Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Daina Aliukonienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

10. Liudytoja R. A. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas pas tetą gyveno nuo aštuonerių metų. Ji iš tėvų buto išėjo (duomenys neskelbtini) metais, atsakovė liko ten gyventi viena. Visi žinojo, kad Butas bus ieškovo. Po kariuomenės grįžęs, padengė tetos skolas, ja rūpinosi. Teta pas jį, Anglijoj, viešėjo nuo 2012 metų iki 2015 metų. Teta jau tuo metu sirgo, kažkam reikėjo ją prižiūrėti. Be vaistų jai pablogėdavo. Teta grįžo su broliu, broliene ir anūku į Lietuvą. Ji ten atostogavo, eidavo pasivaikščioti, grįžo pasitaisiusi. Kai teta grįžo, atsakovė pasiėmė jos dokumentus ir pinigus. Atsakovė buvo nusipirkusi sklypą, užsiminė, jog, pardavusi Butą, tvarkysis toliau. Ji atsakovei tada priminė jų susitarimą, kad tetos Butas priklausys ieškovui. Apie testamentą žinojo visi. Atsakovė vis prašydavo tetos perleisti jai nuosavybės teisę į Butą. Teta dažnai ateidavo pas ją į namus. Teta turėjo demencijos ligos požymių. Atsakovė tetą išvarė, kol neperrašys jai Buto. Atėjo pas tetą, nebuvo nei muilo, nei tualetinio popieriaus, degė vos dvi lemputės. Atsakovė paliko tetą be vaistų, žinodama, kad tetai be vaistų pablogėja. Tikėjosi, kad atsakovė tetą priims, atiduos vaistus. Grįžus iš Anglijos, per porą mėnesių M. B. sveikata pablogėjo, nes teta nevartojo vaistų. Atsakovės dukra siuntė liudytojos R. A. dukrai žinutes, jai skambino atsakovės advokatai, kad reikia tetą paguldyti į ligoninę. 2017 m. lapkričio mėn. matė tetą dėdės laidotuvėse, kalbėjosi su ja. Daugiau jos nematė, girdėjo iš svetimų žmonių, ieškovo, nes jis bendravo su atsakovės dukra. Teta sirgo, liga progresavo. Teta laikėsi to savo sprendimo, nebuvo kalbos keisti valią. 2016 m. (duomenys neskelbtini) d. ji paguldė tetą pagal gydytojos siuntimą ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini). Teta pasakojo, kad ją seka, klausosi per rozetes, negalėjo viena maudytis. Teta rūpinosi atsakovės šeima, jos vaikais, atsakovei vedant netinkamą gyvenimo būdą. Tai buvo tetos ligos priežastis. Teta grįžo po ligoninės namo. Ji teikė tetai žmogišką pagalbą, padėdavo maistu. Apie sutartį sužinojo tik po mirties, kai brolis kreipėsi pas notarą.

11. Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, jog yra ieškovo žmona. Tetos ir R. santykiai visada buvo labai geri. 2012 m. teta atvažiavo pas juos į Angliją atostogų, ją įkalbėjo pasilikti. Teta prieš tai du kartus gulėjo ligoninėje, gerdavo vaistus, jai būdavo šizofrenija, vaidendavosi. Nusprendė, kad jos būklei bus geriausia, kad teta gyvens su jais. Užregistravo tetą į polikliniką, kiekvieną mėnesį jai išrašinėdavo vaistus slopinti šizofreniją. Teta leido laiką su jų vaiku, ji buvo jam kaip močiutė. Teta pas juos gyveno iki 2015 m. vasaros. Grįžo visi trys, ji pasiliko atostogų ilgiau tam, kad nuvestų tetą pas gydytojus. Tetai atmintis blogėjo, ji vaikščiojo, buvo geros fizinės būklės. Jai visada reikėjo gerti vaistus. Niekas nepranešė, kad teta slaugos ligoninėje. Su atsakove nebendravo, bendravo su atsakovės dukra. Atsakovė pasigrobė tetą pas save, nes sužinojo, jog R. tvarkosi slaugą. 2016 m. jai grįžus į pusseserės vestuves, teta verkė ir pasakojo, kad atsakovė nusipirko sklypą, reikalavo, kad parduotų butą ir kraustytųsi pas ją, bet teta jai sakė, kad butas liks R. Vyras dirbo, mokėjo paskolas, negalėjo pasiimti atostogų. Tetai kasdienės priežiūros nereikėjo. Atsakovė pasigrobė tetą 2017 m. sausio 15 d., R. gavo žinutę, kad pas tetą neitų. R. tvarkė slaugą, kiekvieną dieną veždavo karštą maistą. Jiems tuo metu atvykti nebuvo finansinių galimybių. 2018 m. balandžio mėnesį pasijungė su atsakovės dukra per Messenger, teta jau nekalbėjo, visą laiką verkė, šluostėsi ašaras.

12. Liudytoja M. J. teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu yra pensininkė, dirbo Trakų psichosveikatos centre gydytoja psichiatre. Atsakovę yra mačiusi kelis kartus priėmimo metu. Pacientė buvo tik kelis kartus. Kiek atsimena, tęsė gydymą po stacionaro. Buvo nustatyti specialieji poreikiai, pildoma forma. 2018 m. ji išėjo į pensiją, tai buvo gal 2017 metai. Pacientė atvykdavo į priėmimą Trakų psichosveikatos centre. Paskutinį kartą buvo atvykusi su atsakove. Žino, jog pacientė buvo paguldyta stacionarui. Žino, jog jai buvo kraujagyslinė demencija. Atsimena, jog gydymas buvo nelabai tinkamas. Pacientę vizualiai atsimena, ganėtinai tvarkinga, inteligentiška, perdėtai maloni. Ji atvyko su medikamentiniu tremoru. Ji keitė gydymą. Ją lydėdavo atsakovė. Pacientė buvo sąmoninga, su kraujagysline demencija. Jeigu buvo nustatyti specialieji poreikiai, buvo vidutinio lygio demencija. Demencija visada yra su blogėjančia tendencija. Reikalinga kardiologo, socialinė priežiūra. Atsimena, jog buvo konfliktai tarp prižiūrinčių asmenų, nes neatnešė vaistų paso ar išrašo. Tuo metu buvo galima bendrauti su paciente buitine kalba. Tada, kada pacientė pas ją buvo, buvo vidutinio lygio demenciška. Keitė gydymą, nes stacionare skirti vaistai sukėlė šalutinį poveikį - kėlė drebulį, todėl pakeitė medikamentus.

13. Liudytoja V. S. teismo posėdyje nurodė, jog pažįstą atsakovę, dirbo pas juos nuo 2017 m. gegužės mėn. 2 d. M. buvo skirta 1 val. iš ryto ir 1 val. po pietų. Ėjo kiekvieną dieną. M. drebėjo kairė ranka ir koja. Bendravo artimai. Išeidavo pasivaikščioti. Stovis puikus, bendraujanti. Viską darė R., pietus pagamindavo. Kai kurias košes virė ji pati, pietūs būdavo pagaminti. Lankėsi M. bute, pirmame aukšte, iki 2018 m. vasaros pabaigos, kai išvažiavo į ligoninę į (duomenys neskelbtini). Ji ją išlydėjo iš namų. Jai kažkas buvo su stuburu, pradėjo kojas skaudėti. Pas daktarus vežiojo R. su vyru. Šeštadieniais ją R. išmaudydavo. Ateidavo pas ją anūkai. Kai mirė kažkoks M. dėdė, džiaugėsi, kad R. ją pagražino, nupirko kelnes. M. jai pasakojo, kad mylėjo mažą vaiką Anglijoje, kurį buvo išvežta prižiūrėti. M. jai pasakojo, kad kai R. brolis būdavo darbe, žmona pikta, mušdavo vaiką, ji jį užstodavo. Ji dirba 23 metus socialine darbuotoja, atskirti žmogų su demencija jai labai paprasta. M. buvo normali. M. gyveno visada savo bute. Kiek jai pasakodavo M., ji per šventes buvo pas R.. M. jai sakė, kad R. nupirko patalynę, užklotą, rūbų. Sakė, jog neturi kam buto palikti, tik R.

14. Liudytoja L. S. teismo posėdyje nurodė, jog M. buvo šeimos draugė, su ja buvo artimi santykiai. M. dažnai ateidavo pas jos motiną, su kuria gyvena tam pačiame bute. Ateidavo į savaitę kelis kartus, kartais ir kiekvieną dieną. Buvo išvykusi į Angliją prižiūrėti vaiką. Kitą dieną grįžusi iš Anglijos buvo atėjusi pas juos tais pačiais drabužiais, kūda. Savaitę laiko M. neatėjus pas juos, nuėjo pas M., bet ji atrodė labai prastai. Šaldytuve pamatė dešras su pasibaigusiu galiojimu. Tuo metu M. buvo R. A. priežiūroje, nes ją, jos dukrą matydavo ateinančias. Paskambino R. R. pasiėmę ją pas save į namus. Pasiprašė pas R. į svečius aplankyti M. M. pabuvo pas R. porą savaičių, po to paguldė ją į ligoninę. M. protavo, atpažino ją, klausė kaip vyras, E. M. aplankė pas R. 2017 m. pabaigoje, 2018 m. pradžioje: M. buvo prižiūrėta, pastambėjusi. M. sakė, kad tik R. ją žiūri. M. drebėjo rankos, negalėjo atsipjauti. M. kažkokius vaistus vartojo, pavadinimo nežino. M. pradžioje buvo nusprendusi butą palikti R.. Po R. globos buvo užėjusi ir pasakė, kad ją tik R. žiūri, laukia R. skambučio.

15. Liudytoja S. B. teismo posėdyje nurodė, jog buvo M. artimiausia draugė, kaimynė. M. R. augino. Kai jis išvažiavo į Angliją, M. pasiėmė prižiūrėti vaiko. Anglijoje M. buvo tris metus. Kai grįžo iš Anglijos, M. globoti buvo pasiėmus R. M. beveik kiekvieną dieną ateidavo. Savaitę laiko neatėjus M., kartu su kaimyne ėjo M. ieškoti. Ji pati atidarė duris, buvo labai nusilpusi. Pasiūlė pagaminti valgyti, atidarė šaldytuvą – supelyjusios dešros, duonos kepalas sudžiūvęs. Pranešė R. M. skundėsi, kad stuburą skauda, rankas. Jai sunku buvo duris atidaryti. Ateidavo vakarais, kai R. būdavo atėjusi po darbo. R. pasiėmė po to ją pas save. Nuėjo su dukra ją aplankyti pas R., ir į ligoninę. Ji ją pažino, klausė apie dukrą. M. pasakojo, kad R. žmona ją skriaudė, jai dėl to buvo gėda.

16. Liudytoja D. B. teismo posėdyje nurodė, jog yra atsakovės draugė. M. buvo mamos bendradarbė, draugė. M. buvo išvykusi į Angliją prižiūrėti anūko. Bendravo su M., su V. 2017 m. sausio mėn. pradžioje jai paskambino mama O. B., pasakė, kad M. silpna, ne kaip atrodo, pasakė paskambinti R. Ji paskambino R. Iš nuogirdų žinojo, jog 2016 m. M. prižiūrėjo R. M. buvo kultūringa, žinojo jos vaikų vardus. R. gamindavo M. maistą. M. matė 2017 m. balandžio mėnesį pas save namuose, šventė Šv. Velykas. 2018 m. balandžio mėnesį buvo pas M. gimtadienyje. Jeigu R. reikėdavo pagalbos, nuvažiuodavo M. paduoti maisto. 2018 m. sausio mėnesį buvo atvažiavę pas ją, pasakė, kad buvo pas notarą ir perrašė butą R., o ji ją prižiūrės iki senatvės. Kai R. buvo Turkijoje, dienos metu ateidavo sesutė, o vakarais ir savaitgaliais buvo susitarusios, kad ji ateis.

17. Liudytoja A. G. teismo posėdyje nurodė, jog yra ieškovo ir atsakovės antros eilės pusesserė. Nuo 2015 m. su M. mažiau bendravo. Nuo 2017 m. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti tėčio, jis paprašė aplankyti ligoninėje gulinčią M., nunešti jai lengvo maisto. Ji jai nunešė maisto į ligoninę, M. buvo labai silpna, negalėjo pasiversti, šnekėjo lėtai ir sunkiai, negalėjo valgyti. Slaugė sakė, kad ją maitina. Ją pažino. M. jai pasakė, kad R. neateina. Pradėjo ją raminti, kad R. dirba, ateis. Tėčiui siūlėsi nuvažiuoti, nuvežti maisto, bet tėtis sakė, kad dabar M. prižiūri R. Tais pačiais metais liepos mėnesį tėtis gulėjo ligoninėje ir R. atvažiavo su M. aplankyti. Ji tuo metu buvo pas tėtį. M. buvo graži, atsigavusi, pati vaikščiojo, buvo žvali, prisirišusi prie R. Jie su tėčiu pasišnekėjo. Vėliau M. nematė. M. mirtis buvo netikėta, R. jai paskambino, nes negalėjo susisiekti su broliu ir seserimi, buvo išsigandusi, kad jai vienai reiks palaidoti M. Dvi dienas nėjo į darbą, padėjo R. R. organizavo metines, tvarko kapus.

18. Liudytoja N. K. teismo posėdyje nurodė, jog yra ieškovo ir atsakovės antros eilės pusesserė. Grįžus M. iš Anglijos, daugiau ją prižiūrėdavo R. Vėliau prižiūrėjo R. 2017 m. pradžioje paskambino R. jai pasakė, kad rudenį kilo konfliktas dėl priežiūros, M. prižiūrėjo R. Kaimynai R. pasakė, kad su M. yra blogai, R. jai siuntė nuotraukas. M. daugiau bendraudavo su jos tėvais. M. pasiėmė M. pas save, vežė į ligoninę į (duomenys neskelbtini). Kai reikėjo guldyti į ligoninę, bandė prisiskambinti R., nes pas ją buvo visi dokumentai. R. jai paskambino iš greitosios, sakė, kad R. jai nekelia, paprašė jos paskambinti R. R. jai atsakė, kad greitoji tegul kreipiasi pas psichiatrą ir jiems pasakys. Kai M. pervežė į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę, R. ją lankydavo kiekvieną dieną. Ji lankė ją slaugos ligoninėje (duomenys neskelbtini), buvo išsekusi, buvo sunku kalbėti, ją pažino. Vėliau būklė pagerėjo, daugiau bendraudavo, klausinėdavo kaip seserys, vaikai. Vėliau R. pasiėmė ją į namus, ji būdavo pas R. M. prieš mirtį buvo (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje. Po grįžimo iš Anglijos, M. buvo atėjusi pas juos pėsčiomis į Trakus, kalbėjosi su jos mama, girdėjo kalbas, jog abejoja dėl testamento. M. užsimindavo su nuoskauda, kad R., R. neskambina.

19. Liudytojas V. A. teismo posėdyje nurodė, jog yra ieškovo ir atsakovės sesers vyras. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. prižiūrėjo tetą, kai atsakovė ją išvarė iš namų be pinigų. Konkretaus susitarimo dėl priežiūros nebuvo. M. vaidenosi, kad ją kažkas stebi, klausosi per rozetes. Nuo 2017 m. sauso mėn., kai M. buvo pagrobta, su ja nebendravo. Kartu su žmona rūpinosi, kad M. būtų suteikta globa, tvarkė dokumentus (2017 m. sausio 11 d. atsiėmė dokumentus). Vakarais M. lankė kasdien, maitino, padėdavo finansiškai. Paskutinėmis dienomis pas M. gyveno atsakovės dukra, ji jiems taip sakė. Niekam nebuvo drausta ateiti lankyti M., ji nebuvo užrakinta, galėjo ateiti lankyti, kas nori. Apie M. išvarymą iš atsakovės namų jam pasakė žmona, o jai tą pasakė M.

20. Liudytoja E. A. teismo posėdyje nurodė, jog yra M. kaimynė. Prisimena, kad kai 2017 m. sausio mėn. R. su vyru parsivežė iš ligoninės, M. nėjo pažinti: išblyškusi, sukūdusi. R. jai papasakojo, kad M. rūpinosi R., kaimynai rado nusilpusią ir išvežė į ligoninę. 2018 m. pavasarį (balandžio mėn.) pašnekėdavo su M. kasdieninėmis temomis, ji jai palaikydavo laiptinės duris. Matydavo ją iki 2018 m. birželio mėnesio, nes po to išėjo į darbą ir dienos metu negalėjo jos matyti. Sutrikimų nepastebėjo, M. prisimindavo jos mamą, močiutę. Yra mačiusi R., R. vyrą, sūnų, N., lankant M. Po ligoninės matė, kaip R. vežėsi M. pas save, o vėliau matė M. gyvenant savo bute.

21. Liudytoja A. V. teismo posėdyje nurodė, jog yra M. geriausia draugė, bendradarbė, gyveno greta. Bendravo su M. iki 2017 metų pavasario. M. rūpinosi visą laiką R. M. grįždavo su R. žmona V., užeidavo pas ją, bendraudavo. M. jai sakė, jog perrašys butą R., nes jis jos nežiūrės, nes išvažiavęs. M. jai sakė, kad kita sesuo ateidavo retai, visada pikta. M. protavo, turėjo problemų su stuburu. M. jai sakė, jog R. pamelavo, kad važiuoja išrašyti vaistų, o paguldė į (duomenys neskelbtini).

22. Liudytoja R. J. teismo posėdyje nurodė, jog yra M. draugė, pažįsta ieškovą ir atsakovę. Matė ir girdėjo, kad M. rūpinosi R. R. matė vienintelį kartą atvažiavusį seniai, V. atvažiuodavo dažniau. R. nematė. M. skundėsi nugara. Kaimynai jai pasakojo, jog R. buvo išvežusi ją į ligoninę, nes V. jai sudaužė nugarą Anglijoje. Sakė, jog pakeitė nuomonę ir užrašė butą R. Matė, jog M. vedžiojo, prižiūrėjo moteris. R. priūrėjo M. 2017-2018 metais. M. visą laiką gyveno savo namuose. Labai padėjo R. vyras. Žino, kad M. gulėjo slaugos ligoninėj ir ligoninėje (duomenys neskelbtini). Visi buvo nustebę, kodėl ją ten paguldė, nes niekas jos „durnumo“ nematė. M. buvo patenkinta R. ir jos vyru, kad jai labai padeda.

23. Liudytojas E. S. teismo posėdyje nurodė, jog M. buvo jam kaip močiutė. 2017 m. sausio mėn. rado M. gulinčią ant nugaros. Jis ją aprengė ir atvedė į namus pas mamą. 2016 m. rugpjūčio mėn. pas juos buvo sesuo R., mama jos paprašė padėti pažiūrėti M., nes jie statosi namą. Matė, kad R. ar jos dukra užvažiuodavo pas M. penkioms minutėms. M. buvo paguldyta į ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini). M. fizinė sveikata buvo ne kokia, bet viską atsimindavo. Močiutė gyveno pas juos gal mėnesį. Iš ligoninės parvežė tėtis. Vesdavo jis ją į tualetą. Vėliau gyveno savo bute. Prieš mirtį ji buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-e2-8-231/2021 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 6 630,47 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 43,63 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai nesivadovavo teismo psichiatro eksperto išvada. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. kovo 10 d. – 2020 m. kovo 30 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-56/2020 laikytinas oficialiuoju įrodymu, kadangi tenkinamos visos kasacinio teismo išaiškinimuose suformuotos sąlygos.

29.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl ieškovas apeliaciniame teisme nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybę, kad M. B. sandorio sudarymo metu galėjo laisvai išreikšti savo valią, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, patvirtino ne tik jos draugės, kaimynės, proceso šalių pusseserės bet ir notarė, socialinė darbuotoja, gydytoja psichiatrė, taip pat ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės teta M. B. ir atsakovė 2018 m. sausio 31 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Šios sutarties pagrindu M. B. perleido atsakovei Butą, o atsakovė už perleidžiamą turtą įsipareigojo išlaikyti M. B. iki jos mirties, slaugyti sergančią, aprūpinti maistu, drabužiais, higienos reikmenimis, skalbti drabužius ir patalynę, esant reikalui, pagal M. B. pageidavimą, padėti nusimaudyti, užtikrinti medicininę pagalbą namuose ir medicinos įstaigose, jai mirus, apmokėti laidojimo išlaidas ir ją palaidoti.

34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės Dainos Aliukonienės, liudytojų parodymus, šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog nurodyti įrodymai paneigia teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 78TPK-56/2020 nustatytą išvadą ir teismas ja, kaip įrodymu, sprendžiant dėl M. B. būsenos ginčo sutarties sudarymo momentu, nagrinėjamu atveju nesivadovavo ir sprendė, jog M. B. ginčo sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kiek to reikėjo adekvačiai suvokti tos sutarties sudarymo esmę ir prasmę. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo sutartis labiausiai atitiko M. B. interesus ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši sutartis M. B. buvo nenaudinga. Sprendė, jog iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momento pagal bylos duomenis nustatyti M. B. fiziniai ir psichiniai negalavimai nelėmė jos tikrosios valios neatitikimo, sudarant ginčo sutartį.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą kitiems byloje esantiems įrodymams, nesivadovavo byloje esančia teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

38. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

39. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

40. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą kitiems byloje esantiems įrodymams, nesivadovavo byloje esančia teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš esmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto byloje, kurioje ginčijamas sandoris, sudarytas negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės asmens. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas byloje taip pat privalėjo ne tik vertinti galimą sandorio naudą, bet ir atsakyti į klausimą, ar M. B., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, suvokė savo veiksmų reikšmę. Tam, kad pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs atsakyti į klausimą, ar M. B. suvokė savo veiksmų reikšmę, ir ar ginčo sandorį sudarė laisva valia, suvokdama tokio sandorio pasekmes, turėjo atlikti visapusišką ir tinkamą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Atsakęs į šį klausimą, teismas išsprendžia sandorio negaliojimo klausimą.

43. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų.

44. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

46. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

47. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

48. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

49. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

50. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, eksperto išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad notarės Dainos Aliukonienės, liudytojų parodymai, šalių nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 78TPK-56/2020 nustatytą išvadą ir pirmosios instancijos teismas ja, kaip įrodymu, spręsdamas dėl M. B. būsenos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu, nesivadovavo. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. ginčo sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kiek to reikėjo adekvačiai suvokti pačios ginčo sutarties sudarymo esmę ir prasmę, yra neteisėta ir nepagrįsta.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, pirma, į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų L. S., A. G., N. K., E. A., E. S. parodymus apie M. B. sveikatos būklę laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. vasario 18 d., 2017 m. balandžio 14 d., kurie teigė, kad jos sveikatos būklė iš esmės pagerėjo, pagerėjo ir bendravimas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aktualu buvo įvertinti M. B. sveikatos būklę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu, todėl aktualūs įrodymai, sprendžiant dėl teismo psichiatrinės ekspertizės išvados paneigimo, turėtų būti tie, kurie galėtų patvirtinti M. B. gerą sveikatos būklę ginčo sutarties sudarymo metu ar patvirtinti gerą jos sveikatos būklę, esant nedideliam laiko tarpui tarp duomenų apie M. B. sveikatos būklę ir ginčo sutarties sudarymo (pavyzdžiui, savaitė iki ginčo sutarties sudarymo). Teisėjų kolegija vertina, jog minėti liudytojų parodymai ne tik kritiškai vertintini, kaip subjektyvūs, turintys mažesnę įrodomąją reikšmę, bet ir nepatvirtinantys duomenų apie M. B. sveikatos būklę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuo 2017 m. balandžio 14 d., jei liudytojų L. S., A. G., N. K., E. A., E. S. parodymai ir atitiko realią M. B. sveikatos būklę, iki ginčo sutarties sudarymo praėjo pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį M. B. sveikatos būklė galėjo ir pablogėti, atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, dar anksčiau ji turėjo akivaizdžių psichikos sveikatos sutrikimų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-56/2020 nurodyti duomenys patvirtina, kad M. B. buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nustatant diagnozę F22 kliedesinis sutrikimas; kitas gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nustatant diagnozes: organinis kliedesinis sutrikimas (F06.2), organinis asmenybės sutrikimas su kognityvinių funkcijų kritimu (F07.0); nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. gydyta Všį (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, nustatytos diagnozęs: F05.1 Delyras, esant demencijai, F01.3 Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija ir kt. Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal vidutinio sunkumo demencijos kriterijus. M. B. (duomenys neskelbtini) d. siųsta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, pridėta (duomenys neskelbtini) d. psichologinio tyrimo išvada, kurioje fiksuoti sutrikę informacijos įsiminimo, išsaugojimo ir atgaminimo atmintyje procesai, silpna loginė atmintis ir kt.; atliktame protinės būklės tyrime – 15 balų (vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas). Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. M. B. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

52. Antra, pirmosios instancijos teismas rėmėsi M. B. sveikatos būklės duomenimis, ją išrašant iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuomet buvo nustatyta, jog M. B. savijauta pagerėjusi, kontaktas geresnis, paliepimus vykdo geriau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti duomenys patvirtina tai, jog M. B. buvo gydoma ne nuo psichikos sutrikimų ir ne psichiatrijos skyriuje, o nuo tam tikrų infekcinių ar susijusių ligų, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas jos sveikatos būklės reikšmę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasekmių suvokimui, nepagrįstai rėmėsi tokiais duomenimis, kaip patvirtinančiais gerą M. B. psichikos būklę, ir kartu paneigiančiais teismo psichiatrijos ekspertizės akte esančią išvadą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. vasario 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) statistinėje kortelėje užfiksuotais duomenimis, jog M. B. skundėsi nugaros skausmu, plintančių į koją, buvo sąmoninga ir kontaktiška. Pažymėtina, jog, viena vertus, nurodyti duomenys iš esmės nepatvirtina M. B. tinkamos sveikatos būklės teisėtam ginčo sutarties sudarymui, kadangi jie nesusiję su jos psichikos būklės išsamiu vertinimu, ir vien tai, kad M. B. buvo sąmoninga ir kontaktiška, nepatvirtina jos geros psichinės būklės, kuri būtų pakankama konstatuoti, jog M. B. suvokė savo veiksmų reikšmę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu. Kita vertus, šie jos duomenys laiko prasme taip pat yra pernelyg nutolę nuo ginčo sutarties sudarymo 2018 m. sausio 31 d., todėl taip pat negalėtų paneigti teismo psichiatrijos ekspertizės akte esančios išvados, kadangi per šį laikotarpį, minėta, M. B. psichikos sveikatos būklė galėjo taip pat pablogėti.

53. Trečia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja apklausta 2017 metais po gydymo stacionare M. B. gydžiusi psichiatrė M. J. patvirtino, jog su paciente tuo metu buvo galima bendrauti buitine kalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad gydytoja M. J. yra psichiatrijos specialistė, jos pateikti parodymai nepatvirtina M. B. tinkamos sveikatos būklės galimybei suvokti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties reikšmę jai ir jos teisėms. Vien tai, kad su M. B. buvo galima bendrauti buitine kalba, nesuponuoja išvados, jog ji suvokė savo veiksmų reikšmę, todėl laisva valia ir sąmoningai sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakove. Be to, minėta psichiatrijos gydytoja liudijo apie M. B. sveikatos būklę 2017-ais metai, kai tuo tarpu ginčo sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 31 d., t. y. tada, kuomet M. B. psichikos sveikata, jei ir buvo gera 2017-ais metais, jau galėjo būti taip pablogėjusi, kad ji būtų nesuvokusi savo veiksmų reikšmės, sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakove.

54. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas ypatingą reikšmę suteikė socialine darbuotoja dvidešimt trejus metus dirbančios liudytojos V. S., M. B. kasdien po dvi valandas prižiūrėjusios nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, parodymams ir trečiojo asmens notarės Dainos Aliukonienės, tvirtinusios ginčo sutartį, paaiškinimams, kaip taip pat paneigiantiems teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytą išvadą. Pažymėtina, jog nei notarė Daina Aliukonienė, nei socialinė darbuotoja V. S. nėra įgijusios medicinos mokslų išsilavinimo, neturi žinių psichiatrijos srityje, nėra šios srities specialistės, todėl pirmosios instancijos teismas jų parodymais ir paaiškinimais, kaip įrodymais, paneigiančiais teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytą išvadą, rėmėsi nepagrįstai.

55. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-56/2020, kita bylos medžiaga ir skundžiamu sprendimu, konstatuoja, jog minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nenustatyti jokie trūkumai, tokių trūkumų iš esmės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, išvada parengta aukštą kvalifikaciją turinčio teismo psichiatrijos eksperto M. J. Nustatyta, jog ekspertizės akto turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, įvertinti visi reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas darytas ir atliktas išsamiai, todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Be to, paskirtas teismo psichiatrijos ekspertas nesusijęs nei su viena iš šalių, nėra duomenų, jog būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu 2018 m. sausio 31 d. suvokė savo veiksmų reikšmę, todėl ieškinį atmetė nepagrįstai. Darytina išvada, jog, sprendžiant ginčo klausimą, buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas vadovautis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir jame pateikta išvada dėl M. B. sveikatos būklės, todėl konstatuojama, jog ginčo sutartis sudaryta, pažeidžiant CK 1.89 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog ginčo sutartis sudaryta, pažeidžiant CK 1.89 straipsnio nuostatas, yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ginčo sutartį (CK 1.95 straipsnis) ir taikyti restituciją. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, Butas grąžintinas mirusios M. B. nuosavybėn.

Dėl procesinės bylos baigties.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

58. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

59. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų perskirstymo pirmosios instancijos teisme.

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

62. Kadangi yra naikinamas skundžiamas sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 4 902,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina šių išlaidų atsiradimo faktą.

63. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

64. Atsižvelgiant į bylos trukmę, į suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, sprendžiama, jog ieškovo pirmosios instancijos teisme prašyta priteisti 4 902,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą yra pagrįsta ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovas taip pat patyrė 607 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

65. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 5 509,73 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

66. Ieškovas yra sumokėjęs 569 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų, prašydamas priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

67. Iš kartu su ieškovo prašymu pateiktos 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. JV004860 matyti, jog ieškovui teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta už 968 Eur. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina pateiktas AB „Swedbank“ 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai iš atsakovės priteisia 1 537 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

69. Atsakovė turi atlyginti valstybei 43,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 31 d. M. B. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria atsakovei R. S. buvo perleistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirusios M. B. nuosavybėn.

Priteisti ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 509,73 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devynis eurus ir septyniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 537 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,63 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme.