Vilniaus apygardos teismo nutartis

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti visiškai; įpareigoti atsakovą A. K. per 4 (keturis) mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pažymėtus: 1) tvoros stulpus bei metalinius vartus; 2) B dalyje pažymėtą tvorą (tvoros stulpus) bei 3) šiame 1153,77 kv. m plote esančius objektus; įpareigoti atsakovus R. R. ir J. G. K. per 4 (keturis) mėnesius savo lėšomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus (statybines medžiagas),; įpareigoti atsakovus R. R. ir J. G. K. įforminti nekilnojamojo daikto pastato – degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunykimo faktą ir išregistruoti šį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro; priteisti iš atsakovų po 109,35 Eur žyminio mokesčio ir po 8,85 Eur pašto išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė patikėjimo teise valdo Žemės sklypą (2,0099 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis kita), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. 2020-04-30 VĮ Registro centro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklype yra registruotas pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (duomenys neskelbtini); pastato bendras plotas - 81,32 kv. m., statybos baigimo metai – 2001 m.; pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K.. VĮ Registro centro išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype yra ir kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini); aikštelės užimamas plotas – 2747,71 kv. m.; aikštelė nuosavybės teise taip pat priklauso atsakovui. Nustatyta, kad abu statiniai – aikštelė ir pastatas 2010-03-16 Turto perdavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti atsakovo A. K. vardu. Registrų centro duomenys liudija, kad 2014-01-31 nuomos sutartimi Nr. 2014/V2 pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė buvo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2021-12-31 Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsakovas A. K. tvirtino, kad byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti jį pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus turi būti nutraukta, nes šis reikalavimas jau buvo išnagrinėtas civ. byloje Nr. e2-1694-868/2022, o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad šis reikalavimas naujas, - nurodė, kad tvoros stulpai ir vartai buvo pastatyti bendru Žemės sklypo nuomininkų susitarimu ir leidimu jų visų poreikiams tenkinti, be to, ieškovė nepaaiškino, kaip ginčo statiniai pažeidžia valstybinio žemės patikėtinio teisę valdyti valstybinę žemę ir trečiųjų asmenų teises. Taip pat atsakovas teigė, kad jis nėra Tvoros-K statytojas, ši Tvora-K šalia Aikštelės buvo pastatyta dar iki jam įsigyjant Aikštelę ir Plovyklą. Taip pat atsakovas tvirtino, jog nepriklausomai nuo to, ar Tvora-B yra Žemės sklypo teritorijoje, ar ji būtų pašalinta, jam turi būti išnuomota tokio dydžio Žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų jo statinių tinkamą naudojimą pagal paskirtį ir kuri yra realiai reikalinga. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, jog jis yra Tvoros-B statytojas; nurodė, kad Plovykla ir Aikštelė 2014-01-31 Nuomos sutartimi Nr. 2014/V2 buvo išnuomoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o 2021-12-31 Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi šios įmonės vykdo (-ė) ūkinę veiklą teritorijoje, kuri aptverta Tvora-B, o šiai veiklai užtikrinti galimai papildomai įrengė Tvorą-B ir laiko ja aptvertoje teritorijoje esančius objektus, kurių pašalinimo ieškovė reikalauja.

13. Sprendžiant šalių ginčą, svarbu pažymėti, kad ieškovei patikslinus ieškinį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022-05-31 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismui 2022-12-21 nutartimi įpareigojus atsakovą pašalinti Tvorą-B, esančią tarp taškų 7-8-9-10-11-12, - atsakovas tvirtino, kad Tvoros-B dalis tarp taškų 10-11-12 yra jam nuosavybės teise priklausančios Aikštelės teritorijoje, t. y. įrengta ant šios Aikštelės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Tvoros-B dalimi yra savavališkai ir neteisėtai užimta valstybinė žemė.

14. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-21 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-992-613/2022 konstatuota, kad atsakovas A. K. yra prilyginamas ginčo statinių, statybinių atliekų, įrenginių savininkui (kadastro žemėlapio ištrauka M 1:1000 (schema) A ir B dalys), nes yra faktinis užimamos valstybinės žemės naudotojas. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas 2016-01-20 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių dėl 0,5785 ha Žemės sklypo išnuomojimo, taip siekdamas įteisinti Žemės sklypo naudojimą.

15. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtino, jog nepriklausomai nuo to, ar Tvora-B yra Žemės sklypo teritorijoje, ar ji būtų pašalinta, jam turi būti išnuomota tokio dydžio Žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų jo statinių tinkamą naudojimą pagal paskirtį ir kuri yra realiai reikalinga. Šiame kontekste svarbu pabrėžti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios jau yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 1) Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. e2A-343-562/2023 nustatė, kad UAB „Geoekspertai“ matininko E. Petkaus 2021 m. sausio 4 d. planas „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtas dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas nesilaikant įstatymo normų reikalavimų, todėl laikytina, jog NŽT pagrįstai atsisakė patvirtinti šį planą; 2) Klaipėdos apygardos 2022-12-21 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-992-613/2022 nustatyta esminė faktinė aplinkybė, sprendžiant dėl atsakovo teiginio, kad jis gali tverti tvorą, o būtent – teismas konstatavo, kad žemės sklypas jam nepriklauso, jis yra nuomojamas iš valstybės, todėl atsakovas, tverdamas tvorą, privalėjo gauti NŽT sutikimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateiktas sutikimas, kuris patvirtintų, kad žemės sklypo savininkė suteikė teisę ginčo tvorą atsakovui statyti jai priklausančiame žemės sklype. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

16. Nors atsakovas tvirtino, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatyminė teisė, todėl NŽT sutikimas naudotis valstybine žeme (Žemės sklypo dalimi), reikalinga atsakovo A. K. statiniams eksploatuoti, nėra reikalingas, - teismas tokius atsakovo teiginius atmetė kaip prieštaraujančius ne tik teisiniam valstybinės žemės reglamentavimui, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2023-03-01 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-343-562/2023 nurodytai pozicijai dėl valstybinės žemės pobūdžio. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Atsakovo argumentai, kad NŽT sutikimas naudotis valstybine žeme (Žemės sklypo dalimi), reikalinga atsakovo A. K. statiniams eksploatuoti, nėra reikalingas, atmestinas kaip prieštaraujantis įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.

17. Nagrinėjamoje byloje esantys Patikrinimo aktai - 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-114, 2014-12-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-346, 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-265, 2017-10-18 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-745, 2019-06-28 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-607-(14.49.81.), 2020-02-06 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-54-(14.49.81.), 2020-04-21 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-290-(14.49.140), 2023-03-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-1242-(14.49.136 E.) ir 2023-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-2069-(14.49.140.), taip pat įsiteisėję teismo sprendimai civ. bylose Nr. e2A-343-562/2023 ir Nr. e2A-992-613/2022 patvirtina, kad atsakovas A. K. be teisėto pagrindo užima valstybinę žemę, nepaisant, kad jis buvo tinkamai informuotas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo Vilniaus miesto skyriaus 2019-11-15 raštu Nr. 49SFN-3824-(14.49.104.), tačiau įspėjimų nepaisė, nes 2023-05-17 patikrinus Žemės sklypą, buvo nustatyta, kad atsakovas pašalino tik vielos tinklą (2023-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-2069-(14.49.140.).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė tiesiogiai ribojasi su užimamu valstybiniu žemės plotu, todėl teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovas turi suinteresuotumą šią dalį užimti, o neteisėtai užimtą valstybinį žemės plotą įteisinti gaunant valstybinio žemės sklypo nuomą. Taip pat iš 2023-03-24 ir 2023-05-17 patikrinimų metu darytų foto nuotraukų matyti, kad atsakovas yra užėmęs valstybinę žemę, nes tvora, juosianti A dalį – automobilių stovėjimo aikštelę, juosia ir B dalį – statinius, taip sukuriant vientisą darinį. Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti B dalyje pažymėtą tvorą, teismas sprendė, kad atsakovas yra šios tvoros savininkas, o ne tretieji asmenys. Būtų nelogiška teigti, kad ginčo tvora, kurią ieškovė prašo pašalinti šioje byloje, nėra tvoros tęsinys, dėl kurios jau teismai yra pasisakę ir konstatavę, kad atsakovas yra kadastro žemėlapyje M 1:1000 pavaizduotos tarp taškų 8-9,9-4,4-3,3-8 tvoros statytojas. Tokia situacija patvirtina, jog atsakovas nepagrįstai save laiko valstybinės žemės savininku, apjuosdamas ją ta pačia tvora, kaip ir juosia jam nuosavybės teise priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę.

19. Be to, sprendžiant ar A. K. yra užtvėręs tvora valstybei priklausantį žemės sklypą, teismas teisiškai reikšmingais pripažino šiuos bylos faktinius duomenis: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. 1455 „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“, kuriame nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2 747,71 kv. m, pastato bendras plotas 81,32 kv. m.; 2) tuo tarpu, atsakovo pateiktame tvirtinti plane automobilių stovėjimo aikštelei yra paskirtas 6 445 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „b“ ir 1 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis, iš bendro naudojimo dalies, pažymėta indeksu „A“; taigi atsakovo pateiktas planas tik patvirtina ieškovės teiginius, kad A. K. yra užėmęs valstybinę žemę jam priklausančia tvora, kurią ieškovė ir prašo nagrinėjamoje byloje pašalinti.

20. Nors atsakovas teigė, kad tuo metu, kai pirko daiktus, ginčo tvora jau buvo pastatyta ir inventorizuota, teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl tvoros, kuri yra valstybinėje žemėje ir buvo pastatyta savavališkai, neturint savininko sutikimo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas turtą (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) m., tuo tarpu ieškovė naujai aptvertą plotą ginčo tvora, kurią prašo šioje byloje pašalinti, fiksavo po 2019-10-24 patikrinimo, B dalyje, nes būtent čia atsirado naujai aptverta tvora. Pabrėžtina, kad žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) K pažymėtina tvora taipogi nėra pašalinta. Kad atsakovas yra ginčo tvoros statytojas, patvirtina faktinė aplinkybė, kad B dalis ribojasi su atsakovui priklausančia aikštele, taigi jo interesas akivaizdus; ta aplinkybė, kad aikštelė yra išnuomota kitiems asmenims, nepašalina jo, kaip aikštelės savininko, atsakomybės. Tai, kad atsakovas moka žemės nuomos mokestį, savaime jam nesukuria teisės naudotis didesniu žemės plotu, o juo labiau – nuomos teisinių santykių. Pabrėžtina, kad atsakovui kyla pareiga pašalinti visus tvoros segmentus, o ne atskirą elementą, kaip šiuo atveju atsakovas yra pašalinęs pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus tik vielos tinklą. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad tvora juosia visą Aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovų J. G. K. ir R. R.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai J.G. K. ir R. R. 2013 m. kovo 22 d. per antstolį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną; lietaus kanalizacijos vamzdyną; vandentiekio vamzdyną ir nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurio statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. Pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ieškovas R. R. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto už 15 000 Lt, o ieškovė J. G. K. – 2/3 dalis nurodyto turto už 30 000 Lt. Atsakovų nuosavybės teisės yra įregistruotos NTR. Statiniai stovėjo valstybinės žemės sklype, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. Iš 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 333, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko A. Vidūno ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, jog valstybinė žemė buvo išnuomota kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). Leidimas statyti degalinę buvo išduotas 1996 metais ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

24. Atsakovai atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė aplinkybe, kad įsigiję statinį – degalinę, jie kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami suformuoti ir leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, nurodydami, kad šis sklypas reikalingas užtikrinti planuojamai ūkinei veiklai vykdyti, t. y. tęsti nebaigto statyti pastato - degalinės statybas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-09-13 atsakyme (rašte) Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1134 nurodė, kad reikalinga pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo pirkti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsakovai pripažino, kad nespėjo parengti valstybinės žemės sklypo plano, o atsakovas A. K., siekdamas užimti kuo didesnę valstybinės žemės sklypo dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad R. R. ir J. G. K. priklausantis pastatas - degalinė yra fiziškai sunykęs ir prašė įpareigoti pastato savininkus išregistruoti degalinę iš Nekilnojamojo turto registro.

25. Ginčo statinys stovėjo valstybinės žemės sklype, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 2014-12-11 Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-346 užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai, o užimamos valstybinio žemės sklypo plotas – 230 kv. m. Tuo tarpu 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-265 nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai nuimti, o 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-180 nurodyta, jog Degalinės pamatai sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje, taip užimant valstybinę žemę.

26. NŽT 2015-07-22, 2016-01-05 ir 2016-02-12 raštų atsakovams turinys patvirtina, kad dar 2015-06-26 buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-264, kuriame nustatyta, kad pastato – degalinės nebuvimo faktas – degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti); raštuose nurodyta, kad statinys buvo pastatytas neteisėtai ir nugriautas, pamatai išardyti ir sudėti į krūvą; prašė išregistruoti pastatą – degalinę ir sutvarkyti teritoriją. Iš 2016-02-12 NŽT rašto matyti, kad atsakovai 2015-12-22 kreipėsi su prašymu parduoti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą pastato – degalinės eksploatavimui; NŽT netenkino nurodyto prašymo, remdamasi 2015-06-26 patikrinimo aktu, nes statinys nugriautas, sunykęs, jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl valstybinė žemė negali būti parduota pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.

27. Taip pat bylos faktiniai duomenys - 2023-03-24 pakartotinai atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu surašytas aktas Nr. FD-1242-(14.49.136 E.) bei atliktos fotonuotraukos, liudija, kad degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023-04-26 atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta.

Žemesnės instancijos teismas

29. Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1694-868/2022 priėmė 2022-05-31 sprendimą, kuriame nurodė, kad „byloje nustatyta, kad degalinės pamatai buvo nugriauti keletą kartų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.“ Taip pat prieš tai bylą nagrinėję teismai nurodė, kad nėra duomenų, jog degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme. Sprendžiant dėl nurodytų atsakovų argumentų, teismas nurodė, kad teismai nenustatinėjo ir nesiaiškino, kokia forma yra išlikę ginčo pamatai ir kokių jų faktinė ir techninė būklė. Teismai nesprendė ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išregistruoti ginčo objektą iš duomenų registro. Klaipėdos apygardos teismas 2022-12-21 nutartyje civ. byloje e2A-992-613/2022 akcentavo duomenų apie Degalinę viešame registre išviešinimo faktą ir konstatavo, kad registro duomenys, jog atsakovai yra nebaigto statyti statinio - degalinės savininkai, nėra nuginčyti.

30. Sprendžiant, ar teismo konstatuota aplinkybė apie tai, kad nėra duomenų, jog degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme, - yra prejudicinis faktas, teismas vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1694-868/2022 ir apeliacine tvarka išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylose2A-992-613/2022 nagrinėjimo dalyką. Teismo vertinimu, nurodytų bylų ir šios bylos ratio decidendi nėra analogiškos, juolab, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra žymiai platesnės. Nurodytas bylas nagrinėję teismai vadovavosi iš esmės Registrų centre esančia informacija apie įregistruotus savininkus į ginčo statinį bei rašytiniais įrodymais iki 2014 metų; tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas apima reikalavimą išregistruoti ginčo statinį iš Registrų centro, taigi bylos nagrinėjimo ribos yra žymiai platesnės, nes tam, kad išregistruoti statinį, turi būti nustatytas jo sunykimo, neegzistavimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad NTR duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisingais, R. R. ir J. G. K. nėra įpareigoti išregistruoti NTR esančių duomenų. Be to, įsiteisėjusių teismo sprendimų turinys liudija, kad NŽT neįrodinėjo ginčo statinio sunykimo fakto, juolab, kad bylą išnagrinėję teismai visiškai nevertino įrodymų, priimtų po 2014 m., o būtent – šiai dienai aktualių ginčo statinio patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuota ginčo statinio fizinė būklė. Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kokia yra ginčo statinio techninė būklė: ar ginčo statinys fiziškai yra sunykęs, ar jis išlikęs Statybos įstatymo ir STR nustatytų reikalavimų prasme (pabrėžtina, kad šios aplinkybės civilinėse bylose Nr. e2-1694-868/2022 ir Nr. e2A-992-613/2022 nebuvo nagrinėjamos).

31. Šios bylos kontekste teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ne tik Nekilnojamojo turto registre nurodyta statinio būklė, bet ir jo realus buvimas (egzistavimas) Žemės sklype. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

32. Taigi, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančio statinio – nebaigtos degalinės teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. NŽT 2023-03-24 pakartotinai atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu surašytas aktas Nr. FD-1242-(14.49.136 E.) bei atliktos fotonuotraukos, patvirtina, kad degalinės žemės sklype nėra. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023-04-26 atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad degalinė žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta.

33. Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 7.10 punkte numatyta, kad laikančioji konstrukcija – vienalytė arba iš detalių surinkta konstrukcija, suteikianti statiniui mechaninį atsparumą ir stabilumą.

34. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pateikė įrodymus, kuriais ji, atlikusi objekto patikrinimą, konstatavo, kad ginčo statinio fiziškai nėra nei žemės paviršiuje, nei po žeme, nurodė, kad jis yra sunykęs. Tuo tarpu atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad yra likę gręžtiniai poliai, ir, kad NŽT atliko tik vizualinį objekto patikrinimą. Taip pat atsakovai tvirtino, kad byloje yra pateiktas architekto S. Pamerneckio projektas, kuris patvirtina, kad pamatai buvo gręžtiniai, 2,5 m. gylio. Sprendžiant dėl atsakovų teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad S. Pamerneckio projektas savaime nepatvirtina fakto, kad realiai šie pamatai egzistuoja ir, kad realiai jie buvo pastatyti pagal projektą. Pažymėtina, kad statybos leidimas buvo išduotas 1996 m. ir galiojo vienerius metus; be to, pastato kadastro duomenys liudija, kad degalinės pamatus sudarė betonas, gręžtiniai poliai neužfiksuoti; taigi, nurodytas projektas nėra pakankamas faktui konstatuoti, kad buvo gręžtiniai pamatai 2,5 m. gylyje. Taip pat teismas įvertina ir nustatytą faktą, kad 2014 m. statinio baigtumas 7 proc., o 2014-12-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-346 užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai; patikrinimo metu užfiksuotus duomenis lyginant su kadastrinių matavimų bylos Nr. 21385 duomenimis, nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai yra Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai, gręžtiniai poliai neužfiksuoti.

35. Atsakovai ginčijo ieškovės nustatytas aplinkybes dėl ginčo statinio, o būtent, kad ji atliko tik vizualinę apžiūrą; atsakovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, tačiau skirti statinio ekspertizės neprašė. Taigi, atsakovai teigdami, jog egzistuoja gręžtiniai poliai 2,5 m. gylyje, turėjo ne tik teisę neigti ieškovės nustatytas aplinkybes dėl ginčo statinio išnykimo, bet ir pareigą įrodyti šias aplinkybes. Taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo paneigti ne tik ieškovės patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes, bet ir kituose rašytiniuose įrodymuose esančius faktinius duomenis dėl ginčo statinio sunykimo (nebuvimo).

Žemesnės instancijos teismas

37. Šios bylos kontekste, sprendžiant dėl atsakovų nuosavybės teisės, reikšminga, kad pamatai kaip statinio dalis yra viena iš esminių jį laikančių konstrukcijų; tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pamatai nugriauti, sunykę, jų nėra; tokia ginčo statinio būklė suponuoja išvadą, kad jų atstatymas reikštų naują statybą. Tuo tarpu vien sunykusių pamatų, jų liekanų egzistavimo faktas nėra pakankamas išvadai, kad ginčo pamatai yra fiziškai išlikę.

38. Taigi, iš kasacinio teismo praktikos seka, kad tik neišnykusio nebaigto statinio, esančio valstybinėje žemėje, statyba gali būti užbaigta, o išnykęs nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

39. Atlikus įrodymų analizę ir jų vertinimą, teismas sprendė, kad nėra išlikusios jokios laikančiosios konstrukcijos, todėl ginčo statinys negali būti naudojamas ir jis negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektu. Duomenų buvimas apie degalinę NTR per se nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad ginčo statinys – nebaigta statyti Degalinė - jos pamatai, o būtent jų požeminė dalis, fiziškai egzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.

43. Byloje konstatuota, kad ginčo statinys yra išnykęs, atsakovams nuosavybės teise priklausančios statybinės medžiagos yra valstybinės žemės sklypo plote; ieškovė - valstybinės žemės patikėtinė nėra davusi sutikimo, kad atsakovai valstybinės žemės sklypo plote laikytų betoninius luitus, taip savavališkai naudodamiesi valstybine žeme; taigi, atsakovai pažeidžia Valstybės interesus, nes tai lemia griežtas valstybinės žemės teisinių santykių reglamentavimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės teisės, yra pažeidžiamos CK 4.98 str. pagrindu.

44. Patikrinimų metu ieškovė nustatė, kad R. R. ir J. G. K. yra betoninių luitų (kadastro žemėlapio ištrauka M 1:1000 (schema) C dalis) savininkai arba kitaip tariant išardytos Degalinės pamatų – statybinių medžiagų savininkai, dėl ko jiems kyla atsakomybė už šių objektų pašalinimą iš valstybinės žemės. Degalinės pamatai nėra išlikę, jie yra sunykę ir faktiškai neegzistuoja, todėl atsakovams kyla pareiga juos pašalinti iš užimamos valstybinės žemės ir išregistruoti nebaigtą statyti Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro.

Žemesnės instancijos teismas

61. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1694-868/2022 ir Klaipėdos apygardos teismas 2022-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-992-613/2022 nusprendė: