- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 1-78-485/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- J. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Mariui Žukauskui, Audronei Tulauskienei, Dianai Vorvul - Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, kaltinamajam J. Ž., specialistei Z. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)`, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos ), 203 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos ), 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. Ž. jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015-12-08 iki 2017-03-08 ir nuo 2017-04-18 iki dabar bei pagal 2017-03-10 įgaliojimą laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, vykdydamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2017-08-04, iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), išėmė 93 217 Eur grynaisiais pinigais nuo LPF „(duomenys neskelbtini) “ Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje, t. y. nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų fondo kasos knygoje, grynų pinigų išmokėjimui nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 93 217 Eur.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, nes žinodamas, kad Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalinga tik neteisėtai veiklai nuslėpti, iš savanaudiškų paskatų, naudodamasis Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu bei registracijos duomenimis, o būtent Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu nupirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, atstovauti bendrovei VĮ „Regitra“ filialuose, įregistravo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu užsienyje gyvenančių asmenų nupirktas 28 naudotas transporto priemones ir už kiekvieno automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau po 20 Eur, iš viso gavo ne mažiau kaip 560 Eur pajamų, naudojo LPF „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai ūkinei komercinei veiklai nuslėpti.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d.
Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, vykdydamas direktoriaus pareigas, turėdamas vieningą, tęstinę tyčią gauti pajamų registruojant Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu kitų asmenų įgytas transporto priemones, žinodamas, kad transporto priemonių pirkimo dokumentai yra netikri, kadangi jų turinyje apie pirkėją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, nes nei įmonė nei pats automobilių nepirko, už automobilius pinigų nemokėjo ir žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, kuriam transporto priemonių priregistravimas Lietuvos Respublikoje reikalingas tik palengvinant jų transportavimą (pervažiavimą iš Lietuvos iki tikrojo savininko numatytos nuvykimo vietos užsienio valstybėje), panaudodamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ įmonės duomenis ir antspaudą, laikotarpyje nuo 2016-03-29 iki 2018-10-06 suklastojo žemiau lentelėje nurodytas automobilių pirkimo – pardavimo sutartis ir šias netikras automobilių pirkimo – pardavimo sutartis panaudojo VĮ „Regitra“ filialuose, LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu įregistruodamas 28 automobilius, už automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau 20 Eur, lentelėje nurodytomis aplinkybėmis:
Eil. Nr. Prašymo reg. pateikimo data, laikas VĮ „Regitra“ padalinys TP valstyb. Nr. Transporto priemonė (markė, modelis)
1. 2016-03-29 09:23 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) HYUNDAI i 30 GDH.
2. 2016-07-22 16:40 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) BMW X3.
3. 2016-09-21 15:03 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) RENAULT TRAFIC.
4. 2016-09-15 08:34 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.
5. 2016-11-25 12:14 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) NISSAN X-TRAIL T30.
6. 2016-12-07 15:40 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ ML350.
7. 2017-02-25 14:05 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A4 8E.
8. 2017-04-05 15:56 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.
9. 2017-04-11 16:24 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) KIA SORENTO.
10. 2017-05-23 12:39 Kauno filialas Raudondvario pl. 234, Kaunas (duomenys neskelbtini) LAND ROVER RANGE ROVER SPORT.
11. 2017-06-16 15:54 Ukmergės grupė Deltuvos g. 39 C, Ukmergė (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ ML 320 CDI 4MATIC.
12. 2017-09-22 14:24 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) OPEL VECTRA WAGON 1,9 CDTI.
13. 2017-09-22 15:54 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) OPEL ANTARA L-A.
14. 2017-10-13 09:20 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW PASSAT 3C.
15. 2017-11-03 13:10 Vilniaus filialas (duomenys neskelbtini) NISSAN PATROL Y61.
16. 2017-11-25 10:30 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.
17. 2018-02-08 14:25 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) FORD FOCUS C-MAX.
18. 2018-03-13 11:22 Kėdainių grupė (duomenys neskelbtini) OPEL FRONTERA.
19. 2018-03-14 08:53 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER 5.
20. 2018-03-24 09:18 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ V 230 TD.
21. 2018-04-25 15:43 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) BMW 320 D.
22. 2018-06-04 08:38 Kauno filialas Raudondvario pl. 234, Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A4 AVANT.
23. 2018-06-08 08:26 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A6.
24. 2018-06-08 09:31 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW PASSAT 3 BG.
25. 2018-06-08 12:18 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A6.
26. 2018-06-20 08:48 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.
27. 2018-06-29 13:53 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) FORD TRANSIT FDGY.
