Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-412-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
AN2-412-462/2018
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00211-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-412-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00211-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-11-05 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018-09-14 nutarimu V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad jis Klaipėdoje, Jakų žiede, 2018-08-18 7. 42 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,68 prom.), V. K. paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-11-05 nutartimi V. K. skundą tenkino, Institucijos 2018-09-14 nutarimą pakeitė ir V. K., pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto SANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-11-05 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2018-09-14 priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde pažymima, jog V. K. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti poveikio priemonės terminą. O V. K. dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas švelninti nuobaudą, nes tokie apribojimai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog V. K., būdamas neblaivus, 2004-08-25 sukėlė eismo įvykį, taip pat 2007-03-14 baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-11-05 nutartį. V. K. skunde pažymi, jog galiojančių administracinių nuobaudų nagrinėjamu administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo, o baustumas prieš 14 ir 11 metų negali būti lemianti aplinkybė. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog Institucija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šia aplinkybe nesirėmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Institucija nepagrįstai sunkinančia V. K. atsakomybę aplinkybe pripažino tai, jog V. K. administracinį nusižengimą padarė neblaivus, be to, nepagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0,40 procento darbingumas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai, t. y. V. K. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

8. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Institucija skunde nesutinka su nutarties dalimi, kuria pakeistas Institucijos nutarimas ir V. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos ANK 422 straipsnio 9 dalies numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas nuo 1 metų iki 6 mėnesių. Taigi Institucija prašo pažeidėjui netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018-09-14 nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir, atsižvelgusi į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo), nustačiusi jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, atsižvelgė į pažeidimo šiurkštumą, pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, jo darbo ir šeiminę padėtį, jo asmenį charakterizuojančius duomenis, pažeidėjo vairavimo stažą, neįgalumą ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2018-11-05 nutartį, Institucijos 2018-09-14 nutarimą bei apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į V. K. skunde apylinkės teismui ir byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas turi šeimą, dirba darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, kad jam nustatytas nedaug maksimalią leistiną koncentraciją kraujyje viršijantis neblaivumas, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad V. K. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutiktina su V. K. gynėjo D. Lengvino atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog aplinkybė, kad V. K. vairavo automobilį neblaivus, nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes būtent neblaivumas yra vienas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, nesant neblaivumo, nebūtų pagrindo taikyti administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taip pat sutiktina, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra nustatytos dvi V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalie s1 punktas) ir administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vien V. K. darbo pobūdis (dirba apsaugos darbuotoju ir privalo vykti į objektus), teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis savo šeima bei sudegusio sodo namelio atstatymu negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tokio pagrindo neduoda ir apylinkės teismo nutartyje pateikiamos aplinkybės. Apygardos teismas papildomai pažymi ir tai, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. K. už tokio pobūdžio pažeidimą (vairavimą neblaiviam) baudžiamas pirmą kartą. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, jog vairavimo neblaiviam V. K. nevertina labai kritiškai, šią aukštesniojo teismo išvadą pagrindžia Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (b. l. 43–44), šie duomenys įrodo, jog V. K. yra baustas už eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam, taip pat už vairavimą neblaiviam. Be to, už vairavimą esant neblaiviam V. K. 2010 metais 24 mėnesiams jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau akivaizdu, jog V. K. išvadų iš šio nusižengimo nepadarė, vėl policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus. Nors sutiktina su V. K. gynėjo advokato D. Lengvino atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, jog praėjus vieneriems metams administracinė nuobauda yra negaliojanti ir asmuo laikomas nebaustu, tačiau vertinant pažeidėjo asmenybę šios aplinkybės (vairavimas būnant neblaiviam 2010 ir 2004 metais) turi didelę įtaką sprendžiant dėl V. K. asmenybės vertinimo.

12. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. K. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek rūpinantis sudegusio sodo namelio atstatymu, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus, važiavo į Klaipėdą, buvo sustabdytas ypatingai judrioje Jakų žiedinėje sankryžoje, tokiu savo elgesiu parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, bei kitas jo skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių jam taip pat reikalinga teisė vairuoti.

13. Nors apylinkės teismas, švelnindamas V. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir į tai, kad pažeidėjas yra neįgalus, negali dirbti sunkaus darbo, be vairuotojo pažymėjimo negali susirasti kito darbo ir pajamų, neturi kitos galimybės atstatyti sudegusį sodo namelį, darbovietėje pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, tačiau, apygardos teismo manymu, šios aplinkybės niekaip neatkleidžia, jog nuobaudos tikslai pažeidėjui gali būti pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, bet jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pažeidėją nuo itin pavojingo elgesio – jis vairavo būdamas neblaivus. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir šeima, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

14. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, jog dėl V. K. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija, pažeidėjas buvo sustabdytas ir patikrintas policijos reido metu. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 423 straipsnis) ar Baudžiamojo kodekso (BK 281 straipsnis) straipsnius. Šiuo atveju V. K. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

15. Kaip jau minėta, V. K. ir praeityje yra baustas už eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam, taip pat vairavimą esant neblaiviam, šios aplinkybės atskleidžia, jog V. K. aplaidžiai elgiasi su jam tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones, yra abejingas vairuojant neblaiviam galimiems kilti padariniams, taip demonstruodamas savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Pastebėtina, jog jau už vairavimą neblaiviam jam jau buvo 24 mėnesiams atimta teisė vairuoti, tačiau tai V. K. nuo daromų pažeidimų neatgrasė. Akivaizdu, jog ir naujausias V. K. KET pažeidimas, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo susiformavusio neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. K. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 straipsnio 1 dalyje pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutartį palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Kasacinis teismas, analizuodamas ANK 653 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, jog ANK 653 straipsnyje, apibrėžiančiame apygardos teismo sprendimus dėl apeliacinio skundo, įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus. Šiame straipsnyje nenurodyti teismo įgaliojimai panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Tačiau formalus nukrypimas nuo šio straipsnio nuostatų, priimant tokį sprendimą, negali būti laikomas esminiu proceso teisės pažeidimu. Priešingu atveju būtų paneigtos kitos ANK nuostatos, kuriomis, ginant viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui suteikiami įgaliojimai patikrinti administracinio nusižengimo byloje priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą, pagrįstumą ir pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018).

18. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju naikinama apylinkės teismo nutartis, o ne nutarimas ir ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas. Be to, priimant ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, turi būti priimamas nutarimas, nors nagrinėjamu atveju ir nepriimamas naujas sprendimas, o iš esmės paliekamas galioti institucijos nutarimas, t. y. iš esmės keičiant apylinkės teismo nutartį dėl netinkamai išspręstų administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimų. Akivaizdu, kad toks ANK 653 str. straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą ir laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai pakeitė, taiko teisės analogiją ir vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-11-05 nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-09-14 nutarimą be pakeitimų.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis