Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-927-524/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
2S-927-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02209-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-927-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02209-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. G. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio A. B. 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymą Nr. 0025/11/02374, kuriuo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 126 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė dėl objektyvaus turto vertės nustatymo skirti naują vertinimą ir pavesti jį atlikti specialistams. Nurodė, jog yra ne vienas specialistų atliktas turto įvertinimas, kuriais minėto turto vertė buvo nustatyta daug didesnė už antstolio nustatytąją. Skundžiamu patvarkymu antstolis neturėdamas specialių žinių savo nuožiūra nustatė nepagrįstai mažą turto vertę ir siekia turtą realizuoti už nepagrįstai mažą kainą, kas neatitinka vykdymo proceso dalyvių interesų.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. 0025/11/02374 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Patvarkyme nurodė, kad skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nuo 2020 metų bent 5 kartus buvo skelbiamos pirmosios bei antrosios turto varžytynės, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą, kuriame turto vertė nustatyta 142 500 Eur. Tačiau aptariamojo turto nepavyko realizuoti. Minėtam areštuotam turtui ne sykį buvo skelbiamos varžytynės, pradinė turto kaina buvo ir 85 500 Eur. Tačiau nė vienos varžytynės neįvyko, kadangi niekas nepasiūlė net minimalios kainos.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja AB SEB bankas atsiliepimu į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė antstolio patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą išdėstytus motyvus bei argumentus. Pabrėžė, jog nuo 2020 m. varžytynės buvo skelbtos 5 kartus, tačiau turtas nesulaukė jokio potencialių pirkėjų susidomėjimo, varžytynės neįvyko. Banko manymu, antstolis vykdymo procese veikė teisėtai ir pagrįstai, laikėsi teisės aktais nustatytų vykdymo proceso normų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju net penkis kartus buvo skelbiamos pirmosios bei antrosios turto varžytynės, jos buvo rengiamos, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 19 d. gautą UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 20/11-368P ir Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymą, kuriuo nustatyta turto bendra vertė – 142 500 Eur. Tačiau turtas nerealizuotas, kadangi per paskutines ketverias varžytynes nedalyvavo nė vienas dalyvis, niekas nepasiūlė net pradinės kainos (85 500 Eur ar 114 000 Eur). Todėl teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad skundžiamu patvarkymu antstolis siekia turtą realizuoti už nepagrįstai mažą kainą, kas neatitinka vykdymo proceso dalyvių interesų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio skundžiamu patvarkymu nustatyta turto vertė nėra nepagrįstai maža. Priešingai, teismo vertinimu, turtas įkainotas pagrįsta kaina, antstoliui pagrįstai atsižvelgus į paskutinių varžytynių rezultatus, jų paskelbimo neįvykusiomis priežastis – nuo 2023 m. pabaigos neatsirado nė vieno pirkėjo, pageidaujančio turtą įsigyti už 85 500 Eur ar 114 000 Eur sumas. Pažymėtina, kad ir, pagal kasacinio teismo praktiką, turto įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina. Pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, o tai tik dar kartą patvirtina, kad nėra pirkėjo, pageidaujančio įsigyti turtą už vykdymo procese nustatytą ar pareiškėjo šiuo metu nurodomą galimai tikrąją jo vertę (142 500, 164 000 ar 170 000 Eur). Todėl teismas pripažino, kad antstoliui buvo pagrindas iš naujo įkainoti turtą, ką antstolis pagrįstai ir padarė skundžiamu patvarkymu.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtinų už jo prašomos ekspertizės atlikimą sumų pareiškėjas nesumokėjo. Todėl skunde nepagrįstai reikalaujama teismo pavesti turto vertinimą specialistams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbios ir kitos bylos aplinkybės – vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atliekami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nuo 2011 metų. Išieškoma turi būti iš skolininko turto, kuris įkeistas išieškotojui. Tačiau net ir per beveik trylika metų išieškojimas nebaigtas, įkeistas turtas nerealizuotas. Akivaizdu, kad išieškojimas užsitęsė nepagrįstai ilgai, ir tai iš esmės neatitinka nei išieškotojo interesų, nei civilinio proceso principų. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą antstolio veiksmą pripažinti neteisėtu, jį panaikinti ar įpareigoti antstolį atlikti kokius nors veiksmus, todėl skundas atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas subjektyviai rėmėsi tik viena iš sąlygų, dėl ko galbūt neįvyko varžytynės – parduodamo turto kaina, tačiau yra ir kitos sąlygos, kurios turi įtakos varžytynėms. Pavyzdžiui, geopolitinės sąlygos, kai yra reali grėsmė prasidėti karui. Esant tokiai politinei situacijai visai suprantama, kad žmonės labiau prisibijo investuoti į nekilnojamąjį turtą, kuris, prasidėjus karui, gali būti sunaikintas (kaip pavyzdį galima paminėti ir Ukrainą). Antstolis bandė parduoti turtą (per antrąsias varžytynes) už 85 500 Eur, kas realiai rinkos kainomis atitinka dviejų ar trijų kambarių buto vertę. Aišku, yra suprantamas antstolio noras kuo greičiau parduoti turtą, bet tokiu būdu bus pažeistos ieškovo ir atsakovo teisės. AB SEB bankas atgaus tik dalį pareiškėjui suteiktos paskolos.

9. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad antstolis šiuo metu negali remtis ir UAB „Inreal“ 2020 m. lapkričio 19 d. turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P bei jo papildymu, kadangi vertinimas yra atliktas net 2020 metais, o per tą laiką kito rinka, keitėsi namų pardavimo kainos (jos augo). Pareiškėjas buvo pateikęs antstoliui 2021 m. liepos 26 d. UAB „Verslavita“ konsultacinio pobūdžio pažymą dėl turto vertės, kurioje nurodyta ginčo turto vertė 164 000 Eur, ir 2023 m. lapkričio 27 d. J. A. įmonės „Vertona“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 22/11-67N, kurioje ginčo turto vertė nustatyta 172 000 Eur. Panevėžio apylinkės teismo nutartyse (turima omenyje ir ankstesnes nutartis) buvo nurodoma, kad jei pareiškėjo turtas neparduodamas iš pirmųjų varžytynių, reiškia, įkainojant turtą buvo nustatyta per aukšta šio turto kaina. Antstolis pasinaudodamas tokia logika, abejodamas UAB „Inreal“ darbuotojų kompetencija, neturėdamas tam žinių ir kompetencijos, pats asmeniškai ėmėsi turto vertinimo ir 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. 0025/11/02374 areštavo ginčo turtą ir nustatė turto vertę – 126 000 Eur. Turtas bus parduodamas varžytynėse atitinkamai už 100 800 Eur ir 75 600 Eur, kas yra juokinga ginčo turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio A. B. 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymą Nr. 0025/11/02374, kuriuo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 126 000 Eur, taip pat buvo prašoma dėl objektyvaus turto vertės nustatymo skirti naują vertinimą ir pavesti jį atlikti specialistams.

13. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį subjektyviai rėmėsi tik viena iš sąlygų, dėl ko galbūt neįvyko varžytynės – parduodamo turto kaina, tačiau yra ir kitos sąlygos, kurios turi įtakos varžytinėms; taip pat tuo, kad antstolis negali remtis dar 2020 metais atliktu turto vertinimu, kadangi per tą laiką kito rinka, keitėsi pardavimo kainos, be to, pareiškėjas pats buvo pateikęs 2021 ir 2023 metų turto vertinimus, kuriais antstolis turėjo vadovautis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje 2011 m. rugpjūčio 8 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/11/02374, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011, kurioje nurodyta – išieškoti iš skolininko K. G. 134 769,37 Eur negrąžinto kredito, 1 352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių; bendra skola kreditoriui – AB SEB bankui sudaro 136 836,93 Eur arba 473 647,35 Lt ir 133 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos skolos sumos – 136 836,93 Eur arba 473 647,35 Lt – nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos – 2011 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Skola turi būti išieškoma iš įkeisto turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui.

15. UAB „Inreal“ 2020 m. lapkričio 19 d. atlikta Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertize bei Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės papildymu (aktas Nr. 20/11-368P) nustatyta bendra ginčo turto vertė – 142 500 Eur. Pareiškėjas – skolininkas ginčijo nustatytą ginčo turto vertę, teigdamas, kad ji per maža, tačiau jo skundai teismo buvo atmesti.

16. Nuo 2021 m. buvo skelbiamos įkeisto turto varžytynės, kuriose pradinė turto kaina buvo nustatoma, atsižvelgiant į ekspertize nustatytą vertę. Tačiau turtas nebuvo realizuotas. 2023 m. lapkričio 6 d. vėl paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 114 000 Eur. 2023 m. gruodžio 6 d. pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2023 m. gruodžio 12 d. paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 85 500 Eur. 2024 m. sausio 11 d. antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2024 m. sausio 29 d. paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 114 000 Eur. 2024 m. vasario 28 d. pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2024 m. kovo 12 d. paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 85 500 Eur. 2024 m. balandžio 11 d. antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Visos šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas).

17. Antstolis 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. 0025/11/02374 nustatė bendrą turto vertę – 126 000 Eur. 2024 m. gegužės 21 d. gautas skolininko skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. surašytą patvarkymą dėl turto įvertinimo ir skirti naują vertinimą pavedant jį specialistams. Antstolis 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. 0025/11/02374 ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

18. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio2024 m. balandžio 22 d. patvarkymo dėl turto įvertinimo Nr. 0025/11/02374, kuriuo nustatyta bendra įkeisto turto, iš kurio turi būti vykdomas išieškojimas, vertė – 126 000 Eur. Pareiškėjas savo nesutikimą su antstolio nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte grindžia 2021 m. liepos 26 d. UAB „Verslavita“ konsultacinio pobūdžio pažyma dėl objekto kainos Nr. KON-21-068, kurioje nurodyta ginčo turto vertė nustatyta nuo 162 000 Eur iki 164 000 Eur, ir 2023 m. lapkričio 27 d. J. A. įmonės „Vertona“ turto vertinimo ataskaita Nr. 22/11-67N, kurioje ginčo turto vertė nustatyta 172 000 Eur, taip pat susiklosčiusia geopolitine situacija.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

21. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 išaiškino, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

22. Vis dėlto, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių galima spręsti dėl turto rinkos kainos pasikeitimo, tai gali būti pagrindas iš naujo nustatyti turto vertę pagal CPK 681 straipsnį. Pažymėtina, kad reikšmingų aplinkybių visuma (varžytynėse pasiūlyta kaina, praėjęs laiko tarpas nuo turto vertės nustatymo, rinkos pokyčiai) lemia, kad antstolis turi būti aktyvus ir spręsti dėl naujos turto kainos nustatymo. Tačiau CPK 681 ir 704 straipsniai negali būti suprantami kaip suteikiantys antstoliui neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė turi būti derinama su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Akivaizdu, kad pakartotinis turto vertinimas, ekspertizės skyrimas, pakartotinis varžytynių skelbimas ir vykdymas trunka tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotinai turi įtakos ne tik vykdymo proceso ekonomiškumui, bet ir operatyvumui.

24. Pažymėtina tai, kad CKP 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

25. CKP 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo ir šias sumas sumokėtų iš antstolio lėšų; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti; antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, t. y. skolininkas, prieštaraudamas dėl antstolio nustatytos turto vertės, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, neprašė šio mokėjimo atidėti, taigi antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik iškilus abejonių dėl turto vertės, t. y. esant kitokią turto vertę pagrindžiančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (CKP 682 straipsnio 3 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad geopolitinė situacija, karo grėsmė ir pan. gali turėti įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms joje. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įkeisto turto varžytynės buvo skelbiamos nuo 2021 m. Karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. pavasarį. Taigi šiuo metu egzistuojanti geopolitinė situacija nėra trumpalaikė. Viena vertus, nėra jokių konkrečių duomenų, kad minėtoje geopolitinėje situacijoje kas nors artimiausiu metu turėtų reikšmingai pasikeisti. Todėl akivaizdu, kad teigiamų nekilnojamojo turto rinkos ir kainų pasikeitimų minėtoje geopolitinėje situacijoje laukimas akivaizdžiai pažeistų išieškotojo interesus, kadangi ir taip ilgai užsitęsęs vykdytino sprendimo vykdymas dar labiau užsitęstų. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė ir neteikė įrodymų, kiek tiksliai smuko nekilnojamojo turto rinka ir kainos joje, susiklosčius minėtai geopolitinei situacijai. Priešingai – pareiškėjo pateiktais duomenimis, jam priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto kaina nuo tada, kai buvo nustatyta – 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. 142 500 Eur, augo, t. y. 2021 m. liepos 26 d. nustatyta 164 000 Eur, 2023 m. lapkričio 27 d. nustatyta 172 000 Eur. Taigi, darytina išvada, kad jeigu, kaip teigia pareiškėjas, jo nekilnojamojo turto vertė išaugo, o antstolis vadovavosi dar 2020 metais nustatyta mažesne turto verte, varžytynių metu toks turtas, parduodamas už daug mažesnę nei rinkos kainą, turėjo būti itin paklausus, jose turėjo dalyvauti varžytynių dalyviai ir varžytynės turėjo įvykti.

29. Vis dėlto, pagal teismų praktiką, įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas, nes jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538/2013, 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-260-236/2019).

30. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo pirmiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-467/2023).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju neįvykus net kelioms antrosioms varžytynėms, kuriose turto pradinė kaina buvo nustatyta 85 500 Eur, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, darytina išvada, kad ir ši kaina galėjo būti nustatyta per aukšta. Vien tik didesnės pradinės kainos nustatymas savaime nepritraukia potencialiai realių turto pirkėjų ir nepagrindžia, jog, tik nustačius didesnę kainą, ginčo turtas būtų už ją parduotas, bylos duomenys ir konkreti situacija nagrinėjamu atveju tokius argumentus apskritai paneigė. Pareiškėjas nenurodė ir neteikė duomenų, kad per laikotarpį nuo paskutinių neįvykusių varžytynių turto rinkoje, geopolitinėje situacijoje ir pan. būtų įvykę kokių nors reikšmingų pasikeitimų ir tai būtų turėję įtakos galimybei pareiškėjo turtą parduoti už aukštesnę kainą. Pažymėtina ir tai, kad, skundžiamu patvarkymu turtą įvertinus 126 000 Eur, pirmose varžytynėse turtas bus parduodamas už 100 800 Eur (CPK 718 straipsnis), t. y. už didesnę nei 85 500 Eur kainą, už kurią turtas jau kelis kartus nebuvo parduotas.

32. Galiausiai, CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Bylos duomenimis, teise pasiūlyti savo pirkėją pareiškėjas nepasinaudojo.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nekyla abejonių, kad skundžiamu antstolio patvarkymu nustatyta turto vertė – 126 000 Eur nėra per maža. Taigi, antstolis laikydamasis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis) ir skundžiamu patvarkymu atlikdamas turto perkainojimą nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos turto vertei nustatyti skirti ekspertizę (CKP 682 straipsnio 3 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas. Pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, CPK teisės normų neatitikusią turto įkainojimo procedūrą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 13 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė