- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-92/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Achemarida“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Achemarida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2993-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Achemarida“ dėl sutartinių prievolių vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Adampolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Achemarida“ 354 592.55 Lt skolos, 8 152,02 Lt delspinigių, 206 132,16 Lt sutartyje numatytą baudą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2009-02-17, 2009-03-06, 2009-05-06 sudarė autotransporto priemonių išperkamosios nuomos sutartis, kuriomis ieškovas įsipareigojo laikinai, iki nuomos termino pabaigos, perduoti atsakovui valdyti ir naudotis nuomos teise transporto priemones, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį. Tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nesumokėdamas viso nuomos mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad piniginės prievolės dydis turi būti skaičiuojamas pagal 2009-12-01 šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų aktą, delspinigių dydis – pagal tame akte nurodomą mažesnę skolos sumą, o sutartyse numatyta 10 procentų nuo visų ginčo sutartimis nuomojamų transporto priemonių vertės bauda yra neproporcingai didelė, todėl turi būti sumažinta. Be to, atsakovas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė išsipirkti nuomotas transporto priemones nutraukus nuomos sutartis, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą nepraėjus sutartyje šiai sutarties sąlygai įvykdyti numatytoms 5 dienoms nuo pranešimo atsakovui apie sutarties nutraukimą įteikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą pakeitė: UAB „Adampolis“ ieškinį patenkino, priteisė iš UAB „Achemarida“ 104 696,54 Lt skolos, 8 152,02 Lt delspinigių, 206 132,16 Lt baudą ir 8037,83 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Adampolis“ naudai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad tarp šalių 2009-02-17, 2009-03-06 ir 2009-05-06 buvo sudarytos transporto priemonių neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų išperkamosios nuomos sutartys (CK 6.477 str.1 d., CK 6.522 str.1 d., CK 6.503 str.), kurių pagrindu atsakovui ieškovas perdavė nuomos sutartyse nurodytas transporto priemones. Nuomos sutartys nutrauktos ieškovui nurodant, kad atsakovas sutartyse nustatytu terminu nesumokėjo nuomos mokesčių. Teismo teigimu, atsakovas šios aplinkybės (nuomos mokesčio nesumokėjimo) neneigė. Atsakovui atsikirtus, kad reikalaujama pagal nuomos sutartis nesumokėtų įmokų suma turi būti sumažinta atsakovui 2010-03-15 sumokėjus dalį skolos, pateikus sumokėjimą patvirtinantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą ir ieškovui pripažinus tokį atsikirtimą, teismas sprendė, kad ši dalis preliminaraus sprendimo keičiama. Teismas nurodė, kad ieškovui skaičiuojant ir reikalaujant priteisti iš atsakovo sutartyje numatytus delspinigius, jie turi būti skaičiuojami nuo ieškovo nurodomos sumos, kadangi atsakovo nurodomas tarpusavio atsiskaitymų aktas sudarytas 2009 m. gruodžio mėnesį, t. y. po ieškinio pareiškimo teisme, be to, toks dokumentas parodo šalių visų tarpusavio piniginių prievolių balansą, bet ne atsakovo prievolės pagal ginčo sutartis dydį. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo sumažinti sutartines netesybas, motyvuodamas tuo, kad sutartyse numatyta 10 proc. nuo nuomojamo turto vertės bauda nėra aiškiai per didelė nei savaime, nei taikant šių sutarčių atveju, net jeigu bauda yra didelė absoliučia pinigine išraiška. Taip pat teismas nurodė, kad šalys – du pelno siekiantys verslo subjektai laisva valia sudarė tokias sutartis, jos šalims įgijusias įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl iš sutarčių kylančios prievolės šalių turi būti vykdomos, teismui gerbiant ir saugant sutarčių laisvės principą (CK 6.200 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Achemarida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl 206 132,16 Lt baudos priteisimo ir ieškovo prašymą dėl baudos priteisimo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pripažino, jog priteisiama bauda savo pinigine išraiška yra didelė, tačiau nepagrįstai nepripažino, kad reikėtų ją sumažinti. Teismas sprendime neįvertino tos aplinkybės, kad išsinuomotomis transporto priemonėmis atsakovas naudojosi neilgai, o nutraukus nuomos sutartis transporto priemonės ieškovui buvo grąžintos. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad grąžintos transporto priemonės galėjo būti išnuomotos kitiems asmenims, dėl ko ieškovas iš viso nepatirtų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo priteista bauda yra vos ne dvigubai didesnė už pačią skolą, toks baudos dydis turėtų būti vertinamas kaip neprotingai didelis ir mažinamas. Teismas, priteisdamas ieškovo naudai baudą dvigubai didesnę nei pagrindinė skola, suteikė ieškovui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir praturtėti atsakovo sąskaita.
2. Įstatymas leidžia teismui sumažinti baudos dydį, jeigu skolininkas dalį prievolės įvykdė (CK 6.258 str. 3 d.). Po ieškinio pareiškimo atsakovas didžiąją dalį prievolės įvykdė – iš 354 592,55 Lt reikalaujamos priteisti skolos sumokėjo ieškovui 234 046,80 Lt.
