Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-181-513/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2A-181-513/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: T. G.
Ieškovas: S. B.

Kategorijos

3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-181-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03394-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.2.4.4; 2.6.29.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. B. prašė priteisti iš atsakovo T. G. 3 750 Eur skolą, 570 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas 2016 m. liepos 1 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. kovo 1 d. sumokėti ieškovui 2 000 Eur dydžio sumą, ir 2016 m. liepos 5 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti 1 750 Eur dydžio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pareiškė prieštaravimus. Nurodė, kad jokių pinigų nesiskolino ir iš ieškovo pinigų negavo, o vekselius pasirašė išėjęs iš darbo, ieškovui reikalaujant, kaip garantą, kad ieškovas ateityje nepatirs nuostolių dėl jo atliktų darbų ir kad užbaigs darbus, kadangi dirbo ieškovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 15 d. preliminarus sprendimas. Ieškovui S. B. iš atsakovo T. G. priteista 3 750 Eur skola, 570 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 049 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

5. Teismas nustatė, jog atsakovas (vekselio davėjas) 2016 m. liepos 1 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2017 m. kovo 1 d. besąlygiškai sumokėti S. B. 2 000 Eur, mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2016 m. liepos 5 d. pasirašė antrą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2017 m. birželio 1 d. besąlygiškai sumokėti S. B. 1 750 Eur, mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad suėjus vekseliuose nurodytiems terminams vekseliai apmokėti nebuvo, taip pat pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – Įstatymas) nebuvo pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

6. Atsakovui neigiant paskolos santykių egzistavimą, teismas konstatavo, kad ne vekselio turėtojas (ieškovas) turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas (atsakovas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja, t. y. atsakovui, kaip vekselio davėjui, teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – neegzistuoja. Teismas konstatavo, kad atsakovo mokėjimo pagal paskolos sutartis prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintys atsakovo, kaip vekselių davėjo, pasirašyti du vekseliai, kuriais jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui juose nurodytas skolos sumas. Teismas vertino, kad atsakovas be teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo procese jam tenkančią įrodinėjimo naštą siekė perkelti ieškovui.

7. Teismas pripažino, kad ginčo vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jų realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jie tapo paprastais skoliniais įsipareigojimais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimo teisė vekselių davėjui (atsakovui) yra išlikusi, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

8. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus dėl vekselių pasirašymo aplinkybių ir nustatęs, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. birželio 22 d. gavo nedarbo draudimo išmoką ir nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. spalio 31 d. vykdė individualią veiklą, o 2016 m. liepos 28 d. pardavė automobilį už 1 950 Eur ir kitą dieną įsigijo automobilį už 3 000 Eur, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog iš ieškovo nesiskolino pinigų. Priešingai, teismas vertino, kad po pinigų gavimo iš ieškovo atsakovas įsigijo brangesnį automobilį ir pradėjo individualią veiklą, o duomenų, kad turėjo pakankamai pajamų ar turto, nepateikė, todėl yra teisinis pagrindas spręsti, jog atsakovas gavo vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Teismas pažymėjo, jog būtent aplinkybė, kad vekselius turėjo ir teismui pateikė ieškovas, sudaro pakankamą pagrindą labai tikėtinai išvadai, kad pagal šiuos vekselius pinigų atsakovas nėra grąžinęs (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

9. Konstatavęs, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, teismas patenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Atsakovas T. G. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12. Nurodo, jog ieškovas paskolos dalyko – 3 750 Eur – perdavimą įrodinėjo išimtinai skolos dokumentais, t. y. vekseliais, nors jis tvirtina, kad jokia paskola nebuvo suteikta. Pažymi, kad, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus statusą ir vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos. Vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas, tačiau jo turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Nagrinėjamu atveju abiejuose vekseliuose nėra nuostatų, patvirtinančių faktinį pinigų perdavimą, todėl vekseliai patys savaime nėra paskolos suteikimo įrodymas. Nors abiejuose vekseliuose yra jo įsipareigojimas besąlygiškai sumokėti ieškovui iš viso 3 750 Eur, tačiau ši sąlyga nebetaikytina, kadangi vekseliai yra netekę savo kaip vertybinių popierių galios. Ieškovui teigiant, kad pinigus faktiškai perdavė atsakovui, jis turi būti pajėgus įrodyti šio konkretaus fakto buvimą. Pažymi, jog ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad paskolintus pinigus būtų deklaravęs, nors tokią prievolę turėjo.

13. Teigia, kad vekseliais ieškovas norėjo užsitikrinti galimų nuostolių, kurių galėjo atsirasti dėl atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamo atlikimo, padengimą, jei atsakovas galimų darbų trūkumų nepašalins savo jėgomis ir sąskaita. Ieškovo reikalavimu atsakovas išdavė vekselius dėl jo nurodytų sumų ir pagal jo nurodytus terminus, tačiau dėl pinigų skolinimosi šalys nesitarė, pinigų atsakovas iš ieškovo negavo ir šalių nesieja paskoliniai santykiai. Nesitikėjo, kad ieškovas elgsis nesąžiningai ir, faktiškai neperdavęs pinigų, po ketverių metų pareikš nepagrįstą reikalavimą grąžinti tariamą skolą. Teigia, kad neturėjo jokio poreikio skolintis pinigų iš ieškovo, o pinigų automobiliui pirkti jam paskolino draugas. Pažymi, kad šias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu, tačiau ieškovo atstovas nurodė, kad neįrodinės, jog pinigai buvo paskolinti būtent automobiliui pirkti, dėl to atsakovas neprašė kaip liudytojo apklausti pinigus jam paskolinusio asmens, tačiau baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas vėl rėmėsi aplinkybe, kad pinigai atsakovui buvo reikalingi automobiliui pirkti, ir teismas rėmėsi tik ieškovo atstovo paaiškinimais.

Atsiliepimas

14. Ieškovas S. B. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, t. y. pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju atsakovui, kaip vekselio davėjui, teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsakovas prieštaravimuose nurodė neįtikėtiną vekselių išdavimo pagrindą ir savo nurodytoms išgalvotoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. po pinigų gavimo atsakovas įsigijo brangesnį automobilį, pradėjo individualią veiklą, ilgą laiką nedirbo, gavo tik nedarbo draudimo išmoką, todėl padarė pagįstą išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, kad iš ieškovo nesiskolino pinigų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintys atsakovo, kaip vekselių davėjo, pasirašyti du vekseliai, kuriais jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekseliuose nurodytas skolos sumas.

16. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas neprašė pripažinti vekseliuose nurodytų įsipareigojimų atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu ir nenurodė kitų prievolės pagal vekselius pasibaigimo pagrindų. Be to, teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra būtina reikalauti ir analizuoti atitinkamo laikotarpio ieškovo turto deklaracijų, nes abejonių, jog ieškovas turėjo galimybę atsakovui paskolinti vekseliuose nurodyto dydžio pinigų sumas, teismui nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola pagal jo išduotus vekselius, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad iš tikrųjų pats 2016 m. liepos 1 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2017 m. kovo 1 d. besąlygiškai sumokėti S. B. 2 000 Eur, ir 2016 m. liepos 5 d. pasirašė antrą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2017 m. birželio 1 d. besąlygiškai sumokėti S. B. 1 750 Eur. Tačiau atsakovas neigia, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, neigia gavęs pinigus iš ieškovo ir nurodo, kad abu vekseliai iš tikrųjų pasirašyti tą pačią dieną – 2016 m. liepos 1 d. ir skirti garantuoti, kad jis, išėjęs iš darbo ((duomenys neskelbtini) pareigų) ieškovo įmonėje, pabaigs vykdyti užsakymus (atlikti darbus) arba padengs nuostolius, jeigu dėl jo atlikto darbo kiltų nesklandumų. Teigia, jog dėl to ir vekselių mokėjimo vieta nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose – (duomenys neskelbtini).

21. Vekselis yra abstrakti prievolė, jo abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai tas pagrindas išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/201; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

22. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą vekselio, kuris apmokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ginčo vekseliai, pasibaigus jų apmokėjimo terminui, nebuvo pateikti apmokėti, ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, t. y. vekselių nerealizavo, priešingai, dėl skolos sumokėjimo ieškovas į atsakovą kreipėsi tik 2020 m. kovo 10 d. trumpąja žinute, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo vekselių pateikimo apmokėti termino pabaigos. Pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir jam nebetaikytinos Įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo prievolę ir paskolos santykius savaime patvirtina ginčo vekseliai.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (minėtos nutarties 32 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

24. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Todėl vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Taigi, kai vekselis nėra realizuojamas Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, egzistavimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrųjų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vekselyje įtvirtinta prievolė išliko besąlygiška ir abstrakti, ir nevertino ieškovo reikalavimo pagrįstumo paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų požiūriu, nesiaiškino faktinių vekselių išdavimo aplinkybių.

25. Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas Įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).

26. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, jų nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Nagrinėjamu atveju vekseliai gali būti įrodinėjimo priemonė ieškovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių, kuriems įforminti surašyti vekseliai, egzistavimą, tačiau patys savaime, nesant kitų duomenų ir įrodymų, laiku nepateikti apmokėti vekseliai nepatvirtina, kad atsakovui iš tikrųjų buvo suteikta paskola, ir, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo prievolę savaime patvirtina ieškovo turimi vekseliai, ir nepagrįstai atsakovui perkėlė įrodinėjimo pareigą, o ieškovą nuo jos iš esmės atleido. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepagrįstai nurodė, kad būtent vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisiškai pagrįsta. Neįmanoma įrodyti to, ko nebuvo, kitoks vertinimas akivaizdžiai neatitiktų vieno iš civiliniame procese galiojančių principų, draudžiančių reikalauti įrodyti tai, ko įrodyti apskritai nėra galimybės (lot. impossibilium nulla obligatio est). Tokios, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo taisyklės šalims pritaikymas lemtų situaciją, kai atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, objektyviai negalėtų pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo pagal išrašytus vekselius negavo ir neturi, o tai jau nebūtų suderinama su šalių lygybės principu (CPK 17 straipsnis).

27. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs paskolos teisinius santykius, visiškai netyrė ieškovo pinigų perdavimo fakto atsakovui, nesiaiškino faktinių vekselių išdavimo aplinkybių, netyrė atsakovo nurodytų atsikirtimų, kad pinigų jam skolinintis iš ieškovo nereikėjo ir kad jų santykiai atsakovo darbo santykių pabaigoje jau nebebuvo tokie, kad atsakovas iš viso būtų galėjęs prašyti paskolinti jam pinigų. Šių argumentų kontekste įvertintina ir tai, kad paskola, kaip minėta, yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi įvardijus būtent tokį teisinių santykių tarp šalių pagal vekselius atsiradimo pagrindą, kaip paskola, o, atsakovui su tuo nesutinkant, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo) atsakovui faktą, juolab kad preliminariai vertinant vekselių turinys pats savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių egzistavimą.

28. Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vekselio, kurio galia pasibaigė, ir paskolos teisinį santykį, neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis aptartas aplinkybes ir spręsti dėl prievolinių teisinių santykių egzistavimo bei jų kvalifikavimo.

29. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė