- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-361-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00197-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. S. (M. S.) administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 9.49 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (kairė pusė), 14 kilometre, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilės girtumas.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimas – M. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas iki šešių mėnesių.
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą be pakeitimų.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
3.2. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Į tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir M. S. skyrė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą ir minimalią piniginę administracinę nuobaudą.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. S. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina susisiekimui, darbo funkcijoms vykdyti, rūpinimuisi mažamečiais vaikais ir pasiligojusiais tėvais, asmeniui jau turėjo būti žinomos prieš padarant nusižengimą. Be to, M. S. nustatytas girtumo laipsnis (1,09 prom.) nėra artimas leistinai ribai (0,4 prom.), priešingai – daugiau nei du su puse karto viršija šią ribą. M. S. galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokios būsenos yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Pažymima, kad įstatymų leidėjas tokį žymų leistinos neblaivumo ribos viršijimą vairuojant transporto priemonę laiko pavojingu ir itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu nekilo realių padarinių, šiuo atveju vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, jis nemažina veikos pavojingumo. Konkrečiu atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovė advokatė G. G. prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
15. Apygardos teismas akcentuoja, kad skunde apylinkės teismui M. S. nurodytos aplinkybės ir skundžiamoje nutartyje pripažintos svarbiomis bei, dėl kurių buvimo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. kad M. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl asmeninių ir šeimos poreikių, egzistavo ir iki jam padarant administracinį nusižengimą, už kurį jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl dar prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą. M. S. paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų išieškoma priverstinai. Pažymėtina, kad natūralu, jog dauguma asmenų yra dirbantys, turintys šeimas ir senyvus, jau pasiligojusius tėvus, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitos, konkrečiu atveju, itin reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju M. S. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o pasekmių buvo išvengta tik dėl atsitiktinumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,09 promilės girtumas. Ir ši aplinkybė labai reikšminga iš esmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, ar asmuo vartojo alkoholį iš vakaro ar tą pačią dieną, kai vairavo transporto priemonę, jo veikos pavojingumo visiškai nesumažina. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
16. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir nustatant jos terminą, buvo vadovautasi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į M. S. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta tik minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S. nustatytą neblaivumo laipsnį vairavimo metu, paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sušvelninus dar labiau, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir M. S. sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą visiškai nepagrįstai.
18. Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.