Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. N. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. K. N. 2021 m. sausio 11 d. skundas dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0117/17/01722, Nr. 0117/17/01723 ir Nr. 0117/18/01937 iš piniginių lėšų, esančių pataisos namuose, bei iš gaunamo darbo užmokesčio.

Antstolis Darius Jonaitis 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0117/17/01722, Nr. 0117/17/01723 ir Nr. 0117/18/01937 persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko M. K. N.: pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-177-359/2016 dėl 792,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai D. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/17/01722); pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-177-359/2016 dėl 792,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai V. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/17/01723); ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-414-311/2018 dėl 3 678,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai D. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/18/01937). Pabrėžė, kad pataisos įstaigoje esantis asmuo nėra atleistas nuo pareigos mokėti skolas, baudas, atlyginti žalą, todėl sustabdyti vykdomąsias bylas nėra pagrindo. Įkalinimo įstaigoje esantys asmenys yra visiškai išlaikomi valstybės. Tačiau ta aplinkybė nepreziumuoja, kad asmeniui gali būti atimamos visos lėšos, tačiau jis negali turėti daugiau teisių nei asmenys, dirbantys laisvėje, todėl išskaitos iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens darbo užmokesčio ne tik galimos, bet ir privalomos. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad išskaitos gali būti daromos ne tik iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens darbo užmokesčio, bet ir iš lėšų, gaunamų į skolininko asmeninę sąskaitą, tačiau šios lėšos negali būti areštuotos visos, o iš jų išskaitoma kaip iš darbo užmokesčio CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-7-315/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosiose bylose Nr. 0117/17/01722, Nr. 0117/17/01723 ir Nr. 0117/18/01937 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis Darius Jonaitis vykdo išieškojimą iš skolininko M. K. N.: pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-177-359/2016 dėl 792,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai D. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/17/01722); pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-177-359/2016 dėl 792,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai V. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/17/01723); ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-414-311/2018 dėl 3 678,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai D. Š. (vykdomoji byla Nr. 0117/18/01937).

Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/01722 2017 m. rugsėjo 13 d. nurodymu priverstinai nurašyti lėšas, nurodė nurašyti 1 936,02 Eur sumą; vykdomoje byloje Nr. 0117/18/01937 2019 m. sausio 18 d. nurodymu priverstinai nurašyti lėšas, nurodė nurašyti 4 244,00 Eur sumą. Vykdomosiose bylose Nr. 0117/17/01722, Nr. 0117/17/01723 ir Nr. 0117/18/01937 2019 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-117-20314 siųstas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, skolininkui bei išieškotojoms, kuriame nurodoma, kad bendras skolos likutis 4 848,01 Eur, vykdymo išlaidų suma 787,00 Eur. Šiuo patvarkymu reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kas mėnesį išskaičiuoti 50,00 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną MMA, ir 30,00 proc. nuo dalies, kuri neviršija vieno MMA. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ šį patvarkymą persiuntė Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai nurodydama, kad nuteistiesiems, įdarbintiems VĮ „(duomenys neskelbtini)“, galutinį užmokestį išmoka pataisos įstaigos, kuriose jie atlieka terminuotos arba iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmes, o VĮ „(duomenys neskelbtini)“ tik priskaičiuoja darbo užmokestį ir šią sumą perveda į pataisos įstaigas tolimesniems veiksmams atlikti (vykdomieji raštai, nuteistųjų fondai, galutinis darbo užmokestis ir panašiau).

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. skundu antstoliui, nurodė, kad priverstinis išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas iš kurių išieškoti negalima, t. y. iš pinigų sumos, kuri neviršija vieno MMA (CPK 668 straipsnis), todėl prašyta nutraukti išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko asmeninėje sąskaitoje pataisos įstaigoje. Tačiau antstolis atsakydamas į šį skundą 2020 m gruodžio 15 d. patvarkyme Nr. S-20-117-21243 nurodė, kad piniginės lėšos nėra areštuotos ir skolos nėra išieškomos vadovaujantis CPK 668 straipsniu, bei pažymėjo, kad skolos išieškomos CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atliekant išskaitas iš gaunamo darbo užmokesčio įstatymu nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, 2021 m. sausio 11 d. skundu prašo nutraukti išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios yra skolininko sąskaitoje pataisos įstaigoje, įskaitant ir iš darbo užmokesčio, kadangi šios lėšos neviršija vieno minimalaus mėnesinio atgynimo.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018). Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30,00 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20,00 procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30,00 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50,00 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms asmeninėje pataisos įstaigos sąskaitoje, areštas nėra taikomos. Buvo priimti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, tačiau nebuvo priimti arešto aktai, kuriais būtų areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, bet kurioje jam priklausančioje kredito įstaigos sąskaitoje. Todėl antstolis pagrįstai nurodė, kad skolos vykdomosiose bylose nėra išieškomos CPK 668 straipsnio tvarka. Skolininkas M. K. N. nurodė, kad turi sąskaitoje 112,00 Eur (skundo surašymo dienai), tačiau nėra pateikta duomenų, kad šia pinigų suma skolininkas negali pasinaudoti, t. y. įsigyti prekių, tenkinančių būtinuosius jo poreikius. Vykdomosiose bylose nėra įrodymų, kad būtent nuo skolininko piniginių lėšų, esančių asmeninėje pataisos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos MMA, būtų nurašomos piniginės lėšos. Taigi, skolininkui nėra apribotos galimybės naudotis suma, neviršijančia vienos minimalios mėnesinės algos.

Pareiškėjas dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, todėl išieškojimas iš skolininko yra vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsniu, t. y. iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kas mėnesį išskaičiuojant 50,00 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną MMA, ir 30,00 proc. nuo dalies, kuri neviršija vienos MMA. Paminėtina, kad 30,00 proc. nuo dalies, kuri neviršija vienos MMA, taikytina, kadangi antstolis vykdo kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vykdomojoje byloje nėra pateikta duomenų, kad atskaitymai būtų vykdyti ne tokia tvarka, kokią nustatė antstolis, skolininkas tokių įrodymų nepateikė ir neneigė tokių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, ir nepriklausomai nuo turimų piniginių lėšų asmeninėje sąskaitoje, kai jos neviršija vienos minimalios mėnesinės algos, piniginės lėšos yra išieškomos CPK nustatyta tvarka, t. y. išieškojimas iš darbo užmokesčio vykdomas net jei skolininko sąskaitoje piniginių lėšų suma nesiekia vienos minimalios mėnesinės algos, bei kai skolininko darbo užmokesčio dydis nesiekia minimalios mėnesinės algos, tokiu atveju atskaitoma 30,00 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio. Turimos piniginės lėšos sąskaitoje ir gaunamas darbo užmokestis nėra bendrai sumuojami, kadangi išieškojimas iš šių lėšų vykdomas skirtinga tvarka, t. y. išskaitoms iš gaunamo darbo užmokesčio netaikomi CPK 668 straipsnio 1 dalies apribojimai, o taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Paminėtina, kad darbdavys privalo atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio vadovaudamasis antstolio patvarkymu (CPK 733 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, skolininko darbdavys – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ – perdavė 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-117-20314 vykdymą Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, kadangi galutinį darbo užmokestį išmoka pataisos įstaiga. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip atliekamos išskaitos iš nuteistųjų užmokesčio, t. y. pirmiausia atliekamos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (1 dalis); atskaitomi 5,00 procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės, išskyrus atvirąsias kolonijas (2 dalis), ir, atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus CPK nustatyta tvarka (3 dalis). Taigi iš piniginių lėšų, gaunamų už darbą iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atskaito įstatymų nustatytas sumas nuo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau ne nuo skolininko (nuteistojo) sąskaitos pataisos įstaigoje. Tik atskaičius įstatymuose nustatytas išskaitas, piniginės lėšos įskaitomos į asmeninę nuteistojo sąskaitą. Esant šioms aplinkybėms, argumentai, kad išieškojimas vykdomas iš gaunamo darbo užmokesčio pataisos įstaigoje, kurie yra asmeninėje jo sąskaitoje, nevertinant ar bendra pataisos įstaigos sąskaitoje esanti piniginių lėšų sumą neviršija vienos MMA, laikytini nepagrįstais, kadangi pirma atliekami atskaitymai, o tik po to piniginės lėšos įskaitomos į asmeninę sąskaitą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nutraukti išieškojimą iš skolininko nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo M. K. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo M. K. N. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.