Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-34-1046/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-31
Bylos Nr.: 1-34-1046/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12353-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis: R. N., A. F.
Advokatai: Lidija Blinkevičienė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-34-1046/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12353-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei,kaltinamajam R. N., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,kaltinamajam A. F., jo gynėjui advokato padėjėjui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. F. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku (100 procentų akcijų), šių pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtintus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“,

veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti UAB(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, imitavo UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų perdavimą R. N., žinodamas, kad jis R. N. jokių UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų neperduos, t. y. 2012 metų lapkričio mėnesį. Panevėžio mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino melagingus duomenis, t. y. 2012 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01, kuria UAB (duomenys neskelbtini) akcijos neva buvo parduotos R. N., bei akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 1 „UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktas“, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas buvo neva perduoti R. N., kuris 2012 m. lapkričio 14 d. įregistravo VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filiale, Puzino g. 4, Panevėžio m., kad neva pasikeitė duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininką ir vadovą, tokiu būdu paslėpė UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti UAB(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. birželio 1 d.

Be to, kaltinamasis A. F., turėdamas tikslą paslėpti jo vadovaujamos UAB(duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, imitavo UAB(duomenys neskelbtini) visų akcijų pardavimą R. N., bendrovės dokumentų perdavimą bei šio asmens paskyrimą bendrovės akcininku ir vadovu nuo 2012 m. lapkričio 16 d., žinodamas, kad R. N. neįgijo ir neįgis UAB(duomenys neskelbtini) akcijų, neperėmė ir neperims bendrovės dokumentų, 2012 metų lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. G., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrus dokumentus – 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01, 2012 m. lapkričio 13 d. Priedą Nr. 1 prie akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 „UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktas“, 2012 m. lapkričio 13 d. Priedą Nr. 2 prie akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01, 2012 m. lapkričio 13 d. Akcininkų sprendimą NR. 11-01, juose savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. N. iš jo už 500 Lt įsigijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. R. N. tapo bendrovės direktoriumi, perėmė šiuos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: „VMI deklaracijos“, „Dokumentai Sodrai“, „Įsakymai“, „Atleistų darbuotojų sutartys“, „Darbo sutarčių registracijos žurnalas“, „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, „Darbo sutartys“, „Darbo užmokestis, asmenų sąskaitos“, „Pirkimai“, „Pardavimai“, „Bankas“, „Kasa“, „Sodra“, Sutartys“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija“, „Darbuotojų profesinės rizikos vertinimas“, „Darbuotojų nelaimingo atsitiko tyrimo medžiaga“, antspaudą, automobilius: MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mitsubishi L200 m, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos netikrus dokumentus panaudojo 2012 m. lapkričio 14 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialui, adresu Puzino g. 4, Panevėžio m., tikslu įregistruoti duomenis, neva pasikeitė UAB(duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas.

Kaltinamasis R. N. už piniginį atlygį, 2012 m. lapkričio 13 d., Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. F. pateikus kompiuterine technika paruoštus ir atspausdintus žinomai netikrus dokumentus 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01, 2012 m. lapkričio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 1 „UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą“, 2012 m. lapkričio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 2, 2012 m. lapkričio 13 d. akcininko sprendimą Nr. 11-01, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis (R. N.) iš A. F. už 500 litų įsigijo 100 paprastų vardinių UAB(duomenys neskelbtini) akcijų, atleido direktorių ir priėmė direktorių save, perėmė šios bendrovės dokumentus ir inventorių, įsipareigojo atlyginti, padengti ir atsiskaityti už esamas ir būsimas UAB (duomenys neskelbtini) skolas ir prievoles atsiradusias iki 2012 m. lapkričio 13 d., juose pasirašė, žinodamas, kad realiai jis bendrovės akcijų nepirko ir už jas pinigų nemokėjo, bendrovės akcininku ir direktoriumi netapo, UAB „Akridus“ buhalterinės apskaitos dokumentų, inventoriaus, turtinių įsipareigojimų neperėmė, ir 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filiale, adresu Puzino g. 4, Panevėžio m., tikslu įregistruoti duomenis neva pasikeitė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. F. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi. Įmonė dirbo miškininkystės srityje. Viskas buvo gerai, dirbo, bet ilgainiui susirado partnerį užsienyje ir šis pasiūlė dirbti toje pačioje srityje tik Norvegijoje. Tam reikėjo įregistruoti įmonę Norvegijoje, o Lietuvoje veikiančią uždaryti. Parduoti UAB(duomenys neskelbtini) pasirodė pati geriausia išeitis. Nors įmonė turėjo skolų, bet turėjo ir turto ir nebuvo visiškai nustekenta. Pamatęs reklamą ant namo, kad buhalterinė įmonė perka ir parduoda įmones, paskambino nurodytu numeriu. A. R. G. Pasakė, kad nori parduoti įmonę, o R. G. pasakė, kad paieškos pirkėjo. Po kokių dviejų savaičių paskambinusi R. G. pasakė, kad rado pirkėją ir davė jo kontaktus. Tą pačią dieną susisiekė su potencialiu pirkėju, o paskui susitiko prie buvusios (duomenys neskelbtini) kavinės. Pirkėjai buvo atvykę dviese. Vienas iš jų buvo R. N., o kitas gal apie 30 m. amžiaus vaikinas. Tas antras asmuo, kuris buvo su R. N., neprisistatė. Galvojo, kad šis asmuo galėjo būti R. N. sūnus, nes buvo jaunesnis. R. N. tuo metu atrodė normaliai. Aišku, tuo metu buvo jaunesnis, gražesnis. Tada nebuvo panašus į asocialų gyvenimą gyvenantį žmogų, buvo gerai apsirengęs, neatrodė išgeriantis. Susitikimo metu viską aptarė. Apie įmonę klausinėjo tiek R. N., tiek ir tas kitas asmuo. Pasakė pirkėjams kokios yra skolos, kokie vyksta darbai. Susitarė, kad įmonę parduos už 500 litų. 500 litų už įmonę atrodė gera kaina. Pelno nesitikėjo, norėjo tik greičiau parduoti įmonę ir išvykti į Norvegiją. Su R. N. ir tuo vaikinu taip pat susitarė po kokios savaitės susitikti pas R. G. kontoroje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. R. G. nuvežė visus įmonės dokumentus. Dokumentai buvo segtuvuose, kurie buvo sudėti į dvi dėžes nuo popieriaus ir buvo dar viena mažesnė dėžė. Prieš tai visi UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai buvo buhalterinių paslaugų įmonėje UAB(duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo pat įmonės atidarymo. Iš UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus atsiėmė prieš pat įmonės akcijų pardavimą. Dokumentus jam (A. F.) perdavė R. Š.. Dokumentai buvo atiduoti pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Atsiimdamas dokumentus perdavimo-priėmimo akte datą „2012 m. lapkričio 14 d.“ įrašė pats. Dokumentų atidavimo data gali būti netiksli, nes rašydamas galėjo suklysti, kadangi pokalbis su R. Š. buvo įtemptas dėl UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už teikiamas buhalterines paslaugas. Kai dokumentus nuvežė R. G., ši padarė tų dokumentų aprašą. Po kurio laiko su minėtais įmonės akcijų pirkėjais susitiko pas R. G.. Buvo R. G., jis (A. F.) ir R. N. su minėtu vaikinu. P. R. G. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, tada R. N., išsitraukęs iš savo striukės kišenės, padavė 500 litų. Jokio pelno iš įmonės pardavimo negavo, nes iš gautų 500 litų iš karto 400 litų sumokėjo R. G. už pardavimo dokumentų paruošimą. Pačiam liko tik 100 litų. R. G. kontoroje pasirašius įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pats padėjo sunešti visus įmonės dokumentus į automobilį Ford Galaxy, kurį tą pačią dieną atidavė pirkėjams. Tada važiavo į VĮ „Registrų centras“. Važiavo atskirai. R. G. važiavo savo mašina, jis (A. F.) automobiliu Ford Galaxy, o R. N. su vaikinu savo mašina. Į VĮ „Registrų centras“ ėjo trise: R. G., jis (A. F.) ir R. N., o tas vaikinas, kuris buvo kartu su R. N., liko mašinoje. VĮ „Registrų centras“ dokumentus pasirašė tik R. N.. Išėjęs iš VĮ „Registrų centras“ su R. N. ir vaikinu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį garažą. UAB(duomenys neskelbtini) turtas buvo trys automobiliai – du lengvieji automobiliai: Mitsubishi bei Ford Galaxy ir vienas MAZ savivartis, visi automobiliai buvo važiuojantys, taip pat buvo dar gal 12 veikiančių benzininių pjūklų, kabliai, svirtelės, šalmai ir darbo drabužiai. Viską atidavė R. N. ir tam kitam vyrui (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat R. N. atidavė automobilį Ford Galaxy, kuriame buvo sudėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Tada tas vaikinas persėdo į Ford Galaxy ir visi išsiskirstė. Po įmonės akcijų pardavimo išvyko į Norvegiją ir pradėjo ten tvarkytis dokumentus dėl veiklos pradėjimo, bet paskui paaiškėjo, kad tas vaikinas, kuris pasiūlė tą veiklą, apgavo, norėjo persivilioti tik jo (A. F.) darbuotojus ir t. t. Todėl ten jokia veikla taip ir neprasidėjo. Šiuo metu yra dviejų įmonių UAB(duomenys neskelbtini) ir UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB(duomenys neskelbtini) buvo įsteigta gal po pusės metų po UAB(duomenys neskelbtini) pardavimo, o UAB (duomenys neskelbtini) gal po kokių 2-3 metų. Dalis darbuotojų iš UAB(duomenys neskelbtini) perėjo dirbti į kitas jo (A. F.) įmones.

