Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pritaikius BK 37 straipsnį, A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuoti 8 vienetai pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro koviniai „5,45x18 PSM“ šoviniai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. R. M. R. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, kuriam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi deleguotos savivaldybės vadovo pareigos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, 2019-04-04, nuo 10 val. 36 min. iki 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), VšĮ Krepšinio klubas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininko - prezidento A. B., gim. (duomenys neskelbtini), darbo kabinete, esančiame UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), naudojamose (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, vykusio susitikimo su A. B. metu, pasinaudodamas tarnybine mero padėtimi ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti paramos skyrimą paramos gavėjams, savo ir Visuomeninio rinkimų komiteto (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komitetas) naudai, tiesiogiai pažadėjo A. B. ir susitarė su juo per S. G., gim. (duomenys neskelbtini), priimti 3000 eurų kyšį, pažadėjęs A. B. paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, turinčius įgaliojimus spręsti paramos skyrimą paramos gavėjams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių patvirtintas paramos valdymo taisykles turėdami teisę skirti ir teikti paramą paramos gavėjams, svarstydami VšĮ Krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) teikiamus prašymus paramai skirti, priimtų palankius sprendimus dėl šio klubo paramos prašymų tenkinimo ir paramos šiam klubui skyrimo bei teikimo. Tokiais veiksmais R. M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat R. M. R. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. spalio 29 d., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru (valstybės politiku) - valstybės tarnautoju, išrinktu 2015 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 17 d. tiesioginiuose merų rinkimuose, 2015 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. davusiu savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, kuriam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi deleguotos savivaldybės vadovo pareigos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, nuo 2015 m. liepos 30 d. būdamas (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos (toliau ir – Verslo taryba) nariu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kišosi į jam nepavaldžių asmenų – (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau ir – Rūmai) generalinio direktoriaus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Rūmų prezidento S. G., gim. (duomenys neskelbtini), (kurie dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalti) veiklą, ko pasėkoje jie pažeidė teisės aktus:

- Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnyje bei (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatų 6.1.1. punkte numatytą Rūmų narių teisę dalyvaujant Rūmų veikloje turėti lygias teises;

- Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnyje 5 punkte bei (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatų 3.1.5 punkte įtvirtintą Rūmų funkciją atstovauti savo nariams bendradarbiaujant su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis;

- (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatų 7.5.1 punkte įtvirtintą Rūmų tarybos veiklos principą, kad Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba;

- (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nuostatų 4 punkte numatytą prievolę savo veiklą grįsti teisingumo, viešumo principais; 11 punkte numatytą tvarką, kad verslo asocijuotų struktūrų atstovai deleguojami šių struktūrų rašytiniu siūlymu.

Taip R. M. R., siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y., kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu, už tai, kad jis (S. T.) per 2 kartus skyrė auką: 2019-01-18 – 501 Eur bei 2019-04-15 – 849 Eur, viso 1350 Eur dydžio Visuomeniniam rinkimų komitetui (duomenys neskelbtini), pervesdamas pinigus į M. N. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei kartu su I. T.:

- 2019 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė I. T., 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų I turo rezultatų laukimo renginio metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui;

- 2019 m. kovo 17 d., (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų II turo rezultatų laukimo renginio metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui;

- 2019 m. rugsėjo 26 d., (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., R. M. R. 60-ojo gimtadienio šventės metu suteikė neatlygintinas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės nuomos, maitinimo paslaugas ir ne mažesnės nei 146,63 Eur vertės maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui, veikė neteisėtai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 18 d., jis (R. M. R.), įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas S. T. naudai, pasinaudodamas įtaka ir tarnybine padėtimi, neturėdamas teisėto pagrindo (Rūmų rašytinio siūlymo), pavedė jam atskaitingam (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas) parengti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos (toliau – ir Verslo taryba) sudėties pakeitimo, nurodydamas, kad šiame sprendimo projekte vietoje Rūmų nario N. G., gim. (duomenys neskelbtini), būtų įrašytas S. T.. Administracijos Miesto plėtros skyriaus vedėjas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir šio skyriaus vyriausioji specialistė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), (kurie dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalti) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 18 d., T. J. nurodymu parengė ir pateikė rengiamų teisės aktų registrui sprendimo projektą Nr. TSP-394 „Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-200 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-254 pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo, kuriame Rūmų atstovais Verslo tarybos sudėtyje nurodė S. G., V. M. bei S. T., pastarąjį nurodant vietoje oficialaus Verslo tarybos nario, Rūmų atstovo N. G.. Žinodamas, kad pakeisti Verslo tarybos nario, Rūmų atstovo N. G. kitu asmeniu, t. y. S. T., nėra teisinio pagrindo, V. M. ir S. G. atsisakius N. G. pakeisti S. T., jis (R. M. R.), tęsdamas nusikalstamą veiką, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas S. T. naudai, kad jis taptų Verslo tarybos nariu, pasinaudodamas įtaka ir užimamomis pareigomis, kišosi į jam nepavaldžių asmenų ir nepavaldžios įstaigos (Rūmų) veiklą, 2019 m. rugsėjo 24 d. Rūmų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad Rūmų generalinis direktorius V. M., o 2019 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Rūmų prezidentas S. G. veiktų S. T. naudai, t. y., kad Rūmai be teisėto pagrindo S. T. deleguotų kaip papildomą Rūmų narį, padidinant Rūmų atstovų skaičių Verslo tarybos sudėtyje, vietoje trijų (3), numatant keturis (4) narius, tuo pažeidžiant Rūmų įstatų 6.1.1 punktą, kuriame numatyta, kad visi Rūmų nariai, dalyvaudami Rūmų veikloje, turi lygias teises, 7.5.1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba, bei Verslo tarybos nuostatų 11 punktą, kuriame numatyta, kad verslo asocijuotų struktūrų atstovai deleguojami rašytiniu siūlymu, primygtinai siūlydamas ir prašydamas taip veikti, darė neteisėtą poveikį V. M. ir S. G.. Po to, jis (R. M. R.) 2019 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pavedė jam atskaitingam Administracijos direktoriui T. J. inicijuoti teisės akto - Verslo tarybos nuostatų pakeitimą, padidinant Rūmų atstovų skaičių Verslo tarybos sudėtyje, vietoje trijų (3) numatantį keturis (4) narius. Administracijos Miesto plėtros skyriaus vedėjas J. L. ir šio skyriaus vyriausioji specialistė D. P. 2019 m. spalio 14 d. T. J. nurodymu parengė ir pateikė rengiamų teisės aktų registrui teisės akto - Tarybos sprendimo projektą Nr. TSP-420 „Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-200 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-254 pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo, numatantį, kad (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovus Verslo taryboje sudaro keturi (4) nariai, vietoje buvusių trijų (3) narių, bei naujos sudėties tarybą, kurioje Rūmus atstovauja S. G., N. G., S. T. ir V. M., kurį 2019 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba posėdžio metu patvirtino.

Tokiais tyčiniais veiksmais R. M. R., pasinaudojęs tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs;

- savivaldybės tarybos nario – mero duotą priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus;

- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 10, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai, skaidrumo principai;

- Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą prievolę - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2 punkte numatytą prievolę - teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 3 punkte numatytą prievolę - nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4 punkte numatytą prievolę – priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reikalaujantį, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą, reikalaujantį, jog savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių;

- Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąžiningumo principą, reikalaujantį pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nesavanaudiškumo principą, reikalaujantį tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, nenaudoti savo pareigų ar padėties, siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui;

- (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nuostatų 4 punkte numatytą prievolę savo veiklą grįsti teisingumo, viešumo principais; 11 punkte numatytą tvarką, kad verslo asocijuotų struktūrų (Rūmų, (duomenys neskelbtini) krašto pramonininkų asociacijos, (duomenys neskelbtini) verslininkų asociacijos) atstovai deleguojami šių asocijuotų struktūrų rašytiniu siūlymu.

Dėl tokių jo (R. M. R.) veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei (duomenys neskelbtini) miesto Verslo taryba, nes nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas einantis asmuo – meras, kuris, eidamas pareigas, vadovavosi ne tarnybos, bet priešingais tarnybai tikslais ir kito asmens interesais, siekdamas nusikalstamo sumanymo tikslų, naudojosi tarnyba bei politinio veikėjo įtaka, neteisėtai paveikiant jam atskaitingą asmenį, kišosi į jam nepavaldžių asmenų bei jam nepavaldžios įstaigos – ne pelno organizacijos, vykdančios veiklą, skatinančią prekybos, pramonės, amatų ir kitų verslų plėtrą, veiklą, tokiu būdu pažeidė šių asmenų teises pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas, ko pasėkoje Rūmų prezidentas S. G. ir Rūmų generalinis direktorius V. M. pažeidė aukščiau nurodytus teisės aktus, o Administracijos direktorius T. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 10, 11 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir skaidrumo principus inicijavo Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-200 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-254 pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo rengimą ir priėmimą.

Be to, būdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, tokiais savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, iškreipė įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytus teisės principus bei normas, pakirto pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, (duomenys neskelbtini) miesto verslo taryba, sumenkino pastarųjų, kaip subjektų, veikiančių visuomenės ar atskirų jų grupių bendrais interesais, turinčių įgaliojimus priimti juridinę reikšmę turinčius teisės aktus, prestižą ir reputaciją, diskreditavo tiesiogiai išrinkto ir savivaldybės gyventojus atstovaujančio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero vardą, sukėlė nepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų valdymo tvarka, neužtikrinusia Rūmų narių lygiateisiškumo. Šiais veiksmais jis sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kitų asmenų interesus tenkinančią sistemą, iš esmės prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tokiais veiksmais R. M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

3. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ Krepšinio klubas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku - prezidentu, 2019-04-04, nuo 10 val. 36 min. iki 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), jo (A. B.) darbo kabinete, esančiame UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), naudojamose (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, vykusio susitikimo su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru R. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), metu, siekdamas, kad R. M. R., pasinaudodamas tarnybine mero padėtimi ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti paramos skyrimą paramos gavėjams, paveiktų šiuos asmenis, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių patvirtintas paramos valdymo taisykles turėdami teisę skirti ir teikti paramą paramos gavėjams, svarstydami VšĮ Krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) teiktus prašymus paramai skirti, priimtų palankius sprendimus dėl šio klubo paramos prašymų tenkinimo ir paramos šiam klubui skyrimo bei teikimo, R. M. R. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su juo per S. G., gim. (duomenys neskelbtini), duoti jam (R. M. R.) 3000 eurų kyšį. Tokiais veiksmais A. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

4. A. B. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2020-01-20 savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte esančiame seife neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 8 vienetus pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, kovinius „5,45x18 PSM“ šovinius, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams - pistoletams PSM, OC-26, OC23 Drotik, IŽ-75, kol kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad, viena vertus, nenustačius R. M. R. ir A. B. korupcinių mainų, toliau sekę R. M. R. veiksmai, susiję su iniciatyva skirti paramą krepšiniui, nėra nusikalstamos veikos pavojingumo lygio, kita vertus, teismui kyla abejonių ne tik dėl įvykusio korupcinio susitarimo, bet ir dėl to, jog R. M. R. vėliau taip elgėsi dėl galimai sutarto kyšio, nes labai panašus jo elgesys buvo ir kitų sporto organizacijų atžvilgiu, o parama krepšiniui dėl to neišsiskyrė nuo ankstesnių metų nei dydžiu, nei rėmėjų skaičiumi bei R. M. R. ir A. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalis skundžiamu nuosprendžiu išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taipogi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, kurias patvirtina byloje esantys, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir įvertinti įrodymai, padarė išvadą, jog R. M. R. veikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nėra nusikalstamai pavojingas, o jo veiksmais valstybės interesams padaryta žala neatitinka BK 228 straipsnyje numatytos didelės žalos požymio, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl neįrodyta. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, todėl jo neįrodžius, R. M. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl R. M. R. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad, nors A. B. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Markauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

- A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda;

- R. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 800 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda;

- R. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 1600 MGL dydžio (80 000 Eur) bauda.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. M. R. galutinę bausmę – 2000 MGL dydžio (100 000 Eur) baudą.

- Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2019 m. (turėtų būti 2020 m.) sausio 20 d. (1 dieną), ją prilyginant 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai ir paskirti R. M. R. galutinę bausmę – 99 900 Eur baudą.

- Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, atimti teisę dirbti R. M. R. valstybės tarnyboje septynerius metus.

- Kitoje dalyje palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. M. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei dėl A. B. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir bylos nutraukimo yra neskundžiama. Prokurorės teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, pagrįstas prielaidomis.

6.2. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, kad 2019 m. balandžio 4 d. vykusio pokalbio metu A. B., siekdamas R. M. R. aktyvaus veikimo savivaldybės įmonėms skiriant paramą VšĮ Krepšinio klubui (duomenys neskelbtini), pažadėjo ar susitarė duoti kyšį R. M. R. už tokį jo veikimą, o šis su tokiu pasiūlymu sutiko ir pažadėjo veikti dėl sutarto kyšio. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, padarė teisingą išvadą, kad R. M. R., priešingai jo parodymams, prašė paramos ne sau asmeniškai (kaip paskolos ar pan.), tačiau Komiteto naudai. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas pokalbio, vykusio 2019 m. balandžio 4 d. tarp R. M. R. ir A. B., turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. R. paprašė A. B. paramos Komitetui, o šis sutiko duoti 3000 Eur, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo sutarta, kas konkrečiai ir kaip (oficialiai ar neoficiali, teisėtai ar neteisėtai) Komitetą parems. Toks teismo teiginys yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir paties teismo padarytoms išvadoms. 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu R. M. R. teigė, kad Komitetas turi deficito 6000 Eur ir jiems reikėtų paramos, nes iš savų surinks tik 2000-3000 Eur, po to seka A. B. žodžiai, kad įteiks tris, tada abu tariasi. Taigi, pokalbio metu R. M. R. susitaria su A. B. dėl paramos - 3000 Eur suteikimo laiko - ,,kitą savaitę“, pinigų perdavimo tarpininko - „per S.“, neoficialaus pinigų perdavimo būdo - į A. B. klausimą : ,,Tai bet dabar yra tas parėmimas, yra, vis tiek, reikia, kaip-asmeniškai?“ R. M. R. atsakymas: ,,Po rinkimų galima tiktai rinkimo, tiktai sąrašo nariai gali <...>“; ..<...> mes jau ten per kažką įsinešim“:., ...> Porą-trejetą tai dasirinksim patys, bet žiūriu žiūriu kad dabar jau“. Darytina išvada, kad A. B. pokalbio metu paaiškėja, jog oficialiai suteikti paramą Komitetui gali tik jo nariai, o R. M. R. pažada „per kažką įsinešti“.

6.3. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tik kaip prielaidą dėl įvykusio korupcinio susitarimo, vertino aplinkybę, jog A. B. pažadėjo suteikti 3000 Eur paramą R. M. R., tikėdamasis R. M. R. pagalbos dėl paramos jo krepšinio klubui, nurodęs, kad vien A. B. galvojimo, kodėl jis taip elgiasi, nepakanka prekybos poveikiu nusikaltimo nustatymui. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, A. B. ir R. M. R. pokalbiui ir paties teismo padarytai išvadai: ,,Apibendrinant visą pokalbio turinį, galima daryti išvadą, kad R. M. R. paprašė A. B. paramos Komitetui, šis sutiko duoti 3000 Eur“. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad R. M. R. pokalbio metu pasakė, jog atvyko būtent tikslu prašyti paramos, o A. B. pažadėjus ją skirti ,,įteiksiu tris“, pokalbis iš karto nepertraukiamai peraugo į A. B. prašymą organizuoti paramą krepšinio klubui (duomenys neskelbtini): R. M. R. pasakius, jog jis paprašys S., kad jis tada kam perduotų (pinigus - past.), o A. B. pasakius, kad tai ne problema, pastarasis iš karto nurodo R. M. R. savo interesą: ,,Reikėtų vis tiek biški mums dar iš tų įmonių dabar susirinktume kažkiek pagalbos“. Teismas nevertino A. B. pareiškimo, surašyto 2020 m. sausio 20 d. kratos metu, kuriame nurodyta, kad R. M. R. paprašė jo suteikti paramą rinkiminės kampanijos skoloms apmokėti. Pokalbio metu paaiškėjo, kad trūksta bent 3000 Eurų. Jis M. R. R. pasakė, kad kitą savaitę galės duoti 3000 Eur. Pokalbio metu išėjo kalba apie tai, kad tiesiogiai paramos negalės priimti dėl pasibaigusios rinkimų kampanijos, tuomet jie sutarė, kad paramą galima perduoti per S. G.. Pokalbio pabaigoje A. B. paprašė pajudinti įmones, nes pagal jų teikiamus prašymus klubas gaudavo maždaug trečdaliu mažiau, nei prašydavo. Jis tikėjosi, kad perspektyvoje bus padidintas finansavimas klubui (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 109–115). Korupcinis susitarimas tarp A. B. ir R. M. R. buvo akivaizdžiai ir objektyviai užfiksuotas 2019 m. balandžio 4 d. garso įrašu, kuriame atsispindi šių asmenų laisva valia reiškiama subjektyvinė pusė ir objektyvios aplinkybės, nusikalstamos veikos faktas. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė į A. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, į A. B. išreikštą suvokimą, kad sutikdamas paremti R. M. R. jo prašoma suma jis tikėjosi, kad R. M. R. ateityje palankiau žiūrės į klubo paramos klausimą ir krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini) “ finansai, gaunama parama didės (t. 21, b. 1. 34–37) bei apsisprendimą taip elgtis - pažadą duoti R. M. R. 3000 Eur ir susitarimą su juo, kad R. M. R. priims pinigus ir „pajudins įmones“. Minėtame pokalbyje, anot prokurorės, labai aiškiai pasireiškė abiejų asmenų aukščiau nurodytas susitarimas, kuris atitinka BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose aprašomo baudžiamojo įstatymo draudžiamo pažado ir susitarimo požymius.

6.4. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo ir tuo, kad minėtame R. M. R. ir A. B. pokalbyje nėra jokių susitarimų ar pažadų apie tai, kad vieno parama bus duodama kitam tik su sąlyga, jeigu kitas asmuo imsis prašomų veiksmų. Teismas nuosprendyje padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad be tos aplinkybės, jog pokalbio metu A. B. prašymas sekė iš karto po R. M. R. prašymo, pokalbyje daugiau nėra jokios informacijos apie įsipareigojimą už kyšį (3000 Eur) panaudoti tikėtiną ar tariamą įtaką ir paveikti atitinkamas įmones. Šie teismo tvirtinimai neatitinka tikrovės. R. M. R. ir A. B. pokalbio įrašas, jį vertinant vientisai, objektyviai parodo visą korupcinių mainų situaciją. Vien pati situacija, kad meras R. M. R. paprašo įtakingo verslininko paramos, o verslininkas A. B. pažada duoti pinigus ir tuoj pat, nedelsiant nurodo merui: ,,Reikėtų vis tiek biški mums dar iš tų įmanių dabar susirinktume kažkiek pagalbos“... ,,įmonės gali duot ten po kokį dvacokų...“ suponuoja neteisėtą susitarimo pobūdį: ,,Aš - tau, o tu – man“. Iš pokalbio turinio vienareikšmiškai matyti, kad A. B. kategoriškai nurodo ir pateikia merui ultimatumą, jog jis nebus rėmėju, jeigu savivaldybė neteiks didesnės paramos krepšinio klubui. Kaip matyti iš pokalbio turinio, pokalbio dalyviai yra susaistomi vienas kito įsipareigojimais, nes jie abu yra asmenys, turintys galimybę priimti sprendimus tiek dėl pagalbos vienam, tiek dėl pagalbos kitam asmeniui ir abu turi įtaką bei galimybę pageidaujamai elgtis. A. B., išgirdęs mero prašymą paremti 3000 eurų, pajutęs mero pažeidžiamumą, suprasdamas, kad šioje situacijoje gali pasinaudoti mero įtaka savivaldybės valdomų bendrovių tarnautojams, šią aplinkybę spontaniškai išnaudoja ir savo siekiams, kad savivaldybės įmonės paremtų VšĮ Krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“. A. B. fiksuoto pokalbio retorika yra reikalaujanti aktyvių mero veiksmų, užtikrinant VšĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini) “ finansavimą, ir tokie veiksmai visiškai atitinka prekybos poveikiu sudėtį.

6.5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi prielaida, kad, siekdamas gauti kyšį už pageidaujamą veikimą, R. M. R. turėjo bent netiesiogiai užsiminti A. B., jog yra kalbėjęs su M. P., krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apie paramą krepšinio klubui ar net apie pažadus įtakoti jos gavimą, ir tik tada prašyti A. B. paramos. Toks R. M. R. elgesys, teismo vertinimu, tokiu atveju rodytų jo siekį gauti kyšį už sutartų ar prašomų veiksmų atlikimą. Tokie teismo pasvarstymai, prokurorės teigimu, nėra faktinių duomenų analizė, o gali būti vertinami tik kaip prielaidos. Prokurorė pažymi, kad 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu R. M. R. ir A. B. kalbėjosi apie finansinius reikalus, kurie lietė tik jų asmeninius interesus, apie kuriuos M. P. nėra privaloma žinoti. Teismas nuosprendyje nurodė, jog iš karto po A. B. prašymo padėti dėl paramos krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini) “, R. M. R. atsakė, kad jis apie tai kalbėjo vakar su M. (past. P.). Nors teismas pažymėjo, kad R. M. R. ir M. P. pokalbio turinys nėra žinomas, akivaizdu, kad kalbama buvo apie paramos klausimus (tai įrodo M. P. ir R. M. R. vėliau sekę pokalbiai, M. P. parodymai, kad apie paramą buvo kalbama nuolat, jų nesiejo jokie kiti santykiai). R. M. R. pasinaudojo situacija, jog M. P. prašo paramos krepšinio klubui, todėl iš karto, nedelsiant sekančią dieną nuvyko pas A. B. paprašyti pinigų - pasinaudodamas šia situacija, paprašyti ir sau naudos, tuo sukurdamas korupcinį susitarimą.

6.6. Prokurorės nuomone, neatitinka tikrovės ir dar viena pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo gauta jokios informacijos apie tai, jog R. M. R. siekia, kad savivaldybės įmonės skirtų paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ dėl to, jog A. B. jam pažadėjo paramą, t. y. kyšį. Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. M. P., krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo iniciatyva apsilanko pas merą R. M. R.. Yra fiksuojamas jų pokalbis, kurio metu M. P. teiraujasi R. M. R., ar jis yra pasidomėjęs dėl papildomos paramos krepšinio klubui. R. M. R. atsako, kad savivaldybės biudžete nėra lėšų, po ko M. P. patikslina: ,,O papildomai kur ten buvo, ten ,, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)?“. R. M. R. nurodo: „Tai dėl ,, (duomenys neskelbtini)“, jeigu atvirai, tai visada duodavom, tai ir šįkart duosim. Tik dar kalbėt atskirai nekalbėjau su jais“. M. P. sutinka palaukti. Liudytojas M. P. patvirtino, kad jis suprato, jog meras jam pažadėjo, kad savivaldybės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ parems krepšinio klubą. Jis kreipėsi dėl paramos pas merą dėl to, kad tai įmonės, pavaldžios savivaldybei. Iš 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 19 d. vykusių pokalbių tarp R. M. R. ir S. G. matyti, kad jie tariasi susitikti krepšinio varžybose ir aptarti tam tikrus klausimus. 2019 m. balandžio 19 d. vykusio pokalbio taip A. B. ir S. G. metu A. B. informuoja, kad atvyks į varžybas. Šie pokalbiai parodo, kad tarp krepšinio klubo prezidento A. B., to paties klubo dalininko S. G., mero R. M. R. yra tam tikri bendri interesai, kuriuos jie susitikę žada aptarti.

6.7. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino šių faktinių duomenų: iš T. J., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, elektroninio pašto apžiūros duomenų (t. 5, b. l. 15–19, 27–48, 55–71) matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ kanceliarijos vadovė N. P. informavo, jog 2019 m. gegužės 23 d. 10.00 val. kviečiamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, nurodoma darbotvarkė, kurioje numatytas ir paramos skyrimo svarstymas. Tačiau krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) prašymo skirti paramą nėra. 2019 m. gegužės 23 d. nuo 09:14 val. fiksuojamas R. M. R. ir T. J. pokalbis R. M. R. darbo kabinete (t. 1, b. l. 110–115). Pokalbio metu R. M. R. klausia T. J., kada jis važiuoja į ,,(duomenys neskelbtini)“. T. J. nurodo, kad važiuos 10 val. Apžiūrėjus M. P. kompiuterį, matyti 2019 m. gegužės 21 d. VšĮ Krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. prašymas dėl paramos skyrimo krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybai. Prašyme nurodoma - ,,Prašome Jūsų 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų paremti krepšinio klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri šiame sezone dalyvauja Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finaluose...“ (t. 7, b. l. 26–30, 42–45). Liudytojas M. P. parodė, kad meras pasakė, jog jis parašytų prašymą paramai gauti, nuvežtų ir paliktų. Gali būti, kad nuvežė tą pačią dieną. Tai buvo vienintelis atvejis, kai meras paskambino ir pasakė nuvežti prašymą. Jis nesikreipė į ,,(duomenys neskelbtini)“ iki skambučio, nes nieko nepažinojo, todėl dėl savivaldybių įmonių teiktinos paramos kreipėsi į žmogų, kurį pažįsta - merą. Kuomet bendrauji su rėmėjais, bendrauji su aukščiausiais jų vadovais. Prašyme nurodė 10 000, nes tokią sumą nurodė meras R. M. R. bei dėl to, kad anksčiau buvo skirta tokia suma. Į klausimą, kodėl neteikė prašymo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad lygiai taip pat, nes nieko nepažinojo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė po to, kai paskambino meras (t. 18, b. l. 50–56). Iš AB „(duomenys neskelbtini) energija“ 2019 m. gegužės 23 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdyba vienbalsiai nusprendė paremti VšĮ krepšinio klubas ,,(duomenys neskelbtini)“, skiriant 10 000 eurų. 2019 m. gegužės 28 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė paramos sutartį 10 000 Eur sumai su VŠĮ Krepšinio klubas ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 29 d. bankiniu pavedimu VšĮ Krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) pervedė minėtą sumą (t. 10, b. l. 171–181,191, t. 11, b. l. 92–95). Šie faktiniai duomenys, anot prokurorės, neabejotinai rodo, kad meras R. M. R. vykdo - realizuoja 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu išsakytą pažadą daryti įtaką savivaldybės įmonėms, kad pastarosios skirtų paramą krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini)“, duotą A. B., su kuriuo susitarė dėl piniginės paramos rinkimų įsiskolinimams padengti suteikimo. 2019 m. gegužės 28 d. M. P. pokalbio metu informavo A. B., kad važiuoja pasirašyti į ,,(duomenys neskelbtini)“ paramos sutarties (t. 1, b. l. 144–145), o 2019 m. birželio 19 d. pokalbio su V. B. metu, atsakydamas į pastarojo klausimą, ar jie kažką gavo iš įmonių - „(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, M. P. A. B. informavo, kad iš vienos gavo dešimt, o iš kitos reikės palaukti. A. B. paklausus, ar yra viltis kažkokia, M. P. patikina, kad yra.

6.8. Asmuo korupcinėje veikoje poveikį adresatui gali atlikti tik pasinaudodamas savo įtaka, kuri kildinama iš jo visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ir pan. Prokurorės nuomone, neabejotina, kad A. B. buvo rimtas pagrindas tikėti, jog meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turi didelę įtaką savivaldybės įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims ir, pasinaudodamas savo įtaka, paveiks įmonių atsakingus asmenis, kad jie skirtų paramą krepšinio klubui. Teismas visiškai nevertino A. B. parodymų, kad jis kreipėsi dėl paramos krepšinio klubui iš savivaldybės įmonių būtent į merą, kaip į pirmąjį asmenį savivaldybėje, jos vadovą. Teismo teiginiai, kad nė viename vėlesniame pokalbyje su T. J., G. M. nėra tiesiogiai ar netiesiogiai užsimenama, jog įmonių parama reikalinga ir būtina dėl kokių nors A. B. pažadų (paramos ir pan.) komitetui ar R. M. R., negali būti traktuojami kaip įrodymai, paneigiantys R. M. R. nusikalstamus ketinimus.

6.9. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, nurodęs, kad nebuvo gauta jokia informacija apie tai, jog R. M. R. siekia, kad savivaldybės įmonės skirtų paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ dėl to, jog A. B. jam pažadėjo paramą (nuosprendžio 120 lapas), toliau, analizuodamas faktinius duomenis, konstatavo: „Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio R. M. R. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ iš savivaldybės įmonių gautų paramą. Tokius R. M. R. veiksmus įrodo byloje esantys R. M. R. pokalbiai su T. J. ir M. P. (t. 1, b. 1. 100, 112–115), iš kurių matyti R. M. R. iniciatyva ir nurodymas M. P. vežti prašymą dėl paramos į „(duomenys neskelbtini) “.

6.10. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad nebuvo užfiksuotos ne tik R. M. R. elgesio korupcinės paskatos, bet ir bet kokie realūs veiksmai perduodant ar siekiant perduoti A. B. pažadėtus pinigus, peržengė kaltinimo ribas: R. M. R. buvo kaltinamas, kad pažadėjo ir susitarė su A. B. priimti iš jo kyšį, o A. B. pažadėjo ir susitarė su R. M. R. jam duoti kyšį. Kaltinimo, kad A. B. davė kyšį R. M. R., o pastarasis jį priėmė, byloje nėra. Todėl teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvai dėl realaus kyšio perdavimo nebuvimo yra pertekliniai. Nors teismas kaip motyvą nurodo tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. R. reikalavimas (prašymas duoti paramą) buvo susijęs su jo tikru ir realiu ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą, tačiau bylos faktiniai duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Teismas nevertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į faktą, kad susitarimas įvyko būtent 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu, R. M. R. paprašius paramos rinkimų deficitui panaikinti, tuo pačiu A. B. paprašius, kad R. M. R. „pajudintų įmones“, tai yra, paveiktų savivaldybės įmonių valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad pastarieji priimtų sprendimą suteikti krepšinio klubui paramą. Būtent šio pokalbio metu atsiskleidė A. B. ir R. M. R. nusikalstami ketinimai ir įvyko korupcinis susitarimas.

6.11. Visiškai nepagrįstas, anot prokurorės, yra teismo tvirtinimas, kad nebuvo nustatytas ir A. B. realus ketinimas papirkti R. M. R., o taip pat, kad korupciniam prekybos poveikiu elementui - kad už pageidaujamą poveikį R. M. R. ar jo vadovaujamam komitetui buvo pažadėtas kyšis, o jį šis sutiko priimti, nustatyti bylos duomenų akivaizdžiai nepakanka. Teismas, darydamas tokią išvadą, nevertino įrodymų visumos, o pasisakė dėl fragmentiškų faktinių duomenų, nesusiedamas jų į vientisą logine grandinę.

6.12. Prokurorė nurodo, kad teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvai, kad toks R. M. R. elgesys nebuvo tikslingai nukreiptas vien tik į krepšinio sporto ar konkretaus klubo rėmimą, R. M. R. nurodymas M. P. rašyti prašymą dėl paramos nebuvo kažkuo išskirtinis, nes tą patį jis ketino padaryti ir su futbolo klubu, o taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad toks R. M. R. elgesys buvo nulemtas A. B. pažado paremti komitetą, paneigiami faktiniais duomenimis, esančiais byloje: M. P. parodymais, kad jis AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą paramai skirti po to, kai jam paskambino meras; iš 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. 19-45 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. iš 43 gautų paraiškų didžiausią įvertinimą gavo KK ,,(duomenys neskelbtini)“, jam skirtas projekto finansavimas 200 000 Eur, 2018 metais iš 42 gautų paraiškų didžiausią įvertinimą gavo KK ,,(duomenys neskelbtini)“, jam skirias projekto finansavimas 300 976 Eur, 2019 metais iš 43 gautų paraiškų didžiausią įvertinimą gavo KK „(duomenys neskelbtini)“, jam skirtas projekto finansavimas 301 000 Eur. Savivaldybė didžiausią finansavimą skyrė būtent krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, savivaldybės įmonės - AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausią paramą skyrė irgi šiam klubui.

6.13. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs 2019 m. rugpjūčio 6 d. R. M. R., T. J., M. P. ir A. G. pokalbį, vykusį R. M. R. darbo kabinete, padarė išvadą, kad R. M. R. įkalbinėjo A. G. remti tiek krepšinį, tiek futbolą, dėl ko, tikėtina, tokia parama ir buvo suteikta. Tai, teismo nuomone, kelia abejones dėl R. M. R. korupcinių motyvų labiau remti krepšinio klubą. Prokurorė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad meras R. M. R. į savo kabinetą, dalyvaujant administracijos direktoriui L. J. bei suinteresuotam asmeniui krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) direktoriui M. P., iškviečia savivaldybės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinąjį direktorių A. G. ir pareiškia, kad jų tikslas pasišnekėti, kaip galima paremti jų krepšinio komandą, bei paragina M. P. išsakyti problemas. M. P. paprašius didesnio autobuso, A. G. sutinka. Išėjus M. P., bekalbant apie paramą futbolui, pokalbio turinys rodo, kad meras R. M. R. prioritetą teikia krepšinio komandai, o ne futbolo. Kaip matyti, susitikimo mero kabinete metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas A. G., dalyvaujant administracijos direktoriui T. J., krepšinio klubo direktoriui M. P., merui tiesiogiai darant įtaką dėl didesnio autobuso krepšinio komandai skyrimo, pažadėjo skirti krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ paramą. Ir jau kitą dieną ši bendrovė gauna krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) paramos prašymą. Tuo, anot prokurorės, pasireiškė tiesioginė mero įtaka savivaldybės įmonės vadovui, kuris yra ir paramos teikimo komisijos pirmininkas, skirti paramą krepšinio klubui.

6.14. Prokurorės teigimu, nors R. M. R. parodė, kad meras nedalyvauja įmonių valdybose ir sprendimų dėl paramos suteikimo nepriiminėja, tačiau anksčiau minėti bylos duomenys vienareikšmiškai rodo, kad nors meras ir nėra įmonių valdybos narys, tačiau, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, savo tikėtina įtaka savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti paramos skyrimą paramos gavėjams, pažadėjęs ir susitaręs iš įtakingo verslininko priimti kyšį, faktiškai pats, verslininko prašymu, priima sprendimą, kad savivaldybės įmonės suteiktų paramą, ir daro įtaką įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad jie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra priimtų palankius sprendimus dėl paramos krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) skyrimo. Prokurorės teigimu, kritiškai vertintinas ir R. M. R. tvirtinimas, kad jis, eidamas mero pareigas, tiesiogiai kuruoja sportą ir dar kelias kitas sritis. Meras, kaip tarybos sudėtinė dalis, neturėjo jokių tiesioginių įgaliojimų kuruoti kažkurią sritį. Meras nėra administracijos, kurioje veikia Sporto skyrius, sudėtyje. Be to, ir pats R. M. R. negalėjo nurodyti jokio teisės akto, kurio pagrindu jis turėtų valdingus įgalinimus tiesiogiai kuruoti tam tikras sritis.

6.15. Prokurorė pažymi, kad byloje esantys faktiniai duomenys pagrindžia vientisą, loginę įvykių grandinę ir parodo R. M. R. ir A. B. subjektyvinę pusę - tiesioginę tyčią padaryti nusikaltimą. R. M. R. ir A. B. suprato, kokiu tikslu, esant pakankamai oficialiems jų tarpusavio santykiams, pas A. B. atvyko meras R. M. R. prašyti pinigų savo rinkiminės kampanijos finansiniams įsipareigojimams padengti; A. B., suprasdamas, kad R. M. R. yra įtakingas politikas ir miesto savivaldybės vadovas, siekdamas, kad R. M. R., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka, paveiktų asmenis, turinčius įgaliojimus spręsti paramos skyrimą, kad pastarieji priimtų palankius sprendimus dėl paramos skyrimo krepšinio klubui, pažadėjo R. M. R. ir su juo susitarė pastarajam duoti kyšį, o R. M. R. - priimti pinigus - kyšį per S. G., kadangi R. M. R. tuo metu bus išvykęs. R. M. R. ir A. B. gerai suprato savo veiksmų pobūdį, jų pavojingumą, pasekmes, norėjo taip veikti ir siekė nusikalstamo rezultato.

6.16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimo dalį, kad R. M. R., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus už tai, kad S. T. Komitetui skyrė per du kartus 1350 Eur dydžio auką, siekė kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu, nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad bent viena iš dviejų S. T. aukų buvo siejama su jo noru ar pageidavimu tapti (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nariu. Prokurorė pažymi, kad kaltinime R. M. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nėra inkriminuota faktinė aplinkybė, jog R. M. R. prašė, reikalavo ar siūlė S. T. skirti paramą Komitetui, pažadant už tokią paramą atsilyginti ir suteikti galimybes tapti Verslo tarybos nariu, o S. T. tokią paramą siūlė, tikėdamasis arba tiesiogiai ar netiesiogiai prašydamas ateityje patekti į Verslo tarybą, todėl toks teismo tvirtinimas, kad nenustatyta tokia aplinkybė, neturi pagrindo.

6.17. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad S. T. 2019 m sausio 18 d. iš savo banko sąskaitos pervedė 501 Eur M. N. į sąskaitą. Mokėjimo paskirtis - auka rinkimų kampanijai. 2019 m. balandžio 15 d. S. T. pervedė 999 Eur (kitą dieną 150 Eur jam buvo grąžinti) į M. N. sąskaitą. Teismas neįvertino, kad S. T. parama iki rinkimų buvo mažesnė, nei dalis, skirta po rinkimų, kuomet jau buvo aišku, kad meras yra išrinktas ir Komitetui reikėjo pasidengti lėšų deficitą. 2019 m. balandžio 15 d. pokalbio tarp G. M. ir R. M. R. metu, jiems aptariant Komiteto narių aukas į Komiteto sąskaitą, pastaroji pasako, kad kalbėjo su S., kuris nurodė, kad tikrai perves, bet kuriuo atveju trūks 300 ar 400.

6.18. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir visiškai nevertino labai svarbaus 2019 m. spalio 8 d. S. G. pokalbio su R. M. R., kurio metu pokalbio dalyviai kalbasi apie (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių delegavimą į (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybą. Šio pokalbio metu, kurį prokurorė cituoja apeliaciniame skunde, R. M. R. akivaizdžiai pasakė, kad S. T. delegavimas į Verslo tarybą yra atsidėkojimas už paramą rinkimuose.

6.19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimo dalį, kad R. M. R., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, už tai, kad S. T. kartu su I. T. 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., savivaldybių tarybų ir merų rinkimų I ir II turų rezultatų laukimo renginių metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui, siekė kitokios asmeninės naudos S. T.. t. y. kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu, nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. R. valdė, kontroliavo ar buvo atsakingas už Komiteto finansinius reikalus. Teismo teiginiai prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad R. M. R. rūpinosi Komiteto sąskaita, joje esančiomis piniginėmis lėšomis, skolomis ir jų padengimu. Tai patvirtina teismo paminėtas 2019 m. balandžio 12 d. 16:23 val. pokalbis tarp R. M. R. ir R. V., Komiteto iždininkės, kurį teismas išanalizavo ne iki galo ir nenustatė svarbių aplinkybių. R. M. R. pokalbio metu teiraujasi R. V., iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti rinkimų komiteto finansinę ataskaitą, išaiškina, kad 2019 m. balandžio 18 d. R. V. nurodo, kad M. N. turi sutvarkyti komiteto banko sąskaitą, kad ji turi būti „nulinė“ ir uždaryta banke. R. V. pokalbio metu nurodo, kad ji žino, jog sąskaitoje yra likę lėšų. Pokalbio metu R. V. patvirtino R. M. R., kad iki sąskaitos uždarymo reikia atsiskaityti su visais tiekėjais, nes po jos uždarymo nebus lėšų, kuriomis būtų galima padengti skolas. R. V. klausia R. M. R., ar jis žino, kad komiteto sąskaitoje yra pinigų, reikia kažkaip padaryti, kad sąskaitoje jų neliktų.

6.20. Prokurorės teigimu, teismo tvirtinimas, kad byloje nėra duomenų, kiek ir kokių maisto produktų ar gėrimų suteikė kavinė „(duomenys neskelbtini)“, kaltinime jokios sumos nenurodomos, todėl toks kaltinimas yra ydingas, nėra pagristas. Teisiamajame posėdyje buvo pateiktas prašymas pakeisti šioje dalyje kaltinimą BPK 256 straipsnio tvarka, patikslinant faktinę aplinkybę dėl neatlygintinų patalpų nuomos bei maitinimo paslaugų R. M. R. bei Komitetui suteikimo. Prašyme yra nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugos bei maisto patiekalai buvo nenustatytos vertės, todėl nėra galimybės nurodyti konkrečias jų vertes. Be to, nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ši aplinkybė - paslaugų ir maisto patiekalų vertė esminės reikšmės neturi.

6.21. Prokurorė nurodo, kad teismo teiginiai, kad pagal liudytojų I. T., G. M. parodymus galima spręsti, kad maistas buvo suneštinis, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad maistas buvo suneštinis, priešingai, visi duomenys rodo, kad maistas nebuvo suneštinis. Rinkimų komitetas rinkimų rezultatų laukimo vakarus 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. organizavo kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra S. U., akcininkė I. T., S. T. sutuoktinė. G. M. kompiuterio apžiūros protokole yra užfiksuotos kompiuteryje rastos nuotraukos iš šių renginių. Iš šių nuotraukų matyti, kad renginių metu buvo vaišinamasi ne tik gėrimais, bet ir įvairiais užkandžiais. Apžiūrėjus G. M. elektroninį paštą, matyti jos siųstas 2019 m. kovo 1 d. elektroninis laiškas rinkimų komiteto nariams, kad nuo 20 val. visi yra laukiami kavinėje ,,(duomenys neskelbtini) “: ,, Užkandžiai jūsų lauks“. G. M. ir 2019 m. kovo 15 d. tiems patiems gavėjams siuntė elektroninį laišką, kviesdama rinkimų rezultatų laukti toje pačioje kavinėje, vėl nurodydama, kad ,.užkandžiai jūsų lauks“. Faktą, kad šių renginių metu iš kavinės buvo pirkta labai nedaug gėrimų bei cigarečių ir visiškai nepirkta maisto patiekalų, parodo duomenys, esantys UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos sistemos pateiktame diske su restoranų valdymo sistemos duomenimis apie šios kavinės darbuotojų suvestą informaciją į sistemą. Liudytoja D. J., kavinės padavėja, parodė, kad už maistą bei gėrimus žmonėms mokėti nereikėjo. Liudytojas R. J., kavinės ,,(duomenys neskelbtini) “ virtuvės vadovas, patvirtino, kad mero rinkimų komitetas savo vakarus darydavo pas juos kavinėje, nes S. T. buvo jų partijoje, o jo žmona UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ akcininkė. Abu kartus maistą ruošė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Maistas rinkimų štabo metu buvo šalti užkandžiai, alaus užkandžiai. Liudytoja I. T. parodė, kad už maistą buvo pritaikyta maksimali nuolaida. Dėl maksimalių nuolaidų pritaikymo sprendžia direktorė S. U., ji bei jos vyras S. T., nes komiteto nariams ji jaučia palankumą. Vieno rinkimų vakaro metu ji vaišino susirinkusius maistu. Liudytoja S. U. parodė, kad ji sprendžia, kokias nuolaidas daryti. Jos sesuo I. T. buvo užsakiusi kažkiek maisto pavaišinti susirinkusius. Vyriausioji rinkimų komisija pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodomos suteiktos paslaugos - patalpų nuoma, 85 Eur su PVM. Tai rinkimų komiteto išlaidas patvirtinantis dokumentas. Tokia pati sąskaita buvo rasta ir kavinės naudojamose patalpose. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaita buvo apmokėta 2019 m. kovo 26 d. Liudytoja I. T. parodė, kad tai yra mokestis už vieno rinkimų vakaro patalpų nuomą. Liudytoja S. U. parodė, kad ši sąskaita faktūra buvo už abu rinkimų vakarus. Tą patį nurodė ir liudytojas M. N.. Kaip matyti, S. T., suteikiant kavinės paslaugas, vaidino reikšmingą vaidmenį, su juo buvo derinamas finansinių dokumentų surašymas, paslaugų suteikimas, sprendimas, apmokėti jas ar nereikia to daryti.

6.22. Prokurorė nesutinka su teismo pozicija, kad I. T. buvo viena iš Komiteto steigėjų, o Komitetas buvo sukurtas S. T. ir I. T.. Byloje tokia faktinė aplinkybė nėra užfiksuota, tokios aplinkybės nepatvirtino ir pati I. T.. Ji net neteikė aukos Komitetui. Apie S. T. buvimą aktyviu rinkimų dalyviu nėra jokių duomenų, todėl S. T. motyvas po rinkimų paremti didesne suma komitetą, nei tai buvo padaryta iki rinkimų, tai yra, realiai nepatekus į Savivaldybės tarybą, net nesurinkus pirmos pusės reitingo taškų, nebuvo nulemtas siekio laimėti rinkimus. Toks teismo išaiškinimas suponuoja galimybę Komiteto nariams - verslininkams neviešai, neskaidriai prisidėti, remiant politines kampanijas, tokiu būdu diskriminuojant kitus politinės kampanijos dalyvius.

6.23. Pirmosios instancijos teismas, prokurorės teigimu, nepagrįstai nustatė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog R. M. R. žinojo apie atsiskaitymą su rinkimų rezultatų laukimo vakarams patalpas ir kitas paslaugas suteikusia kavine, apie galimai tam tikrų nuolaidų suteikimą ir pan., nėra duomenų, kad R. M. R. žinojo apie neatlygintinų nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ kavinės maitinimo paslaugų bei maisto patiekalų suteikimą. Toks teismo tvirtinimas prieštarauja bylos medžiagai. R. M. R. siekė domėtis ir domėjosi Komiteto organizuojamais renginiais. R. M. R. žinojo apie tai, kad už maisto patiekalus ir maitinimo paslaugas per abu rinkimų rezultatų laukimo vakarus kavinėje nereikės mokėti, ši aplinkybė jam buvo žinoma iš minėtų 2019 m. kovo 1 d., 2019 m kovo 15 d. G. M. elektroninių laiškų. Neabejotina, kad R. M. R. gerai žinojo, jog rinkimų rezultatų laukimo vakarai bus praleidžiami kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ ir vaišių apmokėjimo klausimas jam, kaip Komiteto lyderiui, turėjo natūraliai kilti, juo labiau, kad Komitetas šiuo laikotarpiu turėjo nepadengtų finansinių įsipareigojimų.

6.24. Prokurorės teigimu, teismo teiginys, kad R. M. R. apie tai, kas, kokiu būdu ir kada atsiskaitys už jo gimtadienio šventės metu suteiktas paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo ir tuo nesidomėjo, neatitinka tikrovės. Teismas, tai tvirtindamas, remiasi liudytojų G. M., B. V., L. M., S. U. parodymais, kad meras šios šventės pats neorganizavo. Prokurorė pažymi, kad šios liudytojos yra aktyvios jo rinkimų komiteto narės, G. M. yra jo patarėja, S. U. yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir I. T., Komiteto narės, sesuo, tai yra, glaudžiai susijusi su R. M. R. ar jo aplinka, liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra susiję su Komiteto veikla, ką pripažino ir teismas. Antra, iš faktinių bylos duomenų matyti, kad R. M. R. gerai žinojo, jog jam pačiam nereikės mokėti už šventės metu kavinės suteiktas paslaugas ir maistą. Tą aplinkybę, kad artimiausi R. M. R. aplinkos žmonės žinojo, jog už maistą ir maitinimo paslaugas gimtadienio šventės metu nereikės mokėti, patvirtina 2019 m. rugsėjo 13 d. pokalbis tarp G. M. ir L. M.. Pokalbio metu G. M. pasakė L. M. apie sutartą R. M. R. gimtadienio šventimo laiką ir vietą bei nurodo, kad už maistą ir patalpas nereikės mokėti. Šis pokalbis patvirtina, kad mero gimtadienio šventės organizavimas buvo S. T. kontroliuojamas, už patalpas, maistą kavinės savininkai neėmė pinigų, o pasakymas „savam stiliuj“ leidžia daryti išvadą, kad tai ne pirmas kartas, kada S. T. teikia savivaldybės darbuotojams paslaugas. Vien tai, kad R. M. R. neminimas 2019 m. rugsėjo 13 d. pokalbyje tarp G. M. ir L. M., nepaneigia to, kad jis žinojo apie šventės organizavimą. Aplinkybę, kad R. M. R. domėjosi ir norėjo žinoti, kaip viskas organizuojama, ir žinojo, jog jam pačiam nereikės mokėti už kavinės paslaugas, patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. R. M. R. ir G. M. pokalbis R. M. R. darbo kabinete, kurio metu G. M. pasako, kad nori pakalbėti apie gimtadienį, R. M. R. atsako, kad tarsis su „(duomenys neskelbtini)“. Anot prokurorės, natūralu, kad 89 žmonių šventimas, įskaitant maisto patiekalus, maitinimo paslaugas, kavinės personalo darbą kavinėje, kuri yra uždaryta pašaliniams asmenims, turi savo kainą ir už tai vienokiu ar kitokiu būdu turi būti sumokama. R. M. R., žinodamas, kad gimtadienis yra švenčiamas asmens, kuris jį parėmė didele suma rinkimuose, šeimai priklausančioje kavinėje, šią aplinkybę, kad kavinės savininkai didele dalimi prisidės prie šventės išlaidų, suvokė ir su tuo sutiko.

6.25. Teismas nurodė, kad negalima laikyti pagrįsto ir šio kaltinimo dalies epizodo, kuriame teigiama, kad tokiu būdu S. T. atsidėkojo R. M. R. už savo kandidatūrą į Verslo tarybą. Toks teismo tvirtinimas, anot prokurorės, neatitinka tikrovės ir nepagrįstai išplečia pareikšto R. M. R. kaltinimo ribas. Kaltinime yra nurodyta, kad R. M. R., siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., už tai, kad S. T. skyrė 1350 Eur auką Komitetui, kartu su I. T. suteikė 2019 m kovo 3 d. ir 2019 m kovo 17 d. neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui bei kartu su I. T. 2019 m. rugsėjo 26 d., toje pačioje kavinėje R. M. R. 60-ojo gimtadienio šventės metu suteikė neatlygintinas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ kavinės nuomos, maitinimo paslaugas ir ne mažesnės nei 146,63 Eur vertės maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui. Prokurorė pažymi, kad tokio kaltinimo, kurį nurodė teismas, kad tokiu būdu S. T. atsidėkojo R. M. R. už savo kandidatūrą į Verslo tarybą, nėra pareikšta nei R. M. R., nei S. T..

6.26. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog R. M. R. aktyviai palaikė ar netgi pats iškėlė idėją, jog į Verslo tarybą nuo (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų būtų deleguotas S. T., ir padarė išvadą, kad S. T. tapimas Verslo tarybos nariu buvo kaltinamojo R. M. R. iniciatyva, jo veiksmų ir tarimosi su (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais rezultatas. Taipogi teismas teisingai nustatė ir tą aplinkybę, kad būtent kaltinamasis R. M. R. inicijavo, siūlė ir pavedė parengti teisės aktų projektus, susijusius su S. T. įtraukimu į Verslo tarybą. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad R. M. R., kaip Verslo tarybos nario, žodinis siūlymas kitam šios organizacijos nariui raštu deleguoti konkretų atstovą ar diskusijos dėl to savaime negali būti laikomos teisės aktų pažeidimu, o byloje nepasitvirtinus kaltinime nurodytiems duomenims, kad R. M. R. taip elgėsi dėl turtinio ar neturtinio intereso, kitos naudos sau ar kitiems asmenims, vien procedūrinis pažeidimas, deleguojant į Verslo tarybą S. T., nesiekia nusikalstamai veikai būtino pavojingumo laipsnio. Toks teismo tvirtinimas, anot prokurorės, yra nepagrįstas. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad konkretaus atstovo S. T. delegavimas nuo (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų į Verslo tarybą nebuvo savanoriškas delegavimas. Toks R. M. R. veikimas sukėlė didelį Rūmų vadovų S. G. ir V. M. pasipiktinimą ir nepasitenkinimą. Faktą, kad R. M. R. turėjo interesą S. T. įtraukti į Verslo tarybą, rodo jau paminėtas 2019 m. spalio 8 d. S. G. pokalbis su R. M. R.. Teismas nevertino įrodymų visumos, kad R. M. R., būtent atsidėkodamas S. T. už paramą rinkimuose (auka, maitinimo paslaugos per rinkimų rezultatų laukimo vakarus kavinėje, gimtadienio šventės kavinėje paslaugos) aktyviai inicijavo jo patekimą į Verslo tarybą ir tai organizavo, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir būtent siekdamas turtinio ar neturtinio intereso, kitos neturtinės naudos S. T.

6.27. Pirmosios instancijos teismas, kaip išteisinamojo nuosprendžio motyvą nurodė, kad susipažinus su Verslo tarybos posėdžių protokolais matyti, kad atliekų tvarkymo ir mokesčių už tai (duomenys neskelbtini) mieste klausimai Verslo taryboje buvo keliami dar iki S. T. tapimo šios organizacijos nariu. S. T. dalyvavimas Verslo taryboje negali būti vienareikšmiškai siejamas su nauda jam pačiam ir jo verslui, kadangi šios problemos buvo aktualios didžiajai daliai (duomenys neskelbtini) verslų. Toks teismo teiginys, prokurorės teigimu, negali būti vertinamas kaip šalinantis R. M. R. atsakomybę už neteisėtų veiksmų padarymą. Iš byloje esančių duomenų - T. J. elektroninio pašto laiškų, Verslo tarybos protokolų, liudytojų T. J., S. G., S. T. parodymų matyti, kad miesto verslininkams buvo iškilusi labai rimta problema dėl mokesčių už atliekų tvarkymą, kuriuos buvo nustačiusi savivaldybė, dydžio. Šis klausimas buvo gvildenamas Verslo taryboje jau nuo 2018 m. ir buvo labai aktualus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi ir akcininku yra S. T.. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už AB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas yra skolinga 3024,98 Eur, informacija apie finansinio įsipareigojimo nevykdymą perduota skolų išieškojimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, net 4 kartus buvo teikti priminimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie neapmokėtą ir augantį likutį už suteiktas paslaugas. Kratos S. T. darbo vietoje metu buvo rasti ir paimti šios bendrovės 2019 m. sausio 6 d. pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1163,98 Eur skolą AB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. vasario 12 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad neapmokėtas likutis už suteiktas paslaugas - 1697,58 Eur. Taigi, anot prokurorės, S. T. turėjo didelį suinteresuotumą dalyvauti Verslo taryboje, sprendžiant mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos pakeitimo klausimą, tačiau, nebūdamas Verslo tarybos nariu, S. T. galėjo taryboje dalyvauti tik kviestinio svečio teisėmis. 2019 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-386 pakeitus Verslo tarybos sudėtį, numatant, kad Rūmų atstovus Verslo taryboje sudaro keturi nariai vietoje buvusių trijų narių ir įtraukiant dar vieną narį - S. T., S. T. atsirado labai plačios galimybės siekti savo tikslų. S. T., kaip aktyviam verslininkui, kurio įmonė turi nemažų įsiskolinimų dėl mokesčių už atliekų tvarkymą, buvo labai svarbu, kad tų mokesčių skaičiavimas būtų pakeistas jo įmonės naudai. Ir tai, neabejotinai, yra akivaizdi kitokia asmeninė nauda S. T., kurios kryptingai ir nuosekliai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, savo veiksmais siekė R. M. R..

6.28. Prokurorė nurodo, kad teismas motyvavo, jog Verslo tarybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantys jokių privalomų teisinių padarinių kitiems asmenims ar institucijoms. Teismas neatsižvelgė į liudytojų V. M., S. G., N. G., K. G., M. G. parodymus, kad Verslo taryba yra patariamasis subjektas, bet ji svarsto labai aktualius klausimus miestui ir verslui, šioje taryboje yra galimybė verslui išsakyti savo problemas savivaldybės atstovams ir būti išgirstiems.

6.29. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad nors R. M. R., būdamas valstybės tarnautoju, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo nustatyti veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė; R. M. R. veiksmų rezultatas buvo toks, kad Verslo taryboje padidėjo vienos iš atstovaujamų verslo organizacijų narių skaičius, papildomai deleguojant iš šios organizacijos vieną konkretų asmenį, su kuo ši organizacija sutiko. Anot prokurorės, neabejotina, kad tokiais mero, įtakingo valstybės politiko ir miesto savivaldybės vadovo, veiksmais buvo iškreipta visa Verslo tarybos formavimo tvarka, teisės aktų priėmimo tvarka Savivaldybėje ir Verslo taryboje. Pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, inicijuojant merui, kuris buvo tiesiogiai suinteresuotas atsidėkoti rinkimuose jį parėmusiam asmeniui, buvo pakeistas teisės aktas - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimas, juo į Verslo tarybą buvo paskirtas mero proteguojamas asmuo, suinteresuotas būtent savo interesų tenkinimu Verslo taryboje, svarstančioje visuomenei ir verslui aktualius klausimus. (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaujami vadovų V. M. ir S. G., ne savanoriškai sutiko deleguoti nuo Rūmų būtent S. T., o buvo priversti sutikti dėl mero, kaip labai įtakingo asmens įtakos - tai akivaizdžiai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai, liudytojų V. M.. S. G. parodymai. Prokurorė pažymi, kad kitų verslo grupių - asociacijų atstovų skaičius Verslo taryboje nepakito, savivaldybės atstovų skaičius irgi nepasikeitė. Nėra duomenų, kad kitos verslo asociacijos kreipėsi į savivaldybę, prašydamos padidinti jų narių skaičių, savivaldybė nepranešė jokia forma kitoms verslo grupėms apie galimybę kreiptis į administraciją dėl jų atstovų skaičiaus padidinimo. Nebuvo jokio poreikio objektyviai didinti Rūmų narių skaičių Verslo taryboje, kadangi tas skaičius buvo ir taip didžiausias iš visų verslo grupių.

6.30. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad R. M. R. veiksmais nebuvo padaryta žala BK 228 straipsnio prasme. Nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas einantis asmuo - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, davęs savivaldybės tarybos nario - mero priesaiką, kuriam pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra deleguotos savivaldybės vadovo pareigos ir pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas. Yra nustatytas baudžiamojo įstatymo reikalaujamas didelės žalos požymis - dėl tokių R. M. R. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, nes nusikaltimą padarė jos vadovas, kuris, darydamas nusikaltimą, vadovavosi ne tarnybos, o priešingais tarnybai tikslais, kito asmens interesais, naudojosi tarnyba bei politinio veikėjo įtaka, neteisėtai paveikiant jam atskaitingą asmenį Administracijos direktorių T. J., kuris, vykdydamas mero nurodymus, pažeisdamas LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, inicijavo teisės akto Verslo tarybos nuostatų keitimą. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nes, siekdamas nusikalstamo sumanymo deleguoti S. T. į Verslo tarybą kaip Rūmų atstovą, R. M. R. kišosi į jam nepavaldžių asmenų bei jam nepavaldžios įstaigos - ne pelno organizacijos, vykdančios veiklą, skatinančią prekybos, pramonės, amatų ir kitų verslų plėtrą, veiklą, tokiu būdu pažeidė šių asmenų teises pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas, dėl ko Rūmų prezidentas S. G. ir Rūmų generalinis direktorius V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme bei (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatuose numatytą Rūmų narių teisę, dalyvaujant Rūmų veikloje, turėti lygias teises; Rūmų funkciją atstovauti savo nariams, bendradarbiaujant su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis; įtvirtintą Rūmų tarybos veiklos principą, kad Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba; (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nuostatuose numatytą prievolę savo veiklą grįsti teisingumo, viešumo principais; numatytą tvarką, kad verslo asocijuotų struktūrų atstovai deleguojami šių struktūrų rašytiniu siūlymu. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė ne tik savivaldybė, bet ir (duomenys neskelbtini) miesto Verslo taryba, nes nusikalstamą veiką padarė meras, kuris buvo dar ir Verslo tarybos nariu, jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, (duomenys neskelbtini) miesto verslo taryba, sumenkintas savivaldybės bei Verslo tarybos, kaip subjektų, veikiančių visuomenės ar atskirų jų grupių bendrais interesais, turinčių įgaliojimus priimti juridinę reikšmę turinčius teisės aktus, prestižas ir reputacija. Nors Rūmų ir Verslo tarybos atstovai parodė, kad didesnis verslo atstovų dalyvavimas užtikrina jų teises, o todėl jie neprieštaravo jų narių skaičiaus padidinimui, tačiau tikrovėje šis Verslo tarybos narių skaičius buvo padidintas ne siekiant verslo interesų, o siekiant būtent vienam konkrečiam verslininkui asmeninės naudos, tuo tikslu netgi inicijuojant teisės akto pakeitimą. Tai akivaizdžiai pagrindžia kaltinimą, jog R. M. R. sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kilų asmenų interesus tenkinančią sistemą, iš esmės prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tokie veiksmai yra pavojingi, uždrausti įstatymo. R. M. R. savo veiksmais pažeidė LR Konstituciją, savivaldybės nario - mero duotą priesaiką, LR Viešojo administravimo įstatymo, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, LR vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, nurodytas kaltinime, Verslo tarybos nuostatų normas.

6.31. Jeigu BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ji kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje tokios naudos siekimas suprantamas kaip naudos siekimas ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar kitokiais ryšiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2013). Prokurorės teigimu, nustatyta, kad R. M. R. veikė tyčia, konkrečiais, aktyviais veiksmais, kuriais jis siekė ir pasiekė kitokios asmeninės naudos asmeniui, kuriam jis norėjo atsidėkoti už suteiktą piniginę paramą rinkimuose ir kitas aukščiau minėtas paslaugas. R. M. R. veikė, suprasdamas ir norėdamas elgtis priešingai tarnybos interesams, siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., kad pastarasis taptų Verslo tarybos nariu ir, dalyvaudamas joje, gintų savo įmonių interesus, kurie be kita ko, prieštaravo savivaldybės interesams dėl nustatytos atliekų apmokestinimo tvarkos. Taigi, R. M. R. piktnaudžiavo einamomis pareigomis, siekdamas neteisėtų tikslų, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

6.32. Prokurorė nurodo, kad skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, atsižvelgtina, jog R. M. R. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu: prekyba poveikiu, kuris yra apysunkis nusikaltimas, ir kvalifikuotu piktnaudžiavimu, kuris yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, abu nusikaltimai yra korupcinio pobūdžio. Nusikaltimai padaryti aktyviais R. M. R. veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, kryptingai, nuosekliai siekiant nusikalstamo sumanymo rezultato, savo esme savanaudiškais, siekiant gauti piniginę paramą savo rinkimų komitetui ir tuo pačiu laimėti rinkimus, o taip pat ir siekiant atsilyginti kitam asmeniui už suteiktas jam pačiam paslaugas motyvais ir tikslais, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi. Visos aplinkybės rodo kaltinamojo R. M. R. kryptingą polinkį nusikalsti, ne tik ignoruoti, bet ir pažeisti valstybėje veikiančius įstatymus bei kitus teisės aktus. Nėra nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių R. M. R. atsakomybę aplinkybių. Bausmės tikslai gali būti pasiekti, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskyrus turtinio pobūdžio bausmę - baudą. A. B. yra neteistas, kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu, kuris yra korupcinio pobūdžio. A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamos veikos prekybos poveikiu, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus turtinio pobūdžio bausmę - baudą.

6.33. R. M. R., atlikdamas nurodytus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises ir įgaliojimus naudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Darytina išvada, kad R. M. R. negalima palikti teisės dirbti valstybės tarnyboje. Todėl, prokurorės nuomone, R. M. R. turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, kurios paskirtis - padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką.

7. Išteisintojo R. M. R. gynėjas advokatas Valentinas Baltrūnas atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti galioti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

7.1. Gynėjo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kyšio, kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis. Šioje byloje nebuvo nustatyta, jog A. B. realiai pažadėjo ir susitarė su R. M. R. duoti R. M. R. 3000 Eur kyšį, o šis sutiko šį kyšį priimti, būtent už tai pažadėjęs A. B. paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis.

7.2. Gynėjo teigimu, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina prokurorė, byloje nėra įrodyta, kad R. M. R. pažadėjo A. B. paveikti savivaldybės valdomų įmonių tarnautojus dėl paramos krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ skyrimo, nėra įrodyta, kad R. M. R. susitarė su A. B. dėl 3000 Eur kyšio priėmimo, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad tiek R. M. R., tiek A. B. po 2019 m. balandžio 4 d. įvykusio susitikimo ir pokalbio būtų atlikę nors vieną realų veiksmą, kad perduoti pinigus. Korupcinio susitarimo nebuvimą, anot gynėjo, patvirtina ir 2019 m. gegužės 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paramos sutartis 10 000 Eur sumai su VšĮ Krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“. Prokurorė daro prielaidą, kad sutarties paramai skirti sudarymas ir įrodo, kad R. M. R. vykdo - realizuoja 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu išsakytą pažadą daryti įtaką savivaldybės įmonėms, kad pastarosios skirtų paramą krepšinio klubui, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. skirta parama krepšiniui neišsiskyrė nuo ankstesnių metų nei dydžiu, nei rėmėjų skaičiumi, todėl toks prokurorės vertinimas yra visiškai nepagrįstas. Be to, aplinkybę, jog nebuvo jokio korupcinio susitarimo objektyviai patvirtina kriminalinės žvalgybos pareigūnų labai ilgą laiką A. B., R. M. R. ir kitų asmenų atžvilgiu vykdyti slapto sekimo veiksmai, kurių metu nebuvo užfiksuota jokių duomenų nei apie susitarimą priimti kyšį, nei pažadą paveikti kitus asmenis. Tokių aplinkybių nepatvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoju apklaustas S. G., kuris, pagal R. M. R. ir A. B. inkriminuotą kaltinimą, nurodytas kaip asmuo, per kurį turėjo būti perduoti pinigai.

7.3. Gynėjas pažymi, kad šios bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog ne vėliau, kaip nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai A. B. atžvilgiu. Vėliau, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas A. B. atžvilgiu buvo pratęstas. Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2019 m. balandžio 4 d. nuo 10 val. 36 min. iki 11 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), A. B. darbo kabinete, buvo fiksuotas pokalbis tarp šioje byloje kaltinamų asmenų – A. B. ir R. M. R., kurio turinys pareigūnams sudarė pagrindą daryti išvadą apie nustatytus požymius nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, ką apeliaciniame skunde tvirtina prokurorė. Tačiau, paaiškėjus galimo nusikaltimo požymiams, tiek remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio, tiek BPK nuostatomis, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, priešingai, ir toliau intensyviai buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai A. B., R. M. R. ir kitų asmenų atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu R. M. R. atžvilgiu buvo pradėtas tik 2019 m. rugsėjo 10 d., o pranešimas apie įtarimą dėl 2019 m. balandžio 4 d. galimai padaryto nusikaltimo R. M. R. buvo įteiktas ir jis buvo apklaustas įtariamuoju tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. beveik po 10-ies mėnesių, kas neginčijamai įrodo, kad 2019 m. balandžio 4 d. įvykęs pokalbis tarp A. B. ir R. M. R. buvo nepakankamas įrodymas ikiteisminiam tyrimui pradėti ir tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo motyvus apie 2019 m. balandžio 4 d. įvykusį korupcinį susitarimą.

7.4. Gynėjo teigimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2019 m. balandžio 4 d. pokalbis tik įrodo, kad tarp R. M. R. ir A. B. vyko gana ilga diskusija įvairiomis temomis, taip pat buvo paliesta sporto tema, t. y. tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitų miestų savivaldybių paramos skyrimas krepšiniui ir kitoms sporto šakoms. Šiame pokalbyje buvo paliesta ir ką tik pasibaigusių rinkimų į savivaldybių tarybas tema, po rinkimų atsiradęs pinigų deficitas ir R. M. R. išsakytas prašymas A. B. finansiškai paremti, tačiau nekonkretizuojant, kokia forma ir kokiam tikslui tai padaryti, tik nurodant, kad turėjo savo finansinę investiciją į rinkimus. Tačiau, anot gynėjo, šia tema trukęs trumpas pokalbis ir jo metu tiek R. M. R., tiek A. B. išsakytos frazės, kurias prokurorė itin kruopščiai atrinko ir komentuoja apeliaciniame skunde, neįrodo nei jų susitarimo priimti kyšį, nei pažado paveikti savivaldybės įmones. Gynėjas pažymi, kad prokurorė apeliaciniame skunde nutyli kitus šiai bylai reikšmingus duomenis - liudytojų P. D., M. P., S. G., A. G., T. J., G. M., M. N. duotus parodymus, kurie paneigia kaltinime ir skunde nurodytus teiginius apie R. M. R. pažadą paveikti savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojus, kad šie, svarstydami VšĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamus prašymus paramai skirti, priimtų šiam klubui palankius sprendimus. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog, nenustačius R. M. R. ir A. B. korupcinių mainų, toliau sekę R. M. R. veiksmai, susiję su iniciatyva skirti paramą krepšiniui, nėra nusikalstamos veikos pavojingumo lygio.

7.5. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir dėl to, kad S. T., kaip ir kiti Komiteto nariai, turėjo teisę remti Komitetą, su kuriuo jis pats ir dalyvavo rinkimuose, o toks jo veikimas buvo visiškai teisėtas (net būtinas) veiksmas. Aukų skyrimas Komitetui buvo pagrindinis jo veiklos finansavimo būdas, kartu ir galimybė jam dalyvauti rinkimuose. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad bent viena iš dviejų S. T. aukų būtų siejama su jo noru ar pageidavimu tapti (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nariu. Nei byloje esantys liudytojų ar R. M. R. parodymai, nei kita rašytinė bylos medžiaga nepatvirtino aplinkybės, kad R. M. R. ar kiti asmenys prašė, reikalavo ar siūlė S. T. skirti bent kiek (ar kuo daugiau) paramos Komitetui, pažadant už tokią paramą atsilyginti ir suteikti galimybes tapti Verslo tarybos nariu, o S. T. tokią paramą siūlė, tikėdamasis arba tiesiogiai ar netiesiogiai prašydamas ateityje patekti į Verslo tarybą.

7.6. Gynėjo nuomone, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, liudytojų parodymus dėl R. M. R. pasyvaus vaidmens rinkimų vakarų ir gimtadienio organizavime bei atsiskaityme už juos, duomenų nebuvimo dėl R. M. R. ir S. T. bet kokios formos susitarimo, ar bet kokių pokalbių dėl galimybės tapti Verslo tarybos nariu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir ši kaltinimo dalis, kurioje teigiama, jog R. M. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad šis taptų Verslo tarybos nariu už S. T. paramą Komitetui ir kitą paminėtą turtinę naudą, nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, nepaisant to, jog turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas yra kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymis, tačiau šiuo atveju iš kaltinimo eliminavus šį požymį, likę R. M. R. veiksmai, nurodyti kaltinime, praranda nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą BK 228 straipsnio kontekste.

7.7. Gynėjas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad R. M. R., būdamas valstybės tarnautoju, inicijuodamas Verslo tarybos nuostatų pakeitimą, padarė nustatyto teisės akto pažeidimą, tačiau jo nustatyti veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė. Prokurorė, apeliaciniame skunde pasisakydama apie didelės žalos požymį, apsiribojo tik formaliais, abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais, kad R. M. R. veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai ir įstatymams, sumenkintas savivaldybės prestižas ir reputacija, diskredituotas savivaldybės mero vardas ir pan. Tačiau, anot gynėjo, priešingai, nei nurodo prokurorė, faktinių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad dėl R. M. R. veiksmų, pastarajam bendraujant su savivaldybės administracijos direktoriumi T. J., verslo atstovais, tame tarpe su kaltinime nurodytais V. M., S. G., būtų sutrikdyta normali savivaldybės ir jos darbuotojų veikla bei būtų sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, ir kad dėl to būtų pažeisti įstatymai bei kitų žmonių interesai. Byloje nėra nukentėjusiųjų, todėl akivaizdu, kad R. M. R., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, atliko teisėtus veiksmus, todėl priešingai, nei nurodo prokurorė, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti ir galėtų būti vertinama kaip didelė neturtinė žala BK 228 straipsnyje nurodytiems subjektams, R. M. R. nepadarė.

8. Išteisintojo A. B. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti galioti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

8.1. Atsiliepime nurodoma, jog kaltinimo A. B. esmė tame, kad esą jis 2019 m. balandžio 4 d. pokalbyje, siekdamas paramos krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, susitarė ir pažadėjo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merui R. M. R. per S. G. duoti 3000 Eur kyšį, kad šis paveiktų paramos klubui teikėjus. Toks inkriminuojamos veikos aprašymas savo logika reikalauja nustatyti ir įrodyti, kad A. B. žadėjo duoti 3000 Eur mainais už R. M. R. veikimą paramos krepšinio klubui tikslu. Be to, turėjo būti atlikti ir įrodyti veiksmai, siekiant duoti tokį kyšį per S. G.. Tuo tarpu bylos medžiagoje, anot gynėjo, tokių duomenų nėra, R. M. R. prašė paramos dėl savo rinkimų kampanijos finansavimo, A. B. suprato, kad tai būtų sudėtinga dėl teisinio reguliavimo ypatumų ir, po pokalbio išsiaiškinęs, kad tokia parama rinkimų komitetui nebegalima, nesiėmė jokio veiksmo tam, kad realizuoti pažadą duoti 3000 Eur. Gynėjas pažymi, kad inkriminuoto pokalbio metu A. B. darbo kabineto seife turėjo grynų pinigų ir, jeigu jo tikslas būtų nusikalstamas, turėjo visas galimybes tokį tikslą įgyvendinti iškart pokalbio metu. Todėl nėra pagrindo netikėti A. B. paaiškinimu, kad jis R. M. R. prašymo dėl paramos rinkimų skoloms padengti nesiejo su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir jos įmonių parama krepšinio klubui, kuri buvo pastoviai nedidelė, lyginant su kitais klubais, nepriklausomai nuo klubo „(duomenys neskelbtini) “ rezultatų ir meras neturėjo jokios įtakos skiriant tokią paramą klubui. Lygiai taip pat apie inkriminuoto susitikimo esmę paaiškino ir R. M. R. - prašė paramos dėl rinkimų ir neturėjo tikslo už tai žadėti paveikti paramos klubui procesą, nes tai ir nėra jo kompetencija.

8.2. Gynėjas pažymi, kad byloje ištirtų telefoninių bei kitų A. B. ir R. M. R. pokalbių turinys parodo, kad jie prie 3000 Eur temos niekada negrįžo, su kitais asmenimis taip pat šia tema nekalbėjo ir nei A. B. atliko kokį nors veiksmą, siekiant duoti, nei R. M. R. atliko kokį nors veiksmą tam, kad gauti iš A. B. kaltinime nurodytus 3000 Eur. Byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad meras R. M. R. neturi jokios įtakos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės įmonių sprendimams skirti paramą sportui ir konkrečiai krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “, tokius sprendimus priima išimtinai tų įmonių valdymo organai, priklausomai nuo finansinių rezultatų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra nei vieno duomens apie tai, kad krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarytos kokios nors išskirtinės sąlygos. Gynėjo teigimu, inkriminuoto pažado ir susitarimo duoti per S. G. 3000 Eur kaip kyšį nerealumą patvirtina ir tas faktas, kad S. G. šioje byloje nėra kaltinamasis ir nėra nė vieno duomens apie tai, jog A. B. būtų atlikęs bent kokį veiksmą, kad imtųsi realizuoti susitarimą su S. G.. Tiek A. B., tiek S. G. nuosekliai paaiškino esmę - jie abu apie pinigų perdavimą merui net nesitarė. Byloje nėra nustatyta ir tuo labiau nėra įrodytas joks A. B. veiksmas ar elgsena, kuri patvirtintų jo siekį duoti neteisėtą atlygį paramos klubui kontekste. Kaip ir nėra nustatytas nė vienas R. M. R. veiksmas, kuris patvirtintų, kad jis tikrai siekė gauti A. B. paminėtus 3000 Eur jo rinkimų komiteto finansavimui, jau nekalbant apie inkriminuotus nusikalstamus tikslus.

8.3. Gynėjas pažymi, kad prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas ne tik spėjimais, bet ir neteisinga 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio interpretacija - nepagrįstai teigiama, kad esą A. B. žodžiai apie paramą skirti R. M. R. rėmimui. Tikrovėje, anot gynėjo, A. B. pokalbio dalies, sekusios po 3000 Eur temos aptarimo, turinys skirtas tam, kad A. B. kalba apie didelį jo paties indėlį, remiant krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“, bei išsako savo nuomonę, kad savivaldybės parama yra pernelyg maža, lyginant su kitais miestais bei atsižvelgiant į klubo rezultatus.

8.4. A. B. nuosekliai paaiškino, kad jis būtų galėjęs oficialiai paremti R.M. R. jo pageidaujama suma, tačiau kai įsitikino, kad to neleidžia rinkimų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai, to ir nedarė. O svarbiausia - galimos paramos jis niekaip nesiejo ir nesieja su R. M. R. užimamomis mero pareigomis ir nesiekė jokio jo palankumo dėl paramos krepšinio klubui. Be to, A. B. per laikotarpį nuo pokalbio 2019 m. balandžio 4 d. iki kratos 2020 m. sausio 20 d., t. y. daugiau kaip 9 mėnesius laiko neatliko jokio veiksmo, sietino su pinigų perdavimu R. M. R., todėl darytina išvada, kad joks objektyvus įrodymas nepatvirtina tyčios pažadėti 3000 Eur kaip kyšį mainais už paramos klubui skyrimą. Gynėjas pažymi, kad, neatlikus jokio veiksmo, patvirtinančio pažado dėl pinigų realumą, negalima teigti, jog įvyko susitarimas, nes susitarimo realumą patvirtinti gali tik objektyvūs veiksmai dėl pinigų. Dėl to egzistuoja dar ir BK 226 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai, šalinantys A. B. baudžiamąją atsakomybę.

8.5. Byloje, anot gynėjo, nėra ginčo dėl to, kad aptariamo susitikimo iniciatorius buvo ne A. B., o R. M. R., tačiau pokalbio esmė tame, kad jų interesai buvo visiškai skirtingi ir niekaip nesusiję su nusikalstamais mainais - pinigai už paramos klubui didinimą. Tai patvirtina tiek pats pokalbio turinys, tiek ir faktas, kad kriminalinė žvalgyba nei per 6 mėnesius iki, nei per 9 mėnesius po pokalbio, būtent šio mainų elemento taip ir nenustatė. Ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu tokių duomenų taip pat negauta. Kaltinimas pabrėžia A. B. ir R. M. R. paaiškinimuose esančius skirtumus tam tikrose detalėse, tačiau tikrovėje toks skirtumų egzistavimo faktas tik patvirtina, kad kiekvienas jų turėjo savo tikslus, kiekvienas kalbėjo jiems aktualiomis temomis, tačiau dėl kyšio nei tarėsi, nei susitarė, nei bandė perduoti - priimti 3000 Eur.

8.6. Gynėjo teigimu, byloje yra duomenų (liudytojas J. J. 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje), kad meras R. M. R. kuravo sporto reikalus savivaldybėje, todėl jo dalyvavimas susitikimuose ir pokalbiuose su M. P., T. J. ir kitais pilnai atitinka jo funkcijas, o sprendimai priimti tokia pat tvarka, kaip ir ankstesniais metais. Kaltinimas kelia prielaidą, kad R. M. R. tokiais savo veiksmais realizavo susitarimą paveikti paramos sportui skirstymą už 3000 Eur kyšį, tačiau prokuratūra nutyli esminę aplinkybę apie tai, kad meras nesiėmė jokio veiksmo tiems pinigams gauti, o tai, anot gynėjo, parodo, kad realaus susitarimo su A. B. dėl 3000 Eur kyšio nebuvo.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji R. M. R. ir A. B. bei jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Prokurorės vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl R. M. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei dėl A. B. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį yra neteisėtos ir nepagrįstos, nuosprendis šiose dalyse priimtas, padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, pagrįstas prielaidomis.

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

12. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Teismas savo išvadas grindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius tiek R. M. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, tiek ir A. B. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį motyvus.

Dėl R. M. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir A. B. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį

14. Šioje baudžiamojoje byloje A. B. ir R. M. R. buvo kaltinami tuo, kad 2019 m. balandžio 4 d., nuo 10 val. 36 min. iki 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), A. B. darbo kabinete, A. B., siekdamas, kad R. M. R., pasinaudodamas tarnybine mero padėtimi ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti paramos skyrimą paramos gavėjams, paveiktų šiuos asmenis, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių patvirtintas paramos valdymo taisykles turėdami teisę skirti ir teikti paramą paramos gavėjams, svarstydami VšĮ Krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ teiktus prašymus paramai skirti, priimtų palankius sprendimus dėl šio klubo paramos prašymų tenkinimo ir paramos šiam klubui skyrimo bei teikimo, R. M. R. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su juo per S. G. duoti R. M. R. 3000 Eur kyšį, o R. M. R. tiesiogiai pažadėjo A. B. ir susitarė su juo per S. G. priimti 3000 Eur kyšį, pažadėjęs A. B. paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog 2019 m. balandžio 4 d. vykusio pokalbio metu A. B., siekdamas R. M. R. aktyvaus veikimo savivaldybės įmonėms skiriant paramą VšĮ Krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį R. M. R. už tokį jo veikimą, o šis su tokiu pasiūlymu sutiko ir pažadėjo veikti dėl sutarto kyšio.

16. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad korupcinis susitarimas tarp A. B. ir R. M. R. buvo akivaizdžiai ir objektyviai užfiksuotas 2019 m. balandžio 4 d. garso įrašu, kuriame atsispindi šių asmenų laisva valia reiškiama subjektyvinė pusė ir objektyvios aplinkybės, nusikalstamos veikos faktas. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neatsižvelgė į A. B. išreikštą suvokimą, kad sutikdamas paremti R. M. R. jo prašoma suma, jis tikėjosi, jog R. M. R. ateityje palankiau žiūrės į klubo paramos klausimą ir krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ finansai, gaunama parama didės, A. B. apsisprendimą taip elgtis - pažadą duoti R. M. R. 3000 Eur ir susitarimą su juo, kad R. M. R. priims pinigus ir „pajudins įmones“. Minėtame pokalbyje, anot prokurorės, labai aiškiai pasireiškė abiejų asmenų aukščiau nurodytas susitarimas, kuris atitinka BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose aprašomo baudžiamojo įstatymo draudžiamo pažado ir susitarimo požymius. Su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

17. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Taigi, tarpininko papirkimo esmė yra asmens, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

18. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Taigi, tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

19. Tarpininko kyšininkavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, Nr. 2K-7-162-303/2019, Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K-234-895/2018, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-242-699/2016, Nr. 2K-260-303/2016). Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

20. Pažymėtina, kad, remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi, prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi, turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

21. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiami R. M. R. ir A. B. pareikšti kaltinimai, yra 2019 m. balandžio 4 d. tarp išteisintųjų vykusio pokalbio garso įrašas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šio pokalbio garso įrašas buvo išklausytas teisiamojo posėdžio metu, abu išteisintieji asmenys buvo išsamiai apklausti apie pokalbio metu išsakytas frazes. Susipažinus su byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pateikta pokalbio stenograma bei išklausius minėto pokalbio garso įrašą, galima išskirti tokius esminius pokalbio tarp R. M. R. ir A. B. akcentus - R. M. R. teigia: „Ė, pagalbos atvažiavau.../Nes supranti, po to mūsų viso... kampanijos.../Dabar čia reikia suvest galus už poros savaičių, tai sėdim šešiuos tūkstančiais deficite, tai biškiuką jeigu išeitų kiek tai paremti, kiek jau galėtum, tai būtų gerai, nes čia ir per savus vėl čia renkam, biški savus verslininkus...“. Po ko A. B. teiraujasi, ar parėmimas galimas asmeniškai. R. M. R. nurodo, kad po rinkimų gali remti tik sąrašo nariai ir nurodo, kad „tai čia jau tada būtų toks prašymas, tiesiog...“. A. B. sutinka: „Jo, jo, jo.“. R. M. R. nurodo, kad per kažką įsineš duotus pinigus bei teigia: „Nu mes, mes susisgribom, žiūrim, kad kažkaip man biški per mažoka. Porą-trejetą tai dasirinksim patys, bet žiūriu, kad dabar jau...“. A. B. atsako: „Kitą savaitę. Tada kokius tris. Įteiksiu tris“, tačiau R. M. R. nurodo, kad bus išvykęs, ir šią savaitę paprašys per S.. A. B. atsako: „Jo, jo, S.. Sutarsim.“, R. M. R. nurodo, kad jis S. paprašys „kad jis tada kam perduotų“. A. B. nurodo, kad tai čia ne problema. Kaip galima suprasti, iš karto po to A. B. pradeda kalbėti apie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės bei jos įmonių skiriamą paramą jo atstovaujam krepšinio klubui bei finansines klubo problemas. Pokalbio metu A. B. nurodo: „Reik, reikėtų vis tiek biški mums dar iš tų įmonių dabar susirinktume kažkiek pagalbos.“/„aš dedu savus, o jūs savų nededat, dedat valdiškus“ (t. 1, b. l. 74–81).

22. Byloje surinktais įrodymais – R. M. R. ir A. B. parodymais, visuomeninio rinkimų komiteto ,,(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos M. N. vardu, išrašu – nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 4 d. Komitetui trūko lėšų įsipareigojimams padengti, todėl R. M. R. aptariamo pokalbio metu A. B. paprašė finansinės paramos Komitetui. R. M. R. paaiškino, kad su A. B. yra pažįstami kokius šešerius ar daugiau metų, susipažino per krepšinį, A. B. yra jų reprezentacinės komandos savininkas ir vadovas, lankosi varžybose, jis, kaip miesto vadovas, irgi palaiko jų reprezentacinę komandą, yra nemažai bendravę, pagrinde krepšinio reikalais. A. B. jo neprašydavo, kad savivaldybės įmonės skirtų klubui didesnį finansavimą, kaip ir jis A. B. nieko konkrečiai neprašydavo. Klubas ir jo vadovas A. B. manė ir mano, kad galėtų būti didesnis miesto indėlis, o jie rėmėsi savo galimybėmis, savo argumentais, kad jiems ne pagal kišenę. R. M. R. teigimu, 2019 m. balandžio 4 d. vyko tiesiog privatus dviejų seniai pažįstamų žmonių pokalbis, kurio pirmosios 40 minučių patvirtina, jog jo kelionės į Vilnių tikslas tikrai nebuvo kalbėtis su A. B. apie finansinius dalykus, o tiesiog buvo pokalbis, kurio metu kilo mintis paprašyti paramos. Tuo metu buvo pasibaigę rinkimai ir iki balandžio vidurio turėjo būti uždarytos sąskaitos. Jų rinkiminis komitetas rinko pinigus, nes yra tvarka, kad komitetai, skirtingai negu partijos, negauna finansavimo ir patys finansuoja savo rinkiminę kampaniją, atsidaro sąskaitą, kuri turi būti uždaryta, subalansuota, audituota, tada sprendžiamas užstato grąžinimas užstatą pateikusiam asmeniui. Tuo metu buvo neapmokėtos kelios sąskaitos, o po rinkimų datos tik komiteto nariai gali įnešinėti lėšas. Jis pats buvo prisidėjęs prie rinkiminės kampanijos, iš savo asmeninių lėšų investavo 6000 Eur, kur beveik 1000 Eur užstatas, o per du kartus buvo 2000 ir 3000 Eur kaip auka rinkiminei kampanijai. Pagal nustatytą tvarką jų rinkiminės kampanijos koordinatoriaus M. N. vardu buvo atidaryta savivaldos sąskaita, į kurią įnešė tas lėšas. Toliau finansuoti neturėjo galimybės, nes devynis mėnesius buvo nušalintas nuo pareigų, neturėjo pajamų. Dėl šių priežasčių jam tiesiog kilo mintis rimto verslo atstovo pasiteirauti dėl galimybės paremti Komitetą. Tai, anot R. M. R. nėra draudžiama, gauti paramą yra legalu. 2019 m. balandžio 4 d. jau po 40 minučių bendravimo su A. B., ruošdamasis keliauti, užsiminė, kad atvažiavo pagalbos, paaiškino apie komiteto turimus įsiskolinimus ir, kad po poros savaičių reikia uždaryti sąskaitą (reikia „suvesti galus už poros savaičių, tai sėdim šešiuos tūkstančiuos deficite, tai biškiuką jeigu išeitų kiek tai paremti, kiek jau galėtum, tai būtų gerai, nes čia ir per savus vėl čia renkam, biški savus verslininkus“). A. B. pasiteiravus, ar tas parėmimas asmeniškai, jis paaiškino, kad po rinkimų į sąskaitą gali įnešti pinigus tik rinkimų sąrašo nariai („ir kiek jau galėtum paremti, mes jau per kažką įsinešim“). A. B. atsakymas buvo „tai gerai, pažiūrėsime“. Tada jis paaiškino, jog savo sąskaitą subalansuoti buvo pasiryžę patys komiteto nariai ir tai privalėjo daryti (,,mes susizgribome, žiūrime, kad kažkaip man biški per mažoka, porą-trejetą susirinksime patys, bet žiūriu, kad dabar jau...“). A. B. pasakė „kitą savaitę tada kokius tris“. Tada yra jo frazė „per S. paprašysiu“, kuri reiškia, jog buvo planuota, kad paprašys per S. G., jeigu taip bus nutarta. S. G. nėra komiteto narys, bet jis yra krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, o A. B. - klubo savininkas, todėl, kad nereikėtų važiuoti į kitą miestą, tiesiog ir pasakys per S. G. vienaip ar kitaip, kai apsispręs. A. B. ir jo įmonės Komiteto neparėmė, nedavė paskolos ir jis daugiau neprašė. Tokia, anot R. M. R., buvo to pokalbio esmė. Po to pokalbis pakrypo apie sporto reikalus, apie krepšinį, į diskusijas dėl rėmimo. A. B. yra krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas ir jis yra nepaprastai atsidavęs tam klubui, nepamena, kada nebūtų liečiamas tas klausimas, jo rūpestis ir diskusijos dėl savivaldybės ir galbūt tas požiūris, kad savivaldybė daugiau galėtų ar turėtų remti klubą. R. M. R. teigimu, tiesiog vyko diskusija ir po to jie išsiskirstė. A. B. dėstė, kad savivaldybės parama turėtų būti didesnė, jis dėstė argumentus, kad tai nėra įmanoma, jie remia tiek, kiek gali. Jis nepriėmė A. B. pasakymo, kad savivaldybės įmonės paremtų krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“, kaip prašymo, o tik kaip poziciją. Anot R. M. R., po to jis nesiėmė išskirtinių veiksmų, kad savivaldybės įmonės tą paramą suteiktų krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) yra susiklosčiusi praktika, kad jau metai iš metų iš savivaldybės įmonių gaunama 10 000 Eur parama. Anksčiau AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duodavo po 5000 Eur tiek futbolui, tiek krepšiniui. Po to valdybose buvo nuspęsta ir buvo rekomendacijos, kad negerai kasmet tuos pačius remti, todėl nusprendė pamečiui, vienais metais vieni duoda tą sumą, o kitais metais – kiti. Visiems buvo žinoma tokia jų rėmimo politika. Jų administracijos direktorius dalyvauja tose valdybose, jie tą žinojo ir nieko papildomai remti neketino. Pokalbio metu A. B. tą ir aiškino, kad jie neturi tų galimybių (t. 24, b. l. 120–131).

23. A. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. su R. M. R. susitiko šiaip pakalbėti, o ne su kokiu reikalu ar problemai spręsti. R. M. R. užsuko pas jį ir jie kalbėjo, arbatos išgėrė, meras užsiminė ir apie po rinkimų rūpesčius dėl finansų. Jis, nevisiškai įsigilinęs, pasakė, gal pasižiūrės. Pokalbio metu palietė ir krepšinį, ir futbolą. 3000 Eur paminėjo, jis sakė, pasižiūrės, tačiau jokių konkrečių susitarimų, pagalvojimų, kad taip ar taip, nebuvo. Paprasčiausiai jis nevisiškai suprato tikriausiai. Ko gero, jis suprato, kad jeigu reikės, tada kreipsis ar kažkas perduos. A. B. teigimu, jis nežadėjo merui duoti 3000 Eur kyšio, nieko panašaus apie kyšį net nebuvo kalbama, jis suprato, kad tai parama rinkiminei kampanijai ir kažkokiam judėjimui. Su S. G. nebuvo tartasi, jog šis dalyvaus tame paramos skyrime R. M. R.. Vieno susitikimo ar pokalbio metu lyg buvo užsiminta S. G., kad meras turi kažkokių finansinių nesklandumų po rinkimų, tačiau S. G. pozicija kaip ir visą laiką pakankamai yra aiški, jis praleido negirdomis ir daugiau prie to klausimo negrįžo. Jis pats neprašė mero pabendrauti su savivaldybės įmonėmis dėl paramos krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ skyrimo, kadangi jis žinojo tvarką ir suprato, kad meras nelabai gali ką pagelbėti, sakydamas ,,pažiūrėsiu“ jis jokių veiksmų nesitikėjo iš mero. R. M. R., pasakodamas apie lėšų trūkumą, šio klausimo niekaip nesiejo su miesto skiriama parama klubui. Iš viso pokalbio jam buvo aiški pozicija, kad miestas daugiau pinigų neskirs. Jam pradžioje nelabai buvo aišku, bet po to suprato, kad pinigai buvo reikalingi rinkiminės kampanijos deficitui panaikinti, tačiau paramos komitetui duoti jau nebuvo galima. Viso pokalbio metu jam susidarė įspūdis, kad savivaldybė daugiau neskirs lėšų paramai. Jis žino ir supranta, kad meras, kaip asmuo, negali įtakoti savivaldybės ar jos įmonių skiriamos paramos. Jis nėra davęs merui nei 3000 Eur grynais, nei kitokios sumos, nėra padaręs pavedimo merui, nes auditas parašė išvadą, kad komiteto remti jau negalima. 2019 m. balandžio 4 d. R. M. R. jis nieko neįteikė, nes jeigu būtų nusprendęs įteikti 3000 Eur, tai būtų galėjęs tą padaryti, bet to nedarė, nes jis supranta paramą pavedimu. A. B. manymu, to susitikimo metu savo darbo kabinete seife turėjo grynųjų pinigų iki 10 000 Eur, bet tai buvo jo asmeniniai pinigai. Jeigu būtų norėjęs paremti merą arba duoti, tai galėjo ir duoti tuos pinigus, bet to nepadarė, nes jo supratimas dėl paramos yra kitoks (t. 24, b. l. 91–99, 103–110).

24. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat A. B. 2020 m. sausio 20 d. rašytą paaiškinimą, kuriuose užfiksuoti kitokie A. B. parodymai apie tai, kaip jis suprato R. M. R. prašymą, išsakytą 2019 m. balandžio 4 d. vykusio pokalbio metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 20 d. apklaustas įtariamuoju A. B., be kita ko, nurodė, kad R. M. R. pasakius, jog kampanijos sąskaitoje yra deficitas, skola ir paprašius suteikti paramą jo rinkimų kampanijos sąskaitoms apmokėti, jis R. M. R. pasakė, kad kitą savaitę galės duoti tris tūkstančius eurų. R. M. R. nurodė, kad tiesiogiai paramos negali priimti dėl pasibaigusio rinkimų kampanijos laiko, todėl abu sutarė, kad paramą galima perduoti per S. G. grynais pinigais. Jis tuo metu nepagalvojo, kad R. M. R. iš jo prašo kyšio, tačiau suprato, kad toks prašymas nėra geras, tinkamas ir iki galo teisėtas. Anot A. B., to paties pokalbio metu jis pasiskundė, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės gauna labai mažai paramos ir paprašė R. M. R., kad pajudintų šį reikalą, prašė pabendrauti su savivaldybės įmonėmis, nes pagal klubo teikiamus prašymus paramos buvo gaunama trečdaliu mažiau. Sutikdamas paremti R. M. R. jo prašoma suma jis tikėjosi, kad R. M. R. ateityje palankiau žiūrės į klubo paramos klausimą ir krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ finansai, gaunama parama didės (t. 21, b. l. 34–37). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. parodė, kad susitikimo metu R. M. R. paminėjo, kad baigėsi rinkimai ir jo rinkiminėje kampanijoje liko įsiskolinimai. Jis tiesiogiai pinigų neprašė, prašė kažkokia forma padėti tą įsiskolinimą likviduoti. Įsiskolinimas buvo gal 2000 ar 3000 Eur. Toks mero prašymas paremti nebuvo malonus. Po to, kai jis merui paaiškino, kad negali to daryti (skirti paramos), tas klausimas atkrito. Susitikimo metu gal meras ir užsiminė, kad jei jis (A. B.) nuspręs teikti paramą, tai gal per S. G.. Apie paramą krepšinio klubui to pokalbio metu niekas nieko nepažadėjo. Mero prašymo jį paremti jis (A. B.) nesiejo su vėlesne parama klubui, nemanė, kad toks jo prašymas gali būti vertinamas kaip kyšis (t. 21, b. l. 40–41). Prokurorės apeliaciniame skunde minimame A. B. ranka rašytame pareiškime iš esmės pakartojamos A. B. apklausų metu nurodytos aplinkybės, tačiau neminima aplinkybė, kad jo galima parama merui buvo siejama su savivaldybės įmonių parama klubui „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime nurodyta, kad A. B. tikėjosi, jog ateityje bus padidintas finansavimas klubui „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 114–115).

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

26. Vertinant R. M. R. paaiškinimus apie garso įraše užfiksuoto jo ir A. B. pokalbio, įvykusio 2019 m. balandžio 4 d., turinį ir jo išsakytas frazes, byloje surinktų įrodymų kontekste matyti, jog 2019 m. balandžio 1 d. komitetui ,,(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojimams padengti trūko beveik 6000 Eur, kurie vėliau buvo padengti į Komiteto sąskaitą pervestomis lėšomis (t. 12, b. l. 3, 53–55, 106–122). Komitetas maždaug už poros savaičių nuo 2019 m. balandžio 4 d. turėjo priduoti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai savo finansines ataskaitas. Iš bylos duomenų matyti, kad Komiteto finansinė ataskaita buvo surašyta 2019 m. balandžio 17 d. ir priduota 2019 m. balandžio 19 d. (t. 12, b. l. 37–38). Išdėstyti faktiniai duomenys atitinka R. M. R. parodymus apie tai, kad po rinkimų Komitetas turėjo finansinių įsipareigojimų, dėl to jis ir kreipėsi į A. B. dėl finansinės paramos Komitetui, paaiškindamas A. B., jog pasibaigus rinkimams įnešti pinigus į Komiteto sąskaitą gali tik Komiteto nariai, kitos galimybės nėra. A. B. parodymų, duotų viso bylos proceso metu analizė leidžia daryti išvadą, jog A. B. R. M. R. išsakytus žodžius ir prašymo paramos priežastis suprato iš esmės analogiškai, t. y. A. B. suprato, kad pasibaigus rinkimams R. M. R. rinkiminėje kampanijoje liko įsiskolinimai, kuriuos padėti padengti jo ir prašė R. M. R.. A. B. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu išsakyti teiginiai, kad jam kilo minčių, jog R. M. R. prašymas nėra geras, tinkamas ir iki galo teisėtas, bei kad sutikdamas paremti R. M. R. šio prašoma pinigų suma jis tikėjosi, jog R. M. R. ateityje palankiau žiūrės į klubo paramos klausimą ir gaunama parama didės, vertintini tik kaip paties A. B. subjektyvi nuomonė ir pamąstymai, kurių nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys. Visų pirma, A. B. šių aplinkybių vėlesnių apklausų metu, taip pat pirmosios instancijos teisme nenurodė. Kita vertus, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepaneigti R. M. R. ir A. B. parodymai apie tai, kad pokalbis apie krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) rėmimą ir finansavimą išsivystė tiesiog spontaniškai ir natūraliai, o ne kaip staigus A. B. atsakas į R. M. R. prašymą paremti komitetą, kadangi abu išteisintieji nurodė, jog krepšinio klubo finansavimo klausimas buvo labai dažna jų diskusijų tema – krepšinio klubas (duomenys neskelbtini) ir jo vadovas A. B. manė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės įmonių indėlis ir parama galėtų būti didesni, o meras R. M. R. aiškino, kad jų galimybės yra ribotos ir kad daugiau lėšų skirti krepšiniui jie negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pokalbio temos pasikeitimo momentas, t. y. aplinkybė, jog po R. M. R. išsakyto prašymo A. B. paremti Komitetą iš karto sekė A. B. pastebėjimai dėl mažo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės indėlio į krepšinio finansavimą ir teiginiai, kad parama galėtų ir turėtų būti didesnė, nėra pagrindas daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog tarp R. M. R. ir A. B. 2019 m. balandžio 4 d. įvyko korupciniai mainai – R. M. R., kaip mero, įsipareigojimas, už kyšį panaudoti savo įtaką ir paveikti atitinkamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmones, kad šios skirtų didesnę paramą krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini) “. Aptariamame R. M. R. ir A. B. pokalbyje nėra jokių susitarimų ar pažadų apie tai, kad vieno asmens parama bus duodama kitam tik su sąlyga, jeigu kitas asmuo imsis prašomų veiksmų, nėra pažadų dėl to, kad R. M. R. kreipsis į savivaldybės įmones tik gavęs iš A. B. pinigus ar konkrečiai sutaręs dėl jų, kad A. B. pinigus mokės su sąlyga, jog krepšinio klubui bus pažadėta ar paskirta savivaldybės įmonių konkreti parama ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytas vertinimas yra tik viena iš galimų pokalbio metu R. M. R. ir A. B. išsakytų frazių interpretacijų, kuri jau aptartų abejonių nepašalina. Be selektyvaus citavimo byloje akcentuojamas 2019 m. balandžio 4 d. tarp R. M. R. ir A. B. įvykusio pokalbio fragmentas nepasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti. Pašnekovams kalbant įvairiomis temomis, aiškumo ir nuoseklumo dėl to, kad A. B. realiai pažadėjo ir susitarė su R. M. R. duoti R. M. R. 3000 Eur kyšį, o šis sutiko šį kyšį priimti, būtent už tai pažadėjęs A. B. paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, byloje nėra. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad korupcinių mainų tarp R. M. R. ir A. B. buvimo situaciją įrodo tai, jog pokalbio dalyviai yra saistomi vienas kito įsipareigojimais, abu turi įtaką bei galimybę pageidaujamai elgtis, taip pat, jog A. B., išgirdęs mero prašymą paremti 3000 Eur, pajutęs mero pažeidžiamumą, suprasdamas, kad šioje situacijoje gali pasinaudoti mero įtaka savivaldybės valdomų bendrovių tarnautojams, šią aplinkybę spontaniškai išnaudojo ir savo siekiams, kad savivaldybės įmonės paremtų VšĮ Krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“, kad A. B. pokalbio retorika buvo reikalaujanti aktyvių mero veiksmų, užtikrinant VšĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą. Tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras R. M. R., net ir prašydamas finansinės paramos Komitetui, tapo toks pažeidžiamas, jog A. B. pasinaudojo šiuo mero pažeidžiamumu ir reikalavo aktyvių mero veiksmų, o šis sutiko su tokiais A. B. reikalavimais, tėra prokurorės subjektyvi nuomonė ir pokalbio interpretacija, nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis.

27. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas R. M. R. pokalbio su A. B. turinį, atskirai aptarė iš karto po A. B. prašymo padėti dėl paramos krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) R. M. R. pasakytus žodžius, kad jis apie tai kalbėjo vakar su M. (krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. P.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. M. R. apie pokalbį su M. P. užsiminė tik po to, kai A. B. pradėjo kalbėti apie paramos skyrimą jo krepšinio klubui, to nesiedamas su ką tik išsakytu pažadu paremti Komitetą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad toks R. M. R. elgesys rodo jo siekį gauti kyšį už sutartų ar prašomų veiksmų atlikimą. Prokurorė, apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, nurodo, kad nors R. M. R. pokalbio su M. P. turinys nėra žinomas, tačiau akivaizdu, jog buvo kalbama apie paramą krepšinio klubui, todėl R. M. R., pasinaudojęs situacija, jog M. P. prašo paramos krepšinio klubui, iš karto, nedelsiant kitą dieną nuvyko pas A. B. paprašyti pinigų, t. y. pasinaudodamas šia situacija paprašyti ir sau naudos, tuo sukurdamas korupcinį susitarimą. Su tokiu prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytu aptariamo pakalbio fragmento vertinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš liudytojo M. P. parodymų, jis krepšinio klube (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2018 metais, pažįsta miesto merą R. M. R., kuris dažnai lankydavosi krepšinio rungtynėse, domėjosi krepšiniu, su meru vykdavo pokalbiai apie krepšinio komandos finansavimą, kadangi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė yra krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) rėmėja. Apie A. B. susitikimą su meru R. M. R. Vilniuje M. P. teigė nieko nežinantis, todėl pokalbio, įvykusio 2019 m. balandžio 4 d., metu R. M. R. paminėtą iš vakaro įvykusį pokalbį su M. P. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip atsitiktinai paminėtą, niekaip nesusijusį su R. M. R. prašoma parama Komitetui. Kaip nurodė liudytojas M. P., apie krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) finansavimą su meru R. M. R. jis kalbėdavosi dažnai, todėl daryti neginčytiną išvadą, jog iš vakaro prieš R. M. R. ir A. B. susitikimą Vilniuje įvykęs R. M. R. pokalbis su M. P. buvo kažkuo išskirtinis (tokių duomenų byloje nėra), juo labiau nulėmęs R. M. R. pasiryžimą nuvykti pas A. B. ir, pasinaudojus situacija (jog M. P. prašo paramos krepšinio klubui), turėti naudos (paprašyti kyšio), nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją. Kyšio, kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio, neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertinant pokalbio turinį, kitokią pokalbio interpretaciją, nei siūlo prokurorė, patvirtina ir tai, kad pašnekovai išsakytų minčių kokiu nors būdu net nebandė realizuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo užfiksuoto R. M. R. ir A. B. pokalbio 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. M. R., A. B., S. G., M. P. atžvilgiu, buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. jų pokalbiai ir kiti veiksmai buvo kontroliuojami ir sekami kriminalinės žvalgybos pareigūnų. Vėliau, nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 12 d., buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos baudžiamojo proceso kodekso 154, 158, 160 straipsniuose, kuriomis taip pat buvo siekiama gauti informaciją apie R. M. R., A. B., S. G., M. P. ir kitų asmenų veiksmus, pokalbius ir kitą susižinojimą. Nors 2020 m. sausio 20 d. R. M. R. ir A. B. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus, tačiau po to dar apie du mėnesius buvo tęsiamas procesinių prievartos priemonių taikymas tiek jų, tiek kitų asmenų atžvilgiu. Taigi, net daugiau nei 11 mėnesių po 2019 m. balandžio 4 d. R. M. R. ir A. B., išteisintųjų pokalbyje minėto asmens - S. G. ir kitų su išteisintaisiais susijusių asmenų atžvilgiu buvo taikomos įvairaus pobūdžio kriminalinės žvalgybos ir procesinės prievartos priemonės, t. y. šie asmenys ir jų bendravimas buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, tačiau jokios kyšio davimo ir priėmimo realizacijos nebuvo užfiksuota. Liudytoju apklaustas S. G., kuris buvo minimas R. M. R. ir A. B. pokalbyje ir per kurį, pagal pareikštą kaltinimą A. B. turėjo perduoti 3000 Eur R. M. R., pirmosios instancijos teisme kategoriškai nurodė, jog A. B. jo neprašė sutvarkyti jokių piniginių reikalų, jis nieko nežino apie 3000 Eur paėmimą iš A. B. ir perdavimą R. M. R. (t. 23, b. l. 131–136).

29. Prokurorė apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nebuvo gauta jokios informacijos apie tai, jog R. M. R. siekia, kad savivaldybės įmonės skirtų paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, jog A. B. jam pažadėjo paramą, t. y. kyšį, nurodo ir cituoja 2019 m. balandžio 17 d. tarp M. P. ir R. M. R. užfiksuotą pokalbį, kurio metu M. P. teiraujasi R. M. R., ar jis yra pasidomėjęs dėl papildomos paramos krepšinio klubui. R. M. R. atsako, kad savivaldybės biudžete nėra lėšų, po ko M. P. patikslina: ,,O papildomai kur ten buvo, ten ,, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“? R. M. R. nurodo: „Tai dėl ,, (duomenys neskelbtini)“, jeigu atvirai, tai visada duodavom, tai ir šįkart duosim. Tik dar kalbėt atskirai nekalbėjau su jais“. M. P. sutinka palaukti: ,,Nu tai prie progos tada, kai turėsit....“. Po to abu kalbasi apie būsimas varžybas, į kurias žada atvykti ir R. M. R.. Pokalbio pabaigoje R. M. R. patvirtina: ,,Ne, aš tuos tai atsimenu, sakau, tai dar jų pačių aš ne, ne...“ M. P. pasakius: ,,Tai sakau prie progos“, R. M. R. pažada: ,,Tai ten aš tai išspausim kažką dar“ (t. 1, b. l. 110–115). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius minėto pokalbio garso įrašą, išteisintasis R. M. R. apie šio susitikimo su M. P. aplinkybes paaiškino, jog M. P. atvyko pasiteirauti dėl paramos krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu M. P. mini savivaldybės įmones AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o jis M. P. pasako, kad papildomos paramos skirti galimybės neturi. Kuomet M. P. užsimena apie AB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis paaiškina, jog šios dvi įmonės yra savivaldybės įmonės ir jų skiriama parama nėra papildoma parama. Taip pat jis paaiškino, kad yra nusistovėjusi praktika, pagal kurią šios dvi įmonės visada skiria paramą tiek krepšiniui, tiek futbolui po 10 000 Eur, todėl taip turėtų būti ir šiais metais (t. 26, b. l. 55). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo M. P. parodymų, šio konkretaus susitikimo su R. M. R. M. P. neišskyrė ir konkrečiai apie šio susitikimo aplinkybes nepaaiškino, tačiau liudytojas nurodė, kad jis krepšinio klube (duomenys neskelbtini) dirbo tik pirmus metus ir iš banko išrašų bei kitų dokumentų matė, jog krepšinio klubą ankstesniais metais rėmė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, todėl ir nusprendė kreiptis į miesto merą R. M. R., kurį pažinojo per krepšinį, dėl papildomos paramos krepšinio klubui. M. P. teigimu, kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merą dėl paramos krepšinio klubui, jokio išskirtinio dėmesio iš mero nesitikėjo, tiesiog tokia praktika dėl rėmėjų paieškos buvo daugybę metų, kurią jis pratęsė (t. 23, b. l. 129–131). Jokių faktinių duomenų, paneigiančių R. M. R. ir M. P. parodymus apie tai, jog aptariamas susitikimas 2019 m. balandžio 17 d. nebuvo niekuo išskirtinis, M. P., kaip krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) vadovas, tiesiogiai atsakingas už rėmėjų krepšinio klubui paiešką, kreipėsi į miesto merą R. M. R., kuris ne vienerius metus rūpinosi įvairiais miestui aktualiais klausimais, taip pat ir krepšiniu, dėl paramos krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) skyrimo. Prokurorės cituojamo R. M. R. ir M. P. pokalbio metu neužfiksuota jokių išsireiškimų ar frazių, iš kurių būtų galima daryti neginčytiną išvadą, kad R. M. R. atliko kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, jog R. M. R. siekė, kad savivaldybės įmonės AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elgtųsi kažkaip išskirtinai krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, šiam klubui skirtų didesnę paramą, juo labiau, dėl to, jog A. B. R. M. R. pažadėjo paramą. Prokurorės apeliaciniame skunde minimi 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 19 d. vykę pokalbiai tarp R. M. R. ir S. G., kurių metu jie tariasi susitikti krepšinio varžybose ir aptarti tam tikrus klausimus, taip pat 2019 m. balandžio 19 d. vykęs pokalbis tarp A. B. ir S. G., kurio metu A. B. informuoja, kad atvyks į varžybas, iš tiesų įrodo, kad krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas A. B., to paties klubo dalininkas S. G., meras R. M. R. turi bendrų interesų (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), kuriuos jie susitikę žada aptarti, tačiau minimi nurodytų asmenų tarpusavio pokalbiai iš esmės jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamu klausimu neturi, t. y. pokalbiuose užfiksuoti faktiniai duomenys nei patvirtina, nei paneigia R. M. R. ir A. B. pareikštus kaltinimus dėl korupcinio pobūdžio susitarimo.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino šių faktinių duomenų - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus T. J. elektroninio pašto apžiūros duomenų, 2019 m. gegužės 23 d. nuo 09:14 val. užfiksuoto R. M. R. ir T. J. pokalbio R. M. R. darbo kabinete, M. P. kompiuterio apžiūros metu užfiksuotų duomenų, iš kurių matyti 2019 m. gegužės 21 d. VšĮ Krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. prašymas dėl paramos skyrimo krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybai, liudytojo M. P. parodymų apie prašymo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ padavimo aplinkybes, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 23 d. valdybos posėdžio protokolo, iš kurio matyti, kad valdyba vienbalsiai nusprendė paremti VšĮ krepšinio klubas ,,(duomenys neskelbtini)“, skiriant 10 000 Eur, kurie, anot prokurorės, neabejotinai rodo kad meras R. M. R. vykdė - realizavo 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu išsakytą pažadą daryti įtaką savivaldybės įmonėms, kad pastarosios skirtų paramą krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini)“, duotą A. B., su kuriuo susitarė dėl piniginės paramos rinkimų įsiskolinimams padengti suteikimo. Su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas visus apeliaciniame skunde išvardintus ir paminėtus įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kontekste su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas ir, priešingai nei tvirtina prokurorė, padarė teisingas ir neprieštaringas išvadas. Būtent prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus faktinius duomenis (R. M. R. pokalbius su T. J. ir M. P. (t. 1, b. l. 100, 112–115), iš kurių matyti R. M. R. iniciatyva ir nurodymas M. P. vežti prašymą dėl paramos į AB „(duomenys neskelbtini)“, tai, kad be R. M. R. veiksmų M. P. net nebuvo (ir nebūtų) pateikęs prašymo dėl paramos skyrimo) įvertinęs pirmosios instancijos teismas viena vertus konstatavo, jog po 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio R. M. R. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ iš savivaldybės įmonių gautų paramą, tačiau, kita vertus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. M. R. elgesys nebuvo tikslingai nukreiptas vien tik į krepšinio sporto ar konkretaus klubo rėmimą. Iš 2019 m. gegužės 23 d. vykusio pokalbio tarp R. M. R. ir T. J. matyti, kad po skambučio telefonu M. P. (kurio metu pasako, kad reikia parašyti ir nuvežti prašymą dėl 10 000 Eur paramos), R. M. R. sako T. J.: „Jo, tada futbolistams sakysiu, kad jie rašytų tam V.“ (S. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinis direktorius) (t. 1, b. l. 112–113). Tokia R. M. R. išsakyta frazė atitinka R. M. R. parodymus, kad jis rūpinosi sportu apskritai ir siekė finansavimo ne tik krepšiniui, bet ir, šiuo atveju, futbolui. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. M. R. nurodymas M. P. rašyti prašymą dėl paramos iš esmės nebuvo kažkuo išskirtinis, nes tą patį R. M. R. ketino padaryti ir su futbolo klubu, t. y. pasakyti futbolo klubo atstovams, kad šie rašytų prašymą dėl paramos skyrimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė 10 000 Eur paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, o futbolo klubui neskyrė. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. skyrė 10 000 Eur paramą futbolui, o krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini) “ neskyrė. Iš šių įmonių paramos skyrimo istorijos matyti, kad per pastaruosius penkerius metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastai remdavo krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 - 10 000 Eur sumomis, 2018 m. paramos krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) neskyrė, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ paprastai remdavo futbolo klubą taip pat analogiškomis sumomis (t. 6, b. l. 49–53, 54–55, 59–64, t. 12, b. l. 123–129, 131–134, 135–141, 142–202, t. 13, b. l. 1–66, t. 15, b. l. 87). Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog R. M. R. analogiškai veikė tiek futbolo, tiek krepšinio sporto kryptimis, dėl R. M. R. veiksmų parama krepšiniui nepadidėjo nei dydžiu, nei paramą skiriančių įmonių skaičiumi. Be to, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 23 d. vykusio pokalbio tarp R. M. R. ir T. J., R. M. R. kalba ir apie paramos skyrimą kitoms sporto sritims („...vėl tie balionai, tie Š. ten ir vėl jie ten trys tūkstančiai kažkiek tai... Dabar K. čia su ta savo knyga ten dviejų tūkstančių prašo. <...> paskui pasaulio <...> orientacininkai <...> jie ten nori susirinkti keturiasdešimt tūkstančių. Nu sakau tiek tai mes, sakau, nu galim, sakau, įmonės ten vieną kitą tūkstantį ten žinai“) (t. 1, b. l. 112–113). Analogiškai, t. y. kaip rūpinimasis tiek krepšinio klubu, tiek ir futbolo klubu, vertintini ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. R. M. R. darbo kabinete įvykusio R. M. R., T. J., M. P. ir A. G. pokalbio metu išsakyti R. M. R. teiginiai. R. M. R. pasako, kad jų tikslas yra pakalbėti, kaip galima paremti krepšinio komandą, pasiūlo M. P. pasakyti, kokios problemos. M. P. pasako: „Problema yra tokia, kad nu, LKL-e mes turim patį prasčiausią autobusą ir (neaiškiai).“, R. M. R. klausia, ar „ankštokas“, M. P. tai patvirtina. Po diskusijų R. M. R. sako: „Tegu du būna, kaip sakant, reklamuot“. A. G. toliau patvirtina, kad skirs didesnį autobusą: „Ne, tai gerai, susidėliosim, aš sakau, čia tu, ar kaip sako (neaiškiai) pasakyt, mes (duomenys neskelbtini) turim, bet dar visiem nu...“. Toliau pokalbio dalyviai kalbasi apie 55 vietų autobuso ypatumus ir M. P. klausia: „Sprendimas kaip ir yra, suprantu, ane?“. Į M. P. klausimą atsako R. M. R.: „Nu aš manau, kad (neaiškiai) yra galimybės (neaiškiai)“. M. P. išeina iš kabineto, kiti pokalbio dalyviai toliau lieka kabinete. R. M. R. toliau klausia A. G. dėl futbolininkų pavežimo kokius 10 kartų. A. G. nurodo, kad parke buvo sudėtinga situacija, „viskas išsemta“, krepšiniui pakaks, bet futbolui ne: „Dabar va kaip šiek tiek didesnę ten tą sumą paskyrėt, tai dabar ją va reik šitą pusę metų, dabar naują sezoną pabaigt, įsitenka. Bet futbolui tada...“. R. M. R. toliau kalbina A. G. dėl futbolininkų pavežimo. A. G. pasiūlo, esant pritarimui, skirti autobusą su vairuotoju, o kuru turėtų pasirūpinti patys (t. 1, b. l. 135–143). Minėtame pokalbyje dalyvavo krepšinio klubo (duomenys neskelbtini) vadovas M. P., kurio tiesioginės funkcijos yra ieškoti klubui rėmėjų, todėl natūralu, kad apie krepšinio klubą ir didesnio autobuso poreikį krepšinio komandai buvo kalbama daugiau, tačiau pokalbio metu taip pat buvo išreikštas ir mero R. M. R. rūpestis futbolo komanda, R. M. R. pokalbio metu kelis kartus paklausė A. G. dėl galimybės pavežti futbolininkus. Liudytojas apklaustas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. aptariamo pokalbio mero R. M. R. kabinete aplinkybių ir detalių teigė neprisimenantis, tačiau nurodė, kad tas pokalbis buvo dalykinio pobūdžio, nebuvo kažkuo išskirtinis. A. G. teigimu meras R. M. R. įtakos jiems nedarė, jeigu yra galimybė, parama yra skiriama ne tik klubui ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitoms sporto šakoms. Paramą, anot A. G., paskiria jų bendrovės paramos teikimo skyrimo komisija, todėl nei jis, nei meras negali daryti jokios įtakos komisijos sprendimui (t. 23, b. l. 139–142).

31. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad nors po 2019 m. balandžio 4 d., kuomet įvyko R. M. R. ir A. B. susitikimas, kurio metu R. M. R. paprašė A. B. paramos Komitetui, o A. B. paprašė padėti dėl paramos krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo užfiksuoti R. M. R. iniciatyva ir pokalbiai su tam tikrais asmenimis (M. P., T. J., A. G.) dėl paramos krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) skyrimo, tačiau R. M. R. atlikti veiksmai, susiję su iniciatyva skirti paramą krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini)“, nėra tokio pavojingumo, kad būtų galima juos pripažinti nusikalstamais ir uždraustais baudžiamojo įstatymo. Kaip nurodė R. M. R., pagal (duomenys neskelbtini) mieste susiklosčiusią praktiką į jį dažnai kreipdavosi ne viena sporto organizacija, o jis šiuos klausimus netiesiogiai spręsdavo kalbėdamasis su įmonių atstovais, jų valdybos nariais, jo aktyvus elgesys viso sporto, ne tik krepšinio, finansavimo klausimais buvo įprasta jam veikla. Neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad toks R. M. R. elgesys buvo nulemtas A. B. pažado paremti Komitetą, byloje nėra. Priešingai, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog R. M. R. aktyvus elgesys sporto finansavimo klausimais buvo įprasta jam veikla, R. M. R. po 2019 m. balandžio 4 d. įvykusio susitikimo ir pokalbio su A. B. neatliko iš esmės jokių išskirtinių veiksmų, kad krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) būtų skirta didesnė parama, toks pats R. M. R. elgesys buvo ir kitų sporto šakų bei sporto organizacijų atžvilgiu, parama krepšinio klubui (duomenys neskelbtini) dėl R. M. R. veiksmų 2019 metais neišsiskyrė nuo ankstesnių metų nei dydžiu, nei rėmėjų skaičiumi.

32. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje įrodymais nepagrindus, kas konkrečiai ir kaip (oficialiai ar neoficialiai, teisėtai ar neteisėtai) parems Komitetą, neužfiksavus kokių nors tokią paramą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti neginčytinos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis įvyko korupciniai mainai, t. y. jog R. M. R. įsipareigojo būtent už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamas įmones, kad šios skirtų didesnę paramą krepšinio klubui ,,(duomenys neskelbtini) “. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas, jog R. M. R. ir A. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pagrįstai išteisino R. M. R. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o A. B. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

33. Prokurorės apeliaciniame skunde minimas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nebuvo užfiksuotos ne tik R. M. R. elgesio korupcinės paskatos, bet ir bet kokie realūs veiksmai perduodant ar siekiant perduoti A. B. pažadėtus pinigus, kuris, anot prokurorės, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas (R. M. R. buvo kaltinamas, kad pažadėjo ir susitarė su A. B. priimti iš jo kyšį, o A. B. pažadėjo ir susitarė su R. M. R. jam duoti kyšį, kaltinimo, kad A. B. davė kyšį R. M. R., o pastarasis jį priėmė, byloje nėra), nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu. Byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų nei kad R. M. R. pažadėjo ir susitarė su A. B. priimti iš jo kyšį, nei kad A. B. pažadėjo ir susitarė su R. M. R. jam duoti kyšį.

Dėl R. M. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

34. R. M. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo buvo kaltinamas tuo, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, siekė kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu, už tai, kad: 1) S. T. Visuomeniniam rinkimų komitetui „(duomenys neskelbtini) “ skyrė 1350 eurų dydžio auką; 2) kartu su I. T. 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., savivaldybių tarybų ir merų rinkimų I ir II turų rezultatų laukimo renginių metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui; 3) kartu su I. T. 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., R. M. R. 60-ojo gimtadienio šventės metu suteikė neatlygintinas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės nuomos, maitinimo paslaugas ir ne mažesnės nei 146,63 Eur vertės maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui.

35. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastiniu ryšiu tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. BK 228 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, Nr. 2K-68-788/2021, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-23-1073/2020, Nr. 2K-187-976/2019, Nr. 2K-241-303/2018, Nr. 2K-263-696/2016, Nr. 2K-P-1-2014). Piktnaudžiavimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, Nr. 2K-68-788/2021, Nr. 2K-186-689/2020, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-22-628/2019, Nr. 2K-7-84-489/2018, Nr. 2K-7-64-139/2016, Nr. 2K-249-895/2015, Nr. 2K-297/2014). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, Nr. 2K-23-1073/2020, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-319-693/2016, Nr. 2K-7-64-139/2016). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti nusikalstama veika yra įgaliojimų viršijimas – tai įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna įstatymais ir kitais teisės aktais uždrausti veiksmai; veiksmai, priklausę kitų valstybės tarnautojų, institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-697/2021, Nr. 2K-248-648/2020, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-102-699/2015, Nr. 2K-24-895/2015, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-497/2014). Piktnaudžiavimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka priešingų tarnybos interesams veikų padarymo, kaip minėta, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad šioje byloje buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: vienas iš Verslo tarybos narių – R. M. R. pasiūlė kitam Verslo tarybos nariui (V. M., vėliau ir S. G.) į Verslo tarybą deleguoti konkretų asmenį (S. T.), kuris būtų deleguojamas ir atstovautų ne R. M. R. atstovaujamą instituciją (savivaldybę), o kitą verslo organizaciją - (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmus. R. M. R. inicijavo, siūlė ir pavedė parengti teisės aktų projektus, susijusius su S. T. įtraukimu į Verslo tarybą. Dėl tokių veiksmų S. T. tapo Verslo tarybos nariu ir dalyvavo jos posėdžiuose. Toks R. M. R. veikimas nebuvo teisėtas, nes dėl Verslo tarybos nuostatų keitimo nebuvo Verslo tarybos siūlymo, o tai buvo daroma tik dalies Verslo tarybos narių (R. M. R. ir T. J.) iniciatyva, kas reiškia, jog tokiu būdu buvo pažeista Verslo tarybos nuostatų keitimo procedūra. Tačiau kaltinime nurodyti duomenys, kad R. M. R. taip elgėsi dėl turtinio ar neturtinio intereso, kitos naudos sau ar kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl R. M. R. pasyvaus vaidmens rinkimų rezultatų laukimo vakarų ir jo gimtadienio organizavime bei atsiskaityme už juos, duomenų nebuvimo dėl R. M. R. ir S. T. bet kokios formos susitarimo ar bet kokių pokalbių dėl galimybės tapti Verslo tarybos nariu, konstatavo, kad kaltinimo dalis, kurioje teigiama, jog R. M. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad šis taptų Verslo tarybos nariu už S. T. paramą Komitetui ir kitą paminėtą turtinę naudą, nepasitvirtino.

37. Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija paminėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad bent viena iš dviejų S. T. aukų buvo siejama su jo noru ar pageidavimu tapti (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nariu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad S. T. parama iki rinkimų buvo mažesnė nei dalis, skirta po rinkimų, kuomet jau buvo aišku, kad meras yra išrinktas ir Komitetui reikėjo pasidengti lėšų deficitą. Taip pat, anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir visiškai nevertino 2019 m. spalio 8 d. S. G. pokalbio su R. M. R., kurio metu R. M. R. akivaizdžiai pasakė, kad S. T. delegavimas į Verslo tarybą yra atsidėkojimas už paramą rinkimuose. Su tokiais prokurorės argumentais nėra pagrindo sutikti.

38. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. T. per du kartus visuomeniniam rinkimų komitetui „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1350 Eur (t. 12, b. l. 3–6, 9–22). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. T. paaiškino, jog visuomeniniam rinkimų komitetui „(duomenys neskelbtini) “ skyrė paramą, kaip auką, nes turėjo tokią galimybę kaip fizinis asmuo. Už šią auką R. M. R. ar kiti komiteto nariai jam nežadėjo atsilyginti, o paramos skyrimas ir jo atsiradimas rinkiminiame komitete grįstas tuo, kad tuometinė valdžia, savivaldybės administracija, ne prieš rinkimus ir neprašydami pinigų betarpiškai klausė įmonių, kaip jiems sekasi, kokių problemų turi ir prie kokios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė. Tai, anot S. T., buvo pirmasis atvejis per daug metų, todėl, pasidomėjęs besikuriančia komanda, nusprendė prisijungti suprasdamas, kad visada rinkimuose reikia finansų, todėl galės tokiu būdu prisidėti. Su R. M. R. pažįstamas tik tiek, kiek suveda aplinkybės darbe, komitete, asmeniškai nėra draugai, iki jo įtraukimo į Verslo tarybą buvo šiek tiek pažįstami. Rinkimų metu bendravo tik apie klausimus, susijusius su rinkimais, apie jo verslą, verslo grupės atstovavimą kalbų nebuvo. S. T. tvirtino, jog jokios naudos – nei materialinės, nei nematerialios už tai, kad buvo Komiteto nariu, ar už tai, kad skyrė auką, negavo, tai buvo gera žmonių komanda, jam buvo naudinga patirtis. S. T. teigimu, jo duota auka ir dalyvavimas rinkimų komitete „(duomenys neskelbtini)“ nėra susiję su jo delegavimu į Verslo tarybą, nes tie klausimai keliami buvo dar iki jo dalyvavimo rinkimų komitete (t. 23, b. l. 155–158). Liudytoja G. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje vyko savivaldos rinkimai, tada ji buvo rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini) “ štabo vadovė. Daugiausia dirbo su viešaisiais ryšiais, komunikacija, organizaciniais klausimais, t. y. stebėtojais, savanoriais ir kitais dalykais. Per tuos rinkimus jau buvo po STT „didinamuoju stiklu“ ir suprato, kad mažiausia, netyčinė klaida galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl dirbo su padidintu atidumu tam, kad visa kampanija būtų skaidri ir nekeltų jokių abejonių. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino jų ataskaitas, grąžino rinkimų užstatą, t. y. jie viską darė teisingai, tinkamai. Lėšų padengti rinkimų išlaidoms užteko, kadangi kitaip jie nebūtų galėję uždaryti rinkimų sąskaitos ir nebūtų atgavę užstato. Visos rinkimų kampanijos metu, tiek su komiteto žmonėmis, tiek ir su sąrašo nariais rašė ir nurodė, kad reikia aukų. S. T. buvo aktyvus rinkimų komiteto narys, taip pat buvo ir rinkimų sąraše. Jis parėmė kampaniją pinigais, galimai tą darė visi komiteto nariai, ypač žmonės iš sąrašo (t. 23, b. l. 161–164). Liudytojos G. M. parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys iš esmės sutampa ir atitinka prokurorės apeliaciniame skunde minimo R. M. R. ir G. M. pokalbio, įvykusio 2019 m. balandžio 15 d. R. M. R. darbo kabinete, metu užfiksuotus faktinius duomenis. Minėto pokalbio metu abu pokalbio dalyviai kalbasi apie Komiteto narių aukas į Komiteto sąskaitą. R. M. R. svarsto, ar V. prašyti pinigų. Po to G. M. sako, kad K. pervedė, kad ji kalbėjo su S. (S. T.), kuris nurodė, kad tikrai perves. G. M. nurodo, kad: „Mum bet kuriuo atveju trūks trijų šimtų. Bet kuriuo atveju. Jeigu šitie ir viską suvedžios, vis tiek trūks. Gali būt ir, kad net ir keturių“. R. M. R. pokalbio metu nurodo, kad „tai visų penkių trūksta, šiaip.“ (t. 1, b. l. 110–115). Bylos duomenimis nepaneigti tiek R. M. R. parodymai apie tai, kad S. T. buvo rinkimų komiteto ,,(duomenys neskelbtini)“, apimančio didžiulę žmonių komandą, rinkiminio sąrašo nariu, ir taip vadinama ,,T. auka rinkimų komitetui“ yra tiesiog taip pavadintas įstatymo numatytas būdas finansuoti rinkimų komitetams rinkimines kampanijas, visi dalyviai tokiu būdu finansavo komitetą, tiek ir S. T. bei G. M. paaiškinimai, jog S. T., kuris buvo aktyvus rinkimų komiteto narys, buvo rinkimų sąraše, finansinis Komiteto parėmimas buvo visiškai teisėtas (netgi, kaip Komiteto nariui, būtinas) veikimas, o S. T. pervesta pinigų suma Komitetui nebuvo kažkuo išskirtinė. Todėl deklaratyviais ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstais laikytini prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, jog S. T. parama Komitetui po rinkimų buvo susijusi su noru padėti jau išrinktam merui R. M. R. padengti Komiteto lėšų deficitą, tikintis ateityje patekti į Verslo tarybą.

39. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja byloje esantį 2019 m. spalio 8 d. įvykusį R. M. R. pokalbį su S. G., kaip, neva, patvirtinantį, jog S. T. delegavimas į Verslo tarybą buvo R. M. R. atsidėkojimas už paramą rinkimuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius 2019 m. spalio 8 d. R. M. R. darbo kabinete užfiksuotą R. M. R. ir S. G. pokalbį ir susipažinus su jo turiniu, matyti, jog pokalbio dalyviai kalbasi apie (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių delegavimą į (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybą. Prokurorės apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojami R. M. R. pasakyti žodžiai: ,,Matai, kai reikėjo mums į mūsų eit komitetą, tai iš verslo ten jau vos jie ten to „(duomenys neskelbtini)“ su V. ir vos ne vieni atėjo./ Mūsų palaikyt. Nes aš kažkaip irgi noriu biškiuką taip, žinai, kažkokį jiem...“, kurie, prokurorės manymu, patvirtina, jog R. M. R. akivaizdžiai pasakė, jog S. T. delegavimas į Verslo tarybą yra atsidėkojimas už paramą rinkimuose. Su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Vertinant šiuos R. M. R. žodžius viso pokalbio kontekste, nekyla abejonių, jog kalbama apie S. T., kuris prisijungė prie rinkimų komiteto ,,(duomenys neskelbtini)“, tapo šio komiteto nariu, taip pat apie tai, kad R. M. R. norėtų, jog būtų surasta galimybė S. T. padaryti Verslo tarybos nariu. Tuo tarpu, daryti neginčytiną išvadą, jog tokį R. M. R. siekį paskatino būtent S. T., kaip rinkimų komiteto nario, finansinė parama Komitetui, nėra pagrindo. Byloje neginčytinai nustatyta, jog S. T. Verslo tarybos nariu tapo R. M. R. iniciatyva ir protegavimu, tačiau neginčytinų faktinių duomenų, jog R. M. R. į Verslo tarybą S. T. pasiūlė būtent dėl jo finansinės paramos, rinkiminės kampanijos metu skirtos Komitetui, byloje nėra (R. M. R. nei apie pinigus, nei apie kokią nors finansinę paramą Komitetui pokalbio metu neužsimena). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad bent viena iš dviejų S. T. aukų Komitetui buvo siejama su jo noru ar pageidavimu tapti (duomenys neskelbtini) miesto Verslo tarybos nariu, juo labiau nėra neginčytinų faktinių duomenų, kad R. M. R. iniciatyva ir veiksmai, padėję tapti S. T. Verslo tarybos nariu, buvo sąlygoti S. T. paramos rinkimų komitetui „(duomenys neskelbtini)“.

40. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepasitvirtino R. M. R. pareikštas kaltinimas tuo, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis siekė kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu už tai, kad kartu su I. T. 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., savivaldybių tarybų ir merų rinkimų I ir II turų rezultatų laukimo renginių metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui, taip pat už tai, kad kartu su I. T. 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė I. T., R. M. R. 60-ojo gimtadienio šventės metu suteikė neatlygintinas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės nuomos, maitinimo paslaugas ir ne mažesnės nei 146,63 Eur vertės maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui. Galima išskirti tokius esminius apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus: pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. R. valdė, kontroliavo ar buvo atsakingas už Komiteto finansinius reikalus, prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims; pirmosios instancijos teismo teiginys, kad R. M. R. apie tai, kas, kokiu būdu ir kada atsiskaitys už jo gimtadienio šventės metu suteiktas paslaugas kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, nežinojo ir tuo nesidomėjo, neatitinka tikrovės; pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino liudytojų G. M., B. V., L. M., S. U., I. T. parodymus, G. M. kompiuterio apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, 2019 m. balandžio 12 d. pokalbio tarp R. M. R. ir R. V. turinį, 2019 m. rugsėjo 13 d. pokalbio tarp G. M. ir L. M. pokalbio turinį.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad už Komiteto finansinę veiklą buvo atsakingi M. N. ir R. V. (t. 12, b. l. 25–60), M. N. buvo Komiteto koordinatorius, o R. V. tvarkė buhalterinę apskaitą. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti M. N. ir R. V., taip pat ir pats R. M. R.. R. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jai reikėjo daryti pinigines operacijas ir padaryti rinkiminę ataskaitą, įplaukų, išlaidų, aukų registraciją ir sutartis R. M. R. kampanijai „(duomenys neskelbtini)“, ataskaitą pridavė VRK, klausimų dėl ataskaitos nekilo. Išlaidų ar įplaukų grynaisiais pinigais nebuvo, viskas vyko per banko sąskaitą. Tuo metu ji daugiausia bendravo su vadovu M. N., problemų su buhalterine apskaita nebuvo. Liudytojos R. V. teigimu, R. M. R. pats finansinių dokumentų teikimo, apskaitymo ir panašių klausimų su ja nederino, vienintelį kartą jai skambino prieš ataskaitos pateikimo terminą ir paklausė, ar yra paruošta ataskaita. Būtent šis pokalbis užfiksuotas byloje, taip pat minimas ir prokurorės apeliaciniame skunde (t. 23, b. l. 143–144). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad 2019 m. balandžio 12 d., 16:23 val., R. M. R. skambino R. V.. Išklausius šio pokalbio garso įrašą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad R. M. R. pokalbio metu teiraujasi R. V., iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti rinkimų komiteto finansinę ataskaitą, ji išaiškina, kad iki 2019 m. balandžio 18 d. R. V. nurodo, kad M. N. turi sutvarkyti Komiteto banko sąskaitą, kad ji turi būti „nulinė“ ir uždaryta banke. Pokalbio metu R. V. patvirtino R. M. R., kad iki sąskaitos uždarymo reikia atsiskaityti su visais tiekėjais, nes po jos uždarymo nebus lėšų, kuriomis būtų galima padengti skolas. R. V. klausia R. M. R., ar jis žino, kad Komiteto sąskaitoje yra pinigų, reikia kažkaip padaryti, kad sąskaitoje jų neliktų (t. 1, b. l. 101–106). Liudytojos R. V. parodymuose, taip pat aptartame R. V. pokalbyje su R. M. R. užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. M. R. domėjosi Komiteto finansiniais reikalais, kas būnant meru ir Komiteto lyderiu, yra savaime suprantama ir normalu, tačiau akivaizdu, kad R. M. R. nuodugniai Komiteto finansinių reikalų tvarkymo niuansų nežinojo, jų nekontroliavo, nežinojo, iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pateikta ataskaita, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad R. M. R. buvo Komiteto narys, jo lyderis, savaime nereiškia, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie Komiteto sąskaitos tvarkymo veiksmus, apie apmokėjimą už Komitetui suteiktas paslaugas, pajamų ir išlaidų pagrindimą patvirtinančių dokumentų surinkimą, kontroliavimą ir koordinavimą. Vienkartinis R. M. R. pasidomėjimas ir pasiteiravimas apie Komiteto finansinę būklę ir galutinės ataskaitos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikimo aplinkybes nėra pagrindas daryti išvadą, jog R. M. R. rūpinosi Komiteto sąskaita, joje esančiomis piniginėmis lėšomis, skolomis ir jų padengimu, kaip apeliaciniame skunde nurodo prokurorė. Jokių kitų faktinių duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta.

42. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų M. N., G. M., I. T., S. U. parodymų, visi šie asmenys nurodė iš esmės tą pačią priežastį, kodėl 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. vykusiems rinkimų vakarams buvo pasirinkta būtent kavinė ,,(duomenys neskelbtini) “, priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė yra I. T.. Liudytojas M. N. nurodė, jog patalpų rinkimų vakarams nuomos, taip pat sąskaitos už patalpų nuomą išrašymo klausimus jis derino su S. T., nes šis buvo Komiteto narys ir su juo buvo paprasčiau komunikuoti (t. 23, b. l. 178–181). Liudytoja I. T. parodė, jog jų įmonė išreiškė pasiūlymą, kad jų kavinėje galėtų būti laukiama rinkimų rezultatų, kadangi jie patys priklauso tam Komitetui, ir pasiūlė padaryti šventę. Sprendimas, kad toje kavinėje vyks rinkimų vakarai, buvo priimtas bendru komandos sutarimu. Ji dalyvavo tik pirmame rinkimų vakare, žino, kad vieno vakaro metu buvo mokestis už nuomą, o kito – ne, nes buvo maitinimo lėšos. Šio vakaro metu ji vaišino asmenis maistu, kadangi kiekvienas asmuo nešėsi kažką savo, taigi, ir ji atitinkamai pridėjo nuo savęs. Visi asmenys turėjo susimokėti už save, nežino, ar buvo pateikta bendra sąskaita komitetui, ar kažkas tą sąskaitą apmokėjo (t. 24, b. l. 44–48). Liudytoja G. M. parodė, kad rinkimų vakarais – 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. jų rinkimų komitetas rinkimų rezultatų laukė toje pačioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nes ji yra patogioje atvykti vietoje. Kas yra šios kavinės akcininkai, ji nežino, tačiau žino, kad kavinė priklauso jų komandos žmonių giminaičiams. Kavinės savininkė yra Sandra, o jos giminaičiai – S. T. ir I. T., buvo jų Komiteto nariais. Galimai maitinimo paslaugos tų vakarėlių metu nebuvo teikiamos, kiek prisimena, jie nešėsi savo gėrimus bei užkandžius, o jei kažkas ir buvo padėta, tai labai minimaliai (t. 23, b. l. 161–164). Liudytoja S. U. parodė, kad abiejų rinkimų vakarai vyko jų kavinėje. Rinkiminių vakarų metu buvo duotos patalpos, už kurias, kiek prisimena, buvo atsiskaityta, ji dalyvavo tik viename iš tų rinkiminių vakarų. Ar maistas rinkimų vakaruose buvo suneštinis, ar kavinės, tiksliai neprisimena. Kiek prisimena, jos sesuo I. T. buvo užsakiusi kažkiek maisto (t. 24, b. l. 49–51). Byloje esančioje 2019 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) nurodomos paslaugos – patalpų nuoma, suma – 85 Eur su PVM. Sąskaitą faktūrą gavo M. N.. Iš pateikto išrašo matyti, kad ši sąskaita buvo apmokėta 2019 m. kovo 26 d. (t. 12, b. l. 92). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad rinkimų komiteto ,,(duomenys neskelbtini)“ rinkimų vakarai buvo suorganizuoti ir vyko būtent kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė yra S. T. žmona I. T., bendru Komiteto narių sutarimu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad R. M. R. žinojo apie atsiskaitymą su rinkimų rezultatų laukimo vakarams patalpas ir kitas paslaugas suteikusia kavine, apie galimai nuolaidų maistui ar kitokių nuolaidų suteikimą. Byloje nėra duomenų, kad R. M. R. žinojo ar jam buvo perduota informacija apie 85 Eur už patalpų nuomą sumokėjimą, apie neatlygintinų nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugų bei maisto patiekalų suteikimą. Prokurorės apeliaciniame skunde minimi G. M. prieš aptariamus vakarus siųsti elektroniniai laiškai rinkimų komiteto nariams, kad visi yra laukiami kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, su prierašu: ,,Užkandžiai jūsų lauks“, gali būti interpretuojami įvairiai ir vien tokios frazės, taip pat apeliaciniame skunde nurodomo fakto, kad šių renginių metu iš kavinės buvo pirkta labai nedaug gėrimų bei cigarečių ir visiškai nepirkta maisto patiekalų (tą, anot prokurorės, parodo duomenys, esantys UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos sistemos pateiktame diske su restoranų valdymo sistemos duomenimis apie šios kavinės darbuotojų suvestą informaciją į sistemą), nepakanka kategoriškai išvadai, jog visi maisto patiekalai buvo tiekiami nemokamai, kavinės sąskaita. Priešingai, šie faktiniai duomenys atitinka liudytojų G. M. ir I. T. parodymus, jog dalis maisto buvo suneštinis, o dalį maisto I. T. užsakė iš kavinės ir jais vaišino susirinkusiuosius. Be to, I. T., kuri yra Komiteto narė, pasiūlymas surengti rinkimų rezultatų laukimo vakarus kavinėje, kurios akcininkė ji yra, taip pat nuolaidų padarymas ar net ir susirinkusių Komiteto narių pavaišinimas nemokamai nėra neleistinas ar neteisėtas veikimas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra neginčytinų faktinių duomenų, kad R. M. R. inicijavo S. T. tapimą Verslo tarybos nariu, atsidėkodamas S. T. už tai, kad jis kartu su I. T. 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ savivaldybių tarybų ir merų rinkimų I ir II turų rezultatų laukimo renginių metu suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės maitinimo paslaugas bei maisto patiekalus R. M. R. bei Komitetui.

43. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, bylos duomenimis nepaneigti R. M. R. parodymai apie tai, kad jis apie savo gimtadienio šventę beveik nieko nežinojo, jis žinojo tik datą, kada vyks šventė, jokios informacijos apie atsiskaitymą su kavine „(duomenys neskelbtini)“ už jo gimtadienio šventę jis neturėjo. Kaip matyti iš liudytojos G. M. parodymų, meras nedalyvavo savo gimtadienio organizavime, jis prisidėjo tik tuo, kad pasakė datą, kurią bus laisvas ir kuri jam tiktų, o visus kitus darbus atliko jų komanda (t. 23, b. l. 161–164). Liudytoja B. V. parodė, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ atrinkta buvo susirinkus keletui žmonių, kurie išreiškė savo nuomonę. Liudytojos teigimu, mero reakcija į jam organizuojamą pobūvį buvo neigiama, jis labai rūpinosi, kad nebūtų daroma kažkas ypatingo (t. 24, b. l. 35–37). Liudytoja L. M. nurodė, kad ji buvo viena iš žmonių, kurie organizavo mero jubiliejinį gimtadienį. S. T. nebuvo organizatorių tarpe, organizavo tarybos nariai, kurie dirba kartu su meru, t. y. B. V., V. S., G. M.. Kiek prisimena, buvo pasiūlymas daryti šventę ten pat, kur vyko jų rinkimų vakarai, kavinėje „(duomenys neskelbtini) “. Galimai kažkas pasiūlė paprašyti S. T., nes tai yra jo giminaičių kavinė, bet ji neprisimena, ar kažkas prašė S. T., ar buvo asmuo, kuris paskambino tiesiai į kavinę (t. 24, b. l. 51–53). Liudytoja S. U. parodė, kad jų kavinėje vyko R. M. R. jubiliejaus šventė, kurios metu buvo užsakyta šiek tiek maisto, už kurį buvo atsiskaityta. Kodėl buvo nuspręsta rengti mero šventę pas juos, nežino. Jai paskambino jos sesuo I. T. ir paklausė, ar galima surengti šventę tokiai datai. Kadangi ji (S. U.) yra įmonės vadovė, ji nusprendė, kad gali tai leisti. Apie šventės organizavimą jų kavinėje sužinojo iš savo sesers. Sesuo jai taip pat nurodė padaryti su didesne nuolaida, o ji nusprendė padaryti maksimalią nuolaidą (t. 24, b. l. 49–51). Vien ta aplinkybė, kad kaip liudytojos byloje apklaustos G. M., S. U., I. T., B. V. yra susijusios su R. M. R. ar jo aplinka, dėl to gali būti suinteresuotos bylos baigtimi, negali būti pagrindu šių asmenų parodymus laikyti nepatikimais ir netinkamais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Šių liudytojų parodymai turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų viseto kontekste. Būtent byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepaneigia liudytojų G. M., S. U., I. T., B. V. parodymų apie tai, kad R. M. R. savo jubiliejinio gimtadienio šventės organizavime nedalyvavo ir jam nebuvo žinoma atsiskaitymo su kavine ,,(duomenys neskelbtini) “ už jo gimtadienio šventę aplinkybės. Šios išvados nepaneigia prokurorės apeliaciniame skunde minimi 2019 m. rugsėjo 18 d. įvykusio R. M. R. ir G. M. pokalbio metu užfiksuoti faktiniai duomenys. Minėto pokalbio metu G. M. pasakius, kad ji nori pakalbėti apie gimtadienį, R. M. R. atsako, kad tarsis su „(duomenys neskelbtini)“, tuomet G. M. atsako, kad viskas jau sutarta, o jam rūpintis niekuo nereikia (t. 2, b. l. 173–177). Iš pokalbio turinio galima suprasti, jog R. M. R. pabandžius pasidomėti jo gimtadienio organizaciniais reikalais, G. M. atsako, kad viskas jau suorganizuota ir jokių detalių, susijusių su būsima gimtadienio švente, daugiau nepateikia. Todėl deklaratyvūs yra prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad R. M. R., sužinojęs, kad gimtadienis bus švenčiamas asmens, kuris jį parėmė didele suma rinkimuose, šeimai priklausančioje kavinėje, suvokė, kad kavinės savininkai didele dalimi prisidės prie šventės išlaidų, ir su tuo sutiko. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog faktą, kad R. M. R. gerai žinojo, jog jam pačiam nereikės mokėti už šventės metu kavinės suteiktas paslaugas ir maistą, pagrindžia byloje užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 13 d. pokalbis tarp G. M. ir L. M.. Išklausius šio pokalbio garso įrašą nustatyta, kad šio pokalbio metu G. M. pasakė L. M. apie sutartą R. M. R. gimtadienio šventimo laiką ir vietą bei nurodė, kad už maistą ir patalpas nereikės mokėti, tačiau šiame pokalbyje R. M. R. net neminimas (t. 2, b. l. 64–72), todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis.

44. Įvertinus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad R. M. R. nedalyvavo savo gimtadienio šventės organizavime, nes jį organizavo kiti Komiteto nariai, norėdami padaryti merui staigmeną. Byloje nėra duomenų, kad R. M. R. būtų atsakingas ar rūpinęsis atsiskaitymu už gimtadienio šventę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis žinojo apie tai, kad jo gimtadienio metu buvo pritaikyta nuolaida ar kavinė galimai teikė nemokamai kai kuriuos maisto produktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie gimtadienio šventės prisidėjo S. T. ir I. T. (padarydami nuolaidą ar vaišindami tam tikrais maisto produktais, kurių galima vertė pagal kaltinimą 146,63 Eur), tačiau toks veiksmas savaime nėra neteisėtas. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad R. M. R. žinojo apie teikiamas nuolaidas jo gimtadienio šventei, byloje nėra neginčytinų faktinių duomenų, kad tos nuolaidos buvo daromos ne kaip gimtadienio dovana merui ar prisidėjimas prie gimtadienio šventės, bet būtent tuo tikslu, kad vėliau S. T. būtų teikiamas tapti Verslo tarybos nariu.

45. Kaip minėta, piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Ne baudžiamajame įstatyme, tačiau teismų praktikoje piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, Nr. 2K-268/2012, Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-189-1073/2019).

46. Nustatant BK 228 straipsnio 2 dalyje esančioje teisės normoje įtvirtintą tyčinio kvalifikuoto piktnaudžiavimo, kuris pasireiškia kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, sudėtį, tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas. Aiškinant įstatyme įtvirtintus kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymius, būtina pabrėžti svarbią aplinkybę, kad neturtinio pobūdžio naudos (kitokios asmeninės naudos) siekimas visų pirma siejamas ne su kitų asmenų neturtine nauda, o su pačiam piktnaudžiaujančiam kaltininkui, jo artimiems asmenims suteikiama gerove. Pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja manymą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra šio nusikaltimo subjektas. Atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio neapibrėžtumą įstatyme, šios neturtinės vertybės sąvokos abstraktumą, tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytas piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).

47. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi ir akcininku yra S. T., aptariamu laikotarpiu turėtas skolas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei aplinkybę, jog už įsipareigojimų nevykdymą informacija buvo perduota skolų išieškojimo bendrovei, kas, anot prokurorės, patvirtina, jog S. T. turėjo didelį suinteresuotumą dalyvauti Verslo taryboje, sprendžiant mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos pakeitimo klausimą, S. T., kaip aktyviam verslininkui, kurio įmonė turėjo nemažų įsiskolinimų dėl mokesčių už atliekų tvarkymą, buvo labai svarbu, kad tų mokesčių skaičiavimas būtų pakeistas jo įmonės naudai, o tai, prokurorės nuomone, yra akivaizdi kitokia asmeninė nauda S. T., kurios kryptingai ir nuosekliai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, savo veiksmais siekė R. M. R.. Su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas gana plačiai šiuos argumentus aptarė ir išdėstė faktinius duomenis, patvirtinančius, jog atliekų tvarkymo ir mokesčių už tai klausimai Verslo taryboje buvo aktualūs ne tik pačiam S. T., bet buvo keliami dar iki S. T. tapimo šios tarybos nariu. Šios faktinės aplinkybės nustatytos liudytojo M. G. parodymais, iš kurių matyti, jog vienas aktualiausių klausimų Verslo taryboje buvo susijęs su atliekų rinkliavomis (duomenys neskelbtini) verslo įmonėms – vienu šio klausimo iniciatorių buvo jis (M. G.). Liudytojo teigimu, klausimas yra aštrus ir vis dar iki galo neišspręstas, šiuo klausimu vyko įvairių formų diskusija. Verslas buvo pasipiktinęs nauja tvarka, verslininkai įsitikinę, kad tvarka prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms dėl taršos. Buvo grupė įmonių, valdančių daug patalpų, kurioms naujai priimta tvarka pakėlė atliekų rinkliavą 3-20 kartų per metus, tad akivaizdu, kad kilo didžiulis nepasitenkinimas. Buvo noras eiti ir aiškintis, diskutuoti, spręsti, kodėl taip atsitiko, ieškoti išeičių. Verslas kėlė atliekų rinkliavos klausimą kaip ydingą atliekų rinkliavos praktiką. Tai buvo vienas iš klausimų, dėl jo buvo paskirta diskusija – buvo kviečiami teisininkai pristatyti savo argumentus, taip pat atliekų įmonės vadovas, žmonės, kurie ruošė metodiką (t. 23, b. l. 192–195). Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas N. G., kuris, apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018-2019 m. atliekų tvarkymo klausimas Panevėžyje buvo verslininkams aktualus, kadangi pasikeitė tvarkos – dar iki šių dienų tai pagrindinis klausimas, kuris nesibaigia. Šis klausimas yra aktualus tuo, kad visi iš verslo pusės mano, kad tvarka neteisinga verslo atžvilgiu – visiems, kurie turi dideles patalpas, reikia mokėti mokesčius, nors tos patalpos yra tuščios ir nenaudojamos (t. 23, b. l. 190–192). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės dėl S. T. patekimo į Verslo tarybą reikšmingumo tiek šiam klausimui, tiek ir kitiems klausimams išspręsti. Be to, kaip matyti iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos nuostatų, Verslo taryba yra patariamoji institucija, teikianti pasiūlymus pagal savo kompetenciją (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės institucijoms, priimant sprendimus, susijusius su verslo plėtra, skatinimu, miesto ekonomine aplinka; Verslo tarybos sprendimai Savivaldybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio; Verslo taryba sudaroma (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu; Verslo taryba sudaroma Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui; Nuostatai keičiami, papildomi ar panaikinami Savivaldybės tarybos sprendimu; Verslo taryba sprendimus priima bendru sutarimu (t. 16, b. l. 16–21), todėl net jeigu S. T., patekdamas į Verslo tarybos sudėtį, ir turėjo didelį suinteresuotumą dalyvauti Verslo taryboje, sprendžiant mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos pakeitimo klausimą, tačiau vieno S. T. noras ir balsas negali nulemti Verslo tarybos sprendimo, juo labiau, įtakoti, kad mokesčių už atliekų tvarkymą skaičiavimas būtų pakeistas S. T. įmonės naudai. Be to, kaip jau minėta, kitokia asmeninė nauda BK 228 straipsnio 2 dalies prasme negali būti traktuojama taip, kaip nurodo prokurorė – kitokia asmeninė nauda S. T., kurios kryptingai ir nuosekliai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, savo veiksmais siekė R. M. R., kadangi terminas „asmeninė nauda“ suponuoja manymą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra šio nusikaltimo subjektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad tokio pobūdžio piktnaudžiavimas, pasireiškęs neteisėta mero R. M. R. pagalba inicijuojant S. T. tapimą Verslo tarybos nariu, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl piktnaudžiavimo veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį galimybių, akivaizdžiai neatitinka nei BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvalifikuojančio požymio turinio, nei jame nurodytos asmeninės naudos siekio sampratos.

48. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad S. T. tapimas Verslo tarybos nariu buvo R. M. R. iniciatyva, jo veiksmų ir tarimosi su (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais rezultatas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M. R. siūlė į Verslo tarybą nuo (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų S. T., o apie tokį jo norą nežinojo net vienas Rūmų vadovų – S. G.. Taip pat neginčytinai nustatyta, jog R. M. R. žinojo ir sutiko, kad savivaldybės administracijos darbuotojai parengtų teisės aktų projektus, reikalingus praplėsti Verslo tarybos narių skaičių. Vėliau į šį procesą buvo įtrauktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius T. J., J. L. ir D. P., kurie atliko veiksmus, reikalingus, jog būtų pakeisti Verslo tarybos nuostatai, praplečiant narių skaičių, taip pat, kad savivaldybės tarybai būtų pateikta S. T. kandidatūra į Verslo tarybą, o taryba priimtų sprendimą dėl Verslo tarybos nuostatų pakeitimo, kas vėliau ir buvo padaryta. Aplinkybę, kad būtent R. M. R. inicijavo, siūlė ir pavedė parengti teisės aktų projektus, susijusius su S. T. įtraukimu į Verslo tarybą, patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 18 d. registruotas Tarybos sprendimo projektas Nr. TSP-394 „Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-200 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-254 pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo. Šis teisės akto projektas buvo registruotas J. L., teisės akto projekto tiesioginis rengėjas – R. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarybos sprendimo projekte Nr. TSP-394 numatyta sudaryti naujos sudėties (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybą, kurioje Rūmų atstovais numatyti – S. G. - Rūmų prezidentas, S. T. - Rūmų narys, V. M. – Rūmų generalinis direktorius, N. G. – Rūmų viceprezidentas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos sudėtis keičiama, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto verslo tarybos nuostatų 13 punktu – Verslo taryba sudaroma Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Taip pat nurodoma, kad projektas parengtas Savivaldybės mero iniciatyva (t. 16, b. l. 13–43). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Rūmų prezidentas S. G. 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-102 pasiūlė į Verslo tarybą įtraukti S. T., UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų direktorių, kas reiškia, kad verslo atstovai raštišką pasiūlymą dėl S. T. įtraukimo pateikė dviem dienomis vėliau, nei parengtas tarybos sprendimo projektas. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Verslo tarybos nuostatų pakeitimai buvo atlikti R. M. R. siūlymu, nesant Verslo tarybos teikimo, kaip tai numatyta Verslo tarybos nuostatų 9.5 punkte, nes Verslo tarybos posėdžiuose toks klausimas svarstytas nebuvo ir sutarimo dėl to nebuvo. Nors S. T. buvo deleguotas (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-102, tačiau (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai tai padarė po žodinių R. M. R. įkalbinėjimų.

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir aptartus įrodymus, padarė išvadą, jog nors R. M. R., būdamas valstybės tarnautoju, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo nustatyti veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

50. Kaip minėta, piktnaudžiavimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka priešingų tarnybos interesams veikų padarymo– būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489-2021, Nr. 2K-104-696-2018, Nr. 2K-432-696-2016, Nr. 2K-288-696-2016, Nr. 2K-345-2014). Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kitų šiuose straipsniuose nustatytų subjektų turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495-2020, Nr. 2K-161-693-2019, Nr. 2K-245-303-2017, Nr. 2K-87-942-2017, Nr. 2K-319-693-2016, Nr. 2K-178-222-2016, Nr. 2K-7-64-139-2016, Nr. 2K-608-139-2015, Nr. 2K-102-699-2015, Nr. 2K-P-1-2014). Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda arba negautos pajamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495-2021, Nr. 2K-23-1073-2020, Nr. 2K-161-693-2019, Nr. 2K-319-693-2016, Nr. 2K-7-64-139-2016, Nr. 2K-608-139-2015). Kitokio pobūdžio žala – tai fizinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-1073-2020, Nr. 2K-161-693-2019, Nr. 2K-245-303-2017, Nr. 2K-87-942-2017, Nr. 2K-177-677-2016, Nr. 2K-7-64-139-2016, Nr. 2K-608-139-2015, Nr. 2K-102-699-2015, Nr. 2K-7-266-2015, Nr. 2K-P-1-2014, Nr. 2K-497-2014, Nr. 2K-328-2014, Nr. 2K-169-2014, Nr. 2K-100-2014).

51. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, asmens einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens ir institucijos, kurioje dirba valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495-2021, Nr. 2K-116-697-2021, Nr. 2K-69-648-2021, Nr. 2K-16-489-2021, Nr. 2K-248-648-2020, Nr. 2K-186-698-2020, Nr. 2K-127-689-2020, Nr. 2K-189-1073-2019, Nr. 2K-285-976-2018, Nr. 2K-104-696-2018, Nr. 2K-92-489-2017, Nr. 2K-87-942-2017, Nr. 2K-432-696-2016, Nr. 2K-319-693-2016, Nr. 2K-102-699-2015, Nr. 2K-7-266-2015, Nr. 2K-P-1-2014).

52. Didelės žalos požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Taigi, didelės žalos požymis rodo padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities ir kaltininko einamų pareigų svarbą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-111/2010 ir kt.).

53. Didelės neturtinės žalos požymis negali būti vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą – šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, Nr. 2K-P-59-459/2021).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl didelės žalos, kaip vieno iš BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, buvimo R. M. R. veikoje. Apeliaciniame skunde, išskyrus abstrakčias frazes - nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas einantis asmuo, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, davęs savivaldybės tarybos nario - mero priesaiką, kuriam pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra deleguotos savivaldybės vadovo pareigos ir pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas; dėl tokių R. M. R. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, nes nusikaltimą padarė jos vadovas, kuris, darydamas nusikaltimą, vadovavosi ne tarnybos, o priešingais tarnybai tikslais, kito asmens interesais, naudojosi tarnyba bei politinio veikėjo įtaka, neteisėtai paveikiant jam atskaitingą asmenį (T. J.), kišosi į jam nepavaldžių asmenų bei jam nepavaldžios įstaigos - ne pelno organizacijos, vykdančios veiklą, skatinančią prekybos, pramonės, amatų ir kitų verslų plėtrą, veiklą; dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė ne tik savivaldybė, bet ir (duomenys neskelbtini) miesto Verslo taryba, nes nusikalstamą veiką padarė meras, kuris buvo dar ir Verslo tarybos nariu, jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, (duomenys neskelbtini) miesto verslo taryba, sumenkintas savivaldybės bei Verslo tarybos, kaip subjektų, veikiančių visuomenės ar atskirų jų grupių bendrais interesais, turinčių įgaliojimus priimti juridinę reikšmę turinčius teisės aktus, prestižas ir reputacija; R. M. R. sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kitų asmenų interesus tenkinančią sistemą, iš esmės prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui – iš esmės jokių svarių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog R. M. R. savo veiksmais padarė būtent didelę žalą BK 228 straipsnio prasme, nėra nurodyta. Jau minėta, kad didelės neturtinės žalos požymis negali būti vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą – šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad R. M. R., būdamas valstybės tarnautoju, padarė kaltinime nurodytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė. Dėl R. M. R. atliktų veiksmų Verslo taryboje padidėjo vienos iš atstovaujamų verslo organizacijų narių skaičius, papildomai deleguojant iš šios organizacijos vieną konkretų asmenį, su kuo ši organizacija sutiko. Dėl tokių R. M. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai Verslo taryboje buvo atstovaujami ne trijų, o keturių narių. Pretenzijų dėl tokio pasikeitimo neišreiškė nė vienas iš esamų Verslo tarybos narių - tam neprieštaravo nei (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nei (duomenys neskelbtini) krašto pramonininkų asociacija ar (duomenys neskelbtini) verslininkų asociacija. Viena vertus, toks pasikeitimas lėmė platesnį (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą Verslo taryboje, tačiau, kita vertus, ši aplinkybė buvo mažai reikšminga, kadangi, kaip jau minėta, Verslo tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu, kas reiškia, kad narių balsų skaičiavimas šioje organizacijoje nėra svarbus. Svarbiu pažymėti ir tai, jog Verslo tarybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantys jokių privalomų teisinių padarinių kitiems asmenims ar institucijoms. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog R. M. R. veiksmais, vien nesilaikant nustatytų procedūrų keičiant Verslo tarybos nuostatus ir įtraukiant į jos sudėtį S. T., buvo padaryta didelė reali žala valstybei, savivaldybei ar bet kuriai kitai organizacijai, būdinga piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamai veikai.

55. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad R. M. R. veikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra nusikalstamai pavojingas, o jo veiksmais valstybės interesams padaryta žala neatitinka BK 228 straipsnyje numatytos didelės žalos požymio.

56. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą atmesti.