Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Evinara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl pardavėjo pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį tinkamo vykdymo pripažinimo ir atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Evinara“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evinara“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas) atsisakymą nuo 2023 m. sausio 9 d. sutarties ieškovei neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei nutraukti 2023 m. sausio 9 d. sutartį bei grąžinti 2023 m. sausio 9 d. sutarties pagrindu ieškovei sumokėtus pinigus (prekės kainą); 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2023 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 10G-483 „Dėl D. Š. prašymo“ nepagrįstai konstatavo, jog vartotojo reikalavimas nutraukti su ieškove sudarytą sofos pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus (379 Eur) yra pagrįstas. Atsakovui 2023 m. sausio 9 d. buvo parduota nauja sofa gamyklinėje pakuotėje, įsigijęs sofą ją atsakovas eksploatavo ir galimai sugadino. Taip pat pažeidimai galėjo atsirasti ir sofos transportavimo metu. Gali būti grąžinama tik nesugadinta prekė ir nenaudota prekė. Atsakovas nebuvo suklaidintas dėl sofos matmenų pardavimo metu, kadangi informacija apie galimus matmenų nukrypimus buvo aiškiai išviešinta. Atsakovas sofos pardavimo vietoje nusifotografavo kitos sofos matmenis, ant atsakovui parduotos sofos jokios etiketės nebuvo. Jei atsakovui kilo neaiškumų dėl matmenų, jam informacija galėjo būti suteikta pardavimo metu, taip pat galėjo pasitikrinti matmenis su rulete. Atsakovas prekę prieš perkant tinkamai apžiūrėjo ir jam sofa tiko. Po sofos pardavimo, kuomet atsakovas sofą parsivežė į namus, atsirado kojelių pabrozdinimų defektai, sofa buvo išpakuota, naudojama, todėl atsirado laminavimo juostelių trūkumas, apgadinta patalynės dėžė (dugnas).

3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Teikė priešieškinį, prašydamas: 1) nutraukti 2023 m. sausio 9 d. prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui už prekę sumokėtus pinigus (379 Eur); 2) įpareigoti ieškovę atsiimti iš atsakovo grąžinamą prekę savo jėgomis ir lėšomis; 3) priteisti iš ieškovės 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 2023 m. sausio 9 d. už 379 Eur įsigijo iš ieškovo sofą ,,(duomenys neskelbtini)“. Prekės pavyzdys stovėjo ekspozicijoje, ant jos buvo kainos etiketė su prekės matmenimis. Prekybos salės darbuotoja pasiūlė paimti prekę, kuri stovėjo jau supakuota į nepermatomą plėvelę šalia prekybos salės. Ji užtikrino atsakovą, kad tai ta pati prekė, kokia ir eksponuojama ekspozicijoje, t. y. sofa ,, (duomenys neskelbtini)“. Parsigabenus sofą ir išpakavus pastebėjo, kad sofai trūksta vienos kojelės, o kita yra lūžusi, dėl to prekės atsakovas nepradėjo eksploatuoti. Patikrinęs sofos matmenis suprato, kad sofa netilps į suplanuotą 2000 mm nišą, nes yra maždaug 2150 mm ilgio. Atsakovas iš karto informavo ieškovę, tačiau ieškovė atsisakė priimti sofą. Prekė ieškovės prieš pardavimą nebuvo patikrinta ir neatitiko aprašytosios. Atkreipė dėmesį, kad sofą įsigijo fizinėje parduotuvėje ir ieškovės „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklės“ jam nebuvo pateiktos susipažinti. Atsakovas tikėdamasis, kad įsigijo kokybišką prekę, negalėjo jos neišpakuoti ir trūkumus pamatė tik išpakavęs prekę. Atitinkamai atsakovas negalėjo grąžinti prekės originalioje, tvarkingoje ir nepažeistoje pakuotėje (nepermatomoje plėvelėje). Nekokybišką prekę atsakovas saugojo tinkamai išgabenęs ją į kitą vietą, o ieškovės aprašyti trūkumai galimai jau buvo dar iki prekės įsigijimo. Prekė buvo surinkta, nebuvo pritvirtintos tik minkštosios prekės dalys, kurios nesimontuoja. Atsakovas nusipirktą surinktą sofą išardė tik tam, kad galėtų ją saugiai pergabenti į saugojimo vietą, nes ieškovė nesutiko su prekės grąžinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį, tenkino priešieškinio dalį.

- Nutraukė tarp ieškovės UAB „Evinara“ ir atsakovo D. Š. 2023 m. sausio 9 d. prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę UAB „Evinara“ grąžinti atsakovui D. Š. už prekę sumokėtus pinigus 379 Eur bei atsiimti iš atsakovo D. Š. grąžinamą prekę savo jėgomis ir lėšomis.

- Priteisė atsakovui D. Š. iš ieškovės UAB „Evinara“ 107 Eur bylinėjimosi išlaidas.

- Kitą priešieškinio dalį atmetė.

- Priteisė iš ieškovės UAB „Evinara“ 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai <...>.

6. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas neįrodė, jog jis netinkamai informuotas apie įsigytos sofos matmenis ir pateiktas įrodymas apie sofos matmenis yra ne tos sofos, kurią įsigijo atsakovas, informacija, kad minkštųjų baldų matmenys gali skirtis nuo realių buvo pateikta ieškovės interneto svetainėje. Sofos ,, (duomenys neskelbtini)“ etiketėje pateikta viešai informacija, tačiau joje nenurodyta, kad apie produktą papildomai informacija turi būti tikrinama ir ieškovės interneto svetainėje patalpintose taisyklėse. Atsakovui pateikus jam ieškovės suteiktą prekės aprašymą apie jo įsigytą prekę sofą ,, (duomenys neskelbtini)“, o ieškovei neteikiant jokių įrodymų apie tai, koks būtent daiktas buvo parduotas atsakovui prekybos vietoje, daryta išvada, jog atsakovui buvo parduota būtent sofa „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindiniai parametrai užfiksuoti atsakovo į bylą pateiktoje nuotraukoje.

7. Teismas sutiko, kad sofos kojelės trūkumas laikytinas neesminiu trūkumu, kuris gali būti lengvai ištaisomas. Pažymėjo, kad atsakovas paskui pastebėjo, kad jo įsigyta sofa neatitinka prekės aprašymo, kuris buvo pateiktas prekybos vietoje. Ieškovė pažeidė pareigą tinkamai informuoti pirkėją apie prekės savybes, dėl šios priežasties atsakovas įgijo teisę reikalauti nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė prekių aprašymams naudoja ir savo „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles“, tačiau prekės etiketėje tai nebuvo nurodyta. Įsigydamas prekę ieškovės prekybos vietoje atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškovės teikiama informacija apie prekę ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovas pats turėjo pasitikrinti prekės išmatavimus.

8. Atsakovui kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, paaiškėjo ir kiti įsigytos sofos trūkumai (dugnas suskilęs, patalynės dėžės rėmą sudarančių baltos spalvos medienos drožlių plokščių detalių kraštų laminavimo juostelės atsiklijavusios). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo galimybės eksploatuoti nepilnos komplektacijos sofos, apie ketinimą grąžinti sofą ieškovė buvo informuota praėjus 8 dienoms po prekės įsigijimo. Ieškovei nesutikus tenkinti vartotojo prašymo dėl sutarties nutraukimo, atsakovas nurodė sofą išardęs ir jos nenaudojęs. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje pažymėta, kad sofos eksploatavimo požymiai nenustatyti. Ieškovė neketino užtikrinti atsakovui kitos tinkamos kokybės prekės, nes tokios nepasiūlė, o grąžinimo vengė. Ieškovė neįrodė, jog sofos trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pagrįstai reikalauja įpareigoti ieškovę atsiimti iš atsakovo grąžinamą prekę savo jėgomis ir lėšomis.

9. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad šalys iš esmės yra grąžinamos į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Tokia aplinkybė neatitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalies sąlygų, nes teismas tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus vertino kaip neturtinius, iš kurių reikalavimas dėl 379 Eur grąžinimo atsakovui, atmetus ieškinį, būtų tenkinamas ir nepareiškus priešieškinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovė UAB ,,Evinara“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „Evinara“ ieškinį pilna apimtimi; 2) netenkinus pirmojo prašymo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. e2-8685-1162/2023 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 3) priteisti ieškovės (apeliantės) naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

10.1. Prekės gamintojo garantiniai įsipareigojimai galioja tik tuo atveju, jei nepažeistos prekės surinkimo ir naudojimo sąlygos, t. y. prekės yra nesugadintos pirkėjo; nepraradusi prekinės išvaizdos; naudotos būklės – neturi būti pablogėjusi nuo aprašytos pirkimo metu; neturi būti pažeistos eksploatuojamos prekės taisyklės. Pardavėjas internetiniame puslapyje taip pat yra patalpinęs ir Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles.

10.2. Atsakovas tinkamai nepagrindė savo reikalavimo pagal CPK 178 str., neįrodė, kad prekės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Sofą atsakovas transportavo ir sumontavo pats, todėl sofos trūkumai ir mechaniniai pažeidimai atsirado dėl eksploatavimo, transportavimo ir netinkamos priežiūros, už kuriuos pardavėja neatsako. Prekės defektai buvo nustatyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad prekės nebuvo galima naudoti. Prekę buvo galima naudoti be kojelių, ką patvirtina atsakovo nuotraukos, kad prekę buvo pilnai surinkęs ir naudojo.

10.3. Atsakovas sofą matė fizinėje parduotuvėje ir ją apžiūrėjo pirkimo metu. Atsakovas nufotografavo ekspozicijoje stovėjusios kitos surinktos sofos etiketę, kurioje matmenys skyrėsi nuo ginčo sofos. Jokios etiketės ar aprašymo ant sofos fizinėje parduotuvėje nebuvo, tačiau jam informacija buvo suteikta pardavimo metu įsigyjant sofą, taip pat klientams siūloma patiems daiktą pasimatuoti rulete. Parduotuvės pardavimo taisyklėse nurodoma, kad minkštų baldų išmatavimai gali keistis, ši informacija tinkamai išviešinta.

10.4. Sofa buvo parduota gamyklinėje pakuotėje, t. y. permatomoje plėvelėje minkštiems baldams pakuoti. Sofa perduota tinkamos kokybės, atsiėmimo metu atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė. Vėliau jis nurodė kojelių defektus. Atsakovas dėl išmatavimų kreipėsi praėjus dar virš savaičių po sofos įsigijimo. Jokių kitų defektų, t. y. dėl atklijuotų juostelių ar suskilusio dugno, nebuvo ir dėl jų atsakovas niekada nesikreipė.

10.5. Teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų visumą, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei ir priėmė šališką sprendimą. Teismo išvados neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, byloje surinktų įrodymų, prieštarauja tarpusavyje, yra nelogiškos ir paviršutiniškos, padarytos prielaidų būdu. Teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, ieškovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu arba daugiau nepagrįstais atsakovo argumentais.

11. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

11.1. Atsakovas nepažeidė Taisyklių, kadangi prekės neeksploatavo/negalėjo eksploatuoti dėl nepilnos komplektacijos. Trūkstamų dalių atsakovas nėra gavęs iki šiol. Be to, prekė netilpo į numatytąją jai vietą. Atsakovas elgėsi tinkamai – netinkamą eksploatuoti prekę saugojo. Atsakovo nuotrauka įrodo ne prekės eksploatavimą po prekės įsigijimo, bet tikėtiną jos eksploatavimą ekspozicijoje iki įsigijimo (prekės įsigijimo metu jau buvo sumontuota).

11.2. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad gaus kokybišką, pilnos komplektacijos ir atitinkančią aprašymą prekę, kuri buvo supakuota į nepermatomą plėvelę. Tačiau prekė neatitiko aprašytosios prekės, kas reiškia, kad apeliantas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Dėl to atsakovas siekia grąžinti nekokybišką, aprašymo neatitinkančią prekę. Nepageidauja pakeisti daikto, nes nepasitiki ieškovu, apie kurį internete daug neigiamų atsiliepimų. Ieškovas nepagrįstai kratosi atsakomybės bei kaltina atsakovą.

11.3. Atsakovas jau įsigijo nekokybišką prekę. Sofos trūkumai išaiškėjo tik ją išpakavus, atitinkamai ieškovas, vadovaudamasis savo paties Taisyklėmis, privalo prekę priimti. Atsakovas prekę pirko iš fizinės parduotuvės ir tokios Taisyklės parduotuvėje jam pateiktos nebuvo. Jokia papildoma informacija, kuri būtų padariusi įtaką atsakovo apsisprendimui įsigyti arba neįsigyti prekę, atsakovui prekės įsigijimo metu nesuteikta.

11.4. Atsakovas fizinės parduotuvės darbuotojos buvo užtikrintas, kad tai yra sofos ,, (duomenys neskelbtini)“ aprašymas (bendri išmatavimai 200 cm / 85 cm / 90 cm), taip sofą vadina ir pats apeliantas savo el. laiškuose. Prekės etiketė buvo, joje buvo nurodyti netikslūs prekės matmenys, o apie matmenų nuokrypius nenurodyta iš viso. Atsakovas nesinešioja jokio prietaiso, kuriuo galėtų patikrinti prekės matmenis, to nepasiūlė ir ieškovo atstovai fizinėje parduotuvėje.

11.5. Apelianto argumentas, kad šiuo atveju vienareikšmiškai atsakovo kaltė turėjo būti preziumuojama, kadangi prekės defektai buvo nustatyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir apeliantui nežinomi yra nelogiškas ir atsakovui nesuprantamas, nes iš tokios argumentacijos išplauktų išvada, kad jei bet kokios prekės defektus nustato tarnyba, tai reikštų, jog pirkėjas yra kaltas.

11.6. Apeliantas dabar nepagrįstai įrodinėja, kad prekę atsakovas įsigijo iš ekspozicijos, taip bandydamas primesti atsakomybę pirkėjui už sugadinimus. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad perka naują baldą. Ieškovas laiške pateikia informaciją, kad „visi baldai pakuojami pardavus“, tačiau šiuo atveju atsakovas įsigijo supakuotą baldą, todėl galvojo, kad ji nauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Bylos duomenimis, 2023 m. sausio 9 d. tarp ieškovės UAB „Evinara“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) ir atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas) ieškovės prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), atsakovui pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijus sofą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sofa) už 379 Eur. Apie sofą prekybos vietoje buvo suteikta ši informacija: bendri išmatavimai (plotis/aukštis/gylis): 200 cm/ 85 cm/ 90 cm; miegojimo funkcija: yra; patalynės dėžė: yra; spalvų pasirinkimas: yra; miegojimo plotas 137 x 200 cm; sėdimosios dalies aukštis 46 cm; medžiaga: mediena, plokštė, didelio tankio poliuretanas, bonell spyruoklės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pirkinį į jo paskirties vietą atsigabeno savo transportu ir jėgomis. Atsakovas 2023 m. sausio 9 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę (pardavėją) dėl sofos kojelių: trūko vienos kojelės, o kita buvo sulūžusi, ir pakartotinai 2023 m. sausio 17 d. el. laišku – dėl sofos netinkamų matmenų. Kadangi ieškovė nepriėmė atsakovo pretenzijos dėl sofos kokybės ir atsisakė priimti norimą grąžinti prekę bei nutraukti sudarytą Sutartį, atsakovas 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu dėl iš ieškovės įsigyto baldo kokybės (neatitikimo asortimentui, nepilnos komplektacijos) ir tuo pagrindu pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Tarnybos komisija 2023 m. kovo 3 d. nutarimu patenkino vartotojo D. Š. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti sofos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už sofą „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus pinigus (379 Eur) bei įpareigojo UAB „Evinara“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ir atlyginti Tarnybos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas (120,75 Eur).

23. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovo atsisakymą nuo Sutarties neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei nutraukti Sutartį bei grąžinti Sutarties pagrindu ieškovei sumokėtus pinigus (prekės kainą); priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Tarnybos komisijos nutarimas yra nepagrįstas. Atsakovui buvo parduota nauja sofa gamyklinėje pakuotėje, tuo tarpu nagrinėjant ginčą Tarnyboje buvo atliktas vartotojo įsigytos sofos kokybės vertinimas ir nustatyta, kad sofa buvo negamyklinėje pakuotėje, patalynės dėžės rėmą sudarančių baltos spalvos medienos drožlių plokščių detalių kraštų laminavimo juostelės atsiklijavusios, dugnas eksploatavimui skirtoje pusėje yra suskilęs, nustatytos sofos dalių surinkimo žymės. Tai rodo, kad atsakovas, įsigijęs sofą ją eksploatavo ir galimai sugadino, nes į ieškovę kreipėsi tik dėl sofos kojelių defektų, kurios buvo išsiųstos atsakovui. Pažeidimai galėjo atsirasti ir atsakovui transportuojant sofą. Ieškovės „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės), patalpintos ieškovės interneto svetainėje, aiškiai numato, kad gali būti grąžinama tik nesugadinta prekė ir nenaudota prekė. Minėtų Taisyklių 3.6 punkte taip pat aiškiai nurodyta, kad minkštieji baldai yra gaminami naudojant minkštas medžiagas ir negali būti išmatuoti tiksliai pagal matmenis. Nedideli baldo matmenų nukrypimai (5-10 cm), siūlių nevienodumai, pagalvių nevienodumui ir pan. yra neišvengiami ir būdingi minkštiems baldams. Ieškovė teigia, kad atsakovas sofos pardavimo vietoje nusifotografavo kitos sofos matmenis, ką patvirtina pateiktos nuotraukos, nes nuotraukoje su etikete esančios sofos ir pas atsakovą esančios sofos audiniai skirtingi.

24. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydamas nutraukti Sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui už prekę sumokėtus pinigus (379 Eur); įpareigoti ieškovę atsiimti iš atsakovo grąžinamą prekę savo jėgomis ir lėšomis; priteisti iš ieškovės 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas prekę pirko iš fizinės parduotuvės ir jokios pirkimo–pardavimo taisyklės atsakovui parduotuvėje pateiktos nebuvo. Atsakovas negalėjo grąžinti prekės originalioje ir nepažeistoje pakuotėje (nepermatomoje plėvelėje), kadangi parsivežęs prekę pagrįstai tikėjosi, kad gavo kokybišką, prekės aprašymą atitinkančią prekę ir ją išpakavo. Atsakovas prekės nesugadino – jos nebuvo įmanoma eksploatuoti. Prekė jau buvo surinkta – atsakovas jos nemontavo. Trūko tik vienos kojelės, o kita buvo sugadinta – taigi prekė net nebuvo pastatyta ant kojelių. Prekė nebuvo atsakovo naudojama ir yra tokios prekinės išvaizdos, kokios buvo pakuotėje. Atsakovas netinkamą eksploatuoti prekę po Tarnybos apžiūros toliau saugojo name. Atsakovas nepageidauja prekės pakeisti, o siekia ją grąžinti, kadangi nebepasitiki kita sandorio šalimi. Namo, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra teisėtas.

25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodymų apie tai, kad atsakovas įsigijo kitą sofą negu sofa „(duomenys neskelbtini)“, teismui nepateikė, atsakovo iš ieškovės įsigytos sofos nesukonkretino, apsiribojo tik teiginiu, kad tai ne ta pati sofa. Todėl atsakovui pateikus jam ieškovės suteiktą prekės aprašymą apie jo įsigytą prekę sofą „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei neteikiant jokių įrodymų apie tai, koks būtent daiktas buvo parduotas atsakovui prekybos vietoje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovui buvo parduota būtent sofa „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindiniai parametrai užfiksuoti atsakovo į bylą pateiktoje nuotraukoje. Teismas vertino, jog tai, kad trūksta vienos kojelės, o kita kojelė yra sulūžusi, nėra esminis prekės trūkumas, nes jis gali būti lengvai ištaisomas. Teismas, nustatęs, kad atsakovo įsigyta sofa neatitinka prekės aprašymo, kuris buvo pateiktas prekybos vietoje, o taip pat tai, kad prekės etiketėje nebuvo nurodyta, jog ieškovė prekių aprašymams naudoja ir savo Taisykles, sprendė, kad ieškovė neabejotinai pažeidė pareigą tinkamai informuoti pirkėją apie prekės savybes ir dėl šios priežasties atsakovas įgijo teisę reikalauti nutraukti sudarytą Sutartį (CK 6.363 straipsnio 10 dalis). Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovui kreipusis į Tarnybą, paaiškėjo ir kiti atsakovo įsigytos sofos trūkumai, t. y. patalynės dėžės rėmą sudarančių baltos spalvos medienos drožlių plokščių detalių kraštų laminavimo juostelės atsiklijavusios, dugnas eksploatavimui skirtoje pusėje yra suskilęs. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė kaip pardavėja neįrodė, jog sofos trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės.

26. Apeliantė (ieškovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pateiktų įrodymų vertinimą atliko pažeisdamas procesinės tiesės normas, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei. Taip pat argumentuojama, kad teismas neteisingai sprendė, jog prekės nebuvo galima naudoti, nepagrįstai laikė, kad informacija apie prekę nebuvo tinkamai pateikta.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014 ir kt.

28. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad sofa atsakovui buvo parduota nauja ir be jokių trūkumų, atsakovui buvo suteikta visa reikiama ir prašoma informacija, netyrė ieškovės nurodytų galimų sofos pažeidimų atsiradimo priežasčių, nevertino ieškovės argumentų, kad atsakovo įsigyta sofa buvo kita, nei nurodė atsakovas, o rėmėsi išimtinai tik nepagrįstu Tarnybos nutarimu. Priešingai, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek ieškovės nurodytas galimas sofos trūkumų atsiradimų priežastis, sofos kokybę, jos matmenis, suteiktą informaciją sofos pardavimo metu, tiek atsakovo priešieškinyje, atsikirtimo pagrindu nurodytus argumentus, kad jo įsigyta sofa yra nepilnos komplektacijos (tik trys kojelės iš kurių viena sulūžusi), ne tų matmenų, kurie buvo nurodyti stovėjusios ekspozicijoje sofos kainos etiketėje, vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir jų pagrindu darė išvadas, pasisakė dėl įrodymų įrodomosios reikšmės. Ieškovės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

30. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką Tarnybos surašyta Gaminio vertinimo išvada, tiek, kiek joje konstatuotos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022), todėl ieškovė nepagrįstai sumenkina Tarnybos 2023 m. vasario 14 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 2GVI- 167 užfiksuotus duomenis, gautus Tarnybos atstovui atlikus apžiūrą vietoje, o šios išvados pagrindu parengto Tarnybos nutarimo „Dėl D. Š. prašymo“ konstatuotomis aplinkybės teismo padarytą išvadą, kad sofa netinkama naudoti dėl sofos kainų ženklinimo etiketėje nurodytų matmenų neatitikimo faktiniams sofos matmenims, taip pat neteisingai laiko nepagrįsta. Pažymėtina, kad pateiktoje gaminio vertinimo išvadoje nurodyta, jog sofa turi kokybės trūkumų, kurių atsiradimo laiko ir aplinkybių dėl objektyvių priežasčių negalima nustatyti; sofa netinkama naudoti dėl sofos kainų ženklinimo etiketėje nurodytų matmenų neatitikimo faktiniams sofos matmenims. Pažymėtina ir tai, kad be prieš tai atsakovų nurodytų dviejų įsigytos sofos trūkumų, pasikreipus į Tarnybą paaiškėjo, jog yra ir kiti atsakovo įsigytos sofos trūkumai, t. y. patalynės dėžės rėmą sudarančių baltos spalvos medienos drožlių plokščių detalių kraštų laminavimo juostelės atsiklijavusios, dugnas eksploatavimui skirtoje pusėje yra suskilęs. Ieškovės akcentuojamos aplinkybės, kad sofą galima naudoti be kojelių, atsakovas buvo prekę pilnai surinkęs ir ją naudojo, kad pagal parduotuvės pardavimo Taisykles minkštų baldų išmatavimai gali keistis ir ši informacija buvo tinkamai išviešinta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo patvirtintos. Atsakovas tikėdamasis, kad įsigijo kokybišką prekę, negalėjo jos neišpakuoti ir trūkumus pamatė tik išpakavęs prekę. Atitinkamai atsakovas negalėjo grąžinti prekės originalioje, tvarkingoje ir nepažeistoje pakuotėje (nepermatomoje plėvelėje).

31. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 pastraipa). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, siekiančiai išvengti atsakomybės už sofos trūkumus, teko pareiga įrodyti, kad sofos trūkumai jos perdavimo metu neegzistavo, o atsirado jau po sofos perdavimo atsakovui momento dėl paties atsakovo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ieškovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis procese (CPK 13 straipsnis), turėjo teisę prašyti atlikti papildomą apžiūrą, skirti ekspertizę sofos kokybei, pažeidimo faktui ir priežastims nustatyti, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šia teise ji nepasinaudojo. Ieškovės byloje pateikti įrodymai nebuvo pakankami ieškinyje nurodomos aplinkybėms pagrįsti. Ieškovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, jos reikalavimai pagrįstai buvo atmesti kaip neįrodyti.

33. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Vienas esminių prekių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reikalavimų – prekė turi atitikti rūšį bei turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo bei kitas savybes, kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.363 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia prekės (CK 6.363 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

34. Pirkėjo (vartotojo) lūkesčio dėl konkrečių daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai turinį nulemia konkrečios daikto savybės, išreikštos per daikto kokybės rodiklius, paprastai būdingus to paties pobūdžio daiktams, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus (įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą) dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1075/2020).

35. Svarbu paminėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

36. Viena vertus, ieškovės subjektyvi nuomonė ir aiškinimas, kad atsakovas nepilnos komplektacijos sofą (trūkstant vienos kolelės, o kitai esant sulūžusiai) galėjo eksploatuoti ir ją eksploatavo, prieštarauja prieš tai nurodytai kasacinio teismo praktikai dėl sofos tinkamumo naudoti pagal paskirtą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tai, jog įsigyta prekė yra nepilnos komplektacijos, t. y. trūksta vienos kojelės, o kita kojelė yra sulūžusi, laikytina neesminiu trūkumu, kuris gali būti lengvai ištaisomas, nes kojeles galima pakeisti.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovo įsigyta sofa neatitinka prekės aprašymo, kuris buvo pateiktas prekybos vietoje. Taigi, ieškovė neabejotinai pažeidė pareigą tinkamai informuoti pirkėją apie prekės savybes ir dėl šios priežasties atsakovas įgijo teisę reikalauti nutraukti Sutartį (CK 6.363 straipsnio 10 dalis). Šios išvados teisėtumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

38. Byloje nustatyta, kad, kaip jau minėta, atsakovas įsigijo sofą apie kurią prekybos vietoje buvo pateikta ši informacija: bendri išmatavimai (plotis/aukštis/gylis): 200 cm/ 85 cm/ 90 cm; miegojimo funkcija: yra; patalynės dėžė: yra; spalvų pasirinkimas: yra; miegojimo plotas 137 x 200 cm; sėdimosios dalies aukštis 46 cm; medžiaga: mediena, plokštė, didelio tankio poliuretanas, bonell spyruoklės. Sudarydamas Sutartį ir sumokėdamas už sofą pinigus, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad gaus kokybišką, pilnos komplektacijos ir atitinkančią aprašymą prekę. Atsakovas buvo tiksliai pasiskaičiavęs, kokių matmenų turi būti sofa ir pasitikėjo ekspozicijoje nurodyta sofos kainų ženklinimo etiketėje pateikta informacija. Kol laukė siunčiamų kojelių, atsakovas mėgino patalpinti sofą į suplanuotą vietą – nišą, tačiau sofa netilpo į nišą, nes neatitiko prekės aprašyme nurodytų matmenų, t. y. faktinis sofos pločio matmuo plačiausiojo vietoje yra apie 2090 mm.

39. Apeliantė kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas nebuvo suklaidintas dėl sofos matmenų sofos pardavimo metu, o informacija apie nukrypimus buvo aiškiai išviešinta, todėl mano, kad sofa buvo parduota be jokių trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu aiškinimu ieškovė bando paneigti savo atsakomybę dėl teisės aktų jai priskirtos pareigos pateikti vartotojui aiškiai suprantamą informaciją užtikrinimo.

40. Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.

41. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 pastraipa). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 34 pastraipa).

42. Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, informacijos išviešinimo pardavėjo kainų ženklinimo etiketėje nebuvo duomenų apie tai, kad galimi minkštųjų baldų (sofos) matmenų nukrypimai (5 – 10 cm), taip pat nebuvo duomenų apie ieškovės Taisyklių išviešinimą interneto svetainėje. Vertinimą atlikusi tarnyba konstatavo, kad pardavėjo kainų ženklinimo etiketėje, internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt ar prie prekės nėra informacijos apie galimus matmenų nukrypimus; pagal vartotojo pateiktą sofos kainų ženklinimo etiketės nuotrauką laikytina, kad vartotojo įsigyta sofa buvo eksponuojama ekspozicijos salėje, todėl vartotojas pasitikėjo pardavėjo kainų ženklinimo etiketėje deklaruojamais pločio matmenimis (Gaminio vertinimo išvados 14, 15 punktai). Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovo įsigyta sofa neatitinka prekės aprašymo, kuris buvo pateiktas prekybos vietoje, o ieškovė neabejotinai pažeidė pareigą tinkamai informuoti pirkėją apie prekės savybes.

43. Nepaisant vartotojo pareigos būti rūpestingam ir pasidomėti perkama preke, pareigą pateikti informaciją apie parduodamą prekę (nagrinėjamu atveju – sofą) taip, kad bet kuriam vidutinių gabumų vartotojui būtų aiškiai suprantama, tenka pardavėjui. Kaip buvo jau nurodyta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Pažymėtina, kad sofos kainų ženklinimo etiketėje pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovui, esant vidutiniam vartotojui ir nežinant minkštiems baldams būdingų matmenų nukrypimų, buvo suteikta visa pakankama informacija. Pareiga įrodyti, kad informacijos vartotojui (t. y. atsakovui) pakako, nustatyta verslininkui (t. y. ieškovei) (CK 6.228⁷ straipsnio 5 dalis), tačiau ieškovė nepagrindė, kad informacija vartotojui (t. y. atsakovui) buvo nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai. Apeliantė šios aplinkybės nepagrindė ir apeliaciniame skunde. Jos aiškinimas, kad atsakovas pats galėjo pasimatuoti sofą rulete, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

44. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jai turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.