Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-342-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
AN2-342-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01370-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-342-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01370-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-16 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio (toliau – Institucija) vyriausiasis patrulis 2019-07-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2019-07-28, apie 4.40 val., Klaipėdos m., Herkaus Manto g. 90, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,09 prom. ±1,7 prom.). Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2019-07-28 A. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 800 Eur bauda ir dvylikai mėnesių atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones).

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, 2019-10-16 nutartimi pakeitė Institucijos 2019-07-28 nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki aštuonių mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-16 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2019-07-28 nutarimą. Skunde Institucija nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir švelninti administracinio poveikio priemonę. A. S. žinojo, kokia atsakomybė gresia už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl turėjo numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė. Tai, kad ji charakterizuojama teigiamai, neneigia nusižengimo, gailisi, sumokėjo baudą, augina du mažamečius vaikus, turi ilgametę vairavimo patirtį, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekti ir darbo funkcijoms vykdyti, nesudaro pagrindo keisti nutarimą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog Institucija nagrinėjamu atveju nesutinka su administracinio poveikio priemonės sušvelninimu, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu nuo dvylikos iki aštuonių mėnesių, neperžengdamas apeliaciniu skundu apibrėžtų ribų būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.

5. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Institucija A. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių. Tačiau administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sušvelnino A. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo dvylikos mėnesių iki aštuonių mėnesių.

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2019-07-28 nutarimu A. S. pripažino kalta padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir, atsižvelgusi į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo), nenustačiusi jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjos skundą, padarė išvadą, jog, nesumenkinant nepateisinamo A. S. elgesio, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti švelnesnio pobūdžio nuobaudą, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje.

7. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. S. dėl padaryto nusižengimo kaltės neneigė, jį pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes – didelę gėdą, savigraužos ir pažeminimo jausmus, jai paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo, nusižengimas padarytas nakties metu, kada eismas nebuvo intensyvus, kiti kelių eismo taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta, A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta, ji charakterizuojama teigiamai: nuo 2014-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja, darbe charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, kruopšti darbuotoja; nuo 2018-08-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, darbdavio charakterizuojama kaip darbšti, atsakinga, gerai išmananti savo darbą darbuotoja, A. S. materialiai išlaiko nepilnamečius vaikus, anksčiau administracine tvarka nebausta, aktyviai dalyvauja muzikinėje veikloje, jai pareikštos padėkos. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog A. S. nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėja, o jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 8 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2019-10-16 nutartį, Institucijos 2019-07-28 nutarimą bei apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjos skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į A. S. administracinę atsakomybę lengvinančią atsakomybę – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir šiai aplinkybei suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę.

10. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. S. darbų pobūdį, į tai, kad ji augina mažamečius vaikus ir yra teigiamai charakterizuojama, sutrumpino Institucijos A. S. skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog vien A. S. veiklos pobūdis (dirba dviejose darbovietėse, vienoje jų – vadybininke), taip pat aplinkybė, kad ji augina mažamečius vaikus, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tokio pagrindo neduoda ir apylinkės teismo nutartyje pateikiamos aplinkybės.

11. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. S. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jai tiek nuvykti į darbovietes, tiek atlikti darbo funkcijas, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi bei savo darbo funkcijų atlikimu, tiek rūpinantis vaikais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pažeidimo darymo, ji sėdo prie vairo neblaivi, tokiu savo elgesiu parodė itin atsainų požiūrį į savo darbo veiklą bei kitas jos skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių jai taip pat reikalinga teisė vairuoti.

12. Nors apylinkės teismas, švelnindamas A. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir į tai, kad pažeidėja charakterizuojama teigiamai, kaip minėta, augina du mažamečius vaikus, tačiau, apygardos teismo manymu, šios aplinkybės niekaip neatskleidžia, jog nuobaudos tikslai pažeidėjai gali būti pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, bet jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pažeidėją nuo itin pavojingo elgesio – ji vairavo būdama neblaivi. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai vykdyti veiklą, tinkamai pasirūpinti savimi ir šeima, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

13. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. S. nurodo skirtingas alkoholio vartojimo aplinkybes, t. y. skunde apylinkės teismui nurodyta, kad vakare vieną ar dvi valandas iki administracinio nusižengimo padarymo ji buvo pavaišinta mažu kiekiu stipraus alkoholinio gėrimo. Apygardos teismas pirmiausia pažymi, jog administracinis nusižengimas padarytas 4.40 val., todėl apeliantės nurodyta įvykių versija, jog vakare pavartojo ypač mažą alkoholio kiekį, yra neįtikima, kadangi, vairuojant automobilį praktiškai paryčiais, jai nustatytas 1,09 prom. girtumo laipsnis. Tačiau 2019-10-11 vykusiame posėdyje apeliantė jau nurodė kitokias alkoholio vartojimo aplinkybes, t. y. kad alkoholį vartojo ne vakare, kaip nurodyta skunde pirmosios instancijos teismui, o prieš pat išvažiavimą jai pasiūlė išgerti arbatos su alkoholiniu gėrimu. Apeliantė pervertinusi savo galimybes sėdo už vairo. Kaip minėta, vėliau jai buvo nustatytas 1,09 prom.±1,7 prom. girtumas.

14. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantei nustatytas girtumo laipsnis beveik tris kartus viršija nedraudžiamą girtumo laipsnį, kada asmuo dar gali vairuoti transporto priemones. Be to, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas padarytas naktį, kai eismas nėra intensyvus, ir kad nesukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors administracinis nusižengimas ir padarytas naktį (4.40 val.), tačiau apeliantė važiavo Klaipėdos mieste. 2019-07-28 buvo sekmadienis, be to, 2019-07-26–2019-07-28 Klaipėdoje vyko jūros šventė. Todėl manytina, jog eismas Klaipėdos gatvėse vykstant vienam didžiausių miesto metinių renginių buvo labai intensyvus, tačiau apeliantė vis tiek pasirinko vairuoti, kaip pati nurodo, prieš pat išvažiavimą vartojusi alkoholio.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju dėl apeliantės padaryto nusižengimo nebuvo padaryta žalos kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir pan. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 423 straipsnis) ar Baudžiamojo kodekso (BK 281 straipsnis) straipsnius. Šiuo atveju A. S. yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog A. S. aplaidžiai elgiasi su jai tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones, yra abejinga tam, kad vairuojant neblaiviai gali kilti padarinių, taip demonstruoja savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo pačios ir kitų eismo dalyvių saugumą. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. S. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 straipsnio 1 dalyje pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutartį palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Kasacinis teismas, analizuodamas ANK 653 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, jog ANK 653 straipsnyje, apibrėžiančiame apygardos teismo sprendimus dėl apeliacinio skundo, įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus. Šiame straipsnyje nenurodyti teismo įgaliojimai panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Tačiau formalus nukrypimas nuo šio straipsnio nuostatų, priimant tokį sprendimą, negali būti laikomas esminiu proceso teisės pažeidimu. Priešingu atveju būtų paneigtos kitos ANK nuostatos, kuriomis, ginant viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui suteikiami įgaliojimai patikrinti administracinio nusižengimo byloje priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą, pagrįstumą ir pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018).

19. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju naikinama apylinkės teismo nutartis, o ne nutarimas ir ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas. Be to, priimant ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, turi būti priimamas nutarimas, nors nagrinėjamu atveju ir nepriimamas naujas sprendimas, o iš esmės paliekamas galioti institucijos nutarimas, t. y. iš esmės keičiama apylinkės teismo nutartis dėl netinkamai išspręstų administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimų. Akivaizdu, kad toks ANK 653 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą ir laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai pakeitė, taiko teisės analogiją ir vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio 2019-07-28 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis