Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, teistas 20 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams;

- Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams;

- Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 835 Eur;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3207 Eur;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 990 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (dvi veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 1470 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 20 dienų. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendyje nurodytas laikotarpis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. J. paskirtos subendrintos 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 20 dienų. Į bausmės laiką įskaityti nuosprendžiais įskaityti laikai.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konfiskuota automobilio vertė 1 810 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 metams uždrausta vairuoti transporto priemones (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

J. Š. 2022 m. lapkričio 6 d., apie 03.52 val., po eismo įvykio, įvykusio automobilio stovėjimo aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), persėdus į V. J. prieš tai vairuotą automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo policijos pareigūnų sustabdyta prie pastato (duomenys neskelbtini) ir patikrinus J. Š. blaivumą alkotesteriu („Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip J. Š., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

J. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. Š. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama, pripažįsta kaltę. V. J. pažįsta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, ją su V. J. sieja draugiški santykiai, prieš įvykį jie buvo (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą ji kartu su N. Č., V. J. ir jo mama nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. N. Č. juos ten nuvežė, ten gėrė, šoko ir rūkė. Neatsimena, kelintą valandą įvyko ginčas su (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nes tiesiog su motina išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo triukšmą, riksmus. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas keikia V. J., jog tas įvažiavo į jo automobilį (Toyota Prius). Nematė kontakto tarp „Volvo“ ir „Prius“ automobilių, tik išgirdo triukšmą. Nors buvo neblaivi, tačiau suvokė, jog apgadinimai „Toyota Prius“ padaryti daug seniau. Tas įvažiavimas, įtrūkimas bamperio, dažai nebuvo nubyrėję. Ant „Volvo“ automobilio apgadinimų nebuvo. Kai pirko automobilį, jis jau buvo apgadintas. „Volvo“ stovėjo visai kitaip, nei aiškino (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pravažiuojant „(duomenys neskelbtini)“, ji yra iš dešinės, o priekyje pastatas, automobilį pastatė prie to pastato, įvykio metu stovėjo įstrižai, „Toyota“ stovėjo T forma, priekyje „Volvo“. Nematė, kas vairavo „Volvo“ automobilį, gal N. Č., nes jam davė raktelius. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sakė duoti 200 Eur ir skirstomės, tačiau V. J. nieko blogo nepadarė. Ji norėjo išvengti didesnio konflikto, tiesiog norėjo nuvažiuoti nuo jo toliau, perstatydama automobilį. Ji pradėjo judėti ir sustabdė policijos pareigūnai. Ji vykdė visus jų nurodymus. Kai ją sustabdė policija V. J. sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Ant gatvės tikrai nebūtų važiavusi. Žinojo, jog neblaivi negali vairuoti transporto priemonės, tiesiog norėjo automobilį perstatyti. Viso kito ji nematė, tik girdėjo, jog automobilį nutempė. Automobilis „Volvo“ priklauso jai. Tiksliai nežino kiek laiko praėjo nuo alkoholio vartojimo ir vairavimo, gal valanda. Buvo išgėrusi 4 bokalus alaus. Iki „(duomenys neskelbtini)“ automobilį vairavo N. Č. Tame tarpe, po atvykimo į smuklę ir pačio įvykio, automobilio niekas nevairavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltę iš dalies. Pripažįsta toje dalyje, jog buvo išgėręs ir konfliktavo, bet nepripažįsta, jog vairavo automobilį neblaivus. Susipažino su J. Š. per bendrą pažįstamą, tarp jų (duomenys neskelbtini), iki įvykio buvo pašliję, po įvykio galutinai nutrūko. Tą dieną, prieš vykdami į „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholį, mama pasiprašė vykti į „(duomenys neskelbtini)“, nes niekada ten nebuvo. Paskambino draugui, N. Č., jis atvažiavo, savo automobilį paliko kieme ir su „Volvo“ automobiliu išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvažiavo, taip automobilį ir pastatė, jis kelis kartus pasiėmęs raktus ėjo rūkyti, nes automobilyje buvo cigaretės. Pasiėmė cigaretes, parūkė, uždarė automobilį ir raktus atiduodavo arba J. Š. arba N. Č. „(duomenys neskelbtini)“ su daug skirtingų žmonių vartojo alkoholį. Įvykio vakarą suvartojo 5-6 bokalus alus ir porą stikliukų brendžio. (duomenys neskelbtini) vairuotojai, jau matė, jog jie buvo išgėrę. Apie 3 val., vėl išėjo parūkyti, priėjo prie „Volvo“, pastukseno į bamperį, kažką apkratė. Volvo“ stovėjo skersai, jis tikrai nebuvo pajudėjęs. Rankinis nelaiko. Rankinis nelaiko, gal jis bėgio nebuvo išjungęs, gal jis pariedėjo, nepamena, bet tikrai nieko nekliudė. Automobilis, kaip stovėjo, taip stovėjo. Prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pradėjo rėkti ir aiškinti, jog jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobilį, kai pirmą kartą buvo išėjęs parūkyti. Jis buvo atsisėdęs į automobilį, bet jo neužvedinėjo. Turėjo įjungti bėgį/rankinį, nes ateidavo cigarečių, o jos buvo ant panelės. Dar pabandė užvesti, nes buvo su automobiliu problemų, užsivedė, užgesino ir viskas. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, jam duoti 200 Eur ir tada skirstysis. Prasidėjo grasinimai, jog iškvies policiją ir jam blogai baigsis, nes jie girti. „Toyota Prius“ automobilis, buvo iš visų šonų apdaužytas, kaip supranta tas konfliktas dėl to ir kilo, jog pamatė kompaniją girtų ir gali pasipelnyti. Ant „Volvo“ nebuvo žymių. N. Č. negalėjo vairuoti automobilio įvykio metu, nes šoko salėje, jis negeriantis. Nežino, kur tuo metu buvo N. Č., jis kažkur išėjo palydėti mergaitės, tada atėjo J. Š. su jo mama ir pradėjo jį raminti. Buvo atsisėdęs į automobilį pasišildyti, iš keleivio pusės. Nepamena dabar, bet atrodo ne šildytis, o parūkyti atsisėdo į automobilį, nes lijo. J. Š. jį pasodino priekinėje keleivio vietoje, pati atsisėdo už vairo, važiavo atbulomis, „Prius“ vairuotojas patraukė. Pavažiavo 3-4 m ir juos sustabdė policijos pareigūnai. J. Š. iš karto išsivedė, o jis pradėjo konfliktuoti. Atvažiavo antras ekipažas, tada jį uždarė, kažkur pravežė po (duomenys neskelbtini) ir paleido. Nors nurodo, jog jie buvo sulaikyti ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gali būti, jog ne viską atsimena dėl pavartoto alkoholio, bet atsimena, jog nevairavo. Teko vairuoti neblaiviam, nagrinėjama dar viena byla, dėl girto vairavimo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Č. nurodė, kad įvykis įvyko maždaug prieš metus, „(duomenys neskelbtini)“. Su V. J. dienos metu bendravo, vakare užvažiavo pas juos. Jie ruošėsi važiuoti į restoraną (duomenys neskelbtini). Paprašė su jų automobiliu, jog juos nuvežtų į tą restoraną pasėdėti. Vakare su jų automobiliu ten ir nuvyko. Važiavo keturiese: A. J., V. J., J. Š. ir jis. Prisiparkavo netoli įėjimo. Automobilį pastatė tiesiai, pervažiavęs visą aikštelę, „(duomenys neskelbtini)“ buvo iš dešinės pusės. Priekiu pastatė automobilį. Buvo kelias valandas, maždaug iki ryto ir susiruošė važiuoti namo. Kai susiruošė važiuoti namo, atėjo užvedė automobilį ir apsisuko, perstatė automobilį priekiu, ir paliko. Tą vakarą, alkoholio nevartojo ir apskritai daug metų nevartoja. Jeigu automobilio neapsuktų, būtų buvę sunku išvažiuoti, kadangi po aikštelę vaikšto daug žmonių. Apsisukdamas, vairuodamas niekur neatsitrenkė, jokių pretenzijų jam nebuvo išreikšta. Pamatė savo pažįstamą rūkant lauke, nuėjo su ja pasikalbėti. Ji paprašė palydėti ją namo, ji gyvena kitoje kelio pusėje. Buvo susitaręs su A. J., V. J. ir J. Š., jog parveš juos namo. Nežino ar kam sakė, jog išėjo palydėti draugės iki namų, tiesiog apsuko automobilį ir išėjo. Automobilio raktelius paliko mašinos spynelėje. Lydėdamas draugę truputį užtrūko. Pačio inkriminuoto įvykio, kas vairavo, kas įsirėžė nematė ir nežino. Grįžus prie smuklės, nei A. J., V. J. ir J. Š. nebuvo. Automobilio taip pat nebebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, kad viskas įvyko naktį. Stovėjo su kolegomis prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pastebėjo, kaip konfliktuoja vyras su moterimi. Vėliau sėdo į automobilį, juodą „Volvo“, ir važiuodamas atbulai užkabino kolegos, O. M. automobilį Toyota Prius, įsirėmė į bamperį. Įvykio metu, kai vairuotojas atsitrenkė į automobilį buvo apie 3 m nuo įvykio vietos. Matė automobilių kontaktą, viskas jam prieš akis įvyko. Galvojo, jog išlips ir bandys spręsti šį klausimą, bet apsisuko ir bandė šalintis iš įvykio vietos. Jis išlipęs iš automobilio pradėjo atsikalbinėti, jog nieko nekabino ir bandė šalintis iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) vairuotojas užstojo jam kelią, pranešė policijai, bet jis nestojo ir kolegą, kuriam įvažiavo į automobilį, pasisodinęs ant variklio dangčio dar pavežė 3-4 m. Jo kolega yra (duomenys neskelbtini). Kai V. J. pradėjo važiuoti ant jų, jis su ranka instinktyviai bandė stabdyti automobilį, bet judančio automobilio neišeis sustabdyti. O. M., kadangi yra (duomenys neskelbtini), tai jį automobiliu pastūmė ir pavėžino ant variklio dangčio. Vėliau išlipęs iš automobilio pradėjo su jais konfliktuoti, bandė pradėti fizinį kontaktą, tada apsikeitė su moterimi vietomis, nes jis buvo išgėręs. Moteris atsisėdo už vairo ir bandė šalintis iš įvykio vietos. Laiku atvykusi policija juos sulaikė. Įvykio metu „Volvo“ automobilyje buvo dvi moteriškės ir vyras. Vyras vairavo automobilį, kai atsitrenkė į kolegos automobilį. Vyras vairavęs automobilį yra posėdžių salėje (liudytojas nurodo V. J.). Įvykio metu, „Volvo“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris dabar esanti posėdžių salėje (liudytojas nurodo J. Š.) ir gale sėdėjo moteris. Ant kolegos automobilio buvo apgadinimai, buvo nubrozdintas galinis bamperis, atsitrenkė galu. Visas kolegos automobilis nebuvo apdaužytas. Girdėjo, kaip O. M. prašė kažkokio žalos atlyginimo iš jo automobilį kliudžiusio asmens 200 Eur už bamperį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. nurodė, kad atvažiavo pas vaikus į (duomenys neskelbtini). Pradėjo kalbėti apie smuklę, pasakė, jog niekada nebuvo smuklei. Sūnus su marčia sakė nuvažiuojam. Namuose, prieš važiuojant į smuklę, jie su V. J. po 100 g išgėrė. Iki smuklės automobilį vairavo J. Š. Nuvažiavo, nežino tiksliai valandos, gal apie 23 val. Pabuvo ten, išgėrė, pašoko. Praėjus kažkiek laiko nusprendė važiuoti namo. Buvo gal apie 3 val., bet visi išgėrę. Nežino, kaip atsirado N. Č., jis irgi kažkokią mergaitę šokdino, paskui nuėjo ją palydėti. Jie rūkė lauke, atėjo N. Č. sako važiuojam. Ruošėsi važiuoti, N. Č. atsisėdo už vairo, automobilis stovėjo priekiu į sieną. Kai N. Č. išvažiavo, pamatė, jog kitas vyras jam rodo važiuoti atgal, N. Č. sustabdė automobilį. Policijos, iš karto 2 ekipažai stovėjo. N. Č. vyrui pasakė, ką jūs darote, matote, jog išvažinėjame. O, vyras sako, žiūrėk tu mane palietei, pasižiūrėjo nieko ten nebuvo ir iš karto policija atvažiavo. N. Č. buvo blaivas, iš viso negeria. Su N. Č. susitiko naktį, kartu su jais į smuklę nevažiavo. Visgi liudytoja patikslino, kad N. Č. atvažiavo pas J. Š. į namus, ten susipažino ir jis juos nuvežė į smuklę. Vėliau, kai susiruošė važiuoti namo, jis nuėjo netoli, palydėti mergaitės. Juos turėjo parvežti N. Č. Neatsimena ar jos sūnus V. J., su kažkuo tą vakarą būtų konfliktavęs. Be N., daugiau niekas tą vakarą „Volvo“ automobilio nevairavo. Pareigūnai neatvažiavo, 2 ekipažai ten jau stovėjo. Kai policijos pareigūnai juos sustabdė „Volvo“ automobilyje buvo N. Č., visi išlipo. Neprisimena, ar J. Š. vairavo automobilį, buvo išgėrusi ir labai daug laiko praėjo, negali tiksliai parodyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gautas pranešimas, jog vairuodamas automobilį vyras, stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį ir tuo metu apsikeitęs su keleive moterimi vietomis (vyras sėdo į keleivio vietą, moteris prie vairo) pradėjo važiuoti. Jiems privažiavus, jie pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, automobilis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, judėjo buvo užkurtas, su įjungtais žibintais. Jie su tarnybiniu automobiliu sustabdė juos naudodami šviesos ir garso signalus. Priėjus prie vairuotojo vietos, vairavo moteris, akivaizdžiai neblaivi. Pasitikrino blaivumą ir nustatytas neblaivumas. Automobilyje sėdėjo trečia moteris, automobilio gale. Bendrasis pagalbos centras pranešė: pirminis pranešimas, jog neblaivus vairuotojas važiuodamas aikštelėje, kliudė kitą automobilį ir bando šalintis. Po to buvo dar keli pranešimai, nežino ar iš to paties pranešimo, ar iš kito. Jie nebuvo netoli įvykio vietos. Į pačią įvykio vietą važiavo iš kitur. Kartu su vairuotoja, automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyras, o gale už keleivio sėdėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris. Prie jo įvykio vietoje buvo priėjęs (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), nurodė, jog būtent į jo automobilį įvažiavo atbuline eiga. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį vairavo tas asmuo, kuris jiems atvykus nevairavo ir sėdėjo automobilio keleivio vietoje. Nurodė, jog po įvykio vairuotojai apsikeitė vietomis. Vairuotojas sėdo į keleivio vietą, o keleivė į vairuotojo. Vieni pareigūnai užsiėmė ikiteisminiu tyrimu dėl neblaivaus vairavimo, o jie surinko medžiagą dėl padaryto eismo įvykio. (duomenys neskelbtini) į kurio automobilį įvažiavo buvo priėjęs prie automobilio ir atpažino įvažiavusį asmenį. Be (duomenys neskelbtini) buvo dar vienas asmuo patvirtinantis jo paaiškinimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, kad buvo sustabdę automobilį, kokį neprisimena. Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) gavo pranešimą apie girtą vairuotoją. Vyko į įvykio vietą, nebuvo ten, kai gavo iškvietimą. Vykstant į įvykio vietą, išvažinėjo automobilis iš stovėjimo aikštelės, jam pakirto kelią ir sustabdė automobilį. Kai išvažinėjo iš aikštelės, automobilis važiavo labai lėtu greičiu, bet judėjo iš aikštelės. Negali pasakyti, ar automobilis judėjo „laisvu bėgiu“, bet greitis nebuvo didelis. Vienas iš jų (pareigūnų) priėjo prie vairuotojo, kitas priėjo prie keleivio. Abu matė, kas vairavo automobilį ir kas sėdėjo keleivio vietoje. Kai sustabdė automobilį, jį vairavo moteris, šone sėdėjo vyras. Automobilio gale sėdėjo dar viena moteris. Vyko pagal iškvietimą, buvo kažkur netoli „(duomenys neskelbtini)“. Sustojus priėjo vyras, kuris teigė, kad matė, jog automobilį „Volvo“ prieš tai vairavo vyras, o kai jie sustabdė vairavo moteris. Patikrino jų abiejų blaivumą ir abu asmenys buvo neblaivūs. (duomenys neskelbtini) vairuotojas papasakojo, jog stovėjo lauke ir būtent šitas automobilis, gal atbuline eiga atsitrenkė į jo automobilį. Vėliau asmenys apsikeitė vietomis ir išvažiavo iš įvykio vietos. Abu priėję vyrai nurodė tas pačias aplinkybes, tiesiog į vieno iš jų automobilį atsitrenkė sustabdytas automobilis. Žiūrėjo automobilio apgadinimus, bet dabar neprisimina, kurioje pusėje ir koks buvo. Prisimena, kad buvo nuėję pasižiūrėti.

2022 m. lapkričio 8 d. įtariamojo apklausos protokole J. Š. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja automobilius. 2022 m. spalio 22 d. ji nupirko automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš vyro, vardu I. S. Tą dieną su I. S. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Kitą dieną, t. y. 2022 m. spalio 23 d., per elektroninę sistemą padarė automobilio įsigijimo deklaravimą savo vardu ir 2022 m. lapkričio 8 d. turėjo vykti į „Regitrą“ užregistruoti automobilį savo vardu. 2022 m. lapkričio 5 d. vakare, apie 23.00 val., kartu su savo (duomenys neskelbtini) V. J., jo motina A. J. ir pažįstamu, vardu N., pavardės nežino, atvažiavo jai priklausančiu automobiliu „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), į kavinės barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Už vairo buvo N. Jis pastatė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje netoli kavinės. Jie keturiese nuėjo į kavinę, kur vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus N., kuris turėjo juos vežti atgal namo. Ji išgėrė apie 1,5 l alaus. 2022 m. lapkričio 6 d. po 03.00 val. nakties nusprendė važiuoti namo ir išėjo į lauką. N. atsisėdo už vairo ir norėjo apsisukti. Ji su (duomenys neskelbtini) ir jo mama stovėjo lauke, rūkė. Staiga išgirdo triukšmą ir pasižiūrėjo į N. pusę, kur šalia jos automobilio stovėjo žilų plaukų vyras, apsirengęs languotais marškiniais, ir rėkė N., kad pastarasis įvažiavo į jo automobilį. N. išlipo iš automobilio. Jie nuėjo arčiau jų. Ji apžiūrėjo abu automobilius, tačiau nesimatė jokių sugadinimų. (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti 200 Eur pinigų už neva subraižytą jo automobilį „Toyota Prius“. (duomenys neskelbtini) parodė jiems ant galinio bamperio kairės pusės įskilimą ir tvirtino, kad tai padarė N. Ji pradėjo aiškinti (duomenys neskelbtini), kad tai senas įskėlimas, nes pas ją ant automobilio nebuvo jokio sugadinimo, jokio subraižymo. Konfliktas vyko apie 5 minutes. Asmeniškai paties jokio eismo įvykio, t. y. kad N. apsisukinėdamas jos automobiliu atsitrenktų į kitą automobilį, nematė ir negirdėjo jokio garso. Po to ji atsisėdo savo automobilyje „Volvo“ už vairo, jos (duomenys neskelbtini) V. atsisėdo šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės, o A. J. atsisėdo ant galinės sėdynės. N. tuo metu nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ į tualetą. Ji užvedė automobilį, nes norėjo pasišildyti, kadangi buvo šalta. Jos automobilyje neveikia rankinis stabdis ir tuo metu automobilis pajudėjo į priekį. Kaip tik tuo metu privažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Prie jos priėjęs policijos pareigūnas liepė užgesinti variklį, ištraukti iš spynelės raktą ir išlipti iš automobilio. Viską padarė, kas jai buvo liepta. Policijos pareigūnai du kartus tikrino jos blaivumą ir nustatė virš 2 promilių neblaivumą. Ją iš karto uždarė į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, kur ji buvo apie dvi valandas. Kai ją išleido iš tos kameros, lauke nebuvo nei jos (duomenys neskelbtini) V. J., nei jo motinos A. J., nei N. Lauke taip pat nebuvo jos automobilio. Kol buvo tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje, girdėjo, kaip jos automobilį krovė. Pripažįsta, kad ji, kaip vairuotoja, atsisėdusi į automobilį ir užvedusi automobilio variklį turėjo imtis priemonių, jog automobilis neriedėtų. Kiek metrų automobilis nuriedėjo, negali nurodyti. Pripažįsta, kad tuo metu, kai automobilis riedėjo, ji buvo už vairo neblaivi (1 t., b. l. 169-170).

2023 m. birželio 2 d. įtariamojo apklausos protokole J. Š. nurodė, kad pripažįsta kaltę. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 22 d. nupirko automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš vyro, vardu I. S. Tą dieną jie pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Kitą dieną, t. y. 2022 m. spalio 23 d., per elektroninę sistemą padarė automobilio įsigijimo deklaravimą savo vardu ir 2022 m. lapkričio 8 d. turėjo vykti į VĮ „Regitrą“ užregistruoti automobilį savo vardu. 2022 m. lapkričio 5 d. vakare, apie 23.00 val., kartu su savo draugu V. J., jo motina A. J. ir draugo pažįstamu, vardu N., pavardės nežino, atvažiavo jai priklausančiu automobiliu „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Už vairo buvo N., nes prieš tai ji namuose išgėrė alkoholinių gėrimų ir negalėjo vairuoti. N. pastatė jos automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje netoli kavinės-baro. Automobilio priekis buvo nukreiptas į pastato sieną. Jie keturiese išlipo iš automobilio ir nuėjo į kavinę-barą, kuris buvo nuo jos stovinčio automobilio dešinėje pusėje. Kavinėje-bare jie vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus N., nes pastarasis turėjo juos vežti atgal namo. Ji išgėrė apie 4 bokalus alaus. 2022 m. lapkričio 6 d. po vidurnakčio, apie 03.00 val. nakties, nusprendė važiuoti namo ir išėjo į lauką. N. pasakė, kad eina apsukti jos automobilį ir nuėjo link jos automobilio. Ar N. apsuko jos automobilį, nematė, nes tuo metu kartu su A. J. stovėjo prie kavinės-baro įėjimo durų ir rūkė. Šalia buvo kiti žmonės. Kur tuo metu buvo V. J., nežino, jo šalia jų nebuvo. Stovėdama prie kavinės-baro durų išgirdo triukšmą, t. y. šauksmus šalia jos automobilio, ir nuėjo ten pažiūrėti. Tuo metu ten stovėjo V. J. ir kažkoks vyras - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šaukė, kad V. neva jam įvažiavo į jo automobilio „Toyota Prius“ galą. Ji priėjo prie automobilio „Toyota Prius“ galo ir pamatė ant galinio bamperio apgadinimą, panašus į skilimą. Šis apgadinimas atrodė labai senas ir matėsi, kad padarytas žymiai anksčiau, o ne šviežiai. (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti iš V. 200 Eur už neva subraižytą jo automobilio „Toyota Prius“ bamperį. V. su vyru (duomenys neskelbtini) apsižodžiavo, nes (duomenys neskelbtini) buvo neteisus. Konfliktas vyko apie 5 minutes. Ji asmeniškai paties jokio eismo įvykio, t. y. kad V. apsisukinėdamas jos automobiliu atsitrenktų į kitą automobilį, nematė ir negirdėjo jokio garso. Kur tuo metu buvo N., nežino. (duomenys neskelbtini) ir V. žodinio konflikto metu atsisėdo savo automobilyje „Volvo“ už vairo pasišildyti, nes lauke buvo šalta ir lijo. Pasakė V. „sėsk į mašiną“. V. atsisėdo šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės, o A. J. atsisėdo ant galinės sėdynės. Automobilio variklis tuo metu veikė. Nežino, kaip taip atsitiko, kad ji pradėjo vairuoti automobilį, t. y. įjungė bėgį ir automobilis pradėjo važiuoti. Jai pavažiavus 10-20 metrų pamatė įvažiuojantį į aikštelę policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Ji sustojo. Prie jos priėjęs policijos pareigūnas liepė užgesinti variklį, ištraukti iš spynelės raktą ir išlipti iš automobilio. Ji viską padarė, kas jai buvo liepta. Policijos pareigūnai du kartus tikrino jos blaivumą ir nustatė virš 2 promilių girtumą. Ją iš karto uždarė į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, kur ji buvo apie dvi valandas. Kai ją išleido iš tos kameros, lauke nebuvo nei V. J., nei jo motinos A. J., nei N. Lauke taip pat nebuvo jos automobilio. Kol buvo tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje girdėjo, kaip jos automobilį krovė. Pripažįsta savo kaltę, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau negali paaiškinti, ką ji ketino daryti. Tikrai nebūtų išvažiavusi į gatvę ir važiavusi tokioje būsenoje namo. Greičiausiai norėjo perstatyti savo automobilį aikštelėje kuo toliau nuo (duomenys neskelbtini), kuris buvo agresyvus ir reikalavo pinigų neva už apgadintą jo automobilio bamperį eismo įvykio metu. Ji labai gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Tai buvo pirmas kartas, kai išgėrusi atsisėdo už transporto priemonės vairo (1 t., b. l. 184-185).

2023 m. balandžio 14 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. nurodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, suprato kuo yra įtariamas. Savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo visiškai nepripažįsta, nes 2022 m. lapkričio 6 d. automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), jis nevairavo. 2022 m. lapkričio 5 d. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), pas savo draugę J. Š. Tuo metu kartu buvo ir jo mama A. J. Būnant pas J. bute jam paskambino jo draugas N. Č. Telefoninio pokalbio metu šis minėjo, kad randasi netoli jo, todėl pakvietė N. į svečius pas J. į butą. Netrukus atvyko N. Č.. Jis, J. ir jo mama vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis su J. užsinorėjo nuvažiuoti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“. Jie paprašė N., kad šis nuvežtų juos J. automobiliu „Volvo“ į naktinį barą, kadangi jis buvo blaivus. N. Č. sutiko ir jie keturiese, t. y. jis, N. Č., J. Š. ir jo mama A. J. nuvažiavo J. priklausančiu automobiliu „Volvo“ iki naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, ten atvažiavo dar iki vidurnakčio. Automobilį N. Č. pastatė aikštelėje netoli įėjimo į naktinį barą, tačiau kurioje tiksliai vietoje, neprisimena. Jie nuėjo į vidų ir buvo salėje, kur buvo nemažai žmonių. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. jis, J. ir jo mama. Kiek pamena, jis gėrė brendį ir alų, tačiau kiek tiksliai, negali nurodyti. Po vidurnakčio, tikslaus laiko neatsimena, jie išėjo į lauką parūkyti. Prisimena, kad jo mama norėjo važiuoti namo. N. Č. irgi buvo išėjęs į lauką, atidarė J. automobilį, tačiau kokiu tikslu, nežino. Neprisimena, ką N. Č. darė toliau. Jis lyg tai išėjo palydėti merginą, o gal grįžo į baro vidų. Jie trise, t. y. jis, J. ir mama, atsisėdo į J. automobilį šildytis. Neprisimena, kur buvo atsisėdęs J. automobilyje, t. y. ar už vairo, ar ant priekinės keleivio sėdynės, ar ant galinės sėdynės. J. lyg tai atsisėdo už vairo, o jo mama ant galinės sėdynės. Sėdėdamas automobilyje užmigo ir pabudo, kai jį pažadino mama, nes atvažiavo policija. Ant kurios sėdynės tuo metu automobilyje sėdėjo, neprisimena, tačiau greičiausiai ant priekinės keleivio sėdynės, nes mama žadino jį už peties. J. tuo metu, kiek pamena, buvo lyg tai lauke ir atidavinėjo raktus policijos pareigūnui, gal jie patys atidarę dureles paėmė raktus. Policijos pareigūnai uždarė J. į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Jis pradėjo rėkauti policijos pareigūnams, kad šie paleistų J. Netrukus atvažiavo kitas policijos ekipažas ir jį uždarė į šio automobilio galinę sulaikymo kamerą. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, tačiau neprisimena ar pripūtė. Kas vyko toliau, neprisimena. Neprisimena, kad būtų vairavęs J. automobilį „Volvo“ ir atsitrenkęs galu į kitą automobilį „Toyota Prius“. Neprisimena, kad automobilį vairavo J. Tą naktį buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Į naktinį barą atvažiavo jau gerokai būdamas neblaivus. Po to, kai išėjo iš naktinio baro ir atsisėdo į J. automobilį iki policijos pareigūnų atvykimo, jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Prisimena, kad prieš išeidamas iš baro, išgėrė savo paskutinį alaus bokalą (2 t., b. l. 8-9).

2023 m. balandžio 14 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. nurodė, kad prisiminė kaip 2022 m. lapkričio 6 d. naktį prie naktinio baro automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas reikalavo iš jų 200 Eur, jog nekviesti policijos. Nežino, už ką šis reikalavo iš jų pinigų. Prisimena, kad buvo kažkoks žodinis konfliktas lauke tarp žmonių, tarp kurių buvo ir jis, jo motina ir J. (2 t., b. l. 20).

2023 m. birželio 5 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. parodė, kad savo kaltės dėl automobilio vairavimo būdamas neblaivus visiškai nepripažįsta, nes automobilio tą dieną nevairavo. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad prisimena, kad tą naktį vienas (duomenys neskelbtini) reikalavo iš jų 200 Eur, jog nekviesti policijos, tačiau už ką jis reikalavo, neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkoks žodinis konfliktas lauke tarp jų ir to (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini), pamatęs juos išgėrusius, sugalvojo juos pakišti, t. y. apkaltinti neva padarė eismo įvykį ir iš to pasipelnyti (2 t., b. l. 30-31).

2022 m. lapkričio 6 d. Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. 03.43 val. gautas pranešimas telefonu apie tai, jog (duomenys neskelbtini), automobilis „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), bando šalintis, vairuotojas neblaivus (1 t., b. l. 17).

2022 m. lapkričio 6 d. E. Š. tarnybiniame pranešime dėl neblaivių vairuotojų nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 03.46 val., patruliuojant su (duomenys neskelbtini) D. B., iš (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), bando šalintis, neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad nurodytas automobilis „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), išvažinėja iš aikštelės, todėl įjungus švyturėlius buvo sustabdytas. Automobiliui sustojus, vairuotojas užgesino variklį. Priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris. Prisistatęs paprašė moters, sėdėjusios vairuotojo vietoje, išlipti iš automobilio ir paduoti automobilio raktelius, ką moteris ir padarė. Moteriai bendraujant, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kolega D. B. nuvedė moterį į tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo kamerą, kur paaiškėjo, kad moteris yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kolega D. B. 03.56 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino J. Š., jai nustatytas 2,50 prom. girtumas. Aiškinant aplinkybes, prie jų priėjo O. M., kuris paaiškino, kad sėdėjo savo automobilyje „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) kai pajuto smūgį į galą, o išlipęs pastebėjo, jog į jo priparkuotą automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio O. M. pastebėjo, kad automobilį vairuoja vyras ir šis jam pasirodė neblaivus. „Volvo“ vairuotojas pradėjo konfliktuoti su O. M., o galiausiai iš automobilio išlipo moterys, kurių viena sėdo į „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir pradėjo išvažinėti. O. M. nurodė, kad eismo įvykio metu vairavo keleivio vietoje sėdintis V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šiuos O. M. žodžius taip pat patvirtino eismo įvykį matęs E. S. O. M. automobilyje „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus – iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. (duomenys neskelbtini) D. B. 04.05 val. patikrino V. J. girtumą, jam nustatytas 2,71 prom. girtumas. Vyras pripažino, kad prieš valandą gėrė alų ir degtinę. Jis neigė, kad vairavo automobilį. Patikrinus per (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. neturi vairuotojo pažymėjimo. 07.17 val. (duomenys neskelbtini) D. B. patikrino J. Š. blaivumą antrą kartą ir nustatė 2,46 prom. girtumą. 04.25 val. (duomenys neskelbtini) D. B. patikrino V. J. blaivumą antrą kartą ir nustatė 2,47 prom. girtumą. Sėdėdama tarnybiniame automobilyje J. Š. pareiškė, kad automobilio nevairavo, tik jame sėdėjo, o variklis buvo užgesintas. Automobiliu kartu su minėtais asmenimis važiavo A. J. Apžiūrint automobilį pastebėta, kad apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, automobilių salone įtartinų daiktų nepastebėta, alkoholio taros nepastebėta (1 t., b. l. 18-19).

2023 m. balandžio 13 d. liudytojo E. Š. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. lapkričio 6 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. B. Naktį, apie 03.40 val., iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo“ neblaivus vairuotojas bando pasprukti iš įvykio vietos. Kartu su kolega nuvyko minėtu adresu ir pastebėjo aikštelėje važiuojantį automobilį „Volvo“, valstybinių numerių neprisimena. Automobilis važiavo su įjungtais žibintais. Lauke buvo tamsu, lijo. Jie įjungė švyturėlius ir užkirto automobiliui kelią. Tokiu būdu automobilis buvo sustabdytas. Automobilio vairuotojas sustojęs iš karto užgesino automobilio variklį. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad už vairo sėdi moteris, šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyras, o gale sėdėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris. Tada jis prisistatė ir paprašė vairuotojos išlipti iš automobilio bei pateikti automobilio raktus. Moteris išlipo iš automobilio ir padavė jam raktelius. Tuo metu pajuto iš moters burnos sklindantį alkoholio kvapą. Bendravimo su vairuotoja metu jos kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Jo kolega nuvedė vairuotoją (moterį) prie tarnybinio automobilio galo, kur yra laikino sulaikymo kamera. Moteris prisistatė, tačiau vardo ir pavardės neprisimena. Kolega patikrino alkotesteriu vairuotojos (moters) blaivumą ir nustatė 2,5 promilės girtumą. Tuo metu prie jų priėjo vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai (duomenys neskelbtini)), kuris pasakė, kad sėdėjo savo automobilyje „Toyota“, valstybinių numerių neprisimena, ir pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilio galą. Tada šis vyras išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, kurį vairavo vyras. (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasirodė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas yra neblaivus. Jis užstojo automobiliui „Volvo“ kelią, o automobilio „Volvo“ vairuotojas po truputį judėjo, tokiu būdu stumdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Paklausė, ar (duomenys neskelbtini) vairuotojui reikalinga medicininė pagalba, šis nurodė, kad ne. Jokių akivaizdžių sužalojimų nematė ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas nenurodė. Anot (duomenys neskelbtini) vairuotojo, automobilio „Volvo“ vairuotojas (vyras), išlipęs iš savo automobilio, pradėjo žodžiu konfliktuoti. (duomenys neskelbtini) vairuotojas minėjo, kad iš automobilio išlipo dar dvi moterys, tačiau ar jos konfliktavo, (duomenys neskelbtini) vairuotojas neminėjo. Po kurio laiko viena iš moterų ((duomenys neskelbtini)) atsisėdo į automobilį „Volvo“ už vairo ir pradėjo važiuoti. Tuo metu atvažiavo jie ir sustabdė šį automobilį. Kai jis paklausė, ar tas vyras, kuris sėdi automobilio „Volvo“ keleivio pusėje, yra tas pats, kuris prieš kurį laiką vairavo automobilį „Volvo“ ir atsitrenkė į jo automobilį „Toyota“, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasižiūrėjęs į keleivį, pasakė, kad taip. Prie jų priėjo dar vienas vyras, kuris pasakė, kad matė eismo įvykį ir patvirtino (duomenys neskelbtini) vairuotojo žodžius. Taip pat buvo patikrintas automobilio „Volvo“ keleivio (vyro) girtumas ir nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Kai paklausė, prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholį, vyras atsakė, kad prieš valandą. Šis vyras neigė vairavęs automobilį „Volvo“. Jis taip pat neigė tą faktą, kad atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Automobilio „Volvo“ vairuotoja (moteris) irgi neigė vairavusi automobilį „Volvo“. Vyro ir moters girtumas buvo tikrintas du kartus. Automobilio „Volvo“ keleivė ((duomenys neskelbtini) amžiaus moteris), kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, irgi atrodė neblaivi. Ši moteris po tam tikro laiko išlipo iš automobilio ir pradėjo žodžiu konfliktuoti. Kartu su kolega apžiūrėjo abu automobilius ir nustatė abiejų automobilių galinių bamperių apgadinimus. Jie įformino eismo įvykį, užpildė visus procesinius dokumentus. Po tam tikro laiko atvažiavo kitas policijos ekipažas, kurio pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (1 t., b. l. 115-116).

2023 m. balandžio 16 d. liudytojo D. B. (D. B.) apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 6 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) E. Š. Lauke buvo tamsu, lijo. Apie 03.40 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilio „Volvo“ galimai neblaivus vairuotojas bando pasprukti iš įvykio vietos. Kartu su E. Š. nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Jiems įvažiuojant į aikštelę, pastebėjo aikštelėje važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Volvo“, valstybinių numerių neprisimena. Automobilis važiavo su įjungtais žibintais. Jie įjungė švyturėlius ir užkirto šiam automobiliui kelią. Automobilis „Volvo“ sustojo. Kartu su kolega išlipo iš automobilio. Kolega priėjo prie automobilio vairuotojo durelių, o jis prie dešinės pusės priekinių keleivio durelių. Už vairo sėdėjo moteris, šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyras, o gale sėdėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris. Atidaręs dureles pamatė, kad ant keleivio sėdintis vyras yra akivaizdžiai neblaivus, t. y. sutrikusi koordinacija, nerišli kalba. Moteris išlipo iš automobilio, matėsi, kad jos judesiai irgi buvo nekoordinuoti. Nuvedė vairuotoją (moterį) prie tarnybinio automobilio galo, kur yra laikino sulaikymo kamera. Patikrino alkotesteriu vairuotojos (moters) blaivumą ir nustatė 2,5 promilės girtumą. Uždarė laikino sulaikymo kameros dureles ir grįžo prie kolegos. Tuo metu prie jų priėjo vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai (duomenys neskelbtini) vairuotojas), kuris pasakė, kad sėdėjo savo automobilyje „Toyota“ ir pajuto, jog kažkas atsitrenkė į jo automobilio galą. Tada šis vyras išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, kurį vairavo vyras. Kadangi (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasirodė, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas yra neblaivus, todėl užstojo automobiliui „Volvo“ kelią, o automobilio „Volvo“ vairuotojas po truputį judėjo ir stūmė (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Kolega paklausė, ar (duomenys neskelbtini) vairuotojui reikalinga medicininė pagalba, šis nurodė, kad ne. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant (duomenys neskelbtini) vairuotojo jis nematė ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas nenurodė. Anot (duomenys neskelbtini) vairuotojo, automobilio „Volvo“ vairuotojas (vyras), išlipęs iš savo automobilio, pradėjo žodžiu konfliktuoti. Dar buvo dvi moterys, iš kurių viena atsisėdo į automobilį „Volvo“ už vairo ir pradėjo važiuoti. Kaip tik tuo metu atvažiavo jie ir sustabdė šį automobilį. Kai kolega paklausė, ar tas vyras, kuris sėdi automobilio „Volvo“ keleivio pusėje, yra tas pats, kuris prieš kurį laiką vairavo automobilį „Volvo“ ir atsitrenkė į jo automobilį „Toyota“, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasižiūrėjęs į keleivį, pasakė, kad taip. Kartu su (duomenys neskelbtini) vairuotoju prie jų priėjo dar vienas vyras, kuris pasakė, kad matė eismo įvykį ir patvirtino (duomenys neskelbtini) vairuotojo žodžius. Jis patikrino automobilio „Volvo“ keleivio (vyro) girtumą ir buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Kai paklausė, prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholį, vyras atsakė, kad prieš valandą. Šis vyras neigė vairavęs automobilį „Volvo“. Jis taip pat neigė tą faktą, kad atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Automobilio „Volvo“ vairuotoja (moteris) irgi neigė vairavusi automobilį „Volvo“. Vyro ir moters girtumas buvo tikrintas du kartus. Automobilio „Volvo“ keleivė ((duomenys neskelbtini) amžiaus moteris), kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, irgi atrodė neblaivi. Ši moteris po tam tikro laiko išlipo iš automobilio ir pradėjo žodžiu konfliktuoti. Kartu su kolega apžiūrėjo abu automobilius ir nustatė abiejų automobilių galinių bamperių apgadinimus. Jie įformino eismo įvykį, užpildė visus būtinus procesinius dokumentus. Po tam tikro laiko atvažiavo kitas policijos ekipažas, kurio pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (1 t., b. l. 121-122).

2022 m. lapkričio 6 d. liudytojo O. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) Šiandien, t. y. 2022 m. lapkričio 6 d., dirbo (duomenys neskelbtini) su anksčiau minėtu nuosavu automobiliu. Kadangi nebuvo užsakymų, tai apie 03.40 val. nusprendė sustoti (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis stovėjo tvarkingai, pastatęs automobilį arčiau restorano „(duomenys neskelbtini)“. Stovėjo automobilio priekį nukreipęs į pastatą. Jam sėdint automobilyje, pajuto, kad į jo automobilio užpakalinę dalį atsitrenkė automobilis „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jį atsitrenkęs automobilis ėmė apsisukinėti. Jis priėjo prie anksčiau minėto automobilio vairuotojo ir jam paaiškino, kad pastarasis į jį atsitrenkė, tačiau sėdėjęs vairuotojas, tai buvo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsiai apsirengęs, neigė, jog atsitrenkė į jį. Vyras ėmė šūkauti, kad išvažiuoja ir kitaip, pradėjo konfliktuoti. Kadangi pastebėjo, kad asmuo yra neadekvatus bei su juo neįmanoma susikalbėti, netrukus ėmė kviesti policiją, skambinant Bendruoju pagalbos centro telefonu. Įvykio metu šalia jo buvo kitų asmenų. Jam skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, „Volvo“ automobilio vairuotojas atsisėdo į keleivio vietą, o iš keleivio vietos persėdo „Volvo“ automobilyje sėdėjusi moteris. Moteris atsisėdo į vairuotojo vietą ir ėmė išvažinėti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo metu kalbėjo Bendruoju pagalbos centro telefonu bei pranešė informaciją. Netrukus pasirodė policijos ekipažas, kuris automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdė automobilį „Volvo“. Policijos ekipažui papasakojo įvykio aplinkybes. Įvykio vieta galimai yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (1 t., b. l. 70-71).

2023 m. balandžio 26 d. liudytojo O. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad patikrinti liudytojo O. M. parodymai dėl 2022 m. lapkričio 6 d. įvykio aplinkybių. Telefonu susiskambinus su liudytoju O. M. ir pasiūlius jam parodyti bei paaiškinti 2022 m. lapkričio 6 d. įvykio aplinkybes, apie kurias jis davė parodymus apklausiamas kaip liudytojas, pastarasis sutiko ir paprašė atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku atvykus nurodytu adresu, pasitiko O. M., kuris priėjo prie baltos spalvos automobilio, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje prie geltonos spalvos pastato su iškaba „(duomenys neskelbtini)“, parodė ranka vietą ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 6 d. šioje vietoje prie kelio užtvaro priekiu į pastatą stovėjo jo (duomenys neskelbtini) automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame jis sėdėjo už vairo, kai pajuto smūgį į jo automobilio kairės pusės galinį bamperį (Foto Nr. 1). Po to O. M. pasisuko link pastato ir parodė ranka vietą, iš kurios 2022 m. lapkričio 6 d. atbulai važiavo automobilis „Volvo“, kuris atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės galinį bamperį (Foto Nr. 2). Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje O. M. parodė vietą, kur 2022 m. lapkričio 6 d. įvyko konfliktas su išlipusiu iš automobilio „Volvo“ vairuotoju, po ko už vairo atsisėdo moteris (Foto Nr. 3). Po to O. M. pasisuko link išvažiavimo iš aikštelės ir ranka parodė kryptį bei paaiškino, kad ta kryptimi 2022 m. lapkričio 6 d. nuvažiavo automobilis „Volvo“, kuriame už vairo sėdėjo moteris, o šalia ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyras, prieš tai vairavęs „Volvo“ ir atsitrenkęs į jo (duomenys neskelbtini) automobilį „Toyota Prius“ (Foto Nr. 4). Anot O. M., išvažiuojantį automobilį „Volvo“ sustabdė atvykęs policijos ekipažas (1 t., b. l. 76-77).

2022 m. lapkričio 6 d. liudytojo E. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 03.20 val. stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu stovėjo ir laukė iškvietimų. Stovėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje apie 03.40 val. pastebėjo, kad priešais jį stovi dar vienas (duomenys neskelbtini) vairuotojas su automobiliu „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) Stovėdamas pastebėjo, kad iš kairės pusės atvažiuoja atbulomis juodos spalvos „Volvo“ automobilis ir važiuodamas kliudė galu „Toyota Prius“ automobilį. Automobilis „Volvo“, pavažiavęs šiek tiek į priekį, pradėjo apsisukinėti, o automobilio „Toyota“ vairuotojas išlipęs iš mašinos priėjo prie „Volvo“ automobilio. Girdėjo, kaip vairuotojas pasakė „Volvo“ automobilio vairuotojui, kad šis kliudė jo automobilį. „Volvo“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti su „Toyota“ vairuotoju, buvo agresyviai nusiteikęs. Nieko nelaukdamas paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. „Volvo“ vairuotojas šoko atgal prie automobilio vairo, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsistojo prie „Volvo“ automobilio iš priekio, taip neleisdamas jam išvažiuoti. „Volvo“ vairuotojas su automobiliu pajudėjo iš vietos, taip atsiremdamas į priekyje stovinčio žmogaus koją, ir stūmė automobiliu šį. Tuo metu kiti (duomenys neskelbtini) vairuotojai subėgo į pagalbą. „Volvo“ vairuotojas ir šalia sėdėjusi keleivio pusėje moteris iššoko iš automobilio ir apsikeitė sėdimomis vietomis. Moteris sėdo už vairo, o vyras persėdo į keleivio pusę ir automobilis dideliu greičiu pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu, kai jie mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, atvažiavo policijos pareigūnai ir užkirto jiems kelią (1 t., b. l. 86-87).

2023 m. vasario 7 d. liudytojo I. S. (I. S.) apklausos protokole nurodyta, kad iki 2022 spalio mėnesio pabaigos, tikslios datos neprisimena, turėjo automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini). Nusprendė parduoti šį automobilį ir jo sūnus padavė skelbimą dėl automobilio pardavimo. Po kurio laiko paskambino vyras, kuris panorėjo nupirkti jo automobilį. Netrukus atvažiavo vyras ir moteris, kurie apžiūrėjo automobilį ir jis pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su J. Š. Šią sutartį pasirašė dviem egzemplioriais. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė J. Š., o kitą pasiėmė jis. Tą pačią dieną jis prisijungė prie VĮ „Regitra“ duomenų bazės ir pateikė deklaraciją apie tai, kad pardavė automobilį, nuo to laiko šio automobilio neturi. Praėjus kuriam laiko tarpui jo sūnui paskambino J. Š. vyras ir kalbėjo neadekvačiai, minėjo apie kažkokį eismo įvykį. Jo sūnus net nesuprato apie ką šis kalba. Dar po kurio laiko jam skambino iš draudimo bendrovės ir pranešė, kad jo automobilis „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje. Pasakė (duomenys neskelbtini), kad automobilį pardavė ir apie tai pranešė VĮ „Regitrai“. (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojas pasakė jam, kad jie to nemato ir paprašė atsiųsti dokumentus apie tai, jog jis pranešė apie pardavimą VĮ Regitrai“. Nusiuntė (duomenys neskelbtini) agentui visus prašomus dokumentus. Automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), jis neturi nuo tos dienos, kai jį pardavė ir tie žmonės – vyras su moterimi jį paėmė iš jo. Dar po kurio laiko policijos tyrėja jam pranešė, kad yra laikinai apribotos nuosavybės teisės šiam automobiliui (1 t., b. l. 92-93).

2023 m. vasario 7 d. liudytojo I. S. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuotraukuose, pagal kurias nustatyta, kad 2022 m. spalio 22 d. 13.00 val. pardavėjas – I. S., pardavė, o pirkėjas – J. Š. nupirko transporto priemonę – „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-98).

2023 m. vasario 7 d. liudytojo N. Č. (N. Č.) apklausos protokole nurodyta, kad 2022 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Prieš tai susiskambino su pažįstamu V. J., kuris pasiūlė atvykti pas jį į svečius. Atvyko pas V. J. adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten buvo V. (duomenys neskelbtini), vardu J., pavardės nežino, ir V. mama, vardu A. Kurį laiką buvo pas juos svečiuose. Po kurio laiko V. J. su J. Š. užsinorėjo nuvažiuoti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“. Jie paprašė, kad jis nuvežtų juos jų automobiliu „Volvo“, kadangi jis buvo blaivus. Jis sutiko ir jie keturiese, t. y. jis, V. J. , J. Š. ir V. J. mama A., nuvažiavo jų automobiliu „Volvo“ iki naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, ten atvažiavo dar iki vidurnakčio. Automobilį pastatė aikštelėje netoli įėjimo į naktinį barą prie sienos, priekiu į sienos pusę. Jie nuėjo į vidų ir buvo salėje, kur buvo nemažai žmonių. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ką būtent ir kiek, neprisimena. Jis alkoholinių gėrimų tą vakarą nevartojo. Gerokai po vidurnakčio, apie 02.30 val., jie susiruošė važiuoti namo ir išėjo iš naktinio baro į lauką. Jis nuėjo iki V. J. automobilio „Volvo“, jį užvedė, pavažiavo atbulai, apsisuko ir pastatė automobilį į tą pačią vietą, kur jis ir stovėjo, tik dabar jau automobilio priekis buvo nukreiptas į aikštelę, o galas į sienos pusę. J., V. ir jo mama stovėjo šalia tvorelės, kuri atitveria lauke rūkymui skirtą vietą, ir rūkė. Jis išlipo iš automobilio ir pasakė V. J., kad eina į tualetą bei nuėjo atgal į naktinio baro patalpų vidų. Išėjęs iš tualeto sutiko bare vieną pažįstamą merginą, kuri paprašė ją palydėti iki namų. Jis sutiko ir kartu su mergina pėsčiomis nuėjo link (duomenys neskelbtini) rajono. Po valandos jis grįžo prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei V., nei J. Š., nei V. J. mamos, nei jų automobilio „Volvo“ ten jau nebuvo. (1 t., b. l. 101-102).

2023 m. vasario 10 d. liudytojos A. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 5 d., tikslaus laiko neatsimena, ji buvo svečiuose pas savo sūnų V. J., kuris gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini) J. Š. (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso neprisimena. Būnant svečiuose jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, jie trise išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, tačiau ne iki galo. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, pas sūnų V. atvažiavo jo draugas, vardu N., pavardės nežino, kuris pasiūlė nuvažiuoti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“. N. pasiūlė juos visus nuvežti, nes jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Jie keturiese nuvažiavo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ J. priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinių numerių nežino. Už vairo buvo N. Atvažiavus prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, N. pastatė automobilį aikštelėje priekiu į pastato sieną. Jie išlipo iš automobilio ir nuėjo į baro vidų. Būdami bare jie vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Kiek ji asmeniškai išgėrė alaus, negali nurodyti. Ar J. Š. ir V. J. gėrė stipresnius gėrimus negu alų, negali nurodyti, nes neprisimena. N. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes turėjo atgal juos parvežti. Bare jis sutiko pažįstamus. Kiek buvo laiko, kai jie susiruošė namo, neprisimena, bet jau buvo gerokai po vidurnakčio, gal 2 val. nakties, o gal vėliau. Prisimena, kad jie paėmė viršutinius rūbus ir išėjo į lauką. Lauke buvo daug žmonių, kurie rūkė. Jie irgi sustojo prie viela aptvertos teritorijos, skirtos rūkymui, ir rūkė. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, tik fragmentais. Vienu momentu prisimena, kaip žilų plaukų vyras šaukia ant V. J., kad jis užkabino jo mašiną. V. J. irgi labai garsiai šaukė. Bandė sūnų raminti ir atitraukti, kad šis nešauktų, nekonfliktuotų. Po to prisimena kaip stovi policijos automobilis ir pareigūnai pasodino J. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą gale. Kur tuo metu buvo jos sūnus V., negali nurodyti, nes neprisimena. Prisimena, kad stovėjo dar vienas policijos automobilis. Ji prašė, kad paleistų J. Š. Pareigūnai pasakė, kad dar ir ją uždarys. Prisimena, kad sėdėjo ant laiptelių ir verkė. Vienas iš (duomenys neskelbtini) pasiūlė ją pavežti, tačiau ji neturėjo pinigų. Klausė pareigūnų, kur jai eiti ir į kokią pusę, kažkas iš pareigūnų jai nurodė kelią. Ji pėsčiomis nuėjo iki J. namo, netrukus atėjo J., o vėliau dar V. J. Neprisimena, kad jos sūnus V. J. ar J. Š. vairuotų automobilį „Volvo“ ir kad ji važiavo su jais (1 t., b. l. 109-110).

2023 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 5 vaizdo įrašai iš „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini):

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_035423_078“. Vaizdo įrašo trukmė 05:57 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_5F6FAC“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 03:53:26. Vaizdo įraše matomas vaizdas lauke, tamsiu paros metu, lyjant, prie tamsios spalvos automobilio. Vaizdo įraše girdėti pareigūno (toliau - Pareigūnas 1), kuris segi kūno kamerą, balsas. Pareigūnas kalbasi su šviesių trumpai nukirptų plaukų vyru, apsirengusiu mėlynu megztiniu (atpažįstamas kaip V. J.), kuris sėdi automobilio dešinėje pusėje ant priekinės keleivio sėdynės (Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole).

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_035924_079“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_5F6FAC“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 03:59:22. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_035423_078“, tęsinys.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_040423_080“. Vaizdo įrašo trukmė 04.13 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_5F6FAC“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 04:04:21. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_035924_079“ tęsinys.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_041625_081“. Vaizdo įrašo trukmė 03.32 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_5F6FAC“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 04:16:23. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_040423_080“ tęsinys.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_042421_082“. Vaizdo įrašo trukmė 01.50 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_5F6FAC“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 04:23:52. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_041625_081“ tęsinys (Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole) (1 t., b. l. 134-140).

2023 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, apžiūrėti 3 vaizdo įrašai iš „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini):

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_035315_067“. Vaizdo įrašo trukmė 05.01 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_60F820“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 03.53.14. Vaizdo įraše matomas vaizdas lauke, tamsiu paros metu, lyjant. Vaizdo įraše girdėti pareigūno (toliau - Pareigūnas 2), kuris segi kūno kamerą, balsas. Pareigūnas 2 eina nuo tarnybinio automobilio link automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių, atidaro dureles. Automobilio „Volvo“ salone už vairo sėdi moteris (atpažįstama kaip J. Š.).

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_035815_068“. Vaizdo įrašo trukmė 01.51 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_60F820“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 03.58.14. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_035315_067“ tęsinys.

- Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_040304_0069“. Vaizdo įrašo trukmė 00.32 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_VYTIS_60F820“, data „2022/11/06“ ir besikeičiantis laikas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra 04.02.57. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu „2022_1106_035815_068“ tęsinys (Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole) (1 t., b. l. 145-149).

2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-11-06 03 43 57).mp3“. Garso įrašo trukmė – 09.18 min. Paleidus garso įrašą girdisi skambučio garsas (Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole) (1 t., b. l. 127-129).

2023 m. balandžio 25 d. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas sienas skambutis, susijęs su įvykiu, kurio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155).

2023 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašo pavadinimas „2022_11_06_03-49-15_37060284580.mp3“. Garso įrašo trukmė – 02.42 min. Paleidus garso įrašą, girdisi vyriški balsai, triukšmas, skambučio garsas, po ko girdisi moters balsas (toliau BPC) ir trijų vyrų balsai (Procesinio veiksmo atlikimo eiga ir rezultatai užfiksuoti šio veiksmo atlikimo protokole) (1 t., b. l. 157-159).

2022 m. lapkričio 6 d. 03.56.39 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), J. Š. nustatytas 2,50 promilių girtumas (1 t., b. l. 26).

2022 m. lapkričio 6 d. 04.17.44 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), J. Š. nustatytas 2,46 promilių girtumas (1 t., b. l. 27).

2022 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. J. Š. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir 03.56 val. nustatytas 2.50 promilės, antro tikrinimo metu 04.17 val. nustatytas 2.46 promilės girtumas (1 t., b. l. 29).

2022 m. lapkričio 6 d. 04.04.50 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. nustatytas 2,71 promilių girtumas (1 t., b. l. 31).

2022 m. lapkričio 6 d. 04.25.39 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. nustatytas 2,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 32).

2022 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. V. J. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir 04.05 val. nustatytas 2,71 promilė, antro tikrinimo metu 04.25 val. nustatytas 2,47 promilės girtumas (1 t., b. l. 33).

2022 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), stovinčios (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apibraižytas galinis bamperis kairėje pusėje (1 t., b. l. 34-35).

Bylos nagrinėjimo eigoje prokurorė prašė pakeisti V. J. pareikštą pirminį kaltinimą, patikslinant kaltinimo formuluotę. Prašymas tenkintas. V. J. pareikštas patikslintas kaltinimas (2 t., b. l. 128)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pabrėžtina, jog šios normos dispozicija yra blanketinė. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šioje baudžiamojoje byloje V. J. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės.

Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam nepripažino, nurodė, kad jis, jo mama A. J., J. Š. ir jo draugas N. Č. 2022 m. lapkričio 5 d. vakarą nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ iki išvykimo jis su motina ir J. Š. vartojo alkoholį. N. Č. vairavo ir nuvežė juos į smuklę su J. Š. automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykę automobilį pastatė prie kavinės. Jis su kitais kavinėje vartojo alkoholį – alų ir brendį. Kelis kartus pasiėmęs raktus ėjo rūkyti, nes automobilyje buvo cigaretės. Pasiėmė cigaretes, parūkė, uždarė automobilį ir raktus atiduodavo arba J. Š. arba N. Č. Apie 3 val., vėl išėjo parūkyti, priėjo prie „Volvo“, pastukseno į bamperį, kažką pakratė. Volvo“ stovėjo skersai, jis tikrai nebuvo pajudėjęs. Teigė, kad automobilio rankinis nelaiko, gal jis bėgio nebuvo išjungęs, gal jis pariedėjo, nepamena, bet tikrai nieko nekliudė. Automobilis, kaip stovėjo, taip stovėjo. Jis buvo atsisėdęs į automobilį, bet jo neužvedinėjo. Turėjo įjungti bėgį/rankinį, nes ateidavo cigarečių, o jos buvo ant panelės. Dar pabandė užvesti, nes buvo su automobiliu problemų, užsivedė, užgesino ir viskas. (duomenys neskelbtini) vairuotojai matė, kad jis neblaivus ir norėjo pasipelnyti. Prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pradėjo rėkti ir aiškinti, jog jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobilį, kai pirmą kartą buvo išėjęs parūkyti. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, jam duoti 200 Eur ir tada skirstysis. Prasidėjo grasinimai, jog iškvies policiją ir jam blogai baigsis, nes jie girti. Pažymėjo, kad „Toyota Prius“ automobilis, buvo iš visų šonų apdaužytas, o ant „Volvo“ automobilio jokių žymių nebuvo. N. Č. automobilio įvykio metu nevairavo. Atėjusios J. Š. su jo mama pradėjo jį raminti. Atsisėdo į automobilį pasišildyti, iš keleivio pusės. J. Š. pavažiavo 3-4 m ir juos sustabdė policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. J. dėl pačio įvykio paaiškino, kad jie išėjo į lauką parūkyti. Jo mama norėjo važiuoti namo. N. Č. irgi buvo išėjęs į lauką, atidarė J. automobilį, tačiau kokiu tikslu, nežino. N. Č. išėjo palydėti merginą, o gal grįžo į baro vidų. Jie trise, t. y. jis, J. ir jo mama, atsisėdo į J. automobilį pasišildyti. Neprisimena, kur buvo atsisėdęs J. automobilyje, t. y. ar už vairo, ar ant priekinės keleivio sėdynės, ar ant galinės sėdynės. Sėdėdamas automobilyje užmigo ir pabudo, kai jį pažadino mama, nes atvažiavo policija.

V. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad daugumos įvykio aplinkybių neatsimena, sėdėdamas automobilyje buvo užmigęs, duodamas parodymus teisme teigė, kad būnant kavinėje eidavo iš automobilio pasiimti cigarečių, parūkęs raktelius atiduodavo N. Č. arba J. Š.. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilio nebuvo užvedęs, tačiau vėliau pripažino, kad automobilį visgi buvo užvedęs, bet jį užgesino ir niekur nevažiavo. Pažymėjo, kad automobilio rankinis stabdis sugedęs, arba jis sėdėdamas automobilyje nebuvo pavaros įjungęs, tačiau automobilis niekur nepajudėjo. Kaltinamojo pateikta įvykių versija yra prieštaringa ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos.

Teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas O. M., nes į teismo posėdį jis kviečiamas neatvyko. Teismui pateikė pasiaiškinimą, kad išvyksta į užsienį ir į Lietuvą grįš tik (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 192). Buvo susisiekta su liudytoju ir jo žmona bei išaiškinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teismas suteikė galimybę liudytojui dalyvauti nuotoliniu būdų per ZOOM programą (3 t. b. l. 1, 25), bet liudytojas nuotoliniu būdu prie posėdžio neprisijungė. Vėliau bandant susisiekti su liudytoju ir jo (duomenys neskelbtini) telefonu niekas neatsiliepė ( 3 t., b. l. 28). Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso sklandumą, ekonomiškumą ir greitumą liudytojui neatvykstant į kelius teismo posėdžius iš eilės buvo nuspręsta pagarsinti O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022, 2K-157-976/2022).‏‏‎

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių V. J. nurodomą įvykių versiją ir patvirtinančių, jog V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. 2022 m. lapkričio 6 d., apie 03.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji J. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, jog vartojo alkoholį tą pačią dieną prieš įvykį. Pripažino, kad vairavo automobilį neblaivi. Nurodė, kad ji kaltinime nurodytu laiku vairavo jai priklausantį automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartojo su draugu ir jo motina. Paaiškino, kad lauke kilus konfliktui tarp V. J. ir (duomenys neskelbtini) ji norėjo išvengti didesnio konflikto, tiesiog norėjo nuvažiuoti nuo jo toliau, perstatydama automobilį. Ji pradėjo judėti ir ją sustabdė atvykę policijos pareigūnai. Šie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. Be J. Š. prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kito kaltinamojo V. J. duoti parodymai, kad J. Š. jį pasodino priekinėje keleivio vietoje, pati atsisėdo už vairo, važiavo atbulomis, „Prius“ vairuotojas patraukė. Pavažiavo 3-4 m ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Taip pat, teisme apklausto liudytojo E. S. duoti parodymai. Liudytojas paaiškino, kad po tą vakarą įvykusio V. J. konflikto su O. M. dėl eismo įvykio, J. Š. atsisėdo už vairo ir bandė šalintis iš įvykio vietos, bet atvykusi policija ją sulaikė. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti O. M. parodymai, kuriuose nurodyta, kad vyras ir moteris susikeitė vietomis, moteris įsėdusi į vairuotojo vietą pradėjo važiuoti iš automobilių aikštelės, bet buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai. Liudytojas E. Š. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog vairuodamas automobilį vyras, stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį ir tuo metu apsikeitęs su keleive moterimi vietomis (vyras sėdo į keleivio vietą, moteris prie vairo) pradėjo važiuoti. Jiems privažiavus, jie pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, automobilis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, judėjo buvo užkurtas, su įjungtais žibintais. Jie su tarnybiniu automobiliu sustabdė juos naudodami šviesos ir garso signalus. Priėjus prie vairuotojo vietos, vairavo moteris, akivaizdžiai neblaivi. Pasitikrino blaivumą ir nustatytas neblaivumas. Liudytojas D. B. nurodė, kad Iš BPC gavo pranešimą apie girtą vairuotoją. Vykstant į įvykio vietą, išvažinėjo automobilis iš stovėjimo aikštelės, jam pakirto kelią ir sustabdė automobilį. Kai išvažinėjo iš aikštelės, automobilis važiavo labai lėtu greičiu, bet judėjo iš aikštelės. Kai sustabdė automobilį, jį vairavo moteris, šone sėdėjo vyras. Aplinkybę, jog J. Š. automobilį vairavo būdama neblaivi patvirtina 2023 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame užfiksuota, kad Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_1106_035315_067“ matoma kaip pareigūnas eina nuo tarnybinio automobilio link automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių, atidaro dureles. Automobilio „Volvo“ salone už vairo sėdi moteris (atpažįstama kaip J. Š.). 2022 m. lapkričio 6 d. 04.17.44 val. alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) kvitas, kuriame nurodyta, kad J. Š. nustatytas 2,46 promilių girtumas. 2022 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo aktas. Aptarti įrodymai, patvirtina esmines J. Š. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja ir neprieštarauja vieni kitiems.

Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad J. Š. suvokė, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (nurodė, kad tą vakarą vartojo alkoholį iki kol sėdo už automobilio vairo, o automobilį vairavo norėdama jį perstatyti, nuvažiuoti toliau nuo konfliktuojančių (duomenys neskelbtini) vairuotojų) t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti išvadą, jog J. Š. 2022 m. lapkričio 6 d., apie 03.52 val., po eismo įvykio, įvykusio automobilio stovėjimo aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), persėdus į V. J. prieš tai vairuotą automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo policijos pareigūnų sustabdyta prie pastato (duomenys neskelbtini) ir patikrinus J. Š. blaivumą alkotesteriu („Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip J. Š., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuomet, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. J. (duomenys neskelbtini), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 20 kartų, iš kurių net penkis kartus už vairavimą esant neblaiviam (3 t., b. l. 35-46). Iš byloje pateikto administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad pastarųjų 3 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus iš jų keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 56-60). Duomenų apie V. J. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Pažymėtina, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2022 m. lapkričio 6 d.) V. J. paskutinį kartą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu. Po nagrinėjamos veikos padarymo V. J. dar kartą (2023 m. birželio 27 d.) padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų). Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti areštą V. J. nėra tikslinga, nes ankstesniais teismų sprendimais šios rūšies bausmės kaltinamajam buvo skiriamos, bet teigiamos įtakos neturėjo. Teismo vertinimu skirti baudą V. J. taip pat nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. J. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo V. J. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam ankstesniais teismų sprendimais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi net ir po šių priemonių taikymo V. J. darė naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių V. J. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. J. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šio nuosprendžio priėmimo metu minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė su ankstesniu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio klausimas, esant poreikiui, galės būti išspręstas teismo nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

Teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – J. Š. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

J. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. J. Š. (duomenys neskelbtini), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista (1 t., b. l. 189), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 190). Duomenų apie J. Š. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant lygų šios bausmės rūšies sankcijoje numatytam bausmės minimumui (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (40 000 Eur). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, teismo vertinimu, būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą J. Š. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios asmenybę ir sunkią finansinę situaciją (nedirba, (duomenys neskelbtini)), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (tokia teisė jam buvo atimta ankstesni nuosprendžiu iki 2026 m. balandžio 21 d.). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad V. J. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams. Taigi V. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Nusikaltimo padarymo metu V. J. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios vairuojamas automobilis buvo vairuojamas nakties metu, kai eismas nėra pakankamai intensyvus, nuvažiuotas atstumas, atsižvelgiant į liudytojų ir kaltinamojo V. J. parodymus, buvo trumpas, J. Š. vairuojamas automobilis aktyviai eisme nedalyvavo, nes išvažinėjo iš aikštelės. Visgi svarbu ir tai, kad neteisėtus veiksmus (vairuodama neblaivi) J. Š. nutraukė ne savanoriškai, o todėl, kad buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie užkirto jai kelią išvažiuoti iš automobilių aikštelės. Taigi nėra abejonių, kad J. Š. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, o tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad anksčiau J. Š. už analogiškas veikas nebuvo traukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl J. Š. nustatytinas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 8 d., t., y. nuo dienos, kai J. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 173-176).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-18-719/2022 ir kt.,).

Kaltinamieji V. J. ir J. Š. padarė tyčinius nusikaltimus vairuodami automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo ir (ar) jo vertės konfiskavimo. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini)“ valdytojas-savininkas yra J. Š. (1 t., b. l. 46-47). J. Š. paaiškino, kad automobilį savo naudojimui buvo įsigijusi prieš pat nagrinėjamą įvykį. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. Š. priklausantis automobilis „Volvo (duomenys neskelbtini)“ konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1280 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 48), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė išieškoti iš V. J. automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini)“ vertę 1 280 Eur. Teismo vertinimu automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis, neatitiks baudžiamojo poveikio priemone siekiamų tikslų. Konfiskuotino turto vertė iš kaltininko išieškoma tada, kai nėra realių galimybių konfiskuoti patį turtą, o šiuo atveju pats automobilis yra konfiskuojamas ir yra įgyvendinami baudžiamojo poveikio priemonės tikslai atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš V. J. šiuo atveju atitiktų nubaudimo, o ne prevencinę paskirtį, o tai prieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių esmei. Išieškojus iš V. J. konfiskuotino turto vertę susidarytų dvigubo konfiskavimo situacija, kai iš esmės vienoje nusikalstamoje veikoje (nusikalstamas veikas asmenys padarė su ta pačia transporto priemone, praktiškai tuo pačiu metu, pasikeisdami vienas po kito) ta pati veikos padarymo priemonė automobilis būtų konfiskuojamas du kartus. Taigi nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini)“ vertė – 1 280 Eur, iš V. J. neišieškotina.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. Š. priklausančiam automobiliui „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios taikymo terminas yra iki 2024 m. vasario 8 d. paliekama galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena (diskas) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje (prisegtas prie 2 tomo bylos viršelio), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. Š. priklausančiam turtui – automobiliui „Volvo (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (diskas) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje (prisegtą prie 2 tomo bylos viršelio), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį 1-160-1202/2024);

2. sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.