Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dal į, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir J. Š., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.2. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuria siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 67 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama kartu su bausme, todėl kiekvienoje byloje ji turi būti individualizuota. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1,2, 3 dalys).

3.3. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

3.7. Baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat kaip ir bausmė, yra skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tai reiškia, kad, pirmosios instancijos teismas turėjo V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kartu nurodydamas konkrečios nusikalstamos veikos metu buvusią automobilio „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (1 280 Eur).

3.8. Konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Volvo V70“ – vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš V. J. valstybės naudai paskyrimas kartu su bausme tuo pačiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (iš esmės vienoje nusikalstamoje veikoje, nusikalstamas veikas asmenys padarė su ta pačia transporto priemone, praktiškai tuo pačiu metu, pasikeisdami vienas po kito), nelaikytinas dvigubo turto konfiskavimo situacija.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo

7. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina įvykių seką, dėl kurios nekyla abejonių, jog V. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

11. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas skundu prašo skirti V. J. švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šiuos prašymus, jokio pagrindo nėra.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas, taip pat tai, kad V. J. nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 20 kartų, iš kurių net penkis kartus už vairavimą esant neblaiviam (t. 3, b. l. 35-46). Iš byloje pateikto administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad pastarųjų 3 metų laikotarpiu V. J. baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 56-60). Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2022 m. lapkričio 6 d.) V. J. paskutinį kartą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu. Po nagrinėjamos veikos padarymo, 2023 m. birželio 27 d. vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2024 m. kovo 5 d.).

14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog švelnesne bausme, nei laisvės atėmimas, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų duomenų ar aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs. Skunde nurodoma, jog V. J. iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydamas, jog buvo neblaivus ir konfliktavo, tačiau nagrinėjamoje byloje V. J. buvo kaltinamas vairavęs automobilį būdamas neblaivus, kas išnagrinėjus bylą pasitvirtino, o dėl to nuteistasis kaltu neprisipažino.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip jau minėta, V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, kurios dydį teisingai nustatė didesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

17. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant dėl minėtų nuostatų taikymo, atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybės, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Nagrinėjamu atveju, aukščiau šioje nutartyje aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistajam anksčiau, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, jokio poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. J. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją pakeisti kita – švelnesne bausme, ar bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

19. Prokuroras prašo išieškoti iš V. J. automobilio „Volvo V70“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1280 Eur, nurodydamas, jog priešingai, nei sprendė apylinkės teismas, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikytinas dvigubu turto konfiskavimu, kadangi automobiliu „Volvo V70“ buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka.

20. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuria siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 67 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį, taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant jau minėtame BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

21. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, juo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteista ir J. Š.. Byloje nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 6 d. apie 3.40 val. J. Š. priklausantį automobilį „Volvo V70“ neblaivus vairavo V. J., po to, praėjus mažiau nei pusvalandžiui – 03.52 val., tą patį automobilį neblaivi vairavo J. Š., už ką ji skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir nuspręsta iš jos konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“. Automobilis „Volvo V70“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl to ginčo nėra, todėl laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. Taigi nagrinėjamu atveju padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, todėl teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog transporto priemonė pripažintina dviejų skirtingų nusikaltimų padarymo priemone, todėl turi būti konfiskuojama kiekvienu atveju.

23. Teisminėje praktikoje sprendžiant to paties automobilio, kuriuo buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, vertę atitinkančios sumos konfiskavimo (automobilis priklausė lizingo bendrovei) išaiškinta, kad esant situacijai, kai transporto priemonė pripažįstama dviejų atskirų nusikalstamų veikų padarymo priemone, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą) abiem nuosprendžiu nuteistiems asmenims – tiek J. Š., tiek ir V. J..

24. Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę automobilio „Volvo V70 2.4 D“ kainą 2022 m. lapkričio mėn., automobilio vertė su PVM nurodoma 1280 Eur (t. 1, b. l. 48). Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš nuteistojo būtų neproporcinga priemonė.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. konfiskuotina transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“ vertę atitinkanti pinigų suma – 1280 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose prašoma išieškoti iš nuteistojo V. J. – 108,33 Eur išlaidų, turėtų teikiant nuteistiesiems antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, buvo paskirtas gynėjas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. J. nuteistas laisvės atėmimo bausme, nedirba, jokių duomenų apie turimą turtą byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. J. automobilio „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1280 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.