Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4440-1105/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ patikslintą ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos už komunalines paslaugas išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus paskyrimo“ Nr. 1-214 paskirta Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore.

15. 2017-01-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis Nr. PM-1940. Sutarties 1.1 punkte šalys įtvirtino, kad ieškovė įsipareigoja atsakovui teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas pareigas. 1.2 punkte susitarė, kad vykdydamos sutartį šalys vadovaujasi Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą. Sutarties 2.4. punkte ieškovė įsipareigojo neimant papildomo mokesčio aprūpinti atsakovą konteineriu. Konteineris perduodamas pasirašant konteinerių priėmimo-perdavimo aktą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis. Sutarties 3.1 punkte atsakovas įsipareigojo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą atsiskaityti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintais komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įmokų dydžiais. Sutartis pasirašyta nekilnojamo turto – individualaus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko J. R..

16. Laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2023-06-30 ieškovė sutarties pagrindu išrašė ir pateikė sąskaitas-faktūras: 2020-09-30 Nr. FA464392, suma 7,82 Eur; 2020-10-31 Nr. FA709313, suma 7,95 Eur; 2020-11-30 Nr. FA758608, suma 7,90 Eur; 2020-12-31 Nr. FA1069396, suma 6,99 Eur; 2021-01-31 Nr. FA1251367, suma 6,47 Eur; 2021-02-28 Nr. FA1298192, suma 6,47 Eur; 2021-03-31 Nr. FA1475872, suma 6,66 Eur; 2021-04-30 Nr. FA1502954, suma 6,73 Eur; 2021-05-31 Nr. FA1530051, suma 6,74 Eur; 2021-06-30 Nr. FA1562907, suma 6,81 Eur; 2021-07-31 Nr. FA1589991, suma 6,82 Eur; 2021-08-31 Nr. FA1611408, suma 6,90 Eur; 2021-09-30 Nr. FA1644262, suma 6,89 Eur; 2021-10-31 Nr. FA1671450, suma 6,98 Eur; 2021-11-30 Nr. FA1698650, suma 6,96 Eur; 2021-12-31 Nr. FA1739139, suma 8,58 Eur; 2022-01-31 Nr. FA1753180, suma 8,58 Eur; 2022-02-28 Nr. FA1780619, suma 8,60 Eur; 2022-03-31 Nr. FA1808113, suma 8,67 Eur; 2022-04-30 Nr. FA1829983, suma 8,74 Eur; 2022-05-31 Nr. FA1863065, suma 8,77 Eur; 2022-06-30 Nr. FA1890605, suma 8,84 Eur; 2022-07-31 Nr. FA1918172, suma 8,87 Eur; 2022-08-31 Nr. FA1945814, suma 8,97 Eur; 2022-09-30 Nr. FA1973457, suma 8,94 Eur; 2022-10-31 Nr. FA2001160, suma 9,07 Eur; 2022-11-30 Nr. FA2028866, suma 9,03 Eur; 2022-12-31 Nr. FA2056658, suma 9,17 Eur; 2023-01-31 Nr. FA2084511, suma 11,51 Eur; 2023-02-28 Nr. FA2112384, suma 11,48 Eur; 2023-03-31 Nr. FA2140274, suma 11,61 Eur; 2023-04-30 Nr. FA2168215, suma 11,69 Eur; 2023-05-31 Nr. FA2196205, suma 11,73 Eur; 2023-06-30 Nr. FA2224232, suma 11,81 Eur, kurių atsakovas neapmokėjo. Bendra suma – 289,75 Eur.

17. Iš VĮ Registrų centras 2024-05-14 pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2023-06-30 (skolos susidarymo laikotarpiu) adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys: G. R., K. V. ir V. R..

18. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-05-29 pateiktų pažymų nustatyta, kad V. R. nuo 2020-09-01 iki 2024 metų Lietuvoje neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų, o 2024 metų vasario-balandžio mėnesiais jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka; G. R. nuo 2020-09-01 iki 2024-05-28 Lietuvoje neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų; K. V. laikotarpiu nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio buvo mokama vaiko priežiūros išmoka, laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2022-12-23 ji dirbo (duomenys neskelbtini), draudžiamųjų pajamų negavo.

19. Į bylą pateikti 2022-09-07 ir 2022-11-24 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ieškovei siųsti nežinomo turinio elektroniniai laiškai.

20. Į bylą pateiktos ieškovės duomenų bazės ekrano nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2002 metų darytas įrašas „konteineris: nuosavas“, sutartis dėl paslaugų teikimo atnaujinta 2017-01-12.

Dėl atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsnių nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių. Teismas nepagrįstai atmetė pateiktus įrodymus (SODROS duomenis, elektroninius susirašinėjimus), kurie patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini) niekas negyvena. Teismas nevertino, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis nebuvo vykdoma. Ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, šiukšlių nevežė, konteinerio nesuteikė, grafikų nesudarė.

22. Byloje nustatyta, kad 2017-01-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis Nr. PM-1940. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad vykdydamos sutartį vadovaujasi Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą. Sutarties 3.1 punkte atsakovas įsipareigojo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą atsiskaityti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintais komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įmokų dydžiais.

23. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytais principais ir Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-20 nutarimu Nr. 384 nauja redakcija buvo išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kurių 17 punkte numatyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymui taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 punktas). Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų / darbuotojų skaičius (25 punktas). Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 25 punkte nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją (26 punktas). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 punktas). Taisyklių 30 punktas numatyta, kad kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (žiūrint, kaip nustatyta savivaldybės). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybių nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys pateikia savivaldybių nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba Administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja kintamosios įmokos dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis); naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis; atiduodamų komunalinių atliekų svoris; atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma) (31 punktas). Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 31 punkte nurodytą kintamąją įmokos dedamąją (31 punktas).

25. Minėto Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 20 punkte numatyta, kad jeigu privatus namas arba daugiabučio namo butas naudojamas kaip gyvenamosios paskirties pastatas ir jame vykdoma ūkinė veikla (namas arba butas yra juridinio asmens buveinė), šis turto vienetas apmokestinamas tik kaip gyvenamosios paskirties pastatas. Aprašo 34 punkte numatyta, kad pastoviąją dvinarės įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios dvinarės įmokos dedamosios nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Nuo kintamosios dvinarės įmokos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Praėjus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objekto savininkai ar jo įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, privalo iš naujo pateikti prašymą ir kitą prašomą informaciją Administratoriui dėl kintamosios dvinarės įmokos dalies atleidimo naujam laikotarpiui (35 punktas). Asmenys, siekiantys, kad jiems Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos dvinarės įmokos dalies mokėjimo, Administratoriui turi pateikti: prašymą atleisti nuo kintamosios dvinarės įmokos dalies; prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto nenaudojimą (skaitiklių rodmenys ir pan.) (36 punktas). Aprašo 39 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu gyvenamajame būste faktinis gyventojų skaičius yra mažesnis nuo apmokestintų kintamąja dvinarės įmokos dalimi gyventojų skaičiaus, nekilnojamojo turto objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pateikti asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ar individualiame gyvenamajame name deklaraciją, kuri suteikia teisę nemokėti kintamosios dvinarės įmokos dalies už negyvenančius nekilnojamojo turto objekte fizinius asmenis. Nekilnojamojo turto objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo Administratoriui turi pateikti: deklaraciją; deklaracijos formoje prašomą papildomą informaciją (pažymas apie nekilnojamojo turto objekte gyvenančius asmenis ir kt.) (40 punktas).

26. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (atliekų, išvežamų konteineriais apskaitos, kortelės) nustatyta, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo buvo sudaryta nuo 2002-01-04, sutartis buvo perrašyta 2017-01-12 (atsakovui nurodant, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena keturi asmenys). Nuo 2002 metų kasmet darytas įrašas „konteineris: nuosavas“. Byloje nėra ginčo, kad konteineris atsakovui nebuvo suteiktas, jo priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, atsakovui turint nuosavą konteinerį, konteineris, pasirašant 2017-01-12 sutartį, jam nebuvo išduotas. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016-12-29 sprendimu Nr. 1-426 nutarta patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo kainą, susidarymo normas ir dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017-01-01. Pagal minėtų Taisyklių 24 punktą pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Po 2017-01-12 sutarties sudarymo, atsakovui dvinarės įmokos kintamoji dalis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas buvo apskaičiuojama kaip subjektui, naudojančiam individualius konteinerius, pagal nustatytą atliekų susikaupimo normą. Iš atliekų, išvežamų konteineriais, apskaitos kortelės nustatyta, kad 2002–2020 metais dvinarės įmokos kintamoji dalis buvo skaičiuojama už keturis gyventojus, skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2020-09-01 iki 2023-06-30) dvinarės įmokos kintamoji dalis buvo skaičiuojama už tris gyventojus. Iš VĮ Registrų centras 2024-05-14 pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2023-06-30 (skolos susidarymo laikotarpiu) adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys. Nurodytų duomenų pagrindu ieškovė skaičiavo atsakovui mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą. Atsakovas, būdamas nekilnojamojo objekto teisėtu valdytoju bei sudaręs su ieškove sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo, turėjo pareigą šią sutartį vykdyti – mokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovui savo sutartinių prievolių nevykdžius, už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2023-06-30 susidarė 289,75 Eur dydžio įsiskolinimas.

28. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė įrodymus (SODROS duomenis, elektroninius susirašinėjimus), kurie patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, pažymėtina tai, kad priešingai –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-05-29 pateiktos pažymos tokio fakto buvimo nepatvirtina. Jau minėta, kad Vietinės rinkliavos ar įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse bei Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo tvarkos apraše numatyta, kokiomis sąlygomis nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys yra atleidžiami nuo kintamosios dvinarės įmokos dedamosios mokėjimo. Į nagrinėjamą bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu kreipėsi į ieškovę dėl atleidimo nuo dvinarės įmokos mokėjimo, kaip tai numatyta minėtuose teisės aktuose.

29. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus pirmą kartą, Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje pasisakė, kad byloje nėra pašalintas neaiškumas, kokia konkrečia tvarka ieškovė apskaičiavo skolos dydį atsakovui; teismas konkretaus mokesčio apskaičiavimo būdo nesiaiškino; teismas nevertino ieškovės sutarties vykdymo tinkamumo / netinkamumo, esant neperduotam individualiam konteineriui bei nesurašytam priėmimo-perdavimo aktui. Byloje nustatyta, kad ieškovė tikslino, jog atsakovui kintamoji dvinarės įmokos dalis apskaičiuojama kaip subjektui, naudojančiam individualius konteinerius pagal nustatytą atliekų susikaupimo normą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė, kokiais teisės aktais vadovaujantis bei kokiu pagrindu atsakovui buvo apskaičiuotas susidariusio įsiskolinimo dydis, taip pat įvertino ir tai, kad sudarant 2017-01-12 sutartį, konteinerio perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, kadangi atsakovas naudojasi nuosavu konteineriu, ką patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas konkretus atsakovo skolos dydis bei pagrindė, kokiu pagrindu daro išvadas, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai.

30. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

32. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

33. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

34. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

36. Dėl atsakovo nurodyto apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

38. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

39. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.