- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2-19052-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13795-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Karolis Žibas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-173408), prašydamas atidalinti: 1) ieškovui S. T. priklausančias 7/16 dalis ir atsakovui A. T. priklausančias 9/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas); 2) ieškovui priklausančias 9/16 dalis ir atsakovui priklausančias 7/16 dalis garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), priteisiant Butą ir Garažą natūra ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 69 995 Eur piniginę kompensaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas yra broliai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Butas ir Garažas (toliau kartu – Turtas). Ieškovui priklauso 7/16 dalys Buto, o atsakovui 9/16 dalys. Ieškovui priklauso 9/16 dalys Garažo, o atsakovui 7/16 dalys. Šiuo metu Turtu naudojasi atsakovas. Ieškovas nuo pat nuosavybės teisės įgijimo momento neprieštaravo, jog atsakovas naudotųsi ginčo Turtu, su sąlyga, jog ateityje ginčo Turtas bus atidalintas. Atsakovas žadėjo išpirkti Ieškovui priklausančią Turto dalį, šalys buvo sutarusios terminą, tačiau per daugiau nei dviejų metų laikotarpį atsakovas jokių faktinių veiksmų nesiėmė (buvo sutarta, jog duodamas laikas paskolos gavimui, turto įvertinimui ir pan.) ir šiuo metu ginčo Turtu naudojasi savo nuožiūra, taip pažeidžiant ieškovo teisėtus interesus. 2023 m. liepos 27 d. ieškovas atsakovui pateikė paskutinį rašytinį pasiūlymą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo Turto atidalijimo, kuriame išdėstė visus ieškovui priimtinus turto atidalijimo variantus, t. y. arba Turtas atitenka ieškovui, o atsakovui sumokama kompensacija; arba Turtas atitenka atsakovui, o ieškovui išmokama kompensacija; arba Turtas realizuojamas, o gauti pinigai pasidalijami. Tačiau atsakovas ir toliau jokių veiksmų nesiėmė ir klausimo nesprendė, formaliais atsakymais vilkino laiką, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Ieškovo nuomone, labiausiai šalių interesus atitinkantis ir geriausiai įgyvendinamas padalijimo būdas būtų atsakovui priklausančią Turto dalį priteisti ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisti kompensaciją pinigais. Toks padalijimo būdas siūlomas todėl, kad tarp šalių ginčas dėl Turto atidalijimo ir yra kilęs dėl to, kad atsakovas neturi lėšų sumokėti kompensaciją. Tuo tarpu ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), turi registruotino turto, jis yra vedęs ir tiek savo, tiek bendromis šeimos lėšomis turės galimybę sumokėti kompensaciją arba gauti kreditą kompensacijai sumokėti. Nurodė, kad dėl ginčo Turto savybių jis negali būti padalytas natūra. Daugiabučiame name esantis Butas ir Garažas negali būti padalinti suformuojant atskirus, vienas nuo kito nepriklausomus, savarankiškai galinčius egzistuoti turtinius vienetus. Butas turi vieną įėjimą, vieną vonią ir tualetą, vieną virtuvę, todėl Buto padalyti natūra neįmanoma.
3. Ieškovas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruota vidutine ginčo turto verte. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotus duomenis Buto vidutinė rinkos vertė sudaro 117 000 Eur, o Garažo – 9 560 Eur. Vadovaujantis minėta rinkos verte, už ieškovui priteistą atsakovui priklausančią Buto dalį (9/16), atsakovui priteistina 65 812,50 Eur kompensacija iš ieškovo, o už atsakovui priklausančia Garažo dalį (7/16) atsakovui priteistina 4182,5 Eur. Viso už ieškovui priteistą atsakovo Turto dalį atsakovui iš ieškovo priteistina 69 995 Eur kompensacija.
4. Atsakovas byloje atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovui įteiktas tinkamai, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Ieškovas ir jo atstovas prašė bylą nagrinėti atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Karolis Žibas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad Butas yra paveldėtas ir, kad dalis jo priklauso ieškovui nuosavybės teise. Šalims nepavyko Turto geranoriškai atidalinti, nors šalys šiuo klausimu ne kartą bendravo tiek žodžiu, tiek raštu. Atsakovas iš esmės į ieškovo konkrečius pasiūlymus nereagavo, savo konkretaus pasiūlymo nėra pateikęs. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad Turtas turėtų būti natūra priteisiamas būtent atsakovui. Nėra aišku, ar šiuo apskritai tuo Turtu atsakovas šiuo metu faktiškai naudojasi. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas žinutėmis, iš kurio matyti, kad atsakovas sutinka Turtą parduoti, tuo pačiu išsako, kad paskolos gauti negalėtų, nes to neleidžia finansinė padėtis. Priešingas sprendimas sukeltų ginčus ateityje, nes kiltų problemos dėl atsakovo atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų, kad Turtas atsakovui yra gyvybiškai reikalingas. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl Turto vidutinės rinkos kainos, tuo pačiu atsakovas ir nesuteikė galimybės įvertinti Turtą rinkos verte, nes nebendravo ir nebendradarbiavo, savo pasiūlymų neteikė, nors civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. Ieškovo siūloma kompensacija atitiktų abiejų šalių interesus.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir advokato papildomus paaiškinimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su broliu (atsakovu) ilgą laiką bandė tartis gražiuoju, tačiau visą laiką šis klausimas buvo vilkinamas, atsakovas „tempia gumą“, ieškovas yra praradęs pasitikėjimą ir viltį, ieškovas yra ignoruojamas. Galiausiai atsakovas yra nurodęs, kad sutinka su Turto pardavimu, paskolos gauti negali, tačiau atsakovas jokių realių veiksmų neatlieka, nesuteikia galimybės net įvertinti Turto. Ieškovas nurodė, kad gyvena užsienyje, ten kartu su žmona dirba, turi stabilias pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto, todėl jam nekils kliūčių gauti paskolą, taip pat nurodė, kad turi ir santaupų, todėl paskolą reikėtų imti tik daliai kompensacijos. Ar šiuo metu atsakovas bute gyvena, ieškovas nežino, nes bute nėra buvęs apie vienerius metus, nurodė, kad atsakovas šeimos, vaikų neturi. Ieškovas ateityje galvoja grįžti iš emigracijos, todėl Butas jam būtų reikalingas gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
8. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui, t. y. ieškovui priklauso 7/16 dalys Buto ir 9/16 dalys Garažo, o atsakovui – 9/16 dalys Buto ir 7/16 dalys Garažo. Ieškovas iki kreipimosi į teismą (2023 m. liepos 27 d.) pateikė paskutinį rašytinį pasiūlymą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo Turto atidalijimo, kuriame išdėstė visus ieškovui priimtinus turto atidalijimo variantus, t. y. arba Turtas atitenka ieškovui, o atsakovui sumokama kompensacija; arba Turtas atitenka atsakovui, o ieškovui išmokama kompensacija; arba Turtas realizuojamas, o gauti pinigai pasidalijami. Atsakovas į ieškovo siūlymą nereagavo, su ieškovu nesusisiekė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, tačiau atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
12. Taip pat kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Žemesnės instancijos teismas
14. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrąja daline nuosavybe turimo turto atidalinti natūra nėra įmanoma, nes nebūtų galimas racionalus tokio atidalinto turto naudojimas pagal jo paskirtį, būtų padaryta neproporcinga žala turtui (šalims, tikėtina, būtų apsunkinta galimybė bendrai naudotis jiems priklausančiu turtu). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tipiniai butai daugiabučiuose namuose negali būti atidalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Kadangi atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, elgėsi pasyviai, todėl teismas neturi pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo atidalinti Turtą pagal jo siūlomą atidalinimo būdą. Pažymėtina, kad racionaliausias būdas, kokį patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas, būtų atidalinti atsakovui priklausančio turto dalį ją priteisiant ieškovui, o iš pastarojo priteisiant atsakovui protingo dydžio kompensaciją. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (šalių susirašinėjimas), atsakovas yra suinteresuotas ne išlaikyti Turtą, o jį parduoti. Taipogi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas apskritai šiame bute faktiškai gyventų ar kad šis Butas jam gyvybiškai reikalingas. Atitinkamai šioje byloje spręstinas klausimas dėl ginčo turto atidalijimo vienam iš bendraturčių už jo turimą turto dalį priteisiant kompensaciją pinigais.
18. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-614/2019). Sprendžiant, kam konkrečiai priteistina kompensacija, vertinama kiekviena konkreti situacija ir reikšmingos aplinkybės, tarp jų: pirma, daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena iš būtinų tokio atidalijimo būdo sąlygų – teisingas (turto rinkos kainą atitinkantis) kompensacijos dydis. Antra, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1797-258/2016). Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
19. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
20. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti kompensacijos dydį (69 995 Eur) apskaičiavo remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas jam nesuteikė galimybės Turtą įvertinti rinkos verte, su ieškovu nebendravo ir nebendradarbiavo. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, prieštaravimų dėl siūlomos kompensacijos dydžio neteikė, įrodymų, kurių pagrindu būtų galima remtis apskaičiuojant kitokį kompensacijos dydį, neteikė.
21. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Pažymėtina, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, o taip pat būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Piniginė kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).
23. Byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. yra 117 000 Eur, o Garažo – 9 560 Eur. Vadovaujantis minėta rinkos verte, už ieškovui priteistą atsakovui priklausančią Buto dalį (9/16), atsakovui priteistina 65 812,50 Eur kompensacija iš ieškovo, o už atsakovui priklausančią Garažo dalį (7/16) atsakovui priteistina 4 182,5 Eur. Viso už ieškovui priteistą atsakovo Turto dalį atsakovui iš ieškovo priteistina 69 995 Eur kompensacija. Pažymėtina, kad teismas byloje nenustatė pagrindų abejoti ieškovo realiomis galimybėmis sumokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją pinigais. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dirba, gauna stabilias pajamas, turi santaupų, turi užsienyje nekilnojamojo turto, todėl kliūčių gauti paskolą jam nekils. Tuo tarpu, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas gauti paskolos negalėtų, nes jam to neleidžia jo gaunamų pajamų dydis, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų santaupų ir turėtų realią galimybę ieškovui sumokėti kompensaciją. Taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo siūlymas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu atsakovo, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu, kadangi byloje nėra duomenų, kad šiuo Turtu atsakovas realiai naudojasi, be to, atsakovas žinutėse ieškovui yra nurodęs, kad sutinka parduoti Turtą.
24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas pilna apimtimi kaip pagrįstas (CK 4.75 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 1 400 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad nurodyto dydžio atstovavimo išlaidos yra apmokėtos.
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
27. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (1 400 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra.
28. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos 1 509 Eur (109 Eur + 1 400 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl pašto išlaidų
29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (37,22 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias 9/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 7/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant šio turto 9/16 ir 7/16 dalis ieškovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe ir iš ieškovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 69 995 Eur (šešiasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją.
Priteisti ieškovui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 509 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,22 Eur (trisdešimt septynis eurus 22 centus) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Šalims išaiškinti, kad per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.