Kaltinamasis R. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo aludėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten lankydavosi dažnai, nes tuo metu, t. y. 2012 m., gyveno Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., visai šalia minėto alaus baro. (duomenys neskelbtini) g. 27, Panevėžyje, niekada negyveno. Tame pačiame alaus bare dažnokai matydavo vieną vyrą. Vieną kartą šis vyras prisėdo šalia, paėmė dar alaus ir paklausė, kokie jo (R. N.) finansiniai reikalai ir paklausė, ar nenori užsidirbti. Tuo metu niekur nedirbo, buvo išbrauktas iš darbo biržos, sunkiai pragyveno iš atsitiktinių darbų, turėjo skolų ir buvo iš banko paėmęs paskolą, todėl iš karto sutiko. Tas vyras pasakė, kad jo pažįstamas išvažiavęs, o jam atvežė traktoriaus priekabą ir ją laikinai reikia kieno nors vardu įforminti, o kai grįš šeimininkas, reikės perrašyti šeimininko vardu. Už tai vyras pažadėjo 50 litų. Susitarė, kad kitą dieną tas vyras užvažiuos. Kitą dieną vyras atvažiavo į aikštelę priešais namą, kuriame jis (R. N.) gyveno. Vairavo minėtas vyras. Mašinos priekyje dar sėdėjo moteris, kurią matė tik iš nugaros, nes pats sėdėjo automobilio gale. Nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“. Tas vyras liko mašinoje, o moteris nusivedė jį (R. N.) į vidų. Savo asmens dokumentą padavė moteriai, kai privažiavo prie VĮ „Registrų centras“. Nuėjo prie stiklinių langelių ir ten jam (R. N.) davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Nežinojo, kad pasirašė ant įmonės pirkimo dokumentų. Pasirašė kelis dokumentus. Neskaitė ant ko rašėsi, nes tas vyrukas sakė, jog rašosi dėl priekabos pirkimo, be to, tuo metu jau buvo neblaivus, nes buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus. Pasirašė keliose vietose ir viskas. Tada pasakė, kad reikės nuvažiuoti dar į vieną vietą, pasirašyti ir tada ten sumokės tuos 50 litų bei parveš namo. Iš VĮ „Registrų centras“ nuvažiavo į kažkokią kontorą, esančią netoli mašinų turgaus. Kai įėjo į vidų, ten buvo dar viena moteris. Pasirašė, ką liepė. Pats nei jokių dokumentų, nei automobilių negavo, tik pasirašė ir viskas. Tuo metu neturėjo nei finansinių galimybių, nei noro pirkti įmonę. 500 litų tikrai neturėjo. Pasirašęs dokumentus išėjo į mašiną palaukti. Už kokių 10 min. atėjo moteris ir parvežė namo. Paleido prie namų (duomenys neskelbtini) gatvės. Neatsimena, ar 50 litų padavė vyras ar moteris. A. F. nėra matęs, o tos moters gerai neįsidėmėjo. Tai, kad turi įmonę, sužinojo, kai buhalterė darbe atnešė iš antstolio gautą skolos lapą su 5000 eurų skola. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) buvo pradėjęs dirbti šaltkalviu, baigė išsimokėti skolas, o čia vėl kažkokios didžiulės skolos atsirado. Kreipėsi į policiją, kai dėl tos skolos buvo areštuotas butas. Per apklausas iš pradžių neigė, kad pasirašinėjo kažkokius dokumentus, nes po tiek metų neprisiminė, kad pasirašinėjo. Paskui pradėjo galvoti ir po truputį prisiminti kaip viskas buvo. Savo poelgį vertina blogai. Kvailai pasielgė per girtumą ir kvailumą. Tuo metu gyveno asocialų gyvenimą. Pardavinėjo viską iš namų, kad turėtų ką valgyti ir iš ko gerti. 2012 metais gyveno socialiniame būste, bet negalėjo susimokėti ir už jį. Todėl tą socialinį būstą atėmė ir 2013 metais turėjo išvykti iš Panevėžio gyventi į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. G. parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, užsiima įmonių steigimu, pardavimu, dokumentų tvarkymu VĮ „Registrų centras“. 2012 metais buvo atėjęs R. N. dėl įmonės pirkimo. R. N. sakė, kad jam reikia įmonės, kuri veikia mažiausiai pusę metų, kad jau turėtų klientų, būtų patikima, nes norėjo vykdyti kažkokią prekybą su užsieniu. Veiklos sritis nebuvo svarbi. R. N. į kontorą buvo atėjęs ne vienas, o su jaunesniu vyru, gal šiek tiek virš 40 metų amžiaus. R. N. tada atrodė taip pat kaip ir šiandien, nepasikeitęs. Po kurio laiko į ją (R. G.) kreipėsi A. F., kuris pasakė, kad nori parduoti savo įmonę UAB(duomenys neskelbtini). Ji (R. G.) davė telefonus ir jie (A. F. bei R. N.) susiskambino, susitarė dėl įmonės akcijų pirkimo. Po to atėjo R. N. ir pagal jo asmens duomenis ji (R. G.) paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo surašyta ne tik akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir padarytas dokumentų perdavimo aktas, surašytas priedas, akcininkų sąrašas, užpildytos ir paruoštos visos VĮ „Registrų centras“ reikalingos formos. Susitarė susitikti su R. N. ir A. F. ofise, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. Sutartą dieną atėjo R. N. ir A. F.. Tiksliau R. N. buvo su tuo pačiu jaunesniu vyru kaip ir pirmą kartą. Bet tas vyras nebuvo pirkėjas, jis gal tik lydėjo R. N. ir nedavė jokio savo dokumento. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį pasirašė abu asmenys, t. y. R. N. ir A. F.. R. N. A. F. sumokėjo 500 litų. 500 litų nepasirodė keista kaina, nors matė, kad pagal dokumentus įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklauso keli automobiliai. Įmonės balansų netikrino, o kainą nurodo pardavėjas. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį akcijos buvo parduotos, o turtas buvo ne parduotas, o perduotas. Ji (R. G.) išrašė 400 litų sąskaitą už akcijų pirkimo-pardavimo sutarties paruošimą ir dokumentų sutvarkymą. A. F. atsiskaitė tą pačią dieną. Po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo kiekvienas sau pasiėmė pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių ir pati R. N. prieš važiuojant į VĮ „Registrų centras“ perdavė įmonės dokumentus, kuriuos A. F. prieš tai buvo atvežęs. Dokumentai buvo susegti segtuvuose ir sudėti dėžėse. Tų dėžių buvo dvi ar trys. A. F. R. N. dar turėjo perduoti automobilius ir įmonės antspaudą. Su vienu iš automobilių A. F. buvo atvažiavęs. Dar pagal sutartį buvo sutarę su A. F., kad ji (R. G.) padės priduoti dokumentus ir iki galo sutvarkyti sandorį VĮ „Registrų centras“. Tą pačią 2012 m. lapkričio 14 d. po sutarties pasirašymo ofise nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“. Ji (R. G.) važiavo savo automobiliu, o A. F. bei R. N. su tuo vyru – kitu automobiliu. Į VĮ „Registrų centras“ ėjo R. N., A. F. ir pati. VĮ „Registrų centras“ reikia paduoti asmens dokumentą ir apmokėti. Tiek padėjo ir po to visi išsiskirstė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. 2018 m. gegužės 16 d. liudytojo apklausos metu galėjo pasakyti, kad R. N. nepažįsta ir nežino UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjo. Policijoje nepasakė dėl ko kviečia, todėl abiejų liudytojo apklausų metu ir nieko negalėjo pasakyti, nes neprisiminė. Tuo metu buvo daug teismų. Prieš teismo posėdį advokato padėjėjas V. V., kuris yra ir jos (R. G.) įmonės atstovas, pasakė apie ką bus kalba, todėl išsiėmė dokumentus ir atgamino kaip viskas buvo ir teisme davė tokius išsamius paaiškinimus.

Liudytoja R. Š. parodė, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini) direktore. UAB(duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientai ir kažkurį laiką tai įmonei buvo teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugas. Ji (R. Š.) darė finansines atskaitomybes, o E. N. tvarkė buhalteriją. Pasibaigus kalendoriniams metams visi įmonės buhalteriniai dokumentai sunumeruojami bei aprašomi perdavimo akte ir grąžinami įmonei. UAB (duomenys neskelbtini) lieka tik perdavimo aktų antri egzemplioriai. Jeigu su įmone nutraukiama sutartis, tai dokumentai grąžinami po sutarties nutraukimo bet kuriuo metu irgi pagal perdavimo aktą. Neatsimena kada tiksliai buvo perduoti UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai, bet su šia įmone sutartis buvo nutraukta 2012 m. spalio 31 d. UAB(duomenys neskelbtini) buvo skolinga UAB(duomenys neskelbtini). Dokumentų priėmimo-perdavimo akte, pasiimdamas dokumentus datą paprastai įrašo pats įmonės atstovas savo ranka. Jeigu byloje esančiame priėmimo-perdavimo akte ranka įrašyta „2012 m. lapkričio 14 d.“, reiškia tą dieną dokumentai ir buvo perduoti. Paprastai yra daroma taip: paruošiami dokumentai, dokumentų perdavimo aktas, jis atspausdinamas, bet paliekamas tuščias datos laukelį. Kai klientas atvažiuoja pasiimti dokumentų, jis savo ranka įrašo datą. Jeigu dokumentai neperduoti, tai būna nepasirašytas perdavimo aktas. Neatsimena, kaip vyko UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimas. Tai buvo normalus, neišskirtinis perdavimas. Neatsimena, kad perdavimo metu būtų kilęs koks nors konfliktas. Viskas, kas išvardinta perdavimo akte, buvo perduota A. F.. 2016 m. birželio 12 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad dokumentų perdavimo akte datoje „2012 m. lapkričio 14 d.“ diena įrašyta direktoriaus A. F. ranka, nes pats žmogus įrašo datą. Tai teisingi parodymai.

Liudytoja E. N. parodė, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini) buhaltere. Veda pirminę apskaitą pagal direktoriaus pateikiamus dokumentus. Suvedu juos į programą, o po to padaromas balansas. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui dokumentai atiduodami įmonės direktoriui. Yra tvarkiusi ir UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bet tai darė tikrai seniai. A. F. atnešdavo dokumentus. Tuos dokumentus UAB(duomenys neskelbtini) suvesdavo į programą ir gale metų atiduodavo direktoriui. Su UAB(duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta ir dokumentai buvo atiduoti A. F. pagal aprašą. Dokumentų perdavimo aktus paprastai ruošia pati. UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą irgi tikriausiai ruošė pati. Kai sutartis su įmone nutraukiama, atiduodami absoliučiai visi dokumentai. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina tuos parodymus, jie teisingi.

Liudytojas N. M. parodė, kad administravo UAB(duomenys neskelbtini) bankroto procesą. Pagal registro duomenis UAB(duomenys neskelbtini) vadovas buvo R. N., bet su juo nepavyko susisiekti per visą bankroto procesą. Jam (N. M.), kaip bankroto administratoriui, jokie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai nebuvo perduoti, kadangi, nei su įmonės vadovu, nei su darbuotojais susisiekti nepavyko. Ši įmonė buvo išregistruota be jokių įmonės finansinių dokumentų. Siuntė paklausimus, prašymus pateikti dokumentus ir įmonės vadovui, ir vėliau teismui, bet negavo jokių dokumentų. Tikrino UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, nustatė kuriame jos banke. Matė pinigų istoriją, bet sąskaitos buvo tuščios. Patikrino ir matė, kad UAB(duomenys neskelbtini) jokio turto neturi, neužregistruoti jokie automobiliai. Prieš išregistruojant įmonę kreipėsi į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo. Išlaidos buvo priteistos iš įmonės vadovo, skola buvo perduota antstoliui, kuris susisiekė su R. N.. Po to, kai antstolis susisiekė su R. N., šis paskambino jam (N. M.) ir pasakė, kad neturi jokios įmonės ir iš vis nieko nežino apie jokias skolas, kad jį apgavo. Paskambinęs R. N. buvo labai susijaudinęs. Jis (N. M.) net patikėjo, kad R. N. sako teisybę, t. y. kad jis buvo apgautas ir nieko nežino apie įmonę. Paprastai formalus įmonės vadovas ir būna formalus, bet jis pripažįsta skolas, pripažįsta, kad jis vadovavo įmonei tik formaliai. Patarė R. N. kreiptis į policiją.

Iš 2018 m. balandžio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. F. pateikė UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus: UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01, priedą Nr. 1 UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą, priedą Nr. 2 įsipareigojimą, akcininkų sąrašą, R. N. vardu išduoto paso kopiją. Iš 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 kopijos matyti, kad pardavėjas A. F. pirkėjui R. N. už 500 Lt parduoda 100 vienetų UAB(duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (1 t., b. l. 59-68; 4 t., b. l. 42-47).

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), registruota Panevėžio rajono savivaldybės teritorija) įsteigta 2010 m. gegužės 19 d., išregistruota – 2017 m. lapkričio 27 d. Akcininkas (100 procentų akcijų) ir direktorius įregistruoti šie asmenys: A. F. – laikotarpis nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., R. N. – laikotarpis nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 126-130).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2017 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. 2017 m. spalio 6 d. teismo sprendimu pripažinta, kad bendrovės veikla baigėsi dėl bankroto. Patvirtintas kreditorių sąrašas: VSDFV Panevėžio skyrius – 6778,64 Eur ir VĮ Turto bankas – 11 810,97 Eur (1 t., b. l. 136).

Iš 2012 m. liepos 2 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto kopijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė E. N. UAB(duomenys neskelbtini) direktoriui A. F. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus už 2010 – 2011 metus (3 t., b. l. 112).

Iš Dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės R. Š., 2012 m. lapkričio 14 d. perdavė UAB(duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus A. F., finansinius dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. (3 t., b. l. 113-114).

Iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. sutarties Nr. 119 matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (3 t., b. l. 115-117).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kad VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 14 d. prašymas Nr. 4457811 su 2012 m. lapkričio 13 d. prašymu registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), 2012 m. lapkričio 13 d. vieninteliu akcininko sprendimu, Nr. 11-01, 2012 m. lapkričio 13 d. akcininkų sąrašu (3 t., b. l. 124-145).

Iš 2018 m. kovo 27 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti R. N. rašysenos eksperimentiniai pavyzdžiai (3 t., b. l. 148-156).

Iš 2018 m. balandžio 9 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti A. F. rašysenos eksperimentiniai pavyzdžiai (3 t., b. l. 157-163).

Iš 2018 m. gegužės 18 d. Lietuvos teismo ekspertizių instituto pateiktos specialisto išvados Nr. 11-874 (18) matyti, kad:

1.1. 2012-11-14 Prašyme Nr. 4457811, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą parašė ne R. N. ir ne A. F..

1.2. Tikėtina, kad 2012-11-14 Prašyme Nr. 4457811, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“, pasirašė R. N..

2. 2012-11-13 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, eilutėje „(parašas)“ ties spausdintais žodžiais „R. N.“, pasirašė R. N..

3. 2012-11-13 Akcininko sprendime Nr. 11-01, tarp spausdintų žodžių „Akcininkas“ ir „R. N.“, pasirašė R. N..

4. Nustatyti, ar 2012-11-13 Akcininkų sąraše R. N. vardu pasirašė R. N., A. F. ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

5. 2012-11-13 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 01, skiltyje „Pirkėjas: „R. N. a. k. (duomenys neskelbtini), pasirašė R. N..

6. 2012-11-13 Priede Nr. 1 prie Akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01, sudarytos 2012 m. lapkričio mėn. 13 d., skiltyje „Dokumentus ir inventorių perėmė, su jų turiniu susipažino: R. N.“, pasirašė R. N..

7. 2012-11-13 Priede Nr. 2 prie Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01, sudarytos 2012 m. lapkričio mėn. 13 d. rankraštinį įrašą „R. N.“ parašė ir pasirašė R. N. (4 t., b. l. 6-10).

Iš 2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-4-5328 matyti, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2010-05-19 iki 2013-06-01 nustatyta, kad bendrovės faktinė veikla buvo vykdyta ir buhalterinė apskaita buvo tvarkyta iki 2012 m. lapkričio mėn. Panevėžio apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi pagal VMI prie LR FM pareiškimą iškėlė UAB(duomenys neskelbtini) bankroto bylą, teismas 2017-10-06 sprendimu pripažino, jog UAB(duomenys neskelbtini) veikla baigėsi dėl bankroto. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad 2012 metais UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą Dokumentų perdavimo priėmimo aktuose užfiksavo apskaitą tvarkiusi firma UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. F., kuris aktuose užfiksavo dokumentų ir ilgalaikio turto (automobilių) perdavimą direktoriui R. N.. Tyrimui nebuvo pateikti UAB(duomenys neskelbtini) 2010-2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, o ikiteisminio tyrimo metu dokumentų nepateikimo (neišsaugojimo) priežastys nebuvo nustatytos, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tinkamai tvarkyta, ar visos operacijos buvo pagrįstos apskaitos dokumentais, ar įregistruotos visos ūkinės operacijos į apskaitos registrus ir teisingai uždeklaruotos finansinėse ataskaitose bei deklaracijose. Kadangi UAB(duomenys neskelbtini) nepateikė 2010-2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių bendrovės vykdytą ūkinę finansinę veiklą ir piniginių lėšų judėjimą, todėl pagal ikiteisminio tyrimo surinktus Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sąskaitų išrašų, VĮ registro centro, VMI duomenų bazių ir kitus duomenis, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinių finansinių operacijų turinio ir veiklos rezultatų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini) 2012 m. nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d.: ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, 2 d.: ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis”, 4 d.: ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.” Tyrimui nebuvo pateikti, nes neišsaugoti tiriamojo laikotarpio UAB(duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą pagrindžiantys pirminiai apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir finansinių atskaitomybių dokumentai už 2010 ir 2012 m., pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovė veiklą ir finansinius rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio reikalavimus ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB(duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) PVM, Metinėse pelno deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo, nes nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagrindžiantys jose įrašytus duomenis (4 t., b. l. 21-47 ).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad R. N. nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki pat 2014 m. spalio 2 d. niekur nedirbo (4 t., b. l. 103-104; 5 t., b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 13 d. tarp A. F. ir R. N. buvo sudaryta UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01 bei du jos priedai – Priedas Nr. 1 prie Akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01 ir Priedas Nr. 2 prie Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01. Iš 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 kopijos matyti, kad pardavėjas A. F. pirkėjui R. N. už 500 Lt parduoda 100 vienetų UAB(duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (1 t., b. l. 59-68; 4 t., b. l. 44-47). Iš Juridinio asmens registro duomenų matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) , registruota Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje), įsteigtos 2010 m. gegužės 19 d., o išregistruotos – 2017 m. lapkričio 27 d., akcininku (100 procentų akcijų) ir direktoriumi įregistruoti šie asmenys: A. F. – laikotarpis nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., R. N. – laikotarpis nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 126-130). Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kad VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 14 d. prašymas Nr. 4457811 su 2012 m. lapkričio 13 d. prašymu registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), 2012 m. lapkričio 13 d. vieninteliu akcininko sprendimu Nr. 11-01, 2012 m. lapkričio 13 d. akcininkų sąrašu (3 t., b. l. 124-145). Iš 2018 m. gegužės 18 d. Lietuvos teismo ekspertizių instituto pateiktos specialisto išvados Nr. 11-874 (18) matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė kaltinamasis R. N. (4 t., b. l. 6-10). Kaltinamasis R. N. pripažįsta pasirašęs visus kaltinime nurodytus dokumentus, tačiau teigia niekada jokios įmonės neketinęs pirkti ir niekada realiai nepirkęs, o pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė jų neskaitęs ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu kaltinamasis A. F. teigia, kad įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo tikras ir kaltinamasis R. N. pats ieškojo pirkti įmonės.

Teisme kaltinamasis A. F. parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo miškininkystės srityje. Viskas buvo gerai, bet ilgainiui susirado partnerį užsienyje ir šis pasiūlė dirbti toje pačioje srityje tik Norvegijoje. Tam reikėjo įregistruoti įmonę Norvegijoje, o Lietuvoje veikiančią uždaryti. Parduoti UAB(duomenys neskelbtini) pasirodė pati geriausia išeitis. Nors įmonė turėjo skolų, bet turėjo ir turto. Paskambino R. G. ir pasakė, kad nori parduoti įmonę, o R. G. pasakė, kad paieškos pirkėjo. Po kokių dviejų savaičių paskambinusi R. G. pasakė, kad rado pirkėją ir davė jo kontaktus. Tą pačią dieną susisiekė su potencialiu pirkėju, o paskui susitiko prie buvusios(duomenys neskelbtini) kavinės. Pirkėjai buvo atvykę dviese. Vienas iš jų buvo R. N., o kitas gal apie 30 m. amžiaus vaikinas. R. N. tuo metu atrodė normaliai. Tada nebuvo panašus į asocialų gyvenimą gyvenantį žmogų, buvo gerai apsirengęs, neatrodė išgeriantis. Susitikimo metu viską aptarė. Pasakė pirkėjams kokios yra skolos, kokie vyksta darbai. Susitarė, kad įmonę parduos už 500 litų. Pelno nesitikėjo, norėjo tik greičiau parduoti įmonę ir išvykti į Norvegiją. Su R. N. ir tuo vaikinu taip pat susitarė po kokios savaitės susitikti pas R. G. kontoroje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. R. G. nuvežė visus įmonės dokumentus. Prieš tai visi UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai buvo buhalterinių paslaugų įmonėje UAB(duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo pat įmonės atidarymo. Iš UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus atsiėmė prieš pat įmonės akcijų pardavimą. Dokumentus jam (A. F.) perdavė R. Š.. Dokumentai buvo atiduoti pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Atsiimdamas dokumentus perdavimo-priėmimo akte datą „2012 m. lapkričio 14 d.“ įrašė pats. Dokumentų atidavimo data gali būti netiksli, nes rašydamas galėjo suklysti, kadangi pokalbis su R. Š. buvo įtemptas dėl UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už teikiamas buhalterines paslaugas. Po kurio laiko su minėtais įmonės akcijų pirkėjais susitiko pas R. G., kur pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, tada R. N., išsitraukęs iš savo striukės kišenės, padavė 500 litų. R. G. kontoroje pasirašius įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pats padėjo sunešti visus įmonės dokumentus į automobilį Ford Galaxy, kurį tą pačią dieną atidavė pirkėjams. Tada važiavo į VĮ „Registrų centras“. Važiavo atskirai. R. G. važiavo savo mašina, jis (A. F.) automobiliu Ford Galaxy, o R. N. su vaikinu savo mašina. Į VĮ „Registrų centras“ ėjo trise: R. G., jis (A. F.) ir R. N., o tas vaikinas, kuris buvo kartu su R. N., liko mašinoje. VĮ „Registrų centras“ dokumentus pasirašė tik R. N.. Išėjęs iš VĮ „Registrų centras“ su R. N. ir vaikinu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį garažą. Viską atidavė R. N. ir tam kitam vyrui (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat R. N. atidavė automobilį Ford Galaxy, kuriame buvo sudėti UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai. Šiuos kaltinamojo A. F. parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos versiją, kadangi tokie kaltinamojo A. F. parodymai prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai. Visų pirma pažymėtina, kad nors A. F. tvirtino, jog 2012 metais R. N. nebuvo panašus į asocialų gyvenimą gyvenantį žmogų, pats kaltinamasis R. N., šioje byloje savo kaltę pripažinęs visiškai, tvirtino, kad 2012 metais gyveno asocialų gyvenimą, niekur nedirbo, pardavinėjo viską iš namų, kad turėtų ką valgyti ir iš ko gerti, buvo išbrauktas iš darbo biržos, sunkiai pragyveno iš atsitiktinių darbų, turėjo skolų ir buvo iš banko paėmęs paskolą, be to, tuo metu gyveno socialiniame būste, bet negalėjo susimokėti ir už jį, todėl 2013 m. turėjo išsikraustyti ir grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu neturėjo nei finansinių galimybių, nei noro pirkti įmonę. Tai, kad R. N. 2012 m. tikrai negalėjo įsigyti UAB(duomenys neskelbtini) akcijų ir neplanavo vykdyti jokios komercinės veiklos, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir kiti bylos įrodymai. Iš byloje esančio Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad R. N. nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki pat 2014 m. spalio 2 d., t. y. daugiau nei šešerius metus, niekur nedirbo (4 t., b. l. 103-104; 5 t., b. l. 2-3).

Kaltinamasis R. N., teisme duodamas parodymus apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, parodė, kad buvo aludėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje dažnai lankydavosi. Tame pačiame alaus bare dažnokai matydavo vieną vyrą. Vieną kartą šis vyras prisėdo šalia, paėmė dar alaus ir paklausė, kokie jo (R. N.) finansiniai reikalai ir paklausė, ar nenori užsidirbti. Tas vyras pasakė, kad jo pažįstamas išvažiavęs, o jam atvežė traktoriaus priekabą ir ją laikinai reikia kieno nors vardu įforminti, o kai grįš šeimininkas, reikės perrašyti šeimininko vardu. Už tai vyras pažadėjo 50 litų. Kadangi tuo metu reikėjo pinigų, sutiko su vyro pasiūlymu. Susitarė, kad kitą dieną tas vyras užvažiuos. Kitą dieną vyras atvažiavo į aikštelę priešais namą, kuriame jis (R. N.) gyveno. Vairavo minėtas vyras. Mašinos priekyje dar sėdėjo moteris, kurią matė tik iš nugaros, nes pats sėdėjo automobilio gale. A. F. ten nebuvo. Nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“. Tas vyras liko mašinoje, o moteris nusivedė jį (R. N.) į vidų. VĮ „Registrų centras“ prie stiklinių langelių jam (R. N.) davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Pasirašė kelis dokumentus. Neskaitė ant ko rašėsi, nes tas vyrukas sakė, jog rašosi dėl priekabos pirkimo, be to, tuo metu jau buvo neblaivus, nes buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus. Pasirašė keliose vietose ir viskas. Iš VĮ „Registrų centras“ nuvažiavo į kažkokią kontorą, esančią netoli mašinų turgaus. Kai įėjo į vidų, ten buvo dar viena moteris. Pasirašė, ką liepė. Pats nei jokių dokumentų, nei automobilių negavo, tik pasirašė ir viskas. Pasirašęs dokumentus išėjo į mašiną palaukti. Už kokių 10 min. atėjo moteris, parvežė namo ir paleido prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais kaltinamojo R. N. parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01 ir jos priedai buvo pasirašyti 2012 m. lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 63-66), o 2018 m. gegužės 18 d. Lietuvos teismo ekspertizių instituto pateikta specialisto išvada Nr. 11-874 (18) patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01 pasirašė R. N. (4 t., b. l. 6-10). Aplinkybę, kad R. N. dokumentus pasirašė jų neskaitęs ir neįsigilinęs ką pasirašo, patvirtina ne tik kaltinamojo R. N. parodymai, bet ir tai, kad UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 01 nurodyta, jog pirkėjas R. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, o teisme R. N. paaiškino, kad šiuo adresu niekada negyveno, bet gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Kaltinamasis A. F. teisme tvirtino, kad pas R. G. pasirašius įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pats padėjo sunešti visus įmonės dokumentus į automobilį Ford Galaxy, kurį tą pačią dieną atidavė pirkėjams, t. y. R. N. ir tam kitam vaikinui. Taigi pagal šiuos kaltinamojo A. F. parodymus įmonės dokumentus R. N. jis atidavė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su priedais, t. y. 2012 m. lapkričio 13 d. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja surinktų įrodymų visumai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad įmonės UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. pagal sutartį Nr. 119 tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 115-117). Iš Dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės R. Š., 2012 m. lapkričio 14 d. perdavė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus A. F., finansinius dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. (3 t., b. l. 113-114). Liudytoja R. Š. teisme paaiškino, kad paprastai su dokumentų perdavimu yra daroma taip: paruošiami dokumentai, dokumentų perdavimo aktas, jis atspausdinamas, bet paliekamas tuščias datos laukelis. Dokumentų priėmimo-perdavimo akte pasiimdamas dokumentus datą paprastai įrašo pats įmonės atstovas savo ranka. Jeigu byloje esančiame priėmimo-perdavimo akte ranka įrašyta „2012 m. lapkričio 14 d.“, reiškia tą dieną dokumentai ir buvo perduoti. Jeigu dokumentai neperduoti, tai būna nepasirašytas perdavimo aktas. Viskas, kas išvardinta byloje esančiame dokumentų perdavimo akte, buvo perduota A. F.. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2016 m. birželio 12 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad dokumentų perdavimo akte datoje „2012 m. lapkričio 14 d.“ diena įrašyta direktoriaus A. F. ranka, nes pats žmogus įrašo datą. Tai teisingi parodymai. Liudytoja E. N. teisme irgi parodė, kad sutartis su UAB(duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ir dokumentai buvo atiduoti A. F. pagal aprašą. Kai sutartis su įmone nutraukiama, atiduodami absoliučiai visi dokumentai. Taigi iš rašytinių dokumentų ir šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad A. F. R. N. 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perduoti negalėjo, nes tą dieną jų pats dar net nebuvo atsiėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini). Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir kaltinamojo A. F. parodymus, kad įrašydamas dieną dokumentų priėmimo-perdavimo akte jis galėjo suklysti, kadangi pokalbis su R. Š. buvo įtemptas dėl UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už teikiamas buhalterines paslaugas. Teisme liudytoja R. Š. parodė, kad tai buvo normalus, neišskirtinis dokumentų perdavimas. Neatsimena, kad perdavimo metu būtų kilęs koks nors konfliktas su A. F.. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad kaltinamajam R. N. nebuvo perduoti nei UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai, nei turtas, patvirtina ir 2019 m. kovo 6 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą pas R. N. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, nieko nebuvo rasta ir paimta (4 t., b. l. 54-56). Be to, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo N. M. parodymai, kad su juo telefonu susisiekęs R. N. buvo labai susijaudinęs ir pasakė, kad neturi jokios įmonės ir iš viso nieko nežino apie jokias skolas, kad jį apgavo. Jis (N. M.) net patikėjo, kad R. N. sako teisybę, t. y. kad jis buvo apgautas ir nieko nežino apie įmonę, nes paprastai formalus įmonės vadovas ir būna formalus, bet jis pripažįsta skolas, pripažįsta, kad jis vadovavo įmonei tik formaliai.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ne tik kaltinamojo A. F., bet ir liudytojos R. G. teisme duotus parodymus, susijusius su įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis. Pažymėtina, kad liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje buvo apklausta net du kartus, bet abu kartus iš esmės jokių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, nenurodė. Tuo tarpu teisme ši liudytoja jau davė gana išsamius parodymus, kurie iš esmės sutapo su kaltinamojo A. F. parodymais. Paklausus liudytojos, kodėl policijoje ji nieko nurodyti negalėjo, o teisme davė išsamius parodymus, ši paaiškino, kad policija nepasakė dėl ko kviečia, todėl abiejų liudytojo apklausų metu nieko ir negalėjo pasakyti, nes neprisiminė. Tuo metu buvo daug teismų. O prieš teismo posėdį kaltinamojo A. F. gynėjas advokato padėjėjas V. V., kuris yra ir jos (R. G.) įmonės atstovas, pasakė apie ką bus kalba, todėl prieš posėdį išsiėmė dokumentus ir atgamino kaip viskas buvo ir teisme davė tokius išsamius paaiškinimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, susijusi su tuo, kad R. G. dar prieš teisiamąjį posėdį apie bylos aplinkybes bendravo su kaltinamojo A. F. gynėju, rodo, kad kaltinamojo A. F. ir liudytojos R. G. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suderinti tarpusavyje ir liudytoja R. G., kuri ir šiuo metu tvarko A. F. įmonių buhalterinę apskaitą, yra suinteresuota duoti kaltinamajam A. F. palankius parodymus. Tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad kai kurias aplinkybes liudytoja R. G. ir kaltinamasis A. F. nurodė skirtingai. Pavyzdžiui, kaltinamasis A. F. nurodė, kad su R. N. buvęs vyras buvo apie 30 metų amžiaus, o liudytoja R. G. teigė tą vyrą buvus virš 40 metų amžiaus. Kaltinamasis A. F., teisme duodamas parodymus, teigė, kad R. N. 2012 m. atrodė kitaip, buvo gražesnis, o liudytoja R. G. nurodė, kad R. N. atrodė taip pat kaip ir dabar. Be to, kaltinamasis A. F. parodė, kad R. G. kontoroje pasirašius įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį važiavo į VĮ „Registrų centras“. R. G. važiavo savo mašina, jis (A. F.) automobiliu Ford Galaxy, o R. N. su vaikinu savo mašina. Tuo tarpu liudytoja R. G. parodė, kad tą pačią 2012 m. lapkričio 14 d. po sutarties pasirašymo ofise nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“. Ji (R. G.) važiavo savo automobiliu, o A. F. bei R. N. su tuo vyru – kitu automobiliu. Tokie kaltinamojo ir liudytojos, kurie dalyvavo atliekant tuos pačius veiksmus ir bendravo su tais pačiais žmonėmis, parodymų skirtumai yra nesuprantami ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.

Nors kaltinamasis A. F. tvirtina neturėjęs tikslo atsikratyti įmone UAB(duomenys neskelbtini) dėl susidariusių įsiskolinimų imituodamas jos pardavimą, nes įmonė turėjo ne tik skolų, bet ir turto, o įmonę nutarė parduoti tik dėl to, kad pats ketino toliau vystyti verslą Norvegijoje, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai. Pirmiausia pažymėtina tai, kad versiją apie ketinimą veiklą toliau vykdyti Norvegijoje kaltinamasis A. F. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nei karto nebuvo užsiminęs. Be to, šios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Tuo tarpu iš 2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-4-5328 matyti, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. lapkričio 27 d. pateiktas deklaracijas ir mokesčių ataskaitas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams įmonė nesumokėjo 11810,97 Eur. Be to, UAB(duomenys neskelbtini) įmokų įsiskolinimas VSD fondo biudžetui buvo 6380,62 Eur (4 t., b. l. 29). Taigi akivaizdu, kad akcijų pardavimo dieną įmonės skolos vien valstybei siekė 18191,59 Eur, t. y. 62811,92 Lt (18191,59 Eur x 3,4528). Iš tos pačios specialisto išvados matyti ir tai, kad UAB(duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. finansinę atskaitomybę su priedais, Didžiąją knygą, deklaracijas ir ataskaitas, pateiktas valstybės institucijoms, buhalterinių sąskaitų apyvartas, iš kurių matyti, kad ilgalaikio turto buhalterinėje sąskaitoje užfiksuota 31269,67 Lt turto likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 dienai (4 t., b. l. 30). Taigi sulyginus įmonės ilgalaikio turto vertę ir jos įsiskolinimų dydį akivaizdu, kad 2012 metais UAB(duomenys neskelbtini) skolos dvigubai viršijo jos turimo turto vertę (62811,92 Lt (skola) - 31269,67 Lt (turto likutinė vertė) = 31542,25 Lt (šiai skolos daliai padengti trūko įmonės turto vertės)), kas jau tuo metu buvo pagrindu pačiam A. F. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla tik 2016 m. birželio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir tas buvo padaryta ne kaltinamojo A. F. iniciatyva (1 t., b. l. 136). Šios aplinkybės dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis A. F., imituodamas įmonės akcijų pirkimą-pardavimą bei dokumentų perdavimą R. N., siekė išvengti skolų sumokėjimo. Aplinkybę, kad įmonės dokumentai buvo paslėpti, patvirtina ne tik jau aptarti įrodymai, bet ir teisme liudytoju apklausto bankroto administratoriaus N. M. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad administravo UAB(duomenys neskelbtini) bankroto procesą. Jam (N. M.), kaip bankroto administratoriui, jokie UAB(duomenys neskelbtini) dokumentai nebuvo perduoti, kadangi, nei su įmonės vadovu, nei su darbuotojais susisiekti nepavyko. Ši įmonė buvo išregistruota be jokių įmonės finansinių dokumentų. Siuntė paklausimus, prašymus pateikti dokumentus ir įmonės vadovui, ir vėliau teismui, bet negavo jokių dokumentų. Tikrino UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, nustatė kuriame jos banke. Matė pinigų istoriją, bet sąskaitos buvo tuščios. Patikrino ir matė, kad UAB(duomenys neskelbtini) jokio turto neturi, neužregistruoti jokie automobiliai.

Taigi byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. F. 2012 m. lapkričio 13 d. pasirašė UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir bendrovės dokumentų perdavimo aktą tik tam, kad sudarytų regimybę, jog UAB(duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas pasikeitė, nors iš tiesų kaltinamasis R. N. akcijų neįgijo, už jas nemokėjo ir bendrovės nevaldė, o faktiniu direktoriumi ir tikruoju vieninteliu akcininku liko kaltinamasis A. F., minėtus dokumentus pasirašęs tam, kad jais prisidengdamas nuslėptų savo įmonės tikrąją padėtį bei įsipareigojimus. Ir po tariamo UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo bei tariamo dokumentų perdavimo R. N., t. y. po šių fiktyvių sandorių, kuriuos pats ir imitavo, siekdamas nusikalstamų tikslų, A. F. liko tikruoju minėtos bendrovės vadovu, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra atsakingas už vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Dėl to, kad A. F. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, atsirado BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. tapo negalima nustatyti UAB(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. birželio 1 d. Aplinkybę, kad dėl kaltinamojo A. F. neteisėtų veiksmų atsirado BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, patvirtina ir byloje esanti 2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-4-5328 (4 t., b. l. 26-47). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo A. F. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini) buvo parduota ne sudarant civilinį sandorį, o siekiant nuslėpti tikrąją įmonės padėtį bei paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nes realiai kaltinamasis R. N. kaltinamajam A. F. pinigų už akcijas nemokėjo ir įmonės valdymo bei dokumentų (įskaitant buhalterinius) ir turto neperėmė. Inscenizuojant fiktyvų sandorį – UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimą-pardavimą asocialų gyvenimo būdą tuo metu gyvenusiam R. N. – kurio metu buvo pasirašyti suklastoti dokumentai ir įregistruotas fiktyvus įmonės vadovo bei akcininko pasikeitimas, buvo siekiama nuslėpti įmonės buhalterinius dokumentus. Taigi, dokumentų klastojimas, pasireiškęs tiek fiktyvios 2012 m. lapkričio 13 d. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties su kaltinamuoju R. N. pasirašymu, tiek fiktyvaus Priedo Nr. 1 prie Akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01, sudarytos 2012 m. lapkričio 13 d. (UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo akto) pasirašymu, kuriuo R. N. neva buvo perduoti UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudas bei trys automobiliai, kaltinamojo A. F. padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo A. F. veiksmuose yra ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir yra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dokumentų klastojimo, požymių.

Neabejotina ir tai, kad ir kaltinamojo R. N. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nors kaltinamasis R. N. aiškino, kad galvojo, jog pasirašo dokumentus dėl priekabos pirkimo, o ne dėl įmonės įsigijimo, nes šių dokumentų prieš pasirašydamas neskaitė, tačiau nepaisant to, už kokį turtą kaltinamasis manėsi pasirašantis, jo veiksmai buvo tyčiniai, nes už piniginį atlygį pasirašydamas jis aiškiai suprato, kad jokio turto nuosavybės teise iš tiesų neįgis. Taigi byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. N. už piniginį atlygį, 2012 m. lapkričio 13 d., Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. F. pateikus kompiuterine technika paruoštus ir atspausdintus žinomai netikrus dokumentus 2012 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01, 2012 m. lapkričio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 1 „UAB(duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo aktą“, 2012 m. lapkričio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01 priedą Nr. 2, 2012 m. lapkričio 13 d. akcininko sprendimą Nr. 11-01, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis (R. N.) iš A. F. už 500 litų įsigijo 100 paprastų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, atleido direktorių ir priėmė direktorių save, perėmė šios bendrovės dokumentus ir inventorių, įsipareigojo atlyginti, padengti ir atsiskaityti už esamas ir būsimas UAB (duomenys neskelbtini) skolas ir prievoles atsiradusias iki 2012 m. lapkričio 13 d., juose pasirašė, žinodamas, kad realiai jis bendrovės akcijų nepirko ir už jas pinigų nemokėjo, bendrovės akcininku ir direktoriumi netapo, UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, inventoriaus, turtinių įsipareigojimų neperėmė, ir 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filiale, adresu Puzino g. 4, Panevėžio m., tikslu įregistruoti duomenis neva pasikeitė UAB(duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. Kaltinamojo R. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nė.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamojo R. N. gynėja prašė pripažinti, kad yra dvi šio kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, tačiau teismas su tokiu gynėjos prašymu sutikti negali. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi šiuo atveju tą pačią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, tik kitu pagrindu – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, pripažinti kaip dar vieną R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. F., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis A. F. neteistas (4 t., b. l. 135), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 129-134), dirba (4 t., b. l. 128), duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad A. F. neteistas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už abi padarytas nusikaltimas veikas skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos. Baudų dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas didesnis nei minimalus. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos baudos, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – bauda. Baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie kaltinamojo turimą turtą, nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Kaltinamajam A. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. N., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 106), laikomas nebaustu (4 t., b. l. 105), šiuo metu nebedirba, tačiau ankstesnio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 103-104; 5 t., b. l. 23, 4), duomenų apie R. N. psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. neteistas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Baudos dydis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas artimas minimaliam. Baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba ir nėra duomenų apie jo turimą turtą, nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Nors kaltinamojo R. N. gynėja prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, šis gynėjos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi, kaip minėta aukščiau, šioje byloje nustatyta tik viena kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei kaltinamajam R. N. skirti straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis R. N. yra sveikas, darbingo amžiaus, gali dirbti ir įvykdyti teismo jam skirtą bausmę – baudą, kurios mokėjimo terminas, kaip jau minėta, bus nustatytas ilgesnis nei du mėnesiai.

Kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų R. N. ir A. F. išieškotinos 13,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kiekvieno po 6,85 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu pagal:

- BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą;

- BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. F. skirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. N. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL (735,40 Eur) dydžio baudą.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įpareigoti A. F. ir R. N. jiems paskirtas baudas sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB bankas Luminor, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti A. F. ir R. N., kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtų baudų, jos išieškomos priverstinai.

Išieškoti iš A. F. ir R. N. po 6,85 Eur (šešis eurus 85 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė