- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 2-165-545/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31321-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- P. Ž.
- Trečiasis asmuo
- M. Ž.
atsakovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teisių perėmėjos UAB EDS INVEST atstovui advokato padėjėjui A. M.
teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, pakeistai teisių perėmėjo UAB EDS IINVEST, dėl nesąžiningų paskolos sutarties sąlygų panaikinimo, sutarties modifikavimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo su trečiuoju asmeniu M. Ž.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas:
-sustabdyti M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimą bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš hipoteka užtikrinto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas pagal P. Ž. ieškinį dėl pirmesnės eilėje svetimo daikto hipotekos panaikinimo;
-sustabdyti palūkanų ir delspinigių, paskaičiuotų pagal 2010-09-27 d. paskolos sutartį Nr. 10-00284 LTL, išieškojimą iš P. Ž. bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iki įsiteisės teismo sprendimas pagal P. Ž. ieškinį dėl nesąžiningų sutarties sąlygų panaikinimo ir sutarties modifikavimo;
-panaikinti 2010-09-27 d. paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL, sudarytos tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir P. Ž., 2.18 punkto dalį, kuria nustatyta: „Jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 5 (penkias) dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti unijai 19 (devyniolika) procentų metines nuo negrąžintos paskolos iki paskolos grąžinimo dienos“ ir šią punkto dalį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento;
-modifikuoti 2010-09-27 d. paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL, sudarytos tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir P. Ž. 2.13 punktą nuostatą, pagal kurią delspinigių dydis yra 0,2 procento, panaikinti ir nustatyti, kad delspinigių dydis – 0,05 procento;
-panaikinti pirmesnę eilėje svetimo daikto hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuria užtikrintas M. Ž. prievolių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2010-04-21 d. paskolos sutartį Nr. 10-00102 LTL įvykdymas;
-išreikalauti iš atsakovo hipotekos lakštą, pagal kurį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu užtikrinta M. Ž. prievolė atsakovui (Nekilnojamojo turto registre hipoteka įregistruota 2010-04-23 d., reg. Nr. 01120100005806);
-priteisti bylinėjimosi išlaidas-400 Eur žyminio mokesčio (b.l. 1-7, 8-11, 45-49).
Teisme 2018-03-29 d. gautas ieškovo P. Ž. pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovas P. Ž. atsisako ieškinio reikalavimų, nurodytų ieškinio 4 ir 5 punktuose:
1) „Panaikinti pirmesnę eilėje svetimo daikto hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini) kuria užtikrintas M. Ž. prievolių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2010 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 10-00102 LTL įvykdymas“;
2) „Išreikalauti iš atsakovo hipotekos lakštą, pagal kurį buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu užtikrinta M. Ž. prievolė atsakovui“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 d. nutartimi ieškovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl dalies ieškinio atsisakymo buvo priimtas ir civilinė byla, iškelta pagal ieškovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui BUAB „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, dalyje dėl ieškinio reikalavimų nurodytų ieškinio 4 ir 5 punktuose:
3) „Panaikinti pirmesnę eilėje svetimo daikto hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini) kuria užtikrintas M. Ž. prievolių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2010-04-21 d. paskolos sutartį Nr. 10-00102 LTL įvykdymas“;
4) „Išreikalauti iš atsakovo hipotekos lakštą, pagal kurį buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu užtikrinta M. Ž. prievolė atsakovui“ buvo nutraukta (b.l. 142-143, 151-152).
Ieškovas reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: 2010-09-27 d. tarp P. Ž. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10-00284 (toliau - paskolos sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 560.000 litų paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal 2010-09-21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 ir 2.3 p.p., paskola buvo suteikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Ieškovas paskolą panaudojo pagal paskirtį: už paskolą gautas lėšas panaudojo aukščiau nurodyto buto pirkimui. Užtikrindamas savo prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, įvykdymą, ieškovas įkeitė atsakovui už paskolą įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad prievolės įvykdymas pagal paskolos sutartį yra užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir paskolos gavėjo lėšų, esančių pastarojo sąskaitose, įkeitimu, iš kredito gavėjo paimtas 84000 Lt užstatas (traktuojamas kaip pajus). Be to, paskolos gavėjas turėjo išduoti kreditoriui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 162187 Eur sumai (sutarties specialiosios dalies 2.18 p.). Todėl kreditoriui nekyla didelė grėsmė, jog neatgaus suteiktos paskolos tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys savo prievolių. Tačiau paskolos sutartyje numatytos paskolos gavėjui taikytinos sankcijos už sutarties pažeidimą yra neadekvačios, yra tokio masto, tarsi prievolė būtų labai rizikinga kreditoriui ir neužtikrinta pakankamomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.13 p. numatytas delspinigių dydis - 0,2 procento nuo neįvykdytos prievolės sumos už kiekvieną įvykdyti pradelstą dieną. Kaip matyti iš Vilniaus rajono 6-jo notaro biuro notaro E. N. 2016-06-30 d. pranešimo skolininkui (paskolos gavėjui), negrąžinta paskolos suma yra 160374,27 Eur, o delspinigiai - 70893,84 Eur (ta pati suma nurodyta ir notaro išduotame 2016-08-04 vykdomajame įraše). Taigi, delspinigiai sudaro vos ne pusę pagrindinės prievolės sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su atsakovu yra sudaręs vartojimo sutartį, jam taikytinos analogiškuose įstatymuose taikytinos netesybos (delspinigiai) - 0,05 procento dydžio.
Nurodo, kad paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 p. numatytos padidintos palūkanos. Šiame punkte tai formuluota taip: „Jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 5 dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Unijai 19 % metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT 2012-08-14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-392/2012, yra konstatavęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos, todėl paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 p. nurodytos palūkanos laikytinos netesybomis.
Atsakovas 2010-09-20 d. išdavė sutikimą Nr. 10/438 „Dėl įkeisto turto perleidimo“. Pagal šį sutikimą kreditorius įsipareigojo atsisakyti pirmesnės eilėje buto, esančio hipotekos, kuria užtikrintas M. Ž. (toliau – trečiasis asmuo) prievolių įvykdymas pagal 2010-04-21 d. paskolos sutartį Nr. 10-00102 LT (pastarosios prievolės įvykdymas liktų užtikrintas kito turto hipoteka).
Pažymėjo, kad P. Ž. pagal 2010-09-21 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį įsipareigojo buto pardavėjui (Sutarties 2.2.1 p.) sumokėti 560000 Lt į ieškovo sąskaitą, padengiant šia suma trečiojo asmens įsiskolinimą atsakovui. Minėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 p. nurodytas ir buto kainos sumokėjimo šaltinis - atsakovo suteikta paskola, kuri turi būti nukreipta atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu (buto pardavėju) pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo 2010-09-27 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10-00284 LTL, pagal kurią atsakovas paskolos gavėjui suteikė 560000 Lt nekilnojamojo turto įsigijimui. Taigi, atsakovo, kaip kreditoriaus, žinioje buvo atsikaitymas tiek pagal minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Pagal paskolos sutarties bendrosios dalies 5.8.2 p. kreditorius turi teisę nutraukti paskolos sutartį, jei paskolos gavėjas naudoja paskolą ne pagal paskirt, todėl atsakovas, galėdamas ir net privalėdamas kontroliuoti, kad paskola būtų panaudota pagal paskirtį, turėjo P. Ž. suteiktą paskolą nukreipti paskolos, suteiktos trečiajam asmeniui ir užtikrintos buto, esančio (duomenys neskelbtini) , hipoteka, dengimui. Pažymi, kad atsakovas dokumentuose parodė, jog P. Ž. suteikia žemdirbio paskolą, suma - 560000 Lt. Kitos atsakovo parodytos operacijos yra pinigų išmokėjimas: 2010-09-30 d. operacija Nr. 45350 (laikas 14:30:15) išimama grynais 86182,08 Lt, o tą pačią dieną po keleto minučių (14:33:57) pagal operaciją Nr. 45354 išimama dar 473762,56 Lt. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes jokie paskolos pinigai ieškovui grynaisiais nebuvo išmokėti. Aukščiau nurodytų atsakovo atliktų finansinių operacijų pasekmėje P. Ž., savo prievolės įvykdymą užtikrinęs paskesne eilėje hipoteka, ir įvykdęs įsipareigojimus atsakovui pagal 2010-09-27 d. paskolos sutartį Nr. 10-00284 LTL, gali netekti nuosavybės teisių į už paskolą įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jei į šį butą bus nukreiptas išieškojimas pagal trečiojo asmens prievoles atsakovui. Tačiau pinigai (560000 Lt) turėjo būti nukreipti tam, kad minėtas butas būtų palaisvintas nuo pirmesnės eilėje hipotekos. Kadangi ieškovui suteiktos paskolos pinigų operacijas vykdė atsakovas savo nuožiūra, jis turėtų dėl to prisiimti atsakomybę ir laikyti, jog ieškovas savo prievolę nukreipti gautas lėšas trečiojo asmens skolos dengimui įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ į.k. 112040690, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, į.k. 300107165, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka bei prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 61-65).
Atsakovas nurodė, kad 2010-09-27 d. šalys sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 560000 Lt (162187,21 Eur) paskola su 7 proc. metinėmis palūkanomis, nustatant paskolos grąžinimo terminą iki 2017-10-20. Paskolos sutartyje taip pat buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Paskolos sutarties vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas - butas/patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2015-01-16 d. atsakovas, ieškovui netinkamai vykdant Paskolos sutarties sąlygas, išsiuntė reikalavimą - įspėjimą dėl Paskolos sutarties nevykdymo kuriuo atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad jis Paskolos sutartį vykdo netinkamai. Taip pat atsakovas, CK 6.874 str. 2 d., pareikalavo iš ieškovo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su kartu priklausančiomis mokėti palūkanomis. Įspėjime buvo nurodyta, jog nevykdant įsipareigojimų atsakovas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 5.8.1 p., nutrauks Paskolos sutartį. Taip pat, vadovaujantis Paskolos sutarties 5.6 p., atsakovas ieškovo pareikalavo pateikti duomenis apie ieškovo finansinę būklę.
Pirma, nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaroma prisijungimo būdu, kuomet atsakovas pateikė ieškovui standartines Sutarties sąlygas, o ieškovas, pasirašydamas Sutartį, patvirtino, kad su Sutarties sąlygomis sutinka ir įsipareigojo jų laikytis. Sudarant Paskolos sutartį, ją parengusi šalis, t.y. atsakovas, sudarė galimybę kitai šaliai - ieškovui tinkamai susipažinti su Sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, pripažįstama tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties sudarymo metu. Be to, pažymėtina, kad ieškovas visą Paskolos sutarties galiojimo laiką nereiškė pretenzijų, neteikė prašymų dėl neva neteisingų Sutarties sąlygų ar neadekvačių Sutarties užtikrinimo priemonių, o savo nepasitenkinimą pradėjo reikšti tik nutraukus Sutartį ir atsakovui pareikalavus grąžinti skolą. Šios aplinkybės liudija tai, kad ieškovas tiesiog vengia įvykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, todėl piktybiškai stabdo skolos išieškojimo procesą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo teiginys dėl sutarčių laisvės principo apribojimo jo atžvilgiu yra niekinis ir neatitinka tikrovės.
Antra, ieškovas teigia, kad Paskolos sutartyje numatytos paskolos gavėjui (ieškovui) taikytinos sankcijos už sutarties pažeidimą yra neadekvačios - sutarties specialiosios dalies 2.13 p. numatytas delspinigių dydis - 0,2 procento nuo neįvykdytos prievolės sumos už kiekvieną mokėti pradelstą dieną, o sutarties specialiosios dalies 2.18 p. numatytos padidintos palūkanos, punktą formuluojant taip: „Jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 5 dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti unijai 19 (devyniolika) procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos iki paskolos grąžinimo dienos". 2015-01-16 d. atsakovas, ieškovui netinkamai vykdant Paskolos sutarties sąlygas, išsiuntė įspėjimą dėl Paskolos sutarties nevykdymo. Įspėjimu atsakovas, be kita ko, informavo ieškovą apie tai, kad jis Paskolos sutartį vykdo netinkamai. Taip pat, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.874 str. 2 d., pareikalavo iš ieškovo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su kartu priklausančiomis mokėti palūkanomis. Įspėjime buvo nurodyta, jog nevykdant įsipareigojimų atsakovas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 5.8.1 p., nutrauks Paskolos sutartį. Taip pat, vadovaujantis Paskolos sutarties 5.6 p., atsakovas ieškovo pareikalavo pateikti duomenis apie ieškovo finansinę būklę. Ieškovas, gavęs įspėjimą, 2015-02-26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota įspėjime nurodyta suma. 2015-03-09 d. atsakovas elektroniniu paštu ieškovui pateikė paskolos apyvartos suvestinę bei detalizaciją, kurioje nurodyta, kaip ieškovui buvo apskaičiuoti delspinigiai. 2015-12-28 d. ieškovui elektroniniu paštu taip pat buvo išsiųsta aktuali paskolos apyvartos suvestinė bei delspinigių skaičiavimo detalizacija. Įspėjime nurodyta bendra pagal Paskolos sutartį mokėtina suma buvo 230 217,77 Eur. Mokėtina suma buvo detalizuota 2015-03-09 d. paskolos apyvartos suvestinė ir delspinigių priskaičiavimo lentelė. Suvestinėje nurodyta, jog palūkanų norma iki 2014-02-07 d. buvo 7 proc., nuo 2014-02-07 palūkanų norma - 19 proc. Taip pat iš Suvestinės matyti, kad atsakovas delspinigius ieškovui skaičiavo už visą laikotarpį, kuriuo ieškovas vėlavo atlikti įmokas pagal Paskolos sutartį. 2015-11-25 raštu ieškovas buvo informuotas apie Paskolos sutarties nutraukimą, nurodant pagal Paskolos sutartį mokėtiną sumą - 207 478,66 Eur. Ieškovui paprašius, jam buvo pateikta 2015-11-26 paskolos apyvartos suvestinė ir delspinigių priskaičiavimo lentelė. Suvestinėje nurodyta, jog taikoma palūkanų norma yra 7 proc., t. y. atsakovas, įvertinęs tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kurio finansinė būklė yra sunki, nusprendė palengvinti ieškovo padėtį, netaikydamas Paskolos sutarties 2.18 p., kuris nustato, kad paskolos gavėjui ilgiau kaip 5 dienas vėluojant vykdyti mokėjimus pagal paskolos sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, atsižvelgdamas į sunkią ieškovo finansinę būklę, palengvino ieškovo finansinį įsipareigojimą, delspinigius priskaičiuodamas tik už 180 dienų. Pabrėžė, kad mokėtina suma buvo sumažinta būtent paties ieškovo naudai. Iš aukščiau nurodyto spręstina, kad ieškovo teiginys, jog atsakovo taikomos sankcijos už įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymą yra neadekvačios, yra melagingas, nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo ieškovui nurodytos sumos, mokėtinos pagal Paskolos sutartį, yra pagrįstos, apskaičiuotos, vadovaujantis Paskolos sutarties nuostatomis ir, be kita ko, skolos perskaičiavimai buvo atliekami, mažinant įsiskolinimo sumą ieškovo naudai.
Trečia, ieškinyje nurodoma, jog atsakovas 2010-09-20 d. išdavė sutikimą dėl buto hipotekos išregistravimo, tačiau neva įvykdžius Sutikime nurodytą sąlygą, atsakovas neįvykdė savo pareigos išregistruoti buto hipoteką. Šios hipotekos turėjo būti atsisakyta, kai už minėto buto pardavimą gauti 560 000 Lt bus nukreipti paskolos, suteiktos trečiajam asmeniui, grąžinimui. Atsakovas patvirtina, kad išdavė ieškovui 560 000 Lt paskolą, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog nurodyta paskolos suma buvo panaudota trečiojo asmens - M. Ž. paskolos dengimui ir šio veiksmo pagrindu atsakovas turėjo išregistruoti buto hipoteką. Pažymi, kad ieškovui suteikta 560 000 Lt paskola buvo išmokėta į ieškovo banko sąskaitą, tačiau ieškovas jam išmokėtos paskolos nepervedė M. Ž. paskolos dengimui ir taip neįvykdė Sutikime nurodytos sąlygos buto hipotekos išregistravimui. Ieškovas jam išmokėtą paskolos sumą išsiėmė grynaisiais pinigais ir atsakovui nėra žinoma, kaip ieškovas panaudojo jam išduotą 560 000 Lt paskolos sumą.
Teisme 2018-03-29 gautas UAB EDS INVEST prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Prašyme nurodyta, kad BUAB „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018-02-08 sudarė reikalavimų perleidimo sutartį. Prie sutarties 2018-03-27 priėmimo-perdavimo aktu naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teises į P. Ž. skolinius įsipareigojimus. UAB EDS INVEST prašė teismo pakeisti bylos šalį BUAB „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ į UAB EDS INVEST (b.l. 131-141).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 d. nutartimi pareiškėjo UAB EDS INVEST prašymas dėl šalies (atsakovo) pakeitimo buvo patenkintas ir pradinis atsakovas BUAB „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ buvo pakeistas į atsakovą UAB EDS INVEST, j. a. k. 304478449 (b.l. 149-150).
Atsiliepimas
Atsakovo UAB EDS INVEST atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priteisti 605 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (b.l. 154-157).
Trečiasis asmuo M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su P. Ž. ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas laikytinas sąžiningu asmeniu, kurio teisės turėtų būti ginamos (b.l. 59-60). Į teismo posėdį tretysis asmuo neatvyko, apie posėdžio vietą bei laiką informuotas. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujanti (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2010-09-27 d. šalys sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00284 LTL, pagal kurią buvęs atsakovas- kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovui P. Ž. suteikė 560000 Lt/162187,21 Eur paskolą su fiksuotomis 7 proc. metinėmis palūkanomis nekilnojamojo turto įsigijimui, nustatant paskolos grąžinimo terminą iki 2017-10-20 d. (Paskolos sutarties 2.1.-2.5. p.p.). Pagal priedą Nr. 1 prie Paskolos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo, pradedant nuo 2011-10-20 d., mokėti kas mėnesį palūkanas po 3850 Eur, o Paskolos sutarties pabaigoje-2017-10-20 d. grąžinti visą paskolą-560000 Lt/162187,21 Eur (b.l. 16-17).
Šios Paskolos sutarties 2.12 p. pagrindu paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigojo įkeisti sąskaitose Unijai (atsakovui) esamas ir būsimas lėšas -837084,93 Lt (b.l. 76).
Paskolos sutarties 2.13 p. buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą ieškovui mokėti įmokas dieną.
Paskolos sutarties 2.18 p. šalys sulygo, kad jeigu paskolos gavėjas (ieškovas) ilgiau kaip 5 dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, Paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigoja mokėti Unijai 19 % metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos. Be to, ieškovas įsipareigojo išduoti kreditoriui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 162,187 Eur sumai (b.l. 12-15).
Kaip matyti iš buto pirkimo-pardavimo 2010-09-21 d. sutarties D. Ž. bei M. Ž. pardavė ieškovui P. Ž. 53,37 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 560000 Lt, šią sumą finansuojant buvusiam atsakovui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (b.l. 21-25, 27).
Paskolos sutarties vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas – 53,37 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40).
2015-01-16 d. atsakovas išsiuntė ieškovui reikalavimą - įspėjimą dėl Paskolos sutarties nevykdymo bei pareikalavo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su netesybomis, nustatant 15 d. terminą nuo rašto gavimo dienos bei informavo ieškovą, kad to padarius Paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta (b.l. 66), detalizuojant ieškovo skolą su netesybomis (b.l. 67-68).
2015-11-25 d. atsakovas informavo ieškovą dėl Paskolos sutarties nutraukimo nuo 2015-12-26 d. Paskolos sutarties 5.8. p. pagrindu, jei ieškovas iki 2015-12-25 d. nesumokės 160374,27 Eur kredito, 35445,61 Eur palūkanų bei 11658,78 Eur delspinigių (b.l. 69-71).
2016-06-23 d. atsakovas pateikė Vilniaus rajono 6-jam notarų biurui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai ir 2016-08-04 d. toks vykdomasis įrašas atsakovui buvo išduotas, o 2016-10-26 d. pateiktas vykdyti antstolio D. K. kontorai (b.l. 30-38).
Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-24 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2YT-39976-595/2016 P. Ž. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų buvo atmestas. Nutartis įsiteisėjusi.
Be to, Vilniau miesto apylinkės teismo 2017-04-25 d. sprendimu civ.byloje Nr. 2-2827-987/2017 P. Ž. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-22 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2A-586-580/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-25 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2-2827-987/2017 buvo paliktas nepakeistu. Teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016-08-04 d. vykdomuoju įrašu iš P. Ž. priverstinai išieškota iš hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo -273342,55 Eur skola, kurią sudaro : negrąžinta kredito suma: 160374,27 Eur; palūkanos: 42074,44 Eur; delspinigiai: 70893,84 Eur (b.l. 32).
Ginčo dėl paskolos sumos -160374,27 Eur dydžio bei išieškojimo nėra, taip pat, nėra ginčo dėl 42074,44 Eur palūkanų (t.y. 7 procentų metinių palūkanų, priskaičiuotų pagal Paskolos sutarties 2.5. p.).
Ieškovas prašo panaikinti 2010-09-27 d. paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL, sudarytos tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir P. Ž., 2.18 p. dalį, kuria nustatyta: „Jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 5 (penkias) dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti unijai 19 (devyniolika) procentų metines nuo negrąžintos paskolos iki paskolos grąžinimo dienos“ ir šią punkto dalį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei modifikuoti šios Paskolos sutarties 2.13 p., pagal kurį delspinigių dydis yra 0,2 procento, ir nustatyti, kad delspinigių dydis – 0,05 procento, t.y. ginčas iš esmės yra dėl netesybų dydžio.
Atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l.61-65) bei jo teisių perėmėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko.
Spręsdamas šį ginčą teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytas dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.), o asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, sutarties sąlygas šalys nustatė savo nuožiūra (CK 6.156 str. 1 d.), tačiau ši aplinkybė neatima iš šalių galimybės pakeisti sutarties sąlygų (netesybų dydžio) šalių susitarimu ir tokią galimybę numato CK 6.223 str. 1 d.
Teismų praktikoje laikoma, kad sandoriui sudaryti yra svarbi sandorio sudarančio asmens laisva valai, kuri gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma ( CK 1.64 str. 1 d. ). Nagrinėdami bylą teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo aiškintis, ko buvo siekiama sudarant sandorį, t.y. kokia buvo tikroji šalių valia (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-120/2001).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas su Paskolos sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu pretenzijų dėl šios sutarties neadekvačių sąlygų nereiškė, todėl tiesiog vengia įvykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, piktybiškai stabdo skolos išieškojimo procesą, todėl jo reikalavimai atmestini.
Visu pirma, CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta imperatyvi taisyklė, jog netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šių įstatymo normų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t.y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje numatytas netesybas, CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str.3 d. nuostatos apie tai, kad sumokėtos netesybos į negali būti mažinamos, taikomos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka. (LAT 2005-04-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-273/2005, 2007-03-05 dienos nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2008-09-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-408/2008, 2009-04-28 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-122/2009 kt.).
Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje numatytas netesybas, CK 6.73 str. 2 d., 6. 258 str. 3 d. neleidžia mažinti sumokėtas netesybas (LAT 2008-09-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-408/2008). Skolininko atsisakymas mokėti netesybas rodo, kad tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad netesybos (palūkanos bei delspinigiai) priskaičiuotos ne ginčo tvarka, notarui priėmus vykdomąjį įrašą.
Teismų praktikoje yra suformuota, kad netesybų sumokėjimas hipotekos kreditoriui ne ginčo tvarka nėra tapatus netesybų sumokėjimui geruoju ir jei. byloje nėra duomenų, kad atsakovo paskaičiuoti delspinigiai butų išieškomi ne ginčo tvarka, nesant suderintos šalių valios dėl tokio išieškojimo, todėl taikomi CK 6.73 str. 2 d. , 6. 258 str. 3 d., draudžiantys mažinti netesybas, kai jos yra sumokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-85/2007).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į notarą dėl skolos bei netesybų išieškojimo priverstine tvarka, o vėliau kreditorius kreipėsi į antstolius, kad įsiskolinimas butų išieškomas priverstinė tvarka, kilo ginčas, vyko teisminiai procesai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ.bylo Nr. 2YT-39976-595/2016, 2-2827-987/2017), priverstinis skolos su netesybomis išieškojimas buvo sustabdytas, palūkanos, delspinigiai atsakovui nesumokėti, todėl galima netesybas mažinti.
Kitu aspektu teismas pažymi, kad palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje yra vadinamos mokėjimo palūkanomis ir iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kai reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Mokėjimo palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2013-04-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-200/2013). Taigi, netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, kurie atlieka skirtingas funkcijas, tai yra netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos.
Teismas, svarstydamas ieškovo prašymą peržiūrėti netesybas (naikinti padidintas metines palūkanas 19 proc. ir mažinti 0,2 proc .delspinigius iki 0,05 proc.dydžio) nes tokio dydžio sutartinės netesybos laikytinos neprotingai didelėmis, atsižvelgia į tai, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto numatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.
CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-92/2012).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2010-11-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010-10-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-386/2010; 2008-08-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (LAT 2008-09-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-106/2012).
Teismo vertinimu, ne tik Paskolos davėjas (atsakovas), nagrinėjamoje byloje kreditorius, turi teises, tačiau teises turi ir skolininkas (ieškovas), nors jis yra ir pažeidęs prievolių įvykdymą, t.y. civilinėje teisėje laikomasi subjektų lygiateisiškumo principo, draudimo piktnaudžiauti teise (CK 1.2 str.).
Teismas pažymi, kad buvęs atsakovas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskola ieškovui suteikė nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą –butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 560000 Lt. Ieškovas yra fizinis asmuo, kito nekilnojamojo turto (būsto) neturi. Pirktame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Aplinkybę, kad 2010 metais ieškovas nuomavo tam tikrą laiką pirktą butą tretiesiems asmenims, nepaneigė aplinkybės, kad ginčo butas pirktas asmeniniams poreikiams tenkinti (b.l. 72-74). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-14 nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo papildomus įrodymus dėl šio buto nuomos sutarties nutraukimo 2010 metais bei 2017 metais įvykusio šiame bute gaisro, šias aplinkybes 2018-05-15 d. teisminio nagrinėjimo metu nurodė ieškovo atstovas ir jos nepaneigtos. Byloje nėra įrodymų, kad po 2010 metų spalio mėnesio nurodytas butas butų nuomojamas tretiesiems asmenims. Ieškovo atstovas teigė, kad šiame bute po trumpos nuomos gyvena ieškovas, kito gyv.būsto neturi, šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Priešingai neįrodyta (CPK 178 str.). Taigi, trumpa buto nuoma 2010 metais neįrodo, kad ginčo butas ieškovo pirktas išimtinai komerciniais tikslais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, palūkanų skola buvusiam atsakovui susidarė, pradedant nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio (b.l. 67). Ieškovas mokėjo sutartines palūkanas, pradedant nuo 2011-10-20 iki 2012-08 mėn., po to nebemokėjo, taigi, ši aplinkybė leidžia tikimybės principu teigti, kad ginčo butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims apie dvejus metus 2010-2012 m.) ir regeneravo pajamas paskolos palūkanoms sumokėti, po to, šio buto nuomos įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1253 2 str. 19 p. vartojimo kredito gavėju (vartotoju) pripažintinas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Ieškovas atitinka šiuos požymius, todėl laikytinas vartotoju.
Nors pagal šio Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. šis įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, tačiau 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodytas delspinigių dydis gali būti orientuojančiu kriterijumi nagrinėjamoje byloje.
Kiekviena sutarties šalys, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 str., įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 str. 1 d. yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinti bendrieji teisės principai, kurie įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 str., subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, protingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise. Teisės subjektai paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (LAT 2010-02-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-14/2010).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, o ieškovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis ir laisva valia negalėjo pasirinkti sutarties sąlygų, nes jos buvo standartinės, į tai, kad ieškovas pripažįsta įsiskolinimą (skolą) atsakovui, daro išvadą, kad Paskolos sutarties 2.18 p. numatyta 19 % padidinta metinių palūkanų norma yra nepagrįstai didelė ir perteklinė, todėl šioje dalyje ji pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o delspinigių dydis mažinamas iki 0,05 procento. Teismo vertinimu, 7 proc.metinių palūkanų sumas už naudojimąsi paskola, delspinigiai, nekilnojamojo turto bei 837084,93 Lt/24268,68 Eur piniginės sumos (pajaus) įkeitimas, vekselis yra pakankamos priemonės atsakovui gauti savo pažeistų teisių patenkinimą, todėl perteklinis 19 proc. padidintų metinių palūkanų nustatymas vertintinas nagrinėjamoje byloje kaip lupikavimas.
Be to, pagal CK 6.193 str. 4 d. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kaip žinia, Paskolos sutartį pateikė ieškovui pasirašyti atsakovas.
CK 1.137 str. 3 d. numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ir varžytų kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 1.5 str. įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, šios pareigos nesilaikymas užtraukia civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.), o tokie veiksmai laikomi piktnaudžiavimu teise (CK 1.5 str. 1 d. ).
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankrutavo, todėl ieškovui atgauti pajaus, kaip jis nurodė, 84000 Lt sumoje, nėra jokios galimybės, šia paskolos dalį ieškovas privalo grąžinti atsakovo teisių perėmėjui, šios aplinkybės ieškovas neginčija. Be to, notaro vykdomajame įraše (b.l. 32), priskaičiuota 42074,44 Eur metinių palūkanų suma (7 proc.), ir tai yra didelė suma, tačiau jos dydžio ieškovas neginčija. Taip pat, nurodyta 70893,84 Eur delspinigių, kas, teismo vertinimu, taipogi yra nepagristai didelė suma, ji nesumokėta, todėl kilus tarp šalių ginčui, delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc., t.y. modifikuojamas Paskolos sutarties 2.13 p.
Teismas mano, kad toks priteistinas delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Manytina, kad atsakovas, nustatydamas ieškovui padidintas palūkanas (19 proc.) bei 0,2 proc.dydį delspinigių pažeidė šalių pusiausvyros principą, šalių interesų balansą, teisinį apibrėžtumą ir proporcingumą (CK 1.2 str.).
Dėl šių sprendime išdėstytų motyvų visumos ieškinys tenkintinas visiškai.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Patenkinus ieškinį visiškai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės- skolos iš hipoteka užtikrinto nekilnojamojo turto, palūkanų bei delspinigių išieškojimo sustabdymas naikintinos (b.l. 52-53) (CPK 150 str.).
LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šalai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo teisių perėmėjo priteistinas žyminis mokestis (CK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo teisių perėmėjo priteistina valstybės naudai 27,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti 2010-09-27 d. paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL, sudarytos tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ į.k. 112040690, kurios teisių perėmėjas yra UAB EDS INVEST, į.k. 304478449, ir P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 2.18 punkto dalį, kuria nustatyta: „Jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 5 (penkias) dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti unijai 19 (devyniolika) procentų metines nuo negrąžintos paskolos iki paskolos grąžinimo dienos“ ir šią punkto dalį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Modifikuoti 2010-09-27 d. paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL, tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ į.k. 112040690, kurios teisių perėmėjas yra UAB EDS INVEST, į.k. 304478449, ir P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 2.13 punktą nuostatą, pagal kurią delspinigių dydis yra 0,2 procento, nustatant, kad delspinigių dydis yra 0,05 procento.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutartį, kuria buvo nutarta sustabdyti M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimą bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ į.k. 112040690, naudai iš hipoteka užtikrinto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas pagal P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl pirmesnės eilėje svetimo daikto hipotekos panaikinimo bei sustabdyti palūkanų ir delspinigių, priskaičiuotų pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. paskolos sutartį Nr. 10-00284 LTL, išieškojimą iš P. Ž. bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iki įsiteisės teismo sprendimas pagal P. Ž. ieškinį dėl nesąžiningų sutarties sąlygų panaikinimo ir sutarties modifikavimo.
Priteisti iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ į.k. 112040690, teisių perėmėjo UAB EDS INVEST, į.k. 304478449, 400 Eur (keturis šimtus Eur) žyminio mokesčio P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš UAB EDS INVEST, į.k. 304478449, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 27,70 Eur (dvidešimt septynis Eur 70 ct), į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.