- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- e2-1138-292/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04308-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „V. p.“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. p.“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje- A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. P. prašo priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu trečiasis asmuo šioje byloje A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 176 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu taip pat buvo tenkintas civilinis ieškinys ir iš šioje byloje atsakovės- UAB „V. p.“ (toliau- bendrovė) žuvusiojo darbe L. P. sutuoktinei V. P. ir jo dukterims R. P. ir B. P. priteista po 17 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nurodyti faktai yra laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Ji yra žuvusiojo L. P. motina. Dėl savo sūnaus, su kuriuo buvo labai glaudus, emociškai tvirtas, nuoširdus ir artimas ryšys, staigios ir netikėtos žūties ji patyrė itin didelį skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sūnaus yra ilgalaikiai apribota. Dėl sūnaus žūties ji neteko gyvenimo džiaugsmo ir prasmės. Ji negalinti įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jaučia tuštumą ir neviltį, nuolat vargina bloga nuotaika. Pablogėjo sveikata (padidinta vaistų nuo širdies nepakankumo dozė, dažniau pradėjo svaigti galva).
Ryšiai tarp jos ir sūnaus buvo labai artimi. Sūnus L. nuo vaikystės nekėlė jiems rūpesčių, buvo paslaugus ir darbštus. Baigęs vidurinę mokyklą išvyko studijuoti, tačiau savaitgaliais sugrįždavo pas juos padėti. Sukūręs šeimą išvyko gyventi į T., toli nuo artimųjų, tačiau niekada jų nepamiršdavo. Ir nors atstumas buvo nemažas ir galimybė dažnai atvykti dėl to buvo ribota, jis tik esant menkiausiai galimybei visada su šeima pas ją atvažiuodavo, padėdavo nudirbti įvairiausius darbus, visada stengdavosi palengvinti jos buities sąlygas - tvarkydavo elektros gedimus, kad būtų lengviau semti jai semti iš šulinio, įstatė elektrinį siurbliuką ir darydavo kitus darbus, kad palengvintų jai buitį.
Dėl susidėvėjusio kelio sąnario kentė didelius skausmus. Visi vaikai, įskaitant ir L., surinko reikiamą 6000 Lt sumą protezui. Tik L. ėmėsi iniciatyvos, kad ji būtų operuota būtent (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kadangi ten daugiau buvo atliekama tokio pobūdžio operacijų. Pasikeisdamas su žmona nuolat ją slaugė. L. po operacijos išvežė ją į P. reabilitaciniam gydymui, ten ją lankė ir rūpinosi. O ir vėliau, padarius kito kelio sąnario operaciją, ja rūpinosi sūnus L..
Sūnus su didžiausiu džiaugsmu vykdavo į tėviškę, nesvarbu kokiu tikslu- ar šventės, ar bėdos, jis visada skubėdavo padėti. Sūnus labai dažnai su ja bendraudavo telefonu, nuolat jai skambindavo. Jos visi 13 vaikų išaugo religingoje šeimoje, visi vaikai darniai bendravo ir nuolat ją lankė tiek per kasmetines metines šventes, tirk susirinkdami pas ją atšvęsti jų šeimai svarbių švenčių. Tačiau su sūnumi L. ryšys buvo išskirtinis, nes būtent jį iš visų vaikų ji pasirinko ir prašė gyventi su ja po jos sutuoktinio ir L. tėvo mirties.
Atkreipia dėmesį, kad sūnus L. mirė jos ir jos vaikų, įskaitant ir L., suplanuoto švęsti 80- tojo jubiliejaus dieną, kai susirinkusi šeima turėjo švęsti jos jubiliejų, o mišios buvo laikomos ne už ją, o už žuvusį sūnų. Iki to laiko sūnus buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikų centriniame reanimacijos skyriuje (buvo nudegęs 40 procentų kūno), kas teikė vilties, kad sūnus išgyvens. Tačiau nežinomybė ir laukimas tik stiprino jos dvasines kančias.
Jai tai yra antroji vaiko netektis, o motinai laidoti savo vaikus, ypatingai kada gyvybė atimama nusikalstamu būdu, sukelia tokius dvasinius išgyvenimus, kurie gali būti visiems suprantami.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „V. p.“ ieškinį pripažįsta iš dalies, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, o teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu iš bendrovės žuvusiojo L. P. sutuoktinei ir dviem jo dukterims buvo priteista po 17 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad ieškovės neturtinė žala negali būti tapatinama su L. P. pačių artimiausių šeimos narių, kartu gyvenusių sutuoktinės ir dukterų, patirta neturtine žala, todėl teisinga piniginė kompensacija ieškovei galėtų būti ne didesnė nei 6800 Eur, tai sudarytų 40 procentų nuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendyje nurodytos 17 000 Eur sumos, priteistos kiekvienai iš nukentėjusių, o atsižvelgiant į Lietuvos ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, kitus reikšmingus ekonominio pobūdžio faktorius, nurodyta suma galėtų būti didinama 500 Eur, todėl bendrovė sutiktų su 7300 Eur neturtinės žalos atlyginimu ir tai būtų teisinga kompensacija, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio taikymui reikšmingus kriterijus, t. y. aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas mažesnis (sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo, visiškas ar dalinis turtinės ar neturtinės žalos kompensavimas, paties nukentėjusio didelė kaltė ar kitoks reikšmingas netinkamas elgesys, pirmą kartą kaltininko padarytas pažeidimas, ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo) ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti didinamas (dvasinių ir fizinių kančių patyrimas tuo pačiu metu, kelių neturtinių vertybių pažeidimas vienu metu, tyčinis itin žiaurus, savo būdu ir forma žalą padariusio asmens veikimas, neigiamas kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgai trunkančios ir iš esmės neįmanomos pašalinti žalos pasekmės, neteisėtų veiksmų, sukeliančių neturtinę žalą, pakartotinumas). Žalos dydį mažinančiu kriterijumi šiuo atveju yra tai, kad nuo ieškovės nurodomos žalos atsiradimo iki reikalavimų pareiškimo teisme praėjo daugiau kaip 2 metai. Be to, ieškinio pateikimas sutapo su bendrovės atsisakymu žuvusiojo sutuoktinei sumokėti jos pareikalautos 7000 Eur sumos paminklo pastatymui ir kapavietės sutvarkymui.
Ieškovė yra 85 metų amžiaus moteris, nedarbinga ji yra dėl amžiaus. Dar iki sūnaus žūties ji buvo ligotas žmogus. Ieškovė gauna senatvės pensiją ir žuvusiojo sūnaus nebuvo išlaikoma.
Be to, pačiai ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje, sunku nustatyti patirtų dvasinių išgyvenimų, kančių laipsnį ir pobūdį bei trukmę. Byloje nėra pateikta įrodymų- medicininių dokumentų, specialistų (ekspertų), psichologų išvadų.
L. P. 22 metus negyveno kartu su motina. Ieškovė gyvena kito sūnaus šeimoje, todėl po sūnaus žūties šeiminė aplinka iš esmės nepasikeitė. Sūnaus mirtis buvo ne pirmoji mirtis šeimoje, nes ieškovė iki tol yra netekusi sutuoktinio ir dar vieno vaiko- dukters, todėl jos emocinis stresas (dvasiniai išgyvenimai) dėl sūnaus mirties nepasižymėjo dideliu išskirtinumu ir intensyvumu.
Nuosprendžiu pripažinta, kad nusikalstama veika dėl kurios mirė L. P. padaryta dėl neatsargumo. Bendrovė atlygino žuvusiojo sutuoktinei 1500 Eur laidojimo išlaidų, taip pat 3500 Eur paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, kurios atitinka protingumo kriterijų, atsižvelgiant į Tauragėje esančias tokių paslaugų kainas.
Bendrovėje toks atsitikimas darbe yra pirmas atvejis.
Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos esmė
Byloje yra kilęs ginčas dėl priteistinos neturtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, dydžio.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) išspręstas civilinio ieškinio klausimas ir iš atsakovės UAB „V. p.ieninė“ darbe žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P. ir dviems žuvusiojo pilnametėms darbingoms dukroms R. P. ir B. P. priteista po 17 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje pažymėta, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir tėvai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Ieškovė- žuvusiojo L. P. motina su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi civiline tvarka.
Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo.
Atsakovei sutinkant atlyginti ieškovei 7300 Eur neturtinę žalą, byloje yra kilęs ginčas tik dėl neturtinės žalos dydžio.
Įvertinti neturtinę žalą pinigais yra teismo diskrecija, nes įsigaliojus 2000 metų CK buvo atsisakyta minimalių ir maksimalių neturtinės žalos dydžių.
Įvertinti neturtinę žalą dėl gyvybės atėmimo, jos dydį, yra sudėtinga, nes ši žala pasireiškia pažeidimu vertybių, kurios neturi ekonominio ekvivalento, todėl nustatant jos dydį naudotini tam tikri standartai- teismų priteisti žalos dydžiai (teismų praktika), teisės doktrina, nes panašioje situacijoje atsidūrę nukentėjusieji turi būti vertinami vienodai. Žalos dydis nustatomas remiantis įstatymo nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.) ir teismų praktikoje nusistovėjusiais pinigų sumų dydžiais, priteisiamais analogiškose bylose analogiškomis aplinkybėmis, taip pat jis turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat nustatytu žalos dydžiu turi būti siekiama pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo bylose ne kartą yra nurodęs, kad bylose dėl gyvybės atėmimo turi būti priteista teisinga kompensacija.
Nurodytas nukentėjusio asmens- ieškovės neturtinės žalos dydis bei atsakovės gera turtinė padėtis, kurios ji neneigia, nėra lemiami kriterijai. Gyvybės atėmimo bylose ir šioje byloje pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusio tarpusavio ryšys. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas žuvusiojo šeimos nariams- sutuoktinei ir jo dviem dukroms yra laikytini prejudiciniais ir šioje byloje, ir todėl teismas mano, kad nustatant ieškovei atlygintinės žalos dydį pagrindiniu kriterijumi ir laikytinas šis kriterijus, t. y. L. P. darbingiems, kartu gyvenusiems šeimos nariams priteistos neturtinės žalos dydis -17 000 Eur. Taip pat sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad ieškovės neturtinė žala negali būti tapatinama su L. P. pačių artimiausių šeimos narių, t. y. kartu gyvenusių sutuoktinės ir dukterų patirta neturtinė žala, todėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis, remiantis teismų praktika ir teisės doktrina turėtų būti skaičiuojamas mažesnis nei sutuoktiniui ir jo vaikams priteistos žalos dydis.
Pagrįstai galima teigti, kad artimiausias ryšys yra kartu gyvenančių žmonių- tėvų ir nepilnamečių vaikų, taip pat ir tarp sutuoktinių. Ryšys tarp tėvų ir skyrium gyvenančių pilnamečių vaikų yra silpnesnis, nes kaip ir šiuo atveju nukentėjęs turėjo ir itin artimų žmonių (vaikai, sutuoktinė). Tarpasmeniniam ryšiui esant silpnesniam, atitinkamai ir žala yra patiriama mažesnė. Ieškovė negyveno kartu su nukentėjusiu. Ji pati yra išauginusi 13 vaikų, su vaikais taip pat palaiko glaudžius ryšius, sūnaus L. žūties metu gyveno ir dabar gyvena vieno iš vaikų šeimoje. Teismų praktikoje sutuoktinio ir kartu gyvenančių vaikų ryšys taip pat laikomas ne mažiau artimu, nei tėvų ir skyrium gyvenančių suaugusių vaikų. Priteistinos žalos dydis teismų praktikoje sutuoktiniams ir kartu gyvenantiems vaikams svyruoja nuo 6 000 Eur iki 17 000 eurų. Tokiu būdu, žuvusiojo L. P. sutuoktinei ir jo dukroms pagal teismų praktiką priteista viena iš didžiausių sumų.
Kasacinėje praktikoje (baudžiamojoje ir civilinėje) taip pat pasisakyta dėl nukentėjusio mirties jo artimiausiems šeimos nariams- sutuoktiniui ir jo vaikams, priteisiama neturtinės žalos atlyginimo kompensacija 40-60 procentų ribose yra didesnė, palyginus su ta kompensacija, kuri priteisiama nukentėjusio tėvams, kurie yra senyvo amžiaus, gyvena atskirai nuo nukentėjusio, tačiau su kuriais nukentėjusysis iki mirties palaikė nuolatinius, artimus draugiškus ir tvirtus santykius (LAT kasacinė byla Nr. 2K-233-788/2016). Pažymėtina, kad ginčo dėl nuolatinių, artimų, draugiškų ir tvirtų santykių tarp žuvusiojo L. P. ir ieškovės, nėra. Atsakovė skaičiuoja 40 procentų nuo artimiausiems šeimos nariams priteistos 17 000 Eur sumos, kurią sutinka atlyginti, taip pat prideda 500 Eur, atsižvelgdama į šalies ekonominę padėtį.
Kadangi neturtinė žala priteista dėl vieno žmogaus žūties, tai laikantis lygybės principo, žalos dydis negalėtų labai žymiai skirtis nuo žuvusiojo sutuoktinei ir jo vaikams priteistos sumos. Tačiau vieno žmogaus žūtis sukelia skirtingos apimties padarinius, todėl pripažintina, kad yra ir skirtinga atsakovės civilinė pareiga atlyginti skirtingai nurodytiems asmenims. Šiuo atveju yra pažeisti ieškovės lūkesčiai puoselėti glaudžius šeimos santykius ateityje. Artimų šiltų santykių palaikymo su artimaisiais žmonėmis galimybių praradimas turi didelės neigiamos reikšmės žmogaus asmenybės raidai ir jo gyvenimo kokybei, todėl nebūtų teisinga tragišką šiltų santykių tarp L. P. ir jo sutuoktinės ir vaikų žlugimą vertinti vienodai su santykių tarp pilnamečio sūnaus ir motinos nutrūkimu, įvertinus garbingą ir solidų ieškovės amžių.
Nustatant žalos dydį vertintina ir tai, kad nuo žalos atsiradimo momento (V. P. mirties (duomenys neskelbtni)) praėjo 2 metai, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsakovė yra atlyginusi kitą žalą- laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas, bendrovėje toks atsitikimas yra pirmas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad L. P. mirties priežastis buvo neteisėti trečiojo asmens veiksmai. Tuo tarpu darbdavio neveikimas prisidėjo prie įvykio atsiradimo, tačiau netiesiogiai. Todėl pripažintina, kad neturtinės žalos dydis priteistinas iš netiesiogiai prie įvykio prisidėjusio turi būti mažesnis, negu teismų praktikoje įprastai taikomas gyvybės atėmimo bylose.
Pripažintina, kad įvertinus nurodytus kriterijus, teisinga kompensacija ieškovei būtų 60 procentų nuo sumos (17 000 Eur) priteistos Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. sutuoktinei ir vaikams, t. y. 10 200 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Vertinat šalių pateiktus dokumentus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, tai ieškovės atstovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais, realios ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau- Rekomendacijos).
Tačiau atsakovės nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne visos yra pagrįstos. Negalima laikyti pagrįstomis išlaidomis už atstovavimo sutarties parengimą, kuris įvertintas 63,72 Eur bei 3,19 Eur paieškos Registrų centre išlaidos, nes apie kokią nors atliekamą užklausą ar būtinybę naudotis šiais duomenimis šioje byloje duomenų nėra. Taip pat kaip ir negalima laikyti teisine paslauga atstovavimo sutarties parengimo išlaidų, nes atstovavimo sutartis iš esmės yra tik pagrindas atlikti teisines paslaugas ir dažniausiai yra naudojama unifikuota forma. Į išlaidas advokato pagalbai apmokėti neįskaitytini ir 31,86 Eur, nurodyti Teisinių paslaugų specifikacijoje, kaip bylos informacijos peržiūra, kliento informavimas. Visi šie veiksmai yra sietini su advokatų kontoros vykdoma veikla, teikiant atstovavimo paslaugas. Visus kitus veiksmus, nurodytus Teisinių paslaugų specifikacijoje galima būtų laikyti atsiliepimo į ieškinį parengimu, kuris įvertintas bendrai 1975,17 Eur sumai, ir kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio už atsiliepimo į ieškinį parengimą- 2127 Eur (850,8 Eur x 2,5). Tripliko parengimas įvertintas 1274,30 eurų, kuris taip pat neviršija maksimalių tripliko parengimo dydžių, nurodytų Rekomendacijose -1276,20 Eur (850,80 Eur x 1,5).
Ieškinį patenkinus iš dalies išlaidos advokatų pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovės ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nustačius, kad ieškovės pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1050 Eur, o atsakovės- 3249,47 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovei iš atsakovės priteistina 357 Eur (10 200 Eur x1050 Eur : 30 000 Eur), o atsakovei iš ieškovės 2145 Eur ( 30 000 Eur - 10 200 Eur x 3249,47 Eur : 30 000 Eur). Padarius įskaitymą iš ieškovės atsakovei priteistina 1788 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atmestini ieškovės atstovės argumentai dėl atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti nerealumo, nes nėra duomenų apie jų sumokėjimą konkretiems advokatams. Byloje atsakovę atstovavo advokatų kontoros GLIMSTED Bernotas ir partneriai advokatai. Atsakovė pagal šios kontoros pateiktas sąskaitas faktūras sumokėjo kontorai už suteiktas paslaugas. Todėl išlaidos yra realios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „V, p,ieninė“ M. P. 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš UAB „V.p.“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 200 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš uždarosios akcinės „V.p“ 306 Eur žyminį mokestį ir 13,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 319,09 Eur.
Priteisti iš M. P. uždarajai akcinei bendrovei „V. p.ieninė“ 1788 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.