3. Įstatyme nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.874 str. 1 d.). Todėl ieškovas privalėjo įrodyti ir jo turėtų nuostolių dydį, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o teismas nenustatinėjo ir nevertino prašomos priteisti baudos dydžio ir patirtų nuostolių santykio. Nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį, laikytina, kad procesinės netesybos turėtų padengti ieškovo minimalius nuostolius.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Adampolis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ginčija šalių sutartinį baudos dydį. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarka buvo nustatyta bendrai abiejų šalių. Nuomos sutarčių 7.2.9 p. numatyta 10 procentų dydžio bauda apskaičiuojama priklausomai nuo transporto priemonių vertės, kurios dydį abi šalys, būdamos verslo subjektais ir veikdamos savo rizika, parašais patvirtino sutartyse, yra laikytina pagrįsta, atliekanti kompensacinę funkciją ir atitinkanti tiek galimus minimalius nuomotojo nuostolius, tiek ir nuomininko pasiryžimą bei galimybes pažeidus sutartį, sumokėti dėl savo kaltų veiksmų tokio dydžio baudą bei tokiu būdu atlyginti nuomotojo nuostolius. Atsakovas yra įmonė ir verslininkas, todėl jam taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo standartai tiek prisiimant sutartinius įsipareigojimus, tiek ir šiuos įsipareigojimus vykdant.
2. Teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas dėl sutartinių netesybų taikymo. Tai, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, sukelia jam teisines pasekmes, kurių pasekoje, ieškovui, tinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles bei įsipareigojimus kyla teisėtas reikalavimas į sutartines netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų (baudos) sumažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto numatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009-02-17, 2009-03-06, 2009-05-06 buvo sudarytos autotransporto priemonių išperkamosios nuomos sutartys. Šiomis sutartimis ieškovas įsipareigojo laikinai, iki nuomos termino pabaigos, perduoti atsakovui valdyti ir naudotis nuomos teise autotransporto priemones, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka mokėti ieškovui nuomos mokestį. Nuomos sutarčių 7.2.9 p. buvo numatyta, kad pasibaigus nuomos laikotarpiu, arba nutraukus sutartį, ar jai pasibaigus kitais pagrindais, atsakovas privalo įsigyti nuomotas autotransporto priemones per 5 darbo dienas nuo ieškovo reikalavimo dienos, ir sumokėti nuomotojui kainą, lygią likutinei vertei; atsakovui neįvykdžius prievolės įsigyti autotransporto priemones sutartyje numatytais pagrindais, jis privalo per 5 dienas nuo atitinkamo ieškovo reikalavimo dienos sumokėti ieškovui baudą, lygią 10 procentų nuo autotransporto priemonių vertės, numatytos nuomos sutarčių 2.2 punkte.
Ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal šalių 2009-02-17, 2009-03-06, 2009-05-06 sudarytas autotransporto priemonių išperkamosios nuomos sutartis, prašė priteisti iš atsakovo 354 592,55 Lt skolos, 8 152,02 Lt delspinigių, 206 132,16 Lt sutartyse numatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patekino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 104 696,54 Lt skolos, 8 152,02 Lt delspinigių, 206 132,16 Lt baudą. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą baudos dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. įmonė (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2009 m. spalio 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusias skolas bei pranešė atsakovui, kad visos trys su juo sudarytos nuomos sutartys nutraukiamos, todėl atsakovas įgijo prievolę išsipirkti iš ieškovo transporto priemones arba sumokėti baudą. Byloje esančiame atsakovui adresuotame 2009 m. spalio 23 d. ieškovo pranešime nurodyta, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė raginimą dėl skolos apmokėjimo, taip pat pranešė apie ketinimą nutraukti sutartis su atsakovu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolos nesumokėjo, sutartis laikoma nutraukta nuo 2009 m. spalio 23 d. (b. l. 47a). Taip pat minėtame rašte ieškovas pareikalavo, kad atsakovas, remiantis nuomos sutarčių 7.2.9 p., per 5 darbo dienas įsigytų autotransporto priemones už likutinę jų vertę, kuri lygi 1 860 615,58 Lt, o jeigu atsakovas nepageidauja įsigyti autotransporto priemonių, iki 2009 m. lapkričio 2 d. turi sumokėti baudą, lygią 10 proc. nuo sumos tų transporto priemonių, kurios nurodytos sutarčių 2.2 punktuose. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad 2009 m. spalio 23 d. pranešimas buvo įteiktas atsakovui ir kada jis buvo įteiktas. Todėl negalima teigti, kad atsakovas turėto galimybę per minėtame pranešime numatytą pakankamai trumpą terminą, t. y. per penkias dienas nuo pranešimo surašymo dienos, įsigyti autotransporto priemones ar sumokėti baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė jau 2009 m. lapkričio 3 d., t. y. kitą dieną po 2009 m. spalio 23 d. pranešime nustatyto termino įsigyti autotransporto priemones. Nustatytos aplinkybės nepaneigia atsakovo nurodyto argumento, kad jo teisė išsipirkti transporto priemones už jų likutinę vertę buvo pažeista. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas didžiąją prievolės dalį įvykdė, t. y. iš ieškovo reikalaujamos priteisti 354 592,55 Lt skolos, atsakovas ieškovui sumokėjo 234 046,80 Lt (b. l. 122). Byloje taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad kaip minėta, autotransporto priemonių išperkamosios nuomos sutartys šalių buvo sudarytos 2009-02-17, 2009-03-06 ir 2009-05-06, o ieškovo nutrauktos jau 2009 m. spalio 23 d. Taigi išsinuomotomis autotransporto priemonėmis atsakovas naudojosi trumpą laiką – apie pusę metų, o nutraukus sutartis grąžino ieškovui.
Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Šioje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio, o teismas nenustatinėjo ir nevertino prašomos priteisti baudos dydžio ir patirtų nuostolių.
Neišsiaiškinus minėtų su reikalavimu priteisti netesybas susijusių aplinkybių negalima spręsti, ar šis klausimas buvo išspręstas teisingai.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, nes nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui nurodytu klausimu priimti, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir netesybų pagal šalių sudarytas autotransporto priemonių išperkamosios nuomos sutartis klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos dalies apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Adampolis“ iš atsakovo UAB „Achemarida“ priteista 206 132,16 Lt bauda, panaikinti ir šią civilinės bylos dalį perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.