28. 2018-10-06 13:28 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI TT COUPE,
tokiu būdu, J. Ž. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, nuo 2015-12-08 iki 2017-03-08 ir nuo 2017-04-18 iki 2018-07-31 bei pagal 2017-03-10 įgaliojimą laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, vykdydamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ 2015-12-08 įstatų 12.2 punkto nuostatomis, būdamas vienasmeniu šio fondo organu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, duomenų teikimą,
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra ga(duomenys neskelbtini) ybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes:
• nesurašė pirkto turto buhalterinės apskaitos registrų - fondo vardu pirktų mobilių namelių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neapskaitė už mobilius namelius 12 000 Eur apmokėjimo grynais;
• nesurašė buhalterinės apskaitos registrų ir neapskaitė piniginių lėšų gautų į fondo atsiskaitomąją sąskaitą ir kortelių sąskaitą;
• nesurašė iš banko sąskaitų grynais pinigais nuimtoms piniginėms lėšoms pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių, jų išmokėjimų nesurašė kasos išlaidų orderių, nevedė kasos knygos ir grynų pinigų apskaitos registrų;
• nesurašė buhalterinės apskaitos registrų ir neapskaitė fondo vardu pirktų 28 automobilių už 72 450 Eur sumą ir 1 automobilio parduoto už 4 000 Eur sumą;
• nesurašė pirkėjų skolų apskaitos registrų;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje į Šiaulių banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautų 185 446,48 Eur piniginių lėšų, nepagrindė šių piniginių lėšų gavimo buhalterinės apskaitos dokumentais, neužregistravo ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos registruose;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 1 punkto reikalavimus „Šios taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką“, 3 punkto reikalavimus „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, nes neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje iš Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtų grynų pinigų 173 350 Eur, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų fondo kasos knygoje, nesurašė grynų pinigų išmokėjimui pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų pinigų 173 350 Eur sumos panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo panaudoti ne fondo veiklai.
Dėl šių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių pažeidimų, Inventorizacijos taisyklių pažeidimų, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, nega(duomenys neskelbtini) a visiškai nustatyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016-01-01 iki 2018-07-31 laikotarpį.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-09-15 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 10 380 Eur grynaisiais pinigais ir iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) išėmė 600 Eur grynaisiais pinigais, iš viso 10 980 Eur, nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitomosios Luminor bank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje, t. y. nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų bendrovės kasos knygoje, grynų pinigų išmokėjimui nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 10 980 Eur.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., siekdamas išvengti mokesčių:
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 6 dalies reikalavimus „Bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą“, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalies reikalavimus „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies „Mokesčių mokėtojas privalo“ 1 punkto reikalavimus „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 4 punkto reikalavimus „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas“ 1 punkto reikalavimus „prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“, 14 straipsnio „ Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2 dalies reikalavimus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 15 straipsnio „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalies reikalavimus „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais“, surašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras:
- VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-25 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-08 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-07 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-04-04 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-15 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-22 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 017 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 019 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-11 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 023 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-21 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 026 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-04-04 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 028 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-25 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006 - 13 446,73 Eur sumai, tame tarpe 2 333,73 Eur PVM, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 - 2 238,50 Eur sumai, tame tarpe 388,50 Eur PVM,
kuriomis įformino pardavimo PVM apmokestinamų sandorių už 37 963 Eur, sąskaitose priskaičiavo pardavimo PVM (standartinio tarifo) 7 972 Eur, tačiau už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 deklaravo nulinį pardavimų PVM (standartinio tarifo), bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pridėtinės vertės mokestį, o būtent:
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. sausio mėn. neįrašė 2 500 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-02-25 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. sausio mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 525 Eur mokėtino PVM;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. vasario mėn. neįrašė 22 963 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-03-22 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. vasario mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 4 784 Eur mokėtino PVM;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. kovo mėn. neįrašė 7 500 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-04-27 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. kovo mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 1 487 Eur mokėtino PVM;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. balandžio mėn. neįrašė 5 000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-05-26 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. balandžio mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 955 Eur mokėtino PVM,
tokiu būdu jis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pajamas, pridėtinės vertės mokestį į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, jo nesumokėjo ir tuo padarė 7 751 Eur žalą valstybės biudžetui.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.
Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), oficialiu direktoriumi nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09 bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki 2017-12-31, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, duomenų teikimą,
- Pažeidė Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu (2011-07-04 Nr. V-118) patvirtintų „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės“ 56 punkto „Bylų perdavimas už apskaitą atsakingam darbuotojui įforminamas (bylų) dokumentų perdavimo aktu“ reikalavimus „Kai perimamos šių Taisyklių 55.1 punkte nurodytos bylos, perdavimo akte nurodomi dokumentus perduodantys ir perimantys asmenys, perduodamų bylų antraštės ir paantraštės (jei yra), jų indeksai pagal įstaigos dokumentacijos planą, perduodamų bylų kiekis, kita reikiama informacija“, nes neįrašė į 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų priėmimo perdavimo aktą perduodamų bylų antraščių, perduodamų bylų kiekio, todėl šis dokumentas neatitinka dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse keliamų reikalavimų;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, nes nesurašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos knygos;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalies reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes:
1. nevedė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31:
- akcininkų registravimo knygos,
- 2016 m. ir 2017 m. finansinių atskaitomybių,
- „Didžioji knyga“ ir „Bendrasis žurnalas“,
- Avansinių apyskaitų,
- Buhalterinės apskaitos žiniaraščių, sąskaitų ir jų subsąskaitų (sąskaita Nr. 11 „Nematerialus turtas“, sąskaita Nr. 12 „Materialus turtas“, sąskaita Nr. 20 „Atsargos“, sąskaita Nr. 24 „Per vienus metus gautinos sumos“, sąskaita Nr. 27 „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, sąskaita Nr. 33 „Rezervai“, sąskaita Nr. 34 „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“, sąskaita Nr. 40 „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“, sąskaita Nr. 44 „Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“, sąskaita Nr. 50 „Pajamos“, sąskaita Nr. 60 „Sąnaudos“, sąskaita Nr. 61 „Veiklos sąnaudos“),
2. nevedė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 - ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirkimo, pardavimo pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų:
- pirktų prekių, skirtų perparduoti, apskaitos dokumentų ir registrų,
- pirkėjų skolų registrų,
- kasos apskaitos dokumentų ir registrų,
- banko apskaitos dokumentų ir registrų,
- skolų tiekėjams apskaitos registrų,
- skolų biudžetui (VMI, SODRA) apskaitos registrų,
- kitų mokėtinų sumų apskaitos registrų,
- pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalies reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“, 1 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nes iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y.:
1. turto, nes nepateikė:
- 2016 m. ir 2017 m. finansinių atskaitomybių,
- piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktų,
- piniginių lėšų ir turto apskaitos dokumentų ir registrų,
- 2016 m. ir 2017 m. kasos knygos,
- avansinės apyskaitos,
2. įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nepateikė:
- skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrų,
- darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių,
3. nuosavo kapitalo, nes nuosavas kapitalas yra turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus;
- Pažeidė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nes netvarkė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos, kad ji teiktų informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Dėl šių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016-01-01 iki 2017-12-31 laikotarpį.
Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino iš dalies.
Dėl kaltinimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad tai buvo jo ir jo draugo B. bendra veikla. Pinigus į fondą pervedė B. žmonės. Tada kaltinamasis tuos pinigus išgrynino ir atidavė B. – toks buvo jų tarpusavio susitarimas. Jis pats turėjo ir daugiau įmonių. Iš jų pinigai irgi patekdavo į jau minėtą fondą. Kur dėjo tuos pervestus ir išgrynintus pinigus, jis pasakyti negali.
Dėl kaltinimo, numatyto BK 203 straipsnio 2 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) paaiškino, kad šį fondą jis įsteigė tikslu uždirbti pinigų, tačiau mirė jo kolega, su kuriuo jis kūrė tą fondą, tai fondas liko be nieko. Buvo pirkęs mobilius namukus, tačiau vėliau tie namukai sudegė. Taip pat paaiškino, kad per pažįstamus jis susirado ukrainiečius. Fondo vardu pirkdavo automobilius, juos parduodavo ukrainiečiams, kurie tuos automobilius išgabendavo į Ukrainą. Neneigia, kad automobiliai būdavo tik registruojami fondo vardu, tačiau tame nemato nieko bloga.
Dėl kaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje jis savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad automobiliai buvo perkami ir sutartys forminamos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, o iš tiesų juos pirkdavo ir už juos sumokėdavo ukrainiečiai. Gailisi dėl įvykdyto.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad buvo šio fondo direktorius. Pastoviai dirbančios buhalterės nebuvo , buvo tik laisvai samdoma. Buvo atliekamos piniginės operacijos, tačiau jos buhalteriniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamos. Kaltinamojo aiškinimu, tos piniginės operacijos buvo atliekamos su jo pinigais, todėl jis ir nematė reikalo tai fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Konkrečiau paaiškinti negali, tačiau kaip šio fondo direktorius savo kaltę pripažįsta.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad 2016 m. pradžioje jis Prancūzijoje nupirko automobilį „Volkswagen Passat“ su tikslu jį parduoti. Kadangi pardavimo suma buvo didelė, pirkėjas pats taip pageidavo, tai parduodant šį automobilį pardavėju buvo nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini) “. Gautus pinigus pardavus automobilį jis panaudojo ne įmonės reikmėms, o savo reikmėms. Kam tiksliai jie buvo panaudoti, dabar nebepamena. Savo kaltę pripažįsta.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje paaiškino, kad deklaracijose neįrašė PVM, teikė nulines deklaracijas, neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau kodėl taip darė, paaiškinti negali.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalis ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ ) paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Iki 2016 m. pavasario jis buvo šios bendrovės direktorius, o po to bendrovę pardavė kažkokiam žmogui, kam – netikrino. Kartu pripažįsta, kad nors bendrovę ir pardavė, tačiau veiklą ir toliau vykdė. Kodėl taip darė, paaiškinti teismui negali.
