Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Paskirtą baudą nurodyta sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas R. N., dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku (100 procentų akcijų), šių pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtintus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, imitavo UAB „A.“ buhalterinių dokumentų perdavimą R. N., žinodamas, kad jis R. N. jokių UAB „A.“ buhalterinių dokumentų neperduos, t. y. 2012 metų lapkričio mėnesį, Panevėžio mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino melagingus duomenis, t. y. 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „A.“ akcijos neva buvo parduotos R. N., bei akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ dokumentų perdavimo aktas“, kuriuo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas buvo neva perduoti R. N., kuris 2012 m. lapkričio 14 d. įregistravo VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini), kad neva pasikeitė duomenys apie UAB „A.“ akcininką ir vadovą, taip paslėpė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti UAB „A.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. birželio 1 d.

1.2. turėdamas tikslą paslėpti jo vadovaujamos UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) dokumentus ir taip sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, imitavo UAB „A.“ visų akcijų pardavimą R. N., bendrovės dokumentų perdavimą bei šio asmens paskyrimą bendrovės akcininku ir vadovu nuo 2012 m. lapkričio 16 d., žinodamas, kad R. N. neįgijo ir neįgis UAB „A.“ akcijų, neperėmė ir neperims bendrovės dokumentų, 2012 metų lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. G., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrus dokumentus – 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 13 d. Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ dokumentų perdavimo aktas“, 2012 m. lapkričio 13 d. Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 13 d. Akcininkų sprendimą NR. (duomenys neskelbtini), juose savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. N. iš jo už 500 Lt įsigijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. R. N. tapo bendrovės direktoriumi, perėmė šiuos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: „VMI deklaracijos“, „Dokumentai Sodrai“, „Įsakymai“, „Atleistų darbuotojų sutartys“, „Darbo sutarčių registracijos žurnalas“, „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, „Darbo sutartys“, „Darbo užmokestis, asmenų sąskaitos“, „Pirkimai“, „Pardavimai“, „Bankas“, „Kasa“, „Sodra“, Sutartys“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija“, „Darbuotojų profesinės rizikos vertinimas“, „Darbuotojų nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga“, antspaudą, automobilius: MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mitsubishi L200 m, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos netikrus dokumentus panaudojo 2012 m. lapkričio 14 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti duomenis, neva pasikeitė UAB „A.“ akcininkas ir vadovas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.4. Jis neklastojo bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, neimitavo bendrovės dokumentų perdavimo pirkėjui. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog bare R. N. siūlęs akcijas nusipirkti asmuo yra ne jis. Jis nemokėjo R. N. už dokumentų pasirašymą, o mokėjo kitas asmuo, kuris ir pasiūlė „sudalyvauti“ pirkime – pardavime, tas kitas asmuo atvežė R. N. dokumentų pasirašymui į (duomenys neskelbtini), po viso sandorio jį parvežė namo. Taigi, ne jis buvo suinteresuotas bendrovės akcijų fiktyviu pardavimu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo turėjo tikslą nupirkti veikiančią bendrovę ne savo, o būtent R. N. vardu. Visos faktinės aplinkybės rodo, kad jei ir buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, tai ją padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tyrimo metu nebuvo nagrinėta, kada ir kaip susidarė skola, dėl kurios į R. N. kreipėsi antstoliai, nors tą svarbu nustatyti, nes jei skola susidarė jau po akcijų pradavimo sandorio, tuomet tai būtų akivaizdūs įrodymai, jog įmonės veikla kažkokiu tikslu buvo tęsiama, taip pat gali paaiškėti, kas tą veiką tęsė, kas iš to gavo naudos ir kt. Tikrasis nusikaltimą padaręs asmuo – fiktyviai įgijęs bendrovę R. N. vardu – liko nenustatytas, o nuteistas būtent jis (A. F.), kuris manė parduodantis įmonę realiam pirkėjui.

2.5. BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra tyčinės, kas reiškia, kad asmuo jas gali padaryti tik tyčia siekdamas būtent tokio rezultato, koks aprašytas šių veikų dispozicijose. Šioje byloje neįrodyta, kad jis būtų turėjęs susiformavusią tyčią ką nors nuslėpti, suklastoti, fiktyviai parduoti ar panašiai. Priešingai, visus veiksmus jis siekė atlikti teisėtai, sumokėjo už dokumentų parengimą, pagalbą registruojant pakeistus duomenis juridinių asmenų registre. Byloje yra pateikta jam išrašyta sąskaita už dokumentų parengimo paslaugas, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jie paneigia nuosprendyje padarytą išvadą, jog jis siekė kažką suklastoti – priešingu atveju, nebūtų samdęs kitų asmenų, kad nebūtų atskleisti tokie tikslai. Nė vienos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė jo veiksmais nepasireiškė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. F. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. F. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – jo (A. F.), nuteistojo R. N., liudytojos R. G. parodymus, neatsižvelgė į byloje nustatytas, liudytojų, nuteistojo R. N. nurodytas aplinkybes, jog visuose susitikimuose sudarant UAB „A.“ akcijų pirkimo – paradavimo sandorį kartu su R. N. dalyvavo dar vienas asmuo, kurio veiksmai, tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami, dėl to padaryta nepagrįsta ir neteisinga išvada, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė teisingą išvadą dėl A. F. kaltės padarius aptariamus nusikaltimus.

11. Taigi, nors nuteistasis A. F. savo parodymuose tvirtino, kad su R. N. tarėsi dėl bendrovės akcijų pardavimo, dėstė jų susitikimų, sandorio sudarymo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo aplinkybes ir kt., tačiau tokie A. F. parodymai atmestini, kadangi jie prieštarauja šioje byloje duotiems R. N. parodymams. Be to, pagrindo vadovautis A. F. parodymais nėra ir dėl to, kad, ką pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, dalis jo parodymų prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems duomenims. Antai, A. F. nurodė, kad pasirašius bendrovės akcijų pirkimo – paradavimo sutartį, tą pačią dieną – 2012 m. lapkričio 13 d., R. N. jis atidavė įmonės dokumentus bei turtą. Tačiau iš byloje esančio Dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad UAB „T.“ (įmonė, tvarkiusi UAB „A.“ buhalterinę apskaitą) A. F. jo bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. perdavė tik 2012 m. lapkričio 14 d. (3 t., b. l. 113-114). Taigi, A. F. 2012 m. lapkričio 13 d. negalėjo R. N. perduoti bendrovės buhalterinių dokumentų, kaip kad jis teigia, nes pats juos atsiėmė tik kitą dieną po akcijų – pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo – 2012 m. lapkričio 14 d. A. F. parodymų patikimumu apie realiai įvykusį bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sandorį verčia abejoti ir jame nurodyta pardavimo suma, t. y. kad jis R. N. bendrovę pardavė už 500 Lt, t. y. pardavė ne tik 100 procentų bendrovės akcijų, bet dar perdavė ir materialųjį turtą – tris transporto priemones, kurių likutinė vertė apie 31 270 Lt (9 000 Eur) (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., b. l. 29, 30), bei, kaip pats nurodė, dar perdavė apie dvylika veikiančių benzininių pjūklų, kablių, šalmų, darbo drabužių. Be to, iš karto po bendrovės pardavimo 400 Lt jis sumokėjo R. G. už dokumentų parengimą. Taigi, jeigu vadovautis A. F. parodymais, santykinai už ne mažos vertės turtą R. N. liko vos 100 Lt (pardavė už 500 Lt, R. G. sumokėjo 400 Lt), kas akivaizdžiai yra nelogiška, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo ir atmetė A. F. tokius parodymus. Nors A. F. parodymus dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių su R. N., bendrovės dokumentų pastarajam perdavimo ir kt. tvirtino liudytoja R. G., tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo vadovautis šios liudytojos parodymais nėra, kadangi ši liudytoja suinteresuota duoti palankius parodymus A. F., nes jį pažinojo ir šiuo metu tvarko jo įmonių buhalterinę apskaitą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta du kartus jokių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu nenurodė (1 t., b. l. 74, 78), o teisme nuo įvykio praėjus santykinai ilgam laiko tarpui davė išsamius parodymus, kurie teismo visiškai pagrįstai buvo pripažinti suderintais su apelianto A. F. parodymais. Be to, svarbu pabrėžti, jog liudytojos R. G. parodymai, kurių nepatvirtina kiti įrodymų šaltiniai, iš esmės prieštarauja šioje byloje duotiems R. N. parodymams.

12. Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo metu finansinė padėtis buvo sudėtinga: skolos vien valstybei siekė 18 191,59 Eur (11 810,97 Eur – valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, 6 380,62 Eur – VSD fondo biudžetui), tuo tarpu pagal pateiktus 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ilgalaikio turto buhalterinėje sąskaitoje užfiksuota tik 31 269,67 Lt turto likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d. (4 t., b. l. 29, 30). Šie duomenys, sugretinus juos su R. N. parodymais apie bylai aktualiu laikotarpiu (2012 m.) jo gyvenimo būdą, turtinę padėtį, finansinių galimybių įsigyti bendrovės akcijas neturėjimą, o taip pat aplinkybės, jog UAB „A.“ veikla po akcijų pirkimo – pardavimo sandorio nebuvo vykdyta bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „A.“ pripažinta nemokia, jai iškelta bankroto byla, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. F. kaltės. O būtent: kad A. F. imitavo bendrovės akcijų pirkimą – pardavimą bei dokumentų perdavimą R. N.; UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, bendrovės dokumentų perdavimo aktą apeliantas pasirašė tik tam, kad sudarytų regimybę, jog UAB ,,A.“ vadovas ir akcininkas pasikeitė, nors, kaip nustatyta bylos duomenimis, R. N. akcijų nepirko, už jas nemokėjo, bendrovės nevaldė, o faktiniu direktoriumi ir tikruoju vieninteliu akcininku liko A. F., minėtus dokumentus pasirašęs tam, kad jais prisidengdamas nuslėptų bendrovės tikrąją padėtį bei įsipareigojimus. Taip A. F. paslėpė bendrovės dokumentus, tyrimo metu jie nebuvo rasti, dėl ko, kaip konstatuota Specialisto išvadoje, nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. birželio 1 d. (4 t., b. l. 34). Neabejotina, kad šio tikslo ir siekė nuteistasis A. F.. Todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kilusius padarinius, minėti A. F. veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgus į tai, kad apeliantas, kaltinimuose nurodytuose dokumentuose savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis (jog R. N. iš jo už 500 Lt įsigijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. R. N. tapo bendrovės direktoriumi, perėmė šiuos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, automobilius) šiuos netikrus dokumentus panaudojo – 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ tikslu įregistruoti duomenis, neva pasikeitė UAB „A.“ akcininkas ir vadovas, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

13. Nuteistasis A. F. skunde nurodo, jog šioje byloje nebuvo nustatytas asmuo, kuris alaus bare kartu su R. N. tarėsi dėl bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo, sumokėjo jam pinigus, sandorio sudarymo metu buvo kartu su R. N., kuris, pasak nuteistojo, galimai veikė R. N. vardu – turėjo tikslą nusipirkti veikiančią bendrovę, todėl ne jis (A. F.), o būtent šis nenustatytas asmuo galimai padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Tačiau visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Nors nuteistasis R. N. neatpažino A. F., kaip asmens, su kuriuo bendravo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju svarbu ir vertintina tai, kad pats apeliantas A. F. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis buvo įsitikinęs, kad bendrovės akcijas parduoda ne kam kitam, o R. N. ir, kad būtent su R. N. jis (A. F.) bendravo, tarėsi, buvo susitikęs, su juo pasirašė bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, būtent R. N. jam sumokėjo 500 Lt (5 t., b.l.10, 11). Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad įmonę pardavė asmeniui, kuris pateikė savo pasą – pasas buvo išduotas R. N. vardu, vyriškis, kuris pateikė pasą ir vyriškis paso nuotraukoje buvo tikrai tas pats asmuo, nekilo jokių abejonių (1 t., b. l. 56). Todėl nepagrįstais pripažįstami apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad bare R. N. siūlęs akcijas nusipirkti asmuo nėra apeliantas ir apeliantas nemokėjo R. N. už dokumentų pasirašymą, o R. N. gautą atlygį jam sumokėjo kitas asmuo, kadangi jie prieštarauja paties apelianto parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad pildant kaltinimuose nurodytus dokumentus buvo naudojamas būtent R. N. asmens dokumentas, o iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant dokumentų yra R. N. parašai (4 t., b. l. 6-10). Visi šie duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl apelianto kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai, jog sudarant aptariamą sandorį galimai dalyvavo dar vienas asmuo, pagal šioje byloje A. F. pareikštus kaltinimus vertintini kaip neturintys reikšmės šios bylos aplinkybių įrodytumui, A. F. kaltės, veikų kvalifikavimo klausimams.

14. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus A. F. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.