Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-573-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
A15.-573-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00376-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-573-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00376-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.9.10.; (S)
Registro objektas ROIK: 20113054629KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2020 m. balandžio 8 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,52 prom. ± 1,7%), nepasirinko saugaus greičio bei atsitrenkė į stovintį automobilį, kuris po smūgio atsitrenkė į dar vieną stovėjusį automobilį, juos apgadindamas. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. G. prisipažino nusižengęs ir parodė, kad jis parvežė draugą namo ir kartu vartojo alkoholį. Draugas pasiūlė pernakvoti, tačiau jis nesutiko. Automobilyje kiek numigo ir nusprendė automobilį nuvaryti į savo darbovietę, tačiau nenuvažiavo, nes atsitrenkė į kitus automobilius. Automobilis priklauso sūnui, kuris yra neįgalus ir gyvena su juo. Prašo paskirti kuo mažesnį teisių atėmimo terminą, nes darbas naudojantis šiomis teisėmis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

be J. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taip pat įrodyta 2020 m. balandžio 8 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-1382-2020, policijos pareigūno A. P. 2020 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio schema, foto nuotraukomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog J. G. 2020 m. balandžio 8 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,52 prom.), nepasirinko saugaus greičio bei atsitrenkė į stovintį automobilį, kuris po smūgio atsitrenkė į dar vieną stovėjusį automobilį, juos apgadindamas. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

J. G. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, sukėlė eismo įvykį bei apgadino du kitų asmenų automobilius, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kitokio pobūdžio pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, dirba. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad J. G. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumą atitinkančią baudą be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra A. G., konfiskavimo.

Teismo posėdžio metu J. G. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatas paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal pastaruoju metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitos, konkrečiu atveju, itin reikšmingos aplinkybės. Iš esmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas labai reikšmingas yra nustatytas girtumo laipsnis, kuris ir apsprendžia veikos pavojingumą, o pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-361-606/2019, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-606/2020). Vėlgi iš Klaipėdos apygardos teismo formuojamos praktikos matyti, kad daugumoje atvejų, kai nustatytas girtumo laipsnis viršija 0,6 promiles, yra naikinami apylinkių teismų sprendimai, kuriais sumažinamas Institucijos paskirtas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminas, ir šis terminas padidinamas iki Institucijos paskirto 12 mėnesių (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-462/2018 (0,68 promilės girtumas), 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-325-380/2018 (0,75 promilės girtumas), 2018 m. birželio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-380/2018 (0,57 promilės girtumas), 2019 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-342-462/2019 (1,09 promilės girtumas), 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-361-606/2019 (1,09 promilės girtumas)) ir priešingai, kai nustatytas girtumo laipsnis neviršija 0,6 promiles, yra naikinami apylinkių teismų sprendimai, kuriais nesumažinamas Institucijos paskirtas minimalus 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminas, ir šis terminas sumažinamas iki 6 mėnesių (2019 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-417/2019 (0,53 promilės girtumas), 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-606/2019 (0,41 promilės girtumas)).

Taigi, kaip minėta, J. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,52 prom. ± 1,7% girtumas, kuris ženkliai viršija leistiną 0,40 promilės ribą ir vos neviršija tos ribos, už kurią asmuo jau traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį. Tai, kad J. G. turi neįgalų sūnų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo. Todėl J. G. skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Išaiškinti J. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20113054629, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus