Kauno apygardos teismo nuosprendis

2021-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-485/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
1-78-485/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-485/2021Teisminio proceso Nr.1-03-6-00057-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.6.2.1, 1.2.17.7.2.,1.2.18.8.1, 1.2.18.10.;1.2.29.1.1.;2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Mariui Žukauskui, Audronei Tulauskienei, Dianai Vorvul - Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, kaltinamajam J. Ž., specialistei Z. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)`, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos ), 203 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos ), 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. Ž. jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015-12-08 iki 2017-03-08 ir nuo 2017-04-18 iki dabar bei pagal 2017-03-10 įgaliojimą laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, vykdydamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2017-08-04, iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), išėmė 93 217 Eur grynaisiais pinigais nuo LPF „(duomenys neskelbtini) “ Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje, t. y. nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų fondo kasos knygoje, grynų pinigų išmokėjimui nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 93 217 Eur.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, nes žinodamas, kad Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalinga tik neteisėtai veiklai nuslėpti, iš savanaudiškų paskatų, naudodamasis Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu bei registracijos duomenimis, o būtent Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu nupirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, atstovauti bendrovei VĮ „Regitra“ filialuose, įregistravo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu užsienyje gyvenančių asmenų nupirktas 28 naudotas transporto priemones ir už kiekvieno automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau po 20 Eur, iš viso gavo ne mažiau kaip 560 Eur pajamų, naudojo LPF „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai ūkinei komercinei veiklai nuslėpti.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d.

Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, vykdydamas direktoriaus pareigas, turėdamas vieningą, tęstinę tyčią gauti pajamų registruojant Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu kitų asmenų įgytas transporto priemones, žinodamas, kad transporto priemonių pirkimo dokumentai yra netikri, kadangi jų turinyje apie pirkėją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, nes nei įmonė nei pats automobilių nepirko, už automobilius pinigų nemokėjo ir žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, kuriam transporto priemonių priregistravimas Lietuvos Respublikoje reikalingas tik palengvinant jų transportavimą (pervažiavimą iš Lietuvos iki tikrojo savininko numatytos nuvykimo vietos užsienio valstybėje), panaudodamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ įmonės duomenis ir antspaudą, laikotarpyje nuo 2016-03-29 iki 2018-10-06 suklastojo žemiau lentelėje nurodytas automobilių pirkimo – pardavimo sutartis ir šias netikras automobilių pirkimo – pardavimo sutartis panaudojo VĮ „Regitra“ filialuose, LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu įregistruodamas 28 automobilius, už automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau 20 Eur, lentelėje nurodytomis aplinkybėmis:

Eil. Nr. Prašymo reg. pateikimo data, laikas VĮ „Regitra“ padalinys TP valstyb. Nr. Transporto priemonė (markė, modelis)

1. 2016-03-29 09:23 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) HYUNDAI i 30 GDH.

2. 2016-07-22 16:40 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) BMW X3.

3. 2016-09-21 15:03 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) RENAULT TRAFIC.

4. 2016-09-15 08:34 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.

5. 2016-11-25 12:14 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) NISSAN X-TRAIL T30.

6. 2016-12-07 15:40 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ ML350.

7. 2017-02-25 14:05 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A4 8E.

8. 2017-04-05 15:56 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.

9. 2017-04-11 16:24 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) KIA SORENTO.

10. 2017-05-23 12:39 Kauno filialas Raudondvario pl. 234, Kaunas (duomenys neskelbtini) LAND ROVER RANGE ROVER SPORT.

11. 2017-06-16 15:54 Ukmergės grupė Deltuvos g. 39 C, Ukmergė (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ ML 320 CDI 4MATIC.

12. 2017-09-22 14:24 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) OPEL VECTRA WAGON 1,9 CDTI.

13. 2017-09-22 15:54 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) OPEL ANTARA L-A.

14. 2017-10-13 09:20 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW PASSAT 3C.

15. 2017-11-03 13:10 Vilniaus filialas (duomenys neskelbtini) NISSAN PATROL Y61.

16. 2017-11-25 10:30 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.

17. 2018-02-08 14:25 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) FORD FOCUS C-MAX.

18. 2018-03-13 11:22 Kėdainių grupė (duomenys neskelbtini) OPEL FRONTERA.

19. 2018-03-14 08:53 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER 5.

20. 2018-03-24 09:18 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ V 230 TD.

21. 2018-04-25 15:43 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) BMW 320 D.

22. 2018-06-04 08:38 Kauno filialas Raudondvario pl. 234, Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A4 AVANT.

23. 2018-06-08 08:26 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A6.

24. 2018-06-08 09:31 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW PASSAT 3 BG.

25. 2018-06-08 12:18 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI A6.

26. 2018-06-20 08:48 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) VW GOLF 1J.

27. 2018-06-29 13:53 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) FORD TRANSIT FDGY.

28. 2018-10-06 13:28 Kauno (duomenys neskelbtini) , Kaunas (duomenys neskelbtini) AUDI TT COUPE,

tokiu būdu, J. Ž. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, jis, būdamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, nuo 2015-12-08 iki 2017-03-08 ir nuo 2017-04-18 iki 2018-07-31 bei pagal 2017-03-10 įgaliojimą laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, vykdydamas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ 2015-12-08 įstatų 12.2 punkto nuostatomis, būdamas vienasmeniu šio fondo organu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, duomenų teikimą,

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra ga(duomenys neskelbtini) ybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes:

• nesurašė pirkto turto buhalterinės apskaitos registrų - fondo vardu pirktų mobilių namelių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neapskaitė už mobilius namelius 12 000 Eur apmokėjimo grynais;

• nesurašė buhalterinės apskaitos registrų ir neapskaitė piniginių lėšų gautų į fondo atsiskaitomąją sąskaitą ir kortelių sąskaitą;

• nesurašė iš banko sąskaitų grynais pinigais nuimtoms piniginėms lėšoms pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių, jų išmokėjimų nesurašė kasos išlaidų orderių, nevedė kasos knygos ir grynų pinigų apskaitos registrų;

• nesurašė buhalterinės apskaitos registrų ir neapskaitė fondo vardu pirktų 28 automobilių už 72 450 Eur sumą ir 1 automobilio parduoto už 4 000 Eur sumą;

• nesurašė pirkėjų skolų apskaitos registrų;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje į Šiaulių banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautų 185 446,48 Eur piniginių lėšų, nepagrindė šių piniginių lėšų gavimo buhalterinės apskaitos dokumentais, neužregistravo ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos registruose;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 1 punkto reikalavimus „Šios taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką“, 3 punkto reikalavimus „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, nes neapskaitė Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje iš Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtų grynų pinigų 173 350 Eur, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų fondo kasos knygoje, nesurašė grynų pinigų išmokėjimui pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų pinigų 173 350 Eur sumos panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo panaudoti ne fondo veiklai.

Dėl šių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių pažeidimų, Inventorizacijos taisyklių pažeidimų, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, nega(duomenys neskelbtini) a visiškai nustatyti Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016-01-01 iki 2018-07-31 laikotarpį.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-09-15 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 10 380 Eur grynaisiais pinigais ir iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) išėmė 600 Eur grynaisiais pinigais, iš viso 10 980 Eur, nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitomosios Luminor bank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje, t. y. nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, neužpajamavo pinigų bendrovės kasos knygoje, grynų pinigų išmokėjimui nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, nepagrindė gautų išgrynintų lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 10 980 Eur.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., siekdamas išvengti mokesčių:

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 6 dalies reikalavimus „Bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą“, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalies reikalavimus „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies „Mokesčių mokėtojas privalo“ 1 punkto reikalavimus „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 4 punkto reikalavimus „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas“ 1 punkto reikalavimus „prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“, 14 straipsnio „ Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2 dalies reikalavimus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 15 straipsnio „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalies reikalavimus „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais“, surašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras:

- VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-25 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-08 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-07 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-04-04 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-15 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-22 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 017 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 019 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-11 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 023 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-03-21 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 026 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM, 2016-04-04 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 028 - 3 025 Eur sumai, tame tarpe 525 Eur PVM,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-25 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006 - 13 446,73 Eur sumai, tame tarpe 2 333,73 Eur PVM, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 - 2 238,50 Eur sumai, tame tarpe 388,50 Eur PVM,

kuriomis įformino pardavimo PVM apmokestinamų sandorių už 37 963 Eur, sąskaitose priskaičiavo pardavimo PVM (standartinio tarifo) 7 972 Eur, tačiau už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 deklaravo nulinį pardavimų PVM (standartinio tarifo), bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pridėtinės vertės mokestį, o būtent:

- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. sausio mėn. neįrašė 2 500 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-02-25 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. sausio mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 525 Eur mokėtino PVM;

- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. vasario mėn. neįrašė 22 963 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-03-22 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. vasario mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 4 784 Eur mokėtino PVM;

- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. kovo mėn. neįrašė 7 500 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-04-27 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. kovo mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 1 487 Eur mokėtino PVM;

- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 m. balandžio mėn. neįrašė 5 000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2016-05-26 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje bendrovė 2016 m. balandžio mėn. atlikusi darbus bei suteikusi paslaugas nesumokėjo 955 Eur mokėtino PVM,

tokiu būdu jis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pajamas, pridėtinės vertės mokestį į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, jo nesumokėjo ir tuo padarė 7 751 Eur žalą valstybės biudžetui.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), oficialiu direktoriumi nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09 bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki 2017-12-31, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, įformindamas 2016-03-09 formaliu direktoriumi E. S., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, duomenų teikimą,

- Pažeidė Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu (2011-07-04 Nr. V-118) patvirtintų „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės“ 56 punkto „Bylų perdavimas už apskaitą atsakingam darbuotojui įforminamas (bylų) dokumentų perdavimo aktu“ reikalavimus „Kai perimamos šių Taisyklių 55.1 punkte nurodytos bylos, perdavimo akte nurodomi dokumentus perduodantys ir perimantys asmenys, perduodamų bylų antraštės ir paantraštės (jei yra), jų indeksai pagal įstaigos dokumentacijos planą, perduodamų bylų kiekis, kita reikiama informacija“, nes neįrašė į 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų priėmimo perdavimo aktą perduodamų bylų antraščių, perduodamų bylų kiekio, todėl šis dokumentas neatitinka dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse keliamų reikalavimų;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, nes nesurašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos knygos;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalies reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes:

1. nevedė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31:

- akcininkų registravimo knygos,

- 2016 m. ir 2017 m. finansinių atskaitomybių,

- „Didžioji knyga“ ir „Bendrasis žurnalas“,

- Avansinių apyskaitų,

- Buhalterinės apskaitos žiniaraščių, sąskaitų ir jų subsąskaitų (sąskaita Nr. 11 „Nematerialus turtas“, sąskaita Nr. 12 „Materialus turtas“, sąskaita Nr. 20 „Atsargos“, sąskaita Nr. 24 „Per vienus metus gautinos sumos“, sąskaita Nr. 27 „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, sąskaita Nr. 33 „Rezervai“, sąskaita Nr. 34 „Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“, sąskaita Nr. 40 „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“, sąskaita Nr. 44 „Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“, sąskaita Nr. 50 „Pajamos“, sąskaita Nr. 60 „Sąnaudos“, sąskaita Nr. 61 „Veiklos sąnaudos“),

2. nevedė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 - ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirkimo, pardavimo pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų:

- pirktų prekių, skirtų perparduoti, apskaitos dokumentų ir registrų,

- pirkėjų skolų registrų,

- kasos apskaitos dokumentų ir registrų,

- banko apskaitos dokumentų ir registrų,

- skolų tiekėjams apskaitos registrų,

- skolų biudžetui (VMI, SODRA) apskaitos registrų,

- kitų mokėtinų sumų apskaitos registrų,

- pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalies reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“, 1 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nes iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y.:

1. turto, nes nepateikė:

- 2016 m. ir 2017 m. finansinių atskaitomybių,

- piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktų,

- piniginių lėšų ir turto apskaitos dokumentų ir registrų,

- 2016 m. ir 2017 m. kasos knygos,

- avansinės apyskaitos,

2. įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nepateikė:

- skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrų,

- darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių,

3. nuosavo kapitalo, nes nuosavas kapitalas yra turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus;

- Pažeidė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nes netvarkė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos, kad ji teiktų informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Dėl šių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016-01-01 iki 2017-12-31 laikotarpį.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino iš dalies.

Dėl kaltinimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad tai buvo jo ir jo draugo B. bendra veikla. Pinigus į fondą pervedė B. žmonės. Tada kaltinamasis tuos pinigus išgrynino ir atidavė B. – toks buvo jų tarpusavio susitarimas. Jis pats turėjo ir daugiau įmonių. Iš jų pinigai irgi patekdavo į jau minėtą fondą. Kur dėjo tuos pervestus ir išgrynintus pinigus, jis pasakyti negali.

Dėl kaltinimo, numatyto BK 203 straipsnio 2 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) paaiškino, kad šį fondą jis įsteigė tikslu uždirbti pinigų, tačiau mirė jo kolega, su kuriuo jis kūrė tą fondą, tai fondas liko be nieko. Buvo pirkęs mobilius namukus, tačiau vėliau tie namukai sudegė. Taip pat paaiškino, kad per pažįstamus jis susirado ukrainiečius. Fondo vardu pirkdavo automobilius, juos parduodavo ukrainiečiams, kurie tuos automobilius išgabendavo į Ukrainą. Neneigia, kad automobiliai būdavo tik registruojami fondo vardu, tačiau tame nemato nieko bloga.

Dėl kaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje jis savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad automobiliai buvo perkami ir sutartys forminamos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, o iš tiesų juos pirkdavo ir už juos sumokėdavo ukrainiečiai. Gailisi dėl įvykdyto.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ( Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad buvo šio fondo direktorius. Pastoviai dirbančios buhalterės nebuvo , buvo tik laisvai samdoma. Buvo atliekamos piniginės operacijos, tačiau jos buhalteriniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamos. Kaltinamojo aiškinimu, tos piniginės operacijos buvo atliekamos su jo pinigais, todėl jis ir nematė reikalo tai fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Konkrečiau paaiškinti negali, tačiau kaip šio fondo direktorius savo kaltę pripažįsta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ ) jis paaiškino, kad 2016 m. pradžioje jis Prancūzijoje nupirko automobilį „Volkswagen Passat“ su tikslu jį parduoti. Kadangi pardavimo suma buvo didelė, pirkėjas pats taip pageidavo, tai parduodant šį automobilį pardavėju buvo nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini) “. Gautus pinigus pardavus automobilį jis panaudojo ne įmonės reikmėms, o savo reikmėms. Kam tiksliai jie buvo panaudoti, dabar nebepamena. Savo kaltę pripažįsta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje paaiškino, kad deklaracijose neįrašė PVM, teikė nulines deklaracijas, neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau kodėl taip darė, paaiškinti negali.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalis ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ ) paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Iki 2016 m. pavasario jis buvo šios bendrovės direktorius, o po to bendrovę pardavė kažkokiam žmogui, kam – netikrino. Kartu pripažįsta, kad nors bendrovę ir pardavė, tačiau veiklą ir toliau vykdė. Kodėl taip darė, paaiškinti teismui negali.

Su VMI pareikštu civiliniu ieškiniu pilnai sutinka.

Iš teismo posėdyje pagarsintų kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jį apklausiant kaip specialųjį liudytoją ) matyti, kad jis paaiškino, jog su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju yra supažindintas ir sutinka duoti parodymus. Jis yra Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. LPF „(duomenys neskelbtini) “ įregistruota 2015 m. (duomenys neskelbtini). Ją įkūrė jis pats. Ją kūrė pardavimui, bet nepardavė. Nuo fondo įregistravimo jokia veikla nevykdoma. Už kasą buvo atsakingas jis. Fondas nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiu tiksliau adresu, neprisimena. Už patalpų nuomą fondas mokėjo simboliškai, kokią sumą, neprisimena. Patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta gal 2016 metais, kur ji, nežino. Realiai šioje įmonėje, kadangi buvo direktoriumi, tai automatiškai laikoma, kad dirbo, tačiau nieko jis nedirbo, veiklos nevykdė. Tai ir buhalterinės apskaitos nebuvo, deklaracijas VMI, Sodrai taip pat neteikė, nes nebuvo darbuotojų, nebuvo veiklos. Už kokius darbus, veiklą LPF „(duomenys neskelbtini) “ gaudavo pinigines lėšas iš juridinių, fizinių asmenų, atsakė, kad kartą ar du kartus į LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, pirma suma apie 40 000 Eur, o antrą kartą kokia suma, neprisimena, nes iš viso per tris pervedimus, kai vienas pavedimas buvo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 110 000 Eur. Piniginiai pavedimai buvo iš fizinių asmenų ir vienas iš jų, kiek prisimena, buvo A. P., kurio nepažinojo, o kitas fizinis asmuo, kurio duomenų nežino, neatsimena ir kurio nepažįsta. Jam paskambino D. B., senas jo pažįstamas, kuris paprašė, kad fiziniai asmenys pervestų pinigus į LPF „(duomenys neskelbtini) “ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, nes reikės didelėmis sumomis juos išgryninti. Jis dar paklausė, ar pinigai „švarūs“ ir jį patikino, kad „švarūs“. Gavęs į sąskaitas tuos pinigus, išgrynino ir nuvežė D. B.. Kiek jam sakė, pinigai buvo skirti namo pirkimui, renovacijai ir pardavimui. Kaip vėliau, iš (duomenys neskelbtini), kur atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šių piniginių įplaukų, sužinojo, kad tie pinigai, prisijungus prie Unijos, buvo pervesti į jo įmonių sąskaitas. Kas ir kodėl prisijungė prie Unijos ir atliko iš jos piniginius pavedimus, jis nežino. Kadangi jį apie tai klausinėjo policija, tai suprato, kad tai kažkokie asmenys darė neteisėtai. Kaip supranta, per D. B. veiklą, areštavo jo turtą, apribojo jo išvykimus ir taip toliau. Už kokius darbus, veiklą LPF „(duomenys neskelbtini) “ gaudavo pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad paprasčiausiai buvo pervedami pinigai, nedidelėmis sumomis, ir tai nebuvo nei darbas, nei veikla. Jis tiesiog naudojosi LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko kortele. Jis nieko neturi, nei savo asmeninių banko sąskaitų ir jei jos yra nuo senų laikų, tai jose pinigų nėra, jos tuščios. UAB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ tam tikrais laikotarpiais buvo ir yra šių įmonių direktoriumi/vadovu ir akcininku. Šiai dienai, kurios įmonės neparduotos, yra jo, yra jų direktorius/vadovas, tai - MB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, VšĮ „(duomenys neskelbtini) “. Realiai šiose įmonėse veikla nevyksta, bet teikia Registrų centrui duomenis pelno/nuostolio, pildydamas metines ataskaitas. Sodrai teikia duomenis, kad jis dirba, VMI teikia deklaracijas, kad pelno yra nulis. MB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ jokios veiklos nebuvo vykdomos ir buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Šios įmonės turi tik juridinį adresą ir daugiau nieko neturi, nei nekilnojamo ar kilnojamojo turto. UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios buvo direktorius ir akcininkas yra likviduota, buvo vienas sandoris per įmonės veiklos laikotarpį ir įmonės dokumentus buvo atidavęs bankroto administratoriui. Sandoris buvo, kai UAB „(duomenys neskelbtini) “, t. y. jis Vokietijoje nupirko iš privataus asmens pramonines lyginimo, skalbimo mašinas ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo taip pat direktoriumi ir akcininku ir šiuo metu yra šios įmonės akcininku, o direktoriumi nuo 2016 m. yra E. S., kuriam dokumentų perdavimo aktu buvo perdavęs turimus įmonės dokumentus, t. y. visa, kas buvo įmonės, o kiek tai buvo dokumentų, ar iki 10, ar iki 20 vnt., nepamena, bet daug nebuvo, gal 20, gal 25 lapai, nekreipė tuomet dėmesio. Kada ir kuriais metais šiuos dokumentus perdavė, negali pasakyti, neprisimena. Dokumentų perdavimas vyko Kaune, bet kur tiksliau, neprisimena, gal (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo jis ir būsimas direktorius E. S., kurį pažinojo iš matymo metus laiko. Susipažino mašinų turguje. Jis prekiavo automobiliais, buvo automobilių perpardavinėtojas. Iš jo automobilio nebuvo pirkęs. Dokumentų perdavimo aktas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais, kiekvienai sandorio šaliai. Pasirašius kiekviena sandorio šalis ir gavo po dokumentą – dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Šio dokumento originalo neturi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016-03-10 dokumentų priėmimo perdavimo akte pasirašė pats E. S.. Abu vienas prie kito ir pasirašė ir tikrai matė, kaip E. S. pasirašė prie jo. Jo asmens dokumento nematė ir neprašė. Ar pilnai buvo įsitikinęs, kad tai E. S., atsakė, kad dėl pavardės nežino, bet jį kiti turgaus prekeiviai pašaukdavo „E.“, tai buvo įsitikinęs, kad jis gali būti E.. Ir jis jam buvo prisistatęs kaip E., tik vardu. Jis apie 35-37 metų amžiaus, kur jis gyvena ar kur dirba, nežino. Jam yra perdavęs tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, daugiau jokios kitos įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam perdavė tik dokumentus, bet nepardavė. Kaip akcininkas nesidomėjo įmonės veikla ir pan. Iš pradžių prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitų prisijungimus turėjo jis pats, o paskui perdavė E. S.. Kokiu dokumentu perdavė banko sąskaitos prisijungimus, neprisimena. Kada perdavė E. S. prisijungimus prie banko sąskaitos, neprisimena. Ne visi gauti pinigai buvo LPF „(duomenys neskelbtini) “ apskaityti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą, LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaita buvo naudojama jo kaip asmeninė. Šio fondo vardu iš asmeninių pinigų buvo nupirkęs tris mobilius namukus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nebuvo apskaityti, bet vėliau šie namukai sudegė, apie tai buvo informuota policija ir buvo atliktas tyrimas. Į LPF „(duomenys neskelbtini) “ gaunami pinigai buvo jo asmeniniai, juos kada norėdavo tada išsigrynindavo ir naudojo kaip norėjo ir jų neapskaitydavo kaip fondo pinigų, nes tai buvo jo asmeniniai pinigai. Supranta, kad elgėsi neteisingai, kad įmonių sąskaitas pavertė savo asmeninėmis sąskaitomis. LPF „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo gavusi labdaros, paramos. Nei jis, nei fondas nėra gavę paskolos. Ir nei viena jo įmonė nėra gavusi paskolos, nes nereikėjo. LPF „(duomenys neskelbtini) “ pirkdavo automobilius iš juridinių ir fizinių asmenų, bet ukrainiečių vardu, iš viso kelias dešimtis automobilių. Nežino, kodėl nebuvo apskaityti sandoriai. LPF „(duomenys neskelbtini) “ sandoriuose perkant automobilius, dalyvaudavo jis pats ir mašinos savininkas. Šie automobiliai, nupirkti LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu, yra išvykę į Ukrainą ir ten naudojami, o kurie jau neeksploatuojami, tai gal mėtosi pakelėse. Patys ukrainiečiai sumokėdavo už perkamą automobilį, o LPF „(duomenys neskelbtini) “ buvo tik kaip tarpininkas dėl automobilio įregistravimo ir už tai ukrainiečiai fondui, t. y. jam asmeniškai, sumokėdavo po 20-30 Eur už automobilį, grynaisiais. Su ukrainiečiais nebuvo sudaromos panaudos sutartys. Tik išrašydavo LPF „(duomenys neskelbtini) “ įgaliojimą, kad ukrainiečiai galėtų važinėti automobiliu fondo vardu. Dukrai I. K. grįžus iš Airijos atostogų, ją buvo trumpam, gal mėnesiui, įdarbinęs į savo įmonę, bet į kurią tiksliau, nežino, neprisimena ir neprisimena kokiose pareigose. Realiai ji nieko nedirbo. Ją įdarbino ir išdarbino. Nemokėjo jai ir darbo užmokesčio. Mano, kad didelio nusižengimo nepadarė, kad ją įdarbino į savo įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė jis ir po savaitės ją pardavė. Kam pardavė, neprisimena. Šios įmonės nepardavė E. S.. Parodžius 2015-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė dokumentus naujajam akcininkui ir direktoriui E. S., atsakė, kad gal ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus E. S.. Šį asmenį jis prisimina, o ar tas pats E. S. buvo ir perduodant UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, nežino, neprisimena. Jo įmonės LPF „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, MB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ nekilnojamojo turto neturėjo, pelningos jos nebuvo. Jis asmeniškai naudojosi įmonių sąskaitomis savo asmeniniams pinigams. Negalėjo atsidaryti savo vardu banko sąskaitos ir laikyti asmeninius pinigus, nes tos sąskaitos būtų buvę iškart areštuotos, kadangi teismo nutartimi turi išmokėti Sodrai 16 000 Lt. Dabar jau žino, kad negalėjo fiziniams asmenims duoti savo įmonės banko sąskaitos ir leisti atlikti piniginius pavedimus į įmonės sąskaitą be dokumentų ir tokiu būdu neapskaitant nei sandorio, nei įtraukiant į apskaitą piniginių pavedimų. Supranta, kad nėra gerai, jog ukrainiečių pirkti automobiliai yra jo įmonės vardu ir eksploatuojami ne jo įmonės, o ukrainiečių ir Ukrainoje bei tie sandoriai nėra įtraukti į įmonės apskaitą. Tarp jo įmonių pervedinėjimas piniginių lėšų tai yra jo asmeniniai pinigai ir nemato čia nieko bloga ( t. 16, b. l. 8-10 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( apklausiant jį įtariamuoju ) matyti, kad jis paaiškino, jog palaiko savo anksčiau duotus parodymus, apklausiant jį kaip specialųjį liudytoją. Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ (toliau - ir LPF „(duomenys neskelbtini) “) ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos nevedė, pilnai pripažįsta, dėl to ir įvyko pasekmės, kas ir surašyta pranešime apie įtarimą. Dėl piniginių lėšų naudojimo nuo šių bendrovių bankų sąskaitų - grynino jis pats bankomatuose ir naudojosi pinigais asmeniškai, išskyrus, kaip yra minėjęs savo ankstesnėje, specialiojo liudytojo apklausoje, dėl išgrynintų pinigų nuo LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos, toje dalyje, kai veikė su D. B., tai dėl šių veiksmų atliekamas tyrimas Vilniaus FNTT. Išgrynintų pinigų neapskaitydavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. LPF „(duomenys neskelbtini) “ naudojo ir automobilių pirkimui, kai padėdavo žmonėms - ukrainiečiams - nusipirkti Lietuvoje automobilius ir juos išsigabenti į Ukrainą. Už kiekvieną nupirktą automobilį, kurį įformindavo LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu, pasirašydamas ir uždėdamas įmonės antspaudą, gaudavo apie 20-30 Eur už automobilį. Šie žmonės patys mokėdavo už automobilio nupirkimą, įregistravimą VĮ „Regitra“. Šiuos pinigus uždirbdavo pragyvenimui ir naudojo asmeniškai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ už atliktas paslaugas kitoms įmonėms surašydavo dokumentus, sutartis, PVM sąskaitą faktūras, atliktų darbų aktus ir surašęs po vieną egzempliorių atiduodavo kitai šaliai, o savo įmonės buhalterijoje neatvaizduodavo šių atliktų paslaugų. Ir PMV deklaracijose neįrašydavo tikslių duomenų. Kodėl nevedė savo įmonių buhalterinės apskaitos, nesaugojo dokumentų, negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo vienas. Buvo šios įmonės direktoriumi. Apie 2016 metais atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas, neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Buvo tokių darbų, kai reikėjo atlikti remonto darbus. Tai šių darbų negalėdavo atlikti vienas, pasitelkdavo pagalbą. Važiuodavo per miestą ir pamatęs beeinantį kokį asmenį, sustodavo ir paklausdavo, ar nenorėtų jis padirbti vieną ar dvi dienas ir gauti atlygį. Tokių vienadienių darbininkų buvo paėmęs ir ne vieną, kurie atliko darbus. Jis jų asmeniškai nei vieno nepažinojo ir neįformino savo įmonės darbininku ar pan. Dabar tiksliai neprisimena, nei kur darbai buvo atlikti, nei kokie tiksliai darbai buvo atliekami. Už atliktus darbus mokėjo jiems asmeniškai, grynais. Neatsimena, nei po kiek mokėjo, nei už kokią paslaugą. Jis prigalvodavo įvairiausių darbų, siūlydavosi kitoms įmonėms atlikti darbus ar paslaugas, kad tik užsidirbtų pinigų ir pragyventų. Galėjo organizuoti patalpas renginiams, parūpinti techniką, bet tai buvo labai seniai ir kokiuose miestuose, neatsimena, techniką surasdavo, bet kur tiksliai, neprisimena. Imdavosi bet kokio darbo, bet kokios veiklos, kad užsidirbtų pragyvenimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo aprūkę po gaisro, aptirpęs stogas, jos buvo remontuojamos, bet tai buvo labai seniai. Jis buvo atsivežęs vienadienių žmonių, kurie atliko remonto darbus. Tuo metu dirbo ir kitų kažkokių įmonių darbininkai. Kokių įmonių, neprisimena. Kiek iš viso dirbo darbininkų, ar jo vienadienių - neatsimena. Galėjo būti atliktas stogo dengimas, šiltinimas, sienų remonto darbai ir kiti darbai, bet tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Kiek pamena, kažkokius dokumentus surašydavo ir jis, pasirašyti veždavo ir į vietą, dažniausiai siųsdavo elektroniniu paštu, iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Kas ir ką susirasdavo ar su kuo kontaktuodavo, jau neprisimena. Kaip vyko apmokėjimas už atliktas paslaugas, darbus, ar tik grynais, ar per banko sąskaitas taip pat tiksliai nepamena. Panevėžyje nuomojosi patalpas LPF „(duomenys neskelbtini) “ veiklai, kuriose veiklos nevykdė, bet tose pačiose prekybos centro patalpose buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta pažintis su prekybos centru, jame esančiomis įmonėmis ir buvo likusi. Prisimena S. R., bet jau nepamena, ar su ja buvo sudaręs jo įmonės patalpų nuomą ir nepamena, kurios įmonės ji buvo direktorė. Ją yra matęs keletą kartų. Su ja siejo darbiniai santykiai. Dėl visų įtarime išdėstytų aplinkybių savo kaltę pripažįsta pilnai, yra kaltas, nuoširdžiai gailisi. Pasistengs būti teisingas, sąžiningas, įstatymų besilaikantis pilietis ( t. 16, b. l. 34-35 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Taip pat paaiškino, kad aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar gerai nebeatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 metais dirbo įmonėje UAB „(-)“, įmonės kodas (-), registruotoje (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose. Buvo atsakingas už įmonės banką, pavedimus. Įmonės veikla buvo kavinių tinklas (kavinių įrengimas ir operavimas). 2019 m. lapkričio 11 d. juridinis asmuo UAB "(-)" išregistruotas, išregistravimo priežastis: juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. Šiuo metu jokiais įmonės dokumentais nedisponuoja, jų neturi. Pagal jam parodytas septynias PVM sąskaitas faktūras, mato, kad 2016 metais liepos – rugpjūčio mėnesiais UAB „(-)“ nuomojosi iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ pastolius, įrankius: pagal 2016-07-26 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 059 nuomojosi įrankius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 058 nuomojosi įrankius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 057 nuomojosi pastolius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 068 nuomojosi pastolius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 066 nuomojosi įrankius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 067 nuomojosi pastolius, už 484 Eur sumą, pagal 2016-07-26 PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 062 buvo užsakyta iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ paslauga: lauko terasų baldų sandėliavimo ir lauko terasų saugojimo paslaugos Kaune sausio – gegužės mėnesiais, 5 vnt., po 400 Eur be PVM, bendra suma 2 420 Eur (su PVM). Už šias paslaugas pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, kaip mato, UAB „(-)“ pilnai atsiskaitė su UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “, sumokant per du kartus į UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini): 2016-08-30 2 420 Eur sumą pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 062 ir 2016-08-08 2 904 Eur sumą pagal sąskaitas: (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 059, (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 058, (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 066, (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 068, (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 067, (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 057. Uždavus klausimą, kokius įrankius nuomojosi UAB „(-)“ ir kam jie buvo skirti bei kokius pastolius nuomojosi UAB „(-)“ ir kam jie buvo skirti, nurodė, kad atsakyti sudėtinga, nes daug darbuotojų tvarkė kavinių atidarymo tinklą ir samdytos trečios šalys, todėl konkrečiai, kokius įrankius ir kokius pastolius nuomojosi bei kokiam tikslui, iš kur, į kur ir kas perdavė išnuomotus pastolius, įrankius, negali atsakyti. Uždavus klausimą, kur Kaune buvo sandėliuojami lauko terasų baldai, kas saugojo, nurodė, kad pagrindinė UAB „(-)“ veikla buvo Vilniuje, tai kur visa tai buvo saugoma Kaune, negali pasakyti, gali tik spėti, kad tuo metu - 2016 metais - prekybos centras „Akropolis“ galėjo atidarinėti kavines, kur UAB „(-)“ galėjo įrenginėti kavines ir pastolius naudoti fasadų remontui, o įrankius - kavinių atidarymui, įrengimui. Uždavus klausimą, ar UAB „(-)“ buvo pasirašę paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuomos sutartis, lauko terasų baldų sandėliavimo, jų saugojimo sutartis, nurodė, kad šis klausimas yra atviras, nes ieškojo ir nerado, o be to 2017 metais keitėsi elektroniniai paštai, (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, daug darbų vykdo be sutarčių, tik sąskaitomis faktūromis. Uždavus klausimą, su kuo UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ bendravo dėl paslaugų, kad išrašė sąskaitas, nurodė, kad arba su juo, arba kitais darbuotojais, kurie buvo atsakingi už ūkio darbus, arba trečia šalimi – generaliniu rangovu, tiksliai sudėtinga atsakyti, nes su juo tikrai nebendravo, kadangi prisimintų, o su kuo tiksliai, negali pasakyti ir vien dėl 2016 metų elektroninio pašto nebuvimo. Buvo išplitusi praktika priimti nepasirašytas sąskaitas faktūras, bet, žiūrint į apimtis, nebuvo galimybės visų pasirašyti. UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atsakingų asmenų, vadovų, direktoriaus nežino ir nepažįsta. J. Ž., V. K., E. S. nepažįsta ( t. 2, b. l. l. 91-92 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad darbai realiai vyko, sąskaitos buvo apmokėtos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovaujančių darbuotojų jis nežino.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Taip pat paaiškino, kad aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar gerai nebeatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 metais pirko automobilį BMW 320, 2007 m., pilkos spalvos, dyzelinas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno automobilių turguje. Kad parduodamas šis automobilis, rado skelbimą internetiniame (duomenys neskelbtini) puslapyje. Automobilį užsiregistravo Kauno Regitroje savo vardu ir gavo šiuos valstybinius numerius. Kiek prisimena, automobilį pardavė kažkokios įmonės atstovas, nes Pirkimo pardavimo sutartyje, kiek pamena, buvo įmonės antspaudas. Kokios įmonės antspaudas, neturint prie savęs dokumentų, neprisimina. Perkant automobilį, pardavime dalyvavo du vyrai, apie 30 metų amžiaus, jų neatpažintų. Kuris iš jų pasirašė dokumentuose, neprisimena. Kaip ir neprisimena jų jokių anketinių duomenų. Turėjo ilgą laiką ir kažkurio telefono numerį, nes bendravo su jais pradžioje telefonu dėl automobilio pardavimo - pirkimo, bet neišsaugojo ir dabar nebeturi. Su jais bendravo prieš įsigyjant automobilį ir automobilio pardavimo metu. Už automobilį mokėjo tą pačią automobilio įsigijimo dieną, banko pavedimu, per vieną kartą, visą 6 300 Eur sumą, tačiau į kokios įmonės banko sąskaitą, neatsimena. Šiuo automobiliu naudojasi dar ir šiuo metu, jis pats ir šeimos nariai. Kadangi į apklausą atvyko kitu automobiliu, todėl su savimi neturi automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų. Dokumentai namie. Uždavus klausimą, ar nėra girdėta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nepasirašė dokumentų su šios įmonės atstovais, ir neatliko bankinio pavedimo už nupirktą automobilį į šios įmonės banko sąskaitą, nurodė, kad lyg girdi šią įmonę pirmą kartą arba tiesiog neatsimena, neužfiksavo, jei ji ir buvo minima sandorio dokumentuose. Asmenys J. Ž., V. K., E. S. jokių prisiminimų nekelia, asmeniškai jų nepažįsta ( t. 2, b. l. 36-37 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino

Liudytojas E. S. paaiškino, kad draugas jį supažindino su kaltinamuoju. Kaip šis jam tada prisistatė, jis nebepamena. Liudytojui buvo pasiūlyta tapti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi. Už tai buvo pasiūlyta pinigų. Tuo metu liudytojo finansinė padėtis buvo prasta, todėl jis sutiko. Kiek jam buvo sumokėta, dabar nebepamena. Aiškina, kad jis buvo fiktyvus bendrovės direktorius, nes nieko nedarė, net nežinojo, kuo ta bendrovė užsiima. Pirkimo – pardavimo sutartį jis turi, tačiau antspaudo, buhalterinių dokumentų jam niekas neperdavė.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog perėmė tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perdavimo priėmimo aktą, ant kurio parašyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pakeistas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pavadinimas. Iš VĮ „Registrų centras“ žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra registruotas jo, kaip direktoriaus vardu. Išsiregistruoti negali, nes reikia visų įmonės dokumentų, o jis jų neturi. Net nežino, kokia įmonės veikla. Neturėjo ir neturi UAB „(duomenys neskelbtini) “ prisijungimų prie el. bankininkystės. Neįsivaizduoja, kas UAB „(duomenys neskelbtini) “ jo vadovavimo metu atliko pavedimus ir kas apskritai vyko įmonėje ir su šios įmonės bankininkyste. Parodžius UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016-03-10 dokumentų priėmimo perdavimo akto kopiją, pasirašytą tarp jo ir V. K., nurodė, kad pirmą kartą mato ir šalia jo vardo, pavardės esantis parašas yra atliktas ne jo ranka. Kas galėjo atlikti jo vardu parašą, nežino. Asmens - V. K. nežino, nepažįsta, pirmą kartą girdi. Asmens - J. Ž. taip pat nežino, nepažįsta, pirmą kartą girdi. UAB „(-)“ dokumentų perdavimo priėmimo akte su buvusiu UAB „(-)“ direktoriumi tik pasirašė perdavimo aktą, pasiėmė UAB „(-)“ dokumentus ir viskas, išsiskirstė ir daugiau jo nematė ir nebendravo. UAB „(-)“ dokumentus perėmė Vilniuje, notarų biure. Kokiame biure ir kokiu adresu, neatsimena, praėjo nemažai laiko. Buvęs UAB „(-)“ direktorius, kuris įrašytas dokumentų perdavimo akte, bet jis jo nei vardo, nei pavardės nežino, E. S. susirado per jo labai seną pažįstamą, kurio taip pat nežino jokių anketinių duomenų, nes tai buvo seniai, pasiūlė jam valdyti UAB „(-)“ ir jis svarstė ilgai, labai ilgai, bet sutiko. Šio asmens daugiau nematė, nesutiko. UAB „(-)“ bankininkystės prisijungimo kodų jam niekas nedavė ir jis neturi. Jokios veiklos jis nevedė. Kiek žino, daugiau jokių įmonių dokumentų neturi ir jis nėra jokių kitų įmonių direktoriumi. Visus turėtus UAB „(-)“ dokumentus perdavė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis niekada nėra buvęs automobilių perpardavinėtojas ir nesilankė (duomenys neskelbtini) turguje. Kas, kodėl ir galbūt jį sumaišo su kokiu kitu asmeniu ar kitu E. S., jis nežino ir tikrai neįsivaizduoja. Kiek jam žinoma, kad gyventų kitas E. S. (duomenys neskelbtini) tikrai nėra, jis vienas toks ( t. 2, b. l. 2-3 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad tiksliai negali pasakyti, kur yra matęs kaltinamąjį. Negali kategoriškai tvirtinti, kad pasirašant pirkimo – pardavimo aktą ten buvo ir kaltinamasis.

Liudytojas K. E. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis buvo sumanęs pirkti automobilį, jį rado kažkuriame internetiniame portale. Pats automobilis buvo kažkurioje (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelėje. Ten nuvykus, jis automobilį apžiūrėjo, jis jam tiko, todėl sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir tą automobilį nusipirko. Iš ko tiksliai pirko – iš fizinio ar juridinio asmens, dabar nebepamena, o pirkimo – pardavimo sutartis kažkur dingo. Vėliau jis matė, kad piniginį pavedimą buvo daręs lyg tai įmonei. Perkant automobilį ir pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį kažkas iš fizinių asmenų dalyvavo, tačiau kas, pasakyti dabar negali.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 metais pirko automobilį Audi A6, 2008 m., pilkos spalvos, dyzelinas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitroje“, o automobilį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) turguje. Kad parduodamas šis automobilis, rado skelbimą internetiniame (duomenys neskelbtini) puslapyje. Automobilį užsiregistravo Kauno Regitroje savo vardu ir gavo šiuos valstybinius numerius. Kas pardavė automobilį, ar įmonė, ar fizinis asmuo, nepasakys, nes neatsimena. Perkant automobilį, pardavime dalyvavo vienas vyriškis, apie 30 - 50 metų, t. y. vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo, anksčiau jo nepažinojo. Po automobilio nupirkimo daugiau su tuo vyriškiu nebendravo, jo nesutiko, todėl nepamena, nei kaip jis atrodė, nei kokie jo anketiniai duomenys, jo neatpažintų. Turbūt tas pats vyriškis ir pasirašė dokumentuose. Kontaktinius duomenis nebent gali rasti pirkimo pardavimo sutartyje. Už automobilį mokėjo virš 6 000 Eur, apie 6 200 - 6 300 Eur, t. y. tiek, kiek parašyta pirkimo pardavimo sutartyje. Už automobilį sumokėjo tam pačiam asmeniui lyg tą pačią automobilio įsigijimo dieną. Mokėjo tikriausiai dalį pinigų grynais, dalį – pavedimu, tačiau į kokio asmens, ar juridinio, ar fizinio asmens sąskaitą, nepasakys, neprisimena. Šiuo automobiliu naudojasi dar ir šiuo metu, juo važinėja žmona. Uždavus klausimą, ar nėra girdėta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nepasirašė dokumentų su šios įmonės atstovais, ir neatliko bankinio pavedimo už nupirktą automobilį į šios įmonės banko sąskaitą, nurodė, kad jam ši įmonė negirdėta. Asmenys J. Ž., V. K., E. S. jokių prisiminimų nekelia, asmeniškai jų nepažįsta ( t. 2, b. l. 42-43 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis pats nuo 2012 m. iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Jų bendrovė užsiima renginių techniniu aptarnavimu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ jie yra pirkę automobilį. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovavo du žmonės, tačiau nei jų pavardžių, nei kitų kontaktų liudytojas neturi. E. S. pavardė jam nieko nesako.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog nuo 2012 metų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius. Už įmonės bankininkystę, pavedimus yra atsakingas jis. Įmonės veikla - renginių techninis aptarnavimas. Pagal PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 020, 2016-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ automobilį „VW CRAFTER“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 900 Eur, pervedant 2016-05-13 pinigus į UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai specifinis automobilis, buvęs greitosios pagalbos automobilis. Jame yra 5 sėdimos vietos: trys automobilio priekyje ir dvi gale. PVM sąskaitą faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 020 priėmė jis pats, asmeniškai, iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ direktoriaus, kaip mato sąskaitoje faktūroje, E. S.. Jo asmeniškai nepažinojo ir nepažįsta. Taip pat su juo pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Su juo bendravo du-tris kartus. Per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą šį automobilį, susiskambino ir susitiko. Telefono numerio neišsaugojo. Telefonu bendravo su vienu asmeniu, o jam parduodant automobilį, dalyvavo du UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atstovai. Automobilio pirkimas - pardavimas įvyko (duomenys neskelbtini), prie nuosavo namo, nei adreso, nei gatvės jau neprisimena. Dar jie nusiėmė nuo automobilio signalinį plafoną. Apie asmenis neturi jokių duomenų ar kontaktų. Nupirkus „VW CRAFTER“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ir išdavė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ar VĮ „Regitra“ automobilį įregistravo jis, ar pardavėjai, tiksliai neatsimena. Iki šiol UAB „Svline“ naudojasi šiuo automobiliu. UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atsakingų asmenų, vadovų, direktoriaus nežino ir nepažįsta. J. Ž., V. K., E. S. nepažįsta, jų nežino. Ar liudytojui perkant automobilį dalyvavo tikrai UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ir kuris įvardijamas E. S., negali pasakyti, nes asmens dokumento neprašė ir jam nerodė. Ar E. S. dokumentuose parašą atliko prie jo, negali pasakyti, neatsimena ( t. 2, b. l. 96-97 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja S. R. paaiškino, kad nuo 2005 m. iki 2017 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, o dabar ji yra šios bendrovės akcininkė ir vadybos konsultantė. Bendrovė užsiima patalpų nuoma ir papildomais verslais, t. y. tokiais kaip transporto nuoma, grožio paslaugos ir pan. 2015 m. bendrovėje įvyko didelis gaisras, sudegė didelė dalis pastato. Atstatymo darbai buvo daromi už draudimą gautas lėšas, tačiau jų nepakako. Todėl kitus darbus bendrovė atliko už savo lėšas. Su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta sutartis dėl patalų remonto darbų. Ar sutartus remonto darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, ar kitų firmų darbuotojai, jai nėra žinoma. Dėl atliekamų darbų sutartis ji pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi K.. Sutartys buvo pasirašomos jos automobilyje, buvo tamsus paros metas, todėl ji negali kategoriškai tvirtinti, kad sutartis pasirašė būtent kaltinamasis. Taip pat paaiškino, kad už atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog nuo 2005 metų iki 2017 metų dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pareigose, o vėliau iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybos konsultante. Tuo metu, jai būnant vadovo pareigose, už įmonės bankininkystę, pavedimų atlikimą atsakinga įmonėje buvo ji. Įmonės veikla – patalpų ir transporto nuoma. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybė yra kelių įmonių, tačiau didžioji pastato dalis, apie 2400 kv. m iš 2700 kv. m nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 metais degė beveik visas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo remontuoti pastatą ir patalpas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nupirkęs B. individualios įmonės patalpas, o kitoms įmonėms nenukentėjus nuo gaisro, remonto darbus pastato dalyje ir savo patalpose tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ieškoma įmonių - rangovų, kas galės atlikti pastato, patalpų atstatymo, remonto darbus. Suradus, kas atlikus darbus ir, kaip dabar prisimena, pastato ir patalpų remonto po gaisro darbus atliko keli šimtai darbininkų, iš įvairių įmonių. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo stabili, tačiau grandiozinius remonto darbus atlikti stigo pinigų, todėl buvo imama paskola. Kreditavo SEB bankas, per kelis kartus, iš viso apie 200 000 Eur sumą. Pagal kažkieno rekomendaciją, praėjus laiko, neprisimena, kas jai rekomendavo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2016-02-16 ji, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė savo įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Pastato remonto darbų rangos sutartį su UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atstovu -direktoriumi, kaip mato sutartyje, V. K. dėl prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų remonto. Ji asmeniškai V. K. nepažinojo ir nepažįsta. Ar sudarant sutartį, buvo tikrai šis žmogus, negali pasakyti, nes jo asmens dokumento tikrai neprašė. Nei ji, nei įmonė šio asmens kontaktų nėra išsaugoję. Su šiuo asmeniu kontaktavo gyvai apie 3 kartus. Su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo suderinta atliekamų darbų kaina 10 000 Eur, tačiau jiems atliekant darbus, atsirado kitų darbų ir padidėjo atliktų darbų kaina, kuri buvo abipusiai derinama. Kitos paslaugų atlikimo sutarties nerašė, nes nemanė, kad taip bus svarbu. Dėl rangovo UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atliktų darbų buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016-02-25 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006, 13 446,73 Eur suma, 2016-02-29 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, 2 235,50 Eur suma, 2016-05-25 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 046, 31 133,30 Eur suma, kurias jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas V. K.. Po atliktų darbų, UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitė pilnai, pavedimais per banką, į UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2016-02-26 - 13 446,73 Eur pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006, 2016-08-30 - 2 238,50 Eur pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, 2016-05-30 - 14 520 Eur, 2016-07-18 - 10 285 Eur, 2016-08-24 - 2 420 Eur, 2016-08-30 - 3 908,30 Eur - pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 046. Pagal sąskaitą faktūrą 2016-05-25 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 046 buvo atlikti pastato fasado tvarkymo darbai – plovė aprūkusias sienas, nušveitė reklamines iškabas, perdažė, keitė susilanksčiusias fasado skardas, kai kur perdažė, taip pat dengė naujai stogą, jį šiltino. Šiems darbams atlikti reikėjo ir bokštelių dėl pastato viršuje fasado tvarkymo ir stogo dengimo, šiltinimo. Pagal šią sąskaitą faktūrą atliktas įmonės patalpų sienų gruntavimas, glaistymas ir perdažymas. Dėl šių darbų atlikimo buvo surašytas atliktų darbų aktas Nr. 3, kurį galėjo atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau iš kokio el. pašto, negali pasakyti, nes 2018 m. keitė kompiuterius, elektronines svetaines ir neišsisaugojo serveriai ir elektroniniai paštai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštą siuntė tai tikriausiai: (duomenys neskelbtini). Pagal kitas sąskaitas faktūras buvo atliekami patalpų remonto darbai – tai grindų, lubų, vidinių pertvarų keitimai, dažymai ir kt. bei santechnikos darbai – tvarkymas, keitimas. Šių atliktų darbų aktų įmonėje nerado, kodėl, negali atsakyti, galbūt liko neatspausdinti, elektroniniame pašte. Išties buvo atlikti visi reikalingi darbai, kad pastatas ir patalpos vėl būtų tvarkingi ir būtų galima dirbti. Kokie konkrečiai žmonės atliko darbus, negali pasakyti, nes su jais sutarčių nesudarė ir duomenų neregistravo. Sutartį sudarė su UAB ‚(duomenys neskelbtini) “, o kokius žmones ir kokios įmonės juos samdė, ji nežino ir negali pasakyti. Nežino, kiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ tuo metu dirbo žmonių. Pats vadinamas direktorius V. K., kaip darbininkas, tikrai nedirbo. Jį matydavo. Nurodymus, ką tvarkyti, kaip daryti, - duodavo ji. Atskirai nei šia įmone, nei jos direktoriumi nesidomėjo, nes nebuvo tikslo. Jie darbus atliko, o jos su jais atsiskaitė. Akcentavo, kad įmonės pastato ir patalpų remontui buvo imtas kreditas, kurį panaudojo remontui. Po atliktų darbų, dėl pastato eksploatacijos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovas surašė aktą ir informavo, kad atlikti darbai atitinka pastato eksploataciją. Remonto darbai vyko apie 2 metus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ savo darbus galėjo dar baiginėti ir 2016 metų pavasarį. O po akto dėl leidimo eksploatuoti, dar vyko pastato darbai, tačiau patalpomis naudotis jau galėjo ir naudojosi ( t. 2, b. l. 106-107 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. (duomenys neskelbtini) turguje jis pasirašė sutartį, kad dirbs, prižiūrės iš Italijos gabenamus automobilius, juos plaus. Darbo sutarties jis negavo, atlyginimo taip pat. Vėliau atėjo raštas iš „Sodra“ apie tai, kad jis nėra draustas ir privalo susimokėti mokesčius. Iš to jis daro išvadą, kad niekur ir nedirbo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 m. tris savaites dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. (duomenys neskelbtini) turguje pasirašė darbo sutartį. Šios sutarties kopijos neturėjo. Sutartį pasirašyti pateikė įmonės direktorius, bet jo vardo neatsimena. Sutartyje buvo įrašytas minimalus darbo užmokestis. Kadangi kurį laiką dirbo automobilių turgavietėje automobilių perpardavinėtoju, priėjęs automobilių, kaip suprato, savininkas – pardavėjas, jo paprašė pažiūrėti ir prižiūrėti jo automobilius, kaip suprato pasirašydamas darbo sutartį, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini) “. Šios įmonės direktoriaus anksčiau nebuvo pažinojęs ir tiksliai nežino, ar jis direktorius, ar tik taip jį įvardina. Kadangi tuo metu jo gyvenime buvo sunkus etapas, reikėjo pinigų šeimai išlaikyti, todėl ėmėsi bet kokio darbo. Su tariamu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi nėra draugas ar geras pažįstamas, tik prižiūrėjo jo automobilius. Jo darbo sutartyje galėjo būti įrašytos pareigos kaip vadybininkas ar konsultantas vadybininkas. Realiai nei karto nebuvo gavęs jokio darbo užmokesčio nei pavedimu, nei grynais. Buvo gavęs pranešimą iš Sodros, kad nėra draustas ir, matyt, tokiu būdu išdarbino iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pasirašius su UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo sutartį ir tuo metu jam apsilankant Kauno klinikose dėl ligos, Sodra už apsilankymą gydymo įstaigoje paskaičiavo jam dar nesumokėtų mokesčių apie 30-40 Eur. Jam, tariamai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini) “, kas dar su juo dirbo, tikrai nežino. Daugiau apie šią įmonę nieko nežino ( t. 2, b. l. 30-31 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, o tas vyras, su kuriuo jis bendravo, yra gerokai aukštesnis.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Nuo 2018 m. ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Šių metų pavasarį buvo gautas užklausimas dėl dokumentų pateikimo apie atliktus darbus po gaisro. Liudytoja tuos dokumentus pateikė, kadangi po gaisro darbai buvo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Iki tol ji apie šią bendrovę nieko nežinojo, nes gaisro metu ir po jo ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog nuo 2018 m. gruodžio mėn. dirbo įmonėje – prekybos ir paslaugų centre UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pavaduotojos pareigose, o nuo 2019 m. sausio 11 d. direktorės pareigose. Iki tol šios įmonės direktorė buvo J. B., o iki jos – 2016 metais direktore buvo S. R.. Už įmonės bankininkystę, pavedimų atlikimą įmonėje atsakinga buhalterė, bet tik patvirtinus direktorei. Įmonės veikla – patalpų ir transporto nuoma. 2015 metais degė prekybos ir paslaugų centro pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo remontuoti pastatą ir patalpas. Darbai buvo grandioziniai. Buvo ieškoma įmonių - rangovų, kas galės atlikti pastato, patalpų atstatymo, remonto darbus. 2016-02-16 UAB „(-)“ sudarė Pastato remonto darbų rangos sutartį su UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ dėl prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų remonto. Buvo suderinta atliekamų darbų kaina 10 000 Eur. Kaip mato, sutartyje rangovo atstovas pasirašęs V. K.. Šio asmens ji nepažįsta, pirmą kartą išgirdo, kai perskaitė sutartį. Be to, šios paslaugos sutartis buvo sudaryta ne jos vadovavimo laikotarpiu, todėl tiksliai sutarties pasirašymo aplinkybių nežino ir negali komentuoti. Dėl rangovo UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atliktų darbų buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016-02-25 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006, suma 13 446,73 Eur, 2016-02-29 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, suma 2 235,50 Eur, 2016-05-25 (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 046, suma 31 133,30 Eur. Pažymėjo, kad darbai atlikti buvo, nes paslauga įvykdyta – prekybos centro pastatas ir patalpos suremontuotos ir su rangovu tinkamai ir pilnai atsiskaityta, pavedimais per banką, į UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2016-02-26 - 13 446,73 Eur pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 006, 2016-08-30 - 2 238,50 Eur pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, 2016-05-30 - 14 520 Eur, 2016-07-18 - 10 285 Eur, 2016-08-24 - 2 420 Eur, 2016-08-30 - 3 908,30 Eur - pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 046. Iš sąskaitų faktūrų mato, kad buvo trys atliktų darbų aktai, tačiau jų nerado ir negalėjo pateikti prie atliekamo tyrimo. Kokius konkrečiai darbus atliko rangovas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ ir jo darbuotojai bei kokie darbuotojai dirbo, negali pasakyti, nes tuomet nedirbo šioje įmonėje ir jai nevadovavo. Negali pasakyti, kas iš jų įmonės darbuotojų bendravo su rangovo UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atstovais, nes tuomet nedirbo šioje įmonėje. Dabar, jai vadovaujant įmonei, gali pasakyti, kad su tokiais asmenimis bendrauja vadovas, t. y. ji. UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ atsakingų asmenų, vadovų, direktoriaus nežino ir nepažįsta. Apie tokią įmonę išgirdo pirmą kartą gavusi reikalavimą pateikti apie šią įmonę dokumentus. J. Ž., V. K., E. S. nepažįsta ir jų nežino ( t. 2, b. l. 101-102 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad A. M. individuali įmonė pirko automobilį „Volkswagen Passat“ už 27 000 eurų, iš kurių 2 000 eurų sumokėjo grynais. Automobilį rado per skelbimus. Forminant pirkimą „Regitroje“ jis susitiko su dviem vyrais ir iš jų pateiktų dokumentų nustatė, kad jie atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini) “. Po metų automobilis buvo sulaikytas, policijos darbuotojai paaiškino, kad jis vogtas Prancūzijoje.

Iš teismo posėdyje pagarsintų dokumentų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi A. M. individuali įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius. Už įmonės bankinius pavedimus atsakingas yra jis. Įmonės veikla - sagų, galanterijos iš natūralių medžiagų gamyba ir paslaugos. 2016 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ lengvąjį automobilį „VW PASSAT“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) už 27 000 Eur, pervedant 2016-05-19 25 000 Eur sumai UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio metu, automobilių aikštelėje prie Kauno VĮ „Regitra“, esančios (duomenys neskelbtini) įmonę atstovavo jis, o UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “, kaip mato, pagal dokumentus - direktorius E. S.. Šio asmens anksčiau nepažinojo ir jokių ryšių nepalaiko, kontaktų neišsaugojo. Tą pačią dieną pasirašė Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Iškart UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo 2 000 Eur rankpinigių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius išrašė PVM sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 020 - 27 000 Eur sumai ir Kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 pagal sąskaitą faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 020 - 2 000 Eur sumai. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 020 ir Kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 priėmė jis pats, asmeniškai iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus, kaip mato sąskaitoje faktūroje ir Kasos pajamų orderyje, E. S.. Su juo bendravo keturis kartus: du pirmus kartus, kai skambino radęs skelbimą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), kad parduoda šį automobilį, antrą kartą - prieš dieną iki sandorio, prieš atvykstant į Kauną apžiūrėti šio automobilio, prieš susitinkant automobilių aikštelėje prie Kauno VĮ „Regitra“, esančios (duomenys neskelbtini), trečias kartas – susitikimas minėtoje aikštelėje dėl automobilio apžiūros ir ketvirtas susitikimas – sandorio dieną. Kaip ir minėjo, kontaktų neišsaugojo. Telefonu bendravo su vienu asmeniu, apžiūrint automobilį bendravo taip pat su vienu asmeniu, sandorio metu dalyvavo tas pats asmuo, kaip ir apžiūrint automobilį ir dar vienas jam nepažįstamas ir nežinomas asmuo. VĮ „Regitra“ dalyvavo ir jis, ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas. Abu buvo pateikę savo asmens dokumentus, tačiau neskaitė, kokie duomenys buvo įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo asmens dokumente, todėl ir tiksliai pasakyti negali, ar jam pasirašomuose dokumentuose tikrai buvo E. S.. Automobilis „VW PASSAT“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ir šiam automobiliui išdavė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šiol jis pats asmeniškai naudojasi šiuo automobiliu. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingų asmenų, vadovų, direktoriaus nežino ir nepažįsta. Ar E. S. dokumentuose pasirašė prie jo, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, tik, Kasos pajamų orderyje, atrodo, kad pasirašė prie jo. Papildė, kad praėjus nuo sandorio maždaug pusantrų metų, iš (duomenys neskelbtini) policijos sužinojo, kad šis automobilis „VW PASSAT“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas Prancūzijoje. Vyko tyrimas. Buvo iš jo atimtas ir metams laiko sulaikytas jam priklausantis automobilis. Policija, kaip jam sakė, išsiaiškino, jog jo sandoris yra tikras, įvykęs, už nupirktą automobilį sumokėjo pinigus – 27 000 Eur sumą ir automobilį jam grąžino, tačiau nurodė su šiuo automobiliu geriau nevykti į užsienį, kad iš jo neatimtų ( t. 2, b. l. 110-111 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas J. C. paaiškino, kad tuo metu jis laikinai ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, įkūrė dukterinę įmonę. Dėl to buvo daug darbų, konsultacijų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ jie pirko paslaugas dėl jų serverių perkė(duomenys neskelbtini) o. Jie taip pat teikė konsultacijas dėl serverių talpinimo klausimų, dėl talpyklų. Liudytojui UAB „(duomenys neskelbtini) “ žinoma nuo tada, kai buvo paprašyta pateikti sąskaitas už atliktus darbus, paslaugų užsakymus.

Taip pat paaiškino, kad sutartis dėl paslaugų teikimo buvo atsiųsta paštu, liudytojas ją pasirašė. Kas pasirašė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pusės, jam nėra žinoma, viskas vyko nuotoliniu būdu.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė yra jo žmona J. C., jo pareigos - vadybininkas. 2016 metais laikinai ėjo direktoriaus pareigas, nes žmona J. C. buvo vaiko auginimo atostogose. Už įmonės bankinius pavedimus atsakingi abu, prie įmonės banko sąskaitos prieigą turi abu. Įmonės veikla - interneto svetainių kūrimas, talpinimas, renginių organizavimas, t. y. mokymai, seminarai, neformalus švietimas. 2016 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip vykdytojas, pasirašė sutartį Nr(duomenys neskelbtini) dėl penkių konsultacinių sesijų, su jų atlikimu iki 2016-08-01, adresu (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumą. Sutarties pasirašymas įvyko persiunčiant vieni kitiems elektroniniu paštu ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo - pasirašančios šalies nematė. UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroninis paštas, mano, kad toks kaip nurodytas sutartyje: (duomenys neskelbtini). Taigi, sutartyje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, kaip mato sutartyje, direktorius E. S.. Šio asmens nei pažinojo, nei pažįsta, nei jį matė. Kaip vieni kitus surado, neprisimena, tiesiog, ieškojo, kas galėtų suteikti jų įmonei konsultacijas dėl IT serverinių sprendimų. Tai jų įmonės veikloje naudojamas dalykas ir buvo reikalinga konsultacija priimant sprendimus bei rezultatus. Šiose konsultacijose dalyvavo ne vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas. Vienoje iš penkių konsultacijų dalyvavo ir jis. Prieš pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ domėjosi šios įmonės veikla internete ir jiems jokių kitų klausimų nekilo, nes šios įmonės veikla ir buvo įrašyta: IT serverių prieglobos (hostingo) paslaugos, konsultacijos. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliktų paslaugų buvo surašytos PVM sąskaitos faktūros (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur sumai ir (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. (duomenys neskelbtini) 4 840 Eur sumai. Šios sąskaitos faktūros taip pat buvo atsiųstos iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroninio pašto. Jos nepasirašytos, nes kaip ir nėra privaloma. Sąskaitose faktūrose atliekami darbai buvo įvardinti kaip tarpininkavimo paslaugos, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ tarpininkavo dėl atliktinų paslaugų pagal pasirašytą sutartį. Kas iš tiesų atliko šias paslaugas, nežino, jokių papildomų dokumentų nereikalavo ir neturi. Kaip atrodė konsultavęs žmogus, negali pasakyti. Šio asmens konsultacijos jiems buvo naudingos, davė rezultatų. Dėl atliktų paslaugų pagal sutartį, 2016-09-01 Darbų priėmimo perdavimo akte pasirašė jis - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip mato aktą, direktorius E. S.. Ar šis dokumentas taip pat buvo pasirašomas persiunčiant jį elektroniniais paštais, tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Už atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, apmokant per du kartus: 2016-09-07 pervedant 1 210 Eur sumą ir 2016-10-06 pervedant 4 840 Eur sumą į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingų asmenų, vadovų, direktoriaus nežino ir nepažįsta. J. Ž., V. K., E. S. nepažįsta, apie juos girdi pirmą kartą, išskyrus E. S., kuris įrašytas UAB „(duomenys neskelbtini) “ sutartyje kaip direktorius ( t. 2, b. l. 123-124 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad daug metų jis dirba specifinėje sferoje – organizuoja konferencijas, seminarus, leidžia leidinius gydytojams. Šie renginiai nemokami, finansavimas gaunamas iš rėmėjų. Darbo būdavo daug, todėl liudytojas ieškojo techninės pagalbos organizuojant renginius. Kažkas jam rekomendavo V.. Jo pavardė, atrodo, K.. Su juo buvo susitikęs, sutarė dėl reikiamų paslaugų, įkainių. Sutartus darbus jis atliko, buvo išrašytos sąskaitos – faktūros ir apmokėta pavedimu. Kiek liudytojas pamena, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, o V. K. buvo šios bendrovės direktorius.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Įmonės įregistruotos pridėtinės vertės mokesčių mokėtojomis. Prie įmonių bankininkystės prieigas turi ir už bankinius pavedimus atsakingas yra jis. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla - medicininių leidinių leidyba, mokslinių konferencijų organizavimas, marketinginės paslaugos farmacinėms kompanijoms. Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ - nepriklausoma novatoriška organizacija, teikianti kvalifikuotas konsultavimo ir mokymo paslaugas sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo specialistams ir ne tik. Pagrindinės veiklos kryptys: įvairių mokymų, konferencijų, kongresų ir seminarų organizavimas; naujausių mokymo metodikų kūrimas ir diegimas; nuotoliniai mokymai medicinos personalui; įvairios leidybos paslaugos; dalyvauja konkursuose sveikatingumo tematika. 2016 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai kaip užsakovas ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI) “ kaip vykdytojas pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdytojo šešių renginių aptarnavimo ir organizavimo paslaugų atlikimo, už kiekvieną renginį sumokant vykdytojui po 2 500 Eur + PVM 525 Eur, iš viso sumokant 18 150 Eur sumą. Sutartį pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi V. K., tačiau kurioje vietoje ir kokiu adresu, neatsimena. Kaip vieni kitus surado, tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad jis paskambino, tačiau kokiu telefono numeriu, nepasakys, nes keitėsi jo telefonai, todėl nebus išlikęs numeris. Jam kažkas rekomendavo šį asmenį – V. K.. Ir sutarė dėl jo paslaugų atlikimo. Bendravo gyvai 2016 metais, pasirašant kiekvieną dokumentą ir tai gali būti daugiau nei 5 kartai, ir daugiau nei 10 kartų. Jie abu daug diskutavo dėl renginių vietų parinkimų, maitinimo, dėl pačių renginių organizavimo. Renginiuose dalyvavo ne vien jis, bet ir gydytojai, kiti dalyviai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliktų paslaugų buvo surašyti paslaugų priėmimo perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Pagal 2016 m. sausio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vyko renginiai: „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ konferencijų centre, esančiame (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini) “ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ konferencijos salėje, esančioje (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ konferencijų salėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Mano, kad renginiai vyko tomis dienomis kaip pasirašyti paslaugų priėmimo perdavimo aktai. Šiuose šešiuose atliktų paslaugų priėmimo perdavimo aktuose pasirašė jis - UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kitos šalies – UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas - direktorius V. K. pasirašė keturiuose aktuose – 2016-02-12, 2016-02-19, 2016-02-25, 2016-03-09, kituose dvejuose – 2016-03-18, 2016-04-01 –direktorius E. S.. E. S. nematė ir niekada nepažinojo. Bendravo gyvai tik su V. K., kuris ir teikė jam pasirašytus dokumentus. Renginiams temas sugalvodavo jis ir tai yra didžiausias iššūkis ir didžiausias darbas. Už atliktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai pilnai atsiskaitė su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini) “, pervedant pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus: 2016-05-18 pervedant 10 000 Eur sumą ir 2016-05-18 pervedant 8 150 Eur sumą. Pinigus pervedė jis. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016-02-15 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 015 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. K.; 2016-02-22 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 017 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. K.; 2016-02-29 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 019 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. K.; 2016-03-11 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 023 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. S.; 2016-03-21 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 026 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. S.; 2016-04-04 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 028 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. S.. Visos šios sąskaitos faktūros taip pat buvo jam pateiktos V. K., gyvai. Kas iš tiesų atliko UAB „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas – organizavo renginius, parinko renginiams vietas, sales, maitinimą, jis tiksliai nežino, bet viskas buvo suorganizuota, atlikta, pretenzijų neturi. 2016 m. sausio 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip vykdytojas, pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdytojo keturių renginių aptarnavimo ir organizavimo paslaugų atlikimo, už kiekvieną renginį sumokant vykdytojui po 2 500 Eur + PVM 525 Eur, iš viso sumokant 12 100 Eur sumą. Sutarties pasirašymas įvyko su V. K., susitinkant gyvai, tačiau kur susitiko ir pasirašė sutartį, neatsimena, nes praėjo daug laiko. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliktų paslaugų buvo surašyti paslaugų priėmimo perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Pagal 2016 m. sausio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vyko renginiai: „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-21 Vilniuje; „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-05 Vilniuje; „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-04 Vilniuje; „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-31 Vilniuje. Renginiai vyko tomis dienomis kaip pasirašyti paslaugų priėmimo perdavimo aktai. Šiuose keturiuose atliktų paslaugų priėmimo perdavimo aktuose pasirašė jis - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kitos šalies – UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas - direktorius V. K. pasirašė trijuose aktuose – 2016-01-21 Nr. 1, 2016-02-05 Nr. 2, 2016-03-04 Nr. 3, ketvirtame – 2016-03-31 Nr. 4 –direktorius E. S.. Už atliktas paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini) “, pervedant pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną kartą - 2016-05-11 pervedant 12 100 Eur sumą. Pinigus pervedė jis. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016-01-25 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. K.; 2016-02-08 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 012 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. K.; 2016-03-07 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 021 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. S.; 2016-04-04 sąskaita faktūra (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 029 3 025 Eur sumai, kurią pasirašė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. S.. Paslaugų sutartis, priėmimo perdavimo aktus kaip ir visą dokumentaciją rengė jis, asmeniškai. Pagal tematikas, tai vyko dideli renginiai, visą dieną, dažniausiai nuo 10 val. iki 17-18 val. Renginius pravesdavo moderuotojas – vip gydytojas profesorius. Po paskaitų būdavo diskusijos ir užduodami vieni kitiems klausimai. Tokias paskaitas veda aukščiausio lygio tos srities specialistai – docentai, profesoriai, gydytojai, kurie yra labai gerai įsigilinę į tą, konkrečią temą ( t. 2, b. l. 131-133 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Specialistė Z. K. paaiškino, kad ji teikė išvadą dėl ūkinės apskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų tyrimui nepateikė. Išvada buvo surašyta pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Pagal sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus, pinigų pervedimo aktus nustatyta, kad į sąskaitą banke buvo pervesta160 747 Eurai, 10 155 eurai buvo nuimti grynais, kiti pinigai pervesti į kitas įmones, susijusias su UAB ‚(duomenys neskelbtini) “, kur vadovavo tas pats asmuo. Po to pinigai buvo išimti iš bankomatų grynais. Taip pat nustatyta, kad nebuvo surašyta buhalterinės apskaitos registrai, nebuvo apskaitytos piniginės lėšos, gautos į fondo atsiskaitomąją sąskaitą, nesurašyti iš banko sąskaitų grynais pinigais nuimtoms piniginėms lėšoms pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai, jų išmokėjimai, nesurašyti kasos išlaidų orderiai, nevestos kasos knygos ir grynųjų pinigų apskaitos registrai, nesurašyti buhalterinės apskaitos registrai, neapskaityti fondo vardu pirkti 28 automobiliai, nesurašyti pirkėjų skolų apskaitos registrai. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai.

Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės ūkinės veiklos dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Į jo sąskaitą buvo įnešta 185 466,48 Eur. Šie pinigai buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, kitų susijusių įmonių bei iš dviejų fizinių asmenų. Po to lėšos buvo išgrynintos bankomatuose, įmonės kasoje neapskaitytos ir įmonės veikloje nepanaudotos. Dėl šių priežasčių nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti šio fondo finansinės veiklos. Taip pat teigia, kad fondas veikos, kuriai buvo registruotas, nevykdė.

Taip pat paaiškino, kad pagal pateiktus iš „Regitra“ dokumentus nustatyta, jog fondo vardu iš viso registruoti 29 automobiliai, nors faktiškai fondui priklausė tik vienas automobilis. Kiti 28 automobiliai buvo tik registruoti fondo vardu, t. y. tam, kad galėtų išvykti į trečiąsias šalis ir taip išvengtų savo šalies muito mokesčio. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip ūkinė veikla.

Taip pat paaiškino, kad įmonės pinigai, lėšos yra juridinio asmens lėšos, nepriklausomai nuo to, kas yra vadovas. Tai nėra asmeninės lėšos. Ji kaltinamojo, kaip fizinio asmens, sąskaitos netikrino, tačiau nėra jokių duomenų, kad į įmonės sąskaitą būtų pervestos kaltinamajam priklausančios asmeninės lėšos.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje

Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ ( toliau – LPF „(duomenys neskelbtini) “ ) turto pasisavinimas.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tai buvo jo ir jo draugo B. bendra veikla. Pinigus į fondą pervedė B. žmonės. Tada kaltinamasis tuos pinigus išgrynino ir atidavė B. – toks buvo jų tarpusavio susitarimas. Jis pats turėjo ir daugiau įmonių. Iš jų pinigai irgi patekdavo į jau minėtą fondą. Kur dėjo tuos gautus pinigus, jis pasakyti negali.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja ga(duomenys neskelbtini) ybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį ( kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos ga(duomenys neskelbtini) a patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis J. Ž. buvo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti fondo turtą. Tokiu būdu fondo piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jis jomis galėjo laisvai disponuoti.

Iš 2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad pagal LPF „(duomenys neskelbtini) “ banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, jog iš išvadoje esančioje lentelėje (išvados 18 lapas) nurodytų fizinių ir juridinių asmenų buvo gauta 173 877 Eur ( kaltinime yra išminusuota pinigų suma, kurią pervedė P. ir R. ir kurią kaltinamasis J. Ž. perdavė kitam asmeniui ir dėl kurios dabar yra atliekamas tyrimas Vilniaus FNTT ), kurie fondo „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje neapskaityti. Šių lėšų gavimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir, kaip nurodo fondo direktorius J. Ž., buvo gautos ne už atliktas realias ūkines operacijas, bet kad jas išgrynintų. Iš šių fizinių ir juridinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo išgrynintos, lėšų panaudojimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir buvo panaudotos ne fondo veiklai. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita netvarkoma ( t. 9, b. l. 17-45 ). Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamajam būnant Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi iš fizinių ir juridinių asmenų buvo gauta 93 217 Eur, kuriuos kaltinamasis išgrynino ir panaudojo ne fondo veiklai, o savo reikmėms.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis J. Ž. pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – 93 217 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio turto pasisavinimas.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. pradžioje jis Prancūzijoje nupirko automobilį „Volkswagen Passat“ su tikslu jį parduoti. Kadangi pardavimo suma buvo didelė, pirkėjas pats taip pageidavo, tai parduodant šį automobilį pardavėju buvo nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini) “. Gautus pinigus pardavus automobilį jis panaudojo ne įmonės reikmėms, o savo reikmėms. Kam tiksliai jie buvo panaudoti, dabar nebepamena. Savo kaltę pripažįsta. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

Liudytojas G. M. nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį jo individuali įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ nupirko automobilį „Volkswagen Passat“. Sumokėjo 2 000 Eur rankpinigių ir 25 000 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu, t. y. iš viso už automobilį sumokėjo 27 000 Eur. Šis liudytojas nurodo, kad automobilį pirko būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kartu paneigia kaltinamojo aiškinimus, kad pardavėju bendrovė buvo nurodyta prašant būtent pirkėjui ( liudytojui G. M. ). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pasirašant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi buvo nurodytas E. S..

Iš 2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirbo V. K. (J. Ž.), 2016-03-10 iki dabar direktoriumi įformintas E. S. (Sodra duomenimis iki 2016-03-10) ( t. 15, b. l. 18-44 ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas E. S.. Jis neigia dokumentų priėmimo perdavimo akto pasirašymą ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perėmimą, taip pat nurodė, kad sutiko būti formaliu direktoriumi tik dėl to, kad tuo metu buvo sunki materialinė padėtis ir labai reikėjo pinigų. Taip pat jis nurodė, kad bendrovei nevadovavo, jokių vadovo funkcijų nevykdė, jokių bendrovės dokumentų neturi.

Iš 2020-02-21 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktuose dokumentuose, t. y. A. M. IĮ 2016-05-19 transporto priemonės „Volkswagen Passat“ pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Transporto priemonę pardavė“, 2016-05-19 Kasos pajamų orderio kvite (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007, skiltyje „Kasininkas“, esančius direktoriaus E. S. vardu pasirašytus parašus pasirašė ne E. S., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas E. S. parašus ( t. 11, b. l. 117-125 ). Ši aplinkybė tik patvirtina, kad E. S. buvo fiktyvus bendrovės direktorius, o realiai šias direktoriaus funkcijas ir toliau vykdė kaltinamasis, tuo pačiu galėdamas laisvai disponuoti bendrovės lėšomis.

Iš 2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad dokumentiniam tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 kasos knygos, pirminių kasos pajamų ir išlaidų dokumentų, nors ūkinės operacijos grynais pinigais vyko, tai yra 2016-05-19 buvo įformintas kasos pajamų orderis serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 kurio buvo gauti 2 000 Eur grynais pinigais iš A. M. IĮ, į bendrovės banko sąskaitą buvo įnešta 10 155 Eur grynais pinigais, iš atsiskaitomosios sąskaitos banko kortele įvairiuose bankomatuose buvo išimti 10 980 Eur grynais pinigais ( t. 15, b. l. 18-44 ). Šių aplinkybių kaltinamasis neginčija kartu nurodydamas, kad šias lėšas jis panaudojo ne bendrovės, o savo reikmėms.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis J. Ž. pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą 10 980 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad šį fondą jis įsteigė tikslu uždirbti pinigų, tačiau mirė jo kolega, su kuriuo jis kūrė tą fondą, tai fondas liko be nieko. Buvo pirkęs mobilius namukus, tačiau vėliau tie namukai sudegė. Taip pat paaiškino, kad per pažįstamus jis susirado ukrainiečius. Fondo vardu pirkdavo automobilius, juos parduodavo ukrainiečiams, kurie tuos automobilius išgabendavo į Ukrainą. Neneigia, kad automobiliai būdavo tik registruojami fondo vardu, tačiau tame nemato nieko bloga. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, jis šį fondą įsteigė. 2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2015-12-08 labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ įstatuose nurodyti fondo veiklos tikslai: autorių teisės; būsto plėtra; gretutinės teisės; gyvenamosios aplinkos pritaikymas; kultūros paveldo išsaugojimas; laisvalaikio organizavimas; mažumų teisių apsauga ir integracija; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymas; nacionalinis saugumas ir gynyba; neformalus ugdymas; nusikalstamumo prevencija; pagalba karo ir gaivalinių nelaimių aukoms; pagalba nevyriausybinėms organizacijoms; pažeidžiamų socialinių grupių integracija; pilietinis ugdymas; profesinis tobulinimas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė apsauga; socialinė pagalba; stichinių nelaimių prevencija; tarptautinis bendradarbiavimas; teisėtvarka; vartotojų teisių apsauga; verslo skatinimas; vietos bendruomenių vystymas; žmogaus ir pilietinių teisių apsauga“. LPF „(duomenys neskelbtini) “ registruota veikla kitur, niekur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.

Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir dokumentiniam tyrimui pateiktus labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus nustatyta, kad fondas įregistruotos veiklos nevykdė, o naudojo juridinio asmens vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas pinigams išgryninti. Išvada, kad įsteigtas juridinis asmuo buvo naudojamas neregistruotai veiklai ( t. 9, b. l. 17-45 ).

Taip pat nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu buvo perkami ir įregistruojami naudoti automobiliai, nors realiai juos pirko Ukrainos piliečiai, kurie kaltinamajam už kiekvieno automobilio įregistravimą mokėdavo ne mažiau kaip po 20 Eur. Šias aplinkybes pripažino ir pats kaltinamasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.

Be to, šias aplinkybes patvirtina ir 2018-09-24 Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ( t. 1, b. l. 53 ), 2018-11-12 Kompaktinio disko su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ( t. 5, b. l. 93-97 ), kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti automobiliai ir jų registravimas VĮ „Regitra‘ padaliniuose, taip pat jau anksčiau minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 9, b. l. 17-45 ). Toks fiktyvus automobilių pirkimas ir įregistravimas LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu pripažintinas neteisėta ūkine komercine veikla.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad deklaracijose neįrašė PVM, teikė nulines deklaracijas, neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau kodėl taip darė, paaiškinti negali.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi nuo 2014-12-19 iki 2016-03-09, bei realiu direktoriumi nuo 2016-03-10 iki dabar, organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ veiklą, o nuo 2016-03-09 įformino formaliu direktoriumi E. S..

Teismo posėdyje apklausti UAB „(-)“ atstovės S. R. ir V. M., UAB „(-)‘ direktorius V. M., UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas J. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. patvirtino, kad bendravo, dėl darbų užsakymų tarėsi su kaltinamuoju J. Ž. ( ankstesnė pavardė V. K. ), pastarasis viskam vadovavo, o remiantis specialistų išvadomis, kuriose išsamiai išanalizuoti sandoriai su šiomis įmonėmis, darbai šioms įmonėms buvo atliekami ir po to, kai oficialiai bendrovės direktoriumi buvo paskirtas E. S.. Šie asmenys taip pat patvirtino, kad užsakyti darbai buvo atlikti, už juos atsiskaityta pervedus sutartas pinigines sumas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitas, remiantis išrašytomis sąskaitomis – faktūromis.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M., K. E., R. S., G. M. patvirtino, kad automobilius pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, pinigus už nupirktus automobilius pervedė į bendrovės sąskaitą.

2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnyje „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ nurodyta „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.“

Žemesnės instancijos teismas

Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ VMI pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), kuriose nedeklaravo 7 751 Eur PVM mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ VMI nepateikė PVM deklaracijų, nedeklaravo ir nesumokėjo 12 063 Eur PVM mokesčio, iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 19 814 Eur PVM.

2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini) “ surašė PVM sąskaitas faktūras (specialistės išvados lentelėje Nr. 21), kuriomis įformino pardavimo pajamas už 111 907,05 Eur.

Įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnyje „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ nurodyta, kad: „1. Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesivadovavo PMĮ Nr. IX-675 51 str. 1 p. 2 p. reikalavimais nepateikė VMI pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m., nedeklaravo ir nesumokėjo 16 786 (111 907 x 0,15) Eur pelno mokesčio.

Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ nepriskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto PVM mokesčio Valstybės biudžetui padarytas Eur 19 814 Eur nuostolis, dėl neapskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio Valstybės biudžetui padarytas 16 786 Eur nuostolis, iš viso 36 600 (19 814+16 786) Eur nuostolis.

Per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ VMI pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pajamas, pridėtinės vertės mokestį ir jas pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, t. y. nedeklaravo 7 751 Eur PVM mokesčio ir jo nesumokėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė Valstybinei įmonei Registrų centras 2016 m. - 2017 m. finansinės atskaitomybės, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai šio laikotarpio metinių pelno mokesčio deklaracijų. 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 26 straipsnyje „Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas“ nustatyta, kad:

„1. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka“.

Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ kuriame nurodyta, kad:

„123. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“.

2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnyje nustatyta, kad

„3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai metinių pelno mokesčio deklaracijų, Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 - 2017 metus, nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo, Juridinių asmenų registro, Akcinių bendrovių įstatymo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. Už finansinės atskaitomybės pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas ( t. 15, b. l. 18-44 ).

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatytam kad šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi buvo kaltinamasis J. Ž..

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nega(duomenys neskelbtini) a visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): nega(duomenys neskelbtini) a visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas.

Dėl PLF „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad buvo šio fondo direktorius. Pastoviai dirbančios buhalterės nebuvo, buvo tik laisvai samdoma. Buvo atliekamos piniginės operacijos, tačiau jos buhalteriniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamos. Kaltinamojo aiškinimu, tos piniginės operacijos buvo atliekamos su jo asmeniniais pinigais, todėl jis ir nematė reikalo tai fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Konkrečiau paaiškinti negali, tačiau kaip šio fondo direktorius savo kaltę pripažįsta.

2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir t. t.) buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti vadovaudamiesi:

1. Buhalterinės apskaitos įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574).

2. Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 171-6342). Jeigu finansinė atskaitomybė, parengta taikant bendruosius apskaitos principus ir šias taisykles, teisingai neparodo ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, ūkio subjektas vadovaujasi atitinkamais Verslo apskaitos standartais (www.aat.lt) ir tai nurodo aiškinamajame rašte.

Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys taip pat privalo vadovautis tokiais teisės aktais:

1. Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“.

2. Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 719 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“.

J. Ž., būdamas labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, pagal 2015-12-08 fondo įstatų 12.2 punkto nuostatas, būdamas vienasmeniu šio fondo organu, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimais, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimais, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. „Apskaitos registrai“ reikalavimais, kad „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-31 visiškai negalima nustatyti labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“:

turto, nes:

- nesurašyti fondo vardu pirkto turto (mobilių namelių) buhalterinės apskaitos registrai;

- nesurašyti, buhalterinės apskaitos registrai ir neapskaitytos piniginės lėšos gautos į fondo atsiskaitomąją sąskaitas ir kortelių sąskaitą;

- iš banko sąskaitų grynais pinigais nuimtoms piniginėms lėšoms nesurašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai - kasos pajamų orderiai, jų išmokėjimui nesurašyti kasos išlaidų orderiai, nebuvo vedama kasos knyga ir grynų pinigų apskaitos registrai;

- nesurašyti buhalterinės apskaitos registrai ir neapskaityti fondo vardu pirkti automobiliai;

- nesurašyti pirkėjų skolų apskaitos registrai;

įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

- nesurašyti skolų buhalterinės apskaitos registrai;

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ( t. 9. b. l. 17-45 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamasis J. Ž. buvo LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Iki 2016 m. pavasario jis buvo šios bendrovės direktorius, o po to bendrovę pardavė kažkokiam žmogui, kam – netikrino. Kartu pripažįsta, kad nors bendrovę ir pardavė, tačiau veiklą ir toliau vykdė. Kodėl taip darė, paaiškinti teismui negali. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Be to, teismas jau anksčiau pasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovavimo fiktyviai direktoriumi paskyrus E. S., todėl detaliau apie tai nebepasisako.

2019-11-27 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad Dokumentiniam tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 kasos knygos, pirminių kasos pajamų ir išlaidų dokumentų, nors ūkinės operacijos grynais pinigais vyko, tai yra 2016-05-19 buvo įformintas kasos pajamų orderis serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 007 kurio buvo gauti 2 000 Eur grynais pinigais iš A. M. IĮ, į bendrovės banko sąskaitą buvo įnešta 10 155 Eur grynais pinigais, iš atsiskaitomosios sąskaitos banko kortele įvairiuose bankomatuose buvo išimti 10 980 Eur grynais pinigais.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesurašė kasos knygos, tuomet nesivadovavo 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 16 p. nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. BAĮ IX-574 12 straipsniu „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuriame nurodyta, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“

Jei kasos knygos buvo surašytos, tačiau neišsaugotos, tuomet nesivadovauta:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnyje „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ nurodyta, kad:

1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.

1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnyje „Dokumentų saugojimas“ nurodyta, kad:

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami ga(duomenys neskelbtini) us rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“.

13 str. 1 d. „Dokumentų saugojimo terminai“ nurodyta:

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nustatyti konkretūs dokumentų saugojimo terminai:

-10.15 punktas, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)10 metų;

-10. 19 Apskaitos registrai 10 metų;

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirbo V. K. (J. Ž.), 2016-03-10 iki dabar direktoriumi įformintas E. S. (Sodra duomenimis iki 2016-03-10).

Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) “ organizuojant ir tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą nesivadovavo šiais įstatymų reikalavimais:

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 3 str. „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“; 16 str. „Apskaitos registrai“ „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 str.. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ „1 p. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2 p. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymu Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimais“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, todėl dokumentinio tyrimo metu iš dalies nega(duomenys neskelbtini) a nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros :

turto, nes:

- nepateikta 2016 m. ir 2017 m. finansinė atskaitomybė;

- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktai;

- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto apskaitos dokumentai ir registrai;

- nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) 2016 m. ir 2017 m. kasos knygos;

- nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) avansinės apyskaitos;

įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti ) skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrai;

- nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti ) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai;

nuosavo kapitalo, nes:

- nuosavas kapitalas – turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus ( t. 15, b. l. 18-44 ).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko visiškai įrodytu tai, kad kaltinamasis J. Ž. apgaulingai tvarkė LPF „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje. Jo nusikalstamos veikos kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kaip matyti, kaltinamasis J. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad automobiliai buvo perkami ir sutartys forminamos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, o iš tiesų juos pirkdavo ir už juos sumokėdavo ukrainiečiai.

2019-07-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, kad 2018-11-05 VĮ „Regitra“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė VĮ „Regitra“ tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje turimą informaciją apie Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu registruotas kelių transporto priemones bei registracijos dokumentų kopijas. Pagal pateiktas pirkimo pardavimo sutartis nustatyta, kad LPF „(duomenys neskelbtini) “ įformino 28 automobilių pirkimą už 72 450 Eur, kurie buvo registruoti VĮ „Regitra“ labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Pagal 2016-03-29 pirkimo pardavimo sutartį LPF „(duomenys neskelbtini) “ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Hyundai i30, v/n (duomenys neskelbtini) už 5 900 Eur , šis automobilis pagal 2018-07-26 įformintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo parduotas susijusiai VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ už 4 000 Eur. LPF „(duomenys neskelbtini) “ nesurašė buhalterinės apskaitos registrų, apskaitoje automobilių pirkimas ir pardavimas neapskaitytas. Automobilių pirkimas buvo įformintas LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu, tačiau, kaip teigia LPF „(duomenys neskelbtini) “ direktorius J. Ž., faktiškai juos pirko Ukrainos piliečiai, tuomet fondo direktorius J. Ž., įformino pirkimo pardavimo dokumentus - sutartis, neatitinkančias tikrųjų ūkinių operacijų turinio, jas pasirašė kaip pirkėjas, patvirtino fondo „(duomenys neskelbtini) “ antspaudais, kuomet faktiškas pirkimo sandoris tarp pardavėjo ir fondo „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo sudarytas, valstybinei įmonei „Regitra“ pateikė savo vardu pasirašytus prašymus bei netikras pirkimo pardavimo sutartis dėl tariamai pirktų transporto priemonių registracijos fondo „(duomenys neskelbtini) “ vardu, prašymo pagrindu gavo transporto priemonių registracijos liudijimus. Išgabenus automobilius iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, nebuvo surašomos ir pateikiamos muitinei eksporto deklaracijos. Tokiu būdu užsienio valstybių piliečiai įgijo teisę Lietuvos Respublikoje LPF „(duomenys neskelbtini) “ vardu pirkti ir įregistruoti naudotus automobilius, po to juos gabenti iš Lietuvos Respublikos išvengiant privalomų muitinės eksporto procedūrų. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad automobilių pirkimo - pardavimo apskaita labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini) “ nevesta ( t. 9, b. l. 17-45 ).

Be to, šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2018-09-24 Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ( t. 1, b. l. 53 ), 2018-11-12 Kompaktinio disko su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. ( 1.12)-24-6309, apžiūros protokolu ( t. 5, b. l. 93-97 ), kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti automobiliai ir jų registravimas VĮ „Regitra‘ padaliniuose.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis suklastojo tikrą dokumentą ( pirkimo pardavimo sutartyse įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis ) ir šį dokumentą panaudojo ( pirkimo pardavimo sutartis panaudojo VĮ „Regitra“ filialuose LPF „(duomenys neskelbtini) ‘ vardu įregistruojant kaltinime nurodytus automobilius ). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog klastoja dokumentą ir jį panaudoja, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo – 7 751 Eur ( t. 1, b. l. 152 -160 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius J. Ž., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pridėtinės vertės mokestį į deklaracijas , jas pateikdamas VMI, sumažindamas Bendrovės mokėtiną PVM sumą, nesumokėjo PVM nuo Bendrovės atliktų darbų ir suteiktų paslaugų ir tuo padarė 7 751 Eur žalą valstybės biudžetui. Ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydis patvirtinamas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstama tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pasisavino LPF „(duomenys neskelbtini) ‘ priklausantį turtą – 93 217 Eur, bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – 10 980 Eur. t. y. iš viso 104 197 Eur. Šis pasisavintas turtas pripažintinas šio kodekso uždraustos veikos rezultatu, todėl jis konfiskuotinas.

Nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Dėl bausmė skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. Ž. anksčiau neteistas ( t. 16, b. l. 77-79 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 16, b. l. 73 ), išsituokęs, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis J. Ž. padarė tris nesunkius nusikaltimus ( 203 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis ), du apysunkius nusikaltimus ( BK 222 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis ) ir du sunkius nusikaltimus ( BK 183 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 75 straipsnio 2 dalyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263, įsigal. nuo 2020-07-01 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ( 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 ). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis J. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2017-08-04, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio ( sena redakcija ) nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, išsituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai padarė didelės žalos bendrovėms, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o J. Ž. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą J. Ž. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis būtų vėl padaręs kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ), 203 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ( dvi veikos ), 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ( LPF „(duomenys neskelbtini) “ turto pasisavinimas ) – 3 m. ( trejų metų ) metų laisvės atėmimo bausme.,

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto pasisavinimas ) – 3 m. ( trejų metų ) metų laisvės atėmimo bausme.,

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 30 ( trisdešimt ) parų arešto.,- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 1 m. ( vienerių metų ) laisvės atėmimo bausme.,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ( LPF „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ) – 1 m. ( vienerių metų ) laisvės atėmimo bausme.,

-pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ( UAB „(duomenys neskelbtini) “ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ) – 1 m. ( vienerių metų ) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 da(duomenys neskelbtini) i, 2 da(duomenys neskelbtini) i, 4 da(duomenys neskelbtini) i, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 4 m. ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 da(duomenys neskelbtini) i, 2 dalies 8 punktu ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija ), J. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dvejiems metams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš nuteistojo J. Ž. 7 751 Eur ( septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ) žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 da(duomenys neskelbtini) i konfiskuoti iš nuteistojo J. Ž. 104 197 Eur ( vieną šimtą keturis tūkstančius šimtą devyniasdešimt septynis eurus ) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti – Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių 1 segtuvas ( 24 lapai ) ir atskirai dokumentai ( 13 lapų ), saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti LPF „(duomenys neskelbtini) “ administracijai.

1. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „Šiaulių“ banko pateikta informacija pagal 2019-07-02 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),

2. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „SEB“ banko pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),

3. Kompiuterinę laikmeną - CD su AB „Šiaulių“ banko pateikta informacija pagal 2018-12-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),

4. Kompiuterinę laikmeną - CD su VĮ „Regitra“ pateikta informacija pagal 2018-11-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini),

5. Kompiuterinę laikmeną - CD su „Luminor“ Bank AS pateikta informacija pagal 2019-07-10 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam J. Ž. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika