- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1452-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13025-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo ir Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2553-775/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kelių remonto grupė“ ieškinyje prašė iš atsakovės UAB „Grundolita“ priteisti 22 037,08 Eur įsiskolinimą, 7 933,35 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi bankrutavusi UAB „Kelių remonto grupė“ byloje pakeista jos teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Kelių remonto grupė“ ir UAB „Grundolita“ pasirašė rangos sutartį Nr. Rll-47, kuria UAB „Kelių remonto grupė“ įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o UAB „Grundolita“ įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį UAB „Kelių remonto grupė“ pateikė atsakovei 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0034483, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė. Taip pat pagal šią sutartį UAB „Kelių remonto grupė“ pateikė atsakovei ir 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0035029. Atsakovė atliktų darbų akto negrąžino ir sąskaitos neapmokėjo. Bankroto bylos iškėlimo dieną (2012-05-08) UAB „Kelių remonto grupė“ buhalterijoje fiksuota 288 339,74 Lt atsakovės skola. Administratorius išsiuntė atsakovei raštą Nr. 2-3 dėl įsiskolinimo grąžinimo. Atsakovė raštu Nr. 01/27sp nurodė, jog atliko įskaitymą 212 250,10 Lt sumai, bei laikė, jog įsiskolinimų UAB „Kelių remonto grupė" neturi. Dėl 76089,64 Lt (28833974 - 212250,10) skirtumo atsakovė nepasisakė, atlikusi įskaitymą, atsakovė nepadengė likusios 76 089, 64 Lt (22 037, 08 Eur) skolos ieškovei. Remiantis Rangos sutarties 8.1 p. dėl uždelsimo atsiskaityti atsakovei priskaičiuoti 7 933, 35 Eur delspinigiai, apskaičiuoti 0, 2 proc. dydžio nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nepateikus įrodymų dėl 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte nurodytų atliktų darbų apimties, nėra pagrindo pripažinti, kad akte nurodyti darbai ar jų dalis buvo atlikti ir atlikti kokybiškai, kad atsakovė juos priėmė.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Šančių prekybos centras“ iš atsakovės UAB „Grundolita“ 22 037,08 Eur skolą, 7 933,35 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 970,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 666,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Dėl skolos. Nustatė, kad UAB „Kelių remonto grupė“ tinkamai ir ne kartą pranešė atsakovei UAB „Grundolita“ apie atliktus darbus, prašė juos priimti, atliktų darbų aktus perdavė atsakovės statybos vadovui T. Z., išsiuntė el. paštu ir registruotu paštu.
7. Nurodė, jog atsakovė byloje jokiais rašytiniais įrodymais nepaneigė to fakto, kurį pati patvirtino 2012 m. vasario 7 d. rašte Nr. 02/18sp, t. y. kad ji gavo 2011 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą. Turėdama šį aktą, užsakovė privalėjo organizuoti darbų priėmimą ir tą aktą pasirašyti arba jame nurodyti nustatytus kiekių neatitikimus ar darbų defektus bei grąžinti jį UAB „Kelių remonto grupė“, tačiau atsakovė byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Grundolita“, turėdama jai UAB „Kelių remonto grupė“ pateiktus sąskaitą faktūrą ir pasirašytus darbų perdavimo aktus, atsisakė priimti darbų rezultatą ir grąžino aktus rangovei.
8. Sprendė, jog atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančių atliktų darbų faktinių kiekių, nors būtent užsakovo pareiga yra kontroliuoti kiek ir kokių darbų rangovas atliko. Tuo labiau, kad UAB „Kelių remonto grupė“ atliktus darbus pati atsakovė perdavė savo generaliniam rangovui UAB „Giraitės vandenys“, darbų rezultatas yra faktiškai naudojamas ir atsakovei UAB „Grundolita“ už tai yra sumokėta.
9. Nustatė, kad darbų trūkumai buvo nustatyti ne tuoj po darbų atlikimo ir siekiant juos perduoti užsakovui, o daug vėliau, t. y. po žiemos periodo, kad pagal subrangos sutartį rangovas turėjo atlikti tik asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, o dangos pagrindus ruošti - pati UAB „Grundolita“.
10. Konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad FIDIC rašte nurodyti asfaltbetonio dangos trūkumai atsirado dėl UAB „Kelių remonto grupė“ nekokybiškai atlikto darbo, o ne dėl pačios atsakovės blogai paruoštų dangos pagrindų. Atsakovė taip pat neįrodė, kad UAB „Refakta“ atliko dangos atstatymo darbus, taisydama UAB „Kelių remonto grupė“ darbo trūkumus, o ne atstatė dangą tiesiog po UAB „Grundolitos“ inžinerinių tinklų tiesimo defektų taisymo. Pažymėjo, kad ir pats UAB „Refakta“ atliktų darbų aktas bei sąskaita faktūra yra pavadinti ne dėl defektų taisymo, o kaip dangos atstatymo darbai po inžinerinių tinklų įrengimo.
11. Teismas atsižvelgdamas, į tai jog 2011 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutartis buvo paskutinis UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovę siejęs sutartinis dokumentas, laikė, jog nepadengta 22 037,08 Eur skola kyla būtent iš neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. KRG-0035029. Nurodė, jog šią skolos sumą patvirtina ir išrašas iš UAB „Kelių remonto grupė“ atliktų darbų aktų registro, kuriame yra užfiksuoti UAB „Kelių remonto grupė“ atlikti darbai atsakovei UAB „Grundolita“: 2011 m. spalio mėn. – 184 109,97 Lt sumai (objektas: (duomenys neskelbtini)), 2011 m. lapkričio mėn. – 76 089,64 Lt sumai (objektas: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 151–154), todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
12. Teismas nustatęs, jog atsakovė vengė teikti informaciją apie jai nepalankias, bet bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, vertino atsakovės elgesį kaip nesąžiningą, siekiant išvengti savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus vykdymo. Ex injuria jus non oritur, todėl pagal įrodymų pakankamumo taisyklę dėl atsakovo nepateiktų duomenų byloje esantys neaiškumai turi būti aiškinami atsakovės nenaudai.
13. Dėl delspinigių. Teismas konstatavęs, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove tikrai ilgą laiką, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė delspinigių dydžio neginčijo, tenkino reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 7 933,35 Eur delspinigius.
14. Dėl procesinių palūkanų. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Grundolita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2553-775/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (neįrodytą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino atitinkamas statybos rangos teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintinas visiškai.
15.2. Teismas teisingai ir pagrįstai Sprendime konstatavo, kad UAB „Kelių remonto grupė“ atlikto darbus, o šie buvo perduoti naudoti UAB „Giraitės vandenys“, tačiau tai savaime neįrodo atliktų darbų kiekio (apimties) ir jų kainos, kurią atsakovas privalo sumokėti.
15.3. Teismas neturėjo pagrindo ieškovės pateiktų įrodymų nepakankamumo riziką ir UAB „Kelių remonto grupė“ atliktų darbų kiekio bei kainos fakto įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims.
15.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, pernelyg sureikšmino ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus apie išrašytą atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą-faktūrą, liudytojų parodymus (kurių nei vienas iš esmės nepatvirtina tikslaus atliktų darbų kiekio, kainos, t. y. aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas), nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto svarbos, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
15.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nurodė esanti pasiruošusi priimti darbus (galimai pasirašyti aktą). Priešingai, 2012 m. vasario 7 d. rašte Nr. 02/18sp atsakovė išdėstė 2011 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutarties Nr. Rll-47 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbų perdavimo ir priėmimo procedūros atlikimą, taip pat atvejus, suteikiančius užsakovui teisę būtent atsisakyti priimti darbų rezultatą.
15.6. Byloje nebuvo atkleista ar atsakovės gautas 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas ir sąskaita apskritai buvo pasirašyti. Kokia teisinė jų reikšmė, esant jiems nepasirašytiems, paties darbus vykdžiusio subjekto (t. y. UAB „Kelių remonto grupė“).
15.7. Vien ta aplinkybė, kad pradinio ieškovo bankroto administratoriaus duomenimis atsakovė yra skolinga ieškovei 22 037,08 Eur, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad šis įsiskolinimas yra būtent nurodomo 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto darbų vertė. Nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų duomenų apie ginčo darbų kiekius, o netiesioginiams įrodymams neatspindint faktinės jų būklės, t. y. nepatvirtinant pirminių faktų šaltinių duomenų, turėjo būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti - Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
16.1. skundžiamame sprendime nebuvo nukrypta nuo bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Jame išsamiai paaiškinta, kokių įrodymų dėka nustatytos aplinkybės, kad: (1) UAB „Kelių remonto grupė” atsakovo naudai atliko asfaltavimo darbus ir už juos atsakovei 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0035029 (sutartis, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kt.); (2) po darbų atlikimo jokių defektų darbuose nenustatyta (šalių elgesys po darbų atlikimo, liudytojų parodymai ir kt.); (3) atsakovas vengė organizuoti darbų priėmimą pagal 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą (šalių susirašinėjimas, šalių elgesys po darbų atlikimo); (4) atsakovas perdavė darbus savo užsakovui UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovui už tai yra sumokėta (rašytiniai įrodymai); (5) darbų rezultatas yra faktiškai naudojamas (rašytiniai įrodymai); (6) apie atliktų darbų kiekį ir kainą galima spręsti iš UAB „Kelių remonto grupė” buhalterinės apskaitos duomenų ir UAB „Kelių remonto grupė” atliktų darbų aktų registro.
16.2. Teismo posėdžių metu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus atsakovei buvo ne kartą pasiūlyta pagrįsti savo atsikirtimus, kad: (1) UAB „Kelių remonto grupė” darbai turėjo defektų; (2) atsakovė organizavo darbų priėmimą pagal 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą; (3) UAB „Kelių remonto grupė” buhalterinės apskaitos duomenyse ir UAB „Kelių remonto grupė” atliktų darbų aktų registre užfiksuotas atliktų darbų kiekis ir kaina yra neteisingi. Atsakovė jokių įrodymų minėtiems atsikirtimams pagrįsti nepateikė, todėl tiek pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tiek pagal įrodymų vertinimo taisykles pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo reikalavimus įrodytais. Dėl to apeliacinio skundo argumentas neva netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestinas.
16.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai suabsoliutinamas atliktų darbų akto pasirašymas ir šio veiksmo sukuriamos teisinės pasekmės.
16.4. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai aiškinama, kad byloje nebuvo atskleistos aplinkybės apie UAB “Kelių remonto grupė” atliktų darbų kiekius ir kainą.
16.5. Atsakovas vengė teikti įrodymus ir paaiškinimus bylos teisingam išsprendimui reikšmingais klausimais, dėl to remiantis contra spoliatorem taisykle reikia laikyti egzistuojant atsakovei pačius nepalankiausius faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės BUAB „Kelių remonto grupė“, kuri pakeista jos teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“, atliktų asfaltavimo darbų atsakovei, vykdant 2011 m. rugpjūčio 8 d. subrangos sutartį, apmokėjimo pagal 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0035029.
20. Atsakovė UAB „Grundolita“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir netinkamo įrodymų įvertinimo, neteisingu įrodinėjimo naštos paskirstymu šalims.
21. Vertindama anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog šalis siejo subrangos teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimai įforminti šalių 2011 m. rugpjūčio 8 d. pasirašyta rangos sutartimi Nr. Rll-47, kuria UAB „Kelių remonto grupė“(rangovas) įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o UAB „Grundolita“(užsakovas) įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Sutarties 8.1 punktu, užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, įsipareigojo mokėti rangovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
24. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai.
25. Nagrinėjamu atveju Užsakovas – UAB „Grundolita“, kaip numato 2011 m. rugpjūčio 8 d. šalių sudarytos sutarties 5.1 p., per 5 darbo dienas po rangovo pranešimo priimti darbus, 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto nepasirašė. Nustatyta, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie darbų baigtį ir atliktų darbų aktą perdavė atsakovei pasirašyti, ką pripažino pati atsakovė savo 2012 m. vasario 7 d. rašte Nr. 02/18sp, bei minėtą aplinkybę patvirtina ir ieškovės 2012 m. vasario 27 d. rašte Nr.27-02 pateikta informacija atsakovei bei duomenys apie akto išsiuntimą 2011-12-06 elektroniniu paštu ir 2011-12-14 registruotu paštu (e. bylos 1 tomas b.l.11-13). Tačiau atsakovė 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto nepasirašė, nenurodė priežasčių, dėl kurių to nepadarė ir neginčijo šio akto, nenurodė rangovo atliktų darbų trūkumų ir akto rangovui negrąžino, kas suponuoja atliktų darbų tinkamumą ir priėmimą, kaip ir susitarė šalys sutarties 5. 1 punktu, kad užsakovui nepasirašius atliktų darbų priėmimo akto ar nenurodžius priežasčių per numatytą laikotarpį, laikoma, jog užsakovas sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė negrąžino PVM sąskaitos faktūros Nr. KRG-0035029 ieškovei. Todėl vertinama, kad ieškovė perdavė darbus pagal 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą atsakovei, kuris šiuos darbus priėmė. Todėl atmestini apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad byloje nebuvo atskleistos aplinkybės apie UAB “Kelių remonto grupė” atliktų darbų kiekius ir kainą, o darbai atsakovės nepriimti (CPK 185 str.).
26. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 5.2 punktą nustatyta, kad užsakovas su rangovu už atliktus darbus atsiskaito per 30 d. nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Tokiu atveju, atsakovė turėjo būti sumokėjusi ieškovei už atliktus darbus ieškovei vėliausiai per 30 dienų nuo ieškovės 2012 m. vasario 27 d. rašto Nr.27-02 gavimo arba pateikti atsisakymo priimti 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akte nurodytus darbus ir apmokėti ieškovės pateiktą 2011-12-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0035029, priežastis, tačiau atsakovė to nepadarė, jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų kiekių ar jų kokybės reikalavimų neatitikimo nereiškė. Be to, atsakovė 2013-01-16 rašte Nr. 01/27 sp, atsakydama į BUAB „Kelių remonto grupė“ administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgalioto asmens reikalavimą apmokėti 288 339, 74 Lt skolą, pranešė apie atliktą 294 829, 09 PLN (kas atitinka 212 250,10 lt) užskaitą, tačiau jokių priežasčių, susijusių su jai gerai žinomomis aplinkybėmis, nurodytomis šios nutarties 25 punkte, nenurodė ir nepagrindė. Atsakovė, nemokėdama ieškovei už atliktus darbus nuo 2011-12-14, dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė.
27. Nors atsakovė teigė, jog darbai nebuvo priimti, nes po žiemos periodo buvo nustatyta akivaizdžių jų trūkumų ir šį faktą įrodinėjo 2012-05-07 FIDIC inžinieriaus raštu (1 t., b. l. 53–55), UAB „Refakta“ atliktų darbų aktu ir sąskaita faktūra (e. bylos 1 tomas b. l. 56–57), tačiau atsakovė nepateikė darbų defektų aktų ar kitų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų defektai. Kolegija, įvertinusi atsakovės pateikto 2012-05-07 FIDIC inžinieriaus rašto turinį bei pateiktas 3 fotonuotraukas (e. bylos 1 tomas, b. l. 53–54), sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šie įrodymai nepakankami ir nepatvirtina aplinkybės, jog dėl daugiau nei po pusės metų nustatytų asfaltbetonio dangos defektų yra ieškovės kaltė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. posėdyje apklaustų liudytojų: FIDIC inžinieriaus S. V., R. B. - UAB „Kelių remonto grupė“ darbų vadovo, dirbusio ginčo objekte, UAB „Grundolita“ ginčo laikotarpiu dirbusio statybos vadovo A. B. paaiškinimų, nei vienas iš jų nenurodė ir nepatvirtino, kad dėl objekte atsiradusių defektų, kuriuos atsakovės prašymu taisė UAB „Refakta“, yra ieškovės atliktų darbų trūkumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą labiau tikėtiną išvadą, jog už 2012-05-07 FIDIC inžinieriaus rašte nurodytus inžinerinių tinklų defektus bei už asfaltavimo pagrindo paruošimo darbų kokybę buvo atsakinga pati atsakovė UAB „Grundolita“.
28. Tokiu atveju, ieškovei tinkamai įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bei atsakovei neįrodžius priešingų aplinkybių – atsakovė netenka pagrindo remtis priešpriešinės pareigos nevykdymo ieškovei teise.
29. Pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
30. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
31. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
32. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės UAB „Grundolita“ apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, bei tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
35. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme yra 1,79 Eur, todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą jos nepriteisiamos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.