Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-343-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-01
Bylos Nr.: e2A-343-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24967-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“, uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių ekspedicijos centras“, Ekraninių garažų

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-343-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24967-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“, uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių ekspedicijos centras“, Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., UAB „Alrepa“, D. P., V. P. (V. P.), M. J., V. K., J. K., P. P., E. P., V. N. (V. N.), V. J. (V. J.), S. J., O. M., E. J., Ž. B., A. B. (A. B.), M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S. (G. S.), V. V. V., R. R. bei J. G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriais prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT / atsakovė) 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 49SD-5353-(14.49.136 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, parengimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 1SS-1242-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti (suderinti) UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planą „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtą dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal šį planą nustatyti ieškovo A. K. statiniams ir pastatams, esantiems šiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių dydžius: pastatui – apsaugos pastatui su rankine plovykla (6H1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 144 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 107 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 35-13-14-15-41-40-39-38-37-36-35; 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22; 15 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 502 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“ ir taškais Nr. 12-13-35-34-47-46-48-12; kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei (b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 7740 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 6445 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 15-16-17-18-19-20-21-22-25-26-27-28-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-15; 1295 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22 bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas yra 20099 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jo patikėtinė yra NŽT. Sklypas yra užstatytas tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, tiek kitiems asmenims priklausančiais pastatais. Dėl sklypo dalies yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo dalies, reikalingos ieškovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti, nėra sudaryta. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. 10/205196), ieškovas sklype nuosavybės teise valdo šiuos statinius ir pastatus: a) pastatą – apsaugos pastatą su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001 m., bendras plotas – 81,32 kv. m, adresas: (duomenys neskelbtini); b) kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001, adresas (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-70567 (14.1 E) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ pateiktus dokumentus aikštelės bendras plotas yra 2747,71 kv. m. Plovyklą ir aikštelę ieškovas įsigijo 2010 m. kovo 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0013/09/03927 pagrindu ir aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai – 2001 m., aukštis – 2 m. Ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šis registravimas nėra užbaigtas, bet yra nustatyti tvoros kadastro duomenys, kurie yra saugomi VĮ Registrų centre.

3. Pažymėjo, kad ieškovo užsakymu UAB „Geoekspertai“ matininkas E. P. 2021 m. sausio 4 d. parengė sklypo planą „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“. Kadangi, kaip minėta, sklype yra du ieškovui nuosavybės teise priklausantys ir savarankiškai funkcionuojantys statiniai, plane išskirtos kiekvienam iš jų reikalingos sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas: plovyklai – 107 kv. m plotas, iš jo sklypo bendro naudojimo: „A“ dalyje – 22 kv. m, „B“ dalyje – 15 kv. m ir aikštelei – 6445 kv. m plotas, iš jo sklypo bendro naudojimo „A“ dalyje – 1295 kv. m. Ieškovas, siekdamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, su 2021 m. kovo 10 d. prašymu kreipėsi į atsakovę bei prašė patikrinti ir patvirtinti planą. Šį prašymą, kaip sutikimą su pažymėtomis sklypo dalimis, pasirašė dauguma sklypo naudotojų. Atsakovė teismui skundžiamu 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 49SD-5353-(14.49.136 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, parengimo“ atsisakė tenkinti ieškovo 2021 m. kovo 10 d. prašymą, t. y. patvirtinti planą. Atsakovė padarė išvadą, kad reikėtų rengti kitą planą su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nepriskiriant anksčiau nurodytos dalies, kaip nereikalingos sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Ieškovas pateikė 2021 m. birželio 16 d. skundą NŽT direktoriui, kuriuo prašė panaikinti skyriaus raštą ir įpareigoti skyrių patvirtinti planą. NŽT 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 1SS-1242-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus rašto, bei informavo, jog skyrius galės priimti sprendimą dėl sklypo dalies nuomos tuomet, kai ieškovas pateiks planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus.

4. Ieškovo nuomone, skyriaus raštu ir NŽT sprendimu yra pažeidžiama ieškovo įstatyminė teisė išsinuomoti sklypo dalis, reikalingas jo statiniams eksploatuoti, NŽT ir skyrius iš esmės nemotyvuotai sprendė, kad sklypo dalių, reikalingų ieškovo statiniams eksploatuoti, dydžiai plane nustatyti netinkamai, jų išvados prieštarauja teisės aktams. Be to, skundžiami administraciniai aktai dėl galimybės aikštelei išskirti atskirą sklypo dalį jos eksploatacijai iš dalies yra prieštaringi, todėl, ieškovo nuomone, skyriaus raštas ir NŽT sprendimas yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Dėl aikštelės ir jai eksploatuoti reikalingo žemės ploto pažymėjo, kad skyrius rašte nepateikė jokių paaiškinimų dėl to, kokios konkrečios faktinės ir teisinės aplinkybės leido skyriui daryti išvadą dėl aikštelės ir plovyklos funkcionavimo kartu. Iš skyriaus išvados, kad aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla, galima spręsti, jog skyrius laiko aikštelę plovyklos priklausiniu, tačiau tokia skyriaus nuomonė prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, nes Nekilnojamojo turto registre aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nenurodant, kad ji yra plovyklos priklausinys.

5. Pažymėjo, kad nors iš NŽT sprendimo matoma, kad aikštelei eksploatuoti turi būti išskirta atskira sklypo dalis, tačiau šios dalies dydis akivaizdžiai nustatytas nepagrįstai, nes NŽT aikštelei eksploatuoti reikalingą žemės plotą numatė tik tokį, koks yra pačios aikštelės plotas (2747,71 kv. m, NŽT suapvalino plotą iki 0,2748 ha). Apskaičiavimų, kaip toks plotas aikštelei eksploatuoti gautas, NŽT nepateikė ir nemotyvavo, tik paminėjo, jog apskaičiavimas atliktas pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 8 punkto ir pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos (toliau – Metodika) reikalavimus.

Šalies argumentai

6. Ieškovas dėl plovyklai eksploatuoti reikalingo žemės ploto nurodė, kad NŽT sprendime nurodyta, jog sklype įregistruotiems statiniams ir pastatams (išskyrus aikštelę, dėl jos pasisakyta atskirai) eksploatuoti tenka 1,1480 ha ploto sklypo dalis. Tokių pastatų yra 6 (šeši): plovykla, autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis, garažas, du sandėliai bei administracinis pastatas. Pagal NŽT teiginį suprantama, jog 1,1480 ha plotas apima ir žemės plotą, reikalingą plovyklai eksploatuoti, tačiau koks konkretus šis plotas – NŽT sprendime nepasisakyta. Akcentavo, kad sklypo dalies, tenkančios šešiems sklype esantiems pastatams eksploatuoti, dydis NŽT nustatytas akivaizdžiai nepagrįstai ir prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 33 punkto nuostatoms bei Metodikai. Šiuo atveju NŽT laikosi panašios pozicijos, kaip ir aikštelės atveju, kad pastatams eksploatuoti numatomas beveik toks plotas, kiek užima šie pastatai, o toks plotas negalėtų užtikrinti kiekvieno pastato tinkamo naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

7. Atkreipė dėmesį, jog nei skyrius, nei NŽT neįvertino pastatų ir statinių išdėstymo sklype specifikos. Dauguma pastatų išsidėstę beveik prie sklypo kraštinių, todėl sklype esančių pastatų savininkai, eksploatuodami savo pastatus pagal jų paskirtį, neturi galimybės prie šių pastatų statyti transporto priemonių ir užtikrinti atvykstančių, su pastatų eksploatacija susijusių, transporto priemonių statymo. Atsižvelgiant į tai, tinkamam sklype esančių statinių eksploatavimui neabejotinai yra reikalinga nustatyti bendro naudojimo teritoriją, užtikrinančią automobilių stovėjimo vietų įrengimą, tačiau pagal NŽT ir skyriaus poziciją tokios bendro naudojimo teritorijos nenumatoma, nes kiekvienam pastatui ir statiniui sklype išskiriama dalis, kuri beveik sutampa su pastatais ir statiniais užimtu žemės plotu, todėl dėl nurodytų argumentų NŽT ir skyriaus skaičiavimai yra ydingi, o šios institucijos sprendimai yra naikintini, kaip prieštaraujantys Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių 8 ir 33 punktams bei Metodikos 11.2.2 ir 11.2.4 papunkčių nuostatoms.

8. Ieškovo manymu, šiuo atveju įžvelgiamas institucijos (jos centrinio padalinio ir teritorinio padalinio) pozicijos neaiškumas ir nekonkretumas: ar tikrai visas sklypas nereikalingas jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, koks tiksliai žemės plotas nereikalingas – 0,6900 ha ar 0,5871 ha. Be to, neaiški institucijos pozicija galimai gali būti paaiškinta tuo, kad NŽT (skyrius) pastatams ir statiniams sklypo dalių, reikalingų jiems eksploatuoti, apskaičiavimą atliko neįvertinęs sklype esančios faktinės situacijos (pastatų ir statinių išsidėstymo sklype specifikos, būtinumo turėti bendro naudojimo plotus) ir netinkamai taikydamas minėtus teisės aktus, o tai ir lėmė nepagrįstų sprendimų priėmimą, t. y. atsisakymą patvirtinti planą.

Atsiliepimas

9. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis yra nustatyta, jog žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Taisyklių 33 punkte reglamentuota, kad turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui. Žemės sklypų ar jų dalių dydžiai yra nustatomi vadovaujantis patvirtinta Metodika. Taigi tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai, tačiau nuomotinų ir konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva. Pažymėjo, kad būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Be to, valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas.

11. Atsakovė nurodė, kad remiantis pateikta grafine medžiaga (parengė 2001 m. spalio 31 d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. ((duomenys neskelbtini)) galima spręsti, jog automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla (jų bendras plotas 2829,03 kv. m), todėl padarė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti priskirta plovyklai ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis reikalinga jiems eksploatuoti.

12. Pažymėjo, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė žemės sklypo dalis (indeksas „A“) yra nenaudojama, t. y. tuščia ir nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, tad šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį netikslinga priskirti kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, kadangi šioje dalyje nėra statinių ir žemės sklype esantiems statiniams naudoti ji nereikalinga. Tą patį galima pasakyti ir apie 3700 kv. m ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti.

13. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi panaikinti skyriaus raštas ir NŽT sprendimas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl ieškovui nepateikus pagrįstų įrodymų, jog buvo pažeistos ABTĮ 91 straipsnio nuostatos, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų bei naikinti administracinius aktus, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

14. Atsakovės teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba poziciją argumentuoja tuo, kad kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), gali funkcionuoti tik kartu su apsaugos pastatu su rankine plovykla, pažymėta žemės plane 6H1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jų bendras plotas yra 2829,03 kv. m, todėl padarė išvadą, jog automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai yra priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti priskirta plovyklai, kurios plotas 75 kv. m ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis, reikalinga tik jiems eksploatuoti. Be to, taip pat nepagrįstai išskirta ir plovyklai tenkanti 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22, kuri yra laisva ir neužstatyta.

15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ir, atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šioje civilinėje byloje reikalavimai nėra keliami, bylą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

16. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai nėra priskirta derinti valstybinės žemės sklypų planų, kuriuose būtų išskiriamos statiniams eksploatuoti tenkančios dalys ir kuriuose ji neturi jai nuosavybės teise ar kita valdymo forma valdomo turto, kaip tai yra šiuo atveju.

17. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra savo 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2.S-4945 administracijai pateikė dokumentus, gautus iš VĮ Registrų centro apie pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Administracijoje taip pat buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2.S-5463 „Dėl reikalavimo“ ir 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 2.VI-81 „Reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus“.

18. Vilniaus apygardos prokuratūra nutarime nustatė, jog ieškovas, įsigijęs nuosavybės teise pastatą ir inžinerinį statinį, esančius valstybinėje žemėje, suformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesudarė žemės sklypo dalies nuomos sutarties, panaudai žemė nebuvo suteikta, ir ieškovas, įgijęs šiuos statinius bei juos faktiškai naudodamas, nemokėjo jokio žemės nuomos mokesčio. Minėtos aplinkybės yra susijusios su valstybės turtu, kuris pats savaime laikomas viešuoju interesu. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas yra imperatyviai reglamentuojamas bei grindžiamas visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Visuomenė yra suinteresuota, kad valstybės turtas būtų apsaugotas, nebūtų švaistomas, o patirta žala būtų kompensuota. Nutarime nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu nustatyta, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.

19. Pažymėjo, kad netrukus po to, kai buvo gautas 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2.S-5463 ir minėtas nutarimas, administracija kreipėsi į ieškovą, jog šis sumokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį už naudojimąsi ne tik žemės sklypu, bet ir kitu žemės sklypu, adresu Dūmų g. 3, Vilniuje, ir šiuo metu ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo yra Lietuvos apeliaciniame teisme (bylos Nr. e2A-1067-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-69-3-00775-2020-3).

Atsiliepimas

20. Tretieji asmenys R. R. ir Justina G. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

21. Trečiųjų asmenų nuomone, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes ieškovas savo prašymą NŽT grindė žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus. Minėta teisės norma numato, kad, be kitų įstatyme išvardytų aplinkybių, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėtas įstatymas buvo pažeistas ne tik dėl to, kad ieškovas savo statiniams eksploatuoti priskyrė per didelę žemės sklypo dalį, bet parengtas matininko E. P. žemės sklypo planas neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų.

22. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021 m. spalio 18 d. duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina, jog tretiesiems asmenims priklauso pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, kad šiame plane nėra pažymėtas pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai: (duomenys neskelbtini). Be to, žemės sklypo plane nenurodyti ir kitų statinių savininkai. Taigi parengtas žemės sklypo planas akivaizdžiai pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas nurodo, jog aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai – 2001 metai, aukštis – 2 metrai. Patsai ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tretieji asmenys nurodė, kad šiuo atveju minėta tvora yra savavališkai pastatyta. Be to, ieškovas savavališkai pastatė tvorą, kirsdamas trečiųjų asmenų pamatų likučius bei užimdamas valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigto statinio bei inžinerinių statinių eksploatavimui.

Šalies argumentai

23. Pažymėjo, jog atsakovė NŽT yra pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti A. K. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytas tvoras bei atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą (civilinė byla Nr. e2-911-845/2021). Valstybinės žemės sklypo dalis, kurią ieškovas A. K. yra apsitvėręs savavališka tvora, yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigtam statiniui bei inžinerinių tinklų eksploatavimui.

24. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. nesutiko su atsakovės pozicija, kad apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai ir NŽT nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtinančių šią atsakovės poziciją. Be to, nesutiko ir su atsakovės pozicija dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo ginčo sklypo ribose, nes atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko B. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2017 metais išsprendė klausimą dėl galimybės suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose sklypo teritorijoje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip nurodo ieškovas, pripažino, kad tai yra valstybės išperkama žemė ir atsakovė savo atsiliepime šių ieškovo argumentų nepaneigė.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo UAB „Tikkurila“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

26. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 papunktis patvirtina, jog UAB „Tikkurila“ nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra pastatytas ant 20 099 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o šio žemės sklypo patikėjimo teisė yra suteikta NŽT. Nekilnojamojo turto registro išrašo apie žemės sklypą 7.4 papunktis patvirtina, jog trečiasis asmuo yra teisėtas žemės sklypo naudotojas, kadangi dar 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-16. Trečiasis asmuo žemės sklypu valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi tiek, kiek reikalinga pastatui eksploatuoti.

27. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra užstatytas ne tik trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais, bet ir kitiems tretiesiems asmenims priklausančiais statiniais. Kadangi žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas (apsaugos pastatas su rankine plovykla) ir kitas inžinerinis statinys (automobilių stovėjimo aikštelė), ieškovas, siekdamas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalių, reikalingų jo nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, užsakė parengti žemės sklypo planą. Skyrius atsisakė patvirtinti ieškovo pateiktą planą, o NŽT, peržiūrėjusi skyriaus priimtus sprendimus, patvirtino, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus raštą. Atitinkamai, ieškovas, nesutikdamas su skyriaus ir NŽT sprendimais, pareiškė ieškinį teismui, tačiau ieškinyje niekur nėra nurodoma, jog trečiasis asmuo būtų kaip nors pažeidęs ieškovo interesus, be to, ieškovas nekelia jokių ieškininių reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu. Ieškinio reikalavimai yra pareikšti išimtinai tik atsakovams, įrodinėjant būtent atsakovų neteisėtus veiksmus, ir ieškinyje nėra tiesiogiai pasisakoma dėl trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, susijusių tiek su naudojamu žemės sklypu, tiek su valdomu pastatu, todėl trečiasis asmuo neturi jokio suinteresuotumo šios nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ir plačiau dėl ieškovo ieškinyje dėstomų argumentų nepasisakė.

28. Trečiasis asmuo M. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.

29. Nurodė, kad M. J. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m – bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m – bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad 1191 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, ši žemės sklypo dalis yra reikalinga visų žemės sklype esančių statinių savininkų bendram naudojimui, transporto priemonių statymui.

30. Trečiasis asmuo UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.

31. Nurodė, kad UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ žemės sklype nuosavybės teise priklauso 500,46 kv. m bendro ploto, 359,17 kv. m užstatyto ploto pastatas – autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio pastato eksploatacijai tarp nuomotojo valstybinės žemės patikėtinio ir nuomininko UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ 2009 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta 0,1023 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis Nr. N01/2009-340, kuria UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ iki 2097 m. birželio 18 d. išnuomotas 0,1023 ha žemės sklypo plotas. Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 700 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 141 kv. m bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“. Be to, pastato tinkamam eksploatavimui pagal paskirtį neabejotinai yra reikalingas žemės plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kurioje galėtų būti statomos transporto priemonės.

32. Tretieji asmenys P. P. ir E. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

33. Nurodė, kad E. P. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), esanti pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane lG2/b), kuris yra žemės sklype ir P. P. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso negyvenamosios sandėliavimo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane 2449 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra išskirtas 4399 kv. m žemės sklypo plotas, o taip pat 883 kv. m plotas – bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“. Pastato, kurio užstatytas plotas 2449 kv. m, eksploatacijai yra neabejotinai reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, pagrįstai išskirtas 883 kv. m plotas pastatui eksploatuoti.

34. Tretieji asmenys V. K. ir I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

35. Pažymėjo, kad jiems žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m – bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad 1191 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra reikalinga ne tik realioji dalis, bet ir bendrojo naudojimo plotas. Atsižvelgiant į pastato dislokacijos vietą, į pastatą nėra jokio kito patekimo kaip tik per bendro naudojimo teritoriją, pažymėtą indeksu „B“, todėl plane pastatui eksploatuoti pagrįstai išskirtas plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“. Pastatas yra sandėliavimo paskirties, todėl, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 30 ir 31 lentelėmis, 200 kv. m sandėlių ploto minimaliai yra reikalinga viena automobilių stovėjimo vieta.

36. Pažymėjo, kad aplink pastatą nėra užtektinai vietos lengvųjų automobilių ir sunkvežimių stovėjimui, dėl ko transporto priemonės yra statomos gatvėje, prie vaikų darželio, šalikelėje, todėl pastato tinkamam eksploatavimui pagal paskirtį yra reikalingas žemės plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kurioje galėtų būti statomos transporto priemonės.

37. Tretieji asmenys D. P. ir V. P. (V. P.) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

38. Pažymėjo, kad D. P. ir V. P. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m – bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m – bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad pastato eksploatacijai yra reikalingas bendro naudojimo plotas, nes šalia pastato nėra pakankamai stovėjimo vietų, skirtų automobiliams.

39. Trečiasis asmuo UAB „Alrepa“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

40. Pažymėjo, kad UAB „Alrepa“ žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m – bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m – bendro naudojimo dalyje „B“. 1191 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra reikalinga ne tik realioji dalis, bet ir bendro naudojimo plotas. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato eksploatacijai taikant teisės aktuose nustatytą formulę yra apskaičiuotas ir priskirtas minimalus valstybinės žemės plotas. Atsižvelgiant į pastato vietą žemės sklype, į pastatą nėra jokio kito patekimo kaip tik per bendro naudojimo teritoriją, pažymėtą indeksu „B“, todėl plane pastatui eksploatuoti pagrįstai išskirtas plotas bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „B“.

41. Tretieji asmenys V. J. (V. J.) ir S. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.

42. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esanti pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 2B4/p), kuris yra žemės sklype. Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 818 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 164 kv. m plotas – bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“. Pastato, kurio užstatytas plotas 882 kv. m, eksploatacijai yra neabejotinai reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, pagrįstai išskirtas 164 kv. m plotas pastatui eksploatuoti. Žemės plotas šioje dalyje taip pat pagrįstai išskirtas ir kitų žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, yra reikalinga visų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkų bendram naudojimui, transporto priemonių statymui.

43. Tretieji asmenys Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., V. N. (V. N.), O. M., E. J., Ž. B., A. B. (A. B.), M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S. (G. S.) bei Vladas V. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

44. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1565-599/2022 ieškinį atmetė.

45. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys yra nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai, tačiau nuomotinų ir konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas yra išimtinai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva. Tokiu būdu valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių.

46. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją išimtinai atlieka valstybinės žemės nuomotojas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų turinio matyti, jog yra kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nenurodytas automobilių stovėjimo aikštelės plotas bei žymėjimas plane.

47. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad vadovaujantis pateikta grafine medžiaga (parengė 2001 m. spalio 31 d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla (jų bendras plotas 2829,03 kv. m), todėl šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelei (t. y. kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) yra nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. šiuo atveju turėtų būti priskirta plovyklai ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis reikalinga jiems eksploatuoti.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčo automobilių stovėjimo aikštelė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra priskirtina kaip atskiras ir savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl ieškovo argumentus šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė žemės sklypo dalis (indeksas „A“) yra nenaudojama, t. y. tuščia ir nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį yra netikslinga priskirti kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, kadangi šioje dalyje nėra statinių ir žemės sklype esantiems statiniams naudoti ji yra nereikalinga ir tą patį galima pasakyti ir apie 3700 kv. m ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad į dalį žemės sklypo pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, todėl toks ieškovo pateiktas planas negali būti patvirtintas, kaip teisėtas ir pagrįstas.

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojas matininkas E. P. parodė, kad jis sudarė ginčo planą ir atskyrė atskirus žemės plotus automobilio stovėjimo aikštelei ir plovyklai, kadangi registre buvo registruoti atskiri pastatai, todėl jiems ir buvo nustatytos eksploatavimo atskiros dalys, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo ta esminė aplinkybė, jog matininkas E. P., sudarinėdamas ginčo planą, visgi visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų J. G. K. ir R. R. turimą / valdomą turtą. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021 m. spalio 18 d. duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad tretiesiems asmenims priklauso pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, jog šiame plane nėra pažymėtas pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai: (duomenys neskelbtini). Be to, žemės sklypo plane nenurodyti ir kitų statinių savininkai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog parengtas žemės sklypo planas visgi akivaizdžiai pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė tą aplinkybę, jog aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai – 2001 metai, aukštis – 2 metrai, tačiau patsai ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (ieškinio 2 puslapio, 2 punkto b papunkčio paskutinė pastraipa) ir tai yra savavališkas statinys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, liudytojo matininko E. P. parodymai šiuo atveju yra vertintini kritiškai, be to, šio liudytojo parodymai yra vertintini kritiškai ir dėl tinkamo ginčo plano paviešinimo, nes ginčo planas visgi nebuvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai paviešintas / išviešintas.

51. Pirmosios instancijos teismas sutiko su trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. argumentais apie tai, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes ieškovas savo prašymą NŽT grindė žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, ir minėta teisės norma numato, jog, be kitų įstatyme išvardytų aplinkybių, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, minėtas įstatymas buvo pažeistas ne tik dėl to, kad ieškovas savo statiniams eksploatuoti priskyrė per didelę žemės sklypo dalį, bet ir todėl, kad parengtas matininko E. P. žemės sklypo planas iš esmės neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų.

52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021 m. spalio 18 d. duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina tai, jog tretiesiems asmenims priklauso pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), ir susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, kad šiame plane nėra pažymėtas pastatas – degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), nors ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai: (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad parengtas žemės sklypo planas akivaizdžiai pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

53. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1565-599/2022, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti apeliantui (ieškovui) A. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

53.1. Ieškovo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla. Tačiau pažymėjo, jog atsakovių pozicija, išsakyta jų administraciniuose sprendimuose, nėra tokia vienareikšmiška, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovės skirtingai sprendė dėl aikštelės ir plovyklos funkcionavimo kartu, bet šie skirtumai liko neištirti bei neišgryninti. Pažymėjo, jog ieškiniu buvo prašoma panaikinti du institucijos sprendimus, vieną iš kurių priėmė NŽT teritorinis skyrius – Vilniaus miesto skyrius (skyriaus raštą), o kitą – NŽT centrinis padalinys (NŽT sprendimą).

53.2. Skyrius buvo pirmoji instancija, kuriai buvo pateiktas ieškovo planas suderinti (patvirtinti), o skyriui atsisakius tai padaryti (atsisakymas buvo įformintas skyriaus raštu), buvo kreiptasi su skundu į NŽT centrinį padalinį (direktorių), kuris priėmė NŽT sprendimą. Taigi skyriaus raštas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl skyriaus raštas ir NŽT sprendimas vertintini hierarchine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Pažymėjo, kad iš NŽT sprendimo matyti, kad NŽT laikėsi kitos pozicijos dėl aikštelės ir plovyklos funkcionavimo tik kartu, nei jos teritorinis skyrius, nes į žemės plotą, kuris reikalingas žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, įskaitė ir aikštelei eksploatuoti reikalingą žemės plotą, pažymėdamas, kiek iš šio žemės ploto atskirai reikia žemės Aikštelei eksploatuoti – 0,2748 ha, ir kiek reikia žemės ploto kitiems pastatams kartu (tarp kurių pateko ir plovykla) – 1,1480 ha.

53.3. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (pvz., LAT 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015, 2019-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65- 695/2019).

Šalies argumentai

53.4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad aikštelė ir plovykla yra nekilnojamieji daiktai, kad jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei kad aikštelė ir plovykla naudojamos pagal jų pagrindines paskirtis. Pažymėjo, kad ieškovui priklausančių aikštelės ir plovyklos naudojimo paskirtys yra skirtingos: aikštelė yra naudojama įvairioms transporto priemonėms stovėti, tokiu būdu yra panaudojamos šios aikštelės, kaip nekilnojamojo daikto, vertingosios savybės, jos ieškovui gali duoti ekonominę naudą, o plovykla naudojama automobiliams valyti, plovykla taip pat gali duoti ieškovui ekonominę naudą. Aikštelės ir plovyklos vertingųjų savybių ūkinėje-komercinėje veikloje panaudojimas ir ekonominės naudos gavimas galimas atskirai, nes plovykla automobiliams valyti gali būti naudojama be aikštelės, o aikštelėje transporto priemonės gali stovėti be plovimo paslaugos. Todėl šiuo atveju nėra funkcinio ryšio tarp aikštelės ir plovyklos, t. y. aikštelė netarnauja plovyklai ir nėra susijusi su ja bendra ūkine paskirtimi. Dėl aikštelės savybių ir naudojimo aikštelė nevertintina kaip neturintis apibrėžtos paskirties statinys, o ji sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą (LAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020), o tai reiškia ir teisei į žemės sklype atskiros dalies priskyrimą bei ir į bendro naudojimo plotą. Tai, kad ieškovo aikštelė nėra suformuota kito nekilnojamojo daikto priklausiniu, be visa ko, patvirtinama ir VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. SR-88314 (4.55 Mr) ,,Dėl informacijos pateikimo“, o tai reiškia, kad aikštelei turi būti priskirta atskira dalis žemės sklype.

53.5. Pažymėjo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad, eksploatuojant pastatus žemės sklype, juos prižiūrint ir palaikant jų tinkamą fizinę būklę (atliekant einamąjį remontą, renovaciją ir pan.), reikėtų prieiti iš įvairių pusių, panaudoti statybinę techniką, o tam reikalingas ir realus papildomas žemės plotas, kuris nebūtų užimtas pastatais, o pagal skyriaus ir NŽT poziciją pastatų ir statinių eksploatavimui objektyviai tektų naudoti žemės sklypo dalį, kuri neatitektų visiems pastatams ir statiniams. Galima ir tokia situacija, jog dėl objektyvaus poreikio žemė būtų naudojama už pastatų ir statinių ribų bei už nepagrįstais jiems paliekamo žemės ploto, t. y. ar privačioje žemėje, ar valstybei priklausančioje žemėje. Tokia situacija, kuri gali susidaryti dėl žemės ploto, reikalingo pastatams ir statiniams, sumažinimo žemės sklype, yra teisiškai ydinga ir prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 8, 28 ir 33 punktų bei Metodikos nuostatoms, taip pat teismų praktikai, kurioje akcentuota, jog pastatų savininkas turi teisę ne aukciono tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą, kurio dydis turi atitikti tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą.

53.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Taisyklių 8 punktą, kuriame, be kita ko, yra pateiktas bendro naudojimo žemės ploto apibrėžimas. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui išskiriamos atskiros žemės sklypo dalys, reikalingos jų eksploatacijai, ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas. Bendro naudojimo plotas – tai kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita. Iš šių nuostatų matyti, kad bendro naudojimo plotas neturi būti užstatytas savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, nes tai būtų ne bendro naudojimo plotas, o plotas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir jis būtų priskirtas tik šiam konkrečiam statiniui ar įrenginiui. Todėl dėl to, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, yra tuščia ir neužstatyta, negali būti laikoma, kad ji nereikalinga bendram naudojimui, t. y. aptariama pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta. Pagal Metodikos 11.2.2 ir 11.2.4 papunkčių nuostatas valstybinės žemės plotas gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės dėl automobilių stovėjimo aikštelės ploto bei dėl statinių išsidėstymo žemės sklype. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal šias nuostatas nevertino žemės sklypo sumažinimo 3188 kv. m plotu.

53.7. Pažymėjo, kad žemės sklypai formuojami taip, kad atitiktų teritorijai, kurioje formuojamas žemės sklypas, keliamus užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo bei priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalies reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino užstatymo intensyvumo ir pastatų bei statinių išdėstymo specifikos žemės sklype (kad septyni pastatai ir statiniai yra sukoncentruoti šiaurinėje žemės sklypo dalyje ir išsidėstę beveik prie žemės sklypo kraštinių). Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad visi pastatai ir statiniai yra skirtingo dydžio, skirtingos paskirties, teismas nesiaiškino, kokia veikla vykdoma pastatuose ir statiniuose, bei nevertino, jog žemės sklype esančiame pastate adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamosios patalpos – butai, kurių naudojimui atsiranda poreikis turėti, pvz., žalią veją, kiemą, stovėjimo aikštelę, poilsio zoną, žaidimo aikštelę. NŽT iniciatyva butų savininkai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Šios neįvertintos ir neišnagrinėtos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

53.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys ir dėl to jai negali būti išskirtas atskiras plotas. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 8 punkto nuostatas, reglamentuojančias, kad pastatų savininkas turi teisę ne aukciono tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Pagal aptariamą pirmosios instancijos teismo išvadą aikštelei eksploatuoti paliekamas tik aikštele užimtas plotas ir net šiek tiek mažesnis – 2745 kv. m plotas, o aikštelės užstatytas plotas yra 2747,71 kv. m, kas prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 8 punkto nuostatoms bei teismų praktikai.

53.9. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovo planas neteisėtai ir pagrįstai parengtas dėl to, kad į žemės sklypo dalį pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemės valdas. Pagal faktinę situaciją žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos jis priskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės į jį (jo dalį) negali būti atkurtos, žemę grąžinant natūra. Be to, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2017 metais išsprendė klausimą dėl galimybės suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko B. J. (B. J.) iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose žemės sklypo teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino, kad tai yra valstybės išperkama žemė ir apie savo nuomonę informavo skyrių. Todėl vien pretendentų siekis atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, neturint Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamo sprendimo dėl galimumo žemę grąžinti natūra, nėra teisinis pagrindas laikyti ieškovo planą neteisėtai ir pagrįstai parengtu. Pažymėjo, kad NŽT sprendime nurodyta, jog buvusio savininko B. J. pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,5871 ha ploto žemės sklypo dalį, t. y. į neva pastatams ir statiniams eksploatuoti nereikalingą žemės sklypo dalį.

53.10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai paliko galioti Atkūrimo įstatymo nuostatoms prieštaraujančius NŽT sprendimą ir skyriaus raštą, kuriuose, ignoruojant faktines aplinkybes ir teisės normas, teigiama, jog turi būti parengtas kitas žemės planas dėl į žemės sklypo teritoriją pretenduojančių atkurti nuosavybės teises pretendentų, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad pripažindamas, jog ieškovo planas parengtas neteisėtai ir nepagrįstai dėl būtinumo natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį pretendentams, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitą ieškovo plano trūkumą, t. y. planas parengtas neatsižvelgus į žemės sklype trečiųjų asmenų J. G. K. ir R. R. turimą / valdomą turtą, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), ir šio turto nepažymėjus plane. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu metu gynė tiek pretendentų teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tiek trečiųjų asmenų J. G. K. ir R. R. žemės sklype turimą turtą adresu (duomenys neskelbtini) bei jų teisę į žemės sklypo dalies nuomą be aukciono. Tačiau šiuo atveju šių dviejų grupių asmenų interesai dubliuojasi, nes buvusio savininko turėtos žemės dalis ir pagal adresą J. G. K. bei R. R. turimas turtas (buvę degalinės pamatai) yra toje pačioje vietoje (iš dalies dengiasi), todėl negali būti įgyvendinti vienu metu.

53.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria atsisakė priimti trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. pateiktą ieškinį (savarankiškus reikalavimus), buvo susipažinęs su ieškinio (savarankiškų reikalavimų) turiniu. Ieškinyje (savarankiškuose reikalavimuose) buvo aiškiai nurodyta, kad degalinės pamatai buvo sunaikinti ir kad tretieji asmenys siekia gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą degalinei statyti. Ieškovo nuomone, jau ši informacija leido spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre išlikę duomenys neatitinka faktinės situacijos, kad žemės sklype trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. turto (degalinės pamatų) realiai nėra, todėl vietovėje neegzistuojančio turto pažymėti plane nebuvo jokio pagrindo.

53.12. Atkreipė dėmesį, kad degalinės nepažymėjimas ieškovo plane negali būti vertinamas kaip plano sudarymo pažeidimas ir todėl, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuotis, o būtent šioje dalyje atsiranda išlikęs buvusio nebaigto statyti statinio, t. y. degalinės, adresas. Todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams ir statiniams eksploatuotis, sumažinimo, net rengiant planą iš naujo, degalinė neturės būti pažymėta.

53.13. Pažymėjo, kad plane pažymėti ir įvardyti visi realiai fiziškai žemės sklypo teritorijoje esantys pastatai ir statiniai, nurodant jų unikalius numerius. Planą suderino dalis šių pastatų ir statinių savininkų ir atitinkamai žemės sklypo naudotojų. Tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos plane, įrašyti visus pastatų ir statinių savininkus bei surinkti jų parašus ant plano nėra privaloma. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo planas pažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas dėl to, kad jame nenurodyti ir kitų statinių savininkai, yra nepagrįsta. Nurodė, kad savavališkos statybos faktas dėl tvoros, iš trijų pusių juosiančios aikštelę, nėra teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas. Ieškovas nėra šios tvoros statytojas ir jis nepripažino, kad aptariama tvora yra savavališkas statinys, be to, tvoros kadastro duomenys saugomi Nekilnojamojo turto registre ir buvo pateikti į bylą. Akcentavo, kad tvoros, kuri juosia aikštelę ir kurią pirmosios instancijos teismas laikė savavališka statyba, dislokacijos vieta nesutampa su teritorija, kurioje yra išlikęs buvusios degalinės (nebaigto statyti statinio) adresas (duomenys neskelbtini), nes pati aikštelė nėra teritorijoje, kurioje yra išlikęs buvusios degalinės adresas. Todėl aptariama tvora niekaip nepažeidžia R. R. ir J. G. K. teisių.

53.14. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Tikkurila“. Iš UAB „Tikkurila“ atsiliepimo į ieškinį ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo matyti, jog UAB „Tikkurila“ sutiko su ieškovo planu, savo sutikimą išreiškė pasirašydama ant plano. Atsiliepime UAB „Tikkurila“ nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pažymėjo, kad ji yra teisėta žemės sklypo naudotoja pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-16. UAB „Tikkurila“ taip pat nurodė, jog žemės sklypu valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi tiek, kiek reikalinga pastatui-sandėliui eksploatuoti.

Atsiliepimas

54. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl apelianto A. K. apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

54.1. Nurodė, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai, šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta.

54.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisės doktrinoje yra suformuota pozicija, jog rungimosi principas yra civilinio proceso esmė. Vieną ginčo šalį sąlygiškai galima pavadinti pasyviąja, t. y. turinčia apsiginti nuo pareikšto reikalavimo, o antrą – aktyviąja, t. y. pareiškiančia reikalavimą. Ypač ryškiai šio principo turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese, kadangi kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo ji yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė yra aktyvioji proceso šalis, todėl, remiantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, būtent ji privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Taigi, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

55. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

55.1. Nurodė, kad tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai. Tačiau nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, vadinasi, būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas.

55.2. Pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomą žemės sklypo archyvinę bylą ir joje esančius dokumentus nustatyta, kad valstybės įmonė Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-70567 (14.1E) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. 1455 „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“, kuriame nurodyta <...>pripažinti tinkamu naudoti automobilių stovėjimo aikštelė su apsaugos patalpomis ir rankine plovykla <...>. Taigi šiame akte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2747,71 kv. m, pastato bendras plotas – 81,32 kv. m (2001 m. spalio 31d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre: pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla, adresas; (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), t. y. plovykla (žymėjimas Plane 6Hlp). Remiantis pateikta grafine medžiaga (parengė 2001 m. spalio 31d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla (jų bendras plotas 2829,03 kv. m), todėl padarė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti priskirta plovyklai ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis, reikalinga jiems eksploatuoti.

55.3. Pažymėjo, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė žemės sklypo dalis (indeksas „A“) yra nenaudojama, t. y. tuščia ir nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, tad šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį netikslinga priskirti kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, kadangi šioje dalyje nėra statinių ir žemės sklype esantiems statiniams naudoti ji nereikalinga. Tą patį galima pasakyti apie 3700 kv. m ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti. Nurodė, kad apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai, bei tai, kad į dalį žemės sklypo pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, todėl toks planas negali būti patvirtintas.

55.4. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nuomotinus plotus nustato valstybinės žemės patikėtinis. Todėl Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į žemės sklype esančių statinių išsidėstymą ir teisinį reglamentavimą, išnagrinėjęs ieškovo 2021 m. kovo 10 d. prašymą ir planą, nustatęs, kad dalis žemės sklypo nenaudojama, taip pat tai, kad plane ieškovo nuosavybės teise valdomiems statiniams yra išskirtos per didelės žemės sklypo dalys, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą ir žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, išskyrimą, pagrįstai tiek skyriaus raštu, tiek NŽT sprendimu atsisakė suderinti pateiktą planą.

56. Tretieji asmenys R. R. ir J. G. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

56.1. Nurodė, kad ieškovas savo pastatams eksploatuoti prašo nustatyti per didelę žemės sklypo dalį, o parengtas matininko E. P. žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų, nes žemės sklypo plane nenurodyti visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai bei kiekvienam žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Teisėtas naudojimasis valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), gali būti nustatytas tik remiantis planu, kuriame numatytos žemės sklypo dalys, reikalingos visiems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti ir funkcionuoti, taip pat numatant ir bendro naudojimosi žemės sklypo dalį.

56.2. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1694-868/2022 (kurioje nagrinėjamas R. R. ir J. G. K. ieškinys A. K. dėl įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – atstatyti jo suniokotą ieškovams priklausantį statinį) turi prejudicinę reikšmę, nes Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkinus ieškovų reikalavimus dėl pažeistų teisių bei žalos atlyginimo natūra turės būti suformuota žemės sklypo dalis, reikalinga ir R. R. ir J. G. K. statiniams eksploatuoti. Taip pat pažymėjo, kad apeliantas, savo skunde teigdamas, jog mes, tretieji asmenys, neva pripažįstame, jog degalinė yra sunaikinta – klaidina teismą. Pažymėjo, jog tretieji asmenys, byloje e2-1694-868/2022, aiškiai išdėstė, kad neteisėtai buvo išgriauta viršutinė / antžeminė pamatų dalis, tačiau yra likę gręžtiniai poliai bei komunaliniai įrenginiai (vandentiekio bei kanalizacijos), kuriuos apeliantas savavališkai ir pažeisdamas mūsų teises atsitvėrė tvora bei apribojo mūsų teisę jais naudotis bei disponuoti. Taip pat pažymėjo, kad šių gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-992-613/2022 (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26323-2021-0) savo nutartimi pripažino mūsų nuosavybės teises bei tą faktą, kad apeliantas neteisėtai atitvėrė mums priklausantį turtą ir įpareigojo per 1 mėnesį nugriauti tvorą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

58. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

60. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos sustabdymo

61. 2023 m. vasario 7 d. teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas teigia, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-115-845/2023 išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovo nuomone, kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės (prejudicinės) reikšmės priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.

62. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-309/2009; Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.)

63. Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-404/2009; Nr. 3K-3-309/2009).

64. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

65. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-115-845/2023 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams A. K., R. R. ir Justinai G. K. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Nustatyta, jog bylos nagrinėjimas yra sustabdytas. Nors byloje ir nagrinėjamas ginčas dėl tos paties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nesuponuoja poreikio stabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą. Susipažinus su minėtos bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad minėtoje civilinėje byloje bus nustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių neįmanoma išsiaiškinti šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal joje esančius įrodymus. Taigi nenustatyta, kad teismo sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, t. y. bylose nagrinėjami skirtingi klausimai, o ieškovo argumentai nepatvirtina, kad tarp šių civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties, kadangi tai neatitiktų pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų bei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Faktinės bylos aplinkybės

66. Ieškovas yra valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį sklypą valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sklypas yra užstatytas tiek ieškovui, tiek kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo dalies, reikalingos ieškovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti, nėra sudaryta.

67. Ieškovas 2021 m. kovo 10 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydamas patvirtinti UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, reikalingą savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

68. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 49SD-5353-(14.49.136E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ atsisakė tenkinti ieškovo 2021 m. kovo 10 d. prašymą.

69. Ieškovas 2021 m. birželio 16 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, kuriuo prašė panaikinti skyriaus raštą ir įpareigoti Vilniaus miesto skyrių patvirtinti planą.

70. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 1SS-1242- (5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus rašto bei informavo, kad Vilniaus miesto skyrius galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies nuomos tuomet, kai ieškovas pateiks planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus.

71. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 49SD-5353-(14.49.136 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, parengimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 1SS-1242-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti (suderinti) UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planą „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtą dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal šį planą nustatyti ieškovo A. K. statiniams ir pastatams, esantiems šiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių dydžius.

72. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. skundžiamu sprendimu atsisakė ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino aikštelę ir plovyklą, todėl netinkamai sprendė, jog aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys ir dėl to jai negali būti išskirtas atskiras plotas. Ieškovo įsitikinimu, nėra funkcinio ryšio tarp aikštelės ir plovyklos, t. y. aikštelė netarnauja plovyklai ir nėra susijusi su ja bendra ūkine paskirtimi. Dėl aikštelės savybių ir naudojimo aikštelė nevertintina kaip neturintis apibrėžtos paskirties statinys, o ji sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. Ieškovas taip pat teigia, jog žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, yra tuščia ir neužstatyta, negali būti laikoma, kad ji nereikalinga bendram naudojimui, t. y. aptariama pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta. Ieškovo įsitikinimu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad, eksploatuojant pastatus žemės sklype, juos prižiūrint ir palaikant jų tinkamą fizinę būklę (atliekant einamąjį remontą, renovaciją ir pan.), reikėtų prieiti iš įvairių pusių, panaudoti statybinę techniką, o tam reikalingas ir realus papildomas žemės plotas, kuris nebūtų užimtas pastatais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

73. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimybės nuomotis valstybinę žemę, nes ieškovas siekė, kad būtų panaikinti, jo nuomone, nepagrįsti atsakovių sprendimai, kuriais atsisakyta patvirtinti UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planą „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtą dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

74. Taigi, valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Pagal CK 6.551 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais.

75. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą nuostatą detalizuoja Žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 260), juo patvirtintos Taisyklės. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

76. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiau nei vienas statinys, kuriuos nuosavybės teise disponuoja skirtingi savininkai: 1) administracinis pastatas, plane pažymėtas 2B4/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 882,00 kv. m; 2) garažas, pažymėtas plane lG2/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 2449,00 kv. m; 3) autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis, pažymėtos plane 5Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 359,17 kv. m; 4) sandėlis, pažymėtas plane 3Fl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 1304,00 kv. m; 5) sandėlis, pažymėtas plane 4Fl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 1191,00 kv. m; 6) apsaugos pastatas su rankine plovykla, pažymėtas plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m; 7) kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, plane nėra pažymėta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Ieškovas minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo apsaugos pastatą su rankine plovykla, pažymėtą plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m. ir kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikštelę, kuri plane nėra pažymėta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

77. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklėse nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28 punkto 1 dalis); išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas (31 punktas).

78. Taisyklėse įtvirtintos taip pat šiam ginčui spręsti reikšmingos nuostatos, kurios numato, jog Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

79. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, o valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama.

80. Nustatyta, jog ieškovas siekia, kad jam priklausantiems statiniams ir pastatams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti būtų nustatyti tokie dalių dydžiai: pastatui – apsaugos pastatui su rankine plovykla (6H1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 144 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 107 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini); 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3 188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22; 15 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 502 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“ ir taškais Nr. 12-13-35-34-47-46-48-12; kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei (b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 7740 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 6 445 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 15-16-17-18-19-20-21-22-25-26-27-28-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-15; 1 295 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3 188 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22

81. Kaip jau minėta, ieškovui priklausantis automobilių aikštelės plotas bei žymėjimas plane nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomą žemės sklypo archyvinę bylą ir joje esančius dokumentus, nustatyta, jog VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-70567 (14.1E) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. 1455 „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“. Akte yra nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2 747,71 kv. m, pastato bendras plotas 81,32 kv. m.

82. Tuo tarpu, ieškovo pateiktame tvirtinti plane automobilių stovėjimo aikštelei yra paskirtas 6 445 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „b“ ir 1 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis, iš bendro naudojimo dalies, pažymėta indeksu „A“. Atitinkamai, vertinant ieškovo pateiktą tvirtinti planą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad planu automobilių stovėjimo aikštelei priskirtas akivaizdžiai per didelis plotas. Be to, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pietvakarinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, 3 188 kv. m ploto, apskritai yra nenaudojama, todėl nepriskirtina prie bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad matininko žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, išskirtos neatsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos žemės sklypo dalys būtų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieškovei ir trečiajam asmeniui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir būtų tokio ploto, kad būtų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

83. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių/įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę paskirti aikštelei aiškiai per didelį žemės plotą, iš esmės tokio ploto nustatymo pagrįstumą apeliaciniame skunde ieškovas grindė šiais teiginiais, jog: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys ir dėl to jai negali būti išskirtas atskiras plotas; 2) eksploatuojant pastatus žemės sklype, juos prižiūrint ir palaikant jų tinkamą fizinę būklę (atliekant einamąjį remontą, renovaciją ir pan.), reikėtų prieiti iš įvairių pusių, panaudoti statybinę techniką, o tam reikalingas ir realus papildomas žemės plotas. Tačiau nei vienas iš nurodytų argumentų realiai nepagrindžia, kodėl automobilių aikštelei turėtų būti paskirtas būtent tokio dydžio plotas. Nors ir sutiktina su ieškovo argumentu, kad išskiriant žemės sklypo dalį turi būti užtikrinimas ir patekimas (privažiavimas) į šią dalį ir tai numatyta Taisyklių 8 punkte, kuris nustato, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju plane žemės sklypo dalys buvo išskirtos nesilaikant Taisyklių 8 punkto reikalavimų – pagal Planą automobilių aikštelei atskirai tenka 6 445 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „b“ ir 1 295 kv. m ploto žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“, kai tuo tarpu automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2 747,71 kv. m., pastato bendras plotas 81,32 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, planu paskirtos dalys nėra racionalios ir akivaizdžiai per didelės, tam, jog užtikrinti priėjimą, privažiavimą ir tinkamą naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiam pastatui.

84. Nepagrįstu laikytinas ir ieškovo argumentas, jog automobilių aikštelė ir plovykla funkcionuoja atskirai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog automobilių aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla, padarė remdamasis pateikta grafine medžiaga, kurią parengė 2001 m. spalio 31 d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog be deklaratyvių ieškovo teiginių, byloje nėra pagrįstų, šią išvadą paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad tokiais įrodymais būtų galima laikyti, pavyzdžiui, VĮ Registrų centro išrašą, kad aikštelė yra įregistruota būtent kaip savarankiškai funkcionuojantis daiktas. Ginčo atveju, iš byloje esančių duomenų visumos spręstina, jog labiau tikėtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė negalėtų būti naudojama pagal paskirtį, nesant automobilių plovyklos.

85. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad Nekilnojamojo turto registre išlikę duomenys neatitinka faktinės situacijos, jog žemės sklype trečiųjų asmenų R. R. ir Justinos G. K. turto (degalinės pamatų) realiai nėra, todėl vietovėje neegzistuojančio turto pažymėti plane nebuvo jokio pagrindo, o degalinės nenurodymas ieškovo plane negali būti vertinamas kaip plano sudarymo pažeidimas.

86. Tretieji asmenys Justina G. K. ir R. R. pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina tai, jog tretiesiems asmenims priklauso pastatas – degalinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas ir nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre išlikę duomenys neatitinka faktinės situacijos, tačiau, pažymėtina, jog pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įrašymo) teisingumo ir išsamumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas. Kartu akcentuotina, jog pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį patvirtinti išrašai iš juridinių asmenų registro turi prima facie (preliminarus pagrįstumas) galią. Dėl to konstatuotina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nurodyti duomenys yra neteisingi. Pabrėžtina, kad proceso metu ieškovas nesiėmė kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo teiginių (CPK 178 straipsnis).

87. Atitinkamai, atmestini kaip neatitinkantys faktinės situacijos ir ieškovo argumentai, jog degalinės nenurodymas negali būti vertinamas kaip plano sudarymo pažeidimas. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad įvertinus skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatyta, jog šios aplinkybės sprendime buvo vertinamos kaip viena iš priežasčių, kurios patvirtina plano neatitikimą įstatymų reikalavimams. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą, jog planas sudarytas netinkamai, grindė atsižvelgdamas į aplinkybių ir įrodymų, esančių byloje, visumą. Aplinkybė dėl degalinės nebuvo savarankiška aplinkybė, kurios pagrindu ieškinys buvo atmestas – teisėjų kolegijos vertinimu, net pripažinus, kad degalinė neturėjo būti pažymėta plane, planas vis tiek neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

88. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planas „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtas dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas nesilaikant įstatymo normų reikalavimų, todėl laikytina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė patvirtinti šį planą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas prašė atsakovių raštus panaikinti ir įpareigoti atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, įrodymų visumą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo šio sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo trečiajam asmeniui

89. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Tikkurila“.

90. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Ši norma nereglamentuoja, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės.

91. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

92. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės priimant sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, o išnagrinėjus bylą iš esmės, turėjo būti taikomi CPK 93 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo, tam, jog advokatas suteiktų trečiajam asmeniui paslaugas, išdėstant savo poziciją dėl ginčo. Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo iš esmės nepalaikė nei vienos iš šalių, prašė teismo spręsti ginčą savo nuožiūra. Tačiau tai nereiškia, jog toks asmuo neįgauna teisės prašyti realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į bylos baigtį, tai, jog ieškovo ieškinys buvo atmestas pilna apimtimi, tai, jog trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, laikytina, kad trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir, atsižvelgiant į bylos baigtį, pareiga atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas kilo būtent ieškovui (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

93. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

94. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių bei tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

96. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti ieškovo A. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius