato, kad:
24.1. J. Ž. veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent:
24.1.1. J. Ž. 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus mieste žinodamas, kad jis iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, realiai nepirks UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti žinomai netikri (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB „S.“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimą bei UAB „S.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, sutiko su kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, pasiūlymu už 1 500 Eur užmokestį tapti fiktyviu UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent:
24.1.1.1.1. 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“ akcijų;
24.1.1.1.2. 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „S.“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis kaip UAB „S.“ vienintelis akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „S.“ direktoriumi;
24.1.1.1.3. 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ prašymo registruoti UAB „S.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „S.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „S.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „S.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi,
24.1.1.1.4. po ko tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 19 d. visus šiuos žinomai netikrus dokumentus registravimui pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje.
24.2. Tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
24.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas šiuo atveju yra tęstinė veika (veiksmai yra laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, įgyvendinant iš esmės vieną sumanymą dėl to paties dalyko), todėl kiekviena atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, bausmės skyrimo ir kitų klausimų
25. Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
26. Skiriant J. Ž. bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, visų pirma, pažymima, kad ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nagrinėjamu atveju nustatyti trys pagaminti ir panaudoti netikri dokumentai. J. Ž. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal jau šio nuosprendžio 22 punkte nurodytas aplinkybes, kurių apeliacinės instancijos teismas dar kartą nekartoja.
27. Nusikalstamą veiką J. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką J. Ž. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
28. J. Ž. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo įgyti įmonę tam, kad vėliau galėtų ją parduoti, be to, už netikrų dokumentų pasirašymą ir jų pateikimą gauti 1 500 Eur iš akcijų pardavėjo (teisiamajame posėdyje šį motyvą jis iš pradžių neigė, tačiau vėliau parodė, jog „jo tikslas tik draugui padėti už pinigus“). Vis dėlto tokios priežastys negali būti laikomos svarbiomis, teisinančiomis nusikaltimo padarymą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys nevienareikšmiškai charakterizuoja nuteistąjį J. Ž..
30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-485/2021 J. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 203 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje. J. Ž. nagrinėjamą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas.
31. Pažymima ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. Ž. būtų baustas administracine tvarka.
32. J. Ž. dirba privačiai pavežėju, yra išsiskyręs, neturi nepilnamečių vaikų, pareiškime nurodoma, kad į psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo įskaitas J. Ž. neįrašytas.
33. J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
34. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais J. Ž. nepadarė turtinės ir neturtinės žalos kitiems asmenims.
35. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta J. Ž. paskyrus baudos bausmę (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant artimą minimaliam. Teismo vertinimu, pagal J. Ž. bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
36. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitomas J. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 21 d. 08 val. 24 min. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 11 val. 07 min. išbūtas laikas (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
37. Įvertinus J. Ž. paskirtos baudos dydį, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, jam nustatomas vienerių metų terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
38. J. Ž. paskirta ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama ir vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
39. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 4 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-1593. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 184,50 Eur.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju J. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas prokurorės apeliacinis skundas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti J. Ž. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas prokurorės bloginančiais pagrindais, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Pažymima ir tai, kad J. Ž. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, kadangi jis turi prievolę sumokėti 2 900 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo negali būti priteistos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti J. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 21 d. 08 val. 24 min. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 11 val. 07 min. išbūtą laiką (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 58 MGL (2 900 Eur) dydį
J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.