- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-1073-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04308-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Dainius Burdulis, Albertas Štopas, Paulius Gruodys
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1138-292/2018 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - atsakovė) 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo šioje byloje A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu taip pat buvo tenkintas civilinis ieškinys ir iš atsakovės žuvusiojo darbe L. P. sutuoktinei V. P. ir jo dukterims R. P. ir B. P. priteista po 17 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė yra žuvusiojo L. P. motina. Dėl savo sūnaus, su kuriuo buvo labai glaudus, emociškai tvirtas, nuoširdus ir artimas ryšys, staigios ir netikėtos žūties ji patyrė itin didelį skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sūnaus yra ilgalaikiai apribota. Dėl sūnaus žūties ji neteko gyvenimo džiaugsmo ir prasmės. Ji negalinti įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jaučia tuštumą ir neviltį, nuolat vargina bloga nuotaika. Pablogėjo sveikata, dėl ko buvo padidinta vaistų nuo širdies nepakankamumo dozė, dažniau pradėjo svaigti galva.Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ieškovės neturtinė žala negali būti tapatinama su L. P. pačių artimiausių šeimos narių, kartu gyvenusių sutuoktinės ir dukterų, patirta neturtine žala, todėl teisinga piniginė kompensacija ieškovei galėtų būti ne didesnė nei 6 800 Eur, tai sudarytų 40 procentų nuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendyje nurodytos 17 000 Eur sumos, priteistos kiekvienai iš nukentėjusių, o atsižvelgiant į Lietuvos ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, kitus reikšmingus ekonominio pobūdžio faktorius, nurodyta suma galėtų būti didinama 500 Eur, todėl atsakovė sutiktų su 7 300 Eur neturtinės žalos atlyginimu ir tai būtų teisinga kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei M. P. 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (10 200 Eur) sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 306 Eur žyminį mokestį ir 13,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš ieškovės M. P. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 788 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 7 300 Eur neturtinę žalą, byloje ginčas kilo tik dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas nustatė, kad L. P. darbingiems, kartu gyvenusiems šeimos nariams, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu priteista po 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl šį kriterijų laikė pagrindiniu nustatant ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo žalos atsiradimo momento praėjo 2 metai, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsakovė yra atlyginusi kitą žalą - laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas, bendrovėje toks atsitikimas yra pirmas, taip pat kad L. P. mirties priežastis buvo neteisėti trečiojo asmens veiksmai, atsakovės neveikimas prisidėjo prie įvykio atsiradimo netiesiogiai, pripažino, kad neturtinės žalos dydis priteistinas iš netiesiogiai prie įvykio prisidėjusio turi būti mažesnis, negu teismų praktikoje įprastai taikomas gyvybės atėmimo bylose. Teismas sprendė, kad teisinga kompensacija ieškovei būtų 60 procentų nuo 17 000 Eur, kas sudaro 10 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. P., atstovaujama advokatės Gabrielės Masiokaitės, prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą padidinant priteistą neturtinės žalos dydį iki 17 000 Eur ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 17 000 Eur sumos; sprendimo dalį dėl 1 788 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti panaikinti ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra sukeltos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, turtinės žalos dydis, pažeistos vertybės reikšmingumas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Netikėta ir staigi sūnaus žūtis darbe ieškovei sukėlė sunkius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, ieškovė patyrė ypatingą emocinį sukrėtimą, tai skaudžiai paveikė ieškovės šeiminį gyvenimą, nes netrūko bendravimas su mylimu sūnumi. Teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, pažeistos vertybės reikšmingumą. Teismo priteista suma už gyvybės praradimą yra neadekvati, nes žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė. Teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė, siekdama pelno, t. y. nenorėdama stabdyti gamybos, pažeisdama elementarias saugaus darbo elektros transformatorinėje taisykles, pasiuntė į mirtį savo darbuotoją. Kaltė dėl ieškovės sūnaus žūties tenka ne vien trečiajam asmeniui, kuris jau nuteistas, bet ir atsakovei, kuriai buvo žinoma tokia padėtis, bet ji nesiėmė priemonių ją pakeisti. Be to, žuvusysis nebuvo aprūpintas specialiais nedegiais drabužiais. Ieškovės sūnus įvykio metu apdegė 40 procentų kūno, po to dar savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentė didžiausius skausmus ir vis tik mirė. Šie įvykiai ieškovei sukėlė sunkius dvasinius ilgalaikius išgyvenimus, nes sūnaus balansavimas tarp mirties ir gyvenimo tęsėsi ne vieną dieną, dėl sūnaus patiriamų kančių ieškovė patyrė ypatingus emocinius sukrėtimus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-209/2017 tiek motinai, tiek sutuoktinei, tiek vaikams priteisė po 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją kiekvienam. Teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-357-186/2017 dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje civilinės atsakomybės taikymo pagrindas darbdaviui yra analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje.
7.2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat neatsižvelgė į infliaciją. Atsakovė pripažino neturtinę žalą 6 800 Eur (40 procentų nuo 17 000 Eur) bei dar 500 Eur padidino ją atsižvelgiant į infliaciją ir kainų padidėjimą, o teismas 500 Eur nepadidino jo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo, nors atsakovė tai pripažino.
7.2. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Advokatas Paulius Gruodis išrašė 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitas faktūras Serija PGR Nr. 5100508 ir Nr. 5100521. Atsakovė sąskaitose nurodytas sumas sumokėjo advokatų kontorai „Glimstedt Bernotas ir partneriai“. Tuo tarpu procesinius dokumentus šioje byloje rengė advokatas Dainius Burdulis, o bylą teisme vedė advokatas Albertas Štopas. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti grynųjų pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas, PVM sąskaita faktūra ir kiti apskaitos dokumentai. Nagrinėjamojoje byloje advokato D. Burdulio klientas AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje nėra duomenų, kad advokatas D. Burdulis ar A. Štopas savo klientui ar advokatų kontorai būtų pateikęs kurį nors iš pirmiau nurodytų apskaitos dokumentų. Vien advokato su klientu sudaryta ir byloje pateikta atstovavimo sutartis, kai byloje nėra advokato pateiktų duomenų dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydžio, nėra pagrindas mokėti už suteiktas byloje teisines paslaugas ir jų atlyginimą priteisti iš kitos šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ atsiskaitė su advokatais D. Burduliu ir A. Štopu, be to, nei vienas iš šių advokatų neišrašė apskaitos dokumentų bei nepateikė atsakovei ar advokatų kontorai, darytina išvada, kad atsakovės užmokestis minimai kontorai nelaikytinas išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir jų atlyginimas negalėjo būti priteistas iš priešingos šalies. Teismas pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovės M. P. apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šios bylos atveju nebūtų teisinga tragišką šiltų santykių tarp L. P. ir jo sutuoktinės bei vaikų žlugimą vertinti vienodai su santykių tarp pilnamečio sūnaus ir motinos nutrūkimu, įvertinus garbingą ir solidų ieškovės amžių. Ieškovė nepateikia jokių faktinių ir teisinių argumentų, dėl kurių būtų pakankamas pagrindas byloje spręsti, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus L. P. iki jo žūties buvęs ryšys turi būti vertinamas taip pat (analogiškai), kaip žuvusiojo L. P. ir jo šeimos narių: kartu su juo 22 metus iki nelaimingo atsitikimo (2017-07-18) gyvenusios sutuoktinės bei 2 dukterų.
8.2. Byloje nustatyti žalos atlyginimo kompensaciją mažinantys veiksniai: nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, ieškovė byloje turtinės žalos atlyginimo ir/ar laidojimo išlaidų atlyginimo nereikalauja, vadinasi, jų nepatyrė, atsakovė atlygino žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P. laidojimo išlaidas ir protingumo reikalavimą atitinkančias kapavietės sutvarkymo išlaidas, toks 2015 m. liepos 18 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe yra pirmasis atsakovės bendrovėje, šiuo atveju gintina vertybė yra ne asmens gyvybė, o tik asmens teisė į šeiminius (socialinius) ryšius, kurie priklauso asmens teisei į privatų gyvenimą, kuri yra ne absoliutaus, o santykinio pobūdžio, ieškovės neturtinė žala kildinama be išimties iš dvasinių kančių (dvasinių pergyvenimų, dvasinių sukrėtimų), neįrodinėjant, taigi nesant, fizinių kančių, ilgas laiko tarpas (2 metai) nuo nusikalstamos veikos padarymo (t. y. nuo 2015 m. liepos 18 d.) iki ieškovės reikalavimo atsakovei atlyginti neturtinę žalą pareiškimo).
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Ieškovė sūnaus L. P. mirties dieną buvo 85 metų amžiaus moteris. Dėl amžiaus dar iki sūnaus L. P. mirties ieškovė buvo nedarbinga (nedirbanti), gaunanti senatvės pensiją, buvo ligotas žmogus. Ieškovė nebuvo sūnaus L. P. materialiai reguliariai išlaikoma. Teismo posėdžiuose ieškovė nedalyvavo. Byloje nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, jokios specialistų (ekspertų/medikų/psichologų) išvados, jokie įrodymai, kurie liudytų apie ieškovės vartojamus medikamentus. Todėl teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė dėl sūnaus L. P. mirties patyrė itin sunkius, intensyvius ir didelės trukmės išgyvenimus.
8.4. Žalą padariusio asmens ar už jį atsakingo asmens gera turtinė padėtis negali pateisinti neturtinės žalos kompensacijos didinimo. Ieškovė, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų. Byloje nebuvo įrodinėjama, analizuojama bei vertinama atsakovės turtinė padėtis.
8.5. Neturtinės žalos kompensaciją didinantis veiksnys yra tuomet, kai asmuo kryptingai siekia, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., kai būtent tokių padarinių siekiama dėl savanaudiškų ar pan. priežasčių. Nei trečiojo asmens A. B., nei pačios atsakovės veiksmai tokio tikslo neturėjo, kaip ir neturėjo tikslo, kad L. P. negalėtų dalyvauti ieškovės 85 metų Jubiliejaus šventėje, apie kurią atsakovei nebuvo žinoma.
8.6. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios. Advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“, veikianti partnerystės pagrindais, nėra joks tarpininkas tarp šios kontoros advokatų ir atsakovės. Atsakovė tiesiogiai, t. y. be jokių tarpininkų, būtent su advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį, kuriose sulygta dėl teikiamų teisinių paslaugų turinio ir apimties, dėl atlyginimo už paslaugas bei kurioje yra kitos šios sutarties šalims reikšmingos sąlygos, šios teisinių paslaugų sutarties pagrindu atsakovė ir advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ advokatas D. Burdulis 2017 m. spalio 17 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuria advokatui D. Burduliui buvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovei konkrečioje byloje. 2017 m. gruodžio 20 d. Susitarimo dėl perįgaliojimo pagrindu įgaliojimus atstovauti byloje įgijo kitas advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ advokatas A. Štopas. Už byloje atsakovei suteiktas teisines paslaugas advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“, veikdama per kontoros partnerį advokatą Paulių Gruodį, 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 8 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras (serija PGR, Nr. 5100508, 5100521), kurios buvo apmokėtos atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 18 d. mokėjimo pavedimais. Byloje yra tiek paslaugos teikėjo advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“, veikiančios per vieną iš kontoros partnerių, atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tiek ir atsakovės atsiskaitymą pagal šias sąskaitas patvirtinantys mokėjimo dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – medicininiai duomenys, ieškovės yra gautas vėliau nei priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tačiau kartu pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog į medicinos įstaigą kreipėsi dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, toks dokumentas savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp patirtos neturtinės žalos ir ieškovės sūnaus netekties. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo sveikatos pablogėjimo dėl sūnaus netekties, nėra duomenų, kad teismas būtų atsisakęs tokias aplinkybes tirti. Darytina išvada, kad nėra pagrindo priimti pateikto įrodymo, nes jis nepatvirtins aplinkybių, turinčių reikšmės bylai ir yra pateiktas nesavalaikiai.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad žuvusiojo darbingiems, kartu gyvenusiems šeimos nariams nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteista po 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl šį kriterijų laikė pagrindiniu nustatant ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį. Teismas, atsižvelgė į tai, jog nuo žalos atsiradimo momento praėjo 2 metai, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsakovė yra atlyginusi kitą žalą, bendrovėje toks atsitikimas yra pirmas, taip pat kad žuvusiojo mirties priežastis buvo neteisėti trečiojo asmens veiksmai, atsakovės neveikimas prisidėjo prie įvykio atsiradimo netiesiogiai, pripažino, kad neturtinės žalos dydis priteistinas iš netiesiogiai prie įvykio prisidėjusio turi būti mažesnis, negu teismų praktikoje įprastai taikomas gyvybės atėmimo bylose. Teismas sprendė, kad teisinga kompensacija ieškovei būtų 60 procentų nuo 17 000 Eur.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat neatsižvelgė į infliaciją. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo pagrindo sumažinti neturtinės žalos ir priteisti jai tik 60 proc. sutuoktinei ir vaikams priteistos žalos.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą praktiką).Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė / netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ieškovei priteistą neturtinės žalos dydį nustatė įvertinęs iš esmės visus minėtoje normoje nurodytus kriterijus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju atsižvelgtina į šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybes ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė neteko suaugusio sūnaus. Akivaizdu, kad dėl sūnaus netekties ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, kurie tęsis visą likusį gyvenimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo ryšys buvo artimas.Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, nagrinėjamu atveju, esant neatsargiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai jį mažino argumentuodamas tuo, jog nuo žalos padarymo momento praėjo dveji metai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikotarpis nuo žalos padarymo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu nei didina, nei mažina patirtą neturtinę žalą.Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis žuvo apdegęs 40 proc. kūno, savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentėjo didelius skausmus, pripažįsta, kad tokios aplinkybės ieškovei sukėlė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad motinos ir vaikų ryšys yra ypatingas ir vaikams tapus suaugusiais, ypač iš motinos požiūrio. Todėl spręstina, kad ieškovė, žinodama apie savo sūnaus dideles kančias, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus.Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos sveikatos būklės pablogėjimą, susijusį su patirta neturtine žala. Darytina išvada, kad ieškovės neturtinė žala kildinama išimtinai iš dvasinių kančių. Ieškovei neįrodžius fizinių kančių, sveikatos pablogėjimo, šis kriterijus vertintinas kaip mažinantis patirtą neturtinę žalą.Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, taip pat būtina vadovautis civilinėse ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad paprastai neturtinės žalos dydis, jį priteisiant nukentėjusiojo sutuoktiniui ir kartu gyvenantiems vaikams bei suaugusio nukentėjusiojo atskirai gyvenantiems tėvams, diferencijuojamas (pvz., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282/2018 nukentėjusiojo sutuoktinei ir mažamečiui vaikui priteista po 5000 Eur, atskirai gyvenančiam tėvui 3000 Eur, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-843/2018 nukentėjusiojo sutuoktinei ir vaikams priteista po 20000 Eur, atskirai gyvenančiai motinai 8000 Eur, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-530/2017 nukentėjusiojo vaikams priteista po 20000 Eur, atskirai gyvenančiai motinai 15000 Eur).Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460-507/2016 matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo vaikams ir sutuoktinei buvo priteista po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-648/2017).Taigi, vertinant 17000 Eur sumą, nuo kurios pirmosios instancijos teismas apskaičiavo priteistiną 60 proc., darytina išvada, kad ji yra šiek tiek didesnė nei teismų praktikoje nustatytinos neturtinės žalos vidurkis. Net ir įvertinus infliacijos poveikį, toks neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste laikytinas pakankamai dideliu, todėl nesutiktina su ieškovės argumentais, kad teismas neatsižvelgė į infliaciją. Teisėjų kolegija įvertina ir teismų praktiką, kur buvo panašiose bylose (pažeidus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to žuvus žmogui) sprendžiami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017 motinai priteista 5000 Eur žala netekus sūnaus).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokių pagrindų nukrypti nuo teismų praktikos, ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti didesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatyta, neturtinę žalą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nors neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, o būtent į nukentėjusiojo patirtas kančias po sužalojimų, be to, nepagrįstai mažino neturtinę žalą dėl praėjusio nuo žalos atsiradimo ilgo laikotarpio, tačiau teismo nustatyta neturtinė žala yra didesnė nei tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos vidurkis. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo ir nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė iš jos 1788 Eur išlaidas atsakovo teisinei pagalbai apmokėti.Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 17 d. sudarė atstovavimo sutartį su Advokatų kontora GLIMSEDT Bernotas ir partneriai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 66), kuria atsakovė pavedė šios advokatų kontoros advokatą Dainių Burdulį atstovauti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Iš byloje esančio susitarimo dėl perįgaliojimo matyti, kad advokatas Dainius Burdulis pavedė nagrinėjamoje byloje klientui atstovauti tos pačios advokatų kontoros advokatą Albertą Štopą. Vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 1 d. advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą. Atsakovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad išlaidas už teisinę pagalbą sumokėjo advokatų kontorai GLIMSEDT Bernotas ir partneriai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad advokatų kontora šiuo atveju nėra tarpininkas tarp šios kontoros ir advokatų, nes abu atsakovę atstovavę advokatai yra šios advokatų kontoros advokatai. Todėl ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovė patyrė 2420,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 p.), todėl mažintinas iki 1521,84 Eur (CPK 98 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1521,84 Eur (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 1521,84 Eur bylinėjimosi išlaidas AB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 277160980.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.