Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-992-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-21
Bylos Nr.: e2A-992-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: R. R., J. G. K.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-992-613/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26323-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. R. ir J. G. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys byloje antstolis R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami apginti ieškovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti nebaigtą pastatą – degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 17 proc. baigtumo žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. kadastrinės bylos medžiagą, tokiu būdu priteisiant ieškovams iš atsakovo žalos atlyginimą natūra; apginti ieškovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8; atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – atstatyti sunaikintą nebaigtą statyti degalinės pastatą (17 proc. baigtumo) pagal 1998 m. kadastrinę bylą bei nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1 Ieškovai 2013 m. kovo 22 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą – degalinę, kurios statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog pastato – degalinės baigtumas yra 17 proc. patvirtina ne tik 2013 m. kovo 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, bet ir 1998 m. kadastrinės bylos duomenys. Pažymėjo, kad išvardinti statiniai stovėjo 2,0099 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, o naudojimosi valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr. 333, kuri buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko A. V. ir UAB „Vilgasta“, buvo numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti).

1.2 Ieškovai pažymėjo, jog jiems įsigijus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), iš antstolio, kuriam patikėta vykdyti valstybės funkciją, ieškovai turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad įsigijus nebaigtą statyti statinį, jie galės tęsti statybos darbus ir bus išspręstas valstybinės žemės sklypo dalies nuomos klausimas. Atkreipė dėmesį, kad antstolis, veikdamas valstybės vardu ir parduodamas nekilnojamąjį turtą priverstine tvarka, laikosi kitokių turto pardavimo procedūrų ir leidžia pirkėjams įsigyti nekilnojamąjį turtą be žemės savininko sutikimo. Šiuo atveju pirkėjas turi teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą per antstolį, jam bus užtikrinta teisė nuomotis iš valstybės žemės sklypą ir toliau tęsti statybos darbus, jei buvo įgytas nebaigtas statyti pastatas. Ieškovai nurodė, kad ankščiau išvardintą turtą įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovas R. R. 1/3 dalį, o J. G. K. – 2/3 dalį. Turtas bei ieškovų nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Turtas buvo parduotas už 45 000 Lt kainą, kuri buvo įmokėta 2013 m. vasario 28 d. Ieškovų teigimu, jie turėjo pagrįstų lūkesčių, kad perkant turtą per antstolį, jų nuosavybės teisės nebus pažeidžiamos, o valstybė išspręs klausimą dėl naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, reikalingu nupirktiems statiniams eksploatuoti bei tęsti pastato (degalinės) statybos užbaigimo darbus.

1.3 Ieškovų nuosavybės teisė į turtą buvo pažeista neteisėtais atsakovo veiksmais. Ieškovai nurodė, kad atsakovui tame pačiame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas turėjo interesą įsigyti ir ieškovams priklausantį turtą, siekdamas naudotis didesne valstybinės žemės sklypo dalimi. Ieškovų teigimu, nepavykus atimti iš jų nuosavybės teisinėmis priemonėmis, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – savavališkai fiziškai sunaikindamas ieškovams priklausantį turtą – nebaigtą statyti statinį. Šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas atliko ne vieną kartą. Nurodė, kad pirmą kartą ieškovų turtas buvo sunaikintas 2014 m. gegužės mėnesį. Ieškovai savo lėšomis ir darbu 2014 m. rugpjūčio mėnesį atstatė degalinės pamatus. 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai vėl rado išgriautą nebaigtą statyti statinį. Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir 2019 m. spalio mėnesį skalda užpylė išlikusią degalinės pamatų dalį, užpylė žemėmis ir išlygino sklypą ir perkėlė savo tvorą prie buvusių ieškovų pamatų. Ieškovai pažymėjo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ne kartą buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausantis nebaigtas statyti degalinės pastatas turi būti atstatytas pagal 1998 m. kadastrinės bylos duomenis (pastato baigtumas – 17 proc.), nes tik tokiu būdu bus atstatyta buvusi iki teisės pažeidimo padėtis, žala atkurta natūra ir apgintos ieškovų pažeistos nuosavybės teisės, kurias jie įgijo 2013 m. kovo 22 d. antstolio aktu, kuriame fiksuoti 1998 m. kadastrinės bylos duomenys. Ieškovai įsitikinę, kad žala jiems turi būti atlyginta natūra, įpareigojant atsakovą atstatyti suniokotą nebaigtą statyti degalinės pastatą ir nugriauti tvorą. Ieškovai siekia toliau vykdyti statybos darbus ir pabaigti degalinės pastato statybą. Todėl žalos atlyginimas pinigais neatitiktų ieškovų teisėtų lūkesčių, kuriuos jie pagrįstai turėjo, įsigydami per antstolį nebaigtą statyti statinį. Pažymėjo, kad inžineriniai statiniai (vandentiekis, kanalizacija ir kt.), kuriuos ieškovai įsigijo per antstolį, yra išlikę ir yra skirti aptarnauti degalinės pastatą. Ši aplinkybė taip pat sąlygoja, kad ieškovai reiškia reikalavimą atlyginti žalą natūra. Priešingu atveju, ieškovų patiriama žala bus dar didesnė, nes inžineriniai statiniai yra skirti aptarnauti pagrindinį daiktą. Neatlyginus žalos natūra ir neatstačius buvusios iki teisės pažeidimo padėties, inžineriniai tinklai negalės būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad šių inžinerinių tinklų 2004 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilgasta“ ir UAB „Kamintras“, 4.2 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perleisti pirkėjai nuomos teisę į 680/20099 dalį 20099 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, sutarties 1.2 punkte yra konstatuota, kad šio žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, neprieštarauja dėl turto perleidimo (2003 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl inžinerinių tinklų pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad net inžineriniams statiniams eksploatuoti buvo priskirta konkreti žemės sklypo dalis. Ieškovai nurodė, kad jų pažeistos nuosavybės teisės būtų atstatomos atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, kuri būtų atkurta priteisiant atsakovui įvykdyti pareigą atlyginti žalą natūra. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad per valstybės vardu veikiantį pareigūną, t. y. antstolį, jie įsigijo nebaigtą statyti statinį – degalinę, kurio statybą leidžiantis dokumentas jau buvo pasibaigęs. Valstybė, veikdama per antstolį, pardavė ieškovams nebaigtą statyti statinį jau su pasibaigusiu statybos leidimu, todėl turi būti apginta ieškovų nuosavybės teisė tiek nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, tiek ir sprendžiant statybos tęstinumo klausimus. Pažymėjo, kad iki ieškovams įsigyjant statinius, jau vieną kartą nebaigtas statyti degalinės pastatas buvo sunaikintas neteisėtais AB „Kauno tiltai“ veiksmais. Tuometinis nebaigto statyti pastato savininkas UAB „Rukma“ ir AB „Kauno tiltai“ 2012 m. liepos 16 d. sudarė taikos sutartį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6807-833/2012, kurios pagrindu AB „Kauno tiltai“ faktiškai atstatė sunaikintą nebaigtą statyti statinį, pašalinant valdymo pažeidimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentai:

2.1. Nurodė, kad ieškovai neturi teisės į žemės sklypo dalies nuomą, neturi statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, degalinei statyti (atstatyti) būtina turėti: 1) teisę į žemę – tokios teisės ieškovai neturi ir negali gauti, 2) degalinei, kaip ypatingajam statiniui statyti (atstatyti), leidimas statyti – tokio išduoto ir galiojančio leidimo ieškovai neturi. 1996 m. gegužės 15 d. leidimas Nr. KP-96-68, išduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Statinių statybos inspekcijos1-jai degalinės savininkei UAB ,,Vilgasta“, yra negaliojantis – jame nurodytas jo galiojimo terminas – iki 1997 m. gruodžio 30 d. 1996 m. gegužės 15 d. leidimo pratęsimų nėra išduota. Tai, kad ieškovai neturi šio statybą leidžiančio dokumento nėra atsakovo kaltės, nes ieškovai buvo nusipirkę degalinės pamatus su jau pasibaigusiu galioti statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovo teigimu, be teisės į valstybinę žemę ir be išduoto leidimo statyti naują statinį negali būti įgyvendinti ieškovų reikalavimai – atstatyti degalinės pamatus.

2.2. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Degalinė yra ypatingasis statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius), kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių. Todėl degalinės statybai taikomi papildomi reikalavimai, pvz., Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai LAND 1-2003, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1-2003) patvirtinimo“. Degalinės pamatų atstatymas, t. y. degalinės statyba, negali būtų vykdoma neturint statinio projekto, kuris atitiktų visus statybos metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog tokio statinio projekto ieškovai neturi. Į bylą pateikti tik atskiri lapai apie degalinės pamatų planą, neaišku kokio dokumento ištraukos jie yra, kurių metų yra šis degalinės pamatų planas, ar jis buvo suderintas kompetentingų institucijų, todėl degalinės pamatų planas negali būti vertinamas kaip tinkamas visavertis, visiems šiuolaikiniams reikalavimams atitinkantis statinio projektas, kurio rengimo reikalavimus numato Statybos įstatymo 24 straipsnis.

2.3. Pažymėjo, kad palyginus degalinės pamatų parametrus, nurodytus degalinės pamatų plane ir 1998 m. kadastro duomenų byloje esančiame plane, pagal kurį ieškovai siekia atstatyti degalinės pamatus, matyti, kad jie nesutampa, pvz., pamatų kraštinių ilgiai: degalinės pamatų plane jos yra 9,46 m ir 24,20 m, o 1998 m. kadastro duomenų byloje esančiame plane – 9,30 m ir 24,75 m. Šios aplinkybės rodo, kad degalinės pamatų statyba buvo įvykdytą su nukrypimais nuo degalinės pamatų plano, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1998 m. Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruota statyba yra teisėta ir turi būti atstatyta. Kadangi antstolio turto pardavimo aktas prilyginamas turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį, vadovaujantis minėta Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.), Statybos inspekcijos pažyma, kad degalinės pamatai buvo pastatyti be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, buvo privaloma perleidžiant degalinės pamatus ieškovams. Tačiau kaip matyti iš Statybos inspekcijos pateiktų papildomų dokumentų, tokios privalomos pažymos Statybos inspekcija nebuvo išdavusi prieš degalinės pamatų perleidimą ieškovams. Ši aplinkybė leidžia abejoti ne tik dėl degalinės pamatų, kuriuos ieškovai siekia atstatyti, atitikimo statinio projektą, bet ir dėl paties degalinės pamatų perleidimo teisėtumo. Taigi pagal nurodytas teisės nuostatas ir faktines aplinkybes, ne tik ieškovai patys, bet ir atsakovas, neturi teisės atstatyti degalinės pamatų valstybinėje žemėje. Šių reikalavimų įvykdymas nepriklauso nuo atsakovo valios, todėl ieškovų reikalavimas, kuriuo siekiama įpareigoti atsakovą atstatyti degalinės pamatus (jeigu jie būtų patenkinti) negalės būti įgyvendintas, kaip ir reikalavimas jiems patiems atstatyti degalinės pamatus, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

2.4. Pažymėjo, jog ieškovai neturi sudarytos žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties, iš kurios būtų žinomos ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies ribos. Todėl jie neturi teisinio pagrindo vertinti, ar jų žemės sklypo dalies ribos yra pažeistos. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad minėta tvora yra prie jų buvusių degalinės pamatų. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas kaip nors pažeidė ieškovų nuosavybės teisę į degalinės pamatus. Darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, yra nepagrįstas ir atmestinas.

