Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. V., A. A., trečiajam asmeniui R. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei kitų klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi c. b. Nr. eS2-5113-1021/2023 nutarta tenkini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. prašymą ir leista paimti nepilnametį vaiką A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini) iš vaiko tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaiko motinos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas, (duomenys neskelbtini).

Vilkaviškio r. savivaldybės mero 2023 m. birželio 15 d. potvarkiu R. M-MP-170 A. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant vaiko senelę R. B..

SPIS duomenimis, S. V. ir A. A. šeimoje buvo fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: 2021 m. liepos 10 d. (galimai vaiko mamai trūksta žinių ir gebėjimų užtikrinant vaiko teisę į sveikatą), 2023 m. kovo 6 d. (tėvai neveda A. V. pas gydytojus, galimai neužtikrina vaikui teisės į sveikatos priežiūrą), 2023 m. kovo 15 d. (vaiko tėvai išvyko iš Lietuvos, prieš išvykdami nesikreipė dėl vaiko priežiūros tėvų prašymu, vaikas paliktas pas močiutę).

VšĮ Kybartų PSPC gydytojo pranešime informuojama, kad A. V. gimė neišnešiotas, anksčiau nei buvo numatytas terminas (29 sav.), todėl jam reikalingas intensyvus sveikatos būklės stebėjimas, specialistų konsultacijos, tačiau S. V. neužsiregistravo ir kartu su sūnumi nenuvyko rekomenduojamoms gydytojų konsultacijoms, birželio mėnesį sūnaus nepristatė kraujo tyrimams atlikti.

Skyriaus specialistai 2021 m. liepos 15 d. atlikę vaiko A. V. situacijos vertinimą ir nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kreipėsi į Vilkaviškio socialinės pagalbos centrą dėl atvejo vadybos inicijavimo, socialinių paslaugų ir pagalbos S. V. šeimai teikimo.

S. V. ir A. A. šeimoje 2023 m. vasario 23 d. atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas. Vertinimo metu, aptarta šeimos situacija, inicijuotas atvejo vadybos posėdis. Atliekant pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą buvo nustatyta, jog S. V. kartu su sūnumi A. V. iki šiol nenuvykusi kardiologo ir chirurgo konsultacijoms į LSMUL Kauno klinikas, motina neužtikrina tinkamos vaiko sveikatos priežiūros. S. V. šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuriame gyvena kita šeima, auginanti du mažamečius vaikus, minėtai šeimai taip pat teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. S. V. informuota, kad sūnus A. V. privalo gyventi kartu su mama, bet ne su močiute, kurios šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Rekomenduota spręsti gyvenamosios vietos klausimą, nes gyvenamoji vieta nuolat keičiama, prašymas dėl socialinio būsto nuomos iki šiol nepateiktas. Įvardinta, jog motina privalo vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, atliepiančias jų ugdymą, poilsį, sveikatą. S. V. informuota, kad mažamečiams vaikams privalo užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, reguliariai lankytis gydytojų konsultacijose, užsiregistravus gydytojo konsultacijai, į ją nuvykti paskirtu laiku. 2022 metų gruodžio mėnesį, S. V. sulaukusi išmokų vaikams mokėjimo dienos, kartu su dviem vaikais išvyko į Vilnių. Apie planus išvykti į kitą miestą ilgesniam laikui, S. V. socialinės darbuotojos neinformavo, sūnumi A. V. nesidomėjo, išlaikymui pinigų neskyrė.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centre 2023 m. kovo 3 d. vyko S. V. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu vaiko motina S. V. įsipareigojo bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, kitais specialistais teikiančiais paslaugas šeimai, teikti teisingą informaciją apie esamą situaciją šeimoje, iki 2023 m. kovo 6 d. užregistruoti A. V. kardiologo konsultacijai, juo rūpintis ir prižiūrėti jį savo namuose, užtikrinti vaikams saugią aplinką, ugdymą, tikslingai planuoti ir paskirstyti gaunamas šeimos pajamas, spręsti nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą, tačiau 2023 m. kovo 6 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje buvo nustatyta, kad mažamečio A. V. namuose nėra, juo ir toliau rūpinasi močiutė, o gydytojų konsultacijoms vaikas užregistruotas nebuvo.

A. V. priklauso padidintos rizikos grupei, kadangi gimė anksčiau nei buvo numatytas terminas (29 sav.), iki šiol vaikas buvo 4 kartus siunčiamas į LSMUL Kauno klinikas, kardiologo konsultacijai, nes vaikui nustatytos dvi širdies ydos, taip pat chirurgo konsultacijai dėl sėklidžių patalogijos, tačiau vaikas pas specialistus pristatytas nebuvo. Motina su vaiku šeimos gydytojos konsultacijose paskutinį kartą lankėsi prieš 6 mėnesius.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centras 2023 m. kovo 6 d. pateikė raštą Nr. SD-89, kuriame nurodyta, jog mažamečiui A. V. tėvai neužtikrina sveikatos priežiūros, kad vaiką augina ne tėvai, o močiutė.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro rašte Nr. SD-98, pateikta informacija, jog 2023 m. kovo 13 d. S. V. informavo socialinę darbuotoją, kad 2023 m. kovo 14 d. kartu su visais vaikais išvyksta iš Lietuvos, adresu: W. W., W. M.,. Lėktuvo bilietai buvo nupirkti visiems šeimos nariams, tačiau socialinė darbuotoja išsiaiškino, kad S. V. kartu su dviem vaikais išskrido, o sūnų A. V. paliko močiutės namuose. S. V. dėl laikinos vaiko priežiūros nesikreipė, A. V. paliktas be įstatyminių atstovų. Skyriaus specialistai gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, atliko vaiko situacijos vertinimą. Vertinant nepilnamečio A. V. situaciją, buvo nustatytas rizikos veiksnys abiem tėvams: 26.5. p. (vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo, ar kitų svarbių priežasčių).

Skyriaus specialistai įvertinę susidariusią situaciją, nustatė A. V. apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepilnametį laikinai priežiūrai apgyvendinant pas emociniais ryšiais su nepilnamečiu susijusį asmenį.

Skyriaus specialistai 2023 m. kovo 20 d. mobiliuoju telefonu susisiekė su A. V. motina S. V. ir tėvu A. A.. Vaiko motina informavo, kad su vaiko tėvu ir kitais dviem vaikais išvyko iš Lietuvos. S. V. pasakojo, kad buvo suplanavusi, jog kartu vyks ir A. V., bet nuvykus į oro uostą vaikas buvo labai neramus, glaudėsi prie senelės. S. V. nurodė, kad su vaiko močiute sutarė, jog vaikas pasilieka su ja, o ji į Lietuvą pas sūnų grįš iki 2023 m. balandžio 18 d. ir pasirūpins vaiku, vėliau kartu su sūnumi išvyks iš Lietuvos. A. A. Skyriaus specialistams nurodė, jog į Lietuvą grįžti neketina, tačiau vaiko motina S. V. parvyks iki 2023 m. balandžio 18 d., nes vaiką lydės pas gydytojus ir kai susitvarkys dėl sūnaus sveikatos, grįš gyventi į Angliją. Vaiko tėvas pasakojo, kad jis pasitiki vaiko senele, kad ji tinkamai pasirūpins sūnumi iki kol vaiko motina grįš į Lietuvą. A. A. pasakojo, kad supranta, jog vaikų sveikata turi pasirūpinti tėvai, tačiau sūnų tik trumpam laikui paliko močiutės priežiūrai.

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. laikinoji priežiūros priemonė buvo taikoma pas senelę, tačiau ji 2023 m. gegužės 3 d. Skyriaus specialistams raštu nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių laikinai prižiūrėti anūko negali, mažamečio tėvai nurodė kitą asmenį, galintį laikinai prižiūrėti A. V., todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, jį apgyvendinant pas giminaitę su vaiku susijusią emociniais ryšiais.

Skyriuje 2023 m. gegužės 17 d. buvo gautas S. V. ir A. A. elektroninis laiškas, kuriame jie nurodo, jog atsisako prižiūrėti savo sūnų A. V..

Skyriuje 2023 m. gegužės 23 d. iš Vilkaviškio socialinės pagalbos centro gauta informacija, jog nuo 2023 m. kovo 15 d. socialinės priežiūros paslaugų teikimas, atvejo vadyba šeimai yra sustabdyta, nes S. V. ir A. A. su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke nebendradarbiauja, į telefono skambučius neatsako, internetinio ryšio priemonėmis susisiekti nepavyksta, nė vieno iš tėvų sugrįžimo į Lietuvą laikas ar data nežinoma, o vaikui A. V. taikoma laikinosios priežiūros priemonė. Duomenų, kad tėvai rūpintųsi savo sūnumi A. V., t. y. jam nuolat teiktų išlaikymą, atlieptų vaiko poreikius, užtikrintų sveikatos priežiūrą ir geriausius vaiko interesus, nėra.

Skyriaus specialistai 2023 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą nutraukti vaikui pritaikytą laikinąją priežiūros priemonę, paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą bei kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką A. V. iš jo tėvų S. V. ir A. A. gavimo. 2023 m. gegužės 22 d. šeimai pakartotinai inicijuota intensyvi mobiliosios komandos ir atvejo vadybininko pagalba.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo apie šeimos situaciją“ Nr. SD-7853, nurodyta, kad S. V. šeimai nuo 2024 m. sausio 10 d. taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos, šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius informuotas, kad S. V. galimai nepavyksta užtikrinti vaikams saugios ir palankios aplinkos augti, moteris neužtikrina geriausių vaiko interesų.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SD-7996 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodyta, kad darbo su šeima laikotarpiu 2024 m. sausio 22 d. buvo organizuotas vienas šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, S. V. skirti įpareigojimai, iš kurių vienas - stiprinti ir palaikyti emocinį ryšį su kartu negyvenančiu sūnumi A. ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, 2024 m. balandžio 22 d. gauta informacija iš Bį Vilkaviškio socialinės pagalbos centro globos koordinatoriaus, kad numatyta, jog S. V. su sūnumi A. V. bendrauja per globėją R. B. („Messenger“ programėlės pagalba), numatytas ir sutartas laikas kiekvieną ketvirtadienį 15 val. S. V. paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2024 m. vasario 15 d., taip pat susisiekė per A. V. gimtadienį. Pažymima, kad moteris nuolat motyvuojama prisijungti į susitikimus su globėja ir vaiku laiku, dažnai SMS žinute yra siunčiamas priminimas dėl susitikimo. Minėtu raštu Skyrius informuotas, kad gyvai į susitikimą su sūnumi S. V. nėra nuvykusi nei vieno karto. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad visą darbo laiką S. V. vieną kartą skambino ir teiravosi atvejo vadybininkės kaip jai susitvarkyti maisto banko kortelės gavimą, moteriai ne kartą buvo suteiktas kontaktas kur turėtų nuvykti fiziškai susitvar kortelę, kadangi moteris neturi el. bankininkystės, kad paslaugų gavimą būtų galima sutvarkyti per SPIS sistemą.

VĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ rašte Nr. SD-8457 „Dėl atvejo vadybos proceso užbaigimo šeimai“, nurodyta, kad S. V. šeima išsikėlė iš buvusios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 15 d. atvejo vadybininkėms apsilankius minėtu adresu duris atidarė nepažįstami asmenys, kurie informavo, jog S. V. šiuo adresu negyvena, prie namo teritorijos pastebėta, kad visi šeimos daiktai yra išmesti kieme.

Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141, 21.2.2. p. S. V. šeimai atvejo vadybos procesas yra užbaigiamas, kadangi nežinoma šeimos gyvenamoji.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 10-S-11310 (1.44E-10) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodyta, kad S. V. šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Skyriaus 2024 m. birželio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad A. V. globėjos žiniomis, vaiko tėvas šiuo metu jau negyvena Anglijoje, yra išvykęs į Vokietiją, buvo grįžęs į Lietuvą 2024 m. vasario mėn. pabaigoje, 2024 m. kovo mėn. pradžioje, Lietuvoje buvo maždaug savaitę laiko. Globėja pasakojo, kad vaiko tėvas buvo Lietuvoje, vaiką lankė kiekvieną dieną, domėjosi kaip vaikui sekasi. Globėja pasakojo, kad vaiko tėvas su vaiku bendrauja, dažniausiai savaitgaliais skambina per vaizdo skambučius globėjai, kalbina vaiką. Globėja nurodė, kad vaiko motina jau kuris laikas su ja nebendrauja, neskambina, nesidomi vaiko sveikata ir gyvenimu. Globėja pasakojo, kad ji bendrauja su globos centro koordinatore, tačiau motina neprisijungia į susitikimus su vaiku nuotoliniu būdu. Globėjos teigimu, vaiko tėvas neturi galimybės tinkamai pasirūpinti sūnumi, o motina, nors anksčiau ir buvo išsakiusi, kad nori, jog vaikas grįžtų į šeimą, tačiau nieko dėl to nėra padariusi. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. gegužės 15 d. rašte Nr. SD-265 fiksuota, kad S. V. ryšio su vaiku nepalaiko, nesidomi jo sveikata, ugdymu, elgesiu, laisvalaikiu, išlaikymo neteikia, A. A. išlaikymą vaikui teikia nereguliariai.

Skyriaus 2024 m. birželio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti duomenys apie A. V. sveikatą. A. V. globėjos teigimu, vaikas registruotas VšĮ Kybartų pirminės pagalbos priežiūros centre, vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, dėl to dažnai tenka lankytis pas gydytojus, konsultuotis telefonu. Globėja nurodė, kad 2024 m. kovo mėn. Kauno klinikinėje ligoninėje vaikui buvo patvirtinta astma, paskirtas medikamentinis gydymas, planuojamas sanatorinis gydymas, vaikui taip pat nustatyti mišrūs raidos sutrikimai. NDNT informacinės sistemos duomenimis, A. V. nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2025 m. spalio 30 d. nustatytas vidutinis neįgalumas, pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini). Mokinių registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. V. nėra registruotas ugdymo įstaigoje. Globėjos teigimu, vaikas ruošiamas lankyti ugdymo įstaigą, globėja tikisi, jog iki 2024 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini)“ darželyje atsiras vieta globotiniui ir jis galės lankyti tą patį darželį kaip ir jos biologinis sūnus.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis).

Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią; neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. V. atžvilgiu.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra pagrindai atsakovams S. V. ir A. A. neterminuotai apriboti tėvų valdžią mažamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, sūnumi nesirūpina, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, S. V. ryšio su vaiku nepalaiko, nesidomi jo ugdymu, elgesiu, laisvalaikiu, išlaikymo neteikia, o A. A. išlaikymą vaikui teikia nereguliariai. Savo veiksmais atsakovai nesistengia įgyvendinti vaiko teisės gyventi šeimoje. Atsakovai S. V. ir A. A. yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo mažamečio sūnaus A. V. atžvilgiu - sūnaus neaugina, neauklėja, neprižiūri, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, motina visiškai neprisideda, o tėvas tik epizodiškai prisideda prie sūnaus išlaikymo, atsakovai nesudaro palankių sąlygų sūnui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Duomenų, kad atsakovai nevykdo tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių ieškovas neturi, atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios dėl jų pačių kaltės, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis.

Atsakovams S. V. ir A. A. tėvų valdžia mažamečio sūnaus A. V. atžvilgiu apribotina neterminuotai, kadangi nepaisant teikiamos kompleksinės pagalbos, situacija atsakovės šeimose nesikeičia, krizė jos šeimoje gilėja, atsakovai nekeičia savo elgesio, iš esmės nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, byloje nėra duomenų, kad situacija atsakovų šeimose galėtų pasikeisti, galimybių grąžinti mažametį A. V. į šeimą nėra.

Skyriuje 2023 m. gegužės 17 d. buvo gautas S. V. ir A. A. elektroninis laiškas, kuriame jie nurodo, jog atsisako prižiūrėti savo sūnų A. V..

Todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, ieškovės reikalavimai neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnaus A. V. atžvilgiu pripažįstami pagrįstais ir tenkinami. Teismas pažymi, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatymo

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal (duomenys neskelbtini)¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotinas bylos dėl A. V. globos nustatymo, globėjo skyrimo iškėlimas. Pagal CK 3.257 straipsnio 6 punktą, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia.

Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį ir 407 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui ir jo laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad Vilkaviškio r. savivaldybės mero 2023 m. birželio 15 d. potvarkiu R. M-MP-170 A. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant vaiko senelę R. B., vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėja, iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąją globėja R. B., jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos (žr. sprendimo 7.13. pastraipą).

Globėjui išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią S. V. ir A. A. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų S. V. ir A. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio.

Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nėra duomenų, jog A. A. ir S. V. būtų nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumas. Sodros duomenų bazės duomenimis, S. V. yra vaiko iki 3 metų auginimo atostogose, užimtumo tarnyboje neregistruota, A. A. šiuo metu nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Gyventojų registro duomenų bazės išrašų duomenimis, A. A. ir S. V. šeimoje auga dar 2 mažamečiai vaikai.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, turimus išlaikytinius, darbingą atsakovų amžių (CK 3.198 straipsnis), bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovų S. V. ir A. A. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. V. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui A. V. iš S. V. ir A. A. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Kadangi teismas neterminuotai apribojo atsakovų S. V. ir A. A. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu, todėl vaiko globėjas (taip pat ir laikinas) paskirtinas išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Dėl kitų klausimų

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovų S. V. ir A. A. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai S. V. ir A. A. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 9 d. sprendimus yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 496, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti S. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti A. A., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja R. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, iki jo pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, iki jo pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.