Su VMI pareikštu civiliniu ieškiniu pilnai sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis J. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tai buvo jo ir jo draugo B. bendra veikla. Pinigus į fondą pervedė B. žmonės. Tada kaltinamasis tuos pinigus išgrynino ir atidavė B. – toks buvo jų tarpusavio susitarimas. Jis pats turėjo ir daugiau įmonių. Iš jų pinigai irgi patekdavo į jau minėtą fondą. Kur dėjo tuos gautus pinigus, jis pasakyti negali.
Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja ga(duomenys neskelbtini) ybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį ( kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos ga(duomenys neskelbtini) a patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).
Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.
Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis J. Ž. buvo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti fondo turtą. Tokiu būdu fondo piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jis jomis galėjo laisvai disponuoti.
Iš 2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad pagal LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, jog iš išvadoje esančioje lentelėje (išvados 18 lapas) nurodytų fizinių ir juridinių asmenų buvo gauta 173 877 Eur ( kaltinime yra išminusuota pinigų suma, kurią pervedė P. ir R. ir kurią kaltinamasis J. Ž. perdavė kitam asmeniui ir dėl kurios dabar yra atliekamas tyrimas Vilniaus FNTT ), kurie fondo „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje neapskaityti. Šių lėšų gavimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir, kaip nurodo fondo direktorius J. Ž., buvo gautos ne už atliktas realias ūkines operacijas, bet kad jas išgrynintų. Iš šių fizinių ir juridinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo išgrynintos, lėšų panaudojimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir buvo panaudotos ne fondo veiklai. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita netvarkoma ( t. 9, b. l. 17-45 ). Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamajam būnant Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi iš fizinių ir juridinių asmenų buvo gauta 93 217 Eur, kuriuos kaltinamasis išgrynino ir panaudojo ne fondo veiklai, o savo reikmėms.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis J. Ž. pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – 93 217 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio turto pasisavinimas.
Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. pradžioje jis Prancūzijoje nupirko automobilį „Volkswagen Passat“ su tikslu jį parduoti. Kadangi pardavimo suma buvo didelė, pirkėjas pats taip pageidavo, tai parduodant šį automobilį pardavėju buvo nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini) “. Gautus pinigus pardavus automobilį jis panaudojo ne įmonės reikmėms, o savo reikmėms. Kam tiksliai jie buvo panaudoti, dabar nebepamena. Savo kaltę pripažįsta. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.
Liudytojas G. M. nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį jo individuali įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ nupirko automobilį „Volkswagen Passat“. Sumokėjo 2 000 Eur rankpinigių ir 25 000 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu, t. y. iš viso už automobilį sumokėjo 27 000 Eur. Šis liudytojas nurodo, kad automobilį pirko būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kartu paneigia kaltinamojo aiškinimus, kad pardavėju bendrovė buvo nurodyta prašant būtent pirkėjui ( liudytojui G. M. ). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pasirašant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi buvo nurodytas E. S..
Iš 2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirbo V. K. (J. Ž.), 2016-03-10 iki dabar direktoriumi įformintas E. S. (Sodra duomenimis iki 2016-03-10) ( t. 15, b. l. 18-44 ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas E. S.. Jis neigia dokumentų priėmimo perdavimo akto pasirašymą ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perėmimą, taip pat nurodė, kad sutiko būti formaliu direktoriumi tik dėl to, kad tuo metu buvo sunki materialinė padėtis ir labai reikėjo pinigų. Taip pat jis nurodė, kad bendrovei nevadovavo, jokių vadovo funkcijų nevykdė, jokių bendrovės dokumentų neturi.
