Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-106/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-20
Bylos Nr.: 2A-106/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: T. J. J., J. J.
Ieškovas: akcinės bendrovės DnB NORD banko

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
63.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-106/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.5, 36.1, 63.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. J. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1212-390/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams T. J. J., J. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. J. J. ir J. J. 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 38 324,84 Lt delspinigių, 9,18 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 38 779,01 Lt kredito sumos, 9,40 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77 226,03 Lt kredito sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad AB DnB NORD bankas su atsakovais T. J. J. ir J. J. 2006 m. liepos 21 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 171, kurios pagrindu atsakovams kaip solidariesiems skolininkams suteiktas 425 000,00 Lt dydžio kreditas su kintama metine palūkanų norma, terminui iki 2033 m. birželio 30 d. 2007 m. birželio 5 d. tarp Banko ir atsakovų buvo sudarytas Susitarimas Nr. 171/1 dėl 2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 171 sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu atsakovams atstatyta panaudota ir grąžinta kredito dalis, papildomai suteikiant 78 138,00 Lt dydžio kredito dalį su kintama metine palūkanų norma, mokama už papildomai suteiktą 78 138,00 Lt kreditą, neviršijant galutinės 425 000,00 Lt kredito sumos. Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, kitas įmokas atsakovai įsipareigojo mokėti Bankui po 0,08 % dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovai įsipareigojimus Bankui vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų. Atsakovams nevykdant finansinių įsipareigojimų, Bankas įspėjo atsakovus, kad iki įspėjime nurodyto termino neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas vienašališkai nutrauks 2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. 171 ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. 2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 171 bendrosios dalies 44 p. nustato, jog kredito gavėjas privalo iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti Bankui visą paimtą kreditą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius ir kitus nustatytus mokėjimus. Atsakovai skolos iki įspėjime nurodyto termino negrąžino, todėl Bankas, vadovaudamasis 2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 171 bendrosios dalies 43 ir 46.1 p., nutraukė 2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. 171 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovai T. J. J. ir J. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškinį dalyje dėl delspinigių atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Solidariai iš atsakovų T. J. J. ir J. J. priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 38 324,84 Lt delspinigių, 9,18 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 38 779,01 Lt kredito sumos, 9,40 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77 226,03 Lt kredito sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 9 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovų priteisė po 5 236,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankui bei po 6,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nurodė, kad atsakovai ieškinio dalį dėl 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų pripažįsta, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų ir 9,18 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 38 779,01 Lt kredito sumos, 9,40 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 77 226,03 Lt kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų argumentus dėl per didelių delspinigių atmetė šiais motyvais:

1. Vadovaujantis CK 1. 125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Tai reiškia, kad už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį delspinigiai negali būti priteisiami. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų t.y. neviršijant CK 1. 125 str. 5 d. 1 p. nustatyto termino, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

2. Pagal sudarytą šalių kreditavimo sutartį atsakovai už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, kitas įmokas įsipareigojo mokėti Bankui po 0,08 % dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (2006 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 171 bendrosios dalies 39 p.). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę teismui mažinti šalių sulygtas netesybas, nekonstatuota, kad jos būtų neprotingai didelės, todėl reikalavimas priteisti 38 324,84 Lt delspinigių tenkintinas (CK 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str.).

3. Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr.3K-3-386/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, jog nėra suformuotos Lietuvos teismų praktikos, jog mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Šioje nutartyje teisėjų kolegija akcentavo, kad teismai, parinkdami konkretų netesybų dydį – 0,02 proc., t. y. nustatydami netesybas, atitinkančias minimalius įstatyminius nuostolius (CK 6.210 straipsnis), nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Atsižvelgdamas yra formuojamą teisminę praktiką teismas daro išvadą, kad mažinti šalių sutartas netesybas nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pritaikyti ieškinio senatį delspinigių skaičiavimui, netaikius senaties, skaičiuoti 0,02 proc. delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos. Šį prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2007 m. gruodžio 29 d., tik neaišku nuo kurių sumų, nes grafoje „skolos suma“ parodyta „0“, „delspinigiai už paskolą“ – taip pat „0“, o galutinėje grafoje „Delspinigių suma“ – jie skaičiuojami. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog delspinigiai skaičiuojami tik už 180 kalendorinių dienų. Be to, iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo laikotarpio, už kurį skaičiuojami delspinigiai, o tai lemia, jog turi būti pritaikyta ieškinio senatis.

2. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2009 m. spalio 20 d. skola pagal paskolos sutartį Nr. 176 sudaro 38 779 Lt, o delspinigiai – 26 891,08 Lt, kas akivaizdžiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

3. Teismas atmetė atsakovų prašymą išreikalauti iš ieškovo pažymą, iš kurios matyti, kaip ieškovas paskirsto pervestas lėšas. Dėl šios priežasties teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o konkrečiai tvarkos kaip ieškovas nuskaičiuoja delspinigius nuo įmokėtų lėšų, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat neanalizavo prie ieškinio pateiktos paskolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelės, kuri yra mažai informatyvi.

4. 425000 Lt paskola buvo išduota 25 metų laikotarpiui, t.y. iki 2033 metų. Tai rodo, kad ieškovas buvo pasiruošęs šiuo laikotarpiu investuoti pinigus. Šiuo metu paskolos likutis 116 000 Lt, pridedant delspinigius ir palūkanas. Faktiškai liko 27 proc. nesumokėtos paskolos. Šie duomenys rodo, kad Bankas ne tik nepatyrė jokių nuostolių, tačiau siekia ir visiškai nepagrįsto pelno skaičiuojant nerealius, banko primestus delspinigius.

5. Pagal skolos grafiką pagal paskolos sutartį Nr. 171/1 paskola 2009 m. spalio 20 d. sudaro 77 226,03 Lt, o delspinigių suma – 11 433,76 Lt. Nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. vasario 24 d. skaičiuojami delspinigiai pagal lentelėje pateiktus duomenis – 306,51 Lt, 2009 m. kovo 28 d. jau nurodoma 11 065,65 Lt delspinigių suma. Be to, teismas nurodo, kad sutartimi atsakovai įsipareigojo mokėti 0,08 % delspinigių, tačiau visas paskolos sutarties sąlygas diktavo kreditorius, atsakovai negalėjo nieko keisti. Tokie delspinigiai yra ženkliai didesni nei nusistovėję paskolinėje rinkoje (0,02%). Kartu ieškovas su atsakovais nebendradarbiavo, nesistengė viso išspręsti derybomis, nors atsakovai nevengė savo prievolės įvykdymo, neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą. Visa tai rodo ieškovo piktnaudžiavimą skaičiuojant delspinigius.

6. Pasirašant paskolos sutartį, nustatyta 4,24 % metinių palūkanų norma, kuri 2006 m. gruodžio 1 d. pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 dieną, gruodžio 1 d. Neaišku kokiomis aplinkybėmis esant ir kokiais sutarčių pakeitimo punktais vadovaujantis skaičiuojamos ženkliai didesnės palūkanos nei buvo sutarta. Teismas šių aplinkybių iš viso nesiaiškino, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime išdėstytais argumentais yra iš esmės pritariama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams. Papildomai nurodo, kad apeliantų teiginiai yra grįsti prielaidomis ir neįrodyti, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų solidariai priteisė 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 38 324,84 Lt delspinigių, 9,18 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 38 779,01 Lt kredito sumos, 9,40 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77 226,03 Lt kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie nesutiko su palūkanų dydžiu, o teismas šių aplinkybių iš viso nesiaiškino, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantų argumentu. Iš kreditavimo sutarties Nr. 171 specialiosios dalies 5.1 p. (b. l. 10) matyti, kad kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 4.24 proc. metų palūkanų norma, kuri 2006 m. gruodžio 1 d. pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 d., gruodžio 1 d. 6 mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dienai prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam 6 mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,90 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą. 5.2 p. yra numatyta, kad kredito gavėjas yra informuotas apie minėtą palūkanų nustatymo būdą ir prisiima riziką, susijusią su palūkanų padidėjimu. Apeliantai su šiais kreditavimo sutarties punktais sutiko ir sutartį pasirašė (b. l. 11). Tai lemia, kad mokėtinų palūkanų dydis padidėjo dėl palūkanų bazės pasikeitimo ir kad būtent atsakovams teko rizika, susijusi su palūkanų bazės pasikeitimu bei palūkanų padidėjimu. Šios aplinkybės paneigia apeliantų argumentą, jog palūkanos padidėjo nepagrįstai ir kad jie neturi prievolės jų mokėti.

Nagrinėjamoje byloje taip pat keliami netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Apeliantai prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį (CK 1. 125 str. 5 d. 1 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų t.y. neviršijant CK 1. 125 str. 5 d. 1 p. nustatyto termino, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti atmestas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, neturintys patirties verslo bei derybų srityje. Jie sąžiningai pripažįsta įsiskolinimą ieškovui bei stengiasi savo prievolę įvykdyti. Tokią išvadą leidžia daryti atsakovų pateiktos žemės sklypų pardavimo sutartys ir mokėjimo nurodymas, kuris buvo padarytas jau po sutarties su ieškovu nutraukimo (b. l. 56-64). Taip pat atsakovų sąžiningumą įrodo ta aplinkybė, kad yra grąžinta didžioji dalis paimto kredito, t. y. iš 425 000 Lt skolos liko tik 116 005, 04 Lt, nors galutinis kredito atidavimo terminas turėjo būti tik 2033 m. birželio 30 d. Šios aplinkybės lemia, kad priteistinų delspinigių dydis turėtų būti mažinamas nuo 0,08 proc. iki nusistovėjusių paskolinėje rinkoje 0,02 proc., t. y. ieškovui iš atsakovų priteistini ne 38 324,84 Lt delspinigių, o 9 581,21 Lt delspinigių. Teisėjų kolegija mano, kad tokia priteistinų delspinigių suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 str. 3 d. šios taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, vertintina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra palanki išskirtinai apeliantams. Tai reiškia, kad ieškovas yra įpareigotinas atsakovams sumokėti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 137). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai esant nepalankiai ieškovui, jo patirtos 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidos nėra jam priteistinos.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ieškovas patyrė 10 473 Lt (įskaitant žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti. Tuo tarpu atsakovai neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad yra patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui priteistina 7 540,56 Lt, t. y. po 3 770,28 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Iš pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad buvo patirta 13, 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,83 Lt, iš atsakovų po 4,94 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Solidariai iš atsakovų T. J. J. (duomenys neskelbtini) ir J. J. (duomenys neskelbtini) 116 005,04 Lt negrąžinto kredito, 24 297,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 9 581,21 Lt delspinigių, 9,18 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 38 779,01 Lt kredito sumos, 9,40 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77 226,03 Lt kredito sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-12-09) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AB DnB NORD bankui (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovų T. J. J. ir J. J. priteisti po 3 770,28 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankui bei po 4,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš ieškovo AB DnB NORD banko priteisti 3,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Iš ieškovo AB DnB NORD banko atsakovų T. J. J. ir J. J. naudai priteisti 100 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis