Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta S. J., A. Š., šiuo metu jų bendravimas yra apribotas, jie nebendrauja. Kitų kaltinamųjų nepažįsta, tą vakarą juos matė pirmą kartą. Nukentėjusiųjų ir žuvusiojo nepažįsta. 2014 m. gruodžio 23 d. vakare susitiko su mergina, vardu I., (duomenys neskelbtini) restorane, esančiame Gedimino pr., vėliau pakvietė jį draugas J. D. ateiti į barą „Š.“, jis sutiko ateiti kartu su drauge I.. Jiems einant J. parašė, kad jie nuėjo į barą „V.“, todėl jis su drauge I. nuėjo ten. Bare jau buvo J. D., S. J. ir M. P.. Atsisėdo prie stalo, kalbėjosi apie politiką. Nugirdęs pokalbį M. Š. pareiškė savo nuomonę, jog jam patinka Rusijos prezidentas V. P.. Jie nebuvo nusiteikę agresyviai, argumentuotai kalbėjo, jog tai nėra geras lyderis, o tai M. Š. nepatiko. Jis pradėjo karščiuotis, grasino asmeniškai V. M. trenkti žarstekliu dėl tokios jo nuomonės, tiek jį, tiek kitus kvietė išeiti į lauką, kaip suprato, kvietė muštynių, tačiau jis nesutiko, kitiems taip pat sakė nesutikti. Konfliktas aprimo, po kurio laiko pradėjo rinktis žmonės, atėjo A. K.. Iš pradžių V. M. nieko blogo neįtarė, matė, kad A. K. kalbasi su M. Š., suprato, kad jie kalbasi apie juos. Dar atėjo pora su katinu, keli kiti žmonės. Žuvusiojo baro patalpose nematė, matė tik lauke. Kaip suprato, M. Š. ir A. K. kalbėjo apie juos, apie V. P., rodė į juos, kad jie neva blogai kalbėjo apie V. P..

V. M. įtarė grėsmę, nes M. Š. kalbėjo agresyviai, reiškė akivaizdžius grasinimus. Pradėjus rinktis žmonėms, jam pasirodė, kad tai M. Š. draugai. J. D. jau buvo išėjęs, todėl nusprendė paskambinti savo pažįstamam A. Š., kuriam pasakė, jog bare yra agresyviai nusiteikę V. P. gerbėjai, paprašė ateiti į barą, bet nesakė, kad būtų ne vienas. A. Š. tuo metu buvo darbo vakarėlyje, todėl pasakė, kad negali ateiti. Po keliolikos minučių V. M. jam paskambino vėl ir tada jis pasakė, kad ateis su draugu. V. M., S. J., M. P. ir I. bebūnant lauke, priėjo A. Š. su draugu. Pasakė, kad jie palauktų, o pats nuėjo pakviesti M. Š.. M. Š. pakvietė į lauką išeiti parūkyti, nes norėjo, kad jis pamatytų, jog jų yra daugiau negu buvo prieš tai, kad jam nekiltų agresyvių minčių. Su M. Š. išeinant į lauką, baro koridoriuje pajuto iš nugaros pastūmimą ir pamatė lauke vykstančias muštynes. Atsisukęs į M. Š. trenkė jam į veidą, tačiau pastarasis išsisuko ir žengė žingsnį giliau į barą. Tuomet jie pradėjo grumtis. M. Š. jį prirėmė prie sienos, o jis jam trenkė į galvą. M. Š. irgi pradėjo muštis. Nežino kiek jis jam sudavė smūgių, tačiau nuo jo smūgio M. Š. nukrito ant grindų, o jis jam gulinčiam sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis kelis kartus spyrė, t. y. buvo vienas smūgis keliu ir porą smūgių kojomis. Daugiau prieš M. Š. smurto niekas nenaudojo.

V. M. išėjus į lauką nieko nebuvo, tuomet po kaire prie sienos pamatė gulintį T. D., šalia jo buvo šuo. Netoliese buvo A. K., kuris stojosi nuo žemės, maždaug 15-20 metrų atstumu nuo T. D.. Prie T. D. nebuvo priėjęs, tik matė jį gulintį ant žemės. Buvo šoke. Nematė, kas, kam ir kokius smūgius sudavė. Tuomet susiskambino su S. J., susitarė susitikti prie Šiuolaikinio meno centro. Susitikę nuėjo į „U.“, kartu dar buvo I. ir M.. Minėjo jiems, kad mušėsi baro viduje su M. Š.. I. buvo išsigandusi, nesuprato kas įvyko, sakė, kad sulaužė jos skėtį. M. minėjo, kad jį patį pirmą užpuolė, o S. minėjo, kad susistumdė su kažkuo. Plačiau niekas nieko nepasakojo. Po to išsiskirstė į namus. Tą vakarą išgėrė du bokalus alaus. Prisimena, kad įvykio naktį rašė A. Š., kad turbūt susilaužė pirštą. Kitą dieną nebuvo susitikę, buvo namuose. Neprisimena, ar J. D. tame bare buvo su akiniais. Neprisimena, ar tuo metu S. J. buvo su barzda ir dėvėjo šaliką su Gedimino stulpais. Tą vakarą nematė pirštinių pas S.. „N.“ – pažįstamas iš matymo, tačiau pavardės nepamena. Būdamas su I. susitiko su juo prie baro „U.“ ir po to užėjo į pačią vyninę. Po to nuėjo į prancūzparkį, kuris yra už dešimties metrų nuo kelio, kur atsisėdo. Norėjo imtynių, bet negalėjo su „N.“, nes jis sveria apie 30 kg, gal daugiau. Ten buvo kitas žmogus, kuris pasakė, kad gali užlaužti. Dar bandė atkalbinėti, nes ten buvo netinkama vieta imtynėms, nes ten plytelėmis išklotas grindinys, dėl to nusibrozdino nosį. Vėliau jis klausė I. D., ką ji sakė policijai, bet jis nesakė, kad ji sakytų, jog tą vakarą jis buvo baro viduje, o ne lauke.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2014-12-23 vakare jis kartu su savo drauge I. nuėjo į barą „V.“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikti su draugais. Bare susitiko su S. J., J. D. ir M., pavardės nežino. Visi užsisakė alaus, susėdo prie stalo, išgėrinėjo, bendravo, kalbėjosi apie politiką. Tuo metu bare buvo kitų asmenų. Vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo, vardu M., išgirdęs jų pokalbį apie V. P. vykdomą politiką ir kad ją vertina neigiamai, įsiterpė į jų pokalbį ir pradėjo reikšti priešingą nuomonę. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes kiekvienas įrodinėjo savo teisumą. Pokalbio metu M. pradėjo jam grasinti smurtu, siūlė išeiti į lauką, sakė, kad suduos jam bare buvusiu žarstekliu. Tas pokalbis ir žodinis konfliktas tai nurimdavo, tai vėl paaštrėdavo. Viskas truko apie kelias valandas. Jiems konfliktuojant jis pastebėjo, kad bare pradėjo rinktis M. pažįstami. Be to, atėjo vyras su šuniu ir apkūnus vyras. Jiems susirinkus jis pajuto iš jų grėsmę. Jie žiūrėjo į juos, matėsi, kad kalba apie juos, rodo į jų pusę pirštais, girdėjo žodžius „tas, sakė taip, o tas taip“. Iš jų elgesio suprato, kad jie nori juos sumušti. Tai buvo kažkur apie 02.00 val. J. D. tuo metu jau buvo išėjęs namo. Tada jis nutarė paskambinti savo pažįstamiems, kad jie ateitų į barą, nes juto grėsmę ir norėjo, kad tie žmonės pamatytų, jog jų daugiau ir apsiramintų. Jis skambino keliems pažįstamiems, bet prisiskambino tik A., kuriam pasakė, kad bare įvyko konfliktas, nes nesutarė dėl V. P. vykdomos politikos. A. pasakė, kad tuoj ateis į barą, ateis ne vienas. Maždaug po pusvalandžio jis kartu su S., M. ir I., būdami lauke prie baro, pamatė ateinantį A. ir dar 4 nepažįstamus vaikinus. Tuo metu lauke dar buvo vyras su šuniu, apkūnus vyras ir tamsiais drabužiais, plikai skustas vyras. Pasisveikinęs su A. nuėjo į barą pakviesti į lauką M., kad šis pamatytų, kiek jų yra ir nusiramintų. Grįžęs į barą pakvietė M. į lauką. Jiems išeinant ir būnant baro koridoriuje, kažkas įbėgo ir pasakė, kad lauke muštynės. Su M. išėjo į lauką ir pamatė, kad vyksta masinės muštynės. Kas kam sudavė smūgius, jis nematė, nes buvo neįmanoma atskirti kas su kuo mušasi. Jis pastebėjo, kad M. taip pat ruošėsi sudalyvauti jose. Jis (V. M.) nutarė pirmas jam suduoti, todėl užsimojo kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes M. atsitraukė į baro patalpą. Jis M. pasivijo koridoriuje ir sudavė kumščiu vieną kartą į galvą. Po šio smūgio M. pasilenkė ir tada jis keliu sudavė jam į galvą. Jie pradėjo grumtis. Grumtynių metu jis jam kumščiu dar sudavė į sprandą, M. parklupus, jis dar atsiklaupusiam sudavė du kartus koja, taikė į krutinę, bet šis užsidengė rankomis, todėl pataikė į rankas. Grumtynių metu M. jam smūgių nesudavė. Po paskutinių suduotų smūgių, M. nustojo priešintis ir jis nustojo jį mušti, išėjo į lauką. Lauke prie baro ant šaligatvio pamatė gulintį vyrą su šuniu. Šiek tiek toliau matė sėdintį plikai skustą vyrą. Daugiau žmonių nebuvo. Tada jis paskambino S.. Šis pasakė, kad jie iš ten pabėgo. Susitarė susitikti prie Rotušės aikštės. Susitikę nuėjo į vyninę. Jam susitikus su S., M. ir I., įvykių bare neaptarinėjo. Tik I. minėjo, kad jai buvo gaila to žmogaus su šuniu, bet detalių neminėjo. Po to išsivaikščiojo po namus (t. 8, b. l. 38-41, 61-71). V. M. šiuos parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. L. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-12-23 vakarą su K. P. leido laiką bare „K.“. Maždaug po 00.00 val. K. paskambino A. Š., pokalbio negirdėjo, tačiau K. P. minėjo, kad reikalinga pagalba, todėl jis sutiko eiti kartu. Prie Šiuolaikinio meno centro jų laukė E. P. ir A. Š.. A. Š. paprašė eiti kartu. Nuėjo link Naugarduko gatvės, sustojo ties kampu prie baro „V.“. Anksčiau niekada nebuvo tame bare.

Prie baro lauke buvo nemažai žmonių, maždaug 7-10. Atkreipė dėmesį, kad pora vyrų prie baro durų buvo apsirengę tamsiai, šalia jų buvo šuo, vienas vyras rankose laikė bokalą, aukštas vaikinas buvo su lietpalčiu, dar pora vyrų stovėjo, prie kurių priėjo A. Š.. Jie buvo apsirengę odinėmis striukėmis, kerziniais batais. Vienas iš jų buvo žemas, tamsių plaukų, dabar žino, kad tai V. M., o kitas buvo šviesių plaukų – S. J.. A. Š. su jais trumpai šnektelėjo. Viso pakalbio jis negirdėjo, tik išgirdo, kad kažkam nepatinka V. P. mylėtojai. Tai galėjo pasakyti V. M. arba S. J.. Po trumpo pokalbio, jam rodos buvo A. Š. šūksnis „davai“ ir prasidėjo muštynės. Pirmas epizodas, kurį matė, kaip K. P. kumščiu smūgiavo aukštam vaikinui su lietpalčiu, kuris rankoje turėjo skėtį, tai buvo M. P.. Po smūgio kažkas sušuko, kad čia savas žmogus, nemuškite ir jį nustūmė į šalį. Dar pastebėjo, kad V. M. sušuko, jog eina į barą pašaukti dar kažkokio žmogaus, su kuriuo buvo konfliktas bare. Pastebėjo E. P., kuris prie baro durų stumdėsi su vienu iš vyrų, dešiniau baro durų buvo vyras su šuniu, link jo ėjo A. Š., K. P. ir S. J.. Būtent tuo momentu pastebėjo skėtį tarp jų, tarp tų keturių žmonių, t. y. vyro su šuniu ir trijų kaltinamųjų. Matė mojuojant neišskleistu skėčiu virš jų galvų, bet nematė kas mojavo. Kokiu atstumu jie buvo vienas nuo kito, jis įvardinti negali, jie buvo atsisukę nugaromis į jį. Sekantis epizodas – plikas vyras išėjo iš baro, tai yra M. Š.. Jis išėjo agresyviai nusiteikęs, pasirodė, kad ėjo link jo kumštį sugniaužęs, tuo momentu P. L. buvo pasiruošęs gintis, pulti, jam buvo toks jausmas, kad tarp jų kils muštynės. Tačiau iš baro išbėgo žemas vaikinas tamsiais plaukais, t. y. V. M., jis puolė link M. Š., koja bandė smūgiuoti, nepataikė, M. Š. vėl pradėjo trauktis atgal į barą, nepamena, ar V. M. nusivijo M. Š. į barą. Kitas epizodas, kai K. P. nuo šaligatvio paėmė bokalą ir metė jį link M. Š. į baro vidų, nematė ar pataikė, tik girdėjo, kad bokalas sudužo. Tada A. Š. įbėgo į baro vidų paskui M. Š.. Kaltinamasis apsižvalgė, buvo dar kažkoks sąmyšis, dešiniau baro durų pamatė gulintį vyrą, šalia jo buvo šuo, bet arčiau nebuvo priėjęs, nematė, ar jis juda. Kitoje gatvės pusėje stovėjo mergina, kurios paklausė, ar viskas gerai. Ji parodė ženklą „liuks“ ir pasakė „kaip senais gerais laikais“. Tada pamatė tamsiai apsirengusį pritūpusį vyrą, kariam koja spyrė į sėdmenis. Tai buvo A. K., nors jo veido nematė. Negali paaiškinti šito veiksmo, kodėl nepadėjo jam atsikelti, o spyrė. Labai dėl to gailisi. Po to spyrio, nuėjo Naugarduko gatve žemyn. K. P., E. P. ir A. Š. ėjo kartu. Nusileidę iki gatvės apačios, jie su K. P. pasuko į kairę, o A. Š. ir E. P. nuėjo į dešinę. Jis su K. P. grįžo į barą „K.“. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo jo draugė, truputį pabuvo, po kurio laiko atėjo E. P.. Maždaug už 10 minučių jis su drauge taksi išvažiavo namo. Gruodžio 24 d. dirbo nuo 10.00 val. iki 23.00 val., grįžęs nuėjo miegoti. Gruodžio 25 d. ryte paskambino mama, pareigūnai, grįžo namo ir jį nuvežė į komisariatą. Su kaltinamaisiais nebuvo susitikęs aptarinėti įvykių.

Ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad jam, K. P., A. Š. ir E. P. atėjus prie baro „V.“, A. priėjo prie dviejų vaikinų, apsirengusių neįprastais drabužiais, t. y. kerzais, odinėmis striukėmis. Vienas iš jų buvo žemo ūgio, tamsių plaukų (V. M.), kitas aukštesnis, šviesių plaukų (S. J.). A. su jais pasisveikino, kažką trumpai pasikalbėjo, kiek jis nugirdo, jiems nepatiko, jog kažkurie iš žmonių yra P. mylėtojai. Po trumpo pokalbio A. sušuko „davai“ ir prasidėjo muštynės. Jis iš karto pamatė, kaip K. smūgiavo kumščiu aukštam vyrui su lietpalčiu ir skėčiu rankose. Bet iš karto po šio smūgio prie jų prišoko A. ir sušuko, jog čia savas ir nustūmė tą aukštą vaikiną su lietpalčiu keletą metrų į šoną. Jis (P. L.) liko stovėti nuošaliau, per kokius 5-6 metrus nuo visų. Matė kaip žemas vaikinas tamsiais plaukais nubėgo į barą. K., A. ir vaikinas šviesiais ilgesniais plaukais ėjo link vyro su šuniu, kuris stovėjo ant šaligatvio, šalia baro sienos. E. pradėjo stumdytis su kitu vyru, kitoje pusėje nuo baro durų. Prie vyro su šuniu, K., A. ir vaikino šviesiais ilgais plaukais, jis (P. L.) pastebėjo skėčio šmėstelėjimą, tačiau nematė kas jį turėjo, nes buvo tamsu, daug šūksnių, keiksmažodžių, jis stengėsi pats nenukentėti ir tuo metu iš baro išėjo vyras plika galva (M. Š.). Vyras ėjo link jo, bet iš šalies atbėgo iš baro grįžęs žemo ūgio, tamsių plaukų vaikinas, kuris puolė tą pliką vyrą. Tas vyras įbėgo į barą pro duris, tuomet K. pakėlė nuo ant šaligatvio stovėjusį bokalą ir metė jį vidun. Jis (P. L.) girdėjo kaip bokalas sudužo. Po akimirkos taip pat į baro vidų įbėgo A.. Kai jis (P. L.) apsižvalgė, pamatė, kad vyras su šuniu guli ant žemės, kur netoliese stovėjo K., A. ir vaikinas šviesiais plaukais. Jis (P. L.) apsisukęs dar pastebėjo ant šaligatvio stovinčią merginą. Jis jos paklausė, ar viskas gerai, o ji tik nusišypsojo ir sakė „viskas super, kaip senais laikais“. Einant iš ten jis (P. L.) koja užkabino kitoje kelio pusėje pritūpusi vaikiną. Jis nematė kaip vyras su šuniu nugriuvo. Jis matė stovinčius tris vaikinus, jų veidų nematė, nes jie buvo nugara į jį, ir pamatė skėčio šmėstelėjimą, kažkur tarp jų visų keturių, ir tada jis (P. L.) jau buvo, susikoncentravo į kairę. Po to kai jis (P. L.) pasižiūrėjo, jis jau buvo prigulęs. Čia buvo sekundžių reikalas, 20 sekundžių maždaug. Jis nežino, kodėl vyras su šuniu buvo užpultas, greičiausiai jis buvo vienas P. mylėtojų. Jis matė, kad prašmėžavo skėtis, tiesiog, kad kažkas jį turėjo, o kas jį turėjo ir kas tai padarė, jis nematė. Nuo jo (P. L.) jie stovėjo apie 5-6 metrus, visi nusisukę nugara. Jie stovėjo praktiškai susiglaudę, šalimais visiškai. Nuo šių asmenų asmuo su šuniu stovėjo per metrą turbūt. Skėtį jis (P. L.) matė maždaug pečių aukštyje. Jis (P. L.) matė tik šmėstelėjimą, tiksliai kurioje pusėj nežino. Po to jis nematė skėčio. Prie žmogaus su šuniu jis skėčio nematė. Jis nepamena, ar šuo buvo visą laiką prie to žmogaus (t. 10, b. l. 112-114, 116-117, 121-123, 137-149, t. 11, b. l. 18-21).

Teisiamajame posėdyje P. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patikslino, kad vyras tamsiais plaukais, žemo ūgio yra V. M., o šviesiaplaukis vaikinas – S. J.. Iš pradžių skėtis buvo pas aukštą vaikiną su lietpalčiu, tai yra M. P.. Kai trys kaltinamieji ėjo link T. D., jis nematė pas ką rankose buvo skėtis, matė tik mojuojant skėčiu virš galvų, kas mojavo nematė, nes visi nugara buvo į jį atsisukę, čežėjimo negirdėjo. Tuo metu prie žuvusiojo buvo A. Š., dešiniau K. P., dar dešiniau buvo S. J., nematė kurio vyro rankose buvo skėtis. Viskas buvo panašiai, kaip pasakojo K. P.. Nematė nukritusio skėčio. Nematė, kad A. Š. ar S. J. pasilenktų, bandydami kažką pakelti. Su K. P. nespardė sukniubusio T. D.. Tik spyrė A. K. vieną kartą į sėdmenis. K. P. jam nesakė, kad kažką išjungė su skėčiu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-23 vyko darbo vakarėlis, kuriame jis aptarnavo kolegas, dirbo iki 00.00 – 01.00 val. Prie jo priėjo A. Š. ir pasakė, kad jo draugai pateko į bėdą, reikėtų nueiti iki tam tikro baro ir pažiūrėti kas atsitiko. Jis pasakė, kad gali kartu eiti. Atėjo iki Šiuolaikinio meno centro, kur susitiko su K. P., P. L.. A. juos nuvedė iki to baro, atėjus buvo apie 8 žmonės, sambrūzdis. A. priėjo prie tų žmonių, pasisveikino. Jis irgi priėjo, paspaudė rankas. Prisimena aukštą vaikiną, su šviesia striuke, lietuviška simbolika, su kerziniais batais, tai buvo S. J., paspaudė ranką jam, tuo metu pamatė didelį juodą šunį. Kadangi pats yra turėjęs šunį, todėl žino kaip šuo reaguoja į girtų žmonių kompaniją, iš karto atsitraukė, kad nekiltų problemų, atsistojo šone. Stovėdamas išgirdo žodžius „tai kam čia patinka P.“, prasidėjo muštynės. Tą akimirką prieš jį buvo nedidukas vyras juodais plaukais su akinukais, kuris bandė jam trenkti, bet nepataikė, o E. P. trenkė atgal. Jie susikibo, jis jį parvertė ant žemės, tas vyras užsidengė su rankomis galvą, tada E. P. pakėlė galvą, pamatė kitoje gatvės pusėje K. P. susikibusį su kažkokiu vyru. Pribėgo, pastūmė tą vyrą, kad jie su K. nesimuštų, vyras nugriuvo, tada jis atsisuko, kur kiti jo draugai, išgirdo kaip dūžta bokalas, jam pro kairę pusę prabėgo žmogus, paskui jį pasileido bėgti K., jis paskui juos. K. jį pasivijo pirmas, pargriovė ant Naugarduko ir Vingrių gatvių sankryžos. Atbėgo ir jis, tada atbėgo P. ir A.. P. paklausė, ar viskas visiems gerai. Tada jie visi pradėjo leistis Naugarduko gatve žemyn. Jis su A. grįžo į darbą. Išeidamas iš įvykio vietos, nežiūrėjo į tą vietą, kur buvo šuo su T. D.. Jokio susistumdymo prie tos vietos, kur buvo šuo, nematė. Prisipažįsta sudavęs smūgius byloje nenustatytam asmeniui, kuris buvo su akiniais ir tamsiais plaukais, taip pat A. K. pastūmęs ant žemės. Kai susistumdė su nenustatytu vyriškiu, pakėlė galvą pasižiūrėti kur draugai. Pamatė, kad jie kitoje gatvės pusėje, K. P. buvo susikibęs su A. K.. Tuomet pribėgo ir tiesiog pastūmė A. K., kuris nuo jo smūgio nugriuvo ant žemės. Muštynės truko apie porą minučių, viskas vyko labai greitai. Buvo labai panašiai, kaip pasakojo K. P.. Nematė nukritusio skėčio. Nematė, kad A. Š. ar S. J. pasilenktų, bandydami kažką pakelti. K. P. nieko nesakė apie tai, kad kažką išjungė su skėčiu, tai sužinojo tik iš tyrėjų. Kitą vakarą su juo apie muštynes tikrai nekalbėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad 2014-12-24 apie 02.00 val. jis buvo darbo kalėdiniame vakarėlyje. Prie jo priėjo bendradarbis A. Š. ir pasakė, kad pas draugus įvyko kažkoks konfliktas ir jiems reikia pagalbos, smulkiau nieko neaiškino. Jis sutiko jam padėti. Tuo metu A. ir jis pats (E. P.) buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, bet girti nebuvo. Jiems einant pakeliui, A. paskambino jų bendriems pažįstamiems K. P. ir P. L., nes jo draugai, kurie prašo pagalbos, konfliktavo su 5 asmenų kompanija ir gal jiems reikės daugiau žmonių. K. ir P. sutiko nueiti kartu. Jie susitiko prie Šiuolaikinio meno centro. Tada A. pasakė, kad eina į barą Vingrių gatvėje. Jiems priėjus prie baro pamatė, kad lauke prie jo durų po dešine puse stovi du žmonės, faktiškai prie įėjimo stovi lyg tai 5 asmenų (vyrų) kompanija, jie stovėjo puslankiu, atkreipė dėmesį, kad kraštinis buvo su šuniu. Priešais juos stovėjo du vyrai. Šie žmonės jam buvo nepažįstami. P. pasiliko atokiau, prie jų priėjęs nebuvo, stebėjo įvykius per atstumą. A. nuėjo prie dviejų vyrų, su jais pasisveikino. Iš to jis (E. P.) suprato, kad tai jo pažįstami. Vienas iš jų buvo aukšto ūgio, apsirengęs drabužiais su lietuviška simbolika, lyg tai su kerziniais batais, jam atrodė kaip skinhedas. Antro A. draugo neįsidėmėjo. Jiems priėjus ir pasisveikinus, kažkas garsiai sušuko „kam patinka P.“. Kas tai sušuko nespėjo pastebėti, nes užpuolė. Kas kam sudavė pirmus smūgius, jis (E. P.) nespėjo pastebėti, nes staiga pamatė, kad link jo prišoko vyras su akiniais, tamsių plaukų, kuris buvo užsimojęs, todėl jis atsitraukė, šis vyras nepataikė. Tada jis jam kumščiu sudavė smūgį kažkur į petį ar kaklą, tiksliau nematė. Tada jis su tuo vyru susigrūmė, apsistumdė. To susistumdymo metu vyras pargriuvo. Jo gulinčio ant žemės jis (E. P.) nemušė. Jis nuo to vyro atsitraukė, apsižiūrėjo aplinkui ir pamatė, kad K. kitoje gatvės pusėje taip pat mušasi su kažkokiu vyru iš tos kompanijos. Kiek spėjo pastebėti, jie pradėjo muštis ten pat kur ir jis, bet paskui kažkaip persikėlė į kitą gatvės pusę. Jis pamatė, kad jie grumiasi, stumdosi, todėl nubėgo padėti K.. Pribėgęs jis tą vyrą atstūmė, nuo jo pastūmimo vyras pargriuvo ir jis iš karto atsitraukė. Lyg tai tuomet pamatė, kad kažkas iš A. draugų buvo pribėgęs prie gulinčio vyro ir dar jam kažkur sudavė, bet kas iš jų konkrečiai sudavė, pasakyti negali. Po to, kai atstūmė tą vyrą nuo K., jis nutarė grįžti prie baro ir pasižiūrėti kur yra A.. Žengęs kelis žingsnius link baro, pamatė, kad tas vyras su šuniu guli ant šaligatvio atsirėmęs į sieną, nejudėjo. Kas jam sudavinėjo smūgius ir kas jį sužalojo nematė. Netoli jo, taip pat šaligatvio, gulėjo dar vienas vyras, kas jį sumušė nematė. Netoli jų stovėjo A., kitų jo draugų nepastebėjo. Kaip tik tuo metu išgirdo dūžtančio stiklo garsą, tai buvo jam už nugaros, todėl kas ką sudaužė nežino, nes tuo pačiu metu pamatė, kad kita gatvės puse nubėga tas vyras, su kuriuo mušėsi K., o K. jį vejasi ir nubėgo jiems iš paskos. A. nubėgo kartu su juo. Jie užbėgo už kampo, pribėgę pamatė, kad tas vyras guli ant šaligatvio. Suprato, kad galimai K. jį pasivijo ir sudavė bei pargriovė. Jis ir A. jam jau nieko nedarė, smūgių nesudavė. Tuo metu prie jų priėjo P., paklausė, ar jiems viskas gerai. Jie atsakė, kad viskas gerai ir visi iš ten išėjo. Jis su A. grįžo į vakarėlį, o K. ir P. išėjo savo reikalais. Muštynių pradžioje arčiausiai žmogaus su šuniu stovėjo du A. draugai, kurie buvo bare ir prašė pagalbos. Vėliau apie šį įvykį su niekuo nesikalbėjo. 2014-12-24, apie 14.00 val., jis nuvažiavo į restoraną „L.“, kur tuo metu dirbo A. Š. ir jo draugė A.. Galėjo būti, kad tuo metu susiskambino su K. ir davė A. savo telefoną su juo, nes žinojo, kad K. ir A. yra pažįstami (t. 9, b. l. 9-11, 16-18, 20-24,, 29-33, 35-37, 44-57). Teisiamajame posėdyje E. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies, prisipažino padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau dėl nužudymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-12-23 jis su P. L. buvo bare „K.“. Jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad kažkokiame bare jo draugams reikia pagalbos, kokios pagalbos reikia, nesakė, tačiau jis sutiko ateiti. Su A. Š. ir E. P. susitarė susitikti prie Šiuolaikinio meno centro. Jis P. L. pasiūlė eiti kartu. A. Š. buvo ganėtinai išgėręs, tai jautėsi iš jo kalbos, pykčio. Jis su A. ėjo priekyje, už jo ėjo E. P. ir P. L.. A. Š. pradėjo pasakoti, kad jo draugai, kuriuos jis pažįsta iš futbolo, iš „skinhedų“ grupės, sakė, kad kažkokie rusai pradėjo jiems nurodinėti, įvyko konfliktas. A. Š. paklausė kas ten bus, šis atsakė, kad reikia rusus pamokyti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Iš A. Š. jautėsi tokia neapykanta, visą kelią kol ėjo jis buvo piktas, stipriai palaikė nuomonę prieš rusus, bandė įtikinti, kad juos reikia pamokyti. Atėjo iš Naugarduko gatvės pusės, prie baro durų stovėjo kažkoks žmogus, toliau nuo baro durų dešinėje stovėjo, kaip dabar žino, T. D., dar stovėjo du žmonės ant kelio. M. P. buvo ties viduriu, o S. J. buvo prie šaligatvio. Kai artinosi prie baro, jis su A. Š. buvo priekyje, už jų E. P. ir P. L.. Tuomet A. Š. žengė kelis žingsnius pirmas, pasisveikino su S. J., suprato, kad tai yra jo draugas, jis irgi priėjo, paspaudė S. J. ranką. S. J. sakė, kad nepyktų, nes buvo su odinėmis pirštinėmis. Taip pat avėjo kerzinius batus, dėvėjo odinę striukę. Neprisimena, kaip kiti buvo apsirengę, tik M. P. buvo su šviesia striuke, A. Š. buvo su plačia, pūsta striuke. Kai pasisveikino, A. Š. pradėjo eiti link T. D., jis prisidegė cigaretę. S. J. priėjo prie M. P., kuris rankose turėjo skėtį, laikė jį liemens aukštyje paėmęs už koto, lyg mosikavo. Rūkydamas pamatė, kaip S. J. priėjo prie M. P., jie pradėjo stumdytis, kaip ir truktelėjo vienas kitą. Tuo metu išgirdo žodžius „tai kas čia P. mylėtojas?“. Jis stovėjo priešais T. D., iš A. Š. stovėsenos matė, kad bus konfliktas. Šone stumdėsi M. P. su S. J.. K. P. nieko nelaukęs smogė M. P., išmušė skėtį jam iš rankų ir trenkė dešine ranka į veidą, po ko jis atsitraukė porą žingsnių atgal, užsidengė veidą. Neįsivaizduoja kur dingo skėtis, jis jį numušė ir tai buvo vienintelis kartas, kai jį matė. Tada jis jam dar trenkė vieną kartą į pilvą, o jis toliau dengėsi veidą, tada vėl trenkė iš dešinės rankos į veido sritį, bet pataikė kažkur į alkūnę. Tuomet išgirdo žodžius „Nemušk, čia savas“, nesuprato kas tuos žodžius pasakė, atsisukęs pamatė, kad kažkur šalia jo yra E. P., kitoje kelio pusėje stovėjo P. L. su mergina. Dar pamatė, kad stovi S. J., A. Š. ir T. D., o už A. Š. stovi vyras, kuris byloje nebuvo nustatytas, su akinukais, nedidelio ūgio. Jis pagalvojo, kad yra du žmonės prie T. D., suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Matė, kad stovi žmogus už A. Š., todėl norėdamas pasaugoti A. Š. užnugarį, puolė tą mažą vyrą su akiniais. Matė, kad kažkoks smūgis buvo T. D., bet kaip sudavė, negali pasakyti. Tuo metu išgirdo čežėjimą, panašų kaip striukės čežėjimas, lyg kažkas staigiai sujudėtų, jau buvo nuėjęs apie 2 metrus įstrižai. Matė, kaip T. D. krenta, jam nebuvo reikalo eiti prie to žmogaus. Prie T. D. stovėjo A. Š. ir S. J.. Kai mušėsi su M. P., atsisukęs matė, kad prie T. D. stovi A. Š. akis į akį, įstrižai stovėjo S. J.. Nematė, ar rankose jie ką nors turėjo.

Be jokios priežasties trenkė A. K. į krūtinės sritį. Tuomet ar tai E. P., ar P. L. pastūmė A. K., po ko jis nukrito ir visi kartu pradėjo jį spardyti. Buvo jis, P. L., E. P., tuo metu merginos nematė. Vėliau mergina sakė, kad „prisimenu senus laikus“. Jis jai atsakė, kad nėra čia ko juoktis, tikrai nelinksma. Kai A. K. nukrito, jis jam spyrė kelis kartus į kojas, negali pasakyti kur sudavinėjo smūgius jo draugai. Kai baigė mušti A. K., atsisukęs pamatė, kad tarp baro durų A. Š. su kažkokiu pliku vyriškiu mušasi, kaip supranta dabar su M. Š., o prie baro, šiek tiek dešiniau, gulėjo T. D., į sieną nugara atsirėmęs, pasviręs. Norėjo eiti link baro, tačiau išgirdo žodžius „neik prie baro“, atsisukęs į A. K., pamatė, kad jis jau atsistojęs, norėjo bėgti, vėl pradėjo jį vytis be priežasties. Pasivijo ties Naugarduko gatve, jis buvo apsikabinęs stulpą, bandė laikytis. Jis jam bandė trenkti dešine ranka, pataikė kažkur į petį, į smakrą, tuomet atbėgo P. L., E. P.. K. P. sudavė jam smūgius, tada išgirdo A. Š. šūksnį „palikite ir man“, kuris atbėgo nuo baro link jų ir sudavė stiprų smūgį A. K. į nugarą, po ko A. K. nukrito. Tuomet jie išsiskirstė. Jis su P. L. grįžo į barą „K.“, o E. P. su A. Š. grįžo atgal į darbą. Atvyko P. L. panelė, atėjo E. P.. Apie to vakaro įvykius visiškai nekalbėjo, per daug nesureikšmino, viskas vyko taip greitai. Vėliau grįžo namo. Kitą dieną kelis kartus skambino E. P., norėjo iš A. Š. sužinoti M. P. telefono numerį, nes ketino pastarojo atsiprašyti dėl sumušimo. A. pasakė, kad nereikia jam skambinti, nes jis ne draugas. Pasidomėjo apie A. Š. pirštą ir palinkėjo vienas kitam gražių švenčių. Vakare susitiko su E. P., kartu praleido laiką. 2014-12-25 iš E. P. skambučio sužinojo, kad A. Š. sulaikytas, bet pamanė, kad tai dėl kito įvykio.

Skėtis trukdė prisiartinti prie M. P., todėl jį patraukė. Jeigu nebūtų patraukęs skėčio jam iš rankų, būtų atsirėmęs į jį pilvu. Patraukė skėtį, po to smūgiavo tris smūgius. Nežino, per kiek sekundžių atliko smūgiai, nes M. P. visą laiką traukėsi, po pirmo smūgio jis atsilošė, atbulai pradėjo suktis, tada trenkė jam į pilvą, nes jis buvo susilenkęs, trenkė į veidą, bet pataikė kažkur į petį. Kai M. P. pakėlė rankas, jis neturėjo nei skėčio, nei jo rankenos. Patvirtino, kad tris smūgius sudavė M. P. ir maždaug šešis smūgius A. K., dar vieną nenustatytam asmeniui su akiniais. T. D. smūgius sudavė A. Š. arba S. J.. A. Š. smūgiavo M. Š., A. K., E. P. ir P. L. – A. K.. Įvykio metu A. Š. buvo su striuke, kurią vadina „bomberis“, išsipūtusi, trumpu liemeniu, ji buvo karinės, žalios spalvos, kai juda - čeža medžiaga. Be to, skėtis buvo čežantis, nes visi skėčiai turi tokią savybę. Kai skėtį išmušė iš M. P. rankų, A. Š. stovėjo veidas į veidą su T. D. maždaug 30 cm atstumu, kažką A. Š. rėkė ant T. D., S. J. nuo T. D. stovėjo nutolęs maždaug per 2 metrus. Matė krentantį T. D., kai jis susvirduliavo, prie jo arčiausiai stovėjo A. Š., o S. J. – maždaug per metrą atstumu. Negali tiksliai pasakyti, kas nužudė T. D., nes nematė kas sudavė jam smūgį. Taip pat nežino, ar A. Š., ar S. J. paėmė skėtį nuo žemės. Įvykio metu S. J. dėvėjo pirštines. Nuo paskutinio jo suduoto smūgio M. P. iki T. D. kritimo praėjo maždaug 3-4 sekundės, nes jis tik apsisuko ir nuėjo kelis žingsnius į priekį. Kai mušė M. P., jis jau rankose skėčio neturėjo, o A. Š. ir S. J. buvo už jo. Stumdamas skėtį M. P. iš rankų negalėjo pataikyti T. D. į akį, nes ne tas aukštis. T. D. negalėjo būti pasilenkęs, nes A. Š. stovėjo į jį veidu. Be to, K. P. negalėjo pataikyti skėčiu į T. D., nes A. Š. praktiškai jį uždengė. Iš viršaus į apačią išstūmė skėtį M. P. iš rankų, nematė į ką jis atsisuko, realiai link T. D. ir A. Š.. Daro prielaidą, kad nukritęs skėtis gulėjo maždaug per metrą nuo A. Š. ir S. J.. Virš galvų skėčio nematė. K. P. norėjo smūgiuoti vaikinui, kuris buvo už A. Š., jis nebuvo visai veidu į T. D., ėjo įstrižai link vaikino ir tuo metu išgirdo tą čežėjimą. Skėčio nematė, nes A. Š. šiek tiek kampu į jį stovėjo, o S. J. – įstrižai, kai T. D. pradėjo kristi, tuomet išlindo iš už S. J..

2014-12-14 skambino A. Š. norėdamas atsiprašyti, kad sumušė jo draugą M. P., norėjo gauti jo kontaktus, paskui paklausė, kaip jo pirštas, siūlė nuvažiuoti į Lazdynų ligoninę. Prieš tai kalbėjosi su E. P.. Jokio pokalbio apie skėtį nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl A. Š. jį apkalba. Su P. L. nespardė sukniubusio T. D..

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jis su P. L. sėdėjo bare „K.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 2 val. nakties paskambino A. Š. ir paprašė pagalbos, konkrečiai nesakė kokios. A. Š. paprašė pasikviesti draugų, kad jų būtų daugiau. Jis (K. P.) pasikvietė P. L.. A. minėjo, kad jie su E. P. lauks prie Šiuolaikinio meno centro. Jis su P. nuėjo iki tos vietos, ten sulaukė A. su E.. Tada A. pasakė, kad ten dėl kažkokių P. gerbėjų susipyko. Realiai jis nelabai suvokė ko ten išvis eina. Tikriausiai ėjo dėl E., nes E. yra vienas iš geriausių jo draugų. Tuomet A. nuvedė juos prie to baro, prie kurio stovėjo keli vyrai: T. stovėjo netoli durų, šiek tiek dešiniau A. draugas (S. J.), kuris galbūt kvietė padėti (jis buvo labai aukštas, apsirengęs juodais odiniais rūbais, primenančiais metalisto, skinheadų stilių). Tuo pat metu A. pradėjo eiti link jo, jie pasisveikino. Jis (K. P.) taipogi pasisveikino. S. atsiprašė, kad yra su pirštinėmis. Tuomet jis (K. P.) pastebėjo, kad A. nuėjo prie T., atsistojo prieš jį. S. nuėjo prie kito draugo. Jis (K. P.) galvojo, kad ten yra vienas iš tų, kuris lenda prie A. draugų. Jis (K. P.) tiesiog liko stovėti su E. ir P. kiek nuošaliau, kokių 2 metrų atstumu. Tada jis išgirdo A. Š. pasakytą frazę „kuris čia yra P. mylėtojas?“. Tuomet jis (K. P.) atsisuko ir pamatė, kad A. stovi kaip tik per pusę metro nuo T.. Matė, kad S. stovėjo prie kažkokio kito vaikino su šviesia striuke, jį purtė už rankos ir kažką sakė. Tasai vaikinas su šviesia striuke rankose turėjo skėtį, juo mosikavo. Jis (K. P.) norėjo tiesiog padėti išsiaiškinti, tiesiog priėjo ir trenkė per veidą. Prieš prieidamas, kadangi jis mosikavo skėčiu, jis (K. P.) skėtį šiek tiek dviem rankomis nustūmė, nes jis trukdė prieiti prie to vaikino. Tuomet jis (K. P.) atsirado už S. nugaros su tuo vaikinu, sudavė dar keletą smūgių į šonus, išgirdo šūksnius „nemušk, čia savas“. Tada jis sustojo, atsisuko į dešinę ir pamatė, kad šalia jo stovi E.. Tuomet apsisuko, pradėjo eiti link A.. Matė, kad A. stovi prie T.. S. žengė link T., A. stovėjo visai šalia. Jis (K. P.) eina kelis žingsnius ir pastebi, kad už A. nugaros stovi kitas vyras. Jis norėjo apsaugoti A. užnugarį, nes matė, kad jau vyksta kipišas. Eidamas link to kito vyriškio matė, kaip šalia A. stovintis T. prarado lygsvarą ir krito, šalia jo dar stovėjo S.. Jis (K. P.) prie to žmogaus net nebenorėjo eiti, tik norėjo apsaugoti A. užnugarį, todėl priėjo ir trenkė tam vaikinui, sudavė vieną smūgį į veidą, po ko jis tiesiog susilenkė. Tuomet jis (K. P.) atsisuko ir matė, kad P. stovėjo prie merginos, prie kurios stovėjo dar vienas vyras. Jis (K. P.) priėjo prie jų, girdėjo, kad mergina juokėsi. Eidamas išgirdo kaip P. klausė „ko tu juokiesi?“. Ji pasakė, kad prisimena senus laikus. Tuomet jis (K. P.) sustojo prie to vyro, vyko vėl kažkoks kivirčas. Jie susistumdė, kažkas vyrui trenkė. Jis (K. P.) taipogi jam trenkė į krūtinės sritį, vyras nukrito ant žemės. Jis dar šiek tiek sudavė smūgių kojomis į kojas, sėdmenis. E. su P. taipogi mušė tą vyrą, bet negali tiksliai pasakyti, į kurias vietas. Tuomet jis suprato, kad pakaks, norėjo eiti į baro vidų, bet išgirdo E. ir P. šūksnius „neik į vidų“. A. jam sakė tą patį, nes A. stovėjo tuo metu prie durų. Eidamas link baro vidaus jis (K. P.) matė, kad tas T. jau gulėjo prie sienos atsirėmęs ištiestomis kojomis, sugriuvęs. Jis nėjo į baro vidų, atsisuko link P. ir E., norėjo kažką pasakyti ir pamatė, kad tas vyras, kurį prieš keletą sekundžių mušė, pradėjo bėgti. Jis vyrą pasivijo prie kelio ženklo, kuris yra sankirtoje tarp Naugarduko ir Vingrių gatvės. Vyras buvo apsikabinęs tą kelio ženklą. Jis vyrui dar sudavė keletą smūgių. Prie jo prisijungė P. ir E.. Jie vyrą šiek tiek talžė. Smūgius jis sudavė į pečių sritį, jo kumščiai šiek tiek nuslydo, pataikė vyrui į smakrą, bandė pataikyti į krūtinės ląstą, bet vyras buvo užsidengęs veidą rankomis, daugiau buvo smūgių į rankas. Kai jie trise mušė tą vyrą prie stulpo, atbėgo A. nuo baro. Jis (K. P.) išgirdo šio žodžius „palikit ir man dar biškį“. A. sudavė keletą smūgių į kepenų, inkstų sritis dviem rankomis. Tas žmogus nukrito. Jis (K. P.) pradėjo bėgti iš tos vietos, nes suprato, kad čia visiška nesąmonė ir absurdas. Išsiskirstė taip, kad susitiko tarp Naugarduko ir Trakų gatvės sankirtos. Jį pasivijo E., A. ir P.. Su A. tiesiog atsisveikino, palinkėjo gražių švenčių. E. ėjo kartu su A., nes jis buvo darbo baliuje. Jis su P. nuėjo atgal į „K.“ barą. Apie 3-4 val. ryto prisijungė E.. Apie jokius įvykius tą naktį jie negalėjo šnekėti, nes P. buvo su mergina. P. nenorėjo, kad ji sužinotų. Apie 6 val. ryto jis su E. grįžo taksi namo. Kitą dieną jis atsikėlė apie 2 valandą dienos. Atėjo E., pasakė, kad skambino A. mergina. Maždaug apie 3.00-3.30 val. jis paskambino A., nes norėjo perduoti atsiprašymą jo draugui, kuris gavo pirmąjį smūgį ir laikė skėtį rankose. A. pasakė, kad jis nekreiptų dėmesio, nes jis jo nepažįsta ir kad būtų ramus. Tada jis paklausė, kaip jo (A.) sveikata. Šis pasakė, kad jam tikriausiai lūžo pirštas. Jis pasakė, kad kreiptųsi į gydytojus. Vėliau palinkėjo gražių švenčių ir atsisveikino. Visą dieną jis skambinėjo P. ir E., nes norėjo atšvęsti Kūčias. E. kvietė pas save. Jie nutarė, kad E. pabus su savo šeima ir vėliau ateis pas jį. Tarp 9-11 val. vakaro jis susitiko su E.. Šis paprašė, kad jis nueitų su juo iki „Swedbank“ bankomato, prie Ogminos, Šiaurės miestelyje, Lukšio gatvėje. Einant E. kažką vis kalbėjo apie praeitos dienos įvykius. Jis pasakė, jog nenori apie tai šnekėti, nes šiandien yra šventės ir jam liūdna, kad jie taip pasielgė. E. dar pridūrė, kad A. padarė tokią išvadą, kad to vyro šuo buvo visiškai lievas, kad negynė savo šeimininko. Dar pridūrė, kad A. juokėsi iš to, kad tas vyras krisdamas iš savo rankų nepaleido skėčio (ar tai skėčio rankenos). Tuo jie baigė tą temą. Jie nuėjo iki „Swedbank“ ir iki "Rimi" parduotuvės Šiaurės miestelyje. Vėliau nuėjo pas jį (K. P.), žiūrėjo filmus, smagiai leido laiką. Apie 3 valandą nakties atvažiavo draugas ir jie žiūrėjo videoklipus „Youtube“ svetainėje. Apie 6 valandą ryto E. su draugu išėjo. Kitą dieną apie 12.00-1.00 val. atėjo E. ir pasakė, kad sulaukė A. Š. sužadėtinės skambučio, jog A. ką tik iš Panevėžio su antrankiais išvežė policija. Jis (K. P.) neturėjo supratimo, kad dėl tos nakties muštynių. Jis pagalvojo, kad A. šiaip yra kažko prisidirbęs, nes priklauso skinheadų grupuotei. Pasakė E., kad šis nusiramintų. Tačiau E. išėjo, buvo labai išsigandęs. Tuomet jam (K. P.) paskambino P., kuris tuo metu išvežiojo picas, ir paprašė palaikyti kompaniją. Jis sutiko. Negali pasakyti apie ką kalbėjo, tiesiog buvo šventinė nuotaika. Vėliau prisijungė ir E., kuris vėl užsiminė apie tai, kad A. išvežė. P. manė, kad A. vėl kažkur prisidirbo. Jis (K. P.) pradėjo filosofuoti, kad A. išvežė galbūt už tai, kad neseniai jo darbe buvo muštynės. O E. galvojo, kad būtent už tą vakarą. Vėliau E. P. pamėtėjo namo. Jis su P. pabuvo gal valandą ir grįžo namo. Po kiek laiko prisijungė ir P., kartu pakavo dovanas. Grįžus jo (K. P.) tėvams, P. išvažiavo pas savo šeimą. Apie 9 valandą vakaro jis išėjo pasivaikščioti su mergina. Tada jis sulaukė mamos skambučio, kad jis grįžtų namo, nes policija jo ieško. Jis žino, kad žuvusysis yra T.. Jis nevartojo smurto T. atžvilgiu, su juo kontakto jokio neturėjo. Matė tik tą momentą, kai šalia T. stovi A., žingsnį deda S., o tas vyras kaip praradęs lygsvarą lyg krenta. Daugiau jis nieko negali pasakyti, nes jis beveik visą laiką buvo nugara į tą žmogų. Jis matė T. lygsvaros praradimo momentą, kurį galbūt galima pavadinti kritimu, tačiau nematė jo nugriuvusio. Kai T. prarado lygsvarą, jo dėmesį patraukė vyras, kuris stovėjo už A.. Jis, norėdamas apsaugoti A. užnugarį, priėjo prie to vyro ir trenkė, bijodamas, kad jis gali trenkti A.. Matydamas, kad tas vyras praranda lygsvarą, buvo įsitikinęs, kad A. su juo turėjo kažkokį kontaktą, mušė jį ar stumtelėjo. Jis suprato, kad A. susitvarkys. Jam (K. P.) to užteko, kad neitų prie to vyro. Jis suprato, kad A. yra fiziškai geresnėje padėtyje muštynių prasme nei nukentėjusysis T.. Tuo metu A. rankose jis nematė jokio daikto. Tuo metu S. buvo per pusmetrį, metrą – buvo vienas žingsnis iki T., o A. stovėjo visiškai šalia. A. stovėjo arčiau T. negu S.. S. tiesiog judėjo link T.. Kai S. judėjo link T., pastarasis jau buvo praradęs lygsvarą. Čia yra tas momentas, kai S. deda žingsnį, T. praradęs lygsvarą, A. visiškai šalia pat, bet nematė ką jis darė, ar jis stumtelėjo, ar jis smogė iš tam tikro daikto, nes A. stovėjo nugara į jį. Jis (K. P.) negalėjo matyti, buvo visiškai atsukęs nugarą, jo striukė buvo labai išpūsta, todėl jis negalėjo matyti, ką A. laiko ar ką daro su rankomis. S. rankose daiktų jis nematė. Kai T. prarado lygsvarą, A. rankų jis nematė. Tyrėjai minėjo, kad gal kišenėse laikė rankas, bet tikriausiai ne, nes kitaip tas žmogus nebūtų parkritęs. Arba toks stūmimo veiksmas buvo, sunku pasakyti, nes striukė didžiulė ir uždengė jo rankas. Bet jos buvo sulenktos per alkūnes, jos nebuvo tiesios, jo delnų, plaštakų nematė. A. nugara užstojo rankas. Tuo momentu, kai S. darė žingsnį link nukentėjusiojo, jis matė kairę ranką, dešinės nematė. Kairė ranka buvo ištiesta ir nuleista. Tomą gulintį ant žemės pamatė tuo momentu, kai mušė tą vyrą, kuris stovėjo prie P. ir merginos. Kai jis tą vyrą baigė mušti, ėjo į baro vidų, nes pamatė, kad prie baro durų stovi plikas vyras, ėjo link jo. Tuo metu, kai jis (K. P.) atsisuko eidamas per gatvę, pamatė, kad prie durų guli T.. T. buvo sėdom, sudėjęs rankas, ištiesęs kojas ir atsirėmęs į sieną. Buvo prie pat lietvamzdžio. Rankos buvo prie krūtinės. Jis matė visą veidą, bet kraujo nematė. Prie nukentėjusiojo buvo A.. Nukentėjęs gulėjo dešinėje durų pusėje, o A. iš kairės bandė įeiti į vidų, bet, kiek jis suprato, tas plikas vyras neleido A. užeiti. Neatsimena kaip buvo apsirengęs T.. Tas vyras, kuris stovėjo už A. Š. nugaros, stovėjo 1,5-2,5 metro nuo jo. Skėčiu, kai jis (K. P.) jį atstūmė, buvo mosikuojama aukštyn-žemyn. Skėtį turėjo dešinėje rankoje ir mosikavo kaip su botagu. K. P. eidamas link jo (skėtis buvo atkreiptas į K. P.), kitaip nebūtų galėjęs prieiti, jis tiesiog atstūmė tą skėtį abiem rankomis ir smogė jam iš dešinės. Skėtis buvo pailgas, užskleistas, smailu galu. Nei spalvos, nei rankenos formos, jis neprisimena. Mosikavo ties juosmeniu, dešine ranka. Tuo metu, kai jis atstūmė skėtį, nukentėjusysis nuo jo buvo apie 1-1,5 metro atstumu. Skėtį jis nustūmė į kairę pusę. Ten stovėjo A. ir nukentėjęs T.. Arčiau skėčio stovėjo A.. Kai jis nustūmė, nematė kur skėtis. Po smūgio vaikinui, jis rankose skėčio neturėjo. Po to skėčio jis nematė. A. Š. pažįsta apie metus laiko, nes prieš metus jis įsidarbino restorane, kur dabar dirba A.. Įvykio vakarą kartu su P. buvo išgėrę galbūt po taurelę viskio, nes jie tik ką buvo atėję į tą barą. Kiek jis žino, A. išgėrė nemažai, o E. nebuvo išgėręs, nes dirbo. Kai susitiko su A., jis neatrodė labai girtas. Matėsi, kad įkaušęs, bet kad nesuvoktų kažko, tai tikrai ne. Kai jie atėjo, prie baro buvo vienas tarpduryje, stovėjo T., tas vaikinas su šviesia striuke ir S.. Merginą jis matė vėliau. Tą vakarą šuns nematė. Jis nekreipė dėmesio, ar T. rankose turėjo kokių nors daiktų. K. P. praktiškai to žmogaus nematė iki tol, kol šis krito ir buvo nukritęs. Per visą įvykio eigą jį matė du kartus. E. jam pasakė „kas per chujovas šuo, kad nesugeba apginti savo šeimininko“. Šiuos žodžius E. išgirdo iš A.. Dar pridūrė, kad A. juokėsi, kad tas žmogus krisdamas iš savo rankų nepaleido skėčio ar tai jo rankenos. Jis nežino kas laikė skėtį, jis sako ką jam pasakė E.. E. jam tai pasakė, kai ėjo link „Swedbank“ bankomato, tarp 9-11 valandos, 24 dieną, Kūčių vakarą. Nemano, kad E. jam melavo ar kažką išsigalvojo. Schemos, kurias jis braukė savo ranka, atitinka nuo pat pradžių iki šio momento (t. 9, b. l. 194-200, t. 10, b. l. 3-16). Teisiamajame posėdyje K. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, prisipažino padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau dėl nužudymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. buvo jo įmonės darbo vakarėlis, kuriame jis buvo kartu su E. P.. Tiksliai negali pasakyti, bet galbūt apie 2 val. nakties, jam paskambino V. M., kuris paaiškino, kad jie su S. J. yra bare, Vingrių gatvėje, tarp jų ir kažkokios grupės asmenų iškilo konfliktinė situacija. Sakė, kad tie asmenys yra agresyviai nusiteikę, įžeidinėja juos, Lietuvą, ir jie jaučia kažkokį pavojų. Paklausė, ar jis galėtų ateiti jų palaikyti, kad jie nebūtų užpulti. Iš pradžių atsisakė eiti, nes buvo įmonės vakarėlyje, bet paskui E. P. jo paklausė kas nutiko, paaiškino jam situaciją ir tada nutarė abu nueiti pasižiūrėti. Eidami paskambino K. P., nes E. P. prisiminė, kad jis turi būti netoliese. Jie nežinojo, kiek konfliktuojančių asmenų gali būti prie to baro. Pirma E. P. skambino K. P. iš savo telefono, paskui kalbėjo ir jis su K. P.. Pasakė jam, kad jo pažįstami yra bare ir jiems galimai yra iškilusi grėsmė su kitais asmenimis, kurie agresyviai nusiteikę, įžeidinėja. Sakė, kad konfliktas yra kilęs dėl politinių priežasčių, kaip jam aiškino V. M.. K. P. pasakė, kad yra netoliese ir ateis kartu su bendru pažįstamu P. L.. Susitarė susitikti prie Šiuolaikinio meno centro. Po 10-15 min. atėjo K. P. ir P. L., visi nuėjo link to baro Vingrių gatvėje. Prie baro durų jis pamatė grupę žmonių, tai buvo 3-4 asmenys, kitoje gatvės pusėje buvo S. J. ir V. M., mergina, kurios jis nepažinojo. Pasisveikinus V. M. pasakė, kad nueis į barą pakviesti vieną iš konfliktuojančių asmenų. V. M. nuėjo į barą, jis priėjo prie tos nepažįstamų žmonių grupės, kuri buvo šalia baro, prie jo buvo K. P., kažkur S. J., P. L. ir jis garsiai paklausė ,,kokios problemos, kodėl nemylit Lietuvos, kas labiau myli P. nei Lietuvą“. Jie nieko neatsakė, nusijuokė ir tada prasidėjo muštynės. Jis matė, kaip K. P. trenkė kažkuriam iš šalia stovinčių nepažįstamų vaikinų, paskui paaiškėjo, kad tai buvo S. J. draugas. Tas vaikinas buvo su šviesia striuke. Prasidėjo masinės muštynės. Jis atšoko atgal, viskas vyko labai greitai. S. J. sakė nemušti to vaikino, nes jis yra savas. Paskui jis matė, kaip S. J. šalia mušėsi, stumdėsi su kažkokiu nepažįstamu vyru, šalia jo buvo ir E. P., tada jis pribėgo prie jų ir tą nepažįstamą vyrą iš dilbio stumtelėjo, jis susilenkė ir tuo metu A. Š. pajuto stiprų smūgį į ranką. Jam pradėjo labai skaudėti ir jis nusprendė, kad turi pasitraukti iš konflikto vietos, puslankiu palei baro sieną. Matė gulintį sukniubusį vyrą, prie kurio buvo P. L. su K. P., jie jam sudavė kelis smūgius kojomis, kiek smūgių buvo, nepamena. S. J. ir E. P. tuo metu buvo toliau, gal jie toliau stumdėsi su tuo vyru, prie kurio jis buvo pribėgęs. Tada jis nubėgo puslankiu į kitą gatvės pusę, atsistojo tenai ir daugiau muštynėse nedalyvavo. Paskui iš baro išėjo vaikinas, stovėjo karingoje stovėsenoje, žvalgėsi ir jų žvilgsniai susitiko. Jis suprato tą jo stovėseną ir žvilgsnį, kaip jam metamą iššūkį, pribėgo prie jo, kelis kartus trenkė jam į veidą, kažkur į pilvą. Dabar žino, kad tai buvo M. Š.. Paskui jų muštynės persikėlė į barą. Jis pamena, kad dar bebėgant link M. Š., kažkas į jį metė bokalą, kuris sudužo prie baro durų. Paskui po kažkurio jo smūgio M. Š. sukniubo, susilenkė, todėl jis nusprendė, kad muštynės jau baigtos. Kažkas iš kiemo liepė tempti M. Š. į lauką, jis necenzūriniais žodžiais nesutiko su ragintojais, nes tas žmogus nėra pavojingas. Išėjęs į lauką jis suprato, kad konfliktas pasibaigė, viskas nurimo ir visi nutarė skirstytis. Tada jis nuėjo į kitą gatvės pusę, kur stovėjo K. P. su P. L., S. J. turbūt buvo su mergina, V. M. irgi jau buvo kieme, o jis su E. P.. Visi atsisveikino, kalbėjo, kad viskas vyko ne taip, kaip turėjo vykti. K. P. su P. L. nuėjo į vieną pusę, o jis su E. P. grįžo atgal į įmonės vakarėlį. S. J. su mergina irgi išėjo. Jis eidamas su E. P. kalbėjosi ir gailėjosi dėl įvykio. Kitą dieną jis buvo darbe, vėliau atvažiavo E. P., jie ėjo papietauti. Paskui jam paskambino K. P. ir atsiprašė, kad sumušė jo pažįstamą, tačiau jis pasakė, kad nelabai jį pažinojo ir nėra dėl ko atsiprašyti, baigdamas pokalbį K. P. pasakė, kad ,,primesk, aš vakar kažkokį senį išjungiau su skėčiu“, taip pat, kad niekada niekam nėra trenkęs su skėčiu. Dar K. P. kažką sakė, kad skėtis lyg užsikabino už lūpos ar praskėlė žmogui lūpą, tuo pokalbis baigėsi. Paskui jis kalbėjo su E. P., paklausė, ar jis žino, kad vakar K. P. kažkam trenkė su skėčiu. E. P. irgi paminėjo kažką apie tai, kad K. P. kažką tam bare naktį kalbėjo apie skėtį, bet daugiau apie tai abu nekalbėjo. Kitą dieną jis buvo sulaikytas.

Nors K. P. neigia, tačiau jis tai sakė kitą dieną telefonu. Šio pokalbio niekas negirdėjo, nes jis buvo vienas. Tik vėliau E. P. paklausė, ar jis žino ką nors, kad vakar K. kažkam trenkė su skėčiu. E. P. atsakė, kad kažką girdėjo iš K. P.. Neapkalba K. P. ir tvirtina tai nuo pat pradžių. Pirmos apklausos metu neminėjo, kad K. P. sudavė nukentėjusiajam skėčiu, nes ką tik buvo sulaikytas, be advokato, nieko nesuprato, buvo daromas didelis spaudimas, parodymai buvo labai trumpi.

Kai priėjo prie baro ten stovėjo stambiausias vyras su alaus bokalu, kaip vėliau sužinojo, tai nukentėjusysis T. D., o kai išeidinėjo iš baro – sukniubęs pusiau gulom, pusiau sėdom irgi jis buvo. Kitoje gatvės pusėje gulėjo M. Š.. Kai prabėgo pro baro sieną puslankiu, matė, kad prie sukniubusio vyro šalia buvo šuo. Dėl sužaloto piršto nespėjo kreiptis į medikus, nes buvo sulaikytas. Nežino, kas jį sužalojo, tik pajautė smūgį ir skausmą. Jis nepriklauso „Skinhead“ judėjimui. Greičiau link baro jis pirmas ėjo, nes žinojo kur yra tas baras, kiti ėjo šalia. Atėjus pamatė 3-4 stovinčius žmones, įsidėmėjo tik stambiausią vyrą su bokalu, nes jis išsiskyrė iš kitų. Dar buvo A. K., dar vaikinas šviesia striuke, nes K. P. jam trenkė. S. J., V. M. ir mergina buvo kitoje gatvės pusėje, maždaug 3-4 m atstumu nuo baro. Pas nieką iš prie baro stovėjusių asmenų rankose nieko nematė. Skėčio nematė. Prabėgdamas pro sukniubusį vyrą, palei baro sieną buvo K. P. ir P. L.. K. P. buvo arčiau jo galvos, o P. L. – arčiau jo kūno. Matė, kad jie tam žmogui sudavė kelis smūgius kojomis. Tas vyras buvo sukniubęs, sėdėjo atsirėmęs į sieną, šalia jo buvo šuo. Kai jis buvo kitoje gatvės pusėje, atėjo P. L. ir K. P.. A. Š. pačioje pradžioje sudavė alkūne ar dilbiu smūgį į nugarą ar į šoną vaikinui, su kuriuo stumdėsi E. P. ir S. J., vėliau bare susimušė su M. Š., kuriam sudavė maždaug 5 smūgius. A. Š. nesudavė smūgių T. D. ir jo nesužalojo, jį matė tik sukniubusį prie sienos, nematė paties jo sužalojimo momento. Apie skėčio buvimą įvykio vietoje sužinojo iš K. P. ir tyrėjų, iki tol nieko apie jį nežinojo. Konflikto pradžią pradėjo K. P., o toliau prasidėjo masinės muštynės. K. P. pradėjo veiksmus prieš M. P., o jis atsitraukė link S. J. ir E. P., kuris konfliktavo su kitu asmeniu. Tam žmogui jis sudavė smūgį, stumtelėjo jį, tuomet pats gavo smūgį ir atsitraukė iki susidūrimo su M. Š.. S. J. ir A. Š. meluoja. Kai S. J. sušuko „savas“, jis atsitraukė nuo M. P., o kai šis gynėsi, rankose skėčio neturėjo. Vienintelį karta matė skėtį, kai ėjo prie M. suduoti jam smūgio, jis su ranka jį patraukė ir daugiau tą vakarą skėčio nematė. Išmušus skėtį M. iš rankos, jis nukrito arčiau prie A. Š. ir toliau nuo S. J..

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jis dirbo restorane alinėje „L.“ kartu su E. P.. Vyko vakarėlis ir apie 2.00 val. sulaukė skambučio iš V. M., kuris paaiškino, kad su draugu yra bare Vingrių gatvėje ir tarp jų iškilo konfliktas su kita 4-5 asmenų grupe, tie asmenys gan agresyviai nusiteikę, juos įžeidinėja, įžeidinėja Lietuvą. Sako „mes esame dviese ir jaučiamės nesaugiai, jei esi netoliese, gal galėtum ateiti iki mūsų". Iš pradžių jis atsisakė. E. P. paklausė kas nutiko, šiam paaiškino situaciją ir jie prašo pagalbos. E. jis paklausė „...kaip galvoji, einam ar neinam?“. E. sakė „...galim nueiti, pasižiūrėti kas vyksta“. Jiedu nusprendė nueiti, nes tas baras yra centre, atstumas nėra didelis. Einant E. sako: „dar mieste yra K. netoliese, galime ir jam pasiūlyti nueiti, jeigu ten penki asmenys, kad nebūtume užpulti, kad būtų daugiau žmonių, daugiau nuomonių, daugiau diskusijų“. Jis atsakė „gerai, galime paskambinti. Tu paskambinsi ar man paskambinti“. Paskambino E., pasakė, kad A. draugams yra kažkokios problemos ir taip toliau, ar galėtų jis irgi prisijungti. Jis (A. Š.) perėmė ragelį iš E. P. ir su K. pašnekėjo. K. P. sakė „aš esu su P. L.“. Šis jam (A. Š.) yra šiek tiek pažįstamas, bendras E. P. ir K. P. draugas. Sakė „gerai, mes ateinam“. Ir jie susitarė susitikti prie Šiuolaikinio meno centro. Gal už 10-ies minučių jie atėjo. Tada visi kartu nuėjo iki Vingrių gatvės baro. Priėjus jis (A. Š.) pamatė, kad ant gatvės važiuojamosios dalies stovėjo grupelė žmonių - trys ar keturi jam nepažįstami asmenys. Kažkur iš dešinės pusės, atokiau nuo jų stovėjo V. M. ir S. J.. Jis priėjo prie jų, pasisveikino, parodė į tą grupelę žmonių ir paklausė, ar čia tie asmenys, su kuriais konfliktuoja. Jie patvirtino, kad tai tie asmenys ir V. pasakė „aš dar nueisiu į barą, ten yra dar vienas iš konfliktuojančių asmenų“ ir nuėjo į barą. Jis (A. Š.) tada priėjo prie tos grupelės asmenų, šalimais jo stovėjo K. P., jam iš dešinės pusės, arčiausiai jo (A. Š.), S. J. kažkur šalimais, o E. su P. jam (A. Š.) kažkur už nugaros, tiksliai nepamena. Priėjęs prie tų žmonių jis paklausė „sveiki vyrai, kokios problemos, kodėl nemylit Lietuvėlės, kas P. myli labiau už Lietuvą“. Jie nieko neatsakė, kažkuris iš jų dar gurkšnojo alų. Tada jam iš dešinės pusės, kur stovėjo K., prasidėjo konfliktas, susistumdymas. K. trenkė vienam jaunuoliui, tyrimo eigoje paaiškėjo, kad jis buvo S. J. ir V. M. draugas, ir prasidėjo susistumdymas, kipišas. E. P. ir S. J. susimušė su kitu nukentėjusiu. Jis (A. Š.) po kelių sekundžių pašoko prie S. ir E., kurie stumdėsi, mušėsi su kitu nukentėjusiuoju. Jis prišokęs nukentėjusiajam alkūne į nugarą stumtelėjo. Nukentėjusysis neparkrito, gal pasilenkė. Tai nebuvo smūgis, o nestiprus stumtelėjimas. Tuo metu per visą šitą kipišą kažkuriuo metu, jis gavo smūgį į pirštą ir tiesiog atsitraukė nuo konflikto, atsisukęs gal labiau į kairę pusę link baro, pamatė, kad ten yra K. P., P. L. ir netoli baro įėjimo, prie sienos pusiau suklupęs, pusiau sėdom, pusiau gulom guli žmogus ir K. su P. jam sudavinėjo smūgius kojomis. Jis nežino kiek tų smūgių buvo, neskaičiavo. Tuo metu jis nusprendė pasitraukti iš to konflikto ir puslankiu prabėgo pro Karolį ir pro P., kadangi labai skaudėjo ranką, atsitraukė į kitą gatvės pusę. Jam atsitraukus visas konfliktas kaip ir baigėsi, atsitraukė ir E. su S., K. su P.. Jie pajudėjo prie jo. Tuo metu V. M. išėjo iš baro. Po kelių akimirkų iš baro išėjo dar vienas asmuo, apsižvalgė į kelias puses, paskui pasižiūrėjo į jį. Jis (A. Š.) pažiūrėjo į tą asmenį, šis išbėgo tokios kovinės stovėsenos pakėlęs rankas, susitiko judviejų žvilgsniai ir, tikriausiai, jis (A. Š.) priėmė jo tokią stovėseną, tą žvilgsnį kaip kvietimą muštis. Tada jis (A. Š.) bėgo link jo. Jam bėgant, iš nugaros buvo paleistas alaus bokalas, kuris atsitrenkė į sieną, kažkur prie durų sudužo. Tada įbėgęs į vidų jis tam asmeniui sudavė kelis smūgius į pilvą, į veidą. Tas asmuo jam taipogi keletą kartų sudavė ir tada suklupo, susilenkė. Jis (A. Š.) tada išėjo iš baro. Konfliktas buvo nurimęs, priėjo prie S., atsisveikino su juo, su V., ir paskui išsiskirstė kas į kurias puses. Jis su E. grįžo į kalėdinį vakarėlį. K. P. su P. patraukė savais keliais. O S. su V. dar pasiliko. Dar mergina buvo, kaip jis supranta, bendra pažįstama, ir vaikinas. Su E. jis apšnekėjo visą situaciją, kad viskas ne taip išėjo, nes ėjo ne muštis, ne tam buvo nusiteikę. Jis iš pradžių priėjęs prie nukentėjusiojo nepuolė muštis, pradžioje norėjo išsiaiškinti žodžiu, konfliktą kaip ir ne jis pradėjo. Pasibaigus vakarėliui E. išėjo susitikti su K. ir P.. Jie išsiskirstė. Gruodžio 24 d. buvo jo darbo diena, todėl jis atėjo į barą. Po kelių valandų, apie pietus atvažiavo E. P., nes jam reikėjo susitvarkyti. Jie sėdo pietauti ir jam paskambino K.. Jis tiksliai neatsimena, ar šis jam paskambino, ar jis K.. Jie apšnekėjo šiek tiek situaciją. K. pasakė jam žodžius, jis tikrai atsimena „tu primesk, A., vakar aš vieną senį išjungiau su skėčiu. Aš nieko niekada gyvenime nesu išjungęs su skėčiu“. Dar paminėjo įdomų faktą „trenkiau, skėtis jam kaip ir už lūpos užsikabino, ar dar už kažkur“. Paskui K. sakė „atsiprašau, kad trenkiau tam tavo pažįstamam“. Jis (A. Š.) pasakė, kad jis jam buvo visai nepažįstamas. Pašnekėjo dar apie šventes, tuo pokalbis ir baigėsi. Paskui jis priėjo prie baro, kur stovėjo E., kuriam pasakė, kad kalbėjosi su K. ir jo paklausė „E., tau K. sakė, kad vakar kažkam su skėčiu trenkė?“. E. pasakė „jo jo, kai mes sėdėjome vakar su K. ir P., K. minėjo, kad trenkė kažkam su skėčiu“. Jiedu apšnekėjo dar tą situaciją ir E. išėjo į barą tvarkyti savo reikalų, o jis pasiliko dirbti. Apie visą tą skėčio dalyvavimą, skėčio buvimą, jis sužinojo tiktai iš K.. Kitą dieną jį sulaikė.

Jis (A. Š.) paklausė kas konfliktuoja, bendrai kreipėsi į tą grupelę žmonių, nes jie stovėjo puslankiu visi šalimais. K. pirmas pradėjo naudoti smurtą prieš asmenį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, V. ir S. pažįstamas. Pradžioje jis (A. Š.) matė, kad buvo gal du smūgiai į veidą, paskui susikabino, pradėjo tiesiog stumdytis. Toliau jis jau atsitraukė į kitą pusę. Jis (A. Š.) mušėsi ne su nukentėjusiuoju, kuris prie sienos gulėjo, ne su T. D.. Pirmą kartą T. D. jis pamatė, kai šis stovėjo grupelėje žmonių, į kuriuos jis kreipėsi. Jeigu neklysta, jis dar turėjo bokalą rankose. O prasidėjus konfliktui, jį matė, kai jis jau buvo prie sienos. Pirmuosius smurtinius veiksmus T. D. atžvilgiu matė, kai jis jau buvo prie sienos. Jis tiktai matė, kaip jam sudavinėjo smūgius kojomis K. P. ir P. L.. Konflikto metu ir prieš tai jis skėčio nematė. Apie tai jis sužinojo tik kitą dieną iš pokalbio su K. P.. E. P. pažįsta gal 1,5 metų. K. P. pažįsta apie du metus. P. L. jis pažįstamu negalėtų vadinti, tiesiog jis retkarčiais atvažiuodavo į darbą. S. J. žino šiek tiek iš seniau, gal 2,5 metų. Su S. J. ir V. M. maždaug metus nepalaikė jokių santykių. Buvo pažįstami, bet ypatingų santykių nepalaikė. Su E. P. jis dirbo kituose baruose, santykiai neblogi, dažnai susimatydavo. Su K. santykiai buvo neblogi, bendraudavo. O su P. L. nebuvo jokių santykių. Kai jie atėjo prie baro, be jų buvo S., V., mergina, kuri stovėjo nuošaliau ant šaligatvio, ir ta grupelė žmonių. Tie trys ar keturi asmenys vienas greta kito stovėjo. Tuo momentu jis nematė, ar kas iš jų turėjo šunį. Alaus bokalą turėjo stambiausias žmogus, t. y. T. D.. Jis nematė, kad kas iš asmenų turėtų kokį nors daiktą, skėtį, lazdą. Nematė, ką turėjo mergina, nes ji stovėjo šiek tiek nuošaliau. S. draugas, kurį pradėjo mušti, stovėjo arčiau tos grupelės žmonių, kur buvo T. D. ir kitas nukentėjusysis. Nematė, ar jis turėjo ką nors rankose. Tiksliai negali teigti, bet rodos T. D. rankose buvo bokalas alaus. Nematė, ar kiti asmenys turėjo kažką rankose. V. M. tikrai rankose nieko neturėjo, nes per visą konflikto pradžią jo nebuvo lauke. Jis (A. Š.) pasisveikino su S. J., tuo metu šis buvo be pirštinių. Pradžioje buvo puslankis, paskui vieną nukentėjusįjį užpuolė S. ir E.. T. D. jis pamatė tik prie sienos, o dar kito asmens jis nematė. Tikrai matė vieną nukentėjusįjį, kuris jam tuo metu buvo atsidūręs iš dešinės pusės, jis pajudėjo link jo pusės ir stumtelėjo, pasisuko link baro, ten buvo T. D.. Pirmą kartą, kai jis priėjo paklausti, T. D. stovėjo gal 1,5-2 metrai. T. D. ne tai kad gulėjo, jis buvo atsirėmęs nugara į sieną, sukniubęs, pusiau sėdom. Jis nematė T. D. veido, rankų, kraujo. Prabėgo iš šono, matė tik šoninę pusę. Arčiau T. D. viršutinės kūno dalies buvo K. P., o korpusas, pilvas link kojų pusės buvo prie P. L.. Jie buvo jam iš priekio. Matė suduodant smūgius kojomis, buvo smūgis link galvos ir į krūtinę, į pilvą kažkur. Tai darė K. P. ir P. L.. Prabėgdamas, atsitraukdamas jis matė, kad prie sienos buvo šuo, gal 1,5 metro nuo nukentėjusio. Eidamas su E. į barą jis apšnekėjo, kad išėjo labai ne kokia situacija, nes niekas iš jų neplanavo muštis ar sukelti riaušių. Kai jis bėgo link baro vidaus, kur dar susimušė su kitu asmeniu, tai jam iš už nugaros buvo mestas bokalas, kuris sudužo kažkur tarpduryje ar į sieną. Bokalas dužo jau po to, kai matė gulintį T. D.. Jis neatsimena, ar jis su K. šnekėjo iš E. ar iš savo telefono. Skambutis buvo apie 2.30 val. E. nelabai anksti atvažiavo į darbą. Būtent tada jis sužinojo, kad buvo skėtis, kad juo kažkam buvo suduota. Po įvykio apie šunį jis kalbėjo su K. P. telefonu. Kai jis prabėgdamas pirmą kartą pamatė šunį, tada K. ir pasakė „keistas tas šuo, niekam neįkando“. Tada K. sakė „jo, iš pradžių aš pagalvojau, kad tas šuo man koją nukąs, bet man irgi buvo keista, kad jis nieko nedarė“. Su K. šnekėjo apie šunį telefonu 24-ą dieną (t. 7, 11-13, 17-21, 36-53, 67-72). Teisiamajame posėdyje A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-12-23, apie 20.30 val., tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko su draugais M. P. ir J. D. restorane-bare „Š.“. Maždaug po 1 ar 2 val., tiksliai neprisimena, nuėjo į barą „V.“, nes kažkuris iš draugų girdėjo, jog baras visai naujas. Maždaug apie 23 val. į barą atėjo ir V. M. su pirmą kartą matoma mergina, vardu I.. Bare buvo daug žmonių. Jam su J. kalbant įvairiomis temomis, taip pat ir apie politiką, į pokalbį įsikišo nepažįstamas vaikinas, prisistatęs M. (dabar žino, kad tai M. Š.), kuriam J. liepė nesikišti į pokalbį. Kažkuriuo metu jis ir M. pradėjo bendrauti, išsikalbėjo, kad jų politinės pažiūros skiriasi, todėl bandė vienas kitą įtikinti savais argumentais. Abu gana įnirtingai diskutavo, tačiau diskusiją užbaigė nepiktybiškai, nė vienas neturėjo pretenzijų, pykčio. Po jų pokalbio viskas nurimo, draugiškai paspaudė vienas kitam rankas, po to bendravo kiekvienas su savo kompanijomis. Prieš tai jo draugas J. gal kiek karsčiau aiškinosi su M. ir pyko ant jo, tačiau jis stengėsi numalšinti šį pokalbį, kad būtų išvengta konfliktinės situacijos. Maždaug po vidurnakčio J. nusprendė vykti namo, todėl atsisveikino ir išėjo. Praėjus kuriam laikui, maždaug pusvalandžiui ar valandai, į barą atėjo rusiškai kalbantis vidutinio amžiaus, apie 30-40 metų, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo vyras (dabar žino, kad tai A. K.). Šis vyras buvo apsirengęs tamsiai (kelnės, odinė striukė) ir užsidėjęs kapišoną. V. pamatęs, kaip A. K. priėjo prie M. ir pasisveikino, trumpai su juo apsižodžiavo. Tada V. sušuko „P. chuilo!“ ir A. K. pradėjo labai agresyviai elgtis jų atžvilgiu, keiktis, kol jį nuramino M.. Toliau vakaras buvo ramus, visi atskiromis kompanijomis bendravo savomis temomis. Kai su M. jis išėjo į lauką parūkyti, gali būti, kad buvo ir daugiau asmenų iš jų kompanijos, stovėdami šalia baro šnekėjosi. Tuo metu link baro atėjęs vyriškis su šunimi, kaip dabar žino, tai T. D., paklausė, kam čia patinka P., tad papasakojo apie įvykį bare, kad keli vyriškiai palaiko P.. Vyras su šunimi pasakė, kad P. tikrai jėga, tik „blogio jėga“, iš ko jis suprato, kad tas vyras irgi nemėgsta P.. Visi iš to draugiškai pasijuokė ir nuėjo kartu į barą. T. D. pasisveikino su M. ir A. K.. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė dar vienas vyras su akiniais, kuris buvo apsirengęs tamsiai, vidutinio amžiaus, apie 30-40 metų, apie 170-180 cm ūgio. Po kiek laiko, atsiskaitęs su baro darbuotojais, susirinkęs daiktus, jis su M. vėl išėjo parūkyti ir palaukti draugų, kad galėtų eiti kitur. Tuo metu neįžvelgė, kad gali kilti muštynės, kadangi viskas jau buvo nurimę, bare bendravo taikiai. Neilgai trukus į lauką išėjo ir T. D. bei prie jų kompanijos prisijungęs vyras su akiniais. Lauke jie lyg kalbėjo, stoviniavo prie baro. Iš baro išėjus V., jis jam pasakė, kad bare renkasi neaiškūs asmenys, todėl geriau vengti konfliktinių situacijų ir eiti kitur. Po to V. grįžo į barą, o jis su M. liko lauke rūkyti ir laukti, kol visi išeis. Iš karto po to iš baro išėjo į lauką A. K., kuris šaukė ir keikėsi. Į lauką išėjo ir I., kuri labai drąsiai pradėjo jį raminti, nuėjo su juo į kitą gatvės pusę ramiai pasikalbėti. Jam atrodo, kad I. prieš tai atidavė M. palaikyti savo daiktus, kuriuos buvo atsinešusi į barą. Kai V. išėjo į lauką ir pamatė I. su A. K. kalbant, kad nekiltų kokių nors nesusipratimų, jis su M. jį iš karto nuramino ir pasakė, kad jie draugiškai kalbasi. Jis, matydamas, kad kai kurie asmenys karščiuojasi, pridūrė V., kad jau tikrai laikas eiti iš baro. Kiek pamena, V. pasakė, kad viskas bus gerai ir tiksliai negali pasakyti ar jis grįžo į barą, ar liko stovėti lauke. Po kurio laiko jam, M., atrodo ir V. stovint viduryje gatvės, pamatė jų linkme ateinančius asmenis, kiek pamena, tai buvo penki ar šeši asmenys. Vieną iš jų iš matymo atpažino, tiksliai negali pasakyti kur jį matė, vėliau prisiminė, kad jo vardas A., kuris tikriausiai irgi jį atpažino, nes priėjo pasisveikinti. Daugiau nepažinojo nė vieno iš atėjusiųjų. Jis jų nekvietė ir nežino, ar V. jiems skambino, nes apie tai jam nieko nesakė. Jis su M. nuėjo nuošaliau, nes kažką diskutavo, o atėję vaikinai stovėjo gerokai toliau nuo jų, kažkur ant gatvės ar ant šaligatvio prie baro. Kiek pamena, visi išsirikiavo paeiliui priešais ant šaligatvio stovintį T. D. ir kitą su juo buvusį asmenį su akiniais. Arčiausiai jo su M. stovėjo vienas iš atėjusiųjų, kurį apibūdina kaip maždaug 22-25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, truputį link liesumo, pasirodė, kad nėra žemas, tamsiais plaukais, lyg su akiniais, buvo tamsiai apsirengęs. Už jo stovėjo kiti atėję vaikinai, vienas iš jų buvo A. Š., kitas buvo apie 22-25 metų amžiaus, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai. Dar vienas vaikinai lyg apie 22-25 metų amžiaus, vidutinio ūgio, gal truputį stambesnis, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo mėlyną striukę su tamsiomis kelnėmis. Kuris už kurio stovėjo, jis neatkreipė dėmesio, nes tuo metu kalbėjosi su M.. Staiga kažkuris vienas ar iš nepažįstamų vaikinų, ar tai buvo A. Š., sušuko „kam čia patinka P.?“ ir prasidėjo muštynės. Jam atrodo, kad pirmasis, kuris išprovokavo visą situaciją ir pradėjo muštis, buvo su A. atėjęs vaikinas su akiniais, kuris pribėgo prie jų ir užsipuolė M., jam trenkdamas į galvą. Iš kaltinamųjų parodymų tai buvo K. P.. S. J. nedalyvavo muštynėse, o kai pribėgęs vaikinas pradėjo mušti M., jis nežinodamas ką daryti, patraukė M. už rankos į save, sakydamas kažką panašaus į tai, kad mes draugai ar savi. Tada tas vaikinas atsitraukė nuo jų ir nubėgo prie vykusių muštynių. Nors K. P. savo parodymuose nurodė, kad po to, kai užpuolė M., staiga atsirado už S. J. nugaros, tačiau jis mano, kad tokiu būtų siekiama suklaidinti teismą, nes iš tiesų jis buvo šalia M., juos užpuolus, jie abu atsitraukė, jis niekaip negalėjo prieiti prie T. D., nes tarp jų buvo M., pats K. P. ir kiti. Vienintelis asmuo, kuris galėjo pasirodyti K. P., yra P. L., kadangi jis taip pat yra aukštas, šviesių plaukų. Iš P. L. parodymų tapo aišku, jog P. L. sukeitė save su juo, t. y. tuo momentu, kai prasidėjo muštynės, nurodė jį esant toje vietoje, kurioje stovėjo pats. Tačiau P. L. yra nenuoseklus, nes nurodo asmenį, kuris yra mažesnio ūgio, o vėliau apibūdina kaip aukštą, šviesiais plaukais. S. J. jokių smūgių T. D. nesudavė. Jis su M. įvykių metu stovėjo gatvės viduryje, gerokai atokiau nuo tos vietos, kur buvo sumuštas T. D. ir patys gynėsi nuo K. P.. Tuo pat metu likusieji atėję vaikinai mušėsi su prie baro buvusiais asmenimis, tačiau kas ką konkrečiai darė, kiek smūgių sudavė, jis nematė. Jis neigia, jog turėjo išankstinį tikslą vartoti smurtą, kad apsupo T. D., užtvėrė kelią jam judėti, savo rankomis ir kūnu stūmė jį, neleido jam judėti. Jis visiškai nekontaktavo su T. D., net nebuvo prie jo priėjęs, muštynių metu buvo tarp jų labai didelis atstumas, jis stovėjo su M. P. visai kitoje vietoje nei T. D.. Tuo metu buvo labai didelis sujudimas ir sudėtinga susigaudyti kas ką daro, bet jis manė, kad reikia eiti prie I., nes ją taip pat gali užpulti, kaip ir M.. Nematė kiek smūgių sudavė ir kas T. D. ar šalia jo buvusiam draugui. Dėl to, jog nežinojo kaip gali pasielgti atėję vaikinai, jis I. pasakė, jog reikia eiti iš ten, tačiau mergina nereagavo, todėl jis bandė pro ją ir A. K. praeiti, nes už jų buvo laiptai žemyn į parką. Tuo metu šalia buvęs A. K. lyg pradėjo agresyviai rėkti ir kažkaip laikyti I., nenorėjo trauktis, jam užtvėrė kelią, pamanė, kad bandė kažkaip trukdyti, gali būti, kad bandė jam smogti, stvėrė už rankos, tačiau jis A. K. pastūmė nuo savęs ir I., bet tas truko trumpai. Jis tiesiog norėjo apsaugoti I. ir pats apsiginti. Nebuvo taip, kad puolė jį norėdamas sumušti, jokių sužalojimų nepadarė ir negalėjo padaryti. Nustūmęs nuo savęs A. K., jis judėjo link laiptų, I. kurį laiką blaškėsi, kažkur bėgo, jis jai šūktelėjo, kad eitų iš ten, kad nenukentėtų. Dar pamena, kad kai nustūmė nuo savęs tą vyrą ir pradėjo eiti link laiptų, pamanė, kad laiku pasitraukė nuo jo, nes lyg du iš atėjusių vaikinų staigiai perbėgo į kitą gatvės pusę (vienas buvo K. P., o kitas lyg su šviesiais trumpais plaukais) ir pradėjo muštis su A. K.. Jis tvirtina, kad T. D. nesudavė jokių smūgių. Pamena, kad M. lyg tai pradžioje laikė skėtį, paskui jo jau neturėjo, bet mano, kad T. D. galėjo sumušti arčiausiai jo buvęs su A. atėjęs vaikinas, užpuolęs jį ir M., arba kažkurie ir iš jų kitų. Jis pats, nusileidęs laiptais, vedančiais į šalia buvusį parką, laukė M. su I., kurie kažkur užtruko. Pamena, kad kaip tik tuo metu viskas taip staigiai nurimo, visi išbėgo kas sau. Muštynės įvyko staiga ir labai trumpai. Sulaukęs I. ir M., pradėjo eiti link gatvės, nieko nekalbėdami kas nutiko prie baro, nes stengėsi kuo skubiau eiti toliau, tačiau akimirką išgirdo kaip M. su I. kažką pašnibždomis kalbėjo apie skėtį, ar kad laikė jį rankoje, ar kad liko tik kotas, tiksliai pasakyti negali. Su I. ir M. pasišalinus ir pasijutus saugiau, jis susiskambino su V., sužinoti, ar jam nieko nenutiko. Tuo metu jiems neatrodė, kad įvyko kažkas rimčiau nei išgėrusių žmonių konfliktas, kad kažkam būtų reikėję pagalbos. Pamena, jog svarstė, dėl ko kilo muštynės ir buvo užpultas T. D. su draugu. Jis manė, jog galbūt dėl to, kad jie visi kalbėjosi su A. K. ar kitais buvusiais bare asmenimis, ir galbūt juos visus supainiojo. Su V. susitarė susitikti prie Rotušės aikštės, po ko jie visi nuėjo į „U.“. Netrukus po to nusprendė skirstytis, kitą dieną jis buvo sulaikytas.

Į barą atėjo trise: jis, M. P. ir J. D., vėliau prisijungė V. M. su savo drauge I.. Tą vakarą jis nevartojo alkoholio. Būdamas prie staliuko pastebėjo, kad atėjęs T. D. priėjo prie baro ir pasisveikino su kitu vyriškiu, padavė vienas kitam ranką. Prasidėjus konfliktams dėl politinių pažiūrų, S. J. pasakė V., kad geriau nieko neprovokuokim, venkim konfliktų ir geriau išeikim iš šio baro, tačiau V. nieko konkrečiai neatsakė. Būnant lauke A. K. kalbino I., todėl jis su M. pagalvojo, kad V. gali ne taip suprasti, todėl dar kartą jam pakartojo, jog viskas gerai, jokių konfliktų nėra ir geriau reikia jų vengti. V. atsakė, kad viskas gerai ir nuėjo į barą. Paskui jie tiesiog stoviniavo, kažką kalbėjosi, buvo pasiruošę eiti kitur, tačiau iš kažkur atsirado tie vaikinai. Tuo metu prie baro stovėjo T. D. su šuniu ir šalia jo stovėjo vyras su akiniais, jie kažką šnekėjosi, diskutavo. Jis su M. P. stovėjo toliau nuo jų, tačiau negali pasakyti kokiu atstumu, o I. su A. K. buvo kitoje gatvės pusėje. A. Š. buvo priėjęs pasisveikinti. Atėję vaikinai išsirikiavo priešais juos ir prasidėjo muštynės, jie užpuolė stovėjusius T. D. su kitu vyru. Nematė, kad smūgiai būtų suduoti T. D., nurodė bendrai, kadangi vyko bendros muštynės. Tuo metu T. D. kairėje rankoje laikė šuns pavadėlį, bet nepastebėjo, ar jis ką nors turėjo kitoje rankoje. Kadangi tuo metu jį su M. pirmiausia užpuolė K. P., todėl visas dėmesys nukrypo į gynimąsi nuo jo veiksmų. K. P. prišoko prie S. J. su M., sudavė M. P. smūgius, o už jo vyko kitos muštynės, kuriose dalyvavo likusieji atėję vaikinai. M. tuo metu lyg tais turėjo skėtį, nes I. išėjusi į lauką savo daiktus padavė jam palaikyti ir nuėjo pasikalbėti su A. K. šnekėti. Tarp tų daiktų tikriausiai buvo ir skėtis. S. J. sušuko K. P., kad mes savi ar tai draugai, po ko jis pasitraukė. Tuo metu, kai K. P. užpuolė M., pastarasis kitoje rankoje laikė skėtį. Jam pasirodė, kad po smūgių sudavimo K. P. iš M. rankų išplėšė ar tai visą skėtį, ar tai dalį jo ir nuėjo prie kitų muštynių. Tiksliai negali pasakyti, nes tuo metu stovėjo M. iš kairės, o šis veiksmas su skėčiu vyko M. iš dešinės, todėl visko nematė. Negali pasakyti, kas vyko po to su skėčiu, nes nuėjo į kitą pusę ir likusių įvykių nematė. Vėliau suprato, kad tikriausiai V. nuėjęs į barą pasikvietė tuos vaikinus. S. J. teigė, kad nepriklauso „Skinhead“ organizacijai. Įvykio metu jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Nors specialisto išvada nustatyti, tačiau šie sužalojimai visiškai nesusiję su minėtu įvykiu, nes jie padaryti dar iki jo. Tą vakarą dėvėjo žieminius batus, juodas kelnes ir odinę striukę. Įvykio metu jis nieko nemušė ir A. K. jokių sužalojimų nepadarė. Tik nustūmė A. K. nuo savęs. Būdamas prie laiptų pastebėjo, kad du iš muštynėse dalyvavusių asmenų pribėgo prie A. K. ir jį pargriovė. Tai buvo K. P. ir kitas šviesiais plaukais, tamsiai apsirengęs vaikinas. Neprisimena, ar J. D. tą vakarą buvo su akiniais. Neprisimenu, ar ant odinės striukės buvo Gedimino bokštų emblema ir ar vilkėjo juodą šaliką su baltais Gedimino stulpais. Galėjo būti, kad įvykio metu jis buvo su barzda. Tačiau įvykio metu buvo be pirštinių. Neturi ir tuo metu neturėjo pirštinių be pirštų.

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad 2014-12-23, apie 20.30 val., jis susitiko su draugais M. P. ir J. D. restorane-bare „Š.“. Kurį laiką ten pabuvę, maždaug po valandos ar dviejų, jie nuėjo į barą „V.“. Maždaug apie 23.00 val. į barą atėjo V. M. su mergina vardu I.. Bare buvo ir daugiau žmonių. Jiems kalbant įvairiomis temomis, tame tarpe ir apie politiką, į pokalbį įsikišo nepažįstamas vaikinas, prisistatęs M., kuriam J. liepė nesikišti į jų pokalbį. Kažkuriuo metu jis ir M. išsikalbėjo, kad jų politinės pažiūros kardinaliai skiriasi, vienas kitą bandė įtikinti savo argumentais ir požiūriais. Jie abu įnirtingai diskutavo, tačiau diskusiją užbaigė nepiktybiškai, be pretenzijų ar pykčio, net draugiškai paspaudė vienas kitam ranką. Po to bare kiekvienas bendravo kas sau. Prieš tai jo (S. J.) draugas gal kiek karščiau su M. aiškinosi ir pyko ant jo, tačiau jis (S. J.) stengėsi numalšinti tą pokalbį ir išvengti konfliktinės situacijos. Maždaug po vidurnakčio J. nusprendė vykti namo, todėl atsisveikino ir išėjo. Praėjus kuriam laikui į barą atėjo rusiškai kalbantis vidutinio amžiaus, apie 30-40 metų, apie 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, apsirengęs tamsiai (kelnės, odinė striukė) ir užsidėjęs kapišoną. V., pamatęs kaip tas rusiškai kalbantis asmuo priėjo prie M. ir pasisveikino su juo, trumpai su juo apsižodžiavo. Tada V. sušuko „P. chuilo!” ir tas tamsiai apsirengęs vyras pradėjo labai agresyviai elgtis jų atžvilgiu, keiktis necenzūriniais žodžiais, kol jį nuramino M.. Toliau vakaras buvo ramus, jie visi atskiromis kompanijomis bendravo savomis temomis. Kai su M. ir galimai su kitais asmenimis iš jų kompanijos išėjo parūkyti į lauką, stovėdami šalia baro jie toliau šnekučiavosi. Tuo metu atėjo vyriškis su šunimi, kaip jis vėliau sužinojo - tai T. D., ir paklausė, kam čia patinka P.. Tada jis (S. J.) papasakojo apie įvykį bare, kad keli vyriškiai palaiko P. ir mano, jog jis jėga. T. D. pasakė, kad P. tikrai jėga, tik „blogio jėga“, iš ko jis (S. J.) suprato, kad jis irgi nemėgsta P.. Jie visi draugiškai iš to pasijuokė ir kartu nuėjo į barą. T. D. bare pasisveikino su M. ir rusiškai kalbėjusiu, agresyviai besielgusiu, tamsiai apsirengusiu vyriškiu. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė dar vienas vyras su akiniais, kuris buvo apsirengęs tamsiai, vidutinio amžiaus, apie 30-40 metų, apie 170-180 cm ūgio. Po kiek laiko, atsiskaičius su baro darbuotojais, jis su M. vėl išėjo parūkyti bei palaukti draugų, kad galėtų eiti kitur. Tuo metu jis neįžvelgė, kad gali kilti muštynės ar kažkas panašaus, kadangi viskas buvo nurimę, visi bare bendravo taikiai. Jis su M. stovėjo kažkur vidury gatvės, tačiau kokiu atstumu nuo įėjimo į barą, negali pasakyti. Neilgai trukus iš baro išėjo ir T. D. bei prie jų kompanijos prisijungęs vyriškis su akiniais. Jie abu atsistojo ant šaligatvio, arčiau įėjimo į barą, tačiau tarp jų buvo apie 1-2 metrų atstumas. Iš baro išėjus V., jis atėjo prie jo (S. J.) su M. į vidurį gatvės, ir jis V. pasakė, kad bare renkasi neaiškūs asmenys, todėl geriau vengti konfliktinių situacijų ir eiti kitur. Po ko V. grįžo į barą, o jis su M. liko rūkyti. Iš karto po to į lauką išėjo rusiškai kalbantis, agresyviai besielgiantis vyras, kuris toliau šaukė bei keikėsi. Į lauką išėjo ir I., kuri labai drąsiai pradėjo tą vyrą raminti, nuėjo su juo į kitą gatvės pusę ramiai pasikalbėti. Jam atrodo, kad I. eidama su tuo agresyviai nusiteikusiu asmeniu kalbėtis, padavė M. palaikyti savo skėtį, nes pamena, kad M. rankose turėjo skėtį, kurį į barą atsinešė I.. Kai V. išėjo į lauką ir pamatė I. su tuo agresyviu vyriškiu, kad nekiltų jokių nesusipratimų, jis su M. jį iš karto nuramino ir pasakė, jog jie tik draugiškai kalbasi. Matydamas, kad kai kurie asmenys karščiuojasi, jis dar kartą pasakė V., kad jam atrodo, jog jiems jau laikas eiti iš baro. V. atsakė, jog viskas bus gerai, ir ar tai grįžo į barą, ar liko stovėti su jais lauke. V. visą laiką vaikščiojo tai šen, tai ten. Po kurio laiko, jam, M., bei galimai V. stovint viduryje gatvės, pamatė jų linkme ateinančius keturis asmenis. Vieną iš jų iš matymo atpažino, tai buvo A. Š.. Su A. Š. buvo P. L., E. P. ir K. P., tačiau jų asmeniškai tuo metu nepažinojo, vardų, pavardžių nežinojo. Jis jų nekvietė, su jais nieko nesitarė. Nežino, ar jiems paskambino V., nes jis nieko nesakė. Visi keturi atėję vaikinai atsistojo netoli jų, viduryje gatvės, išsirikiavę paeiliui priešais ant šaligatvio stovintį T. D. ir kitą su juo buvusį asmenį. Prisimena, kad arčiausiai jų stovėjo su A. Š. atėjęs vienas iš vaikinų, tai maždaug 22-25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, truputį link liesumo, tačiau pakankamai normalus, pasirodė, kad nėra žemas, tamsiais plaukais, su akiniais. Už jo stovėjo, berods, A. Š.. Trečiasis vaikinas, atėjęs su A. Š., buvo apie 22-25 m. amžiaus, apie 180-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, vilkėjo tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis. Ketvirtas vaikinas - apie 22-25 m. amžiaus, apie 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, vilkėjo tamsiais rūbais - striuke, kelnėmis. Tačiau kuris už kurio stovėjo, jis neatkreipė dėmesio. Vienas iš šių trijų vaikinų ar tai pats A. sušuko „kam čia patinka P.?“ ir prasidėjo muštynės. Jam atrodo, kad pirmasis, kuris išprovokavo visą situaciją ir pradėjo muštis, tai buvo su A. atėjęs vaikinas su akiniais, kuris puolė M., t. y. pirmiausiai jis sudavė kumščiu į veidą. Vieną kartą tikrai sudavė, tačiau ar buvo suduota daugiau smūgių, negali pasakyti. Jis matė, kad M. laikė skėtį, bet lyg tai tas vaikinas iš jo jį atiminėjo, t. y. įsikibęs rankomis traukė į save ir atėmė iš M. skėtį, tik ar visą, ar jo dalį, negali pasakyti, nes neprisimena. Jis ėmė juos skirti, t. y. ranka užsidengdamas save ir traukdamas M., ir kai tam vaikinui pavyko atimti skėtį ar jo dalį iš M., jis su M. atsitraukė. Jis (S. J.) asmeniškai nepuolė nei T. D., nei šalia jo buvusio asmens. Jis su M. stovėjo maždaug vidury gatvės, kelių metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo sumuštas T. D.. Jiedu patys gynėsi nuo vaikino, kuris užpuolė M. ir iškart po to nuėjo prie T. D. ir kitų vyrų, kur jau vyko muštynės. Tuo pat metu, kai M. puolė vaikinas su akiniais, A. Š. su dviem kitais savo draugais puolė T. D. ir su juo buvusį vyriškį, tačiau kas ką darė, kas kam kiek smūgių sudavė, jis negali pasakyti, nes nematė. Po to vaikinas su akiniais, puolęs M., ar tai su visu skėčiu, ar tik jo dalimi, pajudėjo link tos vietos, kur vyko muštynės. Po šio susistumdymo jis (S. J.) judėjo priešinga kryptimi, prie kitoje gatvės pusėje buvusios I., kuri buvo su tuo rusiškai kalbėjusiu ir agresyviai besielgusiu asmeniu. Apskritai tuo metu buvo didelis sujudimas ir buvo sudėtinga susigaudyti kas ką daro. Jis nematė kas ir kiek smūgių sudavė T. D. ar šalia jo buvusiam draugui, tačiau jis tikrai neveikė su tais asmenimis kartu. I. pasakė, jog reikia eiti iš čia. Tuo metu šalia jos buvo tas agresyviai nusiteikęs rusiškai kalbantis asmuo, kuris lyg tai pradėjo ją laikyti ir bandė jam smogti, todėl jis tą vyruką nustūmė nuo savęs. Tikrai nebuvo taip, kad jis puolė tą asmenį ar specialiai norėjo jį sumušti. Tuo metu I. kurį laiką blaškėsi, kažkur bėgo. Jis ėjo paskui I., kuri kažkodėl judėjo link baro. Kai pasitraukė nuo agresyviai besielgusio asmens, jis dar pamanė, kad laiku tą padarė, nes du iš atėjusių vaikinų staigiai perbėgo į kitą gatvės pusę ir smūgiavo tam agresyviai besielgusiam, rusiškai kalbėjusiam vyrui. Jis pats tikrai T. D. nesudavė jokių smūgių. Matė kaip M. laikė skėtį, bet jis mano, kad jį galėjo sumušti arčiausiai jo buvęs su A. atėjęs vaikinas su akiniais, mušęs M., arba kažkuris iš tų kitų atėjusių vyrų. Tuo metu viskas staigiai nurimo ir visi išbėgo kas sau. Viskas įvyko labai staiga ir labai trumpai. Jis pats pasitraukė nuo baro, paskui jį I. ir M., bet jie truputį atsiliko. Jis kurį laiką jų palaukė ir akimirką išgirdo, kaip M. su I. kažką pašnibždomis kalbėjo apie skėtį, ar kad laikė jį rankoje, ar kad liko tik kotas, ar kad išplėšė, tačiau kas - tiksliai pasakyti negali. Jam su I. ir M. pasijutus saugiau, jis paskambino V. sužinoti, ar jam viskas gerai ir kas čia įvyko. Tuo metu jiems neatrodė, kad įvyko kažkas rimčiau nei išgėrusių žmonių konfliktas. Neatrodė, kad kažkam būtų reikėję pagalbos. Su V. jis susitarė susitikti prie Rotušės aikštės, po ko jie visi nuėjo į „U.“. Netrukus po to jie nusprendė skirstytis. Kitą dieną jis buvo sulaikytas. Jis tikrai nenužudė T. D., nesiekė ir nesukėlė muštynių, atvirkščiai – stengėsi išvengti bet kokių konfliktinių situacijų ir siūlė eiti iš to baro kitur (t. 4, b. l. 19-26, 37-38, 61-65).

2015-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad S. J. atpažino P. L., nurodydamas, kad tai tas pats vaikinas, kuris buvo atėjęs kartu su A. Š. ir kurį jis apibūdino kaip trečiąjį vaikiną, apie 180-190 cm ūgio, šviesių plaukų. Taip pat atpažino K. P., nurodydamas, kad tai yra tas pats vaikinas, kuris puolė M. ir įvykio metu buvo su akiniais. Be to, jis atpažino E. P., nurodydamas, kad tai yra tas pats vaikinas, kuris atėjo kartu su A. Š. ir kurį jis apibūdino kaip ketvirtą buvusį vaikiną – tamsių plaukų, apie 170-180 cm ūgio (t. 4, b. l. 46-50, 51-55, 56-60).

Teisiamajame posėdyje S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. D. parodė, kad žuvusysis T. D. buvo jos vyras, kaltinamųjų ji nepažįsta. 2014-12-23, Kūčių išvakarėse, ji su vyru buvo namuose. Ji dirbo, norėjo pabaigti siūti suknelę, vyras turėjo alaus, gurkšnojo, dirbo savo darbą, susijusį su muzika. Kai vyras jau norėjo eiti miegoti, paklausė, kiek laiko ji užtruks. Ji pasakė, kad dar porą valandų. Tada vyras pasakė, jog pavedžios šunį, kad iš ryto nereikėtų anksti keltis, žadėjo ilgai neužtrukti. Iš namų jis išėjo apie 01.30 val. Pabaigus siūti suknelę, vyras dar nebuvo grįžęs, todėl ji jam paskambino, tačiau jis nekėlė ragelio. Ji pagalvojo, kad jis užsuko į barą, kadangi buvo pavargusi, užmigo. Atsibudusi ryte pamatė, kad vyro nėra namuose, šuns irgi nebuvo, todėl vėl paskambino vyrui, tačiau jis neatsiliepė, todėl suprato, jog kažkas atsitiko. Tada ji apsirengė, pirma mintis buvo apie barą, kuris yra netoli namų, nes vyras ten lankėsi ankščiau. Nuėjo į barą, pravėrusi duris pamatė kelis vyrus, paklausė ar čia tas baras, kuris dirba visą naktį, pasakė, kad ji ieško savo vyro, kuris buvo su šuniu, jie paprašė jos užeiti. Ten buvo tyrėjai, taip ji suprato, kad kažkas atsitiko. Parodė jai nuotrauką iš vaizdo kamerų, kurioje buvo du vyrai, paklausė, ar nuotraukoje yra jos vyras, ir ji parodė į savo vyrą. Ji paklausė, ar jis dar gyvas. Jai pasakė, kad dar gyvas, guli Lazdynų ligoninėje, naktį buvo operuotas, reikia nuvažiuoti atpažinti. Ji nuvažiavo į ligoninę, kur atpažino savo vyrą, jis atrodė baisiai, paskui ją nuvežė į policiją. Sužinojo, kad šuns nebuvo bare, jį paėmė vienas iš lankytojų, kuris buvo kartu su T. tą vakarą. Barmenas davė to žmogaus telefono numerį, pas kurį buvo šuo. Ji jam paskambino, susitarė, kad šunį paims sesers vyras. Po to ji visiems pranešė kas atsitiko. Tą pačią dieną ji vėl nuvažiavo į ligoninę ir sužinojo, kad vyras buvo dar kartą operuojamas. Vėliau vyrą ligoninėje lankė kiekvieną dieną, bet jis visą laiką buvo komoje. T. atrodė blogai, pasikeitęs, sutinęs, apibintuotas tvarsčiais. Dešinė ranka buvo sutinusi, atrodė sužalota, buvo kateteriai prijungti. Dūrimo žymė buvo prie kairės pusės galvos, toks įspūdis, kad pirmą kartą buvo durta į galvą, o paskui į akį. Berods žaste buvo mėlynės. Išeidamas iš namų jis nebuvo sužalotas. Jos vyras buvo labai geras, komunikabilus, išgėręs buvo dar draugiškesnis, jį mėgdavo žmonės, jis nepalaikė P.. Prieš tai buvo įvykis - vieną rytą jis grįžo vėlai, skruostas buvo nubrozdintas, sakė prie baro buvo kažkokios muštynės, kurių metu jis norėjo visus išskirti, tačiau pats gavo smūgį. Tai rodo, kad jis geras žmogus, o šuo tada jo negelbėjo, tiesiog inkštė. Jų šuo kalytė, mišrūnas, į aviganį panaši, didelis šuo. T. buvo šeimos galva, šuo jį irgi pripažino kaip šeimos galvą, jai atrodė, kad jis pats apsigins, todėl būdama su juo kitų nepuldavo. Kai ji vedžiodavo, šuo kartais lodavo. Mano, kad tą vakarą šuo su antsnukiu buvo, nes ji atgavo pavadį kartu su antsnukiu. V. D. gyvena su mama Vokietijoje. Jis nepageidauja dalyvauti teisme, apie įvykį jis nieko nežino, nes tuo metu buvo Vokietijoje. Kaltinamieji neatsiprašė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. Š. parodė, kad žuvusysis T. D. yra jos sūnus. Kūčių dieną ji ruošėsi šventei, pakavo dovanas, apie 13.00 val. atėjo jos žentas, kuris pasakė, kad jos sūnų naktį užpuolė, jis yra sužeistas, komoje, guli ligoninėje, reanimacijoje. Paklausė, ar jis gyvas, žentas atsakė, kad gyvas. Ji apsirengė, tačiau žentui paskambino iš ligoninės, pasakė, jog sūnų operuoja, todėl jų neprileis prie jo. Tada nusprendė važiuoti pas marčią, bet pakeliui suprato, kad neturi jėgų, pasidarė bloga, pakilo spaudimas, greitoji nuvežė į Antakalnio klinikas, kur ji prabuvo dvi savaites, iki pat sūnaus mirties. Marti informuodavo ją apie sūnaus būklę, paskui gydytoja pasakė, kad sūnui nėra vilties išgyventi, kad važiuotų atsisveikinti su juo. Ji nuvažiavo, pamatė sužalotą sūnų, pasimeldė, palaistė jį šventu vandeniu, nes žinojo, kad tai pabaiga. Kitą dieną jis mirė. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi marti ir dukra. Buvo labai sunku, nes netikėtai prarado sūnų. Be to, nukentėjusioji su sūnumi kartu dirbo, ji statė spektaklius, o jis kūrė muziką, padėjo jai darbe. Jie buvo draugai. Sūnus nepalaikė P.. Sūnus buvo labai gailestingas, užjaučiantis, šviesus žmogus, draugiškas. Jis alkoholio vartojo labai mažai, tačiau pavartojęs būdavo labai linksmas, neagresyvus. Iki jo mirties ji neturėjo sveikatos problemų, tačiau po to prasidėjo ligos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. Š. parodė, kad su A. K. yra pažįstami, su T. D. buvo mažai pažįstami, jį retkarčiais matydavo tame bare, o su kitais kai kuriais kaltinamaisiais susipažino bare. Konkrečiai laiko neatsimena, bet prieš tai su draugu nuėjo į „V.“, tačiau draugas išvažiavo namo. Jis norėjo užeiti pas tėvus, bet tėvai išvažiavo į kaimą, todėl užėjo į tą barą, kur susipažino su mergina, pasiūlė sėsti prie židinio. Už jo sėdėjo kompanija, kuri pradėjo sakyti, kad „P. chuilo“. Jis jų paklausė, kodėl jie taip sako. Jie paklausė jo vardo, atsakė, kad jis M.. Jie jį įžeidė, sakė, kad trauktų savo galvą arba jie jį sudaužys, vėl jį įžeidinėjo. Jis tada priėjo prie jų staliuko, pasakė, kad jeigu jie nori, gali vienas ant vieno išeiti pašnekėti. Tada jie nutilo ir jis prisėdo prie tos merginos, su jais kurį laiką nebendravo. Po to atėjo jo draugas D. N., kuris pamatė, kad jie agresyviai nusiteikę jo atžvilgiu. Kažkaip susitaikė su ta kompanija, paspaudė rankas, vėliau lenkė rankas, bendravo įvairiomis temomis, politinėmis, istorinėmis. Praėjus kelioms valandoms, V. M. jį išsikvietė į lauką. Išėjęs į lauką po kaire puse pamatė kraujo baloje gulintį T. D.. Jis gulėjo apie 1,5 m nuo baro durų, šuo buvo jam iš kairės pusės. Kitoje gatvės pusėje prie medžio pamatė sumuštą A. K.. Priėjęs arčiau šis sakė „už ką“, „kodėl“. Pradėjęs dairytis į šalis, suprato, kad muštynėse turėjo dalyvauti daug žmonių. Dairydamasis akis į akį susidūrė su vaikinu, tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad su A. Š.. Jis jautėsi apgirtęs, galvojo, kad jų yra daug, todėl nusprendė nesiveržti pro juos, kad nebūtų suspardytas, o nueiti į barą iškviesti policiją. Ten yra koridorius ir įėjimas į barą, pagalvojo, kad nespės atidaryti baro durų, todėl ėjo link tualeto, tačiau gavo kelis smūgius į ranką ir į pilvą. Tuo metu jis buvo žemiau, o jie buvo ant laiptų. Jis užsidengė, nes suprato, kad negalės apsiginti, jį daužė daug kartų ir ilgai. Po to, kai baigė daužyti, nežino ar sąmonę buvo praradęs, pamatė policiją. Jam pasakė dar likti bare. Po sužalojimų nuėjo į barą, jis sakė, kad jį mušė du vyrai, kurių jis nepažįsta. Jam atrodė, kad du. Apie 20 smūgių jam buvo suduota. A. K. į barą atėjo maždaug po dviejų valandų. Trumpam buvo užėjęs ir T. D., nes matė juos bendraujančius, tačiau nepastebėjo, kada jie išėjo į lauką. Jokio konflikto bare su jais nebuvo. Tą vakarą jis buvo dvejose kavinėse, kuriose išgėrė po keturis bokalus alaus. Mano, kad tą vakarą J. D. buvo girčiausias, jei jis tuomet bare buvo su akiniais, nes per jį kilo konfliktas. Prisimena, kad S. J. ir V. M. bare buvo be akinių, tačiau neprisimena M. P.. Iš keturių vyrų kompanijos tik vienas buvo su akiniais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. parodė, kad jis 2014-12-23, apie 22.00 val. atėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užsisakęs alaus jis atsisėdo prie baro, kur sėdėjo jam nepažįstama mergina. Jis pradėjo su mergina bendrauti, vėliau jie atsisėdo prie židinio, kartu dar buvo merginos draugas. Vėliau jis pastebėjo šalia jų stalo sėdinčią kompaniją, berods, iš 5 vaikinų ir 1 merginos. Iš visos kompanijos jis gali apibūdinti tris vaikinus ir merginą. Pirmas vaikinas buvo apie 23-25 metų amžiaus, apie 1,75 m ūgio, lieso kūno sudėjimo, vidutinio ilgumo tamsių plaukų, su akiniais, jo aprangos nepamena. Antras vaikinas buvo apie 23-25 m. amžiaus, apie 1,85 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais garbanotais plaukais, vilkėjo odinę tamsios spalvos striukę. Trečias vaikinas buvo apie 23-25 m. amžiaus, apie 1,75 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais vidutinio ilgio plaukais, kalbėjo su akcentu (dzūkišku ar suvalkietišku). Mergina buvo apie 22 m. amžiaus, apie 1,73 m ūgio, lieso kūno sudėjimo, garbanotais tamsiais plaukais. Tuomet jis pradėjo kalbinti tą kompaniją, tačiau neprisimena apie ką kalbėjo, nes buvo išgėręs. Tačiau vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl politinių pažiūrų, nes jis pokalbio metu pasakė, kad jam patinka P.. Tada vaikinai iš tos kompanijos pradėjo jam grasinti sakydami, kad už tokius pokalbius jis gali gauti į galvą. Jis pasakė, kad jei jie nori su juo pyktis, tai gali išeiti į lauką vienas prieš vieną išsiaiškinti, tačiau vaikinai nesutiko. Daugiausiai su juo konfliktavo vaikinas su akiniais. Be to, konfliktavo ir vaikinas, kuris kalbėjo su akcentu. Tačiau vėliau vaikinai apsiramino ir jie nustojo bendrauti. Praėjus laikui, į barą atėjo jo draugas D., berods N., su mergina ir prisėdo prie minėtos kompanijos. Vėliau D. jį pakvietė ir jis prisėdo prie jų stalo. Jie visi pradėjo draugiškai bendrauti įvairiomis temomis, lenkė vienas kitam rankas. Po kažkiek laiko einant į tualetą, jį į lauką pakvietė su akcentu kalbantis vaikinas, kuris tuo metu buvo lauke. Jam išėjus į lauką, šalia durų jis pastebėjo pusiau sėdom kraujo baloje gulintį iš matymo pažįstamą vyrą, kuris kartas nuo karto lankydavosi tame bare, dabar žino, kad tai T. D.. Kada minėtas vyras atėjo į barą, jis nepastebėjo. Tuo pat metu jis pamatė iš kažkur atėjusį iš matymo pažįstamą vyrą vardu A., kurio veidas buvo kruvinas ir šis pasakė frazę „už ką“. Jis nematė nei kas sumušė T. D., nei A., nes visą laiką jis buvo bare ir net nenutuokė, kad lauke vyksta muštynės. Apsižiūrėjęs aplinkui jis pamatė, kad labiau po dešine puse nuo įėjimo durų stovi 4-6 nepažįstami vaikinai, jų požymių jis neužfiksavo, atrodė, kad jie kažkaip buvo išsibarstę. Supratęs, kad matomai tie asmenys sumušė T. D. ir A., jis nutarė kuo skubiau trauktis į baro patalpą ir ten prašyti barmenų pagalbos, kad kviestų apsaugą. Įbėgęs į baro koridorių jis pagalvojo, kad nespės atidaryti baro vidinių durų ir nutarė bėgti laipteliais žemyn prie tualeto. Jis nusileido laipteliais ir tuo pačiu metu, nespėjęs pasislėpti, pajuto smūgius iš viršaus. Kas sudavinėjo, jis nematė, nes asmuo, sudavęs pirmus smūgius, stovėjo ant laiptelių, buvo žymiai aukščiau jo, be to, bandydamas kaip nors apsiginti, jis užsidengė galvą rankomis. Viso jam sudavė ne mažiau 20 smūgių, iš pradžių sudavė kumščiais, po to kojomis. Smūgius jam sudavė į rankas, petį, galvą. Jis pats tuo metu nuo smūgių jau buvo suklupęs. Nematė kas jį mušė, nes visą laiką buvo užsidengęs veidą, bet iš smūgių sinchroniškumo, sudavimo pobūdžio, padarė išvadą, kad jį mušė dviese. Sumušę jį, jie kažkaip pasitraukė, o jis grįžo į barą. Dar po kurio laiko atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada ir policija. Bare vaikinų, kurie jį spardė, jau nebuvo. Jo draugas D. su mergina išėjo dar neprasidėjus muštynėms (t. 2, b. l. 56, 58-60). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patikslino, kad trečias jo apibūdintas vaikinas yra V. M..

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad iš kaltinamųjų nieko nepažįsta, M. Š. pažįsta, T. D. pažįsta iš matymo pirmą kartą su juo teko bendrauti tą naktį. Vakaras prasidėjo namuose, išgėrinėjo, vaikščiojo per barus, paskutinė stotelė turėjo būti „V.“ baras, į kurį ir užėjo. Jame buvo kompanija jaunuolių, kurie necenzūriškai atsiliepė apie P., tačiau jis buvo kitokios nuomonės. Tie jaunuoliai garsiai sakė tostus, kalbėjo, jog P. toks ir toks, pasiūlė išgerti už jų žodžius, tačiau jis pasakė kažkokią repliką. Jie truputį apsižodžiavo, bet tiesioginio konflikto nebuvo, viskas nurimo. Nebuvo prie jų prisėdęs. Tą vakarą buvo atėjęs T. D., su kuriuo jis bendravo, apie šunis kalbėjosi, vieną ar du kartus buvo išėję parūkyti. Kai paskutinį kartą išėjo parūkyti, pamatė, kad link jo bėga du vaikinai, todėl suprato, kad kažkas bus. Prasidėjo susistumdymai, jį parbloškė ant žemės, suspardė. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad T. D. prie baro durų guli kraujo klane, M. Š. buvo prie baro durų, šuo palaidas lakstė. Po to atvažiavo greitoji, T. D. išvežė, liko šuo palaidas, todėl nusivežė šunį pas save, kad jo į prieglaudą neišvežtų. Kitą rytą su juo susisiekė T. D. giminaitis, pasakė, kad jis guli komoje, todėl atidavė šunį T. D. giminėms, po to jį iškvietė į policiją. Tą naktį buvo stipriai išgėręs, todėl ne viską prisimena. Negali pasakyti, kiek žmonių jį mušė, nes buvo rankomis užsidengęs, kad nesužalotų. Tačiau mano, jog daugiau nei du asmenys, nes ne vienoje vietoje jį mušė. Norėdamas pabėgti iš tos vietos, jis pasitraukė gal 10 m atstumu, tačiau prie Naugarduko gatvės jį vėl parbloškė. Tikrai daugiau nei trys smūgiai buvo suduoti. Įsidėmėjo tris vaikinus, merginos neprisimena. Taip pat bare buvo M. Š., su kuriuo pasisveikino, su kuriuo iš pradžių sėdėjo, o vėliau nuėjo prie židinio. T. D. atėjo vėliau, gal po 15-20 min., tuo metu nebuvo jokių konfliktų. Nežino, ar lauke buvo daugiau žmonių, kai buvo užpultas. Skėčio bare nematė, nematė jo ir prie T. D.. Tą vakarą matė S. J. ir E. P., tik juos prisimena. S. J. su niekuo nekonfliktavo, jis su juo nebendravo. Tačiau S. J. prie važiuojamosios dalies sudavė jam smūgius, nes matė jo veidą. Jis sudavė į mentę, koja trenkė iš galo, kažką pasakė ir nuėjo. Neprisimena pokalbio su mergina, bet galėjo taip būti. Susitaikė su K. P. ir E. P.. Palaiko prašymus dėl susitaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis 2014-12-23, apie 24.00 val., nuėjo į barą „V.“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis dažnai užeina į jį. Bare buvo gal apie 10 žmonių. Jis pastebėjo, kad keli jų buvo atėję po vieną, kažkas buvo kompanijoje. Jis atėjo jau būdamas išgėręs, todėl neprisimena, ar ten buvo kelios kompanijos, ar ne. Jis nuėjo tiesiai prie baro ir atsistojo prie židinio, kiek pamena, lyg prisėdo prie židinio. Tą vakarą jis atėjo su kažkokiu vyru iš baro „A.“. To vyro net vardo jis neprisimena. Pamena, kad jis kalbėjo lietuviškai, buvo su akiniais, žemesnis už jį, stambaus kūno sudėjimo, nebuvo storulis, bet putlus, maždaug 25 metų. Tą vyrą jis matė pirmą kartą, kodėl jį pasikvietė eiti kartu į „V.“ barą, jis nežino. Jis su tuo vyru ne visą laiką bare buvo kartu, nes jie abu vaikščiojo. Pastebėjęs bare merginą, kuri dėvėjo juodą kepurę, jis norėjo su ja pabendrauti. Ta mergina buvo su kompanija, lyg su trimis vaikinais. Pamena, kad jis ėjo pabendrauti su mergina į lauką, nes bare nerūkoma. Su ta mergina jis kažką pasikalbėjo ir tiek, jokių konfliktų su vaikinais, kurie buvo su ja, nebuvo. Jis matė, jog trijų ar tai keturių vyrų kompanija, buvusi bare, keldami alaus bokalus garsiai pasakė frazę „P. chuilo“. Jis pastebėjo, jog jie tikisi, kad bus šiai minčiai pritarta ir iš jo pusės, nes žiūrėjo į jį. Kodėl būtent į jį žiūrėdami jie tikėjosi palaikymo, jis nežino, tačiau gerai prisimena, kad jis atsakė „gerai būtų, kad mūsų valstybė turėtų tokį prezidentą kaip P.“. Tai buvo tik replikos, tačiau nei jis su jais, nei jie su juo nekonfliktavo. Politinė tema toliau plėtojama nebuvo. Tik po kurio laiko jis pastebėjo, jog tie vyrai kažką tarpusavyje tyliai kalbasi, tačiau jie nieko neužgauliojo ir jokio konflikto nesukėlė. Kažkuriuo laiku į barą užėjo vyriškis su šuniu. Šuo nebuvo grynaveislis, nemažas. Tą vyrą jis buvo matęs tame bare ir anksčiau, jis visada būdavo su šuniu. Pamena, kad rūkydamas lauke kalbėjo su juo kažką apie šunį. Jie kalbėjo dviese, tačiau lauke buvo daugiau rūkančių. Kalbėdamas su tuo vyru jis visą laiką žiūrėjo į šunį ir pajuto smūgį iš nugaros. Jau neprisimena, į kurią kūno vietą buvo pirmas smūgis, nes jis nukrito ant asfalto ar ant šaligatvio. Bandė keltis, bet jį spardė 3 ar 4 asmenys, keliese tiksliai, jis nežino, nes visą laiką dengėsi galvą. Tiksliai neprisimena, tačiau lyg jis buvo užsidėjęs ant galvos kapišoną nuo megztinio. Kiek jis pamena, vyras su šuniu lauke rankoje turėjo ir alaus bokalą iš storo stiklo. Girdėjo, kad jį spardydami tie vyrai šaukė „kas čia už P.“, bet muštynių metu jis jiems nieko nesakė ir atgal niekam iš jį mušusių vyrų nesudavė. Viskas vyko gana greitai. Jį mušę vaikinai pabėgo, tuomet jis atsikėlė ir pamatė, kad ant šaligatvio, prie baro įėjimo durų kraujo klane guli vyras, kuris buvo su šuniu. Jis neatkreipė dėmesio, ar šalia buvo stiklo šukių. Kiek pamena, vyras buvo veidu į šaligatvį. Neprisimena, ar tas vyras vaitojo. Jis niekam nesakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes suprato, jog ji jau iškviesta. Jis pasiėmė to vyro šunį ir parsivedė į savo namus. Jis iš baro pažįsta barmeną vardu A., žino jo mobiliojo telefono numerį. Dar prieš einat į namus, jis pamatė, kad atvažiavo medikai. Vyrą, kurio šunį jis pasiėmė, išvežė į ligoninę. Kur tuo metu buvo vaikinas su akiniais, kurį jis atsivedė į barą, jis nežino, jo nematė. Jį ir tą vyrą mušusių vaikinų, nematė. Mano, jog jie pabėgo. Buvo dar kažkiek žmonių, tačiau nei kiek, nei kur jie stovėjo, jis neprisimena. Ryte jam paskambino moteris, kuri pasakė, kad nori pasiimti šunį. Tada atvažiavo kažkoks vyriškis, kuriam jis ir atidavė šunį. Atidavęs šunį jis nutarė kreiptis į medikus, nes negalėjo pakelti dešinės rankos. Lazdynų ligoninėje jam buvo nustatytas dešinės rankos lūžis. Kiek jis pamena, po muštynių nukentėjo dar vienas vaikinas, kurį jis pažįsta iš matymo. Tas vaikinas skundėsi, kad jam taip pat skaudą ranką (t. 2, b. l. 67-69). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. D. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta S. J. ir V. M.. S. J. buvo jo grupiokas, po to kursiokas. Abu laiko savo draugais. 2014-12-23 jis susitiko su S. J. ir M. P., nuėjo į Vingrių barą, vėliau prie jų prisijungė V. M.. Tai buvo draugiškas susitikimas, visi sėdėjo, šnekučiavosi, išgėrė po pora bokalų alaus, po to jis išėjo namo. Prieš tai jis su S. J. ir M. P. buvo Mikalojaus gatvėje esančiame bare „Š.“,. Dar norėjo prisijungti M. P., tačiau jis pasėdėjo pusę valandos ir išėjo. V. M. prie jų prisijungė tik Vingrių bare. Baras Vingrių gatvėje seniau buvo vadinamas „P.“. Ten tikriausiai visi gėrė alų, t. y. jis pats, S. J., V. M., M. P. ir I.. Jis neprisimena, ar I. turėjo su savimi kokių nors daiktų, nekreipė dėmesio, ar ji turėjo rankinę, skėtį. Bare „Š.“ buvo ganėtinai trumpai, jis neprisimena, ar ką nors ten buvo užsisakę atsigerti ir užkąsti. Draugas rekomendavo Vingrių barą, kadangi jis buvo atsinaujinęs, geresnis nei anksčiau, dėl to ir tą vakarą nusprendė ten vėl nueiti. Vingrių gatvėje esančiame bare, prie gretimo staliuko sėdėjo M. Š. ir jis įsivėlė į jų pokalbį. Jie su tuo vyru žodžiu konfliktavo, diskutavo su juo dėl įvairių dalykų, buvo ir pagarsėjęs žiniasklaidoje politinis klausimas, politinė diskusija. M. Š. buvo priešingos nuomonės nei jie, diskutavo pakankamai aršiai, bet tuo metu muštynės nekilo. M. Š. buvo agresyviai nusiteikęs, siūlė net fiziškai išsiaiškinti santykius, bet kadangi matė, kad jų yra daug, siūlė išsirinkti vieną ir išeiti į lauką išsiaiškinti. Nebuvo jokios intencijos su juo konfliktuoti, tačiau S. J., išėjęs į lauką, pasikalbėjo su juo, kaip po to pasakė, jis pats to pokalbio nematė. Po jų pokalbio S. J. pasakė, kad viskas gerai. M. Š. nusiramino, tuo konfliktas ir baigėsi. Jis neatsimena kalbų apie muštynes. Vėliau jis nutarė išeiti iš baro, nes buvo vėlu, pavargo, o kitą dieną Kūčios – šeimos šventė. Į barą tuo metu atėjo daugiau žmonių. Jam paskambino mama ir pasisiūlė jį paimti iš baro. Neprisimena, ar tą vakarą jis buvo su akiniais, nes dažnai nešioja linzes. Apie įvykius prie baro jis sužinojo tada, kai gruodžio 26 ar 27 dieną tyrėjas jį apklausė. Kad kažkas įvyko, jis suprato iš to, kad parašęs žinutę V. M. negavo jokio atsakymo. Kadangi jis išėjo anksčiau, nematė žmogaus su šunimi, nežino kas jam dūrė į akį, nematė jokių muštynių, daugiau apie įvykius sužinojo iš žiniasklaidos. Po įvykio buvo susitikęs su S. J. ir V. M., tačiau apie įvykį nekalbėjo. Kiek žino, jo draugai nedalyvauja „skinų“ judėjime, jų renginiuose. Nežino, ar M. Š. kalbėjo apie jį. M., S. ir V. lyg tais buvo be akinių, tačiau tai nereiškia, jog M. Š. kalbėjo apie jį. Neprisimena, ar tuo metu S. J. buvo su barzda ir dėvėjo šaliką su Gedimino stulpais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. parodė, kad jis 2014-12-23, apie 20.00 val., su M. P. susitiko alaus bare „Š.“, esančiame Šv. Mikalojaus g., Vilniuje. Į tą patį barą apie 21.00 val. atėjo S. J., o apie 22.00 val. SMS parašė V. M., kad ateina su drauge. Jis jam atrašė, kad jie eina į „P.“, nes taip vadina barą „V.“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie ten nuėjo apie 22.20 val. Prie jų prisijungė ir V. su I., kurią jis tą vakarą matė pirmą kartą, suprato, kad tai nauja V. draugė. Jis į tą barą užeina retai, gal kartą per tris mėnesius. Tame bare be jų dar buvo porelė prie židinio, tai mergina su žaliais plaukais ir raudonu megztiniu vilkintis vaikinas, prie jų sėdėjo dar vienas vaikinas, vilkintis juodai, kuris buvo nusiskutęs plikai. Vėliau jis išgirdo to vaikino vardą - lyg tai M.. Kažkas pasakojo, kad jis labai kietas, nes užsiima dziudo. M. kišosi į jų pokalbį, replikavo, kad „Rusija yra demokratiškiausia valstybė pasaulyje, nes taip sako P.“. M. buvo labai girtas. Jie su tuo vaikinu nekonfliktavo, o bandė atsakyti jam pasiremdami argumentais. Rūkyti jie eidavo į lauką, kur vėl su tuo M. ginčijosi, bet jokių pykčių nebuvo. M. vis siūlė jiems išsirinkti vieną ir eiti su juo aiškintis, visų jis nepuolė ir susidorojimais negrasino. 2014-12-24, apie 01.00 val., į barą atėjo daugiau žmonių. Kadangi buvo didesnis šurmulys, M. liovėsi replikuoti, o ir jie patys mažiau diskutavo. Jis bare buvo iki 01.50 val., po to išėjo ir ėjo link namų. Maždaug Žvėryno mikrorajone jį pasitiko mama su automobiliu. Kol jis buvo tame bare, jokių muštynių nebuvo, niekas niekam negrasino. Jokio asmens su šuniu jis nematė arba jo nepamena. Kitą rytą jis su mama išvažiavo į kaimą, niekam iš draugų neskambino. Tik 2014-12-26 11.30 val. jis parašė SMS V., tačiau negavo iš jo atsakymo, o apie 16.00 val. jam paskambino iš policijos ir pakvietė atvykti į apklausą. Tik atvykęs į policiją jis sužinojo, kad V. ir S. yra sulaikyti, o bare „V.“ buvo sunkiai sutrikdyta kažkieno sveikata. Apie jokias muštynes tame bare jis nieko nežino, taip pat nežino kodėl jos ten kilo ir kas nukentėjo (t. 2, b. l. 185-186). Teisiamajame posėdyje liudytojas J. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. R. parodė, kad iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Įvykio vakarą dirbo bare „V.“, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis baras liaudyje vadinamas „P.“. Tą vakarą dirbo kartu su barmenu A. S.. Jos pamaina prasidėjo 19 val. ar 20 val. Įvykius prisimena, tačiau dėl eigos negali būti tikra. Prisimena kompaniją iš keturių žmonių, trijų vaikinų ir vienos merginos, jie užsisakinėjo alkoholinius gėrimus, ji negali pasakyti, ar tik alų, ar dar ką nors. Vėliau prie kompanijos prisijungė M. Š. ir A. K., jie kartu kalbėjosi. M. Š. ir A. K. anksčiau lankydavosi bare, o šių keturių asmenų anksčiau ji niekada nematė. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų buvo, konflikto jokio neįvyko. Vienas vaikinas iš tos kompanijos vėliau priėjo prie jos su A. S. ir išreiškė mintį, kad M. Š. sako, jog palaiko P. ir norėtų jį sumušti. Jis teiravosi, ar galima jį primušti. Pastarieji atsakė, kad jeigu įvyktų kažkas panašaus, jie iškviestų apsaugą ir policiją. Tuomet kiti draugai jį apramino ir tuo visi grasinimai pasibaigė. Vėliau ta kompanija iš baro pasišalino ir ji tų asmenų nematė apie valandą laiko, jų nebuvo baro viduje. Vėliau pastebėjo, kad jie lauke sukinėjasi bei stebi kas įeina į barą ir kas iš jo išeina. Į barą buvo atėjęs T. D. su šunimi, užsakinėjo alų, bendravo su kitais lankytojais. Buvo dar keli klientai atėję, tačiau nedalyvavo tos kompanijos pokalbyje prie stalo, nes irgi prasilenkė, t. y. kai ta kompanija išėjo tuomet tik atėjo kiti žmonės. Kažkuriuo metu ji išgirdo dūžtančio bokalo garsą. Vėliau ji su bendradarbiu išgirdo triukšmą, pasirodo jau kurį laiką vyko muštynės, nes jos iš pradžių buvo labai tylios, saugumo sumetimais jie uždarė duris ir ar ji pati, ar jos kolega iškvietė apsaugą ir policiją. Iš pradžių, kai ji išėjo į koridorių, nieko nebuvo. Lauke pamatė gulintį T. D., tačiau šalia jo jokių daiktų nepastebėjo. Tuomet ėjo atgal į barą iškviesti policijos, užsidarė duris ir girdėjo, kad kažkas bandė įeiti į barą, traukė duris, trankė jas. Po kurio laiko, kai jas atidarė, A. K. gulėjo prie tualeto durų. Kai atvažiavo greitoji ir policija, kitų žmonių jau nebebuvo, bare buvo vienas arba du lankytojai, kurie tų įvykių metu niekur nebuvo išėję. Tomą, M. ir A. išsivežė, o kitų visų žmonių nebematė. Salėje nėra vaikino, kuris buvo priėjęs paklausti, ar gali sumušti M. Š.. Neprisimena, ar mergina su savimi turėjo kokius nors daiktus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. parodė, kad 2014-12-23 ji dirbo nuo 20.00 val. kartu su barmenu A. S.. Iki 00.00 val. į barą užėjo kompanija iš 3 vaikinų ir 1 merginos. Ji jų apibūdinti negali, nes išvaizdos neįsidėmėjo. Minėta kompanija užsisakė alaus, gėrė prie stalo, bendravo, žaidė stalo futbolą. Po kurio laiko jie pradėjo bendrauti su dažnu baro klientu M. Š.. Iš pokalbio nuotrupų girdėjo, jog buvo kalbama apie politiką, Rusiją, P., II Pasaulinį karą. M. Š. pasisakė už P. politiką, o kompanija – prieš. Įvyko konfliktas, jie pradėjo pyktis. Vienas aukštesnis vaikinas iš kompanijos M. Š. norėjo įtikinti, pakeisti jo nuomonę, griežtai su juo nesutiko, tačiau nesielgė agresyviai, po pokalbio paspaudė vienas kitam ranką. Kitas kompanijos vaikinas, žemesnis, su akiniais, buvo nusiteikęs piktai, agresyviai, priėjęs prie barmenų klausė, kodėl jie jį priima į barą su tokiomis pažiūromis, ar jie iškvies policiją, jeigu M. Š. kompanija sumuštų už tokias jo pažiūras. Sužinojęs, jog dėl muštynių – tiek bare, tiek lauke – jie kviečia policiją ar apsaugą, jis vengė bendrauti su M. Š., ir kuomet jo draugas ir M. Š. kalbėdavo, jis likdavo nuošaliau. Po 2-3 val. kompanija išėjo iš baro. M. Š. liko, o 2-3 valandų bėgyje į barą atėjo kiti du nukentėjusieji - A. ir T. su šuniu. Jie dažnai lankėsi jų bare. A. į barą atvyko jau apsvaigęs nuo alkoholio ir dar užsisakė porą bokalų alaus. T. bare užsisakė alaus ir 40 g stipraus gėrimo. Po kurio laiko pastebėjo, jog bare liko 5-6 žmonės, įskaitant barmenus, kiti buvo išėję į lauką parūkyti. Iš lauko pasigirdo dūžtančio bokalo garsas. Atsidarė durys ir vienas žmogus, kurio tapatybės ji neprisimena, pradėjo šaukti, jog lauke vyksta žiaurios muštynės ir bandė ištempti vieną klientą į lauką padėti muštis, tačiau jam nepavyko ir klientas liko bare. Ji išėjo pasižiūrėti kas vyksta ir tarpduryje pamatė vienas priešais kitą stovinčius du žmones, kurių tapatybės ji neprisimena. Gali būti, jog vienas iš jų buvo A.. Sekundei ji išėjo į lauką ir pamatė prie lango gulintį žmogų, nuo jo veido per asfaltą smarkiai tekėjo kraujas. Ji grįžo į barą, užkabino duris kabliu, kad muštynės nepersikeltų į vidų, ir pasakė barmenui A. kviesti policiją. Tuo metu, kai jis kvietė policiją, kažkas bandė brautis į barą, smarkiai plėšė duris. Po kelių minučių ji pažiūrėjo per langą, ar baigėsi muštynės. Pamatė, jog lauke prie lango vis dar guli žmogus ir laiko šunį už pavadėlio. Tuo metu kažkas pabeldė į langą, ji atkabino duris. Išėjusi prie tualeto pamatė kniūbsčią M. Š., aplinkui mėtėsi smulkios bokalo šukės. Lauke ant žemės kruvinas gulėjo T.. Kažkas paprašė iškviesti policiją ir medikus, tikriausiai tai buvo nukentėjusysis A. (A. K.). Policija ir medikai tuo metu jau buvo iškviesti ir važiavo į įvykio vietą. Po kelių minučių į barą užėjo M. Š., kuriam ant kaktos matėsi du dideli guzai, sunkiai ėjo, jam linko keliai, taip pat jis negalėjo pajudinti dešinės rankos - ji buvo ištinusi. Jis skundėsi dideliu skausmu per alkūnės sąnarį ir negalėjo pajudinti pirštų. Atėjo ir A. K., ant kurio veido buvo daug smulkių žaizdelių, o ant kaktos - pakankamai ilgas praskėlimas. Greitai atvyko policija ir medikai, kurie išsivežė Tomą. A. K. ir M. buvo apgirtę, todėl negalėjo papasakoti, kas tiksliai įvyko. A. K. pasiėmė T. šunį, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. M. dar kurį laiką liko bare. Jis pasakojo, jog buvo išėjęs parūkyti į koridorių. Tuo metu prie jo iš lauko priėjo vaikinas iš minėtos kompanijos ir pasiūlė ateiti pasikalbėti. Išėjęs iš karto pajuto smūgius į galvą, sakė, jog du žmonės bandė šokinėti jam ant galvos, tačiau jis užsidengė dešine ranka. Prieš smūgius jis dar spėjo pamatyti, kad T. tuo metu jau gulėjo, tikriausiai, be sąmonės, o tarp jį mušusių žmonių matė minėtoje kompanijoje matytus veidus. Tiksliai negalėjo įvardinti asmenų, išskyrus tą, kuris pakvietė jį pasikalbėti į lauką. M. sakė, jog jį užpuolė keli žmonės, galbūt du, o po to jų atėjo dar daugiau (t. 2, b. l. 110). Teisiamajame posėdyje liudytoja I. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį dirbo barmenu (duomenys neskelbtini) esančiame bare. Tą vakarą kilo konfliktas tarp M. Š. ir vieno baro lankytojo dėl V. P. ar kažko kito. Jis su bendradarbe paaiškino jiems, kad čia ne vieta aiškintis santykius. M. Š. nebuvo agresyviai nusiteikęs, jis pasakė savo nuomonę, tada tas vaikinukas su akinukais buvo piktas, bet jo draugai patys jį apramino, jų atsiprašė ir sakė, kad su juo susitvarkys, viskas gerai, jie neužilgo išėjo iš baro ir atrodė, kad jokio konflikto nebus. Ten sėdėjo ir kita kompanija, kuri tarsi konfliktavo, bet tas konfliktas greitai baigėsi. Kompanija buvo iš keturių vaikinų ir vienos merginos, jie gėrė alų, stipresnių gėrimų neužsisakinėjo, bet tiksliai neprisimena. Po to viskas atrodė ramu. Po kurio laiko kompanija, su kuria konfliktavo, pasišalino. Bet po valandos jie grįžo, į vidų nėjo, stovėjo tarpduryje, lauke. Tuo metu jis išėjo parūkyti į lauką, reikėjo net gi paprašyti, kad jį išleistų. Tai jam pasirodė keista, po to jis grįžo atgal ir greitai lauke prasidėjo muštynės. Vienas iš tos kompanijos, kuri sėdėjo ir konfliktavo vakaro pradžioje, pakvietė M. Š. į lauką ir kažką dar bandė išsivesti, tiksliai nepamena. Kilus muštynėms iškvietė apsaugą ir policiją. Kas įvyko lauke jis nematė, nes visą laiką buvo baro viduje. Pro langus blogai matosi, tik matė, kad ten buvo daug žmonių, vyko muštynės. Kai viskas aprimo lauke jo kolegė I. pamatė, kad kraujo klane guli vyriškis, tada jis iš karto iškvietė greitąją pagalbą, nes buvo sužeistas žmogus. T. D. užsukdavo kartais naktį į šį barą ir anksčiau, išgerdavo vieną bokalą alaus ir išeidavo, neužsibūdavo. Tą vakarą jis buvo atėjęs į barą. Jis tikrai nekonfliktavo, gal su kažkuo kalbėjosi, bet jis neatkreipė dėmesio. A. K. irgi užsukdavo į barą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad dirba barmenu naktiniame bare „V.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2014-12-23, apie 22.40 val. į barą atėjo keturi vaikinai ir viena mergina. Minėti asmenys priėjo prie baro, užsisakė alaus ir atsisėdo prie staliuko. Vienas vaikinas buvo apie 25-30 m. amžiaus, šviesiais trumpais plaukais, apie 1,9 m ūgio, apsirengęs juoda odine striuke su prisegtu prie krūtinės kairėje pusėje ženklu, kuriame vaizduojama Gedimino bokštų emblema. Vilkėjo juodą šaliką su pavaizduotais baltais Gedimino stulpais. Po apačia vilkėjo džemperį su kapišonu. Antras vaikinas – apie 25-30 m. amžiaus, apie 1,8 m ūgio, tamsiais banguotais plaukais, apsirengęs odine striuke, po apačia juodas džemperis su kapišonu, buvo su akiniais. Trečias vaikinas – apie 25-30 m. amžiaus, apie 1,9 m ūgio, trumpais šviesiai rudais plaukais, vilkėjo šviesios spalvos striukę. Ketvirtas vaikinas – apie 25-30 m. amžiaus, tamsiais trumpais plaukais, apie 1,75 m ūgio, vilkėjo juodą medžiaginę striukę. Mergina buvo apie 25-30 m. amžiaus, apie 1,65 m ūgio, plaukai iki pečių, tiesūs, juodai dažyti. Buvo apsirengusi juodą kepurę su juodais blizgančiais kvadratėliais. Ši kompanija sėdėjo prie stalo ir gėrė alų, bendravo ir žaidė stalo futbolą. Vėliau jie pradėjo konfliktuoti su vienu iš dažnai ateinančių į barą klientų M. Š. dėl politinių pažiūrų. Konflikto metu vaikinas su akiniais grasino M. Š. trenkti alaus bokalu per galvą, jeigu šis neišeis iš baro, tačiau kitas vaikinas, kurį jis įvardijo Nr. 1 numalšino konfliktą. Vaikinas su akinukais buvo priėjęs prie jo, klausė ar jis kvies policiją jei jis primuš M. Š.. Atsakė, kad taip. Vaikinas dar minėjo, kad anksčiau čia buvo nacionalistų baras, kad tokius kaip M. Š. reikia primušti. Maždaug apie 02.00 val. į barą atėjo vyriškis su šunimi, kurį jis yra matęs keletą kartų anksčiau, nes jis užeidavo į barą išgerti. Šis vyras atsisėdo prie baro ir užsisakė bokalą alaus ir 40 ml „Žalių devynerių“. Pasibaigus alui, vyras užsisakė dar vieną bokalą alaus ir alumi pavaišino A. K.. Tuo tarpu anksčiau minėta kompanija vis mažiau laiko praleisdavo bare, stovyniuodavo lauke ir ten gėrė alų. Matė, kad vaikinas Nr. 1 kalbėjosi su M. Š. bei paspaudė jam ranką. Vienu metu baras beveik ištuštėjo. Minėta kompanija ir vyras su šuniu gana ilgą laiką buvo lauke. Kas tuo metu ten vyko, nematė. Apie 03.00 val. jam kažkas pranešė, kad lauke vyksta muštynės. Tuo metu A. K. išbėgo į lauką pažiūrėti kas ten vyksta. Gana greitai į barą užėjo vaikinas su pūsta „chaki“ spalvos striuke ir pakvietė M. Š. išeiti į lauką. Tada liudytojas išėjo į koridorių ir pasiūlė M. Š. eiti atgal į vidų, nes jis užrakins baro duris, tačiau M. Š. išėjo į lauką. Tuomet jis užrakino baro duris, pasiėmė telefoną ir paskambino 112 bei pranešė apie muštynes. Kažkas jam sakė, kad yra stipriai sumuštas vyras, kuris buvo atėjęs su šunimi. Priėjęs prie lango jis lauke pamatė daug žmonių, kurių nebuvo bare, tačiau negali pasakyti kas konkrečiai tuo metu vyko, tik matė, kad jie dalyvavo muštynėse. Jis įsidėmėjo vieno iš jų išvaizdą – jis buvo apie 1,9 m ūgio, šviesiais plaukais, kurie skusti iš šonų, apsirengęs juoda odine striuke, prie kelnių prisisegęs grandinę. Įsitikinęs, kad muštynės baigėsi, jis išėjo pažiūrėti į lauką. Tuo metu lauke susiėmęs už galvos buvo A. K. ir kraujo klane gulėjo vyras su šuniu. Eidamas į baro vidų koridoriuje pamatė gulintį M. Š., kuris buvo susiėmęs už galvos. Tada dar kartą paskambino 112 ir pasakė, kad labai skubiai reikia greitosios medicinos pagalbos. Neužilgo atvažiavo policija ir greitoji pagalba. M. Š. sakė, kad kai išėjo į lauką, vyras, kuris buvo su šuniu, jau gulėjo ant žemės. Daugiau M. Š. nieko nematė, nes tuo metu jį užpuolė vaikinai (t. 2, b. l. 105-108, 109). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patikslino, kad vaikinas Nr. 1, kuris buvo apsirengęs juoda odine striuke su prisegtu prie krūtinės kairėje pusėje ženklu, kuriame vaizduojama Gedimino bokštų emblema, vilkėjo juodą šaliką su pavaizduotais baltais Gedimino stulpais, galėjo būti S. J., tik jis tuo metu buvo su barzda. Vaikinas su chaki spalvos striuke buvo trumais plaukais, žemesnis, su akiniais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. gruodžio 24 d. ryte atsikėlė ir išėjo pavedžioti šuns. Kai išėjo iš kiemo, pažiūrėjo į dešinę ir pamatė skėčio rankeną, o paėjęs keliuku pamatė skėtį ant žolės. Jis su šuniu nusileido laipteliais į apačią, priėjo arčiau, pažiūrėjo, jog skėtis neturi rankenos. Įeinant į jo kiemą rankena gulėjo iš dešinės prie įėjimo. Rankena nuo Vingrių baro durų gulėjo apie 7-8 metrų atstumu, iš dešinės. Pasiėmė skėtį, grįžo atgal ir, pridėjęs rankeną, pamatė, jog rankena tiko, t. y. sutapo. Skėtis buvo ilgas. Jis neatkreipė dėmesio, ar buvo kraujo ant rankenos. Užėjo į kiemą, kur stovėjo jo neužrakintas automobilis, dėl viso pikto įdėjo skėtį į jį, nes matė, kad buvo policija. Policija iš karto nieko nesakė, o po kurio laiko priėjo prie jo, kai jis ėjo namo su šuniu. Policininkams jis pasakė, jog turi rastą skėtį automobilyje ir jį jiems atidavė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo butas yra antrame namo aukšte, langais į gatvę. Jo namo pirmame aukšte yra įsirengęs baras „V.“, jo paties butas yra virš to baro. Tame bare nuolat vyksta kažkokie konfliktai, muštynės, labai dažnai kviečiama policija. 2014 m. gruodžio mėn. iš 23 į 24 d. naktį jokio triukšmo, sklindančio iš baro, ar lauke po langais jis negirdėjo. 2014-12-24, apie 03.30 val., jis pabudo ir pasižiūrėjęs pro langą pamatė Vingrių gatvėje prie jų namo policijos automobilius. Jis dar su žmona pakalbėjo, kad matomai vėl tame bare kažkas atsitiko, nors keista, nes jie nieko negirdėjo. Apie 06.00 val. jis išėjo į lauką su šuniu pasivaikščioti ir eidamas link parko, praeidamas pro barą „V.“, pamatė prie baro lango, ant žemės gulinčią skėčio lenktą rankeną, medžio imitacijos. Jis į tą rankeną nekreipė dėmesio, nuėjo į parką. Leisdamasis laipteliais jis pamatė po kaire puse ant žolės gulintį nesulankstomą skėtį, šviesios spalvos, ar ten buvo kokie piešiniai, jis nežiūrėjo, nebuvo jo išskleidęs. Priėjęs prie skėčio apžiūrėjo jį ir pamatė, kad jis be rankenos. Tada jis tą skėtį paėmė, grįždamas namo pakėlė tą rankeną, sudėjo juos kartu ir padėjo savo namo kieme, nes pagalvojo, kad tas skėtis gali būti susijęs su nakties įvykiais. Po kelių dienų jis tą skėtį padėjo į savo automobilio bagažinę, nes pagalvojo, kad iš kiemo dar gali pavogti. 2014-12-30, apie 15.30 val., gal šiek tiek vėliau, jis tiksliai nepamena, jis išėjo iš kiemo ir tuo metu prie jo priėjo vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir paklausė, ar jam kas žinoma apie 2014-12-23-24 nakties įvykius. Liudytojas atsakė, kad apie patį įvykį nieko papasakoti jis negali, nes nieko nematė ir negirdėjo, bet pasakė pareigūnams, kad ryte, vaikščiodamas su šuniu, jis rado sulaužytą skėtį, kurį pakėlė ir įdėjo į automobilio bagažinę, nes pagalvojo, kad tai gali būti svarbu. Sulaužytą skėtį jis pateikė policijos pareigūnams. Neatsimena, ar jis buvo plikomis rankomis, ar jis buvo su pirštinėmis, kai pakėlė skėčio dalis ir jas sudėjo (t. 2, b. l. 188-190). Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. R. parodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus miesto greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Buvo gautas iškvietimas į „P.“ dėl vyro sumušimo. Prie baro rado gulintį vyrą. Kvietimas buvo, jog sumuštas vyras yra sąmoningas, bet atvykus jis buvo nesąmoningas. Nuvyko ir rado gatvėje gulintį vyrą, buvo dar du policininkai ir, atrodo, dar vienas vyras. Nuvykus nematė jokių daiktų prie to žmogaus, šuns taip pat nebuvo. Niekas nieko paaiškinti negalėjo, tik pasakė, kad buvo muštynės, kurių metu jis buvo sužalotas. Jis buvo nesąmoningas, gulėjo, išorinių kraujuojančių žaizdų nebuvo, bet buvo kairė akis iškritusi iš akiduobės. Tai ir buvo akivaizdi, didžiausia trauma. Akivaizdžių kraujavimų nebuvo. Jie tą vyrą įsikėlė į automobilį, apžiūrėjo, jis kvėpavo pats, kraujospūdį laikė, bet buvo pilnoje komoje – 3 balai, nereagavo į nieką, išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Kai jį nuvežė į priėmimo skyrių, ji pradėjo pildyti dokumentus, apžiūrėjo jo striukės kišenes, rado pluoštelį vizitinių kortelių, kur buvo pavardė, bet pagal tai jie negalėjo jo registruoti. Po to iš žiniasklaidos ji sužinojo, kad tai buvo T. D..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. R. parodė, kad 2014-12-24, 03.04 val., buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kvietimo priežastis buvo nurodyta, kad gatvėje yra sumuštas vyras. Iš dispečerinės buvo gauta informacija, kad sumuštas vyras yra sąmoningas. Jų brigada iš karto nuvyko nurodytu adresu. Atvykus tuo adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius – ji pamatė ant šaligatvio gulintį vyrą. Jis, kiek ji pamena, gulėjo ant kairio šono, tiesiog ant šaligatvio, į pastato sieną nesirėmęs. Ar jis taip nukrito ir liko gulėti ant šaligatvio pats, ar buvo kieno nors paguldytas, jai nesakė, bent jau ji to neatsimena. Kai jie atvyko, tas vyras buvo be sąmonės. Ji vietoje atliko to vyro apžiūrą: pamatavo kraujospūdį, patikrino kvėpavimą. Tas vyras buvo stabilios labai sunkios būklės. Apžiūrint jį pamatė, kad sužalota kairė akis, ji buvo išvirtusi. Prie jo galvos ant šaligatvio buvo kraujas. Vyras buvo komoje. Atlikus jo apžiūrą, jie jį skubiai išvežė į ligoninę. Tas vyras su savimi neturėjo jokio asmens dokumento ir iš pradžių buvo įformintas kaip nežinomas, ir tik po kurio laiko iš žiniasklaidos ji sužinojo, kad tas sužalotas vyras buvo T. D.. Kai ji atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo policijos pareigūnai ir gal dar keli žmonės, bet tiksliai neatsimena, nes atvykus visas dėmesys buvo sutelktas į sužalotą asmenį ir skubios pagalbos suteikimą. Jiems niekas įvykio aplinkybių nepasakojo, tik sakė, kad buvo muštynės, kurių metu buvo sužalotas tas vyras. Kiek ji suprato, niekas konkrečiai tuo metu ir nežinojo kaip jis buvo sužalotas, todėl apie T. D. padarytų sužalojimų padarymo aplinkybes ji nieko paaiškinti negali. Daugiau toje vietoje jokių sužalotų asmenų nebuvo, pagalbos niekam nereikėjo (t. 3, b. l. 18-20). Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad įvykio metu dirbo ir dabar dirba RVUL pirmame reanimacijos skyriuje. Pamena, kad buvo iškviesti į priėmimą, kur buvo pristatytas asmuo komos būsenos, daugiau informacijos galima rasti ligos istorijoje. Jis buvo gilioje komoje, nereagavo į aplinką. Smulkmenų neprisimena. Jis buvo budintis gydytojas ir jam teko jį priimti. Tą dieną jie jį apžiūrėjo. Dabar neprisimina, ar buvo kiti sužalojimai, nes pagrindinė buvo galvos trauma, sužalota akis, koma, akivaizdžių lūžių nesimatė. Tiksliai nepamena kitų akivaizdžių sužalojimų, nes didelis pacientų srautas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2014-12-24, apie 03.25 val., į RVUL iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pristatytas T. D.. Ligoninėje jam diagnozuota galvos trauma. Jis atvežtas komoje, sužalota kairė akis. Paguldytas į 1-ąjį reanimacijos skyrių, buvo operuojamas. Būklė blogėjo. 2015-01-06 3.40 val. T. D. mirė 1-ame reanimacijos skyriuje. (t. 2, b. l. 193). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta S., Vytenį ir šiek tiek A. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė dėl parašyto komentaro „Delfi“ internetiniame portale. Kai perskaitė straipsnį, jam dar nukentėjusysis nebuvo žinomas ir gyvas. Skaitydamas komentarus ir pasipiktinęs, kad žmonės, nežinodami tiesos, iš karto pyksta ant dabartinių kaltinamųjų, norėdamas juos apginti, jis parašė komentarą. Tiesos jis nežinojo, bet kiti komentatoriai irgi nežinojo. Sako, kad kvailai padarė, dabar nepamena ką tiksliai parašė. Po to jį iškvietė į policiją, jis viską paaiškino. Įvykio vietoje nebuvo. Pirminis šaltinis, iš ko sužinojo apie įvykį, tai kai kitą dieną jam paskambino draugas J., pavardės neatsimena, pravarde „N.“ ir paklausė, ar nakties metu jam neskambino V. M.. Atsakė, kad neskambino. J. pasakė, kad turbūt policija išsivežė A. Š., nes buvo muštynės, kvietė ir J. į pagalbą, bet jis nevažiavo. Kaip jis suprato, pagalbos reikėjo, nes susimušė, o gal ruošėsi muštis, tiksliai negali pasakyti. Neatsimena, ar jam pranešė kas užpuolė prie „V.“, gal paminėjo žargonu „vatnikai“ ar „buduliai“. „Delfi“ straipsnyje buvo parašyta, kad yra nukentėjęs žmogus, lyg komos būsenoje, bet tiksliai nepamena, ar tai buvo parašyta. Įvyko muštynės, daug sulaikytų. Tarp sulaikytų vyrų buvo pažįstamų ir nepažįstamų pavardžių. Niekaip negalėjo patikėti, kad taip galėjo įvykti ir jis norėjo komentaru juos apginti. Jis priklauso „Lietuvių tautinio centro“ organizacijai, tačiau „skinai“ nėra jos nariai. Niekada nelaikė S., V. ir A. „skinais“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2014-12-24, apie 11.00 val. ar vėliau, į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas, vardu J., pavardės neprisimena, pravarde „N.“, ir paklausė, ar nakties metu neskambino V. M.. Atsakė, kad neskambino ir paklausė, kodėl turėjo skambinti. „N.“ pasakė, kad jam V. skambino apie 03.00 val. nakties ir kvietė į pagalbą bare „V.“, kur buvo užpultas, kaip suprato, rusakalbiai asmenys, tačiau jis juos kažkokiu kitu žodžiu pavadino. Galimai „separatistai“, kurį jis supranta, kaip Rusijos prezidento V. P. gerbėjai. „N.“ pasakė, kad buvo išvažiavęs iš miesto ir nenorėjo niekur naktį važiuoti. Daugiau nieko nesakė. 2014-12-26 ryte „Delfi“ pamatė straipsnį „Gatvėje žiauriai buvo sumuštas garsus kompozitorius, jis reanimacijoje“, o 2014-12-25 skambino „N.“, kuris pasakė, kad policija sulaikė jų pažįstamus V. M., A. Š. ir S. J.. Apie tą įvykį sužinojo iš „N.“ pasakojimų, t. y. kad A. Š. paskambino V., kuris su bendradarbiais atbėgo į barą „V.“ ir ten įvyko muštynės. Perskaitęs minėtą straipsnį ir jo komentarus, kurie nepatiko, nes juose buvo labai neigiamai atsiliepta apie minėtus sulaikytus pažįstamus. 2014-12-26 rašydamas komentarą „nesventas zmogus. Gaila per smarkiau sumushe., bet pats puole kitaip atrodancius ir mastancius“, turėjo galvoje, kad komentatoriai nežino realios situacijos ir reiškiasi visai nepažinodami žmonių. Jis nieko nežinojo apie nukentėjusį asmenį ir parašė komentarą paremtą emocijomis dėl pažįstamų. Gailisi taip padaręs. Neturėjo tikslo įžeisti nukentėjusį, tik norėjo apginti savo pažįstamus (t. 3, b. l. 7-8). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. D. parodė, kad įvykiai buvo beveik prieš 3 metus, t. y. 2014-12-23. Tai buvo jos pirmas susitikimas, susipažinimas su V.. Kadangi buvo vėlu, ji pasiūlė važiuoti namo, tačiau jis pasakė, jog nori dar susitikti su savo draugais ir pasiūlė jai prisijungti. Ji sutiko. Pirmas jų planas buvo eiti iki baro „Š.“, kuris yra Visų Šventųjų gatvėje, bet po to ėjo Jogailos gatve. V. paskambino draugams ir jie pasakė, kad bus „P.“ Vingrių gatvėje. Ji žino, kad tai nėra labai gera vieta. Girdėjo, kad ten būna muštynės, renkasi prieš kitataučius ar kitos rasės nusiteikę žmonės, bet pagalvojo, kad daug metų praėjo ir negali po tiek laiko būti ta vieta bloga, ir jie ten nuėjo. Tą dieną buvo lietinga, todėl su savimi turėjo skėtį (ilgą, nesuskleidžiamą, mediniu galu, rusvų atspalvių su balerinomis, lenkta rankena). Jie sėdėjo, vyrai gėrė alų, ji buvo taip pat užsisakiusi alaus, nors nevartojanti alkoholio. Ji buvo susikoncentravusi prie to stalo, prie kurio jie atsisėdo, t. y. ji, V., S., M. ir T.. Ji su V. sėdėjo vienoje pusėje, o kiti sėdėjo prieš juos. Aplinkui irgi buvo žmonių, kai kurie ateidavo, kai kurie išeidavo. Aplinka buvo rami, nebuvo jokių ginčų. Vakaro eigoje, kai vyrai dar užsisakė alaus, vakaro „vinis“ buvo, kai visų ten buvusių klientų paklausta „Kam patinka P.?“. 98 procentai ten buvusių žmonių pasakė: „mes ne politinių klausimų atėjome čia spręsti, visi geriau kartu išgerkime ar pabendraukime“. Žmogus su šunimi buvo atėjęs į barą. Su juo jokių konfliktų nebuvo. Jo buvo paklausta „Ar P. jums patinka?“. Jis pasakė „Vyrai, aš čia ne politinių klausimų diskutuoti. Visi kartu išgerkim ir turėkime visi gerą vakarą“. Su juo jokių konfliktų nebuvo. Tačiau bare atsirado vyras, kuris pasakė, kad jam labai patinka. Jis pakankamai akiplėšiškai tai pasakė. Tada tarp to vyro ir prie jų stalo sėdėjusių vyrų įsiplieskė diskusija. Pradžioje net buvo nustebusi, kad ta diskusija pagrįsta istoriniais įvykiais tarp Lietuvos ir Rusijos, datomis, bet eigoje diskusija augo į konfliktą, t. y. „o ką tu man? eikim į lauką išsiaiškinkim“. Taip pasakė vyras, kuriam patinka P., t. y. M. Š., jis dabar yra teismo salėje. Ji nesiėmė spręsti konflikto vien dėl to, kad kai vyrai yra išgėrę ir moteris ramina, jiems norisi dar labiau eiti, daryti kažką. Ji pasėdėjo, patylėjo, kelis kartus nuėjo į tualetą. Vienu metu jai grįžus iš tualeto V. pasakė „renkis, nes reikės iš čia greitai išeiti“. Ji nieko nepagalvojusi, manė, kad gal jau taksi atvažiavo ar kažkas jų pasiimti, atsistojo, apsirengė, pasiėmė savo skėtį ir jie išėjo į lauką. Lauke stovėjo vyras, kuris labai keikėsi. Ji jam pakomentavo, kad „šalia jūsų stovi mergina, galėtumėt ir nesikeikti“. Tai buvo tas vaikinas, kuris stovėjo su ja kitoje gatvės pusėje, po to pradėjo bėgti ir jį suspardė, bet jo vardo nežino. Tas vyras jai pasakė „jeigu noriu galiu būti normalus, gražiai kalbėti“. Ji tiesiog palinksėjo ir jis sako „eikim į kitą gatvės pusę pasikalbėti“. Kadangi tuo metu ji laikė skėtį savo rankose ir kartu stovėjo su V., S., M., kur buvo T. tuo metu negali pasakyti, skėtį padavė palaikyti M. ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Su tuo vyru ji pasikalbėjo ir pasakė, kad „man laikas prie savo draugų, ačiū už pokalbį“. Tada grįžo prie savo kompanijos ir tas vyras, priėjęs prie jos, pasakė „dar vienai minutei“. Ji negali pasakyti, kas buvo daroma su skėčiu, žino, kad davė palaikyti M.. Eidama antrą kartą su tuo vyru, skėčio ji nelietė, nes viskas vyko labai greitai - ji perėjo gatvę prie savo kompanijos, tas vyras jai per petį pasakė „dar minutei laiko“, ji apsisuko ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Skėtis, kaip supranta, vis dar buvo pas M.. Ji nuėjo vėl ten, kur prieš tai stovėjo abu, ir praėjus gal 15 sekundžių, t. y. per labai trumpą laiko tarpą, pamatė, kad iš apačios ateina keturi vyrai. Vienintelį dalyką ką prisimena iš jų aprangos, tai buvo žieminė kamufliažinė striukė pilkų-baltų atspalvių, būtų kaip su barzda. Ten buvo viskas labai greitai, buvo paklausta „kam čia patinka P. (pasakytas necenzūrinis žodis)?“. Tada laikas tarsi sustojo. Matė visišką sumaištį, nes visas veiksmas vyko taip: „P.“ durys ir labai nedidelis tarpas iki T. D., kadangi ten dar stovėjo bei rūkė žmonės. Tada šalia jos stovėjęs vyrukas pradėjo bėgti, ji atsisuko į tą vyruką, kiti trys vyrai jį vijosi su keiksmažodžiais, sakydami „tu dar ir bėgi“. Tada tą vyruką pasiguldo ir pradėjo spardyti. Iš tų keturių, vienas nubėgo į viršų, kiti trys suspardė ir nubėgo žemyn. Kai atsisuko atgal, ji nematė kas smogė, bet matė tiesiog šunį ir smunkantį žmogų. Vėliau pamatė skėtį ir pagalvojo, kad „o, mano skėtis“, savo daiktus reikia susirinkti. Ji priėjo ir pamatė, kad T. D. guli veidu į žemę, šalia stovi šuo. Kadangi pati turi šunį, žino, kad šuo turi ginti savo šeimininką, o tas šuo kaip stovėjo, taip ir stovi. Kai pamatė savo skėtį, T. D. gulėjo veidu į žemę, plačia srove cementu bėgo kraujas ir šalia gulėjo jos skėtis. Paėmė skėtį, antgalis tikrai nebuvo kraujuotas, bet nebuvo rankenos ir ji atsisuko atgal, kitoje gatvės pusėje, ten kur ji prieš tai stovėjo. Tada jau ten stovėjo S. ir M.. Ji jiems pasakė, kad „sulaužė skėtį“ ar „sulūžo skėtis“. Kadangi ten prie šaligatvio yra akmenų siena, pamačiusi, kad skėtis sulūžęs, jį išmetė. Tada vyrams pasakė, kad „ten kraujas bėga, kviečiam greitąją“. S. pasakė, kad „einam greičiau, čia tą greitąją iškvies“. Tik po kelių dienų suprato, kad lipdama žemyn buvo tokios šoko būsenos. Tuomet jai M. sakė „jeigu ką, sakysim, kad mes pora“. Jai tuo metu atrodė taip logiška, atsakė, kad „taip, sakysim, kad mes pora“. Kai jie ėjo žemyn, M. isteriškai juokėsi. Ji sakė, kad visiškai nejuokinga, žmogus sužeistas, reikėjo greitąją kviesti. Kai jie ėjo, S. nusiiminėjo pirštines ir ji pasakė „ir tu?“, jis atsakė „aš buvau su pirštinėmis“. „Ir tu?“ reiškia – „Ar ir tu dalyvavai muštynėse?“. Jis atsakė „aš buvau su pirštinėmis“. Tuo pasakymu ji suprato „taip, aš dalyvavau, buvau su pirštinėmis, todėl mano krumplių jokių žymių nebus“. Jie praėjo Trakų, Vokiečių gatves ir nuėjo iki baro „A.“, kur susitiko su V.. Visi kartu kirto kampą per Rotušės aikštę ir nuėjo iki „U.“. Ten sutiko V. pažįstamą, pravarde „N.“, žino, kad jis mokėsi jos mokykloje, buvo jo gal dešimt metų nemačiusi. Po to nusileido truputį žemiau iki Prancūzparkio (Pilies gatve kylant link Rotušės aikštės, iš dešinės pusės) kartu su „N.“, V. ir su dar vienu asmeniu. Kadangi V. buvo išgėręs, pasiūlė „N.“ imtynių. Pastarasis sako „tu esi išgėręs, nesišakok, kam čia tos nesąmonės“, bet jis vis tiek labai norėjo ir jie tarsi ėmėsi imtynių. V. nukrito ant žemės ir užsigavo galvą. Tada jis atsistojo, kadangi jau buvo vėlu, „N.“ išsikvietė taksi ir pasiūlė ją pavėžėti. Ji atsisėdo kartu su juo į taksį ir išvažiavo. Kitą dieną dar porai pažįstamų pasakė, kad buvo tokia istorija, kad matė įvykius, bet su V. nesusirašė. Tada gavo į „Facebook“ žinutę iš M., kad jei skambins iš policijos, ji pasakytų viską ką žino. Po dešimties minučių jai paskambino iš policijos, tada kitą dieną ar tą pačią nuvažiavo į policijos komisariatą, kur davė parodymus.

Liudytoja nežino, kodėl M. jai parašė, tačiau jis minėjo, kad buvo girtas ir ne viską prisimena. Ne visi vyrukai prie stalo sėdėję buvo girti. Nežino kiek prieš tai jie buvo išgėrę, tačiau jie neatrodė girti. Jie galbūt atrodė blizgančiomis akimis, bet nebuvo girti. Begerdami alų jie apgirto. Žmogus su šunimi buvo atėjęs į barą. Su juo jokių konfliktų ten nebuvo. Jo buvo paklausta „Ar P. jums patinka?“. Jis pasakė „Vyrai, aš čia ne politinių klausimų diskutuoti. Visi kartu išgerkim ir turėkime visi gerą vakarą“. Šis klausimas „Kam P., (keiksmažodis)?“ – buvo siunčiamas visiems nuo jų stalo. Jai atrodė, kad šis klausimas yra puolimas, tarsi bandymas sukelti konfliktą, ieškojo kabliuko. Ji porą kartų buvo išėjusi į lauką pastovėti prie rūkančiųjų. Kai paskutinį kartą jau apsirengusi išėjo į lauką, pastebėjo, kad T. D. buvo lauke. T. D. kaire ranka laikė šunį už pavadėlio, nes tą vakarą su juo kalbėjosi apie šunį. Žmogus ramiai sau stovėjo lauke, į konfliktus nelindo. Jis stovėjo pakankamai nuošaliai nuo durų, ne su visais kartu. Kai atėjo keturi vyrai, T. D. nestovėjo labai toli nuo baro durų, ten nebuvo labai didelio tarpo. Kas jam smogė nematė, matė tik šunį ir smunkantį žmogų. Matė tik smukimą, bet kas trenkė ir su kuo ji nematė. Ji buvo labai išsigandusi ir viską stebėjo būdama kitoje gatvės pusėje, o vyrukas stovėjo šalia. Kadangi viskas įvyko labai greitai, tas vyrukas pradėjo bėgti ir ji atsisuko į jį, tačiau jį pasivijo ir jis nukrito, o liudytoja atsisuko atgal ir pamatė šunį bei savo skėtį. Prieš tai skėtį buvo padavusi palaikyti M. P.. Ji tiesiog stovėjo šalia M. ir padavė jam skėtį. Jis neatrodė toks girtas, kad nieko neprisimintų. Jai tik užkliuvo jo isteriškas juokas, kai lipo laiptais žemyn. Nebuvo momento, kad būtų galėjusi paklausti M. P. apie skėtį. Skėtis gulėjo prie T. D.. Galimai jį atėmė ar išmušė iš M. P. rankų. Ji pasiėmė prie T. D. gulėjusį skėtį, perėjo į kitą gatvės pusę, kur stovėjo M. su S., priėjo prie krašto ir paleido smaigu žemyn ant žolės per sieną iš akmenų į parkelį. Rankenos nematė. M. sakė, kad gavo tris smūgius į smakrą, bet jokių žymių nesimatė. Taip pat jis sakė, kad jo rankose liko tik rankena, bet kur jis ją padėjo nežino, nes neklausė. Liudytoja nematė suduodamo smūgio T. D., matė tik smunkantį žmogų.

Iki atėjusi į „P.“ ji buvo nusipirkusi 0,33 l talpos šviesaus alaus. V. taip pat pirko alų, bet neprisimena kokio litražo. Negali pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek alkoholio užsisakė „P.“ S., V., P. ir T., bet jis tikrai buvo perkamas, visi jį gėrė. S. ieškojo konflikto. Jis buvo aktyviausias, nes visos diskusijos istoriniais faktais buvo iš jo. Bare nebuvo grėsmės dėl galimų muštynių, nes jų kompanija buvo didesnė ir jų staliukas klausinėjo pavienius žmones. Matė vyriškį (kuris keikėsi) ateinantį į barą, leidžiantis laiptais ir iš karto pastebėjo, kad jo elgsena, žvilgsnis yra žmogaus, kuriam kažką pasakius, jis iš karto atsikirtinės, linkęs į konfliktą. Nepamena, ar tarp jų staliuko ir to vyriško vyko diskusija. T. D. pirmiau atėjo į barą, nei tas vyrukas. Neatsimena, ar šis vyrukas buvo priėjęs prie jų staliuko ar bendravo. Jos daiktai buvo juoda kepurė, tašė ir skėtis. Skėtis buvo užsegtas, kai nenaudojamas. Grįžus iš tualeto V. pasakė „renkis, mums iš čia reikės greitai išeiti“. Jos drabužiai buvo prie staliuko, kadangi ten buvo suolai. Tuo metu prie staliuko buvo visi vaikinai, t. y. S., M.. Nepamena, kuriuo momentu T. išėjo į lauką, ar jis išėjo kartu su jais, ar tuo metu jo jau nebebuvo. Atrodo, jie visi stovėjo išėję parūkyti, bet ar T. stovėjo ir rūkė, nepamena. Lauke buvo ji, V., S., M., T. D., vyrukas, kuris labai keikėsi. Dar buvo žmonių, bet kiek žmonių neprisimena. Ji buvo prie savo kompanijos, šalia M. stovėjo ji, S., V., o T. nepamena tuo momentu, kai atidavė skėtį M. ir nuėjo šnekėtis su vyruku. T. D. stovėjo gal 2,5 metrų atstumu nuo jų kompanijos. Ji su vyruku, kuris keikėsi, perėjo visą važiuojamąją dalį ir stovėjo šalia medžio. Vyrukas jai stovėjo iš kairės, ji žiūrėjo į tą vyruką, nes jis atrodė agresyvus. Skėtį atidavė vien dėl to, kad besikeikiantis vyrukas atrodė neprognozuojamas. Grįžusi priėjo prie M., kuris buvo jai iš kairės, ir iš karto apsisuko ir vėl nuėjo į kitą gatvės pusę. Priėjusi prie M. nematė skėčio. Jis paėmė skėtį per jo vidurį, kuria ranka neprisimena. Daugiau nematė skėčio pas jį, matė tik kai jį paėmė. Skėtis buvo visiškai naujas, gal savaitės senumo. Nematė, ar V. iki muštynių pradžios buvo užėjęs į baro vidų. Lauke nematė kitų skėčių, lazdų. Neprisimena, ar lauke kas nors turėjo alaus bokalą. Negirdėjo dūžtančio stiklo garso. Keturi asmenys atėjo karingai, t. y. drąsiu žingsniu, įsitempę. Jie priėjo link vidurio, kur stovėjo jų kompanija. Praėjo pusę gatvės bei staigiai sušuko „kam čia P. patinka?“ ir prasidėjo visiška maišalynė, viskas labai greitai įvyko. Nematė, kad kažkas dar kristų ant žemės, išskyrus T. D.. Vaikiną, su kuriuo ji kalbėjosi, vijosi trise, nes vienas iš jų nubėgo į viršų, į mokyklos pusę, o trys bėgo žemyn. Po to, kai vyrukai nubėgo, o besikeikiantis vyrukas gulėjo, ji iš karto atsisukusi pamatė savo skėtį ir aplinkui tarsi niekas daugiau nebeegzistavo, nes reikėjo savo daiktus susirinkti. Neprisimena, kuriuo metu ji prasilenkė su S. ir M.. Iš pradžių ji stovėjo 5 didelių žingsnių atstumu nuo skėčio, priėjus prie jo atsisuko ir pamatė, kad M. su S. stovi kitoje gatvės pusėje, ten kur ji stovėjo prieš tai. V. ten nebuvo, kuriuo momentu jis pabėgo ar išėjo nematė. Skėčio smaigalys nebuvo kruvinas, kito galo, t. y. kablio nebuvo, atrodė, kaip nukirstas. Skėtis gulėjo tarsi šonu T. D. atžvilgiu, bet kurioje pusėje nebepamena. Įvykio metu S. buvo su odinėmis pirštinėmis be pirštų, tačiau negali pasakyti ar viena, ar dvi rankos buvo su jomis. Kai jie ėjo, S. nusiiminėjo pirštinės ir ji pasakė „ir tu?“, jis atsakė „aš buvau su pirštinėmis“. „Ir tu?“ reiškia – „Ar ir tu dalyvavai muštynėse?“. Jis atsakė „aš buvau su pirštinėmis“. Tuo pasakymu ji suprato „taip, aš dalyvavau, buvau su pirštinėmis, todėl mano krumplių jokių žymių nebus“. Tą vakarą nebuvo kalbos apie muštynes. Nekalbėjo apie jas susitikę su V.. Svarstė, kur eiti, kas dar tokiu metu dirbtų ir nusprendė eiti iki „U.“. Tuo metu nei M., nei S. nebuvo girti. M. pats pasakė, kad jo rankose liko skėčio dalis, apie skėtį ji neklausė, nes matė, jog jis sulūžęs. M. ir S. turėjo matyti, kaip ji išmetė skėtį, nes stovėjo šalia jų. Ji priėjo ir tiesiog pasakė „mano skėtis sulūžo“ ar „sulaužė skėtį“ ir prie jų prieidama žiūrėjo, kad skėtis sulūžęs, padarė žingsnį į šoną ir paleido skėtį žemyn, todėl jie turėjo matyti, kaip ji skėtį išmeta. Šuo stovėjo šalia T. D. ir buvo ramus. Pavadėlis gulėjo ant žemės, bet neprisimena, ar jis laikė jį rankose. Matė smunkantį T. D., tuo metu jis jai buvo truputį dešiniau. Nematė skėčio ar kito daikto pas T. D., matė tik smunkantį siluetą. Prisimena tik du momentus dėl skėčio, pirmas – ji paduoda skėtį M., kitas – laiko sulaužytą skėtį ir išmeta. Kur tame tarpe jis buvo ir pas ką, ji nematė. Nepastebėjo, ar kuris nors iš atėjusių keturių vaikinų stovėjo atokiau. Vėliau iš V. gavo žinutę „labas, ar galėtum šeštadienį susitikti“, į kurią ji atsakė, jog gali. Iš pradžių kalba vyko neutrali, po to paklausė ką policijai ji papasakojo. Ji atsakė, kad viską papasakojo nuo A iki Z. V. paklausė „ar galėtum per teismą pasakyti, kad tu mane matei viduje“. Ji atsakė, kad negalėjo matyti kas yra viduje ir to, ko nematė ji nesakys. Jų kompanijos vaikinų išvaizda neatitiko „skinų“ subkultūros. S. su T. jai buvo labiau panašūs į metalistus, V. – į nei vieną iš subkultūrų nepanašus, kaip ir M.. „Skinų“ judėjimas liudytojai yra žinomas.

Matė smunkantį žmogų ir šunį. Ten buvo žmonių, tačiau kas konkrečiai buvo šalia T. D. nematė, nes susikoncertavo į smunkantį žmogų, šalia jos pradėjo bėgti vyrukas ir ji tada žiūrėjo į tą vyruką, kurį nusivijo kiti tris vyrukai. Matė, kad jį suspardė, atsisuko atgal ir pamatė savo skėtį, ji iš karto nėjo prie skėčio. Nematė, kad P. L. būtų spardęs gulintį T. D.. Nežino kas liko prie T. D. tuo metu, kai trise spardė A. K.. Ji nepažįsta tų keturių atėjusių vyrukų, neprisimena, kaip jie visi atrodo, tik prisimena vienintelį su barzda ir kamufliažine žiemine striuke. Negali pasakyti kas nusivijo ir spardė A. K.. Prasidėjus konfliktui nematė lauke merginos su elektrinės spalvos plaukais ir su ja buvusio vaikino, vilkinčio raudonu megztiniu. I. ir D. (pora su katinu) išėjo dar iki konflikto.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. parodė, kad 2014-12-23, apie 18.00 val. pirmą kartą susitiko su V., kurio pavardės nežino. Jie susitiko restorane „(duomenys neskelbtini)“, kuriame praleido apie 3 val. Apie 22.00 val., jis pasiūlė eiti į alaus barą „Š.“, ji sutiko. Jiedu nuėjo iki netoli Gedimino pr. esančio baro „A.“, kai telefonu V. kalbėjosi su savo draugu, kaip ji vėliau sužinojo S., ir susitarė susitikti bare, kurį visi vadina „P.“. Ji to baro bijojo, nes dar prieš 10 metų buvo girdėjusi, kad ten renkasi pakankamai asociali publika, tačiau ji ėjo su V., nes manė, kad jei kažkas labai nepatiks, ji tiesiog išsikvies taksi ir parvažiuos į namus. Ji buvo girdėjusi, kad V. priklauso „skinams“, tačiau apie šį judėjimą ji žino tik tiek, kad jie nemėgsta kitataučių, homoseksualų bei kitos rasės. Žino, kad „skinai“ avi kerzus, vilki pūstas juodas striukes su Lietuvos vėliava ant rankovės ir skutasi galvas plikai. Kadangi V. striukė buvo chaki spalvos, batai ir nors grubūs, bet ne kerzai, todėl pamanė, jog dėl jo priklausymo „skinų“ judėjimui, ji klydo. Apie pažiūras su V. ji nesikalbėjo. Jie nuėjo į „P.“, kuris iš tikrųjų vadinasi „V.“, ir jame buvo 2014-12-23 dar prieš vidurnaktį. Ten jau buvo S., M. ir vaikinas su akiniais, kurio vardo neprisimena. Visus vaikinus tą vakarą ji matė pirmą kartą, todėl ji jų pokalbyje nedalyvavo, tik klausėsi apie ką jie kalbasi. Vaikinai buvo pakankamai išgėrę, todėl kalbėjo labai garsiai. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad daug kartų buvo pavartota frazė „P. chuilo“. Be jų kompanijos bare dar buvo prie kito staliuko mergina su elektrinės spalvos plaukais ir vaikinas, vilkintis raudoną megztinį, kurie tarpusavyje kalbėjosi rusiškai. Prie jų dar sėdėjo vaikinas, kurio vardas lyg M., kuris buvo labai girtas. Dar bare buvo pora, juodai apsirengę ir su savimi atsinešę katiną iš gatvės, jų net vardus ji prisimena - tai buvo I. ir D., jie bent jau tokiais vardais prisistatė. Kažkuriuo metu jų kompanija žaidė stalo futbolą, bet gana greitai vėl grįžo prie stalo. Visi vaikinai, išskyrus M., rūkė, o ji nerūko, tačiau tiek ji, tiek M. kelis kartus buvo išėję į lauką kartu su rūkančiais. Kažkuriuo metu jiems bebūnant lauke, priėjo vyras, vedinas šuniu. Vyras su šuniu neatrodė girtas, atrodė visai blaivas. Ji mano, jog vyras su šuniu užėjo į baro vidų. Kažkokiu momentu į barą atėjo dar vienas vaikinas, kuris labai kekėsi necenzūriniais žodžiais. Jai pasirodė, kad jis agresyvus, linkęs konfliktuoti. Tas agresyvus vyrukas priėjo prie jų stalo ir bandė ją kalbinti. Kaip tik tuo metu kažkuris iš vaikinų prie jų stalo vėl pasakė „P. chuilo“, o tas vyrukas kažką atkirto. Dar po kurio laiko vyrukas su akiniais, buvęs su jais, taip pat pasakė „P. chuilo“, o vyras, kuris buvo su ta mergina su dažytais plaukais, kuris buvo plikas, ėmė sakyti, kad P. yra geras. Jis tai pasakė pakeltu tonu, kilo diskusija, kurią buvo bandoma pagrįsti istoriniais faktais, tačiau jokių grasinimų nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo. Po to ji nuėjo į tualetą, o vaikinai ėjo rūkyti į lauką. Ji neprisimena dėl kokios priežasties jie visi apsirengė striukes, pamena, kad ji jau buvo pasiėmusi ir savo tašę bei skėtį, bet neprisimena kodėl. Nepamena, kad būtų taręsi eiti į namus. Tuomet jau visi buvo lauke, prie jos netoliese stovėjo tas vyrukas, kuris jai atrodė agresyvus ir garsiai keikėsi, todėl ji dar jam pasakė, kad keiktis prie merginų yra labai negražu. Jis pasakė, kad kuomet nori, gali būti ir švelnus. Jis dar jai pasiūlė pasitraukti atokiau, nes nori pasikalbėti. Tada ji su tuo vaikinu paėjo į kitą Vingrių gatvės pusę ir kalbėjosi apie nieką ne daugiau kaip 5 min. Ji pasakė, jog jos laukia jos draugai ir priėjo prie M., o tas vyrukas priėjo prie jos ir pasakė, kad norėtų jai dar kažką pasakyti. Ji vėl su juo perėjo į kitą gatvės pusę, buvo atsisukusi veidu į baro pusę ir pamatė, jog jai iš kairės pusės ateina lyg 4 vaikinai, kurių vienas buvo su barzda, bet daugiau jokių bruožų ji neįsidėmėjo, jų neatpažintų. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog jų visų eisena buvo karinga. Ji matė, kad visi atėję vaikinai priėjo prie baro durų ir ten prasidėjo kažkokia maišalynė, po ko ėmė žmonės kristi ant šaligatvio. Ji suprato, kad tie vaikinai muša. Ji išgirdo, kad kažkas iš atėjusiųjų pasakė frazę „tai sakai, kad P. yra ...“, bet kam ta frazė skirta, ji nesuprato. Matė, kaip ant šaligatvio krenta vyriškis, kuris buvo su šuniu. Jis ir nukrito rankoje laikydamas pavadėlį. Taip pat tuo momentu vaikinas, kuris ją kalbino, ėmė bėgti link pagrindinės gatvės, bet jį pasivijo du iš atėjusių vaikinų, šaukdami „tu dar ir bėgi“. Ji nematė kada buvo suduoti smūgiai M., taip pat negirdėjo S. šaukiančio, kad jis savas. Tik vėliau M. jai sakė, jog jis taip pat gavo tris kartus į smakrą. Daugiau niekas iš vaikinų, su kuriais ji buvo bare, nenukentėjo. Ji net nematė kada išėjo tas vaikinas su akiniais, kuris taip pat buvo kartu su jais ir kurio vardo ji neprisimena. Viskas vyko labai greitai ir jai atrodo, kad tie vyrai atėjo, sudaužė žmones ir pabėgo. Jai pasirodė, kad tie atėję vaikinai, kurie mušė, buvo V. pažįstami. Ji mano, jog juos pasikvietė V. arba S.. Dingus tiems vaikinams, kurie mušė vyrą su šuniu ir tą su kuriuo ji kalbėjosi, ji pamatė, jog greta gulinčio vyro su šuniu guli jos skėtis, todėl priėjo pasiimti savo skėčio. Būdama apie 50 cm nuo gulinčio vyro, pamatė, jog jis guli ant kairės pusės, skruostu į šaligatvį ir iš galvos per šaligatvį srove bėga kraujas. Ji pakėlė skėtį ir priėjusi prie M. pasakė, jog vyriškiui iš galvos bėga kraujas. Gulintis vyras nevaitojo, nekalbėjo ir nejudėjo. Mano, jog jis buvo be sąmonės. Ji buvo labai sukrėsta pamačiusi kraują ir tuo metu kažkuris iš jų kompanijos pasakė, kad kas nors iškvies greitąją medicinos pagalbą. Tada ji kartu su M. ir S. nusileido laiptais žemyn ir ėjo link buvusio „Lietuvos“ kino teatro. Pirmas ėjo S., o ji su M. - jam iš paskos. Dar kelis kartus ji pasakė, kad ten vyras kraujavo, bet tiek M., tiek S. nereagavo į jos pasakymus. Nors M. sakė, kad jis gavo į smakrą, bet ji nematė jokio paraudimo. M. dar juokėsi, kad gavo į smakrą ir kad laikė jos skėtį, o muštynių metu jo rankoje liko tik kotas nuo skėčio. Sulaužytą skėtį ji išmetė kažkur netoli kavinės, prieš jį išmesdama, ji jo neapžiūrinėjo. Ji matė, jog nėra rankenos. Skėtis buvo nesulankstomas, smėlio spalvos fone su baltomis balerinomis. Jo rankena - šviesiai rudos spalvos lenkta medžio imitacija. Ji nematė, kur M. padėjo tą dalį skėčio, kuri, anot jo, liko jo rankoje. Kai ji pamatė M., jis jau neturėjo skėčio koto rankose. Vėliau jie visi nuėjo iki alaus baro „A.“, tačiau jis jau buvo uždarytas. Prie to baro su jais buvo ir V., tačiau ji neprisimena, kada jis juos pasivijo ar kur jų laukė. Visi nuėjo iki baro „U.“. Ten jie susitiko dar vieną pažįstamą. Niekas nekalbėjo apie tai, kad buvo muštynės bare „V.“. Ji nematė kur pasiliko M. su S., nes ji buvo kartu su V.. Jau po pokalbio su pareigūnu, ji pasijungė prie savo „Facebook“ paskyros, kur rado M. žinutę, kad ji turi viską papasakoti policijoje, nes jis negali, nes buvo labai girtas.

Papildomai apklausta liudytoja I. D. parodė, kad tuo metu, kai ji 2014-12-23 po 22.00 val. atėjo į barą „V.“, su savimi turėjo skėtį, nes tą vakarą lijo. Jos skėtis buvo nesulankstomas, šviesios spalvos, su piešiniais: ant jo buvo pavaizduotos balerinos, kotas, rankena ir skėčio galas buvo medžio imitacijos. Visą vakarą tas skėtis buvo prie jos. Kai 2014-12-24, apie 02.30 val., ji nutarė, kad jai jau laikas namo, ji susirinko savo daiktus - rankinę, skėtį, apsirengė ir išėjo į lauką, kur paskambino pažįstamam ir paprašė, kad jis ją parvežtų namo. Tuo metu lauke, prie baro durų stovėjo M., S., V., taip pat prie pat jos buvo tas agresyviai nusiteikęs vyras iš baro ir kažkur 1,5 m atstumu nuo baro durų stovėjo vyras su šuniu. Ji tam agresyviam vyrui padarė pastabą, nes jis labai keikėsi. Ji pasakė, kad galėtų kalbėti mandagiau. Jis jai į tai atsakė, kad gali būti labai švelnus ir pasakė, kad nori su ja pasikalbėti. Ji sutiko ir padavė savo skėtį palaikyti M., nes nenorėjo nešiotis, ir su tuo vyru perėjo į kitą gatvės pusę. Pakalbėjusi su vyru, ji grįžo prie savų, bet tas vyras ją pasivijo, sakė, kad dar nori kažką pasakyti. Ji su juo vėl grįžo į kitą gatvės pusę, kur kalbėjosi. Tuo metu ji pamatė, kad iš pagrindinės gatvės pusės ateina 4 vaikinai, kurie nuėjo tiesiai prie stovėjusių prie baro. Kažkuris iš ten ar tai buvusių, ar tai atėjusių, pasakė kažką apie P. ir staiga prasidėjo masinės muštynės, t. y. net ne muštynės, o bendras sumušimas. Kadangi ten viskas vyko labai greitai, tai kaip konkrečiai buvo suduodami smūgiai, kas ir kam sudavė, ji nematė. Kiek spėjo pastebėti, tai tie 4 atėję vaikinai dalyvavo muštynėse, o ar dalyvavo S., V. ir M., ji nepastebėjo. Taip pat ji nematė, kad kas nors mosikuotų ar sudavinėtų smūgius jos skėčiu. Muštynių prie baro metu ji pastebėjo, kad vyras su šuniu pargriuvo ant šaligatvio ir liko gulėti. Tada tas vyras, bendravęs su ja, pamatęs tas muštynes, ėmė bėgti link pagrindinės gatvės. Trys jai nepažįstami vaikinai atsiskyrė nuo tos kompanijos prie baro ir su žodžiais „tu dar bėgi“ nusivijo tą vaikiną. Pasiviję jie jį pargriovė ir spardė kojomis. Kiek jam buvo suduota smūgių, ji nematė. Po kelių minučių tie keturi atėję vaikinai iš ten pabėgo. Ji apsižiūrėjusi pamatė, kad prie vyro su šuniu ant kelio guli jos skėtis. Ji priėjo, norėdama jį pakelti. Priėjusi pamatė, kad vyrui su šuniu iš galvos upeliu bėga kraujas. Iš kur konkrečiai kraujavo, ji nežino, bet ji to vaizdo išsigando ir paskubėjo iš ten pasitraukti. Pasitraukdama pakėlė savo skėtį ir pamatė, kad jis sulaužytas, nebuvo lenktos rankenos. Laikydama skėtį rankose perėjo į kitą gatvės pusę, kur tuo metu stovėjo S. ir M.. M. dar kažką pakomentavo, kad jam rankose buvo likusi skėčio rankena, bet smulkiau nieko nepasakojo. Kadangi tas skėtis buvo netinkamas naudoti, tai ji jį ten vietoje ir išmetė prie akmeninio atitvaro. Po šių įvykių jie trise: ji, S. ir M. iš ten išėjo. V. prie jų prisijungė vėliau. Kai jie iš ten išeidinėjo, S. juos ragino eiti greičiau, vis skubino. Ji jo paklausė „S. ir tu?“, turėdama omenyje, kad jis taip pat dalyvavo muštynėse. Į ką jis jai atsakė „aš buvau su pirštinėmis“, daugiau nieko nekomentuodamas. Iš to atsakymo bei jo skubėjimo pasitraukti iš įvykio vietos, ji suprato, kad jis taip pat dalyvavo muštynėse. Tuo pačiu metu, kai S. sakė apie pirštines, ji jam dar pasakė, kad jai gaila to vyro su šuniu, kuris nukentėjo per tas muštynes, nes jis buvo niekuo dėtas, t. y. jis nedalyvavo žodiniuose konfliktuose bare. Į ką S. atsakė „jis su jais kalbėjo“. Iš tų jo žodžių ji suprato, kad, S. nuomone, tam vyrui buvo suduoti smūgiai pelnytai, kad tas vyras taip pat buvo už P., kas iš esmės prieštaravo S. įsitikinimams (t. 2, b. l. 112-115, 116-118, 119-132, 137-140). Teisiamajame posėdyje liudytoja I. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad nuo mokyklos laikų gyvena užsienyje, Prancūzijoje studijuoja bei dirba, į Lietuvą atvažiuoja du kartus per metus susitikti su tėvais ir pažįstamais. Tuomet buvo vienas iš tų kartų, kai atvažiavo savaitei į Lietuvą. 2014-12-23 susitarė susitikti su S. ir J. D.. Nuėjo į barą „V.“, po to prie jų prisijungė V. ir I.. Šnekučiavosi nuo 22 val. ir kokias penkias valandas sėdėjo bare. Iš pradžių buvo tik jie, po to pradėjo rinktis daugiau žmonių, ten buvo ir alkoholio, prasidėjo bendravimas su visais žmonėmis. Jie sėdėjo prie stalo, bet po to, kai pradėjo rinktis žmonės, ėjo pažaisti stalo futbolą, vienas kitam pirko alų ir t. t. Vyko bendravimas ir kažkuriuo metu keli žmonės išėjo į lauką parūkyti, jis irgi nuėjo. Šnekėjo su nepažįstamais žmonėmis, jis su niekuo nesipyko. Berods jis stovėjo veidu į baro įėjimą, kažką šnekėjo, vėliau girdėjo, kad už jo kažkokie žmonės sušunka, tiksliai neprisimena ką. Tuo metu T. D. su šuniu stovėjo maždaug už 4-5 m nuo jo. Tada atsisukdamas iš asmens, esančio už nugaros, gavo vieną ar du smūgius į smakrą. Jis iš karto užsidengė galvą ir pradėjo trauktis į šalį. Kai atsidengė galvą, pamatė, kad maždaug už 20 m stovi I.. Pribėgo prie I.. Maždaug po 30 sekundžių ar minutės, kai atsisuko į tą pusę ir pamatė jau nugaras asmenų, kurie bėga per kiemus už pastatų. Matė, kad prie durų guli kraujuojantis T. D., kuris buvo su šuniu, o kitoje gatvės pusėje stovėjo S.. Jis nuėjo prie S. ir po to jie tiesiog pasišalino iš tos vietos, išsiskirstė namo. Bare jis su niekuo nesipyko. Tą vakarą išgėrė nemažai alaus. „P.“ gėrė kartu su S. ir V.. Prieš tai su S. ir J. buvo bare „Š.“. Lauke, kai jis stovėjo ir šnekėjo su kažkokiais žmonėmis, rankoje laikė skėtį. Neatsimena, kas jam padavė skėtį, tik atsimena, jog jį turėjo. Neprisimena, kad I. būtų padavusi jam skėtį. Tuo metu, kai jam sudavė smūgius į veidą, jis rankoje laikė skėtį, o kai jis atsitraukė iki I., tas skėtis jau buvo nulaužtas, rankoje liko tik kotas. Tuo metu kai atsisukinėjo, skėtį jam kažkas ištraukė ar išmušė iš rankų. Skėtis sulūžo, kai jam sudavė smūgius. Rankomis užsidengė veidą turėdamas tik skėčio rankeną. Stovėdamas prie I. skėčio kotą numetė į šalį ir tada pamatė prie baro po dešine gulintį T. D., o kitoje baro pusėje stovėjo S., tolumoje matė bėgančius žmones. Neatsimena, kur buvo skėtis, nes gavo smūgius į veidą ir iš karto jį užsidengė. Nematė skėčio prie gulinčio T. D.. S. nuėjo į kiemą ir jis su I. nuėjo jam iš paskos. Nemosikavo skėčiu, tiesiog užsidengė veidą ir pasitraukė nuo visų. Prisimena, kad I. kažką sakė, jog sulūžo jos skėtis. Jis buvo pirmas žmogus, kuriam sudavė smūgius. Tuo metu S. stovėjo už jo ir jį gynė, tačiau neprisimena, ką jis sakė. Nesuprato, kodėl jam sudavė smūgius ir nematė kas tai padarė. Po įvykio su S., V. ir I. buvo nuėję į kitą barą. Neprisimena, kaip įvykio metu pats ir kiti buvo apsirengę. Po įvykio jis buvo apžiūrėtas medicinos ekspertų, tačiau jokie sužalojimai nebuvo konstatuoti. Tą vakarą išgėrė maždaug 6 bokalus alaus po 0,5 l. S. ir V. taip pat gėrė. Po įvykio su S. buvo susitikę keletą kartų, bet apie šį įvykį nekalbėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad jis 2014-12-23, apie 24.00 val., kartu su S. J. iš baro „Š.“, esančio Šv. Mikalojaus gatvėje, Vilniuje, nuėjo į barą „V.“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes S. žinojo, kad tas baras dirba nakties metu. Jie jau buvo išgėrę, buvo puikios nuotaikos, todėl norėjosi pratęsti vakarą. Bare buvo dar 2 žmonės, kurie sėdėjo prie židinio. Jis su S. atsisėdo prie kito staliuko. Bare buvo vaikinas ir mergina, kurie kalbėjosi lietuviškai. Merginos plaukai lyg buvo dažyti žalia spalva, o vaikinas buvo plikai skusta galva, apie 170 cm ūgio, maždaug 26 metų. Dar bebūnat „Š.“, S. paskambino V. M. ir susitarė, kad susitiks su juo bare „V.“. Tik jiems atėjus į barą, atėjo ir V. su I.. I. vilkėjo juodą striukę, jos plaukai tamsūs, gal iki pečių, ji buvo be kepurės. Ji visą laiką buvo su striuke. Su jais iš „Š.“ atėjo ir J. D., kuris yra S. grupiokas. Realiai jie visi yra S. pažįstami. Jie sėdėjo prie vieno staliuko ir gerdami alų diskutavo apie įvykius Ukrainoje, kadangi visi buvo jau pakankamai girti, tai pokalbis vyko gana garsiai. Pamena, kad vaikinas, kuris sėdėjo su mergina žaliais plaukais, pasakė, kad P. yra geras prezidentas. Ką konkrečiai jis sakė, jau nepamena, tik suprato, jog jis norėjo įsiterpti į jų pokalbį, bet jie argumentavo, jog jų nuomonės skiriasi dėl P. gerumo. Jokio konflikto ar grasinimų. Visi buvo tikrai labai girti. Kadangi bare nerūkoma, tai kartas nuo karto išeidavo parūkyti į lauką. Maždaug valandos bėgyje į barą ėmė rinktis ir daugiau žmonių, atėjo gal dar apie 10 žmonių. Iš naujai atėjusių jis nieko nepažinojo. Vienas iš naujai atėjusiųjų buvo vyras su šuniu. Šuo buvo juodos spalvos, trumpu kailiu, bet gana didelis ir labai draugiškas. Vyras su šuniu nesėdo prie jokio stalo, tik vaikštinėjo, su juo niekas nekonfliktavo. Kažkuriuo momentu jis pakilo nuo stalo ir nuėjo prie baro, kur bendravo su visai nepažįstamais asmenimis be konkrečios temos. Viso tame bare jis prabuvo apie pora valandų. Apie 03.00 val., išėjo iš baro „V.“ patalpos į lauką truputį atsigaivinti, nes jautėsi apgirtęs. Atsistojo prie baro durų, gal buvo išėjęs į važiuojamąją kelio dalį, bet stovėjo prie pat bordiūro. Stovėjo veidu pasisukęs į barą, nugara į kelią. Prie baro durų prieš jį stovėjo dar du nepažįstami vyrai, baro lankytojai. Po dešine nuo jo, prie pastato sienos, maždaug 3 m atstumu, stovėjo vyras su šuniu. Kur tuo metu buvo S. J., V. M. ir I., jis nežino. Jis pradėjo bendrauti su tais dviem priešais jį stovėjusiais asmenimis. Jie taikiai kalbėjosi kažkokiomis bendromis temomis, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Bendraudamas su jais, išgirdo kažkokį triukšmą, lyg tai girdėjo pasakymą „ei tu“. Jis pradėjo suktis į kairę pusę, nes iš tos pusės girdėjo tą pasakymą. Tuo pat metu jam vienas iš tų nepažįstamų vyrų, su kuriais jis bendravo, stovėjusių priešais jį, į rankas įdavė skėtį: šviesios spalvos su medine rankena, nesulankstomą. Tas vyras buvo su juodu paltu, šviesių plaukų, apie 1,70 m ūgio. Kodėl šis jam padavė skėtį, jis nežino. Kai išgirdo pasakymą „ei tu“, jis laikydamas skėtį rankose, kiek pamena - ištiestą ir nukreiptą į priekį - pasisuko link tų garsų ir prie pat savęs pamatė 4 nepažįstamus vaikinus, apsirengusius juodomis striukėmis. Iš karto pasisukęs jis pajuto 2 ar 3 smūgius kumščiu į smakrą. Kas jam sudavė, jis nežino. Jis iš karto susirietė tam, kad išvengtų smūgių, rankomis uždengė galvą ir veidą. Tuo metu išgirdo S. balsą „savas“. Iš to jis suprato, kad S. taip pat buvo kažkur šalia, buvo prie tų atėjusių vaikinų. Gavęs smūgius, jis pradėjo trauktis iš tos vietos, ėjo kažkaip šonu, vis dar neatidengdamas veido. Paėjo apie 10 žingsnių nuo baro įėjimo, į tą pusę, kur stovėjo žmogus su šuniu, ir nuėjo dar toliau už jo, bet to momento, kai su juo prasilenkė, apibūdinti negali, nes buvo užsidengęs veidą. Paėjęs tuos 10 žingsnių, atsidengė veidą ir pamatė, kad rankose jis turi tik skėčio medinę rankeną, kur buvo pats skėtis, kas jį ištraukė jam iš rankų, jis nematė. Tuo metu, kai atsidengė veidą, jis pamatė, kad ant šaligatvio guli žmogus su šuniu. Žmogus gulėjo toje pačioje vietoje, kur jis paskutinį kartą jį matė stovintį, t. y. apie 3 m nuo įėjimo į barą. Tas žmogus gulėjo ant kairio šono, kaire veido puse į šaligatvį ir iš po veido ar galvos upeliu bėgo kraujas. Daugiau prie to žmogaus nieko nebuvo. Apsižiūrėjęs pamatė, kad kitoje gatvės pusėje 4 ar 5 vaikinai suduoda smūgius rankomis ir spardo kojomis kažkokį vyrą, apsirengusį mėlyna striuke. Tada jis apžiūrėjo gatvę ir pamatė, kad dar toliau ant šaligatvio stovi I. ir nubėgo prie jos. Pribėgęs jis vėl pasisuko į tą pusę, kur prieš tai buvo mušamas tas vyras, ir pamatė, kad tie 4 ar 5 vaikinai nubėga gatve, už kampo link Naugarduko gatvės. Tuo metu kitoje gatvės pusėje pamatė S. ir su I. nuėjo prie jo. S. pasakė, kad susitarė kitame bare susitikti su V. ir jie iš ten išėjo. Kur visų šių įvykių metu buvo V., jis nežino. Tas vyras su šuniu taip ir liko gulėti ant šaligatvio. Kur buvo ta skėčio dalis, kurią jam išplėšė iš rankų, jis nežino. Rankeną, kuri jam liko rankose, jis išmetė ten pat toje vietoje, kur pastebėjo, kad laiko ją rankose. Jiems jau būnant bare, maždaug po poros minučių atėjo ir V.. Visą likusį vakarą jis bendravo su I., o S. kalbėjosi su V.. Jiedu eidavo į lauką ir kalbėjosi atokiau. Jis nežino, ar jie pasitraukė atokiau, kad jis negirdėtų apie ką jie kalbasi, bet jam jų pokalbis nebuvo įdomus, nes jis jautė, kad S. su V. kažkaip susiję su tomis muštynėmis prie baro „V.“, o jam tai visai nepatiko. Kai jis matė prie baro „V.“ gulintį vyrą, buvo apie 10 metrų nuo jo. Jis nematė, ar greta jo buvo kokių nors stiklo šukių. Pamena, kad vyras gulėjo ant veido kairės pusės, o jam iš galvos upeliu tekėjo labai smarkiai ir daug kraujo. Jie iš paskutinio baro išėjo visi kartu apie 04.00 val., nes baras užsidarė. Su I. pasikeitė „Facebook“ adresais. Prieš eidamas į policiją, jis I. parašė „Facebook“ žinutę, kad ji pasakotų viską ką matė, nes jis pats nelabai ką atsimena. Jis mano, jog tie juodai vilkintys vaikinai buvo S. ir V. pažįstami, tačiau kas jie tokie, jis nežino (t. 2, b. l. 142-144, 145-147, 155-160, 162-179). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad 2014-12-24 ryte dirbo RVUL priėmimo skyriuje, kai buvo pristatytas pacientas T. D., atliko visus būtinus tyrimus, jo būklė buvo sunki, be sąmonės. Jis buvo paguldytas į reanimaciją. Pacientas buvo nurengtas ir paruoštas apžiūrai, buvo vienos akies didelė poodinė kraujosruva. Daugiau sužalojimų neprisimena. Apžiūrėję pacientus, stengiasi ligos istorijoje maksimaliai nurodyti matomus kūno sužalojimus. Šiuo atveju buvo pažeista akis ir pacientas buvo komoje, pagal tai atliko reikiamus tyrimus ir pagal jų atsakymus sprendžia ką daryti toliau. Siunčiant pacientą kompiuterinei tomografijai turi nurodyti priežastis dėl ko siunčiamas šiam tyrimui atliktai. Gydymo stacionare istorijoje įrašas „veido sumušimo žymės“ su klaustuku yra pačios ligos problemos, jis pažymėtas prieš diagnostiką. Pagrindinis buvo akies sužalojimas, egzofumas – akies obuolio išverstumas. Toks sužalojimas pasitaiko labai retai. Galimai buvo gilus akies pažeidimas. Iš karto sunku nustatyti, koks sužalojimas padarytas.

Teisiamajame posėdyje specialistas S. R. paaiškino, kad 2014-12-23 dirbo RVUL Angiochirurgijos centro vadovu. Ligonio pristatyme nedalyvavo, buvo budintys daktarai. Ligonį matė kitą dieną. Pristatytojo būklė buvo kritinė, jis buvo stabilizuotas, diagnozuoti visi sužalojimai. Jis pats operavo T. D.. Išoriškai matėsi durtinės žaizdos - kairės akies apatiniame voke šoninėje dalyje, kita durtinė žaizda buvo kairėje smilkininėje srityje. Pagal radiologinius duomenis ir pagal operacijos radinius – durtinė žaizda voke ėjo kiaurai per akiduobę, buvo sužalota akis, tuomet akiduobės viršutinėje dalyje buvo kiaurinis pažeidimas į kaukolės pamatą, buvo tiesioginis smegenų sužalojimas, kraujo išsiliejimas į smegenis ir buvo sužalota, t. y. visiškai nutraukta viena iš pagrindinių smegenų arterijų. Operacijos metu buvo pašalinti krešuliai, sustabdytas kraujavimas iš arterijų. Tolimesnis gydymas buvo reanimacijos skyriuje, būklė trumpam buvo šiek tiek pagerėjusi, bet T. D. nebuvo išėjęs iš komos, bet komoje jis buvo gerėjantis, tačiau po keletos dienų mirė dėl smegenų išemijos. Sužalojimo kanalas aiškiai matėsi radiologiniuose tyrimuose – iš kairės pusės apatinio voko per akį, per akiduobės viršūnę į vidinį kaukolės pamatą tiesiogine kryptimi. Iš kairės pusės per voką, kiaurai per akį į galvos vidų. Dėl to buvo padarytas smegenų pažeidimas, kraujagyslės pažeidimas. Negali pasakyti dėl kitų kūno sužalojimų, nes tai priėmimo skyriaus apžiūra. O greta matėsi smilkininėje srityje dar viena durtinė žaizdytė, bet ne kiaurinė, o paviršinis sužalojimas. Panašu, kad mažiausiai buvo du smūgiai. T. D. matė tik kitą dieną, o iki tol buvo atlikta dar viena nedidelė procedūra – drenuotas skilvelis, jis buvo visas sutinęs, todėl negali atsakyti, ar buvo mėlynių ant veido, galvos srityje. Jis galėjo būti sutinęs tiek dėl sumušimo, tiek dėl operacinių dalykų, tiek dėl būklės sunkumo. Prieš operaciją jis buvo gydomas reanimacijos skyriuje, t. y. buvo stabilizuoti visos gyvybinės funkcijos, dar buvo padaryta nedidelė procedūra, kitoje pusėje išgręžta kaukolėje skylutė ir į skilvelius įdėtas vamzdelis, t. y. drenavimas skilvelių dėl to, kad kraujas buvo išsiliejęs smegenyse, skilveliuose. Tai yra viena iš nedidelių gelbstinčių procedūrų. Be to, kūno sutinimą galėjo sukelti smegenų dalies pakenkimas, kur buvo tiesiogiai įdurta (pažeista), nes ta vieta atsakinga už viso organizmo, tiek druskų, tiek ir hormoninę apykaitą ir kt. Buvo tiesiogiai pažeista gyvybiškai svarbi vieta. Jėga turėjo būti ne maža, nes buvo išdurta akį ir kiaurai pradurta kaukolė. Dėl antros žaizdos, tai krentant būna platesnis sumušimas, nes yra bukas paviršius, ten buvo panašiau į durtinę žaizdą. Tačiau jeigu krentant pataikai ant ko nors aštraus, galima ir taip susižaloti, bet labiau panašu, kad tai buvo tuo pačiu instrumentu padaryta. Matė visą T. D. kūną, bet neprisimena, ar buvo aiškūs kitokie sužalojimai kitose vietose. Veidas buvo sutinęs. Reiktų pamatyti skėtį, norint atsakyti, ar galėjo būti padarytas sužalojimas skėčio galu. Žaizda buvo 1,5 cm voke, kraštai gana lygūs, apvalūs, atrodytų, kad kažkas aštraus. Viduje nebuvo jokio nulūžusio daikto ar dar ko nors, išskyrus kauliukus, kurie buvo sutrupinti, todėl buvo įdurta ir ištraukta.

Dėl antros žaizdos, tai buvo odos sužalojimas, gana apvalus, smilkininėje srityje. Antra žaizda negalėjo būti pirmos operacijos pasekmė, kadangi operuota buvo kitoje pusėje. Įvairių situacijų būna, įvairiai galima kristi, tik sužalojimo kryptis yra tokia, kad žmogus turėtų kristi veidu kaire puse žemyn ant kažkokio smailaus daikto.

Reanimacijoje visiems ligoniams uždedamos kraujospūdžio matavimo manžetės, spaudimas matuojamas pastoviai, greičiausia, kad T. D. dar turėjo kateterių arterijoje, kad būtų dvigubas matavimas, nes kraujospūdis labai greitai keičiasi, todėl būtina stebėti. T. D. nuo pat atvykimo į ligoninę buvo intubuojamas.

Žaizda yra ne buka, susidarė įspūdis, kad tai buvo atsuktuvas ar peilis, t. y. aštrus, pjaunantis daiktas. Galutinis smūgis yra kaukolei, ta vieta 0,5 cm dydžio kauliukas, kuris buvo įmuštas. Tai buvo vienas smūgis, greičiausiai įdurta ir ištraukta, greičiausia, sužalojimai kairėje pusėje, todėl tikėtina, kad dešiniarankis.

Teisiamajame posėdyje specialistas R. K. paaiškino, kad šiuo metu dirba Santariškių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėju. 2014 m. pabaigoje berods dirbo Greitosios pagalbos ligoninėje. T. D. yra jo pusbrolis. Jo ieškojo kaip dingusio žmogaus. Paskambino į ligoninę ir pasakė, kad yra nežinomas žmogus ir pagal nupasakojimą jis labai priminė T. D. išvaizdą, tad nuvažiavo pažiūrėti ir suprato, kad tai jis. Buvo ankstyvas rytas, o į ligoninę jis buvo atvežtas naktį, gilioje komoje (be sąmonės), labai sunkioje būklėje ir jam jau buvo padaryta minimali operacija, gelbstinti gyvybę tam kartui, siekiant stabilizuoti būklę, nes jo būklė buvo kritiška. Jis buvo nukraujavęs, gilioje komoje, su nestabilia gyvybinių funkcijų būkle, t. y. mirštantis žmogus. Kai jį apžiūrėjo, buvo durtinė žaizda apatiniame voke ir kita žaizdelė galvoje, po operacijos buvo uždėtas medicininis tvarstis, sutinęs veidas ir tamponuotos abi nosies ertmės dėl masyvaus kraujavimo iš nosiaryklės. Mano, kad tai sukelta tos pačios traumos. Apie operaciją pasakojo profesorius S. R.. Tai buvo baisūs sužalojimai, durtinė žaizda į praktiškai patį smegenų centrą per akiduobę, sužalojant akį, akiduobę, sutraiškant kaukolės pamatą. T. D. buvo įsmeigta į vadinamojo trečio skilvelio dugną, kuriame yra visi gyvybiniai centrai, be to, sužalota stambi kraujagyslė, kuri maitina tą sritį. Iš šios kraujagyslės pasipylė kraujas, susidarė didelis kraujo krešulys. Operacijos metu bandė tvarkyti kraujagysles bei krešulį. R. K. į ligoninę atvyko kaip giminaitis, pamatęs situaciją, prašė profesoriaus pagalbos, nes turėjo būti atlikta ypatingai sudėtinga operacija. T. D. pamatė po pirmos operacijos reanimacijos skyriuje. Kai atveža žmogų į priimamąjį, jį nurengia, nuplauna ir veža į operacinę, žiūri į ligos esmę, o ne visą kūną. Tačiau R. K. šiek tiek apžiūrėjo T. D. kūną, ant kurio matė porą paviršinių kraujosruvų berods ant krūtinės ląstos. Abejoja, kad jos buvo sukeltos per pirmą operaciją. Didelių kraujuojančių žaizdų ar kaulų lūžių nebuvo. Mažytė žaizdelė – paviršinė, iki kaulo, 0,5-0,7-1 cm diametro, padaryta gana aštriu daiktu. Akyje žaizdelė buvo didesnė, apie 1 cm, pagal žaizdos kraštus padaryta aštriu daiktu, nes matomi lygūs kraštai, plius ilgas daiktas, nes jo kelias yra maždaug apie 10 cm. Po dūrio į akį T. D. turėjo būti be sąmonės arba su pritemusia sąmone. Dūris į smegenis turėjo būti mirtinas. Ligoninėje jis nebuvo atsigavęs. Po visų intervencijų vienu metu buvo atsiradę požymiai, kad jo koma ne tokia gili, stabilizavosi gyvybiniai parametrai, tai davė viltį. R. K. dalyvavo antrojoje operacijoje kaip profesoriaus S. R. pagalbininkas.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas S. C. patvirtino pateiktas specialisto išvadas ir parodė, kad tyrimus atliko kartu su ekspertu S. L.. Nuo 2014 m. jis dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, prieš tai keturis metus praktikavose toje pačioje tarnyboje. Pagrindinė T. D. mirties priežastis – aklas kiauryminis durtinis galvos sužalojimas su kairės akies ir galvos smegenų sužalojimu. Tai yra sužalojimas, kurio kanalas tęsiasi per kairį apatinį voką, akį, kaukolės skliautą, kraujagyslę (arteriją) ir galvos smegenis. Tai yra pagrindinis sužalojimas, nulėmęs mirtį. Autopsijos metu, gydymo įstaigai pristačius kūną, buvo nustatyti sužalojimai: kiauryminė žaizda kairės akies apatiniame voke; sugijusi žaizda kaktos smilkinio projekcijoje kairėje pusėje; nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje; poodinės kraujosruvos dešinio bei kairio žasto srityje; daugybinės injekcinės žymės įvairiuose kūno vietose medicininių manipuliacijų metu; operacinės žaizdos, kurios padarytos taip pat medicininių manipuliacijų metu atliekant medicinines intervencijas. Kadangi T. D. gydymo įstaigoje buvo gydomas ilgiau nei 10 dienų, kūne nustatyti sužalojimai jau buvo gyjantis, todėl žaizda kaktos smilkinio srityje kairėje tyrimo metu buvo jau sugijusi, todėl apie jos padarymo mechanizmą nebegalima pasakyti, nes sužalojimas jau buvo gyjantis. Ji pasidengusi šašu ir, atsidalinus šašui, matyti nedidelis 1 cm ilgio randas. Žaizdos gylio pasakyti nėra galimybės, nes užsidėjęs randas. Žaizda buvo persiūta pavienėmis chirurginėmis siūlėmis. Konstatuojamos dvi žaizdos. Abiejuose žastuose buvo poodinės kraujosruvos. Paprastai jos susiformuoja ilgą laiką ligonį laikant reanimacijoje dėl kraujospūdžio matavimo aparato. Tai specialios manžetės, kurios pastoviai matuoja kraujospūdį. Jos susiformuoja ilgai žmogui gulint gydymo įstaigoje, dėl ilgalaikio fiksavimo. Dėl labai sunkios ligonio būklės būtinas pastovus stebėjimas ir kraujospūdžio sekimas, todėl būtina laikyti manžetes ant rankų. Jas keičia iš vienos rankos į kitą ranką, todėl jos yra abiejuose žastuose. Kraujosruvų ant krūtinės po daugiau nei 10 dienų galėjo jau tyrimo metu nebūti, nes tiesiog sužalojimai sugijo.

Dėl mirtį sukėlusio sužalojimo mechanizmo – labiausiai tikėtina padarytas kietu, buku, pailgu, cilindro formos, apie 1,5 cm skersmens daiktu ar įrankiu, jam smingant į galvą ties kairės akies apatinio voko išoriniu kraštu per akiduobę į kaukolės ertmę iš kairės dešinėn, iš apačios viršun ir paliekant apie 7 cm ilgio kanalą. Kanalo kryptis būtų iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų, kanalo ilgis apie 7 cm. Atsižvelgus į sužalojimo makroskopinį vaizdą bei lokalizaciją, kanalas yra kiek įstrižas, iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų, pagal sužalojimo kanalo kryptį, lokalizaciją, pobūdį, sužalojimo gylį mažai tikėtina, kad galėjo būti padarytas iš šono ir atsitiktinai.

Situacijoje, kai vienas iš kito atiminėja skėtį iš rankų, stovint 1,5 m atstumu nuo nukentėjusiojo asmens, galima tokius sužalojimus padaryti, bet konkrečiai pasakyti nurodytomis aplinkybėmis negali, nes reikėtų detalesnės informacijos, kaip stovėjo, kaip išsidėstė stovėdami. Yra vienas iš išvados atsakymų, kad atsižvelgiant į T. D. nustatytų sužalojimų kairės akies srityje makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus galėjo padaryti įtariamasis, stovintis priešpriešais iš dešinės pusės nukentėjusiojo atžvilgiu. Labiausiai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus galėjo padaryti įtariamasis, stovintis priešpriešais ir labiau iš kairės pusės nukentėjusiojo atžvilgiu.

Dėl antros žaizdos – labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti kairio smilkinio srityje kontaktuojant kairėmis pusėmis su žalojančiu daiktu ar įrankiu. Apie antros žaizdos padarymo mechanizmą pasisakyti nėra galimybės, nes žaizda yra sugijusi randu. Todėl pasakyti, ar ji padaryta praslydimo ar tiesioginio smūgio metu jau nėra.

Ekspertas paaiškino, kad tyrė ir žalojantį daiktą. Neatmeta galimybės, kad mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas šiuo žalojančiu įrankiu. Žalojančio įrankio ir užsifiksavusių mirtinų sužalojimų skersmuo atitinka. Skėčio galas bukas. Tyrimui pateiktu žalojančiu įrankiu gali būti padaryti nukentėjusiojo kūne nustatyti sužalojimai. Bukas paviršius gali padaryti tokius sužalojimus padaryti. Neatmeta galimybės, kad antra žaizda galėjo būti padaryta buku šio žalojančio daikto galu. Skėčio dalis, kuri yra nuo rankenos, kraštai yra nelygūs, atplaišę, galėjo būti nulaužta.

Kairio apatinio voko išoriniame kampe ir kaktos smilkinio projekcijoje kairėje atstumas nėra didelis ir labiau lokalizuotas iš kairės. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti vienas po kito sužalojimų padarymo seka. Negalima kategoriškai atmesti ir galimybės, kad tuo pačiu veiksmu padaryti abu sužalojimai. Tačiau sužalojimai yra pakankamai skirtingose lokalizacijose, tiek kairys apatinis vokas, tiek kiek aukščiau esantis kitas sužalojimas kairėje. Todėl mažai tikėtina, kad jie padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kairės akies apatiniame voke kanalo kryptis pakankamai iš apačios ir nuslydimas mažai tikėtinas tęstiniam veiksmui. Ištraukus iš akies žalojantį įrankį toks sužalojimas gali būti padarytas ir pakartotinai traumuojant kairįjį smilkinį ir kaktą.

Pagal sužalojimo pobūdį pasisakyti, ar buvo sukama, lenkiama ir pan., nėra galimybės. Neužfiksavo požymių, kad galima būtų teigti, jog kanale esančio žalojančio įrankio kryptis buvo kažkaip keičiama. Neatmetama galimybė, kad galėtų būti užsifiksavę papildomi požymiai žaizdos kanale, jeigu keistųsi žalojančio įrankio kryptis.

Specialisto išvados 6 punkte nurodoma, kad toks sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, t. y. galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, tačiau atmesti galimybės, kad buvo į tą patį kanalą pakartotinas traumuojančio daikto smigimas, negalima, nes tiesiog tokių požymių nėra. Toks mirtinas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Neatmetama galimybė, kad po sužalojimo T. D. dar kurį laiką jautė kančias. Jo kraujuje rasta 1,78 promilės alkoholio, kas atitinka vidutinio girtumo laipsnį. Neatmetama galimybė, kad tokia etilo alkoholio koncentracija galėjo slopinti skausminius pojūčius. Kadangi buvo nustatyti sunkūs sužalojimai, tiek ir smegenų sužalojimas, tiek ir kraujagyslės sužalojimas galvos smegenyse, labiausiai tikėtina, kad žmogus prarado sąmonę iš karto po sužalojimo.

Kadangi pacientas buvo gydomas daugiau nei 10 dienų, intubacijos metu kartais būna dedamas į burną vamzdelis, nuo tos intervencijos gali būti nubrozdinimas lūpoje.

Ekspertas atliko skėčio apžiūrą. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas į akį padarytas dešiniarankio asmens. Išvadoje pateiktas atsakymas, kad šis sužalojimas tikėtina galėjo būti padarytas žmogui žiūrint į žmogų, veidas į veidą ir smūgiavusiam stovint labiau iš kairės nukentėjusiojo atžvilgiu. Maksimalus atstumas tarp nukentėjusiojo ir užpuoliko galėjo būti rankos ir skėčio ilgio atstumu, t. y. iki 151 cm, neįvertinus žmogaus palinkimo. Smūgio į akį sudavimo metu nukentėjusysis galėjo judėti, tačiau sužalojimuose neužfiksuota kaip ir kokia kryptimi. Tikėtina, kad po nustatytų sužalojimų jis iš karto prarado sąmonę, galėjo sukniubti ar nugriūti. Negali pasakyti, ar tokie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti traukiant skėtį iš žmogaus rankų.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas S. L. patvirtino pateiktas specialisto išvadas ir parodė, kad dalyvavo atliekant dauguma tyrimų, tik nedalyvavo medicininės kriminalistikos tyrime tiriant skėtį. Teismo medicinos ekspertu dirba nuo 2007 metų, o prieš tai dar 4 metus dirbo rezidentu.

Po pokalbio su V. M., A. Š. ir E. P. susisiekė su K. P. ir P. L.. (A. Š. parodė, kad eidami paskambino jų pažįstamam K. P., nes E. P. prisiminė, jog jis turi būti kažkur netoliese. Jie nežinojo kiek konfliktuojančių asmenų gali būti prie to baro, kad jie nebūtų užpulti konfliktinei situacijai kilus. E. P. pirmas skambino K. P. iš savo telefono, paskui su juo kalbėjo ir A. Š.. Pastarasis jam pasakė, kad jo pažįstami yra bare ir jiems galimai yra iškilusi grėsmė su kitais asmenimis, kurie agresyviai nusiteikę, įžeidinėja, konfliktas yra kilęs tarp jo pažįstamų ir grupės kitų asmenų dėl politinių priežasčių).

Teisiamajame posėdyje K. P. parodė, kad 2014-12-23 jis su P. L. buvo bare „K.“, kai paskambino A. Š. ir pasakė, jog kažkokiame bare jo draugai su kažkuo susipyko, jiems reikia pagalbos. A. Š. pradėjo pasakoti, kad jo draugai, kuriuos jis pažįsta iš futbolo, iš „skinhedų“ grupės, sakė, kad kažkokie rusai pradėjo jiems kažką aiškinti, nurodinėti, pyktis, kad įvyko kažkoks konfliktas, reikia rusus pamokyti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Iš A. Š. jautėsi tokia neapykanta, visą kelią kol ėjo iki baro, apie 1 km, maždaug 10 minučių, jis buvo piktas, stipriai palaikė nuomonę prieš rusus, bandė įtikinti, kad juos reikia „pamokyti“. K. P. paaiškino, kad „Pamokyti rusus“ paprasta kalba reiškia primušti, neaišku buvo kai jie ėjo kiek žmonių bus ir panašiai, bet buvo aišku, kad jeigu ką, reikės muštis, eidami jie tą žinojo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-08 įstatymo redakcija)

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (M. Š. atveju). Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis.

Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį.

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2013). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011).

Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-181/2012, 2K-340/2012, 2K-408/2013 ir kt.).

Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Chuliganiškos paskatos inkriminuojamos, kai smurtinius veiksmus nulemia ne pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių. Aplinkybė, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis iki nusikalstamų veiksmų padarymo nėra buvę pažįstami, pagrindžia veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis teismų praktika, fizinio smurto panaudojimas dėl apsižodžiavimo, nepatikusio atsakymo, yra laikomas fizinio smurto panaudojimu dėl mažareikšmės dingsties.

P. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. L. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Kaltinamasis parodė, kad pamatė lauke pritūpusį vyrą, jis jam sudavė koja į sėdmenis, tai buvo A. K., nors jo veido nematė. Negali paaiškinti šito veiksmo, kodėl nepadėjo jam atsikelti, o spyrė. Labai dėl to gailisi. Su kitais kaltinamaisiais nesitarė ką darys prie baro, viskas vyko spontaniškai. Nebuvo nusiteikęs muštis, naudoti smurto. A. K. spyrė tiesiog, nenorėjo jo sužaloti. P. L. pripažino, kad tą vakarą jis ir K. P. vartojo alkoholį.

Tai, kad P. L., bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai - nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad kalbėdamasis su T. D. lauke pajuto smūgį iš nugaros. Neprisimena į kurią kūno vietą buvo pirmas smūgis, nes jis nukrito ant asfalto ar tai ant šaligatvio. Bandė keltis, bet jį spardė 3 ar 4 vyrai. Jis visą laiką dengėsi galvą. Muštinių metu jis jiems nieko nesakė, niekam iš mušusių vyrų nesudavė. Viskas vyko gana greitai. Jį mušę vaikinai pabėgo. Po muštynių jis negalėjo pakelti dešinės rankos, todėl nuvažiavo į ligoninę, esančia Lazdynuose, kur jam peršvietė ranką ir buvo nustatyta, kad sulaužyta dešinė mentė. Jam subintavo ir pasakė, kad turi nusipirkti įtvarą bei po 10 dienų kreiptis pas traumatologą savo poliklinikoje. Gydytojas jam išdavė pažymą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad, kai išėjo į lauką parūkyti, pamatė, jog link jo bėga jaunuolių grupė, suprato, kad kažkas prasidės, prasidėjo susistumdymai, jį parbloškė ant žemės, suspardė. Negali pasakyti kiek žmonių jį mušė, nes buvo užsidengęs galvą, kad nesužalotų, nieko nematė, daugiau negu du mušė. Mušė ne vienoje vietoje, jis buvo parblokštas, buvo gal 10 metrų atstumu paėjęs nuo tos vietos, norėjo pabėgti. Išdygo siluetai, gali būti, kad buvo praradęs sąmonę.

2017-04-13 teisiamajame posėdyje K. P. parodė, kad visiškai be jokios priežasties trenkė A. K. kažkur į krūtinės sritį, po to E. P. ar tai P. L. jį pastūmė ir jis nukrito. Tada jis (K. P.), P. L. ir E. P. pradėjo A. K. spardyti.

2017-08-07 teisiamajame posėdyje liudytoja I. D. parodė, kad matė keturis karingai, t. y. drąsiu žingsniu ateinančius asmenis. Kažkas iš jų pasakė „Kam čia patinka P.?“. Prasidėjo maišalynė, viskas įvyko labai greitai. Šalia jos stovėjęs vyrukas pradėjo bėgti, į jį atsisuko trys vyrukai, sakydami „tu dar ir bėgi“ bei pradėjo vytis. Tada tą vyruką pasiguldė ir pradėjo spardyti. Iš tų keturių vienas nubėgo į viršų, kiti trys suspardė ir nubėgo žemyn.

K. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2017-04-13 teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. pripažino savo kaltę dėl chuliganizmo. Kaltinamasis parodė, kad pamatęs, jog M. P. stumdosi su S. J., nieko nelaukęs smogė M. P., numušė skėtį jam iš rankos, trenkė dešine ranka jam į veidą. Kodėl taip padarė, nežino. Po kiek laiko M. P. vieną kartą trenkė į pilvą, veido sritį, bet pataikė kažkur į alkūnę. K. P. taip pat nurodė, kad puolė byloje nenustatytą mažą vyrą su akinukais. Visiškai be jokios priežasties trenkė nukentėjusiajam A. K. kažkur į krūtinės sritį, tada ar tai E. P., ar tai P. L. jį pastūmė ir jis nukrito, po ko jis, E. P. ir P. L. pradėjo jį spardyti. Nukritusiam A. K. jis sudavė kelis smūgius į kojas. Kai A. K. atsistojo ir norėjo bėgti, vėl be jokios priežasties pradėjo vytis, pasivijo jį ties Naugarduko gatve. A. K. buvo apsikabinęs stulpą, bandė laikytis, jis (K. P.) bandė trenkti dešine ranka, pataikė kažkur į petį, į smakrą. Tuomet atbėgo P. L. ir E. P.. Jis (K. P.) toliau sudavinėjo smūgius A. K., kol išgirdo A. Š. šūksnį „palikite ir man“, jis atbėgo nuo baro durų link jų ir sudavė stiprų smūgį pastarajam į nugarą. A. K. tiesiog nukrito. Tada jie išsiskirstė. Be to, kaltinamasis K. P. paaiškino, kad „Pamokyti rusus (A. Š. teiginys) paprasta kalba reiškia primušti. Buvo neaišku kiek žmonių bus, bet buvo aišku, kad jeigu ką, reikės muštis. Mes tą žinojome eidami, galima sakyti, kad aš pradėjau muštynes. Man gėda, aš nežinau, kodėl pats pirmas trenkiau. Gal norėjau pasirodyti prieš A. Š., negaliu paaiškinti. Į tris žmones mažiausiai 10 smūgių paleidau. Mušami asmenys su manimi nekonfliktavo, nieko blogo man nepadarė“.

Tai, kad K. P., bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai - nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, rodo ir sekančios byloje nustatytos aplinkybės:

2017-03-23 teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. L. parodė, kad matė, kaip K. P. kumščiu smūgiavo aukštam vaikinui su lietpalčiu (M. P.). Taip pat matė, kaip K. P. nuo šaligatvio paėmė bokalą ir metė jį link M. Š. į baro vidų, girdėjo, kaip bokalas sudužo. To paties teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. parodė, kad kitoje gatvės pusėje matė K. P. susikibusį su kažkokiu vyru, kurį jis pribėgęs pastūmė, dėl ko žmogus nugriuvo. Išgirdo dūžtantį bokalą, jam iš kairės pusės prabėgo žmogus, paskui kurį bėgti pasileido K. P. ir jis pats. K. P. pirmas pasivijo tą žmogų ir pargriovė ant Naugarduko ir Vingrių gatvių sankryžos. Atbėgo jis (E. P.), P. ir A.. P. paklausė ar viskas visiems gerai. Tada jie visi pradėjo leistis Naugarduko gatve žemyn. Be to, kaltinamasis E. P. patvirtino, kad tas žmogus, paskui kurį nubėgo K. P., buvo A. K..

2017-05-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. parodė, kad matė, kaip šalia jo stovėjęs K. P. trenkė kažkuriam iš šalia stovinčių jam nepažįstamų vaikinų, paskui paaiškėjo, kad tai buvo S. J. draugas.

2017-05-24 teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. parodė, kad jį su M. P. užpuolė K. P.. K. P. sudavė M. P. smūgius. Kai K. P. užpuolė M. P., pastarasis kitoje rankoje laikė skėtį, lyg ir po tų smūgių sudavimo vyko kažkokios grumtynės, bandė ar atiminėjo skėtį, pasirodė, kad visą ar dalį jo išplėšė ir nujudėjo prie tų muštynių.

2017-08-07 teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad stovėjo lauke prie baro su nepažįstamais žmonėmis ir kalbėjo. Išgirdo, kaip kažkokie žmonės už jo kažką sušuko. Tada jam besisukant jis gavo smūgį į smakrą, vieną ar du, tiksliais neatsimena kiek. Kas sudavė smūgį nematė.

Specialisto išvadoje Nr. G 4422/14 (01) nurodyta, kad M. P. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra. (t. 2, b. l. 183-184).

Specialisto išvadoje Nr. G 4419/14 (01) nurodyta, kad K. P. nustatyta: 1.1. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) 2-4 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-26, 13.50 val. K. P. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padarytos 2-4 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-26, 13.50 val. K. P. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad K. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam nugriuvus. K. P. nustatyti sužalojimai dešinėje plaštakoje padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu (t. 10, b. l. 59-60).

E. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2017-03-23 teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Kaltinamasis parodė, kad stovėdamas išgirdo žodžius ,,Tai kam čia patinka P.“, prasidėjo muštynės, tą akimirką prieš jį buvo nedidukas vyras juodais plaukais su akinukais, kuris bandė jam trenkti, tačiau nepataikė, tada jis (E. P.) jam trenkė atgal ir jie susikibo, jis (E. P.) jį parvertė ant žemės, jis užsidengė su rankomis galvą. Tada jis (E. P.) kitoje gatvės pusėje pamatė K. P., susikibusį su kažkokiu vyru, pribėgęs pastūmė tą vyrą, vyras nugriuvo. Išgirdo kaip dūžta bokalas, jam iš kairės pusės prabėgo žmogus, paskui jį pasileido bėgti K. P., jis (E. P.) nubėgo paskui juos. K. pasivijo tą žmogų, pargriovė Naugarduko ir Vingrių gatvių sankryžoje. Tada atbėgo jis, P. ir A.. Tas žmogus, paskui kurį nubėgo K. P. buvo A. K.. Be to, E. P. nurodė, kad visiškai prisipažįsta, kad sudavė smūgį byloje nenustatytam asmeniui, kuris buvo su akiniais ir tamsiais plaukais, taip pat, jog A. K. pastūmė ant žemės.

Tai, kad E. P., bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai - nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės:

2017-03-23 teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. L. parodė, kad prie baro durų matė E. P. besistumdantį su vienu iš vyrų. Matė tamsiais apsirengusį nukentėjusįjį, pagal teismo medžiagą tai A. K..

2017-04-13 teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad visiškai be jokios priežasties trenkė A. K. kažkur į krūtinės sritį, tada ar tai E. P., ar tai P. L. jį pastūmė ir jis nukrito. Tada jis (K. P.), P. L. ir E. P. pradėjo jį (A. K.) spardyti.

2017-05-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. parodė, kad matė, kaip S. J. stumdėsi, prie jo buvo kažkoks vyras tamsia striuke, jie tikriausiai rankomis mušėsi. Ir S. J., ir tas vyras, ir E. P. mušėsi tarpusavyje, po jo (A. Š.) smūgio, kai jį stumtelėjo, tas vaikinas sukniubo, tada jis (A. Š.) gavo smūgį į ranką ir pasitraukė.

Specialisto išvadoje Nr. G 4420/14 (01) nurodyta, kad E. P. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejuose riešuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) paros laikotarpyje iki apžiūros, t. y. 2014-12-26, 13.50 val. E. P. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejuose riešuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paros laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-26, 13.50 val. E. P. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. P. nustatyti sužalojimai abiejuose riešuose nėra būdingi savęs žalojimuisi. E. P. nustatyti sužalojimai abiejuose riešuose padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. E. P. kūne padaryti sužalojimai abiejuose riešuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina antrankiais juosiant riešus (t. 9, b. l. 111-112).

A. Š. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, A. Š., sulaukęs skambučio iš V. M., į konfliktą įtraukė kitus asmenis – E. P. ir K. P.. A. Š. nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, K. P. pasakė, kad reikia rusus pamokyti, vartojo necenzūrinius žodžius. P. L. manymu, muštynės prasidėjo būtent po A. Š. šūksnio „davai“. Pats A. Š. 2017-05-10 teisiamajame posėdyje nurodė, kad nepripažįsta tik kaltinimų pareikštų dėl nužudymo. Kaltinamasis pripažino, kad provokuojamai paklausė „Kokios problemos, kodėl nemylit Lietuvos, kas labiau myli P. nei Lietuvą?“, po ko prasidėjo muštynės. Parodė, kad matė kaip S. J. šalia mušėsi, stumdėsi su kažkokiu nepažįstamu vyru, šalia jo buvo ir E. P., tada jis (A. Š.) pribėgo prie jų ir tą nepažįstamą vyrą stumtelėjo iš dilbio. Vyras susilenkė, jis (A. Š.) pajuto stiprų smūgį į ranką. Paskui iš baro išėjo vaikinas karingoje stovėsenoje, žvalgėsi ir jų žvilgsniai susitiko. Jis (A. Š.) jo stovėseną ir žvilgsnį suprato kaip jam metamą iššūkį, pribėgo prie jo ir kelis kartus trenkė į veidą, kažkur į pilvą, dabar žino, kad tai buvo M. Š.. Paskui muštynės persikėlė į barą, pamena, kad jam bėgant link M. Š., kažkas į jį metė bokalą, kuris sudužo prie baro durų. Paskui po kurio laiko M. Š. sukniubo, susilenkė, ir jis nusprendė, kad muštynės baigtos. Duodamas parodymus A. Š. nepatvirtino, kad sudavė A. K. ties kepenimis.

Tai, kad A. Š., bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai - sutrikdyta nukentėjusiųjų A. K. ir M. Š. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės:

2017-01-25 teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad matė A. Š. ant laiptų, bet nematė, kad jis jį muštų. Išėjus A. Š. buvo iš dešinės, ar jis jam pirmas trenkė ar kas kitas, nepamena. Po to jį tikrai matė ant laiptų. Smūgis buvo iš priekio, link veido.

2017-04-13 teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad išgirdo žodžius „kas čia P. mylėtojas?“ ir iš A. Š. stovėsenos suprato, kad bus konfliktas. Baigęs mušti A. K. pamatė tarp baro durų stovintį A. Š., kuris su kažkokiu pliku vyriškiu mušėsi, kaip supranta dabar, tai buvo M. Š.. Kai ties Naugarduko gatve pasivijo A. K., kuris buvo apsikabinęs stulpą, ir jam trenkė, atbėgo P. L. ir E. P.. Jis (K. P.) toliau sudavinėjo smūgius A. K., kol išgirdo A. Š. šūksnį „palikite ir man“, jis bėgo nuo baro durų link jų ir sudavė stiprų smūgį į nugarą. A. K. tiesiog nukrito. Tada jie išsiskirstė.

Specialisto išvadoje Nr. G 4424/14 (01) nurodyta, kad A. Š. nustatyta: 1.1. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 2-4 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-25, 17.10 val.; 1.2. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 4-7 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-25, 17.10 val. A. Š. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. Š. nustatyti sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (daiktus). A. Š. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. A. Š. nustatytuose sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto (daiktų) ir/ar įrankio (įrankių) identifikaciniai požymiai, todėl pasakyti apie žalojančio įrankio formą, dydį ir kiekį negalima (t. 7, b. l. 161-162).

V. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, V. M. rengėsi įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, pažeisti viešąją tvarką. Dėl politinių pažiūrų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju M. Š., iš baro nepasišalino, nors galėjo tai padaryti. Be to, V. M. galėdamas nebetęsti dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto, to nepadarė ir į jį įtraukė kitus asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. parodė, jog V. pasakė, kad „Jeigu kažkas įvyktų, tai būtų geriau, kad būtų daugiau žmonių“. Kai konflikto vietoje pasirodė A. Š., K. P., E. P. ir P. L., V. M. pats pakvietė nukentėjusįjį M. Š., kuris buvo baro viduje, išeiti į lauką. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų kam nors kėlę realų pavojų, patys inicijavę smurtinius veiksmus. Tai patvirtina ir kaltinamojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad vėliau po muštynių susitikęs su V. M. jo paklausė, kam pasikvietė tuos savo pažįstamus, nors jų visai nereikėjo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. M. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. pripažino, kad jis pirmas nutarė suduoti M. Š., tačiau jis atsitraukė į baro patalpą. Jis pasivijo M. Š. koridoriuje ir sudavė kumščiu vieną kartą į galvą. Tada keliu sudavė į galvą. Jie pradėjo grumtis. Grumtynių metu jis jam kumščiu sudavė į sprandą. M. suklupo ir jis dar jam sudavė du kartus koja, taikė į krūtinę, bet pataikė į rankas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad grumtynių metu M. Š. smūgių jam nesudavė. 2017-02-23 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. parodė, kad trenkė lauke stovinčiam M. Š. į veidą, M. Š. išsisuko, žengė žingsnį giliau į barą, tuomet jie pradėjo grumtis, M. Š. jį prirėmė prie sienos, V. M. jam trenkė į galvą, jis irgi pradėjo muštis, nežino kiek smūgių sudavė, galų gale nuo smūgio jis (M. Š.) nukrito ant žemės, tada V. M. jam sudavė kelis smūgius gulinčiam, kelis smūgius sudavė kojomis, buvo vienas smūgis iš kelio, porą smūgių kojomis. Visi šie nusikalstami veiksmai įvykdyti – lauke šalia baro ir baro prieigose, kas, vadovaujantis teismų praktika, atitinka viešos vietos samprata. Vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002).

Tai, kad V. M., bendromis su kitais kaltinamaisiais pastangomis, t. y. bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko atsirado padariniai – nežymiai sutrikdyta M. Š. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. nurodė, jog matė, kaip V. išbėgo iš baro ir įsivėlė į muštynes, tačiau negali nurodyti kam ir kiek smūgių jis sudavė.

2017-03-23 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. L. parodė, kad iš baro išbėgo žemas vaikinas tamsiais plaukais, t. y. V. M., jis puolė link M. Š., koja bandė smūgiuoti, nepateikė, M. Š. vėl pradėjo trauktis atgal į barą.

Specialisto išvadoje Nr. G 4423/14 (01) nurodyta, kad V. M. nustatyti odos nubrozdinimai veido dešinėje, kairėje alkūnėje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 3-7 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-25, 18.00 val. Randas kairiame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą susiformavo sugijus žaizdai, padarytai mažiausiai 1 mėn. laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-25, 18.00 val., ir kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. V. M. nustatyti sužalojimai veido dešinėje ir kairėje alkūnėje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti 3-7 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2014-12-25, 18.00 val. V. M. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. M. nustatyti sužalojimai veido dešinėje ir kairėje alkūnėje, pagal makroskopinį vaizdą yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis, tačiau mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (daiktus). V. M. nustatyti sužalojimai veido dešinėje ir kairėje alkūnėje padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. V. M. nustatytuose sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto (daiktų) ir/ar įrankio (įrankių) identifikaciniai požymiai, todėl pasisakyti apie žalojančio įrankio formą, dydį ir kiekį negalima (t. 8, b. l. 120-121).

Visi kaltinamieji, taigi ir V. M., viešoje vietoje nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl pagrįstai pripažinta, kad veika padaryta bendrininkų grupės. V. M., matydamas kitų bendrininkų veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, pritarė tokiam bendrininkų elgesiui, kas reiškia tyčios bendrumą.

Konflikto chuliganišką, o ne privatų pobūdį patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio kaltinamieji su nukentėjusiaisiais nebuvo pažįstami, smurtas prieš juos buvo panaudotas dėl menkavertės priežasties, atsitiktinai. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, kad V. M. suprato, jog bus sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp padarytos pavojingos veikos ir kilusių padarinių (nežymiai sutrikdyta M. Š. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

S. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2017-05-24 teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. nurodė, kad kaltės nepripažįsta dalyje dėl nužudymo, o likusioje dalyje savo kaltę pripažįsta tik dėl tų veiksmų, kuriais pastūmė nuo savęs nukentėjusįjį A. K.. Dėl šių veiksmų nusikalstamumo palieka spręsti teismui. Kaltinamasis parodė, kad nežino, kodėl A. K. pasakė, kad jis jam spyrė iš kojos. Žino, kad jokių sužalojimų jam nepadarė.

Tai, kad S. J., bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės:

2017-01-25 teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. nurodė, kad neprisimena, į kurią kūno vietą buvo pirmas smūgis, nes jis nukrito ant asfalto, ar tai ant šaligatvio. Bandė keltis, bet jį spardė 3 ar 4 vyrai. Jis visą laiką dengėsi galvą. Muštinių metu jis jiems nieko nesakė, niekam iš mušusių vyrų nesudavė. Viskas vyko gana greitai. Tą vakarą jis matė S. J. ir E. P.. Atrodo, kad S. J. jam sudavė smūgius, jis (A. K.) įsiminė jo veidą. Kai paskutinį kartą S. J. prieš jį smurtavo, jis buvo toliau nuo baro. Jie visi buvo krūvoje, jis sudavė jam į mentę, tuo metu pamatė jo veidą, gulėjo šonu. Turbūt tai buvo vienintelis smūgis, kurį jis jam sudavė. Jis (A. K.) jam netrenkė, nieko nesakė. Papildydamas savo parodymus nurodė, kad S. J. jam sudavė prie važiuojamosios dalies.

2017-05-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. parodė, jog matė kaip S. J. mušėsi šalia, stumdėsi su kažkokiu nepažįstamu vyru, šalia jo buvo ir E. P., tada jis pribėgo prie jų ir dilbiu pastūmė tą nepažįstamą vyrą. Be to, A. Š. nurodė, kad matė kaip S. J. stumdėsi, prie jo buvo kažkoks vyras tamsia striuke, jie tikriausiai mušėsi rankomis. Ir S. J., ir tas vyras, ir E. P. mušėsi tarpusavyje.

Padarytu nusikaltimu buvo pažeisti du baudžiamosios teisės saugomi objektai – viešoji tvarką ir žmogaus sveikata. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002). Kaltinamieji nukentėjusiuosius užpuolė lauke šalia baro, tai neabejotinai yra vieša vieta. Tai, jog prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, sutrikdyta baro veikla, rodo, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamiesiems neteisėtai veikiant viešoje vietoje nukentėjusiesiems buvo padaryti skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymai. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad M. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. K. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pastarieji padariniai kilo dėl kaltinamųjų P. L., K. P., A. Š., E. P. ir S. J. neteisėtų veiksmų, todėl jų veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamųjų veikos motyvas buvo akivaizdžiai chuliganiškos paskatos. Fizinis smurtas viešoje vietoje, matant kitiems liudytojams, buvo panaudotas dėl apsižodžiavimo, nepatikusio atsakymo, kas neabejotinai laikoma mažareikšme priežastimi. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, pateisinančių kaltinamųjų neteisėtus veiksmus – nukentėjusieji neeskalavo žodinio konflikto, nekėlė jokios realios grėsmės. Kaltinamieji suvokė, kad savo neteisėtais demonstratyviais veiksmais siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę bei niekinantį požiūrį nukentėjusiųjų atžvilgiu. Smurtinius veiksmus nulėmė ne pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų asmeninių ar panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių ar kt.) santykių. Kaltinamieji su nukentėjusiaisiais iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo pažįstami, jų nesiejo jokie ryšiai. Visa tai liudija, jog kaltinamieji nusikalstamus veiksmus įvykdė dėl chuliganiškų paskatų.

Kiekvienas iš kaltininkų sudavė po kelis smūgius A. K. ir nebūtinai į tą pačią kūno vietą, ir nebūtinai dėl jo smūgių suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, kad naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas kelių asmenų bendrais veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smurtą kaltininkai naudoja vienas po kito. Taigi jie suvokė bendrai daromos veikos pavojingumą sveikatai. Esant bendrininkavimui, atsakomybei už nesunkų sveikatos sutrikdymą kilti nėra būtina, kad kiekvienas iš bendravykdytojų padarytų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau svarbu visų bendrininkų susitarimas ir, darant nusikaltimą, pritarimas bendrų veiksmų pobūdžiui, intensyvumui, kas rodo kaltininkų tyčios turinį. Pakanka, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą padarytų net vienas asmuo ar keli bendrininkai, kitiems bendrininkams suvokiant, kad bendrais veiksmais naudojamas pavojingas smurtas ir numatant, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėjusiajam sutrikdoma sveikata.

Kaltininkams buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai. Daroma išvadą, kad baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl jų smurtinių veiksmų buvo tikėtinas, ir jie tai numatė. Nors jie savo sąmonėje nedetalizavo padarinių kokybinės išraiškos (koks sveikatos sutrikdymas), tačiau suvokdami bendrai daromos veikos pavojingumą kito žmogaus sveikatai, siekė sužaloti nukentėjusįjį, to norėjo. Dalyvavusiųjų nusikaltime skaičius, suduotų smūgių skaičius, jų intensyvumas ir lokalizacija, jų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai. Tai rodo, kad jų tyčia buvo alternatyvi. Alternatyvioji tyčia yra apibrėžtos tyčios atmaina. Esant alternatyviai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal sunkiausią iš alternatyvių padarinių, kuriuos kaltininkas suvokė ir numatė galint kilti (kasacinė nutartis Nr. 2K-404/2010).

Jie yra nesunkaus sveikatos sužalojimo A. K. bendravykdytojai ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, padarytas bendrininkų grupe.

(T. D. nužudymas)

Ikiteisminio tyrimo metu K. P., A. Š. ir S. J. buvo kaltinami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nustatyta, kad 2014-12-24, apie 03.00 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie baro „V.“, kilo muštynės, kurių metu kaltinamieji A. Š., K. P., P. L., E. P., V. M. ir S. J. veikdami bendrai pradėjo tyčia sukelti muštynes, smurtauti dėl menkavertės priežasties, t. y. pažeisti viešąją tvarką, smurtauti iš chuliganiškų paskatų, prieš ten buvusius asmenis, kurie nebuvo jų draugai ar pažįstami, naudojo fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai I. D., I. R., A. S., nukentėjusysis M. Š., tiek ir patys kaltinamieji S. J., V. M., A. Š., K. P., P. L., E. P. iš esmės neneigė fakto, kad naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai pagrindžia, kad kaltinamasis A. Š. provokavo konfliktą, tačiau muštynes pradėjo kaltinamasis K. P., šį faktą jis pats pripažino apklausiamas teisiamajame posėdyje.

Prasidėjus muštynėms, K. P. kumščiu smūgiavo M. P., kuris tuo metu rankoje turėjo skėtį, po suduotų smūgių, S. J. sušukus, kad čia savas žmogus, nemuškite, K. P. nustūmė M. P. į šalį. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad tuo metu jis rankose laikė skėtį. Skėtį M. P. į rankas padavė liudytoja I. D., šią aplinkybę ji patvirtino apklausta teisme. M. P. apie muštynes parodė, kad tuo metu, kai jam davė smūgius į veidą ir jis atsitraukė, tas skėtis jau buvo nulaužtas, pas jį rankoje liko tik jo rankeną. M. P. stovėjo su skėčiu, kai jam sudavė smūgius, jis užsidengė veidą ir tada, kai atsidengė, pamatė, kad turi skėčio rankeną. Užsidengė rankomis veidą turėdamas tik skėčio rankeną. Nemosikavo skėčiu, tiesiog užsidengė veidą ir atsitraukė nuo visų. M. P. buvo pirmas žmogus, kuriam sudavė į veidą.

Kaltinamasis K. P. teisme parodė, kad nustūmė skėtį, nes M. P. buvo tvirtai jį paėmęs, laikė stipriai, dėjo su rankomis ties skėčio viduriu, link galo, ir skėtis iškrito jam iš rankų, logiškai mąstant, skėtis turbūt nukrito ant žemės, nes trenkė M. į veidą, po ko jis dviem rankomis užsidengė veidą ir paėjo porą žingsnių atgal. K. P. ant nieko neužmynė, rankose skėčio jis neturėjo, reiškia skėtis gulėjo kažkur šone. Jis numušė skėtį iš M. P. rankų, nes skėtis trukdė suduoti smūgius.

Taigi, tiek iš liudytojo M. P., tiek iš kaltinamojo K. P. parodymų matyti, kad M. P. pradėjus dengtis veidą skėčiu, prie jo buvęs K. P. šį skėtį nulaužė ir rankena liko M. P. rankose. Pastebėtina, kad kaltinamasis K. P. teisme pasakojo ir teismo posėdžio metu parodė, kad jis skėtį išmušė iš M. P. rankų, tačiau tiek atliktas sulūžusio skėčio tyrimas, tiek teisme apklaustas ekspertas R. J., iš esmės paneigė kaltinamojo K. P. parodymus dėl skėčio išmušimo. Ekspertas R. J. paaiškino, kad visi požymiai rodo, jog skėtis buvo nulaužtas - kotas abejuose galuose nulaužtas, jo likutis yra tik viršutinė dalis, viduje dalis yra likusi rankenoje, jis buvo veikiamas – įlaužtas. Skėtis buvo lenkiamas. Tam, kad nulaužti strypą, jį reikia lenkti skersai jo ašies atžvilgiu, kitaip nelūš. Traukiant jis nenulūžtų. Skėtis yra atidalintas, nulaužtas, galas jo likęs viduje, nulaužtas per pačią silpniausią vietą, nes jis įsistato ir vinukas įsikala, dar yra vinuko kalimo vietos požymiai. Jeigu traukimas yra išilgai iš skėčio rankenos, tokie lūžimai neįvyks. Nulaužti reikia veikti skersai. Atsižvelgiant į tai, K. P. parodymai apie tai, jog jis skėtį išmušė iš M. P. rankų, vertinti kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant nuslėpti aplinkybę, kad jis skėtį buvo suėmęs viena ar abejomis rankomis ir jį laužė/traukė, po ko skėčiui atsidalinus, skėčio rankena liko M. P. rankose, o pats skėtis liko kaltinamojo K. P. rankose.

Po panaudoto smurto M. P. atžvilgiu, kaltinamasis K. P. atsisuko į kitus gatvėje buvusius asmenis, kad toliau pratęstų smurtavimą. Po susidūrimo su M. P., K. P. rankose liko skėčio dalis. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai bei kaltinamieji, teigė nematę, kad skėtį kuris nors iš kaltinamųjų būtų pakėlęs nuo žemės ar, kad skėtį būtų matę gulinti toje vietoje, kur K. P. mušė M. P., todėl skėtis turėjo būti K. P. rankose, tuo labiau, kad kaltinamasis P. L. teigė, kad matė skėtį tarp kaltinamųjų S. J., A. Š. ir K. P., tik negalėjo įvardinti, kuris būtent laikė skėtį. Pažymėtina, kad skėčio dalis, kurią laikė K. P. negalėjo atsidurti kito asmens rankose, nes viskas vyko labai greitai ir, pagal P. L. parodymus, K. P. stovėjo priešais T. D., o tai užtruko apie 30 sekundžių.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad T. D. stovėjo netoli nuo M. P.. Tai parodė kaltinamieji S. J., E. P., K. P. bei V. M.. Taip pat įvertinus muštynių metu kilusią dinamiką, daroma išvada, kad T. D., tuo metu kai K. P. mušė M. P., buvo K. P. už nugaros. K. P. baigus smurtauti M. P. atžvilgiu ir atsisukus į gatvėje buvusius kitus asmenis, arčiausiai buvo T. D., todėl K. P. pradėjo smurtauti jo atžvilgiu su rankoje turėtu nulaužtu skėčiu. Kaltinamasis P. L. parodė, kad pastebėjo E. P., kuris prie baro durų stumdėsi su vienu iš vyrų, dešiniau baro durų buvo T. D., link jo ėjo A. Š., K. P. ir S. J.. Būtent tuo momentu tarp jų pastebėjo skėtį, tarp tų keturių žmonių, t. y. T. D. ir trijų kaltinamųjų. Kai trys kaltinamieji ėjo link T. D., nematė pas ką iš jų skėtis buvo rankose, matė tik mojuojant skėčiu virš galvų, kas mojavo nematė, nes visi į jį nugara buvo atsisukę. Tuo metu prie žuvusiojo buvo A. Š., dešiniau K. P., dar dešiniau S. J., nematė kurio vyro rankose buvo skėtis. Kai mojavo skėčiu, skėtis buvo neišskleistas, virš galvų buvo skėtis, praktiškai susiglaudę jie visi buvo. Kaltinamasis S. J. parodė, kad K. P. užpuolė M. P., pastarasis kitoje rankoje laikė skėtį ir lyg tai po tų smūgių sudavimo vyko kažkokios grumtynės, K. P. bandė ar atiminėjo skėtį ir ar visą ar dalį išplėšė ir tiesiog nujudėjo prie muštynių, kur buvo T. D.. Kaltinamasis A. Š. teigė, kad matė kaip K. P. buvo prie T. D. ir smurtavo prieš jį, nors skėčio teigė nematęs.

Kaltinamasis E. P. teisme parodė, kad P. L. buvo jam kažkur už nugaros. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad P. L. nebuvo arti E. P.. Taip pat kaltinamasis K. P. teisme parodė, kad kai jie artinosi prie baro, jis su A. Š. buvo priekyje, o už jų buvo E. P. ir P. L.. Muštynių metu, jis pasisuko į kairę ir pamatė, kad ten stovi P. L. su mergina ir A. K.. Taigi, iš šių parodymų matyti, kad kaltinamasis P. L. muštynių metu stovėjo maždaug toje vietoje, kur buvo liudytoja I. D. ir nukentėjusysis A. K., todėl geriausiai matė visas muštynes. Jie stovėjo ant kito šaligatvio, nuo T. D. juos skyrė važiuojamoji kelio dalis.

Kaltinamasis P. L. parodė, kad matė E. P. 3 metrų atstumu nuo T. D., T. D. matė 4-5 metrų atstumu, o vaikinus su skėčiu 5-6 metro atstumu. Jis matė, kaip link T. D. ėjo A. Š., K. P. ir S. J., būtent tuo momentu pastebėjo skėtį tarp jų, tarp tų keturių žmonių, t. y. T. D. ir trijų kaltinamųjų. Kokiu atstumu kaltinamieji A. Š., K. P. ir S. J. buvo vienas nuo kito, įvardinti negali, jie buvo nugaromis į jį atsisukę. Pats kaltinamasis P. L. parodė, kad muštynių metu stovėjo arti I. D., nes atsisukęs į ją, dar jos paklausė ar viskas gerai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. J. parodė, kad kažkuris vienas iš šių trijų vaikinų, ar tai pats A., sušuko „kam čia patinka P.?“ ir prasidėjo muštynės. Jam atrodo, kad pirmasis, kuris išprovokavo visą situaciją ir pradėjo muštis, tai buvo tas su A. atėjęs vaikinas su akiniais (K. P.), kuris puolė M., t. y. pirmiausiai jis sudavė kumščiu į veidą. Kad sudavė kartą, jis (S. J.) tikrai gali pasakyti, tačiau ar buvo suduota daugiau smūgių, negali pasakyti. Jis matė, kad M. laikė skėtį, bet lyg tai tas vaikinas iš jo jį atiminėjo, t. y. įsikibęs rankomis traukė į save ir atėmė iš M. skėtį, tik ar visą, ar jo dalį, negali pasakyti. Nežinodamas ką daryti, jis ėmė juos skirti, t. y. ranka užsidengdamas save ir traukdamas M., ir kai tam vaikinui pavyko atimti skėtį ar jo dalį iš M., S. J. su M. atsitraukė. Jis (S. J.) su M. stovėjo maždaug viduryje gatvės, kelių metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo sumuštas T. D.. Jiedu patys gynėsi nuo to vaikino, kuris užpuolė M. ir iš karto po to nuėjo prie T. D. ir kitų vyrų, kur jau vyko muštynės. Tuo pat metu, kai M. puolė vaikinas su akiniais (K. P.), A. Š. su dviem kitais savo draugais puolė T. D. ir su juo buvusį vyriškį. Po to vaikinas su akiniais (K. P.), puolęs M., ar tai su visu skėčiu, ar tik jo dalimi, pajudėjo link tos vietos, kur vyko muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. J. atpažino, kad vaikinas su akiniais, puolęs M. P., yra K. P.. Vėliau teisiamojo posėdžio kaltinamasis S. J. patvirtino, kad šis asmuo, puolęs M. P., yra K. P.. Pats kaltinamasis K. P. prisipažino, kad puolė M. P. ir sudavė porą smūgių M. P., kitų asmenų, kurie būtų smurtavę M. P. atžvilgiu, nenustatyta. Šie kaltinamojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina išvadą, jog būtent kaltinamasis K. P. nulaužė/ištraukė M. P. rankose buvusį skėtį ir su juo pajudėjęs link T. D., jam smogė skėčiu į galvą.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. P. parodė, kad po to, kai baigė mušti M. P., jis pajudėjo link T. D. pusės „Tada jis (K. P.) sustojo, atsisuko į dešinę ir pamatė, kad šalia jo stovi E.. Tuomet apsisuko, pradėjo eiti link A.. Matė, kad A. stovi prie to vyro (tas vyras yra T. D.), S. žengė link T., A. stovėjo visai šalia. Jis (K. P.) deda kelis žingsnius, pastebi, kad už A. nugaros stovi kitas vyras, kuris visiškai, tikriausiai, buvo niekuo dėtas, jis (K. P.) norėjo apsaugoti A. užnugarį, nes matė, kad jau vyksta kipišas. Eidamas link to kito vyriškio jis matė, kaip šalia A. stovintis vyras T. tiesiog buvo praradęs lygsvarą ir krito, šalia jo dar stovėjo S.. Jis (K. P.) prie to žmogaus net nebenorėjo eiti, nes norėjo apsaugoti A. užnugarį, todėl priėjo ir trenkė tam vyrui (vaikinui), sudavė vieną smūgį į veidą, jis tiesiog susilenkė“. Iš šių parodymų matyti, kad kaltinamasis K. P. neneigia, kad judėjo link T. D., buvo pakankamai arti jo, tačiau neigia, kad jis trenkė T. D.. K. P. parodymai, kad jis netrenkė T. D., bet nuėjo ir trenkė šalia A. Š. buvusiam asmeniui, vertintini kritiškai. P. L. parodė, kad jis matė, kaip kaltinamieji S. J., A. Š. ir K. P. buvo nusisukę į T. D.. Kaltinamasis S. J. parodė, kad po to kai K. P. baigė mušti M. P., K. P. nuėjo link T. D.. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. P. buvo nuėjęs prie T. D., kas paneigia K. P. teiginius, kas jis tik praėjo pro A. Š. nugarą ir nebuvo atsistojęs prieš T. D..

Įvertinus kaltinamųjų parodymus parodymų patikrinimus vietoje, pastebėtina, kad pagal juos K. P. nuo T. D., kai mušė M. P., buvo apie vieno - trijų metrų atstumu. Specialisto išvadoje Nr. pM 41/15 (01) - M 30/15 (01) nurodyta, kad atsižvelgiant į T. D. nustatytų sužalojimų kairės akies srityje makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, bei įtariamųjų apžiūros tyrimų duomenis, labiausiai tikėtina, kad maksimalus atstumas tarp užpuoliko (-ų) ir nukentėjusiojo T. D. sužalojimų padarymo metu, galėjo būti ranka (- omis) pasiekiamu ir skėčio ilgio atstumu, tai yra iki 151 cm. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis K. P. (K. P. ištiestos rankos ilgis nuo pažasties duobės iki ištiestos plaštakos III-o piršto galinės falangos yra 73,5 cm. K. P. ištiestos rankos ilgis nuo pažasties duobės iki sulenktos plaštakos į kumštį III-o krumplio yra 66 cm. K. P. dešinio žasto ilgis, kai pirštai sulenkti į kumštį (iki III-o krumplio), yra 30,5 cm, dešinio dilbio – plaštakos – 39,5 cm (t. 10, b. l. 62-63)) atsisukęs į T. D. galėjo nesunkiai jį pasiekti ir suduoti mirtiną smūgį skėčiu, iš karto atsisukęs ar šiek tiek pajudėjęs į T. D. pusę.

Aplinkybę, kad T. D. buvo nužudytas smogiant skėčiu patvirtina specialistų išvada Nr. MK12/15 (01), kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog T. D. lavono tyrimo metu nustatytas durtinis kairiojo apatinio voko, kairės akies, kairės akiduobės vidinės - užpakalinės sienelės ir galvos smegenų sužalojimas padaryti tyrimui pateikto objekto - lietsargio koto laisvuoju galu. Taip pat specialisto išvadoje Nr. S 8/15(01) nurodyta, kad ant lietsargio audinio nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profilis, kuriame galima išskirti T. D. DNR profilį. Teisminio proceso metu buvo nustatyti du T. D. padaryti kūno sužalojimai. Vienas kūno sužalojimas buvo viršugalvyje, kitas sužalojimas, kuris buvo mirtinas, akyje. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir specialistų paaiškinimus (ekspertas S. C. paaiškino, kad sužalojimai yra pakankamai skirtingose lokalizacijose, tiek kairys apatinis vokas, tiek kiek aukščiau esantis kitas sužalojimas kairėje. Mažai tikėtina, kad padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kairės akies apatiniame voke kanalo kryptis pakankamai iš apačios ir nuslydimui mažai tikėtina tęstiniam veiksmui. Ištraukus iš akies žalojantį įrankį toks sužalojimas gali būti padarytas ir pakartotinai traumuojant kairįjį smilkinį ir kaktą), daroma išvada, kad šie sužalojimai buvo padaryti tuo pačiu skėčiu ir galėjo būti padaryti iš karto vienas po kito, todėl juos galėjo padaryti vienas ir tas pats asmuo, du kartus smogęs skėčiu T. D. į galvą.

Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad muštynėse dalyvavo ir buvo sumuštas nenustatytos tapatybės asmuo, kuris buvo žemas ir su akiniais. Apie šį asmenį užsimena, tiek kaltinamasis E. P., tiek ir P. L.. Kaltinamasis P. L. parodė, kad E. pradėjo stumdytis su kitu vyru, kitoje pusėje, palei baro duris, jie buvo apie 3 metrus atstumu nuo T. D.. Kaltinamasis E. P. parodė, kad prasidėjo muštynės, tą akimirką prieš jį buvo nedidukas vyras juodais plaukais su akinukais, jis bandė jam trenkti, bet nepataikė, E. P. jam trenkė atgal ir jie susikibo, E. P. jį parvertė ant žemės, jis užsidengė su rankomis galvą ir susirietė. Taigi, iš šių parodymų galima pagrįstai teigti, kad prie baro buvęs nenustatytos tapatybės asmuo, kurį sumušė kaltinamasis E. P., negalėjo sužaloti T. D., nes tuo metu, kai buvo sužalotas T. D., jis pats buvo sumuštas kaltinamojo E. P. bei šis asmuo buvo šiek tiek toliau nuo T. D.. Aplinkybę, kad šis asmuo buvo nebepavojingas po E. P. suduotų smūgių, patvirtina ir tai, kad po suduotų smūgių ir paguldymo E. P. daugiau jo nemušė, vadinasi jis nebesipriešino ir E. P., pamatęs A. K., pajudėjo link jo, o nenustatytas asmuo pasišalino iš įvykio vietos.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. parodė, kad po įvykio bendraujant su K. P., šis jam pasakė žodžius „tu primesk, A., vakar aš vieną senį išjungiau su skėčiu. Aš nieko niekada gyvenime nesu išjungęs su skėčiu“. Dar paminėjo „trenkiau, skėtis jam kaip ir už lūpos užsikabino, ar dar už kažkur“. Šios aplinkybės paaiškėjo pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai dar nebuvo tiksliai žinoma, kad T. D. sužalojimai padaryti skėčiu. Buvo tik žinoma, kad T. D. galvoje padaryta žaizda durtinė, padaryta kažkokiu įrankiu. Net gydytojai, atlikę pirminius būtinus veiksmus, siekiant išgelbėti T. D., negalėjo tuo metu nurodyti ir teisme teigė, kad mirtinas sužalojimas padarytas aštriu daiktu. Atsižvelgiant į tai, šie A. Š. parodymai patvirtina išvadą, kad būtent kaltinamasis K. P. trenkė skėčiu T. D..

Be to, nors atlikti psichofiziologiniai tyrimai nelaikytini savarankišku įrodymu, tačiau tyrimų metu gauti rezultatai patvirtina išvadą, kad skėčiu T. D. smogė būtent kaltinamasis K. P.. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6017)-IS1-6539 nurodoma, kad SPOT testo metu nustatyta, kad I. D. iš visų atsakymo variantų išskyrė atsakymo variantą Nr. 1.2 „Tam vyrui skėčiu trenkė K. P.“. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6090)-IS1-6544 nurodoma, jog SPOT teisto metu nustatyta, kad M. P. iš visų atsakymo variantų išskyrė atsakymo variantą Nr. 2.4 „Tam vyrui skėčiu smogė K. P.“. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6016)-IS1-6531 nurodoma, jog SPOT teisto metu nustatyta, kad K. P. iš visų atsakymo variantų išskyrė atsakymo variantą Nr. 7 „tam vyrui skėčiu smogė kitas čia nepaminėtas asmuo“. Specialisto išvadoje Nr. 140-(02478)-IS1-3188 nurodyta, kad SPOT testo metu tiriamasis A. Š., atsakydamas į klausimą „Ar jūs matėte, kas sudavė skėčiu tam vyrui prie to baro?“, išsakė atsakymo variantą Nr. 2.1.4. „Tam vyrui skėčiu sudavė K. P.“ (t. 7, b. l. 169-171).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo K. P. veiksmus yra pagrindas laikyti kaip vykdytojo ekscesu. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2014). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Kaltinamieji A. Š., K. P., P. L., E. P., V. M. ir S. J. iš anksto buvo susitarę smurtauti prieš bare buvusius kitus asmenis, ypač prieš tuos, kurie baro viduje konfliktavo su S. J. ir V. M. dėl P. ir Rusijos. Teisme kaltinamasis K. P. parodė, kad 2014-12-23 jis su P. L. buvo bare „K.“, kai paskambino A. Š. ir pasakė, kad kažkokiame bare jo draugai su kažkuo susipyko, jo draugams reikia pagalbos, A. Š. pradėjo pasakoti, kad jo draugai, kuriuos jis pažįsta iš futbolo, iš „skinhedu“ grupės, sakė, kad kažkokie rusai pradėjo jiems kažką aiškinti, nurodinėti, pyktis, kad įvyko kažkoks konfliktas, kad reikia rusus pamokyti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Iš A. Š. jautėsi tokia neapykanta, visą kelią kol ėjo iki vietos, apie 1 km, 10 minučių ėjo, jis buvo piktas, stipriai palaikė nuomonę prieš rusus, bandė įtikinti, kad juos reikia „pamokyti“. K. P. paaiškino, kad „Pamokyti rusus“ paprasta kalba reiškia primušti, neaišku buvo kai jie ėjo kiek žmonių bus ir panašiai, bet buvo aišku, kad jeigu ką, reikės muštis, jie tą žinojo einant. Aplinkybę, kad kaltinamieji A. Š., P. L., K. P., E. P. ėjo prie baro būtent konfliktuoti ir muštis, patvirtina ir pačių kaltinamųjų tolimesnis elgesys prie baro. Jiems nebuvo kilusi jokia grėsmė (A. Š. parodė, kad pavojaus jam jokio nebuvo, atėjus prie baro jam atrodė, kad niekam nėra kilęs pavojus. T. D. jam nekėlė jokios grėsmės, pradžioje jokios grėsmės nebuvo nei iš vieno žmogaus), jų buvo daugiau, lauke buvę asmenys jiems negrasino, jų atžvilgiu nenaudojo ar net nebandė naudoti fizinio smurto. Tačiau kaltinamieji pradėjo pulti kitus buvusius, jiems nepažįstamus asmenis. Taigi, tiek pačių kaltinamųjų elgesys prie baro, tiek kaltinamojo K. P. parodymai patvirtina, jog kaltinamieji A. Š., K. P., P. L. ir E. P. atėjo prie baro konfliktuoti bei sukelti muštynes, kaltinamojo V. M. kvietimu, nes bare buvo asmenų, kurie prieštaravo jo pažiūroms. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti apie kaltinamųjų A. Š., K. P., P. L., E. P., V. M. ir S. J. bendrą tyčią sukelti muštynes, smurtauti dėl menkavertės priežasties, t. y. pažeisti viešąją tvarką, smurtauti iš chuliganiškų paskatų. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negauta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad kaltinamųjų susitarimas ir bendra tyčia būtų apėmusi ir nužudymą. Prie baro atėję kaltinamieji K. P., A. Š., P. L. ir E. P. su savimi neturėjo jokių daiktų, skirtų asmenims žaloti. Paties kaltinamojo K. P. veiksmai sužalojant T. D. buvo lemti iš anksto nenumatytų aplinkybių: M. P. rankose turėjo skėtį, juo dengėsi, skėtis grumtynių metu buvo sulaužytas ir atidalintas, po ko juo buvo smogta T. D. ir pataikyta į akį. Šių aplinkybių kiti kaltinamieji negalėjo iš anksto numatyti, todėl jos laikytinos jiems netikėtomis.

Įvertinus parodymų patikrinimo vietoje nurodomas schemas, kaltinamųjų S. J., P. L., A. Š., E. P. parodymus, liudytojų M. P., I. D. parodymus, specialistų išvadas apie T. D. kūno sužalojimus, sužalojimo mechanizmą ir mirtiną sužalojimo įrankį – skėtį, specialistų paaiškinimus, konstatuojama, kad 2014-12-24, apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie baro „V.“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas išankstinį tikslą naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu, K. P. sudavė ne mažiau dviejų smūgių skėčio dalimi T. D. į galvą, tokiu būdu padarė T. D. žaizdą kaktos kairėje, kiaurinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akies sužalojimą - kairės akies obuolio kiauryminę žaizdą, kraują akies obuolio priekinėje kameroje ir stiklakūnyje, kairės akies stiklakūnio pasišalinimą, trauminį kairės akies obuolio išsiveržimą išorėn, kraujo išsiliejimą į užakiduobinį tarpą, skylinį - skeveldrinį kairės akiduobės vidinės - užpakalinės sienelės ir pleištakaulio kairio mažojo sparno lūžį, priekinės smegenų arterijos kairės šakos Al segmento prekomunikantinės dalies sužalojimą, kraujavimą į sinusinius ančius, po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų skilvelius, kiauryminį galvos smegenų pamatinio paviršiaus kairės kaktinės - smilkininės skilčių sužalojimą, aklai užsibaigiantį kairiame šoniniame galvos smegenų skilvelyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauškaulio didžiojoje angoje, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, centrinės kilmės karščiavimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu su masyviu plaučių pabrinkimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, dėl ko T. D. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2015-01-06, 3.40 val. mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė T. D..

Liudytoja I. D. stovėjo kitoje kelio dalyje ir nebuvo prie K. P., skėtį laikė tik tada, kai išėjo iš baro ir jį perdavė M. P.. Nustatyta, kad A. K. stovėjo prie I. D. kitoje važiuojamosios dalies pusėje ir jie tarpusavyje kalbėjo, bei jis pats nukentėjo nuo atėjusių asmenų. Todėl skėčio laikyti ir suduoti T. D. jis negalėjo. M. Š. tuo metu, kai atėjo keturi kaltinamieji bei lauke įvyko muštynės, buvo baro viduje, iš baro išėjo akimirkai ir tuo metu matė, kad T. D. buvo sukniubęs sėdinčiojo pozicijoje prie baro sienos. Todėl M. Š. negalėjo suduoti skėčiu T. D.. Pagal nustatytas aplinkybes tuo metu, kai K. P. ėjo prie M. P., T. D. buvo nutolęs nemažiau 3 metrų nuo jų. Todėl M. P. negalėjo net ir gindamasis nuo K. P. naudojamo smurto suduoti smūgį skėčiu T. D. į akį. Be to, M. P. rankose liko tik skėčio rankena. Kaip nurodė visi liudytojai, P. L. buvo vienas iš keturių atėjusių vyrų ir jis stovėjo toliau nuo visų muštynių, t. y. stovėjo toje kelio dalyje, kur buvo A. K. ir I. D.. Todėl nėra duomenų, kad jis turėjo skėtį ar paėmė jį nuo žemės, ar jam skėtis būtų perduotas kito asmens. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad E. P. būtų buvęs arti T. D.. E. P. tik prasidėjus konfliktui pradėjo konfliktuoti su nenustatytu asmeniu ir muštynių metu jie grūmėsi tarpusavyje, po ko E. P. prisijungė prie smurtavimo prieš A. K.. Pagal parodymus S. J. buvo arti T. D., tačiau nenustatyta, kad jis pakėlė skėtį ar jam skėtį būtų perdavęs iš rankų į rankas K. P.. S. J. stovėjo arti T. D., galėjo matyti suduodamą smūgį skėčiu, tačiau tuo metu skėčio savo rankose neturėjo ir negalėjo numatyti K. P. veiksmų. A. Š. parodymai pagal savo turinį neatitinka byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, jie yra skirtingi ir neatitinkantys tikrovės, kadangi tiek liudytojai M. P., I. D., tiek ir kaltinamieji P. L., E. P. nurodo kitas aplinkybes, tačiau duomenų, kad A. Š. būtų paėmęs skėtį į rankas byloje nėra. A. Š. buvo arti T. D., stovėjo greta pagal nurodytus parodymus, tačiau, kad jis būtų pasilenkęs ir pakėlęs skėčio dalį ar, kad jam būtų skėtį kas nors perdavęs nustatyta. Todėl konstatuojama, kad K. P. ištraukė jėga iš M. P. skėčio dalį, sukosi kaire puse link T. D., žengė kelis žingsnius, tuo metu greta buvo A. Š. ir S. J., ir K. P., būdamas įniršęs, sudavė du smūgius T. D..