Iš 2020-02-21 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktuose dokumentuose, t. y. A. M. IĮ 2016-05-19 transporto priemonės „Volkswagen Passat“ pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Transporto priemonę pardavė“, 2016-05-19 Kasos pajamų orderio kvite (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, skiltyje „Kasininkas“, esančius direktoriaus E. S. vardu pasirašytus parašus pasirašė ne E. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas E. S. parašus ( t. 11, b. l. 117-125 ). Ši aplinkybė tik patvirtina, kad E. S. buvo fiktyvus bendrovės direktorius, o realiai šias direktoriaus funkcijas ir toliau vykdė kaltinamasis, tuo pačiu galėdamas laisvai disponuoti bendrovės lėšomis.
Iš 2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad dokumentiniam tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 kasos knygos, pirminių kasos pajamų ir išlaidų dokumentų, nors ūkinės operacijos grynais pinigais vyko, tai yra 2016-05-19 buvo įformintas kasos pajamų orderis serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 kurio buvo gauti 2 000 Eur grynais pinigais iš A. M. IĮ, į bendrovės banko sąskaitą buvo įnešta 10 155 Eur grynais pinigais, iš atsiskaitomosios sąskaitos banko kortele įvairiuose bankomatuose buvo išimti 10 980 Eur grynais pinigais ( t. 15, b. l. 18-44 ). Šių aplinkybių kaltinamasis neginčija kartu nurodydamas, kad šias lėšas jis panaudojo ne bendrovės, o savo reikmėms.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis J. Ž. pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 10 980 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.
Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad šį fondą jis įsteigė tikslu uždirbti pinigų, tačiau mirė jo kolega, su kuriuo jis kūrė tą fondą, tai fondas liko be nieko. Buvo pirkęs mobilius namukus, tačiau vėliau tie namukai sudegė. Taip pat paaiškino, kad per pažįstamus jis susirado ukrainiečius. Fondo vardu pirkdavo automobilius, juos parduodavo ukrainiečiams, kurie tuos automobilius išgabendavo į Ukrainą. Neneigia, kad automobiliai būdavo tik registruojami fondo vardu, tačiau tame nemato nieko bloga. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, jis šį fondą įsteigė. 2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2015-12-08 labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ įstatuose nurodyti fondo veiklos tikslai: autorių teisės; būsto plėtra; gretutinės teisės; gyvenamosios aplinkos pritaikymas; kultūros paveldo išsaugojimas; laisvalaikio organizavimas; mažumų teisių apsauga ir integracija; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymas; nacionalinis saugumas ir gynyba; neformalus ugdymas; nusikalstamumo prevencija; pagalba karo ir gaivalinių nelaimių aukoms; pagalba nevyriausybinėms organizacijoms; pažeidžiamų socialinių grupių integracija; pilietinis ugdymas; profesinis tobulinimas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė apsauga; socialinė pagalba; stichinių nelaimių prevencija; tarptautinis bendradarbiavimas; teisėtvarka; vartotojų teisių apsauga; verslo skatinimas; vietos bendruomenių vystymas; žmogaus ir pilietinių teisių apsauga“. LPF „(duomenys neskelbtini) “ registruota veikla kitur, niekur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir dokumentiniam tyrimui pateiktus labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus nustatyta, kad fondas įregistruotos veiklos nevykdė, o naudojo juridinio asmens vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas pinigams išgryninti. Išvada, kad įsteigtas juridinis asmuo buvo naudojamas neregistruotai veiklai ( t. 9, b. l. 17-45 ).
Taip pat nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu buvo perkami ir įregistruojami naudoti automobiliai, nors realiai juos pirko Ukrainos piliečiai, kurie kaltinamajam už kiekvieno automobilio įregistravimą mokėdavo ne mažiau kaip po 20 Eur. Šias aplinkybes pripažino ir pats kaltinamasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.
Be to, šias aplinkybes patvirtina ir 2018-09-24 Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ( t. 1, b. l. 53 ), 2018-11-12 Kompaktinio disko su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ( t. 5, b. l. 93-97 ), kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti automobiliai ir jų registravimas VĮ „Regitra‘ padaliniuose, taip pat jau anksčiau minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 9, b. l. 17-45 ). Toks fiktyvus automobilių pirkimas ir įregistravimas LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu pripažintinas neteisėta ūkine komercine veikla.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Kaltinamasis J. Ž. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad deklaracijose neįrašė PVM, teikė nulines deklaracijas, neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau kodėl taip darė, paaiškinti negali.
Kaip jau minėta, bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ veiklą, o nuo 2016-03-09 įformino formaliu direktoriumi E. S..
Teismo posėdyje apklausti UAB „(-)“ atstovės S. R. ir V. M., UAB „(-)‘ direktorius V. M., UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas J. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. patvirtino, kad bendravo, dėl darbų užsakymų tarėsi su kaltinamuoju J. Ž. ( ankstesnė pavardė V. K. ), pastarasis viskam vadovavo, o remiantis specialistų išvadomis, kuriose išsamiai išanalizuoti sandoriai su šiomis įmonėmis, darbai šioms įmonėms buvo atliekami ir po to, kai oficialiai bendrovės direktoriumi buvo paskirtas E. S.. Šie asmenys taip pat patvirtino, kad užsakyti darbai buvo atlikti, už juos atsiskaityta pervedus sutartas pinigines sumas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitas, remiantis išrašytomis sąskaitomis – faktūromis.
Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M., K. E., R. S., G. M. patvirtino, kad automobilius pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, pinigus už nupirktus automobilius pervedė į bendrovės sąskaitą.
2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnyje „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ nurodyta „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.“
Žemesnės instancijos teismas
Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ VMI pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), kuriose nedeklaravo 7 751 Eur PVM mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ VMI nepateikė PVM deklaracijų, nedeklaravo ir nesumokėjo 12 063 Eur PVM mokesčio, iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 19 814 Eur PVM.
2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini) “ surašė PVM sąskaitas faktūras (specialistės išvados lentelėje Nr. 21), kuriomis įformino pardavimo pajamas už 111 907,05 Eur.
Įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnyje „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ nurodyta, kad: „1. Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesivadovavo PMĮ Nr. IX-675 51 str. 1 p. 2 p. reikalavimais nepateikė VMI pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m., nedeklaravo ir nesumokėjo 16 786 (111 907 x 0,15) Eur pelno mokesčio.
Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ nepriskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto PVM mokesčio Valstybės biudžetui padarytas Eur 19 814 Eur nuostolis, dėl neapskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio Valstybės biudžetui padarytas 16 786 Eur nuostolis, iš viso 36 600 (19 814+16 786) Eur nuostolis.
Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ VMI pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pajamas, pridėtinės vertės mokestį ir jas pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, t. y. nedeklaravo 7 751 Eur PVM mokesčio ir jo nesumokėjo.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė Valstybinei įmonei Registrų centras 2016 m. - 2017 m. finansinės atskaitomybės, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai šio laikotarpio metinių pelno mokesčio deklaracijų. 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 26 straipsnyje „Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas“ nustatyta, kad:
„1. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka“.
Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ kuriame nurodyta, kad:
„123. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“.
2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnyje nustatyta, kad
„3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai metinių pelno mokesčio deklaracijų, Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 - 2017 metus, nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo, Juridinių asmenų registro, Akcinių bendrovių įstatymo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. Už finansinės atskaitomybės pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas ( t. 15, b. l. 18-44 ).
Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatytam kad šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi buvo kaltinamasis J. Ž..
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nega(duomenys neskelbtini) a visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): nega(duomenys neskelbtini) a visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas.
Dėl PLF „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad buvo šio fondo direktorius. Pastoviai dirbančios buhalterės nebuvo, buvo tik laisvai samdoma. Buvo atliekamos piniginės operacijos, tačiau jos buhalteriniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamos. Kaltinamojo aiškinimu, tos piniginės operacijos buvo atliekamos su jo asmeniniais pinigais, todėl jis ir nematė reikalo tai fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Konkrečiau paaiškinti negali, tačiau kaip šio fondo direktorius savo kaltę pripažįsta.
2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir t. t.) buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti vadovaudamiesi:
1. Buhalterinės apskaitos įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574).
2. Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 171-6342). Jeigu finansinė atskaitomybė, parengta taikant bendruosius apskaitos principus ir šias taisykles, teisingai neparodo ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, ūkio subjektas vadovaujasi atitinkamais Verslo apskaitos standartais (www.aat.lt) ir tai nurodo aiškinamajame rašte.
Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys taip pat privalo vadovautis tokiais teisės aktais:
1. Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“.
2. Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 719 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“.
J. Ž., būdamas labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, pagal 2015-12-08 fondo įstatų 12.2 punkto nuostatas, būdamas vienasmeniu šio fondo organu, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimais, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimais, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. „Apskaitos registrai“ reikalavimais, kad „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.
Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-31 visiškai negalima nustatyti labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“:
turto, nes:
- nesurašyti fondo vardu pirkto turto (mobilių namelių) buhalterinės apskaitos registrai;
- nesurašyti, buhalterinės apskaitos registrai ir neapskaitytos piniginės lėšos gautos į fondo atsiskaitomąją sąskaitas ir kortelių sąskaitą;
- iš banko sąskaitų grynais pinigais nuimtoms piniginėms lėšoms nesurašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai - kasos pajamų orderiai, jų išmokėjimui nesurašyti kasos išlaidų orderiai, nebuvo vedama kasos knyga ir grynų pinigų apskaitos registrai;
- nesurašyti buhalterinės apskaitos registrai ir neapskaityti fondo vardu pirkti automobiliai;
- nesurašyti pirkėjų skolų apskaitos registrai;
įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:
- nesurašyti skolų buhalterinės apskaitos registrai;
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ( t. 9. b. l. 17-45 ).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamasis J. Ž. buvo LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Iki 2016 m. pavasario jis buvo šios bendrovės direktorius, o po to bendrovę pardavė kažkokiam žmogui, kam – netikrino. Kartu pripažįsta, kad nors bendrovę ir pardavė, tačiau veiklą ir toliau vykdė. Kodėl taip darė, paaiškinti teismui negali. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Be to, teismas jau anksčiau pasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovavimo fiktyviai direktoriumi paskyrus E. S., todėl detaliau apie tai nebepasisako.
2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad Dokumentiniam tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 kasos knygos, pirminių kasos pajamų ir išlaidų dokumentų, nors ūkinės operacijos grynais pinigais vyko, tai yra 2016-05-19 buvo įformintas kasos pajamų orderis serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 kurio buvo gauti 2 000 Eur grynais pinigais iš A. M. IĮ, į bendrovės banko sąskaitą buvo įnešta 10 155 Eur grynais pinigais, iš atsiskaitomosios sąskaitos banko kortele įvairiuose bankomatuose buvo išimti 10 980 Eur grynais pinigais.
Jei UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesurašė kasos knygos, tuomet nesivadovavo 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 16 p. nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. BAĮ IX-574 12 straipsniu „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuriame nurodyta, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“
Jei kasos knygos buvo surašytos, tačiau neišsaugotos, tuomet nesivadovauta:
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnyje „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ nurodyta, kad:
1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.
1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnyje „Dokumentų saugojimas“ nurodyta, kad:
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami ga(duomenys neskelbtini) us rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“.
13 str. 1 d. „Dokumentų saugojimo terminai“ nurodyta:
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nustatyti konkretūs dokumentų saugojimo terminai:
-10.15 punktas, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)10 metų;
-10. 19 Apskaitos registrai 10 metų;
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
Laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirbo V. K. (J. Ž.), 2016-03-10 iki dabar direktoriumi įformintas E. S. (Sodra duomenimis iki 2016-03-10).
Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) “ organizuojant ir tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą nesivadovavo šiais įstatymų reikalavimais:
2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 3 str. „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“; 16 str. „Apskaitos registrai“ „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 str.. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ „1 p. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2 p. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymu Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, todėl dokumentinio tyrimo metu iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros :
turto, nes:
- nepateikta 2016 m. ir 2017 m. finansinė atskaitomybė;
- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktai;
- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto apskaitos dokumentai ir registrai;
- nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) 2016 m. ir 2017 m. kasos knygos;
- nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) avansinės apyskaitos;
įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:
- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti ) skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrai;
- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti ) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai;
nuosavo kapitalo, nes:
- nuosavas kapitalas – turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus ( t. 15, b. l. 18-44 ).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko visiškai įrodytu tai, kad kaltinamasis J. Ž. apgaulingai tvarkė LPF „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje. Jo nusikalstamos veikos kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.
Kaip matyti, kaltinamasis J. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad automobiliai buvo perkami ir sutartys forminamos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, o iš tiesų juos pirkdavo ir už juos sumokėdavo ukrainiečiai.
2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2018-11-05 VĮ „Regitra“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė VĮ „Regitra“ tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje turimą informaciją apie Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu registruotas kelių transporto priemones bei registracijos dokumentų kopijas. Pagal pateiktas pirkimo pardavimo sutartis nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ įformino 28 automobilių pirkimą už 72 450 Eur, kurie buvo registruoti VĮ „Regitra“ labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Pagal 2016-03-29 pirkimo pardavimo sutartį LPF „(duomenys neskelbtini) “ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Hyundai i30, v/n (duomenys neskelbtini) už 5 900 Eur , šis automobilis pagal 2018-07-26 įformintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo parduotas susijusiai VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ už 4 000 Eur. LPF „(duomenys neskelbtini) “ nesurašė buhalterinės apskaitos registrų, apskaitoje automobilių pirkimas ir pardavimas neapskaitytas. Automobilių pirkimas buvo įformintas LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu, tačiau, kaip teigia LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius J. Ž., faktiškai juos pirko Ukrainos piliečiai, tuomet fondo direktorius J. Ž., įformino pirkimo pardavimo dokumentus - sutartis, neatitinkančias tikrųjų ūkinių operacijų turinio, jas pasirašė kaip pirkėjas, patvirtino fondo „(duomenys neskelbtini) “ antspaudais, kuomet faktiškas pirkimo sandoris tarp pardavėjo ir fondo „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo sudarytas, valstybinei įmonei „Regitra“ pateikė savo vardu pasirašytus prašymus bei netikras pirkimo pardavimo sutartis dėl tariamai pirktų transporto priemonių registracijos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, prašymo pagrindu gavo transporto priemonių registracijos liudijimus. Išgabenus automobilius iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, nebuvo surašomos ir pateikiamos muitinei eksporto deklaracijos. Tokiu būdu užsienio valstybių piliečiai įgijo teisę Lietuvos Respublikoje LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu pirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, po to juos gabenti iš Lietuvos Respublikos išvengiant privalomų muitinės eksporto procedūrų. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad automobilių pirkimo - pardavimo apskaita labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini) “ nevesta ( t. 9, b. l. 17-45 ).
Be to, šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2018-09-24 Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ( t. 1, b. l. 53 ), 2018-11-12 Kompaktinio disko su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. ( 1.12)-24-6309, apžiūros protokolu ( t. 5, b. l. 93-97 ), kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti automobiliai ir jų registravimas VĮ „Regitra‘ padaliniuose.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis suklastojo tikrą dokumentą ( pirkimo pardavimo sutartyse įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis ) ir šį dokumentą panaudojo ( pirkimo pardavimo sutartis panaudojo VĮ „Regitra“ filialuose LPF „(duomenys neskelbtini) ‘ vardu įregistruojant kaltinime nurodytus automobilius ). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog klastoja dokumentą ir jį panaudoja, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje yra pareikštas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo – 7 751 Eur ( t. 1, b. l. 152 -160 ).
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius J. Ž., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pridėtinės vertės mokestį į deklaracijas , jas pateikdamas VMI, sumažindamas Bendrovės mokėtiną PVM sumą, nesumokėjo PVM nuo Bendrovės atliktų darbų ir suteiktų paslaugų ir tuo padarė 7 751 Eur žalą valstybės biudžetui. Ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydis patvirtinamas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstama tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pasisavino LPF „(duomenys neskelbtini) ‘ priklausantį turtą – 93 217 Eur, bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – 10 980 Eur. t. y. iš viso 104 197 Eur. Šis pasisavintas turtas pripažintinas šio kodekso uždraustos veikos rezultatu, todėl jis konfiskuotinas.
Nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Dėl bausmė skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis J. Ž. anksčiau neteistas ( t. 16, b. l. 77-79 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 16, b. l. 73 ), išsituokęs, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.
Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis J. Ž. padarė tris nesunkius nusikaltimus ( 203 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis ), du apysunkius nusikaltimus ( BK 222 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis ) ir du sunkius nusikaltimus ( BK 183 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
BK 75 straipsnio 2 dalyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263, įsigal. nuo 2020-07-01 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ( 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 ). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis J. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2017-08-04, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio ( sena redakcija ) nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad J. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, išsituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai padarė didelės žalos bendrovėms, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o J. Ž. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą J. Ž. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis būtų vėl padaręs kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia
J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ), 203 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ( dvi veikos ), 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ( LPF „(duomenys neskelbtini) “ turto pasisavinimas ) – 3 m. ( trejų metų ) metų laisvės atėmimo bausme.,
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto pasisavinimas ) – 3 m. ( trejų metų ) metų laisvės atėmimo bausme.,
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ( LPF „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ) – 1 m. ( vienerių metų ) laisvės atėmimo bausme.,
-pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ) – 1 m. ( vienerių metų ) laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 da(duomenys neskelbtini) i, 2 da(duomenys neskelbtini) i, 4 da(duomenys neskelbtini) i, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 4 m. ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 da(duomenys neskelbtini) i, 2 dalies 8 punktu ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija ), J. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dvejiems metams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš nuteistojo J. Ž. 7 751 Eur ( septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ) žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 da(duomenys neskelbtini) i konfiskuoti iš nuteistojo J. Ž. 104 197 Eur ( vieną šimtą keturis tūkstančius šimtą devyniasdešimt septynis eurus ) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių 1 segtuvas ( 24 lapai ) ir atskirai dokumentai ( 13 lapų ), saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti LPF „(duomenys neskelbtini) “ administracijai.
1. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „Šiaulių“ banko pateikta informacija pagal 2019-07-02 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),
2. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „SEB“ banko pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),
3. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „Šiaulių“ banko pateikta informacija pagal 2018-12-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),
4. Kompiuterinę laikmeną - CD su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),
5. Kompiuterinę laikmeną - CD su „Luminor“ Bank AS pateikta informacija pagal 2019-07-10 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam J. Ž. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.