- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-32-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40493-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- BKU „Vilniaus taupomoji kasa“
- Ieškovas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. P. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo BKU “Vilniaus taupomoji kasa” 2016 m. birželio 23 d. vienašališką paskolos sutarties nutraukimą negaliojančiu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomą antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr.0174/16/02035 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr.6840. Nurodė, kad nesustabdžius išieškojimo, jis būtų nukreiptas į kitą ieškovo turtą ir įvykdytas dėl ko galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas nebesukeltų ieškiniu siekiamų pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo P. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Sustabdė išieškojimą vykdomą antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr.0174/16/02035, pradėto pagal 2016-08-04 Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr.6840.
Teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo BKU “Vilniaus taupomoji kasa” vienašališką paskolos sutarties nutraukimą. Antstolis vykdo išieškojimą iš ieškovo pagal atsakovo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus BKU “Vilniaus taupomoji kasa” prašymą, vienašališkai nutraukus paskolos sutartį. Tuo atveju jei būsimu teismo sprendimu paskolos sutarties nutraukimą teismas pripažins neteisėtu, ieškovo prievolės pagal šią sutartį jau bus pasibaigusios, priverstinai jas įvykdžius, dėl ko galimai ieškovui palankus teismo sprendimas taptų deklaratyvaus pobūdžio bei nesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo stabdymo vykdymo procese teisinio pagrindo egzistavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna paimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Teismas nutartyje iš viso nevertino prima facie pagrįstumo ir neįsitikino, ar ieškovo reikalavimas apskritai gali būti patenkintas. Pagal pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl neegzistuoja ir viena iš būtinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio prima facie pagrįstumas. Ieškovo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie paskolos sutarties nutraukimą, jam nebuvo suteiktas papildomas terminas pradelstai mokėtinai sumai sumokėti bei teiginys, jog atsakovas keičia savo poziciją dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį dydžio yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.2. Ieškovas neįrodė grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas reiškia ieškinį dėl pripažinimo, o tuo tarpu teismų praktikoje pažymima, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti vykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Apelianto manymu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimu ir neegzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
I. P. Ž. atsiliepimu prašo palikti nepakeistą 2016-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Atsakovo argumentai dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo nesudaro pagrindo naikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas tik preliminariai įsitikina ieškinio pagrįstumu ir nevertina ieškinio pagrįstumo iš esmės. Teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones preliminariai įvertino ieškinio reikalavimus, pripažino juos preliminariai pagrįstus, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d. Atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai nutraukė paskolos sutartį nesudarydamas ieškovui jokių galimybių ne tik sužinoti tikslią įsiskolinimo sumą, bet ir tinkamai ją sumokėti.
6.2. Pažymėjo, jog nesustabdžius išieškojimo proceso teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei jis būtų palankus ieškovams, kadangi iki sprendimo priėmimo gali būti pradėta išieškoti arba išieškota paskolos suma iš ieškovui priklausančio įkeisto turto. Siekiant išvengti žalos asmenų interesams sustabdytinas išieškojimas vykdymo procese iš ieškovams priklausančio turto iki procesinio dokumento, kuriuo buvo užbaigtas šios bylos nagrinėjimo, įsiteisėjimo.
6.3.Atsakovas neteisingai remiasi teismų praktika – Lietuvos apeliaciino teismo 2010-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-12-31 priimta nutartimi civ.b.Nr.e2S-2498-661/2015., nes šių nagrinėjamų bylų aplinkybės skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo BKU “Vilniaus taupomoji kasa” 2016 m. birželio 23 d. vienašališką paskolos sutarties nutraukimą negaliojančiu. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomą antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr.0174/16/02035 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr.6840. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės sutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje bylos stadijoje, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliantas atskirąjį skundą be kita ko grindžia argumentais, susijusiais su ieškinio pagrįstumo vertinimu, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos kvalifikavus. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas ar kitas proceso dalyvis, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo bei perleidus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės. Tuo tarpu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą ir atgauti suteiktą kredito sumą iš parduoto nekilnojamojo turto. Taigi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžia ekonomiškumo principo.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, vertina nutarties priėmimo metu esančią situaciją bei byloje esančius duomenis. Pasikeitus aplinkybėms, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar esant viešam interesui, savo iniciatyva, pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Be to, atsakovas turi teisę reikšti prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.