- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-190-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus laikinos viršininkės Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. skundas ir pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Teismo nutartimi paskirta E. P. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 3 d., 4.25 val., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,57 prom. girtumas. Tokiu būdu E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkintas E. P. skundas, pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje tiek, kiek juo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – ir nutarta paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams motyvuojant tuo, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą, administracinio poveikio priemonę, nepažeidžiant tuo proporcingumo ir teisingumo principų. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus laikinai einančio viršininko funkcijas pareigūnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas teigia, kad E. P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
3.2. Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, nurodo, jog E. P. nustatytas 0,57 prom. neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leidžiamą 0,4 prom. minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą girtumo ribą, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, taip pat jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, jis dirba ir turi šeimą. Tačiau apeliantas su tokiais skundžiamos teismo nutarties motyvais negali sutikti. Anot apelianto, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmens neblaivumo laipsnis nežymiai viršija leidžiamą neblaivumo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis ir nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Todėl E. P. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
3.3. Apelianto manymu, teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių E. P. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai buvo padarytas grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatyta. E. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. E. P. dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sumažinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P. pagrįstumo, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.E. P. administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,57 prom. girtumas.Pirmosios instancijos teismas įvertino E. P. padarytą nusižengimą kaip vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau padarė išvadą, jog įstatymo nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas būtų neproporcinga poveikio priemonė jo padarytam nusižengimui. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas E. P. nėra jokio pagrindo.Apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutartį bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiama teismo nutartimi taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nepagrįstumo.ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju E. P. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Skundžiama teismo nutartimi E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Taigi skundžiama teismo nutartimi E. P. paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonė ją sutrumpinant šešiais mėnesiais. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, poveikio priemonę, kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kurią pagal įstatymą turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Tačiau nepaistant tos aplinkybės, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija) yra saistomas tam tikromis sąlygomis jam naudojantis savo diskrecijos teise ir šia diskrecijos teise teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija) gali, apygardos teismo vertinimu, naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas turi būti siejamas tik su tais atvejais, kurie gali būti vertinami kaip itin reti ir išimtiniai. Nagrinėjamos bylos situacija negali būti vertinama kaip itin retas ir išimtinis atvejis, leidžiantis teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. E. P. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas 0,57 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nustatytas lengvas neblaivumas, kai etilo alkoholis 0,17 prom. viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą 0,4 prom. minimumą, už kurį kyla administracinė atsakomybė. Toks neblaivumas yra pavojinga veika, numatyta ANK, kurio paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad E. P. nustatytas lengvas girtumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmes, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, jis turi ilgametę vairavimo patirtį, iki nusižengimo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas dvejus metus. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai negali būti aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu tai, kad nusižengimą padaręs asmuo niekino neverčiamas, sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę visiškai nepaisydamas galimai kilsiančių padarinių, lengvabūdiškai pasitikėjo savo jėgomis ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas, atsižvelgdamas į lengvą girtumo laipsnį, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, pateisina tokį elgesį, kurį įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia, siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo tokio elgesio keliamo pavojaus. Toks elgesys kelia pavojų ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai bei turtui, toks elgesys jau gali sukelti neigiamas pasekmes, nuo kurių įstatymų leidėjas siekia apsaugoti. Teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą grįsdamas tuo, kad tokių padarinių nekilo, pateisina atsitiktinumą, nes tik atsitiktinumo dėka tokių padarinių nekilo. Apygardos teismo vertinimu, atsitiktinumas negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kartu pažymėtina, jog E. P. savo skunde apylinkės teismui yra nurodęs, jog administracinį nusižengimą jis padarė dėl naivumo ir lengvabūdiškai, neatsakingai padaryto spėjimo, kad leistina alkoholio koncentracija nėra viršijama, juolab, kad alkoholis buvo vartotas ilgą laiką prieš pradedant vairuoti transporto priemonę, jis padarė nusižengimą daugiau dėl nerūpestingumo (nepagrįsto tikėjimo), o ne dėl tyčios, kadangi leistina alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,17 prom., t. y. E. P. tiesiog pervertino savo organizmo savybes. Tačiau, apygardos teismas pažymi, jog nepagrįstas tikėjimas, kad girtumo aplinkybės nėra, asmens vidiniai pojūčiai, kad girtumo aplinkybės nėra, kai ši aplinkybė buvo ir buvo nustatyta pareigūnų, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuriai esant gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, laikant, kad paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nusižengimą padaręs asmuo, žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, ir vairuodamas transporto priemonę, elgėsi kaip neatsakingas žmogus, kuris lengvabūdiškai pasitikėjo savo jėgomis ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis be jokio objektyvaus pagrindo, išskyrus savo vidinius pojūčius, subjektyvų situacijos vertinimą, pasitikėjo savo jėgomis. Tačiau toks pasitikėjimas negali būti laikomas pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad E. P. turi rūpintis sergančia mama, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nėra paaiškinta, kaip serganti mama ir rūpinimasis ja yra susijęs su E. P. veika ir jam paskirta poveikio priemone. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali rūpintis savo mama ir joks kitas asmuo negali šios priežiūros tinkamai užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad tik vairuojama transporto priemone gali būti pasirūpinta sergančia mama. Abstraktus teiginys, jog E. P. mamai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, ji serga epilepsija bei E. P. paaiškinimas, kad turi rūpintis sergančia mama, negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Kartu pažymėtina, jog E. P. savo skunde apylinkės teismui yra nurodęs, jog jis rūpinasi savo mama vienas, visiems reikiamiems darbams atlikti teisė vairuoti transporto priemones ypatingai reikalinga – reikia nuvažiuoti į įvairias vietas, kas naudojantis viešuoju transportu yra kone neįmanoma. Jis negyvena kartu su mama, todėl vien pati kelionė iki jos taip pat reikalauja naudotis tam tikru transportu. Tačiau naudotis tam tikru transportu vis dėlto yra įmanoma, o vien dėl to, kad taikyta poveikio priemonė sukelia tam tikrus nepatogumus apeliantui, kuriuos jis nori sumažinti, nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį traktuojant tai kaip išskirtinį atvejį. Pagal įstatymą paskirta administracinio poveikio priemonė neturi būti suderinta su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įprastinio gyvenimo aplinkybėmis. Dėl paskirtos poveikio priemonės sukelti kasdieninio gyvenimo nepatogumai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąmoningai padarytos pavojingos veikos pasekmė. Teismas, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad E. P. vienas augina vaiką, kurį, kaip nurodo E. P. turi vežti į treniruotes, tačiau teismo nėra paaiškinta, kaip vaiko auginimas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, taip pat nėra jokių argumentų, kurie leistų teigti, jog tik vieninteliu būdu – transporto priemonės vairavimu – gali būti užtikrinamas tėvo pareigos vykdymas – vaiko auginimas, taip pat nėra jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog tik E. P. vairuojama transporto priemone vaikas gali būti nuvežtas į treniruotes ir vaiko nuvežimas į treniruotes negali būti užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nei vaiko auginimo aplinkybė, nei jo vežimas į treniruotes aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Teismas, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad E. P. dirba autošaltkalviu, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 400 Eur, taip pat teismas atsižvelgė į abstraktaus pobūdžio E. P. paaiškinimą, jog, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, galės susirasti geriau apmokamą darbą. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra paaiškinta, kaip dabartinis darbas yra susijęs su tuo, kad E. P. turėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonė. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galės susirasti geriau apmokamą darbą, tėra tik tokios galimybės pareiškimas, kuris nebūtinai reiškia realų ketinimą pasinaudoti tokia galimybe. Be to, nėra atskleistas ryšis tarp transporto priemonės vairavimo ir galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą, nes geriau apmokamas darbas gali būti surastas ir kitais būdais, t. y. nevairuojant transporto priemonės. Apygardos teismas, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog E. P. dėl paskirtos poveikio priemonės patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartis tiek, kiek tai yra susiję su E. P. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prašoma palikti galioti institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, juo E. P. buvo paskirta 300 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Nagrinėjamoje byloje ginčijama skundžiama teismo nutartimi paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei atsižvelgęs į anksčiau aptartus savo paties argumentus, apelianto prašymą patenkina visa apimti: palieka institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 12 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio 2017 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.