Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-70-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
AN2-70-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01795-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-70-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01795-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.6.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 25 d. nutarimas, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. spalio 25 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,69 ± 0,02 promilės girtumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 25 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 12 mėnesių, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto prašymo, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 25 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

2.1.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuobauda gali būti švelninama, t. y. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Tačiau, apelianto nuomone, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa apskritai abejotina, ar teismas išvis realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Šiuo aspektu pažymi, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Skundžiamoje nutartyje į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta nebuvo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.2.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas net neįvertino aplinkybės, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jis teigė, jog nevairavo girtas. Ši aplinkybė įvertinta tik kaip pagrindas skirti nuobaudą sankcijos ribose, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalyje nenumatyta, kad lengvinančios aplinkybės nereikšmingos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį. Be to, skundžiama nutartimi neįvertinta jo asmenybė, neatsižvelgta į tai, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, viską gyvenimą dirbo, sumokėjo baudą, teisės vairuoti transporto priemones anksčiau nepraradęs nebuvo, nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose. Apeliantas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma negalėtų būti taikoma, todėl, apelianto nuomone, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalį taikė plečiamai. Apelianto teigimu, jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, sumažėja galimybė susirasti darbą, jis netenka galimybės pasirūpinti šeimos nariais, tačiau šios aplinkybės įvertintos nebuvo. Skundžiamoje nutartyje tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs.

2.3.Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Žemesnės instancijos teismas

10.Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11.Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

12.Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

13.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą jam motyvuoja tuo, kad skundžiama nutartimi neįvertinta jo asmenybė, neatsižvelgta į tai, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, yra įgijęs išsilavinimą, viską gyvenimą dirbo, sumokėjo baudą, teisės vairuoti transporto priemones anksčiau nepraradęs nebuvo, jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, sumažėja galimybė susirasti darbą, jis netenka galimybės pasirūpinti šeimos nariais, nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose. Apeliantas pažymėjo, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma negalėtų būti taikoma.

14.Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

15. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netaikė A. P. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepanaikino bei nesumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir panaikinti arba sušvelninti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nenustatyta.

16.Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad A. P. nurodomų argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina dėl to, kad jam reikia pasirūpinti artimais giminaičiais, dėl savo paties interesų, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones sunkiau susirasti darbą, bei esant ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, be to, kad jis per penkerius metus nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti ar apskritai neskirti šios teisės atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą sumokėti privalo, nes jos nesumokėjus, ji būtų išieškoma priverstinai. Taip pat įprastai dauguma asmenų yra įgiję atitinkamą išsilavinimą, yra dirbantys, o dažnai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi ir su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitos, konkrečiu atveju, itin reikšmingos aplinkybės.

17.Nagrinėjamu atveju A. P. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o pasekmių buvo išvengta tik dėl atsitiktinumo. A. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,69 ± 0,02 promilės girtumas. Ir ši aplinkybė labai reikšminga iš esmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skiriant nuobaudą už padarytą nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, ar asmuo vartojo alkoholį iš vakaro ar tą pačią dieną, kai vairavo transporto priemonę, jo veikos pavojingumo visiškai nesumažina. Nagrinėjamu atveju iš A. P. paaiškinimo nustatyta, kad jis vartojo alkoholio ne tik iš vakaro, bet ir nusižengimo padarymo dieną, prieš valandą laiko iki sustabdant jį policijos pareigūnams. Tai parodo, jog nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, jis, pavartojęs alkoholio, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Apygardos teismas akcentuoja, kad pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas būtent konkrečias sankcijas.

18.Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir nustatant jos terminą, buvo vadovautasi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

19.Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į A. P. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta tik minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis), todėl paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sušvelninus dar labiau ar jos neskyrus iš viso, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

20.Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė