- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-526/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- T. N., N. N., A. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mentora“, Ko
- Trečiasis asmuo
- J. R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno, ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. N. , N. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-43/08 pagal ieškovų T. N. , N. N. ir A. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mentora“ ir Ko dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo J. R. M. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo ieškovei T. N. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei N. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. N. . Eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsakovo UAB Mentora“ ir Ko darbuotojas J. R. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo atsakovui priklausantį automobilį bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus. Visos įvykio aplinkybės ir trečiojo asmens kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Trečiasis asmuo eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbo funkcijas, todėl tiek turtinę, tiek neturtinę žalą privalo atlyginti atsakovas. Dėl sutuoktinio ir tėvo žūties ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei skausmą. Dėl atsiradusios žalos yra kaltas tiek automobilį vairavęs trečiasis asmuo, tiek atsakovas, kuris neužtikrino, kad jo apsvaigęs nuo alkoholio darbuotojas neišvyktų į reisą. Ieškovams padaryta nepataisoma žala. Ieškovė T. N. po 37 bendro gyvenimo metų neteko sutuoktinio. Duktė ir sūnus neteko tėvo, galimybės visiems bendrauti, švęsti šventes, kas svarbu artimiems šeimos santykiams. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltės nutrūko dvasinis ir fizinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Mentora“ ir Ko 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo T. N. , 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo N. N. , 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo A. N. . Ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė. Priteisė iš UAB „Mentora“ ir Ko 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 13,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei iš T. N. 13,17 Lt, o iš N. N. ir A. N. po 6,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo J. R. M. vairavo atsakovui priklausantį automobilį Mercedes Benz 310, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 p. p. reikalavimus, t.y. viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. N. – ieškovės T. N. sutuoktinis ir ieškovų N. N. ir A. N. tėvas. Kadangi nusikaltimas, dėl kurio žuvo A. N. , buvo padarytas naudojant UAB „Mentora“ ir Ko priklausančią transporto priemonę, nusikaltimo metu J. R. M. ėjo savo darbines pareigas, todėl atsakovas, kaip J. R. M. darbdavys, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264str. 1d.). Teismas nurodė, kad žuvusiojo ir ieškovų santykiai iki mirties buvo glaudūs, to neneigė ir atsakovas, todėl ieškovai dėl jų tėvo ir sutuoktinio mirties turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250str.). Teismas nusprendė, kad artimo ir brangaus žmogaus netikėta mirtis, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, todėl iš atsakovo ieškovų naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kurį nustatė atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250str. 2d.). Vertindamas atsakovo kaltę, teismas nurodė, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių J. R. M. būklę išvykstant į reisą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, organizuodamas darbą, neužtikrino saugių darbo sąlygų ir leido dirbti neblaiviam vairuotojui. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad atsakovas savo veiksmais objektyviai negalėjo kontroliuoti savo darbuotojo veiksmų, jam nesant įmonės teritorijoje. Teismas, vertindamas už žalos padarymą atsakingo asmens turtinę padėtį, sprendė, kad įmonės turtinė padėtis yra pakankamai stabili, tačiau pabrėžė, kad tai nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į tiesioginio eismo kaltininko asmenybę. Nurodė, kad trečiasis asmuo J. R. M. UAB „Mentora“ ir Ko dirbo mažiau nei keturis mėnesius, jis turėjo teistumą, administracine tvarka baustas keturis kartus. Atsakovas nurodė, kad priimdama J. R. M. į darbą neturėjo galimybės gauti nurodytų J. R. M. charakterizuojančių duomenų. Jeigu juos būtų turėjęs, nebūtų jo priėmęs į darbą. Šiuo metu J. R. M. slapstosi, vengia atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad ieškovų prašoma priteisti 300 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl ją sumažino, iš atsakovo priteisė ieškovei T. N. 50 000 Lt, o ieškovams N. N. ir A. N. po 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, tai yra priteisti iš atsakovo T. N. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei N. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuo priteistų sumų priteisti ieškovams penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog negalima tiksliai nustatyti, ar atsakovo darbuotojas į reisą išvyko būdamas blaivus, nes iš baudžiamojoje byloje J. R. M. duotų parodymų, kurie nebuvo keičiami viso bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro. Liudytojų, kurie teigė, kad trečiasis asmuo buvo blaivus, parodymais neturi būti remiamasi, nes juos davė atsakovo darbuotojai, kurie yra nuo jo priklausomi, šie parodymai buvo nenuoseklūs, liudytojai patys pripažino, kad seniai buvusių įvykių jie gerai neprisimena, be to, jie nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti asmens blaivumą. Tai, kad trečiasis asmuo į reisą išvyko neblaivus patvirtina ir tai, kad jo kraujuje rasta 2,86 promilės alkoholio, nes toks alkoholio kiekis negalėjo atsirasti nuo vieno butelio alaus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų ir į reisą išleido darbuotoją, kuris buvo neblaivus. Atsakovo atsakomybės nesušvelnina ir tai, kad jis negalėjo kontroliuoti išvykusio darbuotojo, kadangi jis darbą privalo organizuoti taip, kad galėtų kontroliuoti savo pavaldinius. Jeigu atsakovas to padaryti negalėjo, jis turėjo būti pakankamai atidus ir apdrausti savo civilinę atsakomybę.
2. Teismo nurodomos aplinkybės, susijusios su žala padariusio atsakovo buvusio darbuotojo asmenybe, vertintinos ne kaip priteistinos žalos dydį mažinantis kriterijus, o priešingai, tai yra pagrindas padidinti priteistiną neturtinės žalos dydį. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo paaiškinimais, jog atsakovas neturėjo galimybės gauti trečiąjį asmenį charakterizuojančių asmenų, nes priešingu atveju tokio darbuotojo nebūtų priėmęs. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos byloje, be to, jos parodo, kad atsakovas neatsakingai atrenka savo darbuotojus. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo šiuo metu slapstosi ir vengia atlikti bausmę, neturi jokio ryšio su byla, nes tai aplinkybė, kuri atsirado po nuosprendžio priėmimo, bet ji negali nei padidinti, nei sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tai, kad trečiasis asmuo tik keturis mėnesius dirbo pas atsakovą, nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
3. Teismas, tris kartus sumažinęs prašomos priteisti sumos dydį, neatsižvelgė į teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovai prašomą priteisti sumą nurodė atsižvelgdami į savo patirtus išgyvenimus, neturėdami tikslo pasipelnyti atsakovo sąskaita. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad gyvybės atėmimo atvejais yra priteisiamos didesnės sumos, nei priteisė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Mentora“ ir Ko prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas taip pat mano, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nes neįvertino atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų, tačiau skundo dėl šio sprendimo neteikė, nors nuostolingai dirbančiai bendrovei teismo priteista suma yra per didelė. CK 6.264 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d. numato didesnio pavojaus šaltinio valdytojo bei darbuotojus samdančio subjekto atsakomybę be kaltės, tačiau atsakovo kaltė yra reikšminga sprendžiant ne tik klausimą dėl atsakovo atsakomybės už patirtus nuostolius, bet ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį. Atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai, organizavo darbą, kad būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos ir nei vienas iš darbuotojų nebūtų neblaivus ir savo veiksmais nesukeltų pavojaus tretiesiems asmenims. Teisės aktuose yra numatyta, kad darbdavys turi prieš reisą patikrinti, ar darbuotojai yra blaivūs, tačiau numato, kad technines priemones blaivumui nustatyti gali naudoti tik policijos ar Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pareigūnai, todėl darbdavys, neturėdamas teisės naudoti specialias priemones, turi tik įsitikinti, kad darbuotojui nėra būdingi neblaivumo požymiai, o šiuos požymius nustatęs, nukreipti darbuotoją pas sveikatos priežiūros specialistus. Atsakingi atsakovo darbuotojai trečiojo asmens neblaivumo požymių nenustatė, į reisą išleido su techniškai tvarkinga transporto priemone, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai įvertino šias aplinkybes ir atsakovo kaltę. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tiesioginio eismo įvykio kaltininko asmenybę, nes šiuos duomenys atsakovas sužinojo tik po to, kai įvyko nelaimė. Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą privati bendrovė neturi teisės patikrinti darbuotojo nurodomų faktų apie save, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė netinkamai atrenka darbuotojus yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, atsakovo turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pagrįstai sumažino ieškovų prašomą neturtinės žalos dydį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei T. N. 13 143,40 Lt žalai atlyginti bei regreso tvarka pareikalavo šią sumą iš atsakovo. Atsakovas minėtą sumą išmokėjo draudikui, todėl tuo atveju, jeigu minėta suma apėmė ir neturtinę žalą, priteista suma turi būti sumažinta jau išmokėta suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 9 d. atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo J. R. M. vairavo atsakovui priklausantį automobilį Mercedes Benz 310, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 p. p. reikalavimus, t.y. viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. N. – ieškovės T. N. sutuoktinis ir ieškovų N. N. ir A. N. tėvas. Netekę artimo asmens, žuvusiojo sutuoktinė ir vaikai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios gyvybės atėmimo atveju, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutuoktinės patirtą žalą įvertino 50 000 Lt, o vaikų po 25 000 Lt. Ieškovai su nustatytu žalos dydžiu nesutinka, prašo priteisti ieškinyje nurodytas sumas, tai yra ieškovei T. N. 150 000 Lt, o ieškovams N. N. ir A. N. po 75 000 Lt.
Šios apeliacijos dalykas yra neturtinės žalos, atsiradusios dėl artimo asmens gyvybės atėmimo, priteisimo, kai tą žalą padaro asmuo, eidamas darbines pareigas. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus. Parinkdamas piniginę kompensaciją, teismas turi nustatyti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnis).
Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius trečiojo asmens neblaivumo nustatymu. Ieškovų teigimu, byloje esanti medžiaga, priešingai nei nurodo teismas, patvirtina, jog atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tinkamai nekontroliavo savo darbuotojų, todėl trečiasis asmuo į reisą išvyko būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo A. N. .
Kolegija pastebi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008). Pagal minėtą normą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbdavio (atsakovo) kaltės dėl saugių darbo sąlygų organizavimo buvimas ar nebuvimas neapsprendžia atsakovo atsakomybės, tačiau tai gali būti kriterijus, kuriuo remdamasis teismas nustato priteistinos žalos dydį.
Apeliantai skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su darbuotojo neblaivumu ir atsakovo kalte, įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kolegija pastebi, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie atsakovo organizuojamas darbo sąlygas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo paaiškino, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, o paaiškinime direktoriui patvirtino, jog reiso metu išgėrė butelį alaus. Šie trečiojo asmens paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs ir, įvertinus tą aplinkybę, kad į darbą jis atvyko 4 valandą ryto, leidžia sutikti su ieškovų argumentais, kad trečiasis asmuo į darbą atvyko būdamas neblaivus, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, koks tiksliai girtumas tuo metu galėjo būti ir ar teisme liudiję atsakovo darbuotojai galėjo jo nepastebėti. Nors trečiasis asmuo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus tik 2006 m. sausio 8 d. vakare, jo paaiškinimus paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio darbuotojo kraujuje rasta 2,86 ‰ etilo alkoholio. Kolegijos nuomone, tuo atveju, jei trečiasis asmuo nuo 2006 m. sausio 8 d. vakaro iki 2006 m. sausio 9 d. vidurdienio nebūtų vartojęs jokių atkoholinių gėrimų, atkoholio kiekis kraujuje turėtų būti mažesnis (CPK 185 str.). Šios aplinkybės patvirtina paties trečiojo asmens paaiškinimus direktoriui, kad jis ir reiso metų yra gėręs alkoholinių gėrimų.
Įvertinusi aptartas aplinkybes, kolegija sutinka su apeliantais, kad atsakovas, neturėdamas aiškios darbuotojų kontrolės sistemos, o apsiribodamas tik darbuotojų savikontrole, elgėsi nerūpestingai, todėl jo neatsargi kaltė, pasireiškianti nerūpestingumu, vertintina kaip vienas iš kriterijų, sąlygojančių jo pareigą atlyginti neturtinę žalą.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad teismas, vertindamas trečiojo asmens neblaivumą kaip vieną iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, pagrįstai nurodė, kad darbdavio atsakomybės negali didinti darbuotojo elgesys, kurio darbdavys objektyviai negali įtakoti, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavys nėra atsakingas už netinkamą darbo organizavimą ir kontrolės, ten kur ji yra įmanoma, nebuvimą.
Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad teismas nepagrįstai vertino trečiojo asmens (atsakovo darbuotojo) asmenybę kaip pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį. Ieškovų nuomone, trečiąjį asmenį charakterizuojančios aplinkybės yra pagrindas didinti priteistinos žalos sumą, nes jos parodo, jog atsakovas neatsakingai renka darbuotojus, o aplinkybė, kad trečiasis asmuo šiuo metu slapstosi ir vengia atlikti bausmę, atsirado jau po bylos išnagrinėjimo, todėl negali būti vertinama sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju priteistinos žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/255). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovams priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, įvertino tiesioginio eismo įvykio kaltininko asmenybę, patvirtina, kad teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos vertinant padarytą neturtinę žalą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvykio kaltininką apibūdinančius duomenis vertino pagal tai, kiek, nežinodamas trečiąjį asmenį charakterizuojančių aplinkybių, atsakovas gali būti atsakingas už savo darbuotoją. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad iš darbdavio negalima reikalauti imtis tokių veiksmų, kurie yra draudžiami įstatymu arba gali pažeisti kitų asmenų teises. Pažymėtina, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, informacija apie asmens teistumą yra ypatingi asmens duomenys, kurie gali būti renkami ir tvarkomi įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovas, būdamas privatus juridinis asmuo, negalėjo šių duomenų gauti ar juos patikrinti.
Apeliantai taip pat nurodė, kad teismas, sumažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertino ne realią neturtinę žalą, o ieškinio sumą, kurią mažino atsižvelgdamas į sprendime aptariamus kriterijus. Apeliantai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuriose priteistas neturtinės žalos dydis sudaro nuo 70 000 Lt iki 200 000 Lt.
Kolegija sutinka su ieškovais, kad teismų suformuota praktika bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo jo artimiesiems yra vienas iš reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad suformuotais precedentais teismai turi vadovautis atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006, kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose nagrinėjant šiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Kartu atkreipęs dėmesį ir tai, kad iš baudžiamųjų bylų galima įžvelgti tendenciją, jog dėl nukentėjusiojo gyvybės atėmimo jo artimiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos viršija civilinėse bylose priteisiamas sumas, todėl nurodytą tendenciją reikia vertinti, palyginus su teismų praktika civilinėse bylose, ir siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).
Kolegijos nuomone, ieškovams bendrai priteista 100 000 Lt suma (žuvusiojo sutuoktinei 50 000 Lt ir vaikams po 25 000 Lt) neprieštarauja suformuotai teismų praktikai ir nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad teismas nevertino realiai padarytos neturtinės žalos, o vertino ieškinio sumą ir ją mažino remdamasis atitinkamais kriterijais. Skundžiamame sprendime teismas pirmiausia nustatė ieškovų teisę į žalos atlyginimą, o vėliau, remdamasis pasirinktais kriterijais, nustatinėjo priteistiną sumą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per maža ir neteisinga. Be to, kolegija pastebi, kad, kaip nurodė ieškovų atstovas teismo posėdyje, dalis neturtinės žalos – 1 700 Lt – ieškovams jau yra atlyginta, todėl tai yra dar vienas iš argumentų priteistai sumai nedidinti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi tai, kad apeliantai nenurodė kitokių kriterijų, kurie leistų teismui didinti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tai yra 13,40 Lt (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punkto nuostatomis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 4,50 Lt (keturis litus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.