2.5. Atsakovas nurodė, kad ieškovai, teigdami, jog atsakovas išgriovė degalinės pamatus, atsakovo neteisėtus veiksmus identifikuoja nekonkrečiai, t. y. nėra aišku ir suprantama kokiais konkrečiai veiksmais atsakovas sunaikino degalinės pamatus: ar išgriaudamas degalinės pamatus, ar užpildamas išlikusią degalinės pamatų dalį žemėmis ir išlygindamas sklypą, ar perkėlęs savo tvorą prie buvusių ieškovų pamatų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sunaikinimą atliko atsakovas. Ieškovų nurodytas antstolės D. P. 2014 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodo, nes jame tik užfiksuota faktinė situacija, kad likę degalinės pamatai išardyti ir sumesti į krūvą prie šalia esančių medžių. Iš aptariamo ieškovų teiginio matyti, kad ieškovai asmeniškai nematė, kaip buvo sunaikinti degalinės pamatai ir kad juos naikino atsakovas.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovai, įsitikinę, kad degalinės pamatus išgriovė atsakovas, patikslintame ieškinyje nurodo, jog pirmą kartą ieškovų turtas buvo sunaikintas 2014 m. gegužės mėnesį, o jie 2014 m. rugpjūčio mėnesį atstatė degalinės pamatus. Tačiau ieškovai prašo degalinės pamatus atstatyti pagal 1998 m. kadastro duomenų bylos duomenis. Vadinasi, ieškovo žalos atsiradimą sieja tik su pamatų sunaikinimu 2014 m. Ieškovų dėstomos aplinkybės, kad jie 2014 m. rugpjūčio mėn. atstatė 2014 m. gegužės mėnesį sunaikintus degalinės pamatus, patvirtina, kad apie degalinės pamatų išgriovimą ieškovams buvo žinoma dar 2014 m. gegužės mėnesį, o į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovai kreipėsi tik 2021 metais, t. y. praėjus 6 metams nuo sužinojimo apie žalos padarymą. Todėl yra akivaizdu, jog 3 metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra praleistas, atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams.

3. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė patikslintą atmesti.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašė dėl reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8. Atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leido ieškovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Dėl ieškinio reikalavimo atstatyti pamatus, teismas konstatavo, kad nenustatyta, kad nei 2014 m., nei 2015 m., nei 2019 m. atsakovas sunaikino ieškovų degalinės pamatus, tai yra viršutinę pamatų dalį, esančią ant žemės paviršiaus. Kas yra likę po žemės sluoksniu nuo pamatų po jų sugriovimų 2014 m., 2015 m. bei po 2019 m. žemės lyginimo darbų, duomenų nėra.

6.2. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad nustatyta, kad 2019 m. atsakovas lygino teritorija kur yra (buvo) ieškovų pamatų vieta, tačiau byloje nėra duomenų, kad 2019 m. atsakovas sunaikino viršutinį ir / ar po žeme esantį pamatų sluoksnį. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl degalinės pamatų sugriovimo.

6.3. Dėl ieškinio reikalavimo nugriauti tvorą teismas konstatavo, kad degalinės viršutinis sluoksnis neišliko ne dėl ieškovų aplaidžių veiksmų, t. y. visišku nesirūpinimu savo turtu. Sprendė, kad nuosavybės teisė turi būti ginama, todėl kol ieškovų turtas yra – degalinės pamatai yra įregistruoti viešajame registre bei nėra duomenų, kad degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme, todėl ieškovai turi teisę ginti savo kaip nekilnojamojo turto savininkų teises reiškiant atsakovui reikalavimą dėl tvoros nugriovimo, nes jie fiziškai negali patekti prie savo turto, atitinkamai negali savo turtu naudotis, disponuoti ar jį valdyti.

6.4. Teismas pažymėjo, kad tvora įrengta neturint valstybės žemės patikėtinio NŽT sutikimo, o šiuo metu dėl tvoros panaikinimo yra iškelta kita civilinė byla. Aplinkybė, kad kitoje byloje NŽT reiškia reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, neatima iš ieškovų teisės reikšti negatorinį ieškinį.

6.5. Teismas nustatė, kad atsakovo tvora, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8 iš visų keturių pusių yra įrengta toje vietoje, kur yra ieškovų degalinės pamatai ir įpareigojo ją nugriauti vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinio dalį, kuria reiškiami reikalavimai apginti ieškovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, ir atsakovui per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą, atmesti kaip nepagrįstą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovams iš atsakovo priteista l 695,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstos kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos: Nr. e2-268-845/2022 ir Nr. e2-1565-981/2022. Priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir netinkami sprendė dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir bylos rašytinius dokumentus bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei teisinę registraciją NTR, t. y NTR paskirtį, taip pat nesivadovavo savavališką statybą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika dėl nebaigto statyti statinio. Teismas privalėjo įsitikinti, kad ieškovai įrodė, jog jie turi nuosavybės teises į degalinę (jos pamatus), t. y. yra degalinės (jos pamatų) savininkai. Degalinės pamatų duomenų buvimas viešajame registre nėra pakankamas pagrindas spręsti tiek dėl paties nekilnojamojo daikto, tiek dėl ieškovų teisių į jį. Teismas formaliai vadovaudamasis viešo registro duomenims, o ne vertino realias faktines aplinkybes dėl degalinės egzistavimo. Ieškovų valstybei priklausančiame žemės sklype 2014 m. atlikta savavališka statyba (degalinės atstatymas – nauja statyba) nėra saugoma įstatymu, o ieškovai neturėjo teisės naudotis 2014 m. pastatyta degaline, dėl teisės naudotis kuria gynimo yra pareiškę negatorinį reikalavimą. Kadangi iš neteisės negimsta teisė, pripažinti, jog atsakovas trukdo naudotis ieškovams jų turtu nebuvo jokio teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas vien formaliai konstatuodamas, jog degalinės duomenys yra įregistruoti viešajame registre ir neįvertinęs visų minėtų faktinių bei teisinių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog ieškovai turi teisę ginti savo kaip nekilnojamojo turto (degalinės) savininkų teises. Neįmanoma buvo pažeisti ieškovų teisės, kurios jie neturėjo ir neturi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR išrašo duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimą, ir todėl nepagrįstai pripažino, jog įrengta tvora visiškai riboja ieškovų patekimą prie jų turto, tai yra prie degalinės pamatų.

7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi žemės sklypo situacijos schema bei žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planu 2014 m. savavališkai naujai pastatytos degalinės vietai nustatyti, nes šie grafiniai dokumentai nesuteikia realios informacijos.

7.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino liudytojo O. F. parodymų ir nepasiūlė pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu po šio liudytojo apklausos. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių laikė, jog tvoros, kurią nugriauti ieškovai prašė įpareigoti atsakovą, statytojas yra būtent atsakovas.

7.4. Atsakovas prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kad būtų sudaryta galimybė atnaujinti kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 nagrinėjimą ir joje išspręsti klausimą dėl degalinės išregistravimo (jos duomenų panaikinimo) iš NTR. Taip pat atsakovas prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1565-981/2022, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, plano tinkamumo, t. y. dėl žemės sklypo dalių, reikalingų šiame žemės sklype atsakovo esantiems statiniams (plovyklai ir aikštelei) eksploatuoti, nustatymo.

7.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas ir jas paskirstė. 121 Eur priteistų už situacijos schemą parengimą, kuri buvo reikšminga visai nagrinėjamai bylai, suma turėtų būti paskirstyta tarp ieškovų ir atsakovo proporcingai. Iš atsakovo ieškovams priteisė tiek pinigų už ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, kiek ieškovai realiai nebuvo sumokėję.

Atsiliepimas

8. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas degalinės pamatų nuosavybės klausimą, vertino ne tik viešo registro duomenis, bet ir ieškovų aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus: antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.(duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, NŽT 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylą. Teismai privalo vadovautis viešo registro duomenimis tol, kol viešo registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatytą tvarka. Viešo registro duomenis galima nuginčyti tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nuginčija dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė nekilnojamojo turto registracija. Taigi, dėl ieškovų nuosavybės teisės sprendė ne tik iš viešajame registre įregistruotų degalinės pamatų duomenų. Byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovai yra nebaigto statyti statinio – degalinės ir inžinerinių tinklų savininkai.

Atsiliepimas

8.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovai kėlė reikalavimą nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9, 4, 4-3, 3-8 vadovaudamiesi „1998 m. degalinės kadastro duomenimis“. Toks atsakovo teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas, pažeisdamas ieškovų teises, tvorą pastatė 2014 - 2019 metais. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovai 1998 m. degalinės kadastro duomenimis negrindė savo reikalavimo dėl tvoros pašalinimo.

8.3. Atsakovas ydingai skunde nurodo, kad 2014 m. ieškovo atstatytas degalinės pastatas yra ne tas pats turtas, kurį ieškovai įsigijo 2013 m. per antstolį. Tai, kad 1998 m. surinkti nekilnojamojo turto duomenys ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. surinkti kadastro duomenys apie tą patį nekilnojamąjį turtą patvirtina pastato unikalus numeris.

8.4. Atsakovas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo ginti ieškovų teises, nes degalinė 2014 m. buvo ieškovų atstatyta savavališkai ir ji yra savavališka statyba. 2014 m. gegužės mėnesį nebuvo visiškai sunaikinta nebaigta statyba, todėl degalinės pamatai buvo suremontuoti, t. y. atstatyti į ankstesnę padėtį. LR Statybos įstatymo 2 str. 17 dalis negali būti taikoma. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad degalinės pamatai būtų fiziškai sunykę.

8.5. Atmestinas atsakovo teiginys, kad ieškovai nėra statytojai ir negali naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi. Ieškovai įsigijo/pirko nebaigtą statyti statinį per antstolį. Faktiškai ieškovai įsigijo turtą aktu, kuris prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai su tam tikromis specialiomis sąlygomis (turtą parduoda antstolis priverstine tvarka, sandoriui nereikalingas notaro patvirtinimas, nereikalingas žemės savininko sutikimas ir kt.). Lietuvos valstybė davė sutikimą perleisti nebaigtą statyti statinį (degalinę) UAB „Kamintras“, o vėliau tokiomis pat teisėmis šį nekilnojamąjį turtą varžytinių būdu 2010 m. lapkričio 26 d. įsigijo iš UAB „Kamintras“ per bankroto administratorių pirkėjas UAB „Rukma“ ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu 2013 m. kovo 22 d. iš UAB „Rukma“ per antstolį įsigijo ieškovai. Tokiu būdu LR CK 6.394 straipsnio 3 dalis garantuoja, kad ieškovai įsigijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokiomis naudotis šiuo žemės sklypu buvo įtvirtinta UAB „Kamintras“ teisė.

8.6. Savavališkos statybos negali būti pripažintos tretiesiems asmenims adresuotu raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad savavališkos statybos aktas dėl nebaigto statyti statinio-degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo surašytas. Statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtinimo, kad pamatų remonto/atstatymo darbams nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo remontuojamas/atstatomas 2014 m. savavališkai. Teiginys, kad 2014 m. degalinės pamatų įregistravimas NTR yra atliktas neva nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis negali būti laikomas teisingu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. ir yra atmestinas. Įrodinėti kitokias degalinės savybes nei jos yra išviešintos NTR privalo atsakovas, kuris įstatymo leistinomis priemonėmis viešo registro duomenų nepaneigė.

8.7. Atsakovas neįrodė, kad teisėtai aptvėrė ieškovams priklausantį statinį. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovai fiziškai negali patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio statinio. NŽT pareikštas ieškinys dėl tvoros nugriovimo civilinėje byloje Nr. e2-268-845/2022 neatima iš ieškovų teisės pareikšti savarankišką ieškinį (negatorini ieškinį) dėl savininko pažeistų teisių, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovai įrodė, kad jie yra statinio savininkai, o byloje nekilo ginčas, kad ieškovams priklausantis statinys – degalinė aptvertas tvora, kas apribojo ieškovų galimybę prieiti prie jiems priklausančio statinio.

Žemesnės instancijos teismas

8.8. Pirmosios instancijos teismas grafinę medžiagą vertino visų įrodymų visete, neapsiribodamas vien tik apeliaciniame skunde nurodyta UAB „Geomatininkai“ parengta žemės sklypo situacijos schema bei žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planu. UAB „Geomatininkai“ parengtas žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planas neturėjo lemiamos reikšmės teismo sprendimo priėmimui. Jeigu atsakovas manė, kad nepakanka byloje grafinių dokumentų, atspindinčių realią situaciją žemės sklype, (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę teikti kitus įrodymus, tokia teise asakovas nepasinaudojo. Atsakovas kritikuoja UAB „Geomatininkai“ parengtus grafinius dokumentus, tačiau nenurodo kokią įtaką teismo sprendimo priėmimui turėjo atsakovo nurodyti dokumentai ar šiuose dokumentuose nurodyti duomenys.

8.9. Atmestini atsakovo teiginiai, kad neva tvorą tvėrė liudytojas O. F. iš savo lėšų, dirbdamas UAB „Lapinga“ vadybininku. Liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas O. F. dirbo UAB „Lapinga“; jei tikėti, kad dirbo, visiškai nerealu ir neįtikėtina, kad samdomas darbuotojas savo lėšomis, svetimame sklype, tvertų tvorą; atsakovas pripažino, kad jis faktiškai nuomojo jam priklausančius statinius UAB „Lapinga“. Faktinis tvoros valdytojas yra atsakovas ir kaip kitų statinių savininkas (automobilių plovyklos bei automobilių stovėjimo aikštelės) bei valstybinės žemės naudotojas yra atsakingas už nuomininkų veiksmus.

8.10. Nesutinka su atsakovo prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą. Civilinė byla Nr. e2-268-845/2022 jau sustabdyta pagal atsakovo prašymą. Sustabdžius bylą susidarytų situacija, kai nebūtų teisme galimybės nagrinėti nei šios civilinės bylos, nei civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 pagal NŽT ieškinį atsakovui A. K.. Civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022 procesinis rezultatas įtakos neturės šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, kadangi visiškai neturi reikšmės, kokia bus sudaryta ateityje valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu.

8.11. Už UAB „Geomatininkai“ parengtą situacijos schemą iš atsakovo priteista 121 Eur pagrįstai, nes šiuo rašytiniu įrodymu ieškovai įrodinėjo faktinę tvoros egzistavimo vietą. Pirmos instancijos teismas tinkamai paskaičiavo ir kitas bylinėjimosi išlaidas ir teisingai taikė LR CPK 93 str. reglamentuojantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo NŽT dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo VTPSI dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl civilinės bylos stabdymo

13. Atsakovas prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kad būtų sudaryta galimybė atnaujinti kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 nagrinėjimą ir joje būtų išspręstas klausimas dėl degalinės išregistravimo (jos duomenų panaikinimo) iš NTR. Taip pat atsakovas prašo stabdyti šią civilinę bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1565-981/2022 (prašyme nurodomas netikslus civilinės bylos numeris, turi būti Nr.e2-1565-599/2022), kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, plano tinkamumo, t. y. dėl žemės sklypo dalių, reikalingų šiame žemės sklype atsakovo esantiems statiniams (plovyklai ir aikštelei) eksploatuoti, nustatymo.

