- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-586-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40493-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- P. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. Ž. prašė pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2010-09-27 sudarytos paskolos sutarties Nr. 10-00284 LTL su pakeitimais 2016-06-23 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Nurodė, kad pasiskolino 560 000 Lt (162 187,21 Eur) nekilnojamojo turto įsigijimui ir įsipareigojo juos grąžinti pagal paskolos mokėjimo grafiką ne vėliau kaip iki 2017-10-20. 2013-12-30 patvirtino naują paskolos ir palūkanų grąžinimo tvarkaraštį. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-07 nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą. Atsakovas 2015-01-16 ieškovui pranešė, kad jis nevykdo paskolos sutarties ir pareikalavo per 15 dienų grąžinti 230 217,77 Eur (160 374,27 Eur skola, 42 443,59 Eur palūkanos, 27 399,91 Eur delspinigiai). Ieškovas 2015-02-26 paprašė pagrįsti 230 217,77 Eur sumą. Atsakovas 2015-11-25 raštu paaiškino, kad ieškovo įsiskolinimas sudaro 208 401,36 Eur (160 374,27 Eur negrąžintas kreditas, 35 445,61 Eur palūkanos, 11 658,78 Eur delspinigiai) ir prašė grąžinti pradelstą mokėti 47 104,39 Eur sumą per vieną mėnesį iki 2015-12-25, kitu atveju – nutrauks sutartį. 2015-12-24 ieškovas paprašė paaiškinti palūkanų ir delspinigių dydį. 2015-12-28 atsakovas pripažino, kad skola yra 207 478,66 Eur. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovas atsiųs jam naują raginimą, tačiau 2016-07-01 gavo notaro pranešimą dėl 273 342,55 Eur vykdomojo įrašo. 2016-09-30 ieškovas gavo antstolio reikalavimą sumokėti 273 661,33 Eur ir vykdymo išlaidas. Laikė, kad atsakovas paskolos sutartį nutraukė neteisėtai, nes nenurodė tikslaus įsiskolinimo dydžio, nesuteikė termino jam sumokėti bei neįspėjo iš anksto, kaip numatyta sutartyje.
Atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį prašė atmesti. Nurodo, kad ieškovas apie paskolos sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai 2015-11-25 raštu, kuriuo nustatytas terminas iki 2015-12-25 pašalinti pažeidimus, nors paskolos sutarties 5.8 punkte nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas. Rašte aiškiai nurodyta, kad atsakovas nutrauks sutartį, kaip tai numatyta paskolos sutarties 5.8 punkte. Atsakovas galėjo nutraukti sutartį pasibaigus 2015-01-16 rašte nurodytam įspėjimo terminui, tačiau nutraukė po beveik metų, todėl ieškovas turėjo visas galimybes sumokėti skolą. Atsakovas 2015-03-09 ir 2015-12-28 elektroniniu paštu išsiuntė detalizaciją. Mokėtina suma sumažėjo nuo 230 217,77 Eur iki 207 478,66 Eur, nes atsakovas ieškovo naudai nusprendė netaikyti paskolos sutarties 2.18 punkte numatytų 19 procentų palūkanų ir sumažino delspinigių terminą iki 180 dienų. Ieškovo skola pagal vykdomąjį įrašą padidėjo iki 273 342,55 Eur sumos, nes sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2015-12-26, o vykdomasis įrašas išduotas 2016-08-04, buvo skaičiuojamos palūkanos bei delspinigiai. Paskutinį mokėjimą ieškovas atliko 2013-12-29, jis nebendradarbiavo, nepateikė duomenų apie pablogėjusią finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2015-11-25 rašte aiškiai nurodyta, kad ieškovas yra pradelsęs sumokėti 35 445,61 Eur palūkanų bei 11 658,78 Eur delspinigių, viso 47 104,39 Eur, daugiau nei ketvirtadalį mokėtinos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovas yra sumokėjęs apie 2 000 Eur. Įsiskolinimas palyginti su mokėtina suma akivaizdžiai parodo, jog ieškovas neįvykdė esminės piniginės prievolės dalies. Apskaičiavimo klaida nepaneigia fakto, kad ieškovas pradelsė vykdyti pinigines prievoles. Paskutinė įmoka 2013-12-20, nors įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį. Atsakovas beveik dvejus metus negavo įmokų, todėl pagrįstai prarado interesą gauti prievolės įvykdymą ir įgijo teisę inicijuoti paskolos sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės.
Ieškovas elgėsi pasyviai, neieškojo būdų susitarti su atsakovu. Toks elgesys vertintas kaip aplaidus ir sąmoningas prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymas, kuris negali būti pateisinamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kokių pajamų jis ketina sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nepateikė duomenų apie pajamas. Ieškovas neįrodinėjo, jog paskolos sutarties nutraukimas sukels jam neproporcingai didelių nuostolių. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė paskolos sutartį. Sutarties nutraukimas nevertintinas kaip siurprizinis. Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas P. Ž. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuolat keitė poziciją dėl įsiskolinimo dydžio ir ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie vienašalį sutarties nutraukimą, nes negavo įspėjimo ar pranešimo dėl sutarties nutraukimo, kuriuose būtų nurodyta tiksli įsiskolinimo suma.
Teismas klaidingai paskaičiavo, kad ieškovas yra pradelsęs mokėti 47 104,39 Eur, kas sudaro ketvirtadalį mokėtinos sumos. Atsakovas paskaičiavo, jog ieškovas yra sumokėjęs 90 959,73 Lt (23 646,76 Eur). Ieškovas prašė pateikti sąskaitos išrašą, tačiau atsakovas pateikė tik 2017-05-12. Pagal išrašą matyti, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 92 400 Lt (26 760,89 Eur). Tai patvirtina, jog atsakovas neteikė tikslių duomenų dėl sumokėtų įmokų. Gali būti, kad atsakovas skaičiavo 0,2 proc. delspinigių per dieną, kai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką toks dydis aiškiai per didelis ir turi būti sumažintas iki 0,02 proc.
2015-11-25 raštas buvo vienas iš keleto. Pirmasis raštas, kuriuo atsakovas neva nutraukė sutartį, išsiųstas 2015-01-16. Šiame rašte nebuvo nurodyta mokėtina suma, tačiau įspėta dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas 2015-12-28 raštu pripažino, kad neteisingai nurodyta įsiskolinimo suma. Tiksliai nežinodamas skolos sumos, ieškovas negalėjo sumokėti įsiskolinimo. Ieškovas negavo įspėjimo, kuriuo būtų prašoma padengti 207 478,66 Eur įsiskolinimą. Elektroninis laiškas nėra tinkamas dokumentas, kuriuo galima nutraukti paskolos sutartį.
Nesutiko, kad ieškovas buvo pasyvus, dėl ko atsakovas mažino delspinigius ir palūkanas. Atsakovas galimai buvo paskaičiavęs 19 proc. delspinigius, už daugiau nei 180 dienų. Dėl šios priežasties ieškovas prašė patikslinti mokėtinas sumas. Tik gavęs ieškovo paklausimus, atsakovas pradėjo mažinti palūkanas ir delspinigius. Pats atsakovas elgėsi pasyviai, nes iki 2015-01-16 nesusiekė su ieškovu ir nebendradarbiavo. Ieškovas teismui pateikė 2017-02-10 lydraštį ir kvitus, kurie patvirtina, jog nuo 2012-10-31 iki 2013-08-01 sumokėjo 42 350 Lt (12 265 Eur), o ne 2 000 Eur. Teismas nepasisakė dėl visų įrodymų – atsakovo 2015-01-16 rašto, 2015-12-28 elektroninio laiškų, neįvertino, kad ieškovas sumokėjo 26 760,89 Eur.
Atsakovo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas paskutinę įmoką sumokėjo 2013-12-20, daugiau nemokėjo ir mokėjimų grafiko nesilaikė. Atsakovas pagrįstai prarado interesą gauti prievolės įvykdymą dėl apelianto kaltės. Atsakovas 2015-03-09 elektroniniu paštu ieškovui pateikė paskolos apyvartos suvestinę, kurioje nurodyta, kad skaičiuojami delspinigiai. 2015-12-28 elektroniniu laišku išsiųsta paskolos apyvartos suvestinė ir delspinigių skaičiavimo detalizacija. Ieškovas sąskaitos išrašą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jo su apeliaciniu skundu teikiamas išrašas neturi būti priimamas. Sąskaitos išrašas patvirtina 2017-02-03 atsakovo teismui pateiktos paskolos dengimo suvestinės duomenis.
Sutiko su teismo išvada, kad 2015-01-16 raštas laikytinas reikalavimu, kuriuo ieškovas įspėtas, jog netinkamai vykdo paskolos sutartį ir kviečiamas pateikti duomenis apie turtinę padėtį. Tuo tarpu 2015-11-25 raštu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nutraukė paskolos sutartį. Šiuo raštu ieškovui pranešta, jog tai galutinis pranešimas apie paskolos sutarties nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo, kai paskolos gavėjas laiku nemoka nustatyto dydžio įmokų.
Byloje nustatyta, kad 2010-09-27 sudaryta paskolos sutartimi ieškovas gavo 560 000 Lt (162 187,21 Eur) paskolą, kurios grąžinimo terminas iki 2017-10-20; paskola suteikta nekilnojamojo turto įsigijimui, delspinigių dydis 0,2 proc.; metinė palūkanų norma 7 proc. Pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 3 850 Lt iki 2017-10-20. 2013-12-30 sudarytas susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo. 2015-01-16 atsakovas ieškovą informavo, kad šis nesilaiko sutartyje numatyto grafiko ir laiku nemoka periodinių įmokų ir pareikalavo, jog jis per 15 kalendorinių dienų sumokėtų 230 217,77 Eur (160 374,27 Eur skolos, 42 443,59 Eur palūkanų ir 27 399,91 Eur delspinigių). Ieškovas įspėtas, jog nesumokėjus nurodytos sumos, bankroto administratorius nutrauks sutartį. Taip pat ieškovas įpareigotas pateikti duomenis apie darbo užmokestį, kitas pajamas. 2015-11-25 raštu atsakovas ieškovui nurodė, jog ieškovo mokėtina suma sudaro 208 401,36 Eur (160 374,27 Eur skola, 35 445,61 Eur palūkanos, 11 658,78 Eur delspinigių), o pradelsta mokėti suma sudaro 47 104,39 Eur. Iki 2015-12-25 neįvykdžius pradelstų finansinių įsipareigojimų, kredito unija nutrauks sutartį. Atskiras pranešimas siunčiamas nebus. 2015-2016-08-04 išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį nustatyta, jog negrąžinta skola sudaro 160 374,27 Eur, palūkanos 42 074,44 Eur, delspinigiai 70 893,84 Eur, viso 273 342,55 Eur.
Paskolos sutartis nutraukta sutartiniu pagrindu, 2015-11-25 rašte atsakovui nurodžius tai, kad ieškovas nevykdė pareigos mokėti įmokas bei pažymėjus teisinį pagrindą – Paskolos sutarties 5.8 punktą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Paskolos sutarties nutraukimo atvejai numatyti paskolos sutarties 5.8 punkte, pagal kurį kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų delspinigius, palūkanas ir kitas priklausančias sumas, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir įmokų nesumoka per 15 kalendorinių dienų nuo rašytinio pareikalavimo dienos (5.8.1 punktas) arba, jeigu iškyla grėsmė, kad paskola nebus grąžinta laiku (5.8.3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Iš šalių negali būti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nustačius, kad paskolos sutartis nutraukta sutartiniu pagrindu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesvarstyti aplinkybių, ar padarytas paskolos sutarties nevykdymo pažeidimas buvo esminis pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Šioje byloje pakanka įrodyti, kad ieškovo elgesys paskolos sutarties nutraukimo metu atitiko paskolos sutarties 5.8.1 punkto reikalavimus.
Ieškovas šioje byloje neįrodinėja, jog jis tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir laikėsi susitarto mokėjimų grafiko. Atsakovas yra pateikęs teismui paskolos apyvartos suvestinę (b. l. 82), iš kurios matyti, jog ieškovas paskutinę įmoką sumokėjo 2013-12-20, tai reiškia, jog paskolos sutarties nutraukimo metu ieškovas buvo nemokėjęs jokių įmokų jau dvejus metus. Pagal paskolos sutarties 5.8.1 punktą skaičiuojama, jog sutartis gali būti nutraukiama, kai paskolos gavėjas mokėtinas sumas delsia mokėti ilgiau kaip mėnesį. Atsakovas ieškovui suteikė žymiai ilgesnį, nei numatyta sutartyje, laiką įsipareigojimams įvykdyti. Kaip matyti iš paskolos grąžinimo termino, paskola turėjo būti grąžinta 2017-10-20, t. y. prieš pusę metų. Paskolos sutartis yra pasibaigusi nepriklausomai nuo šios bylos išnagrinėjimo rezultato. Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo pirminis bei pakeistas grafikai numato, jog ieškovas iš esmės moka tik palūkanas ir tik paskutiniu mokėjimu grąžina visą paskolos sumą. Ieškovas iki šiol paskolos sumos negrąžino.
Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovui nežinoma įsiskolinimo suma yra paneigiamas bylos duomenimis. 2015-11-25 raštu atsakovas ieškovui nurodė, jog ieškovo mokėtina suma sudaro 208 401,36 Eur (160 374,27 Eur skola, 35 445,61 Eur palūkanos, 11 658,78 Eur delspinigių), o pradelsta mokėti suma sudaro 47 104,39 Eur. Ieškovas 2015-12-24 raštu paprašė paaiškinti įsiskolinimo skaičiavimą. 2015-12-28 elektroniniu laišku atsakovas pripažino, jog sudedant reikalaujamas sumas, buvo padaryta mechaninė klaida, nes suma sudaro 207 478,66 Eur. Duomenų sudėties klaida neturi jokios įtakos sprendžiant dėl ieškovo netinkamo mokėjimo pagal sutartį. Kartu su 2015-12-28 elektroniniu laišku atsakovas pateikė detalų palūkanų ir delspinigių paskaičiavimą (b. l. 84), kuriame nurodytos sumos nesiskiria nuo 2015-11-25 rašte nurodytų sumų. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie rodytų, kad atsakovas netinkamai skaičiavo delspinigius ar palūkanas. Ieškovas kelia abejones, kad jam galėjo būti skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai, kas laikytina per didelėmis netesybomis, tačiau reikalavimo dėl paskolos sutarties sąlygos keitimo nereiškia. Delspinigių dydis sprendžiant sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą neturi teisinės reikšmės, kadangi vien tai, kad ieškovas praleido terminą sumokėti 35 445,61 Eur palūkanų ir nemokėjo einamųjų įmokų dvejus metus patvirtina tai, kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir atsakovas turėjo teisėtą pagrindą sutartį nutraukti, remdamasis paskolos sutarties 5.8.1 punktu.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog atsakovas neteisingai skaičiavo mokėjimus, nes teismui nepateikė paties ieškovo sąskaitos išrašo. Šis argumentas nelogiškas, nes pats ieškovas turi ar gali turėti savo sąskaitų išrašus, todėl galėjo dokumentus pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Iš atsakovo pateiktos paskolos apyvartos suvestinės (b. l. 82) matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad kartu su nurodytu paskolos dengimu 6 259,73 Lt, ieškovas yra sumokėjęs 97 184,46 Lt, t. y. didesnę sumą nei nurodo pats ieškovas (92 400 Lt). Aritmetinė klaida, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes nebuvo jokia kliūtis ieškovui vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas apie pastebėtą aritmetinę klaidą atsakovą informavo paskutinę termino dieną ir netrukus gavo atsakovo atsakymą. Taigi jau 2015-12-28 ieškovas galėjo sumokėti pradelstas įmokas.
Nesutiktina su tuo, kad sutartis nutraukta elektroniniu laišku, kadangi ieškovui pateiktas 2015-11-25 raštas. 2015-12-28 elektroniniu laišku atsakovas tik patikslino aritmetinę sumą, o ne iš naujo įspėjo ieškovą apie paskolos sutarties nutraukimą. Šalių susirašinėjimo pagal paskolos sutartį klausimai sureguliuoti šios sutarties 20 punkte. Ieškovas neneigia, jog jis gavo atsakovo 2015-11-25 raštą ir tai pakanka, kad būtų galima konstatuoti tinkamą ieškovo informavimą. Nesutiktina ir su tuo, jog atsakovo 2015-11-25 raštas buvo tik vienas iš daugelio pranešimų, kadangi iki šio rašto ir po jo ieškovas yra gavęs tik vieną 2015-01-16 pranešimą. Išsiuntęs šį raštą atsakovas pasirinko vienašališkai nenutraukti paskolos sutarties, tačiau tai nesuteikė pagrindo ieškovui manyti, jog ir kiti atsakovo raštai neturės teisinių pasekmių. Ieškovo pozicija, jog jis nesumokėjęs jokios įmokos turėjo pagrindą tikėtis, kad pašalinęs aritmetinę klaidą atsakovas turės jam išsiųsti naują įspėjimą, prieštarauja civilinės teisės principams, nes toks elgesys yra nesąžiningas.
Ieškovas su apeliaciniu skundu teikia savo sąskaitos išrašą. Naujų įrodymų nėra pagrindo prijungti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų neprašo, o ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jo apeliacinis skundas atmestas.
Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą nepakeistą.