Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (per darbovietės administraciją), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė „NEO Finance“, AB, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, ir atsakovas A. S. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K437829438 (toliau – ir Sutartis) bei 2019 m. spalio 23 d. priedą, kurių pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 7442,56 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kredito kainą: sumokėti 2832,89 Eur palūkanų ir 608,19 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. balandžio 8 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė raginimu įspėjo atsakovą, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta. Ieškovė pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo pranešė atsakovui, jog nuo 2020 m. liepos 14 d. vienašališkai Sutartį nutraukia ir pareikalavo nedelsiant grąžinti susidariusią skolą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę (CK 6.1 straipsnis).

Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6276,97 Eur negrąžinta kredito dalis; 441,39 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki 2020 m. liepos 14 d. (iki sutarties nutraukimo dienos). (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis), 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6276,97 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19,98 Eur kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditus refinansavimui, atsakovė juos gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1622,65 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 583,67 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 583,67 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 10476,47 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (7142,56 Eur kreditas + 2750,24 Eur palūkanos + 583,67 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 583,67 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį tenkintinas.

Tuo tarpu Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

Kaip matyti iš Sutarties 5.3 ir 5.4 punktų, Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-368/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-440/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-265/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2172-480/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-852/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-601/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1505‑613/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1565-460/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl likusios 1038,98 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 ir 5.3 punktų sąlygos yra neaiškios. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas laiko, kad Sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 17,00 (septyniolikos) procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (6276,97 Eur) nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau sudaryta sutartis nutraukta 2020 m. liepos 14 d., todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 188,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 87,57 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 8360,99 Eur, o priteista suma 7322,01 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 339,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. balandžio 24 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K437829438 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės „NEO Finance“, AB j. a. k. 303225546, naudai:

– 6276,97 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 97 ct) negrąžintą kredito dalį;

– 441,39 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 39 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 14 d.;

– 17,00 (septyniolikos) procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6276,97 Eur kredito sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tai yra 2020 m. liepos 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;

– 583,67 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 67 ct) tarpininkavimo mokestį;

– 19,98 Eur (devyniolika eurų 98 ct) kompensavimo palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 14 d.;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 7322,01 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 339,77 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Ieškovė sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.