Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, o būtent, kad jis, 2017 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, žinodamas, kad jis realiai nepirks uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti suklastoti (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, pasirašė šiuos suklastotus dokumentus:

1) 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, registracijos Nr. 10533, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. jis už 3 000 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

2) 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. Ž. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi;

3) 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi;

po ko, 2017 m. gruodžio 19 d., visus šiuos dokumentus registravimui pateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25.

Tokiais veiksmais J. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę teisme pripažino visiškai ir parodė, kad su D. I. susipažino galbūt 2015 metais, gal anksčiau. Susitikdavo retai, buvo tiesiog pažįstami. D. I. pasiūlė perimti iš jo įmonę. Jis (J. Ž.) paklausė kodėl, pastarasis pasakė, kad nori tiesiog uždaryti, likviduoti. Sakė, kad sunku su finansiniais dokumentais, bet įmonė „švari“ (neturi skolų), nereikės nieko daryti, po kiek laiko tiesiog bankrutuos ir nesvarbu ar ji skolinga, ar neskolinga, tiesiog nenorėjo, kad ji būtų pas jį, jis (kaltinamasis) sutiko. Negali pasakyti, kodėl D. I. nebenorėjo pats laukti, kol įmonę likviduos, jis (J. Ž.) galvojo ją perimti, kad padėtų pažįstamam. Jam buvo pasakyta, kad šią įmonę reikia perimti, nes ji jau 2-3 metus nebereikalinga, atsibodus, paaiškino, kad dabar lengviau naują įmonę atsidaryti nei seną „numarinti“. Buvo tikslas draugui padėti už pinigus, pati įmonė jam (J. Ž.) nerūpėjo. Perimdamas įmonė galvojo ją stebėti apie 2 metus, nes kitaip neįmanoma sužinoti, skolos tik per kurį laiką išlenda, o jeigu ji „švari“, būtų galima surasti pirkėją, tačiau jo neieškojo, o įmonė tiesiog buvo pas jį (J. Ž.), su ja nieko nebuvo daroma, o vėliau gavosi, kaip gavosi, atvažiavo policija, surinko dokumentus. Nieko nedarė, nes norėti ir galvoti yra du skirtingi dalykai. Anksčiau taip pat darė su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, su ja viskas buvo gerai, todėl šį kartą negalvodamas perėmė ir šią įmonę. Už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmimą jam (kaltinamajam) sumokėjo, kadangi įmonė neturėjo dokumentų, o juos atkurti labai ilgas procesas. Pats jokių dokumentų neatkūrinėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismui pagarsinus dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad perėmęs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplanavo vykdyti jokios veiklos, prisijungimų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų neturėjo ir perrašius įmonę jo vardu nepateikė bankui duomenų apie įmonės akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, nepildė dokumentų dėl parašų galiojimo (2 t., b. l. 38-39), kaltinamasis nurodė, jog jam net nepasakė, kokiame banke yra įmonės sąskaita, neturėjo įmonės generatoriaus, apie sąskaitas jam nieko nepasakė, o jis ir neklausinėjo, nežino, ar ši įmonė turėjo darbuotojų. Jis (J. Ž.) pasirašė akcijų prikimo-pardavimo sutartį, kurią buvo surašęs D. I., sutartyje buvo surašytas vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kad jis (J. Ž.) paskiria save vieninteliu akcininku. Šiuo metu nepamena, kas VĮ „Registrų centras“ pateikė registruoti šiuos dokumentus, nes tuo metu buvo perimtos dvi įmonės. Dėl įmonės veiklos jam D. I. aiškino, kad įmonė užsiiminėjo kažkokios reklamos etikečių spausdinimu. Jis (J. Ž.) anksčiau įkurdavo įmones, po kurio laiko jas parduodavo, tačiau niekada jokios veiklos įkurtoje įmonėje nevykdydavo, bet kai įkurdavo įmonę, automatiškai tapdavo jos vadovu. Anksčiau buvo susidūręs su įmonių perdavimu, žino, kad daug visko turi būti perduodama, žino, kaip viskas vyksta, o šiuo atveju iš D. I. nieko negavo, jam tik buvo perduotas „flešiukas“, dokumentai, kad kažkam sumokėta 90 000 Eur. Šiuos dokumentus perdavė pažįstamai buhalterei, o ji juos persiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai buvo vieninteliai jo veiksmai, susiję su šia įmone. Žino pareigą perimti visus dokumentus, laukė jų, rašė D. I. ir prieš Naujus metus ir po to, tačiau jis sakė, kad nebijotų, viskas gerai, paskambins dėl antspaudo ir atveš, o paskui atvažiavo policija ir baigėsi visi reikalai. Kai pasirašinėjo įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, neplanavo būti direktoriumi, veiklos vykdyti neplanavo, realiai nebuvo įmonės direktoriumi. Kai su D. I. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, išėjus iš notaro biuro, D. I. sumokėjo jam (J. Ž.). Matė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog jis (J. Ž.) sumokėjo pinigus. Sutinka, jog šis faktas neatitinka tikrovės, nurodyti fiktyvūs duomenys, jog jis įgijo akcijas, iš tikrųjų jų neįgijo, jam nereikėjo akcijų, tik norėjo tapti įmonės savininku. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20-22), J. Ž. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi. Nurodė, jog pagal akcijų pirkimo- pardavimo sutartį tapo įmonės direktoriumi, bet realiai nieko su ta įmone nenorėjo veikti, neplanavo būti direktoriumi, už jos perėmimą gavo 1 500 Eur. Jam nebuvo įdomu, koks bus įmonės likimas, tiesiog norėjo ją parduoti. Realiai nepirko įmonės, o tiesiog ją perėmė ir jam už tai sumokėjo pinigus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, teisiamojo posėdžio metu ištirti šie įrodymai:

Įtariamojo D. I. (jo atžvilgiu procesas atskirtas į kitą ikiteisminė tyrimą) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio (tikslių datų neprisimena) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir valdė visas šios įmonės akcijas. Asmenį, vardu J. Ž., žino. Pastarojo ankstesnis vardas ir pavardė buvo V. K., kuris 2014 m. gruodžio 19 d., pirko iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, J. Ž. užsiima prekyba įmonėmis, t. y. įmones perka ir parduoda. 2017 m. gruodžio 28 d. jis (D. I.) pardavė J. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu jam buvo perduoti ir visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, antspaudas ir kiti pardavimo (perdavimo) dokumentuose nurodyti daiktai. Su juo J. Ž. atsiskaitė grynais, nes buvo areštuotos jo banko sąskaitos, pastarasis jam sumokėjo sutartyje nurodytą pinigų sumą, kurios jis neprisimena (1 t., b. l. 53-59);

Liudytojos N. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 m. ji buvo įsteigusi įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. 2015-2017 metais ši jos bendrovė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas šias įmones atstovavo D. I.. 2017 m. D. I. pranešė, kad parduoda bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad reikia paruošti buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimui. Pastarasis nenurodė dėl kokių priežasčių nusprendė parduoti bendrovę. Pagal D. I. nurodymą paruošė visus turimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą perdavė juos D. I.. Po UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo visus duomenis iš savo kompiuterinės buhalterinės apskaitos tvarkymo programos ištrynė. D. I. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, bet kam, nenurodė. Asmuo, vardu J. Ž., nėra nežinomas (1 t., b. l. 64-68);

Įtariamojo K. B. (jo atžvilgiu procesas atskirtas į kitą ikiteisminė tyrimą) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Šią įmonę įsteigė jo brolis D. I.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė reklamos agentūrų veiklą. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadovu. Tuo metu šiai įmonei vadovavo D. I.. J. Ž. jam nežinomas ir su tokiu asmeniu jam bendrauti neteko (1 t., b. l. 60-63);

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. 2020 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00035-18 metu, įvertinus įtariamojo J. Ž. bei kitų įtariamųjų ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad kaip įtariama, 2017 m. gruodžio 19 d., J. Ž. realiai neperkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir neperimant šios įmonės valdymo bei nesant šios įmonės vadovu, bet pastarajam pasirašant ir VĮ „Registrų centras“, Vilniuje, Lvovo g. 25, pateikiant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimais susijusius dokumentus, buvo suklastoti ir panaudoti dokumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdymo ir perleidimo (1 t., b. l. 15-16);

Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo 2018 m. spalio 11 d. pateikti dokumentai: Akcijų pirkimo-pardavimo 2017 m. gruodžio 19 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad D. I. pardavė 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 3 000 Eur J. Ž.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017-12-19 sprendimas, kuriame nurodyta, kad visų akcijų turėtojas J. Ž. priėmė sprendimą atleisti D. I. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nuo 2017-12-19 ir paskyrė save šios bendrovės vadovu. Taip pat, kad šiuo sprendimu D. I. įpareigotas perduoti J. Ž. visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialines vertybes ir dokumentus (1 t., b. l. 77); Prašymas registruoti juridinių asmenų registre, iš kurio matyti, kad J. Ž. 2017-12-19 pateikė registruoti vienintelio akcininko sprendimą (1 t., b. l. 83-86).

2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu J. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, registracijos numeris 10533, iš kurios matyti, kad D. I., sutartyje vadinamas pardavėjus, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 100 vienetų, kas sudaro 100 procentų viso Eminento įstatinio kapitalo dydžio, paprastų vardinių nematerialiųjų akcijų, kartus su visomis šių akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, J. Ž., sutartyje vadinamam pirkėju. Vienos akcijos vertė 30 Eur, o visų parduodamų akcijų kaina – 3 000 Eur (sutarties 3.1. punktas). Sutarties šalys susitarė, kad pirkėjas akcijų kainą sumokėjo pardavėjui grynaisiais pinigais po sutarties pasirašymo prieš patvirtinant šią sutartį notarui, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d. (sutarties 3.2. punktas). Pirkėjas sutartimi įsipareigojo per 2 darbo dienas po sutarties pasirašymo pateikti šią sutartį Eminento vertybinių sąskaitų tvarkytojui, kad būtų padaryti įrašai akcijų perleidėjo ir akcijų įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose (sutarties 4.4. punktas). Tai pat paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos-faktūros: 2017 m. lapkričio 30 d. pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 512,50 Eur sumai, 12 100 Eur sumai, 6 872,80 Eur sumai, 32 599,22 Eur sumai, 7 142,01 Eur sumai, 14 520 Eur sumai, 8 712 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 28 d. – 3 436,40 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 22 d. – 13 352,35 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 27 d. – 7 260 Eur sumai, 6 872,80 Eur sumai (1 t., b. l. 101-120).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Kaltinamasis, apklausiamas teisme parodė, jog iš D. I. perėmė įmonę už atlygį, norėdamas jam padėti, pati įmonė, jos veikla jam nerūpėjo, jis nesidomėjo jos sąskaitomis. Pasirašė akcijų-pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog jis už įmonę moka 3 000 Eur, nors iš tikro už ją pinigų nemokėjo, o priešingai, D. I. už įmonės perėmimą jam sumokėjo 1 500 Eur. Akcijų prikimo-pardavimo sutartį ir vienintelio akcininko sprendimą surašė D. I., o jis tiesiog pasirašė. Įmonę perėmė norėdamas padėti, nes D. I. prašė. Perimdamas įmonę ir pasirašydamas sprendimą dėl savęs paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi žinojo, kad nevykdys įmonėje jokios veiklos, nesidomėjo, kokia jos finansinė padėtis, jam nebuvo svarbus įmonės likimas. Jis užsiimdavo įmonių pirkimu-pardavimu ir šiai dienai yra ne vienos įmonės akcininkas, bet jose veiklos nevykdo. Kadangi anksčiau iš D. I. jau buvo perėmęs vieną įmonę, ji buvo „švari“, todėl ir dabar sutiko. Žinojo, kaip iš tiesų turi vykti įmonės perdavimas, taip pat, kad tokiu atveju jam turi būti perduoti visi įmonės dokumentai. Dokumentus D. I. prašė jam perduoti kelis kartus, tačiau jie nebuvo perduoti. Perimdamas įmonė galvojo ją stebėti apie 2 metus, nes kitaip neįmanoma sužinoti ar įmonė „švari“, skolos tik per kurį laiką išlenda, o jeigu ji „švari“, būtų galima surasti pirkėją, tačiau jo neieškojo, o įmonė tiesiog buvo pas jį (J. Ž.), su ja nieko nebuvo daroma, o vėliau gavosi, kaip gavosi, atvažiavo policija, surinko dokumentus.

Šioje konkrečioje byloje J. Ž. kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, t. y. pasirašydamas įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, raliai neketino įmonės akcijų įsigyti; pasirašydamas 2017 m. gruodžio 19 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. Ž. sprendimą, įtvirtino save vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paskyrė save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi; 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko formą JAR-AF ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V, kuriuose įrašė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 19 d. yra įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi.

Teismas pažymi, kad įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris. Byloje nustatyta, kad akcijų perleidimo sutartimi nebuvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą. J. Ž. to neneigė ir nurodė, kad užsiimdavo tiesiog įmonių pirkimu ir pardavimu, verslo įmonėse nevykdė. Iš D. I. įmonę perėmė, pastarajam prašant ir už perėmimą jam (J. Ž.) sumokant 1 500 Eur.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisės doktrinoje yra vartojamas simuliacijos terminas. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslą paslėpti savo tikruosius ketinimus šalys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas. Simuliacijos mechanizmas pasižymi tuo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko sudaromi du sandoriai ir slepiamas sandoris prieštarauja matomam. Simuliacija – tai sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Tačiau sukčiavimas ar apgaulė nėra būtinas simuliacijos elementas. Simuliacija gali turėti tikslą, kuris yra moraliai neutralus. Simuliacija pati savaime nėra negaliojimo pagrindas (negaliojimo priežastis), jeigu ja nesiekiama apgaulingų ar neteisėtų tikslų, tačiau jeigu tokių tikslų siekiama – sutartis gali būti pripažinta neteisėta.

Taip pat Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad tariami ar apsimestiniai sandoriai ne visada yra BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas. Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamus ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negaliojimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu. Kasacinis teismas, kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017 pažymėjo, jog vien tai, kad įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandoris apsimestinis, nedaro jo suklastotu, nes sandoris realia įvyko, o kita nusikalstama veika – sukčiavimas, įvyko dar iki dokumentuose (akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ir dokumentų perdavimo–priėmimo akte) įtvirtintos apsimestinės informacijos momento, t. y. apsimestinis sandoris tarp sandorio šalių buvo tik pridengtas šiais dokumentais, siekiant išvengti asmeninės kaltininko, įvykdžiusio sukčiavimą, atsakomybės ir ją perkeliant įmonės akcijas įgijusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 415-457).

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje, todėl teismas juo vadovaujasi.

J. Ž. baudžiamoji byla atskirta iš ikiteisminio tyrimo, atliekamo byloje Nr. 02-6-00035-18, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. I.. Ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje; galimai padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos iki kaltinime nurodytuose dokumentuose įtvirtintos apsimestinės informacijos momento, t. y. apsimestinis sandoris tarp šioje byloje kaltinamo asmens ir asmens, kuris yra įtariamas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime, buvo tik pridengtas šiais dokumentais, siekiant galimai išvengti asmeninės akcijas pardavusio asmens atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kad J. Ž. žinojo apie galimai akcijas pardavusio asmens, naudojant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarytas pirmiau minėtas nusikalstama veikas ar dalyvavo jų daryme, ar kad žinojo tikrąsias įmonės perleidimo priežastis. Jam ikiteisminis tyrimas dėl įtarimo kartu su bendravykdžiais (K. B. ir D. I.) padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, konstatavus, kad jis nepadarė minėtų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 29-31). Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sandoris neturi jokios įtakos buvusio vadovo atsakomybei dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos įmonei, taip pat dėl įmonės įsipareigojimų valstybei, įmonės kreditoriams ir pan., nes akcininko ir vadovo pakeitimas negali turėti įtakos nei įmonės prievolių dydžiui, nei struktūrai, nei buvusio vadovo atsakomybei, už galimai jo padarytas minėtas nusikalstamas veikas ir žalą įmonei.

Taip pat byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad sandoris, nors ir apsimestinis, tarp J. Ž. ir D. I. realiai buvo. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta abiejų šalių parašais, sudaryta pas notarą, taip pat J. Ž. pasirašytas vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas. J. Ž. pats šiuos dokumentus nunešė į VĮ „Registrų centrą“, užpildė prašymą ir šių dokumentų pagrindu buvo padaryti pakeitimai įmonės akcininkų registre ir juridinių asmenų registre. Iš paties J. Ž. parodymų matyti, kad nors jis buvo abejingas įmonės likimui, tačiau, praėjus kokiam tai laikui ir paaiškėjus, kad įmonė „švari“, jis ją būtų pardavęs. Iš D. I. parodymų matyti, kad jis J. Ž. įmonę perleido žinodamas, kad jis užsiimdavo įmonių pirkimu-pardavimu. J. Ž. paaiškino, kad jis įmones pirkdavo, po kiek laiko parduodavo, o veiklos nė vienoje nevykdė, tokio tikslo niekad neturėjo, taip pat ir šiuos atveju. Tai patvirtina ir SoDros išrašas byloje, iš kurio matyti, kad J. Ž. dirbo ne vienoje įmonėje, registruotoje jo gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 43).

Taigi, teismas neturi pagrindo teigti, kad tarp J. Ž. ir D. I. 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei vienintelio akcininko 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime ir 2017 m. gruodžio 19 d. prašyme įregistruoti minėtus dokumentus juridinių asmenų registre buvo įrašyta melaginga informacija dėl akcijų įsigijimo, paskyrimo savęs direktoriumi. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko, todėl J. Ž. išteisinamas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šios išvados nekeičia ir faktas, kad į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrašyta, jog J. Ž. sumokėjo D. I. už akcijas 3 000 Eur, o J. Ž. teigimu, jis D. I. už akcijas nemokėjo, o jam D. I. už įmonės perėmimą sumokėjo 1 500 Eur.

J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 3-9) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam J. Ž. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Baliukonienės 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo nekilnojamąjį turtą (2 t., b. l. 54-86), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

išteisinti J. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Baliukonienės 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. Ž. nekilnojamąjį turtą - butą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.