14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pažymėtina, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstu atsakovo prašymą dėl bylos stabdymo šiuo konkrečiu atveju. Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-268-845/2022 2021 m. spalio 14 d. yra sustabdyta. Teismas sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-31775-868/2021 (šiuo metu bylos Nr. e2-1694-868/2022) konstatuotos aplinkybės turės teisinės reikšmės, todėl sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Sustabdžius šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, susidarytų situacija, kai nebūtų teisme galimybės nagrinėti nei šios civilinės bylos, nei civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 pagal NŽT ieškinį atsakovui A. K.. Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1565-599/2022 2022 m. lapkričio 7 d. yra išnagrinėta. Atsakovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1565-599/2022 atmestas. Taigi, kadangi ieškovas grindžia prašymą stabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022 išnagrinėjimo, o civilinė byla Nr. e2-1565-599/2022 jau išnagrinėta, toks prašymas nebeaktualus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia tokio ryšio tarp šių civilinių bylų, dėl kurių būtų pagrindas apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą stabdyti.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą dėl civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022, kuri yra sustabdyta ar dėl civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022, kuri jau išnagrinėta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2013 m. kovo 22 d. per antstolį R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurios statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ieškovas R. R. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto už 15 000 Lt, o ieškovė J. G. K. – 2/3 dalis nurodyto turto už 30 000 Lt. Statiniai stovėjo valstybinės žemės sklype, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr. 333, kuri buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko A. V. ir UAB „Vilgasta“, buvo numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). Leidimas statyti degalinę buvo išduotas 1996 metais ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d. Ieškovų nuosavybės teisės yra įregistruotos NTR, ką patvirtina NTR išrašas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla bei kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini).

18. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai, t. y. atsakovas įpareigotas per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M l : l 000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, ir ieškovams leista, atsakovui per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą. Taip pat nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista atlyginti ieškovams l 695,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, (ne)teisėtumo

19. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad turi būti apginta ieškovų nuosavybės teisė, nes teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir bylos rašytinius dokumentus bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), bei teisinę registraciją NTR, taip pat nesivadovavo savavališką statybą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika dėl nebaigto statyti statinio.

20. Ieškovai byloje pareiškė ieškinį, siekdami, kad būtų pašalinti ieškinyje įvardyti jų teisių pažeidimai, nesusiję su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra degalinės pamatai) ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

21. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

22. Atsakovas teigia, kad ginti ieškovų teises į šį 2014 m. pastatytą objektą (degalinę) nebuvo jokio teisinio pagrindo. 2014 m. degalinės atstatymas yra nauja statyba, kuri atlikta neteisėtai, yra savavališka statyba. Degalinės pamatų įregistravimas NTR atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis negali būti laikomas teisingu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR išrašo duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimą, ir todėl nepagrįstai pripažino, jog įrengta tvora visiškai riboja ieškovų patekimą prie jų turto, tai yra prie degalinės pamatų. Mano, kad padaryta visiškai nepagrįsta išvada dėl to, kad įrengta tvora visiškai apriboja ieškovų patekimą prie ieškovų turto. Atsakovo argumentai, kad jau 2014 m. degalinė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, nes ji buvo nebaigtas statyti statinys, o ieškovai fiziškai negalėjo iš tokio statinio gauti naudingų vartojamųjų savybių, kad degalinės statyba buvo savavališka, o tokiu statiniu naudotis draudžiama ir, kad dabar degalinė yra išnykusi, jos naudojimas fiziškai neįmanomas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR išrašo duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimą, atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas degalinės pamatų nuosavybės klausimą, vertino ne tik viešo registro duomenis, bet ir vertino kartu kitus rašytinius įrodymus byloje: 2013 m. kovo 22 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, NŽT 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie akto pridėtas fotonuotraukas, matavimo duomenis, 2014 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylą. Pagrįstai sprendime remiamasi ir viešo registro duomenimis, nes byloje esantys NTR duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovai yra nebaigtų statyti inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtos statyti pastato – degalinės, kurios statybos pabaigos metai- 1996 m., baigtumas -17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir juos valdo nuosavybės teise.

24. Bylos nagrinėjimo metu VĮ Registro centro duomenys nebuvo ginčijami, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.262 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad ieškovai yra nebaigto statyti statinio ir inžinerinių tinklų savininkai. NTR duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisingais, ieškovai nėra įpareigoti išregistruoti NTR esančių duomenų. Taigi ieškovai yra savininkai įsigyto per antstolį turto ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas neturi pagrindo teigti, kad nebaigto statyti statinio – degalinės nėra, kad ieškovai neturi ką ginti.

25. Atsakovas teigia, kad ieškovai 2014 m. rugpjūčio mėnesį remontuodami/atstatydami dalį degalinės pastato pamatų privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad pastatas - degalinė yra savavališka statyba ir tai pripažino VTPSI. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavališkos statybos faktas ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. VTPSI atliko patikrinus ginčo sklype keletą kartų. Savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Atsakovas pateikia tik savo subjektyvius vertinimus, kad degalinės rekonstrukcija yra savavališka statyba.

26. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai nėra žemės sklypo savininkai, žemės sklypo savininkė yra valstybė, tačiau ieškovai yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti viešajame registre, savininkai. Dėl šios priežasties ieškovai gali reikšti savarankišką reikalavimą atsakovui dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, kuri pastatyta ribojant ieškovams priėjimą prie degalinės pamatų, įregistruotų viešajame registre.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Atsakovas nurodo, kad pagal byloje esančius pateiktus įrodymus teismas neteisingai nustatė degalinės buvimo vietą, kad pateikti grafiniai duomenys nesuteikia pakankamai realios informacijos degalinės vietai patvirtinti. Atsakovas kvestionuoja pateiktą UAB „Geomatininkai“ situacijos schemą, kuria vadovaujantis buvo teikiama paaiškinimai pirmosios instancijos teisme dėl tvoros ir pamatų buvimo vietos.

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad apie tai, kurioje vietoje yra pastatas – degalinė buvo sprendžiama iš byloje esančių įrodymo viseto, o ne vien iš šios UAB „Geomatininkai“ schemos, kuria abejoja atsakovas. Byloje yra pateikta grafinė medžiaga: 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas su žemės sklypo schema; 2014 m. gruodžio 11 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas; 2016 m. gegužės 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas; 2020 m. vasario 6 d. naudojimo patikrinimo akto priedas su kadastrinio žemėlapio ištrauka; 2020 m. birželio 30 d. kadastro žemėlapio ištrauka prie NŽT žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo. Visi šie duomenys vertinti visų įrodymų kontekste. Nebuvo apsiribojama ir išskiriama tik vienas byloje esantis įrodymas, kurį nurodo atsakovas – UAB „Geomatininkai“ parengta žemės sklypo situacijos schema. Atsakovui niekas neribojo teisės pateikti kitokių įrodymų, schemų, kad atspindėti realią situaciją apie ginčo tvoros buvimo vietą. Be to, atsakovas nurodo, kad grafiniai dokumentai nesuteikia realios informacijos ir jie turi būti vertinami kritiškai. Tačiau atsakovas nenurodo ir rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teisme nepagrindė, kokia jo manymu kita, nei nurodyta ieškovų, yra statinio – degalinės vieta. Atsakovas nei į bylą pateikė, nei apeliaciniame skunde nurodė, kuri vieta, atsakovo manymu, yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti registre, kuriuos kaip nustatyta bylos duomenimis jis ir pats svarstė įsigyti, buvimo vieta.

31. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių laikė, jog tvoros, kurią nugriauti ieškovai prašė įpareigoti atsakovą, statytojas yra būtent atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas cituoja liudytojo O. F. parodymus, kuriuose liudytojas teigia, kad organizavo žemės sklype pietinėje pusėje nuo atsakovo aikštelės dviejų tvorų, taip pat tos iš jų, kurią nugriauti ieškovai prašė įpareigoti atsakovą, statybas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad jis galimai nėra tvoros statytojas, tačiau jis yra šios tvoros valdytojas, kadangi ji pastatyta gavus atsakovo sutikimą, siekiant praplėsti atsakovo nuomojamos aikštelės plotą nuomininkams.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktinis tvoros valdytojas, kaip ir minėta, yra atsakovas, kuris yra ir kitų statinių, esančių šalia tos vietos, kurioje įregistruoti ieškovų degalinės pamatai, savininkas (automobilių plovyklos bei automobilių stovėjimo aikštelės) bei valstybinės žemės naudotojas. Tai, kad atsakovas laiko save tvoros savininku patvirtina paties atsakovo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, jo 2020 m. balandžio 3 d. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Iš prie civilinės bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas parodė, kad: „parodau, kad tvora šalia minėtų pamatų priklauso man, kaip minėjau naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, bendranaudotojų jokios ribos niekur nesužymėtos ir neaptartos, todėl tverdamas tvorą jokių teisės aktų nepažeidžiau. Bet kuris bendranaudotojas minėtame žemės sklype gali bet kur tverti tvorą nepažeisdamas teisės aktų ir kitų bendranaudotojų interesų“. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas patvirtino, kad ginčo tvora yra jo. Atsakovo apklausa vyko dar iki civilinio ieškinio pateikimo šioje byloje, atsakovo parodymus galima laikyti objektyviais ir teisingais, patvirtinančius faktinę situaciją dėl ginčo tvoros. Nors atsakovas teigia, kad gali tverti tvorą, kur nori, tačiau žemės sklypas jam nepriklauso, jis yra nuomojamas iš valstybės, taigi, atsakovas, tverdamas tvorą, privalėjo gauti NŽT sutikimą. Byloje nėra pateiktas sutikimas, kuris patvirtintų, kad žemės sklypo savininkė suteikė teisę ginčo tvorą atsakovui statyti jai priklausančiame žemės sklype. Aplinkybės, jog ginčo tvora pastatyta atsakovas neneigia.

34. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje atsakovui nurodžius koordinates, kurios pagal situacijos schemą nurodomas kaip užstatyta tvora, atsakovas aiškino, kad pagal šias schemoje nurodytas koordinates yra užstatyta tinklo tvora, posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. užtvėrė tvorą, kad su jo sutikimu nuomininkai papildomai užtvėrė tvorą, nes automobiliai nebetilpo, atsakovas teigia, kad nurodė, kad leido nuomininkams užtverti tvorą. Atsakovas teigia, kad tvorą pastatė liudytojas O. F., todėl atsakovu šioje byloje turėjo būti O. F.. Šią aplinkybę atsakovas nurodė tik apklausos metu, ji vertintina kaip gynybinė, kadangi atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį tokios aplinkybės nebuvo nurodomos. Nors byloje yra duomenų, kad UAB „Lapinga“ yra sudariusi neterminuotą nuomos sutartį su atsakovu, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojas O. F. dirbo minėtoje įmonėje nėra pateikta. Taip pat neįtikima versija, kad nuomininko darbuotojas už savo pinigus būtų tvėręs tvorą. Tai, kai ginčo teritorijoje pastatyta tvora yra atsakovo valdyme patvirtina bylos medžiaga, jo paties paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Ginčo tvora užtverta atsakovo interesais ir atsakovui davus sutikimą tverti tvorą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl atsakovo keitimo šioje byloje, kadangi atsakovas tinkamas.

35. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas ieškovų, kaip daikto savininkų, teisių tęstinis pažeidimas, jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu bandydamas pateisinti savo veiksmus dėl ginčo tvoros statymo, grįsdamas sutikimų nereikalingumu, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos.

36. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl atsakovo atliekamo ieškovų teisių pažeidimo, ieškovai neturi galimybės fiziškai patekti prie savo turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis apribota galimybė patekti prie viešajame registre įregistruotų degalinės pamatų yra vertinama kaip neteisėtas teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu, todėl sudaro pagrindą atkurti iki ieškovų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Nors atsakovas abejoja paties objekto, kurį gina teisė egzistavimu, tačiau atsakovas niekaip negali nuneigti viešajame registre esančių duomenų, pažeidimas yra besitęsiantis. Tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl degalinės pamatų išregistravimo iš viešojo registro, neturi jokios įtakos šioje byloje, kadangi, kol bus išspręstas klausimas dėl pamatų išregistravimo, savininkų teisių ribojimas negali būti toleruojamas. Turi būti imtasi priemonių, kad neliktų apribojimų ieškovams naudotis turima nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendęs įpareigoti atsakovą nugriauti ginčo tvorą tinkamai pagrindė, kodėl ir kokiu būdu atsakovo sutikimu pastatyta ginčo tvora pažeidžia ieškovų, kaip degalinės pamatų savininkų, teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

41. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ½ patikslinto ieškinio reikalavimų, 121 Eur suma, kuri sumokėta už UAB „Geomatininkai“ situacijos schemos parengimą, turėtų būti paskirstyti tarp ieškovų ir atsakovo proporcingai.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. ieškovai pateikė papildomus dokumentus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po vykusio posėdžio. Kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta ir UAB „Geomatininkai“ žemės sklypo situacijos schema. Teikdami šį įrodymą ieškovai pažymėjo, kad minėtoje schemoje yra pavaizduota atsakovo aptverta tvora, o taip pat pažymėta vieta, kurioje yra ieškovams priklausantys degalinės pamatai. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu, kuris vyko 2022 m. gegužės 4 d., šalims ir teismui kilo klausimų dėl ginčo tvoros ir pamatų buvimo vietos nustatymo, taigi šis įrodymas susijęs ir su ginčo tvoros, ir su degalinės pamatų buvimo vietos nustatymu pateiktoje schemoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad schemos parengimo atlyginimo išlaidos, tenkinus ½ ieškinio reikalavimų, paskirstomos tarp šalių proporcingai ir iš atsakovo ieškovams priteistina 60,50 Eur išlaidų susijusių su schemos parengimu.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad ieškovai sumokėjo 552 Eur žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 450 Eur žyminio mokesčio.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo išrašyta 2021 m. rugsėjo 22 d. sąskaita faktūra dėl 2 500 Eur apmokėjimo už ieškinio surašymą. 2021 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad ieškovas R. R. sumokėjo 1 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas R. R. sumokėjo 1 500 Eur. Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad spręsdamas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas už ieškinio parengimą sumokėjo 3 916 Eur suklydo ir neteisingai nuo šios sumos paskaičiavo ½. Tenkinus ½ ieškovų reikalavimo už ieškinio parengimą, už kurį ieškovai sumokėjo 2 500 Eur, iš atsakovo ieškovams priteistina 1 250 Eur.

45. Sutiktina ir su atsakovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo skaičiavimų, kuriais jis grindžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą už ieškovų atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose. Iš 2022 m. sausio 10 d. sąskaitos faktūros nustatyta, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, ieškinio parengimą išrašyta sąskaita 3 025 Eur. Nustatyta, kas 2022 m. sausio 14 d. ieškovas R. R. pavedimu apmokėjo šią sąskaitą. Tenkinus ½ ieškovų reikalavimo priteistina 1 512,50 Eur.

46. Taigi, viso ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir, kurios turi būti atlygintos tenkinus ½ ieškinio reikalavimų, sudaro 60,50 Eur (schemos parengimas) + 1 250 Eur (ieškinio parengimas) + 1 512,50 Eur (dalyvavimas teismo posėdžiuose) + 88 Eur (žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą) = 2 911 Eur.

47. Atsakovas prašė priteisti 4 461,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo, kad atsakovui atlygintina suma sudaro priteisti 2 230,50 Eur, t.y. ½ atmestų ieškovų reikalavimų daliai.

48. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovams priteistina 680,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 911 Eur - 2 230,50 Eur = 680,50 Eur) patirtų pirmosios instancijos teisme, kiekvienam ieškovui po 340,25 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. 2022 m. liepos 8 d. sąskaita ir 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimą atsakovas sumokėjo 1 000 Eur. Viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 094 Eur.

50. Atsakovo kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas kolegija sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį.

51. Apeliacinės instancijos teisme ginčo dalyką paprastai sudaro apeliacinio skundo ribos. Nagrinėjami reikalavimai apibrėžiami ta sprendimo dalimi, kuri yra apskųsta. Bet kokiu atveju šalies naudai ar nenaudai priimamu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovų reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

52. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą dėl materialinio ieškovų reikalavimo atsakovui išsprendimo, apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovų naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis tik ieškovams turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jie patyrė šios instancijos teisme.

53. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovai patyrė 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suma mažintina iki 2 066 Eur (1589,10 x 1,3), kiekvienam ieškovui po 1033 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau neteisingai nustatė ir paskaičiavo šalių patirtų ir pagrįstų išlaidų dydį, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstytinos. Laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai keistina naujai išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apginti ieškovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8.

Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą - nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieškovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 340,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 25 centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,89 Eur (devynis eurus 89 centus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovams R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Justinai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 1033 Eur ( vieną tūkstantį trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė