Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36580-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.29.1.1.

2019 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. K. priteista 14 820 Eur turtinės žalos atlyginimo AB „Citadelė“ banko naudai.

Iš L. F. priteista 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo AB „Citadelė“ banko naudai.

Šiuo nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. L. F. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams. Apeliaciniai skundai dėl šių nuteistųjų paduoti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. A. nuteistas už tai, kad jis su L. F. ir R. K., pastarajam organizavus, veikdami bendrininkų grupe, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus: 2016 metais, nuo rugpjūčio mėnesio iki spalio 10-14 d. R. K. paruošus ir atspausdinus UAB „J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, įrašant jose melagingus duomenis neva šios įmonės akcijas – kaskart po 20 akcijų – pirko jis – A. A. ir kaskart mokėjo akcijų pardavėjai L. F. po 200 eurų (viso 1000 eurų). Taip pat R. K. paruošus 2016-09-10 UAB „J.“ meterialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą su jame įrašyta melaginga informacija apie faktą, kurio iš tikrųjų nebuvo, kad UAB „J.“ direktorė L. F. perdavė, o jis – A. A., kaip naujasis UAB „J.“ savininkas, priėmė minėtos bendrovės dokumentus bei imonės kasoje esančius grynuosius pinigus 16 800 eurų. Iš tikrųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą pasirašęs A. A. realiai nebuvo ir neketino būti šios bendrovės direktoriumi ir akcininku, jis neperėmė perdavimo – priėmimo akte nurodytų bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir pinigų. A. A. ir L. F. pasirašius visus R. K. paruoštus paminėtus dokumentus, visų trijų kaltinamųjų pastangomis bei veiksmais buvo pagaminti netikri dokumentai – penkios UAB „J.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys ir materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktas.

Be to, R. K. iniciatyva, jam veikiant per asmenį vardu V., A. A. pasirašė 2016 m. rugsėjo 10 d. melagingo turinio vienintelio akcininko sprendimą apie tai, kad jis iš UAB „J.“ direktorės pareigų neva atleido L. F. ir direktoriaus pareigoms neva paskyrė save, nors iš tikrųjų nei L. F., nei A. A., vienas po kito būdami fiktyvūs UAB „J.“ akcininkai ir direktoriai, jokių savo teisinį statusą įmonėje atitinkančių veiksmų neatliko ir šis suklastotas vienintelio akcininko sprendimas buvo panaudotas A. A. 2016 m. spalio 14 d. pateikus Valstybinei įmonei „Registrų centras“, esančiai Lvovo g. 25, Vilniuje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 4 mėnesius, paskirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, arba apsiriboti jau atbūtu laiku kalėjime.

3. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, vertina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi žmonės, padarę šią nusikalstamą veika, gavo lygtines bausmes, tuo tarpu, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nurodo nepadaręs jokio nusikaltimo, o tris ar keturis kartus paprasčiausiai pasirašęs ant blankų. Nežinojo, kad už šituos parašus gali būti skirta bausmė. Nurodo jokio sukčiavimo nevykdęs ir dokumentų neklastojęs.

4. Apeliantas taip pat prašo panaikinti galiojančią kardomąją priemonę – suėmimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka bei paskirti jam švelnesnius įpareigojimus, nori susiruošti atlikti bausmę, jei teismas ją skirs, išnagrinėjus bylą. Pažada registruotis darbo biržoje, vaikščioti į teismo posėdžius, žymėtis policijos įstaigoje, įsidarbinti.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Valdas Uždanavičius prašo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

6. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

7. Atsiliepime pažymima, kad ši baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bylos nagrinėjimo metu visi kaltinamieji – L. F., R. K. ir A. A. pilnai pripažino savo kaltę ir davė parodymus apie jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Suklastojęs dokumentus prisipažino ir nuteistasis A. A., kuris nurodė ne tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Nors apeliantas teigia, kad dokumentų neklastojo, tačiau daugiau jokių aplinkybių nenurodo. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo pozicija dėl kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde vertinant su teisminio nagrinėjimo metu nurodytomis aplinkybėmis pakito, tačiau kiti byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8. Tiek pats nuteistasis, tiek kiti kaltinamieji – L. F., R. K., parodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu R. K. paruošė ir atspausdino UAB „J.“ 2016 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 20 d., 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Įrašydamas jose melagingus duomenis apie įvykius, kurių iš tikrųjų nebuvo, tai yra, kad šios įmonės akcijas kaskart po 20 akcijų – neva pirko A. A. ir kaskart mokėjo akcijų pardavėjai L. F. po 200 eurų (viso 1000). Be to, R. K. paruošė 2016 m. rugsėjo 10 d. UAB „J.“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą su jame įrašyta melaginga informacija apie faktą, kurio iš tikrųjų nebuvo, tai yra, kad UAB „J.“ direktorė L. F. neva perdavė, o A. A., kaip naujasis UAB „J.“ savininkas, neva priėmė minėtos bendrovės dokumentus bei įmonės kasose esančius grynuosius pinigus – 16 800 eurų.

9. Visi kaltinamieji teisme patvirtino, kad tiek L. F., tiek A. A. tikrai pasirašė minėtus dokumentus, tačiau tokių įvykių, apie kuriuos nurodoma dokumentuose, iš tikrųjų nebuvo. Prokuroras cituoja L. F., A. A. parodymus, darydamas išvadą, kad paminėtos aplinkybės aiškiai parodo, jog nuteistieji, veikdami kaip bendrininkai sukūrė (pagamino) netikrus dokumentus. Vienas iš dokumentų (2016 m. rugsėjo 10 d. vienintelio akcininko sprendimas) pateko į teisinę apyvartą.

10. Prokuroro vertinimu, tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo ar jos pakeitimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. A., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodė argumentus, kodėl skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertino tai, kad praeityje apeliantas teistas 10 kartų, niekur nedirba, vartojas narkotikus. Teismas, skirdamas bausmes, individualizavo jas kiekvienam nuteistajam, įvertindamas jų asmenybes.

11. Kadangi nuteistasis A. A. išvien daro nusikalstamas veikas, paskutinį kartą buvo teistas 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kas neabejotinai rodo, jog nuteistasis A. A. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, ir jo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl jam teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatytas jos dydis keturi mėnesiai, kas neženkliai viršija šios bausmės minimumą, yra teisinga, nes ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Nėra ginčo šioje baudžiamojoje byloje dėl to, kad buvo pagaminti bei panaudoti netikri dokumentai (UAB „J.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktas, vienintelio akcininko sprendimas), A. A. kelia jo atliktų veiksmų teisinio vertinimo klausimą. Pastarasis teigia tik pasirašęs ant blankų, tačiau dokumentų neklastojęs. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto pozicija, esą jis nesuprato, kad jo atliekami veiksmai pasirašant dokumentus (o vieną jų pateikus valstybinei institucijai) buvo neteisėti. Tokia apeliaciniame skunde pateikta pozicija ne tik kad niekuo nemotyvuota, bet ir iš esmės prieštaraujanti nuosekliems apelianto bei kitų nuteistųjų šioje byloje duotiems parodymams pirmosios instancijos teisme, taip pat rašytiniams įrodymams.

14. Baudžiamosios bylos duomenimis (t. 3, b.l. 175-176, 177-181), 2016 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 20 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 10 d. buvo sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad A. A. perka iš L. F. UAB „J.“ akcijas, t.y. penkis kartus asmuo perka po 20 vnt. akcijų, už kiekvieną jų sumokant po 10 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad aptariamų sutarčių pabaigoje yra suklysta nurodant šalis (A. A. nurodytas kaip pardavėjas, o L. F. – kaip pirkėjas), tačiau iš sutarčių turinio aiškiai matyti, jog pirkėjas yra būtent A. A.. Tokias aplinkybes nurodė ir pats apeliantas bei nuteistoji L. F.. 2016 m. rugsėjo 10 d. sudarytas UAB „J.“ dokumentų perdavimo aktas (t. 3, b.l. 182), kuriame nurodyta, jog UAB „J.“, atstovaujama direktorės L. F., perduoda naujam minėtos bendrovės savininkui A. A. dokumentus: bendrovės registravimo pažymėjimą, įstatus, buhalterinius dokumentus, kitus dokumentus, taip pat apvalų antspaudą, AB „Citadelė“ banko generatorių bei bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus – 16 800 Eur. Dokumentą pasirašė L. F. ir A. A.. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. kovo 29 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1297)-IS1-1805 konstatuota, kad parašus ant paminėtų penkių UAB „J.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių grafose „Pirkėjas“ pasirašė L. F., o grafose „Pardavėjas“ – A. A.; 2016 m. rugsėjo 10 d. UAB „J.“ dokumentų perdavimo akto grafoje „Dokumentus ir pinigus perdavė:“ pasirašė L. F., grafoje – „Dokumentus ir pinigus gavo:“ – A. A. (t. 4, b.l. 39-53).

15. Apklaustas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu (t. 7, b.l. 102-103), A. A. patvirtino pasirašęs sutartis dėl akcijų pirkimo, taip pat nurodė, kad galėjo pasirašyti ir aktą dėl bendrovės dokumentų perdavimo. Paaiškino realiai nieko nepaėmęs, jokių dokumentų, segtuvų, sąskaitų jis nematė, grynieji pinigai jam perduoti nebuvo. Patvirtino supratęs, kad tampa įmonės direktoriumi, tačiau trumpam laikui, įmonę savo vardu užrašyti jam pasiūlė už 150 Eur atlygį, jam, kaip bendrovės direktoriui, nieko nereikėjo daryti. Nuteistasis R. K. paaiškino, kad jo pažįstamas, vardu V., surado A. A., kuriam buvo perrašytos bendrovės akcijos. Vadovaujantis šio nuteistojo parodymais, dar L. F. esant UAB „J.“ akcininke ir direktore, įmonė jokios veiklos nevykdė, nebuvo atliekamos jokios finansinės, buhalterinės operacijos. Įmonės dokumentai buvo pas jį. Dokumentų, kurie nurodyti priėmimo – perdavimo akte jis A. A. neperdavė ir neketino to daryti, kadangi visa tai buvo fiktyvu (t. 7, b.l. 92-98). Nuteistoji L. F. parodė niekada nelaikiusi savęs minėtos bendrovės direktore, žinojo, kad nei ji, nei įmonė nevykdys jokios veiklos. Nurodė, kad jai pareiškus pretenzijas dėl įmonės registracijos jos vardu, R. K. atvežė jau paruoštus dokumentus, neva ji parduoda A. A. įmonės akcijas ir perduoda kasos bei kitus įmonės dokumentus, grynuosius pinigus (t. 7, b.l. 98-102).

16. Iš aptartų duomenų akivaizdu, jog A. A. pasirašė dokumentus (akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo aktą), žinodamas, kad jokios veiklos jis kaip bendrovės direktorius nevykdys, jokie bendrovės buhalteriniai dokumentai, kurie buvo nurodyti perdavimo akte, apeliantui visgi perduoti nebuvo, tuo labiau – bendrovės kasoje neva buvusi grynųjų pinigų suma. Iš nuteistųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. A. iki tol nei R. K., nei L. F. apskritai nebuvo matęs, nors būtent iš pastarosios neva pirko UAB „J.“ akcijas bei perėmė įmonės dokumentus, viskas buvo daroma padedant šiuo metu jau mirusiam asmeniui, vardu V.. Be to, ir pats apeliantas nelaikė savęs bendrovės direktoriumi, įsigyti įmonės akcijas ir tapti jos vadovu sutiko laikinai, už užmokestį. Nėra jokių abejonių dėl to, kad A. A. suprato savo vaidmenį, t.y. suprato, kad įmonės direktoriumi ir akcininku jis tampa fiktyviai, kad jokių veiksmų kaip bendrovės vadovas jis neatliks. Pasirašydamas bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, realiai šių akcijų A. A. neįgijo, pinigų už jas L. F. jis nemokėjo. Be to, kaip minėta, jam nebuvo perduoti ir jokie bendrovės dokumentai bei grynieji pinigai, nors tokias aplinkybes savo parašu jis patvirtino dokumentų priėmimo akte. Taigi apeliantas suprato, jog aptariamuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

17. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 10 d. surašyto vienintelio akcininko sprendimo (t.1, b.l. 75), A. A. iš direktorės pareigų atleido L. F. ir direktoriumi paskyrė save, nors žinojo, kad jokių pareigų, kaip direktorius jis neatliks, šias pareigas jis eis tik fiktyviai, kas leidžia neabejotinai vertinti, kad apeliantas suprato, jog ir šiame dokumente nurodyta informacija yra neteisinga. Be to, suklastotą vienintelio akcininko sprendimą A. A. dar ir panaudojo, pateikdamas jį VĮ „Registrų centrui“. Kad tokį dokumentą pasirašė ir teikė jį minėtai valstybinei įmonei, apeliantas patvirtino pirmosios instancijos teisme, paaiškindamas, kad du kartus važiavo į Registrų centrą, pasirašė ant dokumentų, kuriuos surašė jau minėtas asmuo, vardu V. (t. 7, b.l. 102-103). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti A. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

18. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba skirti švelnesnę bausmę.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

20. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, t.y. praeityje dešimt kartų teistas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, jis niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas. Teismas taip pat atsižvelgė į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veika padaryta bendrininkų grupėje, asmuo yra recidyvistas).

21. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis (t. 5, b.l. 132-140), apeliantas anksčiau ne kartą teistas, jam buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir realus laisvės atėmimas, tačiau jokių išvadų nuteistasis nedaro ir nusikalto pakartotinai. Jis niekur nedirba, taigi nuolatinių, pastovių, legaliu būdu gautų pajamų neturi, daro administracinius nusižengimus. Vertinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant A. A. paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo. O ta aplinkybė, kad kitiems nuteistiesiems šioje byloje buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, nėra reikšminga sprendžiant bausmės skyrimo apeliantui klausimą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras pateiktame atsiliepime, bausmė yra individualizuojama ir jos rūšis bei trukmė parenkama įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju, skiriant bausmę A. A., atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pagrįstai spręsta, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Be to, teismas, net ir nustatęs dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės dydį nustatė artimą minimumui (6 mėnesius). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinė bausmė apeliantui paskirta – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vertinti, kad tokia bausmės trukmė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams nėra pagrindo.

22. A. A. apeliaciniu skundu prašė pakeisti ir jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskelbta apelianto paieška, jam skirtos kardomosios priemonės (įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti) pakeistos į suėmimą. 2018 m. spalio 14 d. nutartimi kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant dviejų mėnesių terminą. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas suėmimą paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, prašymas dėl kardomosios priemonės keitimo tampa neaktualus, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, taigi teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.